Robotai darbo vietose jau seniai nebėra vien ateities vizija. Tačiau ar ateityje jie galėtų būti ne tik kolegos, bet ir vadovai? Tarptautinis tyrimas rodo, kad bent dalį vadovams įprastų funkcijų robotai gali atlikti jau šiandien. Tiesa, daug lemia tai, kaip jie bendrauja su žmonėmis – nuo to gali priklausyti ir darbuotojų darbo rezultatai.

Tai atskleidė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorės Vitos Akstinaitės kartu su IDIAP tyrimų instituto ir Lozanos universiteto mokslininkais atliktas tyrimas. Tyrime dalyvavo daugiau nei 250 žmonių, kurie dviejuose eksperimentuose atliko užduotis kartu su humanoidiniu robotu Peperiu. Tyrime analizuota, kaip roboto asmenybė ir bendravimo stilius veikia žmonių darbą.

Ar robotas gali paveikti žmonių produktyvumą?

Pirmiausia mokslininkai aiškinosi, ar roboto bendravimo stilius gali paveikti žmonių produktyvumą. Tam robotas Peperis su dalyviais bendravo trimis skirtingais stiliais – draugiškai, neutraliai ir sarkastiškai. Paaiškėjo, kad geriausių rezultatų pasiekė dalyviai, dirbę su draugiškiausiai bendravusiu robotu, o prasčiausių – su sarkastiškuoju.

„Išvada paprasta – taip, kaip darbinėse situacijose geriau susidirbame su draugiškais kolegomis, tas galioja ir kolegoms robotams. Tiesa, įdomu tai, kad nors roboto asmenybė turi reikšmingos įtakos darbuotojų rezultatams, draugiškesnis robotas nedarė įtakos žmonių savijautai – jie nesijautė nei laimingesni, nei labiau atsipalaidavę, o fiziologinis streso lygis išliko panašus. Vadinasi, roboto bendravimo stilius pirmiausia veikia darbo rezultatus, o ne darbuotojų emocinę būseną“, – sako V. Akstinaitė.

Ar robotas gali būti lyderiu?

Nors draugiškiau bendraujantis robotas padeda žmonėms dirbti produktyviau, darbo aplinkoje žmonių elgesiui įtakos turi ne tik kolegos, bet ir vadovai. Todėl kitame eksperimente buvo vertinama, ar humanoidinis robotas gali atlikti dalį lyderio funkcijų – motyvuoti darbuotojus ir padėti jiems siekti geresnių darbo rezultatų.

Pasak V. Akstinaitės, tam robotas su dalyviais bendravo dviem skirtingais būdais – neutraliai arba taikydamas charizmatiškai lyderystei būdingus komunikacijos principus: dažniau drąsino dalyvius, aiškiau kalbėjo apie bendrą tikslą ir naudojo metaforas.

„Pamatėme, kad charizmatiškesnis roboto bendravimo stilius turėjo aiškų poveikį tiek tam, kaip dalyviai jį vertino, tiek jų darbo rezultatams. Toks robotas dalyviams atrodė beveik 23 proc. charizmatiškesnis, o jų darbo rezultatai pagerėjo beveik 17 proc. Tai reiškia, kad motyvuojančios komunikacijos principai gali būti svarbūs ne tik žmonių lyderystėje, bet ir kuriant technologinius sprendimus“, – sako ISM universiteto mokslininkė.

Organizacijos turi ruoštis jau šiandien

Profesorės teigimu, šio tyrimo rezultatai jokiu būdu nereiškia, kad ateityje robotai visiškai pakeis vadovus. Vis dėlto jie rodo, kad humanoidiniams robotams pamažu tampant darbo aplinkos dalimi, organizacijoms svarbu ruoštis ne tik technologiniams, bet ir kultūriniams pokyčiams.

„Robotus organizacijose verta vertinti ne tik kaip technologiją, bet ir kaip būsimus komandos narius. Kurdamos robotikos sprendimus organizacijos turėtų galvoti ne vien apie tai, kokias užduotis robotai atliks, bet ir apie tai, kaip jie bendraus su žmonėmis – ar jų komunikacija skatins pasitikėjimą, bendradarbiavimą ir padės siekti bendrų tikslų. Todėl kuriant tokius sprendimus verta pasitelkti ir motyvuojančios komunikacijos principus, kurie iki šiol daugiausia buvo taikomi žmonių lyderystėje“, – teigia V. Akstinaitė.

Pasak mokslininkės, ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kokį poveikį tokie sprendimai turės darbuotojams. Prieš plačiau diegiant humanoidinius robotus verta stebėti ne tik darbuotojų veiklos rodiklius, bet ir jų savijautą, produktyvumą bei pasirengimą dirbti kartu su technologijomis.

„Organizacijoms verta jau dabar ruošti tiek vadovus, tiek darbuotojus darbui žmogaus ir roboto komandose. Ne mažiau svarbu aiškiai apibrėžti, kokį vaidmenį tokios technologijos atliks organizacijoje ir kokių sprendimų iš jų tikimasi. Kuo geriau pasirengsime šiam bendradarbiavimui, tuo didesnė tikimybė, kad robotai padės kurti ne tik efektyvesnius procesus, bet ir stipresnes komandas“, – sako V. Akstinaitė.

Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Įmonės „Posti Group“ valdomo vieno didžiausių siuntų pristatymo tinklų „SmartPosti“ pardavimų vadovas Baltijos šalims Justas Januškevičius sako, kad robotai ir dronai gali papildyti siuntų pristatymo grandinę, tačiau bent jau artimiausiu metu jie liks nišiniais sprendimais. Paštomatai jau šiandien yra siuntų pristatymo standartas, kurio reikšmę patvirtina tiek vartotojų įpročiai, tiek rinkos investicijos į infrastruktūrą.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, paštomatai ir toliau išlieka populiariausiu siuntinių atsiėmimo kanalu Lietuvoje – 2025 m. per paštomatus atsiimta daugiau nei 65 proc. visų siuntinių.

Kaip teigia J. Januškevičius, paštomatų tinklas taip pat plečiasi – RRT duomenimis, 2025 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 2 194 paštomatai, kai 2024 m. jų buvo 2070, o pašto paslaugų teikėjų investicijos per metus išaugo beveik 36 proc. iki 10,7 mln. eurų.

„Tai rodo, kad rinka investuoja ne į trumpalaikį sprendimą, o į ilgalaikę logistikos infrastruktūrą. Paštomatai šiandien yra nebe alternatyva, o svarbi miesto logistikos ekosistemos dalis, leidžianti verslui efektyviau organizuoti pristatymus, o gyventojams – lanksčiau valdyti siuntų gavimą ir siuntimą pagal individualius poreikius“, – sako J. Januškevičius.

Kaip technologijos keičia siuntas

Pasak „SmartPosti“ atstovo, technologinė pažanga nebūtinai reiškia, kad įprastą siuntų pristatymą perims robotai ar dronai. Priešingai – ji gali sustiprinti jau veikiančius sprendimus.

Pavyzdžiui, „SmartPosti“ 2026 m. logistikos tendencijų ataskaitoje pabrėžiama, kad DI gali realiu laiku įvertinti milijonus duomenų – pristatymo laiką, kainą, emisijas, energijos sąnaudas ir klientų poreikius. Tai leidžia tiksliau valdyti maršrutus, siuntų srautus ir paštomatų užimtumą, kad siuntos būtų nukreipiamos ten, kur žmonėms jas patogiausia atsiimti.

Tuo metu robotizacija logistikos sektoriuje dar nėra masinė. Baltijos šalyse, Suomijoje ir Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad robotus šiuo metu naudoja tik apie 3–5 proc. įmonių. 86 proc. apklaustųjų šiuo metu neplanuoja jų diegti, o 14 proc. tai ketina daryti per artimiausius 3–5 metus. Didžiausias susidomėjimas matomas Lietuvoje – čia robotus planuoja diegti 19 proc. įmonių, Švedijoje – 16 proc., Suomijoje – 15 proc., Latvijoje – 9 proc., Estijoje – 8 proc.

Vis dėlto tai nebūtinai reiškia, kad siuntos keliaus dronais ar robotais. Jau dabar robotai naudojami sandėliuose, rūšiavimo centruose. O mažoms, 2–10 darbuotojų turinčioms įmonėms, tokios investicijos išlieka sudėtingesnės – 62 proc. jų robotų diegimo apskritai neplanuoja.

Dronai siuntoms: ne taip paprasta, kaip atrodo

„SmartPosti“ pardavimų vadovo Baltijos šalims teigimu, nors dronai nėra naujiena ir gali atrodyti, kad jų pritaikymas siuntų pristatymui jau turėtų būti paprastas, realybėje taip nėra.Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra 2025 m. pabrėžė, kad tam reikia papildomos infrastruktūros ir aiškių taisyklių: kur dronai gali skristi, leistis, kaip valdyti triukšmą, saugumą ir atsakomybę.

„Dronų pristatymas nėra tiesiog „pakilo ir nuskrido“. Net Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur tokie projektai vystomi aktyviai, reikia sertifikavimo, leidimų, vietos gyventojų informavimo ir aiškiai apibrėžtų veikimo zonų. Kitaip tariant, tai nėra paprasta kurjerio alternatyva“, – atkreipia dėmesį J. Januškevičius.

Jis nurodo, kad Lietuvoje dronų veiklai taip pat galioja nemažai ribojimų. Prieš kiekvieną skrydį reikia tikrinti, ar pasirinktoje vietoje apskritai galima skristi, ar nereikia papildomų leidimų, ar teritorijai netaikomi apribojimai, kurie dažnai galioja prie oro uostų, karinių objektų, ligoninių, miestų centrų, gyvenamųjų teritorijų, renginių ir kitų jautrių vietų.

Dar vieni svarbių dronų ribotumų – oro sąlygos, nuotolio atstumas ir apkrova.

„Be to, net ir pažangiausi dronai, pasitelkiami siuntų pristatymui užsienyje, susiduria su technologiniais apribojimais. Pavyzdžiui, „Amazon Prime Air“ MK30 drono veikimo nuotolis siekia apie 12 km, o gabenamos siuntos svoris paprastai negali viršyti 2,3 kg. Todėl bent jau šiuo metu dronų pristatymas negali prilygti paštomatams pagal stabilumą ir patikimumą. Pastarųjų veiklai įtakos neturi nei nepalankios oro sąlygos, nei ribotas veikimo atstumas, todėl jie užtikrina nuosekliai prieinamą siuntų gavimo ir siuntimo paslaugą“, – pabrėžia „SmartPosti“ atstovas.

Robotų pristatymas: pažangi idėja, bet ne visur pritaikoma

Panaši situacija yra ir su pristatymo robotais. J. Januškevičiaus teigimu, jų veikimas labai priklauso nuo aplinkos: šaligatvių pločio ir būklės, bortelių, įkalnių, pėsčiųjų srautų, įkrovimo infrastruktūros ir oro.

