Asmeninio archyvo nuotr.

Informacijos sistemų ir kibernetinės saugos bakalauro studijų programos ketvirto kurso studentas K. Kolesničenka stažavosi Kento valstybiniame universitete (JAV) veikiančioje Pažangiosios telerobotikos tyrimų laboratorijoje (ATR Lab). Čia jis prisidėjo prie humanoidinių robotų judėjimo modelių kūrimo ir mokymo, eksperimentavo su dirbtinio intelekto metodais bei robotų platformomis.

„Tai buvo unikali galimybė praktiškai dirbti su tikrais robotais, kadangi nė viename iš kitų universitetų, kuriuose mokiausi, su tuo susidurti man neteko“, – pasakoja K. Kolesničenka.

Kaip humanoidiniai robotai mokosi judėti?

Kad humanoidinis robotas galėtų judėti panašiai kaip žmogus, neužtenka vien užprogramuoti jo žingsnius. Robotai turi išmokti pasirinkti tinkamus judesius, išlaikyti pusiausvyrą ir prisitaikyti prie įvairių situacijų. Vienas iš būdų tai pasiekti – stiprinamasis mokymasis (angl. reinforcement learning). Šis metodas leidžia robotams mokytis pasirinkti veiksmus atsižvelgiant į gaunamą grįžtamąjį ryšį.

Būtent šį metodą savo tyrimuose taiko VU Kauno fakulteto studentas K. Kolesničenka. Pažangiosios telerobotikos tyrimų laboratorijoje jis eksperimentavo tiek virtualioje simuliacijų aplinkoje, tiek su tikrais robotais. Šiuo metu studentas kuria ir moko humanoidinio roboto „Booster K1“ modelį, skirtą roboto judesiams ir jų demonstravimui.

„Darbas laboratorijoje leido pritaikyti žinias apie informacines technologijas, programinės įrangos kūrimą, dirbtinio intelekto įrankius, kibernetinio saugumo sistemų analizę ir techninę komunikaciją. Įgyta patirtis taip pat bus naudinga rengiant akademinius darbus, tarp jų ir bakalauro baigiamąjį darbą“, – pasakoja K. Kolesničenka.

Kelias į robotikos tyrimus – per mainus

VU studento kelias į robotikos tyrimus prasidėjo per mainų semestrą Kento valstybiniame universitete. Susidomėjęs kompiuterių mokslų docento, ATR laboratorijos direktoriaus dr. Jong-Hoon Kim dėstomu kursu „Programinės įrangos kūrimas robotikai“, jis kreipėsi į dėstytoją dėl galimybės prisijungti prie laboratorijos veiklos. Iš pradžių jis bendradarbiavo su vienu iš laboratorijos doktorantų, o pasibaigus mainų semestrui pradėjo mokslinę stažuotę.

„Manau, kad moksliniai tyrimai tikrai praplečia akiratį ir moko to, ko paprastai nesužinotum klasėje“, – teigia K. Kolesničenka.

Tokie tyrimai neapsiriboja laboratorija. Sukurti robotų judėjimo modeliai buvo panaudoti ir robotų mados šou projekte Niujorke. Laboratorijoje studentas prisidėjo ir prie kitų projektų, susijusių su žmogaus ir roboto sąveika bei humanoidinių robotų galimybėmis, o kartais tyrėjai išveda robotus pasivaikščioti po universiteto teritoriją ar miesto centrą, kad galėtų juos pristatyti visuomenei.

Tarptautinė patirtis atvėrė kelią į robotikos pasaulį

Galimybė įsitraukti į mokslinius tyrimus atsirado pasinaudojus VU Kauno fakulteto siūlomomis tarptautinio mobilumo programomis. Siekdamas įgyti platesnių akademinių žinių ir susipažinti su skirtinga studijų aplinka, Kyrylas dalį studijų praleido Tamperės universitete Suomijoje, Vermonto universitete ir Kento valstybiniame universitete JAV. Ši patirtis leido studentui iš arčiau susipažinti su robotikos sritimi ir kelti mokslines kompetencijas.