„Jeigu šaligatvis – siauras, nelygus, užstatytas stulpais ar kitomis kliūtimis, robotui judėti tampa sudėtingiau. Jam reikia saugiai kirsti perėjas, praleisti pėsčiuosius, reaguoti į žmonių srautus ir, prireikus, sustoti. Tai reiškia, kad siunta gali vėluoti ne dėl paties roboto, o dėl sudėtingų sąlygų“, – vardija specialistas.

Jis priduria, kad pristatymo robotų plėtrai reikia aiškaus atskiro reguliavimo ir nuoseklaus veiklos plano. Pavyzdžiui, Vašingtone tokie robotai gali judėti tik šaligatviais, perėjomis ar alėjomis, privalo duoti kelią pėstiesiems, negali viršyti maždaug 16 km/val. greičio, o gedimo atveju operatorius turi užtikrinti, kad įrenginys būtų greitai sutvarkytas arba pašalintas iš viešosios erdvės.

„2025 m. tyrimai apie šaligatviais judančius robotus rodo, kad jų kelionės laikas gali būti sunkiau prognozuojamas. Todėl robotai gali tapti vertingu siuntų pristatymo papildymu, tačiau artimiausioje ateityje vargu ar pakeis paštomatų tinklą. Kaip ir dronų atveju, jų galimybes riboja judėjimo greitis, veikimo teritorija ir gabenamo krovinio svoris, todėl robotais gali būti pristatomos tik tam tikrus techninius reikalavimus atitinkančios siuntos“, – apibendrina J. Januškevičius.

Rinka renkasi patikimus ir užtikrintus sprendimus

Nors rinkoje atsiranda vis daugiau inovatyvių pristatymo būdų, tokių kaip dronai, robotai, jų galimybes vis dar riboja techniniai ir aplinkos veiksniai. Tuo metu paštomatai išsiskiria masteliu, prieinamumu ir patikimumu, todėl artimiausioje ateityje išliks pagrindine siuntų pristatymo infrastruktūros dalimi.

„Dronai ir robotai atrodo kaip ateitis, bet paštomatai jau yra ateitis, kuri veikia dabar. Jie nereikalauja idealių oro sąlygų, specialių oro erdvės leidimų, tobulo šaligatvio ar gavėjo buvimo namuose. Paštomatų tinklas leidžia vienu sustojimu pristatyti daug siuntų, mažina pakartotinių kurjerio vizitų poreikį ir suteikia žmogui laisvę siuntą pasiimti tada, kai jam patogu“, – pabrėžia „SmartPosti“ pardavimų vadovas Baltijos šalims.

Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Robotikos Verslo Centras veiks kaip visą verslo procesą apimanti organizacija – nuo verslo plėtros iki pardavimų ir operacijų. Jam vadovaus Song Si-yong, anksčiau ėjęs svarbias vadovaujamas pareigas LG Gamybos inžinerijos tyrimų institute.

Naujajame Robotikos Verslo Centre taip pat bus kuriama specializuota duomenų gamyklos organizacija. Šia iniciatyva siekiama užtikrinti duomenų gamyklos pajėgumus ir palaikyti robotų mokymą, taip stiprinant LG konkurencingumą naujos kartos robotikos srityje. Per centrą surinkti aukštos kokybės operaciniai duomenys bus naudojami toliau tobulinant LG robotų pagrindinį modelį („Robot Foundation Model“, RFM). Įgyvendindama šią strategiją, LG Seule, Yangjae tyrimų ir plėtros miestelyje, stato didelio masto duomenų gamyklą, kurios veiklą planuojama pradėti dar šiemet.

Valdymo modelio stiprinimas ateities sprendimams įgyvendinti

Nauja valdymo struktūra siekiama stiprinti LG robotikos verslą, užtikrinant efektyvesnį ir lankstesnį sprendimų priėmimą. Ji turėtų suteikti daugiau pagreičio strategijos vystymui, pagrindinių technologijų kūrimui bendrovės viduje ir padėti didinti sąnaudų konkurencingumą.

Kaip savarankiška verslo organizacija, centras padės sutelkti platesnes LG kompetencijas pagal „One LG Solution“ strategiją, įskaitant tokių grupės įmonių kaip LG CNS ir LG AI Research patirtį. Ši struktūra taip pat sudarys sąlygas plėsti strategines partnerystes su pasauliniais technologijų lyderiais.

Trijų krypčių strategija robotikos lyderystei stiprinti

LG strategija apims tris robotikos kryptis: sprendimus pramonei, komerciniam sektoriui ir namų aplinkai. Robotikos verslo centras sustiprins augantį LG robotikos portfelį, sujungdamas bendrovės namų robotikos sprendimus, „Robostar“ pramoninės robotikos pajėgumus ir „Bear Robotics“ komercinės robotikos patirtį. Toks modelis leis LG kurti visapusišką verslo portfelį, pritaikytą būsimam skirtingų sektorių poreikiui.

Šiuos metus bendrovė laiko robotikos verslo plėtros pradžia ir siekia tapti viena iš lyderiaujančių realioje aplinkoje veikiančio dirbtinio intelekto sprendimų tiekėjų, daugiausia dėmesio skiriant robotikai. Kad robotikos sprendimai greičiau pasiektų realų pritaikymą, LG pasitelks visą grupės ekosistemą – nuo galutinių robotų produktų ir pagrindinių komponentų, tokių kaip aktuatoriai, iki duomenų generavimo pajėgumų. Bendrovė taip pat ruošiasi aktuatorius gaminti vietos rinkoje, remdamasi daugiau nei 60 metų sukaupta variklių technologijų patirtimi ir taip stiprindama būsimos pramonės tiekimo grandinę.

Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

KU STEAM centras, plėsdamas pažangių technologijų infrastruktūrą, įsigijo tris naujus humanoidinius robotus ir manipuliatorius. Šis žingsnis kelia natūralių klausimų – kokia tokių robotų paskirtis, kokią vertę jie kuria ir kokį vaidmenį atlieka švietime bei moksle.

„Unitree Robotics“ humanoidiniai robotai sukurti ne tik demonstruoti mobilumą ar siųsti bučinius – jų paskirtis gerokai platesnė. Jie pasižymi pažangiu judėjimu ir navigacija: geba išlaikyti balansą, vaikščioti įvairiais paviršiais, lipti laiptais, atsistoti po kritimo ir prisitaikyti prie sudėtingos aplinkos. Gali būti naudojami pramonėje atliekant surinkimo, daiktų perkėlimo, patikros ar kitus pagalbinius darbus, orientuoti ir į bendravimą, edukaciją bei pagalbą kasdienėje veikloje. Dėl dirbtinio intelekto integracijos šiuos robotus galima programuoti įvairioms funkcijoms, todėl jie gali tapti pagalbininkais ir ugdymo procese. Šiuo metu STEAM centre humanoidas jau veikia kaip pagalbininkas metodininkams, kartu su vaikais daro mankštą, padeda orientuotis erdvėje palydėdamas nuo taško A iki B, įtraukia vaikus į veiklas. Ateityje toks robotas gali tapti net antru mokytoju klasėje – padėti vesti užsiėmimus, skatinti vaikų įsitraukimą, stebėti aplinką bei prisidėti prie saugumo ir priežiūros funkcijų.

Humanoidiniai robotai NAO dėl savo antropomorfinės, patrauklios išvaizdos yra lengvai priimami įvairaus amžiaus mokinių, todėl tinka darbui su skirtingomis amžiaus grupėmis. Jų integravimas į formalųjį ugdymą leis mokiniams sudėtingus programavimo pricipus išbandyti lengvesniu, efektyvesniu ir patrauklesniu būdu.

Robotiniai manipuliatoriai, tokie kaip DOBOT, yra modernūs įrankiai, skirti tiek mokymuisi, tiek praktiniam pritaikymui pramonėje. Jie leidžia programuoti įvairias užduotis – nuo objektų rūšiavimo pagal spalvą iki jų paėmimo, dėliojimo, perkėlimo ar pakavimo į dėžes. Tokie sprendimai atspindi mažesnę, mokomąją industrinės robotikos versiją, suteikiančią galimybę mokiniams ir studentams susipažinti su realiais automatizavimo procesais bei įgyti praktinių įgūdžių, naudingų studijoms ar baigiamiesiems darbams.

STEAM centro vadovė prof. dr. Aelita Bredelytė pabrėžia, jog: „Humanoidiniai robotai centre nėra suvokiami kaip „žmogaus pakaitalai“ ar siekiamybė kurti sužmogintas būtybes. Priešingai – jie yra tyrimų ir edukacijos įrankiai, leidžiantys gilintis į vieną sparčiausiai augančių sričių – socialinę robotiką ir žmogaus-roboto sąveiką.“

Moksliniai tyrimai: kaip žmonės sąveikauja su technologijomis

Centre yra vykdomi socialinės robotikos moksliniai tyrimai. Šiuolaikinė socialinė robotika tiria, kaip robotai gali bendrauti su žmonėmis, atpažinti emocijas, reaguoti į socialinius signalus ir gali būti integruoti į kasdienes veiklas. Socialiniai robotai pasižymi gebėjimu komunikuoti, mokytis iš žmogaus ir prisitaikyti prie aplinkos, todėl jie tampa svarbiu tyrimų objektu nagrinėjant dirbtinio intelekto ir visuomenės santykį. Moksliniai tyrimai rodo, kad humanoidiniai robotai gali veikti kaip „socialiniai agentai“ – jie ne tik atlieka užduotis, bet ir dalyvauja sąveikose, kurios leidžia geriau suprasti žmogaus elgesį, pasitikėjimą technologijomis bei jų priėmimą visuomenėje.

Tačiau kartu pabrėžiame ir kritinę perspektyvą: pernelyg sužmoginti robotai gali kelti nepagrįstus lūkesčius ar net diskomfortą, todėl siekiame aiškiai komunikuoti jų ribas ir paskirtį.

Edukacinė vertė: technologijų supratimas, o ne jų romantizavimas

Humanoidiniai robotai KU STEAM centre naudojami kaip priemonė mokytis, o ne kaip tikslas savaime. Tyrimai rodo, kad tokie robotai gali didinti mokinių motyvaciją, įsitraukimą ir padėti ugdyti XXI a. kompetencijas, tokias kaip skaitmeninis raštingumas, problemų sprendimas ir kūrybiškumas.

Socialinė robotika ir DI: kritinis ir atsakingas požiūris

KU STEAM centras, vykdydamas veiklas šioje srityje, siekia ne tik supažindinti su technologijomis, bet ir ugdyti kritinį santykį su jomis. Tai apima temas apie robotų ir DI sprendimų kūrimą, etinių dilemų nagrinėjimą (privatumas, duomenų sauga, žmogaus autonomija), taip pat diskusijas kaip technologijos gali būti naudojamos visuomenės gerovei, o ne tik technologiniam „efektui“.

Profesorė A. Bredelytė dalijasi: „Siekiame jaunuoliams parodyti, kad svarbiausias tikslas yra robotus ir DI naudoti taip, kad jie stiprintų žmogaus gebėjimus, o ne juos pakeistų“.

Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

„South China Morning Post“ praneša, kad pats prieinamiausias humanoidinis robotas Unitree R1 jau kitą savaitę debiutuos tarptautinėje rinkoje būtent per šią platformą. Iš pradžių robotus bus galima užsisakyti su pristatymu iš Kinijos į Šiaurės Ameriką, Europą, Japoniją ir Singapūrą, vėliau prisidės ir kiti platinimo kanalai. Praėjusiais metais Kinijoje pristatytas „Unitree R1“ savo vietinėje rinkoje kainuoja 4370 JAV dolerių, yra 123 cm ūgio ir sveria mažiausiai 27 kg. Jis išmokytas atlikti gimnastinį pratimą „ratą“, daryti atsispaudimus, atsistoti iš gulimos padėties ir bėgte leistis nuo šlaito. Kokia bus jo kaina eksporto rinkose, kol kas neatskleidžiama.

Apskritai „Unitree“ jau nemažą dalį savo produkcijos siūlo už Kinijos ribų – eksporto pajamos 2022–2024 m. viršijo vietinės rinkos pajamas, todėl jos produktai gerai žinomi tarptautiniu mastu. Tiesa, praėjusiais metais per pirmuosius tris ketvirčius eksporto dalis sumažėjo iki 39 %. Būtent „Unitree“ robotai šiemet dalyvavo Naujųjų metų renginyje Pekine, kuris buvo transliuojamas visai šaliai.

Praėjusiais metais bendrovė klientams pristatė daugiau nei 5000 humanoidinių robotų – kelis kartus daugiau nei kartu sudėjus pristatė amerikiečių konkurentai. Šiemet „Unitree“ planuoja rinkai pateikti nuo 10 000 iki 20 000 robotų. „TrendForce“ vertinimu, bendrovė šiemet užims apie pusę Kinijos humanoidinių robotų rinkos, o antroje vietoje bus Agibot su maždaug 30 % rinkos dalimi.

Inf. šaltinis: Topcom.lt

KU nuotr.

Klaipėdos universiteto Robotikos klubas pasiekė šiuos rezultatus: „Mega Sumo“ kategorijoje 3 vietą iškovojo operatoriai Justinas Valius ir Evgenii Iamshchikov, „Antweight 1,5 kg“ kategorijoje 3 vietą pelnė Ronaldas Rimkus, o „Antweight 0,5 kg“ kategorijoje 3 vietą užėmė Domas Aužbikavičius. „Komandos rezultatus vertinu labai gerai, nes tai itin didelis renginys, suburiantis varžovus iš viso pasaulio, tarp kurių – daug labai stiprių komandų“, – sako KU Robotikos klubo vadovas Evgenii Iamshchikov.

KU komanda varžėsi su stipriais konkurentais iš viso pasaulio, pagrindiniai varžovai atvyko iš: Turkijos, Prancūzijos, Latvijos, Rumunijos, Saudo Arabijos ir Graikijos. Šios varžybos tapo svarbia platforma kūrėjams išbandyti savo sukonstruotus robotus realiose kovose, dalintis patirtimi bei semtis įkvėpimo iš bendraminčių.

KU atstovaujamą komandą sudarė devyni nariai: klubo vadovas Evgenii Iamshchikov, Justinas Valius, Ronaldas Rimkus, Viktorija Sabaliauskaitė, Rasa Kvetkutė, Dmitrij Džafarov, Herkus Tamošaitis, Domas Aužbikavičius ir Aleks Komarov.

Tarptautinės robotikos varžybos „Minoan Robotics Competition Global Olympiad“ siekia ugdyti dalyvių kūrybiškumą, komandinio darbo įgūdžius, problemų sprendimo gebėjimus ir išradingumą, kartu stiprinant žinias robotikos, inžinerijos, programavimo, matematikos ir fizikos srityse. Varžybose robotai rungiasi įvairiose kategorijose, reikalaujančiose ne tik techninių žinių, bet ir strateginio mąstymo. Kiekviena užduotis leidžia dalyviams rinktis skirtingus sprendimo būdus, todėl nėra vieno universalaus kelio į pergalę – svarbiausia kūrybiškumas ir gebėjimas prisitaikyti.

KU nuotr.

Kiekvienoje kategorijoje buvo apdovanoti trys geriausiai pasirodę robotų kūrėjai, o pirmos vietos nugalėtojai pelnė kelialapius į pasaulinį finalą – Japonijoje vykstantį „All Japan Robot Sumo Tournament“.

Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Pasak liudininkų, kurių komentarais remiasi Wired, neaiški techninė problema paveikė dalį iš šimtų „Apollo Go“ robotaksi, veikiančių Uhane. Viena studentė pasakojo, kad važiavo kartu su dviem draugėmis, tačiau automobilis kelis kartus be aiškios priežasties sustojo, o vėliau visiškai užstrigo sankryžoje rytinėje miesto dalyje. Laimei, vieta nebuvo labai judri, todėl pavojus keleiviams buvo nedidelis. Vis dėlto joms teko praleisti automobilyje apie 90 minučių, nors ekrane buvo rodoma, kad pagalba atvyks per 5 minutes. Keleiviams buvo nurodyta likti prisegtiems ir nepalikti automobilio be leidimo.