Studijos VU Kauno fakultete Kyrylui suteikė tvirtą kompiuterių mokslo žinių pagrindą ir paskatino gilintis į sudėtingesnes technologines sritis. Įsitraukti į mokslinę veiklą studentą paskatino dėstytojas, partnerystės docentas dr. Martas Ambraziūnas, jis padėjo parengti ir pirmąją mokslinę publikaciją. Publikacija buvo pristatyta tarptautinėje konferencijoje „Informacinė visuomenė ir universitetinės studijos“ (IVUS 2026). Tyrime buvo nagrinėjama, kaip struktūruotas užduočių pateikimas gali padėti spręsti regos ir kalbos modelių veikimo problemas.

Dar viena svarbi patirtis – dalyvavimas tarptautinėje robotikos ir automatizavimo konferencijoje „IROS 2026“. Joje K. Kolesničenka kartu su doc. Jong-Hoon Kim ir doktorantu Irvinu Steve’u Cardenasu pristatė tyrimą apie humanoidų judėjimo mokymąsi iš podiumo vaizdo įrašų.

„IROS konferencijoje mane labiausiai domino judesių perorientavimas, humanoidų judėjimas ir robotų mokymasis“, – pasakoja studentas.

Paskatino svarstyti robotikos studijas

Tarp įsimintiniausių pristatymų K. Kolesničenka išskiria „Disney Research“ sukurtą robotą „Olaf“ ir Kalifornijos technologijos instituto (Caltech) projektą „Chasing Autonomy“. Dalyvaudamas „AGIBOT“ ir „PaXini“ renginiuose, studentas taip pat užmezgė ryšių su robotikos pramonės atstovais.

„Bendraudamas su skirtingų sričių specialistais supratau, kokios problemos sprendžiamos pramonėje ir kokių kompetencijų reikia siekiant prisidėti prie robotikos pažangos. Mokslininkui svarbu išeiti iš laboratorijos ir susitikti su praktikais“, – įspūdžiais dalijasi K. Kolesničenka.

Mokslinių tyrimų ir tarptautinio bendradarbiavimo patirtis paskatino studentą svarstyti apie robotikos studijas magistrantūroje ir doktorantūroje.

„Svarstantiems apie tarptautines galimybes ar dalyvavimą moksliniuose tyrimuose patariu nedvejoti – drąsiai imkitės iniciatyvos. Teikite paraiškas dalyvauti mainų programose, bendraukite su tyrėjais ir nebijokite išbandyti naujų dalykų“, – ragina K. Kolesničenka.

Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Pirmojo būdo pavyzdys – James Webb teleskopas, antrojo – Tarptautinė kosminė stotis. Ateityje tikimasi orbitinę infrastruktūrą plėsti – turėtų atsirasti daugiau kosminių stočių, teleskopų, galbūt ir kosminių viešbučių, gamyklų ar erdvėlaivių aptarnavimo punktų. Juos statyti norėtųsi autonomiškai, su kuo mažiau žmonių įsikišimo. Būtent tam 2022 metais JAV gynybos pažangiųjų tyrimų agentūra DARPA pradėjo programą NOM4D.

Dabar Kalifornijos technologijos instituto sukurtas robotas ASTRA, vykdantis šią programą, pirmą kartą autonomiškai surinko konstrukciją orbitoje be astronautų pagalbos. Maždaug kubinio metro dydžio įrenginys šių metų kovo 30 dieną kartu su dar devyniais kroviniais buvo iškeltas į žemąją Žemės orbitą. Jame buvo dvi iš anksto surinktos santvaros sekcijos, robotinė ranka ir kompozitinių pluoštų vamzdeliai bei aliuminio jungtys. Iš jų robotas turėjo vieną po kitos surinkti 11 vienodų sekcijų, prie jų pritvirtinti tinklelio formos atspindinčią plėvelę ir taip pagaminti 1,4 metro skersmens reflektorinę anteną.

Plėvelė, kurią sukūrė patys tyrėjai kartu su kolegomis iš Pensilvanijos universiteto, yra perforuota, todėl jai reikia mažesnio įtempimo nei įprastam metaliniam tinkleliui, o konstrukcijos gali būti lengvesnės. Orbitoje pasitaikė daug netikėtų problemų. Jų sprendimą apsunkino tai, kad su įrenginiu įmanoma susisiekti tik per kelis langus per parą, kurių kiekvieno trukmė tėra apie 15 minučių. Taigi kiekvieną gedimą komanda pirmiausia atkartodavo laboratorijoje su identišku įrenginio dvyniu, o rastą sprendimą siųsdavo į orbitą.