Prisiskambinti į Baidu pagalbos liniją pavyko tik po pusvalandžio. Operatorė pažadėjo perduoti informaciją vadovybei, tačiau negalėjo paaiškinti, kiek laiko teks laukti ar kodėl robotaksi sustojo. Po dar valandos laukimo keleiviai nusprendė patys išeiti iš automobilio, nes durys nebuvo užrakintos.

Kiti liudininkai teigė, kad nepavyko susisiekti su pagalbos tarnyba nei telefonu, nei per programėlę, o SOS mygtukas automobilyje neveikė tinkamai. Kai kuriems keleiviams teko palikti automobilius, sustojusius viduryje intensyvaus eismo.

Pagal Uhano policijos duomenis, dėl kol kas nenustatyto gedimo robotai laikinai nustojo veikti, tačiau visi keleiviai sugebėjo iš jų išlipti savarankiškai, sužeistųjų nebuvo. Tikslus neveikusių robotaksi skaičius neskelbiamas. Vaizdo įrašai rodo, kad sustoję automobiliai sukėlė pavojingas situacijas kelyje, kurių kiti vairuotojai vos išvengė.

Buvo ir materialinės žalos atvejų. Vienas vairuotojas pasakojo, kad važiavo apie 65 km/h greičiu, kai prieš jį važiavęs automobilis staigiai persirikiavo, vengdamas susidūrimo su netikėtai sustojusiu robotaksi. Vairuotojas nespėjo sureaguoti ir, nors stabdė avariniu būdu, atsitrenkė į robotaksi galą. Jo automobilis buvo smarkiai apgadintas. Pranešama dar bent apie du panašius eismo įvykius, tačiau žmonės nenukentėjo.

Baidu jau siūlo robotų taksi paslaugas daugiau nei 12 Kinijos miestų ir plečiasi į tarptautines rinkas, įskaitant Pietų Korėją ir JAE. 2026 m. vasario duomenimis, šie autonominiai taksi iš viso nuvažiavo daugiau nei 300 mln. km ir atliko per 20 mln. kelionių. Uhane robotaksi gali važiuoti ne tik miesto centre, bet ir greitkeliais, įskaitant maršrutus į oro uostą ir atgal.

Inf. šaltinis: Topcom.lt

Robotikos entuziastus subūręs renginys tapo erdve kūrėjams išbandyti savo sukonstruotus robotus realiose kovose bei pasidalyti patirtimi su bendraminčiais. Varžybose dalyvavo komandos iš įvairių Lietuvos miestų – Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos ir Kretingos – taip pat svečiai iš Lenkijos, Latvijos ir Rumunijos.

„International Klaipeda Robot Battles“ siekia skatinti jaunimo ir technologijų entuziastų susidomėjimą robotika, inžinerija bei kūrybišku technologijų pritaikymu. Renginio metu dalyviai turėjo galimybę patikrinti savo robotų konstrukcinius sprendimus, dizainą ir valdymo sistemas, o taip pat įvertinti, kaip jų sukurti mechanizmai veikia intensyvių varžybų sąlygomis.

Maži, greiti ir galingi – robotų kovų kategorijos

Varžybose robotai rungėsi net septyniose skirtingose kategorijose: Antweight, Antweight Beginners, Antweight Pro, Mega Sumo, Mini Sumo, Mini Sumo RC ir Mini Sumo (student).

Antweight kategorijoje kovojantys robotai yra nedideli, tačiau itin dinamiški – jie konstruojami su įvairiais ginklais ir valdomi nuotoliniu būdu, o jų tikslas – išstumti ar neutralizuoti varžovą. Tuo tarpu Sumo tipo robotai veikia pagal sumo imtynių principą – jų užduotis yra išstumti priešininką iš kovos ringo. Šie robotai gali būti visiškai autonominiai arba valdomi nuotoliniu būdu, kaip Mini Sumo RC kategorijoje.

Ypatingo dėmesio sulaukė Mega Sumo kategorija – tai didžiausi ir galingiausi robotai, kurių kovos organizuojamos tik Klaipėdoje. Dėl to ši kategorija pritraukia ne tik vietinius, bet ir užsienio kūrėjus.

Kiekvienoje varžybų kategorijoje buvo apdovanoti trijų geriausiai pasirodžiusių robotų kūrėjai. Nugalėtojai ir prizininkai buvo įvertinti Klaipėdos universiteto bei renginio rėmėjų prizais.

Organizatorių teigimu, kasmet augantis dalyvių ir žiūrovų skaičius rodo, kad robotikos varžybos Klaipėdoje tampa vis svarbesniu technologijų bendruomenės renginiu, skatinančiu jaunimą domėtis inžinerija, programavimu ir inovacijomis.

Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Robotinės rankos skaitmeninio dvynio konceptas

„Skaitmeninis dvynys – tai virtualus roboto antrininkas; tikslus kompiuterinis modelis, atspindintis realaus objekto struktūrą, judėjimą ir veikimą. Skaitmeniniame dvynyje galima stebėti, analizuoti ir simuliuoti robotinės rankos elgseną, jos judesių trajektorijas, apkrovas bei valdymo logiką dar prieš pradedant fizinio prototipo gamybą“, – pasakoja KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) docentė dr. Sigita Urbaitė.

Pasak jos, būtent tokiai koncepcijai įgyvendinti pasirinkta robotinė ranka – vienas universaliausių, tačiau kartu ir sudėtingiausių robotikos elementų. Ji suteikia galimybę tirti judesių tikslumą, koordinaciją, mechanikos ir valdymo sistemų sąveiką bei žmogaus judesių imitavimo principus. Tokia sistema ypač tinkama skaitmeninio dvynio koncepcijai, nes jos veikimą galima aiškiai modeliuoti, analizuoti ir tiesiogiai palyginti su realiu fiziniu prototipu.