Per šešis mėnesius robotui pavyko išstumti abi paruoštas sekcijas ir surinkti trečiąją, tačiau iki misijos pabaigos gruodį visos antenos užbaigti greičiausiai nepavyks. Vis dėlto tyrėjai teigia, kad demonstracija įrodė, jog toks surinkimo būdas veikia. Ateityje jį bus galima išplėsti iki labai didelių konstrukcijų, nors dizainą dar reikės supaprastinti ir patobulinti.

Daugiau apie NOM4D programą skaitykite DARPA puslapyje.

Inf. šaltinis: „Konstanta 42“. Autorius: Kastytis Zubovas

KU nuotr.

„Varžybos praėjo puikiai – tiek daug robotų mūsų organizuotose varžybose dar niekada nebuvo. Džiaugiamės ir Klaipėdos komandos pasiekimais: „Mini Sumo RC“ kategorijoje ji iškovojo pirmąją ir trečiąją vietas“, – sako KU robotikos klubo vadovas Eugenijus Jamšikovas.

Robotai varžėsi aštuoniose kategorijose, kuriose išdalyti 24 prizai. Šiemet programą papildė dvi naujos kategorijos: „Mini Sumo RC“, kurioje susirungė nuotoliniu būdu valdomi sumo robotai, ir „Micro Sumo“, skirta itin mažiems autonominiams robotams.

Žiūrovai galėjo stebėti įvairaus dydžio ir skirtingai valdomų robotų kovas – nuo mažųjų autonominių sumo robotų iki galingų „Mega Sumo“ ir „Antweight“ kovinių robotų. Vieni robotai varžovą aptinka ir veiksmus pasirenka savarankiškai, kitus nuotoliniu būdu valdo jų operatoriai.

KU nuotr.

Kiekvienas robotas – jo kūrėjų programavimo, elektronikos, mechanikos ir projektavimo darbo rezultatas. Varžybos suteikė galimybę praktiškai išbandyti šiuos sprendimus: patikrinti robotų greitį, galią, jutiklių veikimą ir valdymo algoritmus. Tokia patirtis padeda kūrėjams įvertinti savo robotų stipriąsias ir silpnąsias puses bei numatyti, ką tobulinti ruošiantis kitoms kovoms.

Šių metų „Baltic Robot Sumo Championship 2026“ tapo oficialiai sertifikuotomis „RoboChallenge“ varžybomis. Sertifikuotose kategorijose prizines vietas užėmę dalyviai galės nemokamai registruotis į tarptautines „RoboChallenge“ robotikos varžybas.

KU nuotr.

Nuo 2009 metų veikiantis KU robotikos klubas vienija robotika ir inžinerija besidominčius studentus, moksleivius bei technologijų entuziastus. Klubo komandos dalyvauja varžybose Lietuvoje ir užsienyje, kur yra pelniusios prizinių vietų.

Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

„Robotų kovose susijungia technologijos, azartas ir sportinė konkurencija – iki paskutinės sekundės nežinai, kuris nugalės. Jaunimui tai ypač patrauklus būdas atrasti inžineriją: savo rankomis sukurtą robotą galima iškart išbandyti varžybose, pamatyti jo stipriąsias ir silpnąsias puses, o tuomet grįžti prie konstravimo ir jį tobulinti“, – sako KU robotikos klubo vadovas Eugenijus Jamšikovas. Pasak jo, taip teorinės žinios virsta praktine patirtimi, o kartu atsiranda noras kurti, eksperimentuoti ir siekti pergalės.

Žiūrovų laukia skirtingų robotų kovos

KU robotikos klubo organizuojamose varžybose žiūrovai išvys įvairaus dydžio ir skirtingai valdomus robotus – nuo mažųjų autonominių sumo robotų iki galingų „Mega Sumo“ ir „Antweight“ kovinių robotų. Vieni robotai varžovą aptinka ir veiksmus pasirenka savarankiškai, kitus nuotoliniu būdu valdo jų operatoriai.