Inžineriniai sprendimai virtualioje aplinkoje

2025 m. KTU MIDF, bendradarbiaujant su viena didžiausių pasaulyje Prancūzijos 3D programinės įrangos kūrėjų „Dassault Systèmes“, buvo atidarytas Skaitmeninio modeliavimo kompetencijų centras (angl. 3DEXPERIENCE EDU Center of Excellence). Pagrindinė šio centro vizija – stiprinti skaitmeninės inžinerijos, virtualaus projektavimo ir pramonėje taikomų pažangių technologijų kompetencijas.

Centras skirtas integruoti modernias skaitmeninio modeliavimo, simuliacijos ir skaitmeninių dvynių technologijas į studijų procesą, mokslinius tyrimus ir praktinių projektų veiklas, glaudžiai siejant teorines žinias su realiais pramoniniais sprendimais. Būtent ši vizija – kurti, testuoti ir tobulinti inžinerinius sprendimus virtualioje aplinkoje dar prieš jų fizinį įgyvendinimą – tapo pagrindu ir impulsu robotinės rankos skaitmeninio dvynio projekto idėjai atsirasti.

„Džiugu, kad pavyko laimėti Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą projektą „Studentų tyrimai semestro metu“, kurio metu KTU MIDF Mechatronikos studijų programos antro kurso studentas Aldas Marcinkus turi galimybę įgyvendinti robotinės rankos skaitmeninio dvynio ir fizinio prototipo kūrimo projektą“, – dalijasi S. Urbaitė.

KTU studentas šio projekto metu skaitmeninį dvynį kuria naudodamas pažangią skaitmeninę platformą „3DEXPERIENCE“, kuri vienoje aplinkoje integruoja visus projektavimo, modeliavimo ir simuliacijos procesus. Tai leidžia jam efektyviai valdyti projektavimo etapą ir užtikrinti glaudų ryšį tarp skaitmeninio dvynio ir realaus prototipo.

Atkartoja žmogaus judesius

Projektą vykdantis A. Marcinkus pasakoja, kad fizinis robotinės rankos prototipas kuriamas pasitelkiant adityviąją gamybą – 3D spausdinimą. Ši technologija leidžia greitai pagaminti ir surinkti detales, o prireikus – operatyviai koreguoti atskirus komponentus. Toks sprendimas užtikrina lankstumą ir sudaro galimybes sistemą pritaikyti tiek moksliniams tyrimams, tiek studijų procesui.

„Skaitmeninio dvynio kūrimui ir testavimui projekte naudojamas „3DEXPERIENCE“ platformos modulis „DELMIA Robotics“, kuris leidžia atlikti funkcinius ir dinaminius bandymus dar prieš pagaminant fizinį prototipą. Čia modeliuojamas roboto judėjimas, analizuojamos trajektorijos, apkrovos bei valdymo sprendimai trimatėje aplinkoje“, – aiškina jis.

Platformoje galima valdyti roboto pozicijas, apskaičiuoti grandžių greičius ir pagreičius, planuoti trajektorijas, parinkti valdiklius bei programuoti atliekamas užduotis. Visi sprendimai pirmiausia išbandomi virtualiai, taip sumažinant klaidų tikimybę ir optimizuojant fizinio modelio kūrimo procesą.

„Šiame projekte robotinė ranka neveikia autonomiškai – ji tiesiogiai atkartoja žmogaus judesius. Judesių sekimo pirštinė fiksuoja rankos padėtį ir kampus, o duomenys realiuoju laiku perduodami robotui, užtikrinant sklandų ir tikslų judesių atkūrimą“, – sako A. Marcinkus.

Jis pabrėžia, kad šiame etape dirbtinio intelekto ar savarankiško mokymosi algoritmai nenaudojami – sistema orientuota į stabilų ir patikimą valdymą. Ateityje tokie sprendimai galėtų būti plečiami pažangesnėmis funkcijomis, tačiau šio projekto prioritetas – tikslus žmogaus judesių atkartojimas ir saugus veikimas.

Galimas taikymas medicinoje ir reabilitacijoje

KTU mokslininkės S. Urbaitės teigimu, šiandien robotikos rinka yra viena sparčiausiai augančių sričių pasaulyje. Šiuolaikinėje pramonėje robotai plačiai taikomi įvairiuose gamybos sektoriuose – nuo didelio našumo automobilių kėbulų gamybos linijų iki aukšto tikslumo sprendimų aviacijos, kosmoso ir gynybos pramonėje, taip pat lengvų robotų, skirtų surinkimo ir kitoms precizinėms operacijoms atlikti.

„Ši technologija turi didžiulį potencialą ir ateityje galėtų būti pritaikoma įvairiose srityse. Viena reikšmingiausių krypčių – medicina, kur robotinės sistemos gali padėti atlikti nuotolines operacijas ar procedūras, suteikdamos gydytojams galimybę dirbti su pacientais fiziškai nebūnant toje pačioje vietoje“, – pastebi ji.

KTU studentas A. Marcinkus taip pat atkreipia dėmesį, kad kita svarbi taikymo sritis – reabilitacija, kur tokios robotinės rankos galėtų tapti moderniais terapiniais įrenginiais, padedančiais atkurti žmogaus motorikos funkcijas, stebėti paciento pažangą ir taikyti individualizuotas treniruočių programas. Kasdienėje buityje tokie sprendimai galėtų veikti kaip pagalbiniai įrenginiai žmonėms su negalia ar ribotu judrumu, suteikdami jiems daugiau savarankiškumo ir prisidėdami prie geresnės gyvenimo kokybės.

„Ši technologija reikšmingai priartina mus prie realaus žmogaus ir roboto bendradarbiavimo. Bendradarbiaujantys robotai (angl. cobots) jau šiandien taikomi įvairiose pramonės šakose, o tokie projektai kaip robotinė ranka su skaitmeniniu dvyniu dar labiau praplečia šių sprendimų galimybes“, – teigia A. Marcinkus.

Jis pažymi, kad tokios sistemos leidžia robotams ne tik vykdyti iš anksto užprogramuotas funkcijas, bet ir realiuoju laiku reaguoti į žmogaus veiksmus, juos tiksliai atkartoti bei saugiai dirbti šalia žmogaus.

Inf. šaltinis: Kauno technologijos universitetas

Asociatyvi nuotr.

Kolumbijos universiteto inžinieriai sukūrė inovatyvų robotą, pavadintą EMO, kuris gali itin tiksliai atkartoti sudėtingus žmogaus lūpų judesius, įskaitant smulkiausius artikuliacijos niuansus. Pasitelkus dirbtinį intelektą, mašina savarankiškai išmoko sinchronizuoti veido mimiką su kalbos garsais ir net dainavimu – be iš anksto suprogramuotų scenarijų.

Apie šį technologinį proveržį humanoidinės robotikos srityje išsamiai rašo mokslo populiarinimo leidiniai, pažymintys, kad EMO gebėjimai yra naujas žingsnis link natūralesnio žmogaus ir roboto dialogo.

Kaip robotas mokėsi šypsotis ir artikuliuoti žodžius?

Skirtingai nei tradiciniai robotai su kietomis, tik atsiveriančiomis ir užsiveriančiomis „žandikaulio“ konstrukcijomis, EMO aprūpintas minkštomis silikoninėmis lūpomis. Po dirbtine „oda“ veikia 26 varikliukai, suteikiantys 10 laisvės laipsnių ir leidžiantys atkurti itin subtilius lūpų ir veido judesius.

Mokymosi procesas prasidėjo nuo to, kad robotas „stebėjo“ pats save veidrodyje, eksperimentuodamas su veido išraiškomis – panašiai, kaip tai daro mažas vaikas, žaisdamas su savo atspindžiu. Vėliau sistema analizavo tūkstančius valandų „YouTube“ vaizdo įrašų su kalbančiais ir dainuojančiais žmonėmis, kad suprastų ryšį tarp skleidžiamo garso ir atitinkamų veido raumenų judesių.

Tokiu būdu EMO išmoko susieti konkrečius garsus ir žodžius su tam tikromis lūpų ir veido pozicijomis, todėl jo kalbėjimas atrodo gerokai natūralesnis, nei ankstesnių humanoidinių robotų.

Baimę keliantį „šiurpiosios slėnio“ efektą bandoma įveikti mimika

Ilgą laiką bandymai kurti žmogų primenančius robotus susidurdavo su vadinamuoju „šiurpiosios slėnio“ efektu – kai robotas atrodo beveik kaip žmogus, tačiau menkiausi netikslumai mimikoje ar judesiuose sukelia žiūrovams diskomfortą, nerimą ir net baimę.

Vienas iš dažniausių trikdžių buvo nenatūralus veido judesių ir kalbos sinchronizavimas: lūpos neužtikrintai „gaudydavo“ garsą, trūkdavo smulkių, mums įprastų detalių – mikrojudesių, šypsenos niuansų, kalbos pradžios ir pabaigos artikuliacijos.

EMO kūrėjai įsitikinę, kad itin tikslus lūpų ir veido judesių atkūrimas bei jų sinchronizavimas su kalba padeda sumažinti šį efektą ir palengvina emocinį ryšį tarp žmogaus ir roboto. Anot jų, sujungus tokią mimikos technologiją su didžiosiomis kalbos modeliais, pavyzdžiui, pažangiais pokalbių dirbtiniais intelektais, galima pasiekti naują žmogaus ir mašinos bendravimo lygį.

Kuo daugiau robotas bendraus su žmonėmis, tuo tiksliau jis galės atkartoti ne tik žodžius, bet ir emocinius gestus – šypseną, nuostabą, susirūpinimą. Tai gali paversti jį maloniu ir „gyvai“ atrodančiu pašnekovu, tinkamu naudoti švietime, paslaugų sektoriuje, terapijoje ar pagalbos srityse.

Dirbtinis intelektas mokosi atpažinti ne tik žmones

Humanoidinių robotų pažanga – tik viena iš daugelio sričių, kuriose šiandien taikomas dirbtinis intelektas. Pavyzdžiui, Šveicarijos ir JAV mokslininkai sukūrė unikalią sistemą PoseSwin, kuri veikia panašiai kaip veido atpažinimo technologija ir leidžia atskirti atskirus meškų individus pagal jų snukio bruožus.

Toks technologijų pritaikymas rodo, kad dirbtinis intelektas tampa vis tikslesnis ir lankstesnis – jis gali ne tik analizuoti tekstus ar vaizdus, bet ir suprasti sudėtingus judesius bei fizines išraiškas, tiek žmogaus, tiek gyvūnų pasaulyje.

Inf. šaltinis: Bilis.lt. Sandra Vilčiukaitė.