Šiemet programą papildys dvi naujos kategorijos: „Mini Sumo RC“, kurioje susirungs nuotoliniu būdu valdomi sumo robotai, ir „Micro Sumo“, skirta itin mažiems autonominiams robotams. „Antweight“ kovose savo jėgas išbandys tiek pradedantieji, tiek patyrę kūrėjai.

Kiekvienas robotas – jo kūrėjų programavimo, elektronikos, mechanikos ir projektavimo darbo rezultatas. Prieš varžybas robotams atliekama techninė patikra, o kovų metu išbandomas jų greitis, galia, jutikliai ir valdymo algoritmai. Lankytojai galės pamatyti, kaip šie sprendimai ir kūrėjų pasirinkta strategija lemia kovos eigą.

Prizininkams atsivers galimybė dalyvauti „RoboChallenge“ varžybose

Šių metų „Baltic Robot Sumo Championship 2026“ tapo oficialiai sertifikuotomis „RoboChallenge“ varžybomis. Sertifikuotose kategorijose prizines vietas užėmę dalyviai gaus galimybę nemokamai registruotis į tarptautines „RoboChallenge“ robotikos varžybas.

Nuo 2009 metų veikiantis KU robotikos klubas vienija robotika ir inžinerija besidominčius studentus, moksleivius bei technologijų entuziastus. Klubo komandos dalyvauja varžybose Lietuvoje ir užsienyje, kur yra pelniusios prizinių vietų.

Organizatoriai kviečia atvykti palaikyti robotų kūrėjų ir iš arti susipažinti su jų darbais. Varžybos vyks spalio 10 d. nuo 10 val. KU „Aula Magna“ konferencijų salėje (PC „Studlendas“, H. Manto g. 90-2), Klaipėdoje. Renginys nemokamas ir atviras visiems.

Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Keturkojai robotai gali judėti ten, kur tradicinėms ratinėms platformoms kyla sunkumų: įveikti nelygius paviršius, šlaitus, kliūtis ir prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Dėl šių savybių tokios sistemos gali būti pasitelkiamos ne tik moksliniams eksperimentams, bet ir praktinėms užduotims, pavyzdžiui, gamybinės, energetinės ar transporto infrastruktūros inspektavimui, aplinkos ar gyvūnų stebėsenai.

„Unitree Go2“ aplinką stebi pasitelkdamas LiDAR ir regimojo spektro kameras. Lazerinis jutiklis leidžia nustatyti aplink esančių objektų padėtį ir atstumą iki jų, aptikti kliūtis bei orientuotis erdvėje. Pasak „SustAInLivWork“ Dirbtinio intelekto mokslinių tyrimų grupės vadovo dr. Ryčio Augustausko, tyrėjams ypač svarbi galimybė robotą programuoti.

„Jei platforma neprogramuojama, valdymui reikalingas operatorius, tad robotas tiesiogiai priklauso nuo žmogaus sprendimų. Galimybė jį programuoti gali suteikti robotui autonomiškumo: valdymas gali būti grindžiamas sukurtais algoritmais, kurie interpretuoja aplinką ir pagal tai sistema priima sprendimus bei planuoja roboto judesius“, – aiškina dr. R. Augustauskas.

Tai tyrėjams leidžia robotą naudoti ne kaip vienai konkrečiai užduočiai skirtą įrenginį, o kaip eksperimentinę platformą, kurioje galima kurti ir tikrinti aplinkos suvokimo, navigacijos, autonominio judėjimo, jutiklių duomenų analizės ir kitus sprendimus.

Dirbtiniam intelektui suteikia „kūną“

Pasak „SustAInLivWork“ Strategijos vadovo Jono Paulausko, robotika centre užima svarbią vietą, nes leidžia DI sprendimus perkelti iš skaitmeninės aplinkos į fizinę.

„Centro vizija – dirbti su pačiomis naujausiomis technologijomis ir ieškoti būdų, kaip jas pritaikyti praktiškai. Robotika čia užima svarbią vietą, nes leidžia mūsų kuriamiems dirbtinio intelekto sprendimams suteikti „kūną“, – sako J. Paulauskas.

Anot jo, įvairūs robotikos sprendimai ateityje galėtų būti integruojami į centro prioritetines veiklos sritis – transportą, mediciną, gamybą ir energetiką. Tačiau galimų jų pritaikymo scenarijų spektras šiomis sritimis neapsiriboja.

„Mums svarbiausia ne pats sektoriaus pavadinimas, o reali problema, kurią galime išspręsti pasitelkę mokslą ir technologijas“, – teigia jis.

Toks lankstumas svarbus ir praktiškai pritaikant patį keturkojį robotą – prie jo galima integruoti skirtingus jutiklius ir platformą pritaikyti įvairioms užduotims.

„Jų surinktus duomenis galėsime perduoti dirbtinio intelekto modeliams, kurie juos analizuos ir padės priimti sprendimus. Pritaikymo scenarijų gali būti labai įvairių – nuo gyvūnų ar aplinkos stebėjimo iki gamybinės, energetinės ar transporto infrastruktūros inspektavimo“, – teigia J. Paulauskas.

Verslas galės ateiti su konkrečia problema

Naujoji platforma yra ir platesnio „SustAInLivWork“ siekio glaudžiau sujungti mokslinius tyrimus su realiais verslo ir visuomenės poreikiais dalis. Pasak J. Paulausko, praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kai vertingi mokslinių tyrimų rezultatai nepasiekia realaus pritaikymo. Viena priežasčių gali būti atotrūkis tarp tyrėjų nagrinėjamų klausimų ir problemų, su kuriomis kasdien susiduria įmonės bei visuomenė.

Tokiu principu numatoma naudoti ir robotikos infrastruktūrą. Įmonės galės kreiptis į centro tyrėjus su konkrečiais technologiniais iššūkiais, kartu išbandyti idėjas ir ieškoti galimų sprendimų.

„Esame atviri bendradarbiavimui ir idėjų išbandymui. Pramonės iššūkiai mums labai aktualūs, o sujungę jėgas galime rasti sprendimų net ir sudėtingiems uždaviniams. Robotas yra tik maža centro infrastruktūros dalis. Ne mažiau svarbios yra mūsų komandos kompetencijos ir patirtis“, – pabrėžia dr. R. Augustauskas.

Ruošiasi kitai robotikos bangai

„Unitree Go2“ – tik viena iš keleto technologijų, kuriomis pildoma „SustAInLivWork“ tyrimų infrastruktūra. Centre planuojama įsigyti daugiau mobiliųjų robotinių platformų, pramoninių robotų, dronų, pramoninių kamerų komplektų, aplinkos skenavimo bei skaitmeninių duomenų prototipavimo įrangos. Tyrėjai taip pat gali naudotis didelio našumo skaičiavimo ištekliais. Pasak dr. R. Augustausko, ši infrastruktūra leidžia mokslininkams eksperimentuoti, spręsti praktinius uždavinius, rengti projektus ir išbandyti naujas idėjas.

Kuriant centro infrastruktūrą žvelgiama ir į technologijas, kurios dar tik pradeda keisti robotikos sritį. Viena jų – humanoidiniai robotai.

„Matome, kad artėja nauja robotikos banga, kai dirbtinis intelektas vis dažniau turės fizinį pavidalą ir galės atlikti užduotis realioje žmonių aplinkoje. Tai gali iš esmės pakeisti gamybą, logistiką, paslaugas ir daugelį kitų sričių“, – sako J. Paulauskas.

Jo teigimu, dėl itin sparčios DI technologijų plėtros centrui svarbu ne tik turėti ilgalaikę kryptį, bet ir išlaikyti lankstumą bei gebėjimą greitai reaguoti į naujus technologinius pokyčius.

„Mūsų tikslas – sukurti tokį centrą, kuris būtų pakankamai stiprus ir lankstus, kad naujai technologijų bangai atėjus ne stebėtų ją iš šalies, o pats būtų jos dalimi“, – teigia J. Paulauskas. „SustAInLivWork“ – pirmasis tokio pobūdžio kompetencijų centras Lietuvoje, sistemingai telkiantis DI žinias ir kompetencijas iš keturių šalies universitetų – KTU, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir „Vilnius Tech“ – bendradarbiaujant su partneriais Vokietijoje ir Suomijoje.

Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Pacientei atlikta klubinių arterijų angioplastika – minimaliai invazinė procedūra, skirta atkurti kraujotaką susiaurėjusiose ar visiškai užakusiose arterijose. Operaciją atliko Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgų komanda.

Lietuviška inovacija, kuri iš laboratorijos persikėlė į operacinę

„Sentante“ yra Lietuvoje sukurta robotinė sistema, skirta minimaliai invazinėms kraujagyslių operacijoms atlikti. Chirurgas procedūrą valdo iš specialios darbo vietos, esančios greta operacinės, o jo judesiai realiuoju laiku perduodami prie paciento esančiam robotui.

Svarbu tai, kad ši technologija nepakeičia gydytojo sprendimų – ji sustiprina jo galimybes atlikti itin tikslius veiksmus tose vietose, kur kiekvienas milimetras gali lemti gydymo sėkmę.

Sistema pašalina natūralų rankos drebėjimą, leidžia milimetro tikslumu valdyti kateterius ir pravedėjus, kartu išsaugant lytėjimo pojūtį – chirurgas jaučia kraujagyslės pasipriešinimą taip, lyg instrumentą laikytų savo rankoje. Ši savybė ypač svarbi operuojant stipriai kalkėjusias ar visiškai užakusias arterijas.

Technologija, kuri gali padėti tūkstančiams pacientų

Minimaliai invazinės kraujagyslių procedūros šiandien taikomos ne tik gydant kojų arterijų susiaurėjimus. Jos padeda gydyti pacientus, kuriems gresia infarktas ar insultas, stabdyti vidinį kraujavimą, gydyti aneurizmas bei atkurti kraujotaką galūnėse, kai kyla gangrenos pavojus.

Tokios intervencijos dažnai atliekamos sudėtinguose, stipriai pažeistuose kraujagyslių ruožuose, todėl gydytojui itin svarbu išlaikyti maksimalų tikslumą. Robotinė sistema tampa papildomu įrankiu, leidžiančiu preciziškiau atlikti sudėtingus judesius ir vienu metu valdyti kelis endovaskulinius instrumentus. Pacientui svarbiausia yra saugesnė, tikslesnė ir efektyvesnė procedūra, kuri gali padėti išsaugoti kraujotaką, galūnę ar net gyvybę.

Technologija, sauganti ir tuos, kurie operuoja

Kraujagyslių intervencijos atliekamos naudojant nuolatinę rentgeno kontrolę, todėl gydytojai ir slaugytojai kasdien dirba vilkėdami sunkias švinines apsaugas. Ilgainiui toks darbas tampa nemažu fiziniu krūviu: vargina nugarą, klubų sąnarius bei kitas atramos ir judėjimo sistemos dalis, be to, dirbant operacinėje neišvengiamai patiriamas ir profesinis jonizuojančios spinduliuotės poveikis.

Naudojant „Sentante“, chirurgas procedūrą valdo iš darbo vietos už radiacijos lauko ribų, todėl praktiškai nepatiria rentgeno spinduliuotės poveikio ir jam nebereikia visos procedūros metu dėvėti sunkių švininių apsaugų. Tuo metu operacinėje dirbantys gydytojai ir slaugytojai dėl trumpesnės procedūros mažiau laiko praleidžia stovėdami bei trumpiau dėvi apsaugines priemones.

Taip technologija gerina ne tik darbo sąlygas operacinėje, bet ir padeda mažinti ilgalaikį fizinį krūvį visai komandai.

Pacientė: „Turiu su kuo palyginti“

Pacientė Gražina po procedūros neslėpė džiaugsmo. Visos operacijos metu ji jautėsi gerai, o vos jai pasibaigus sakė besidžiaugianti, kad viskas pavyko sėkmingai ir kad būtent jai teko galimybė tapti paciente, kuriai atlikta tokia robotinės sistemos padedama procedūra.

„Turiu su kuo palyginti - prieš trejus metus man buvo atlikta tokia pati operacija. Tuomet ji truko gerokai ilgiau, o šį kartą viskas praėjo daug greičiau“, – pasakojo Gražina.

Ji pripažino, kad procedūros metu galbūt šiek tiek pritrūko įprasto žmogiško ryšio - norėjosi, kad operacinėje kas nors daugiau pakalbintų ir palaikytų pašnekesį. Tačiau, anot jos, šį jausmą atsvėrė trumpesnė procedūros trukmė ir sklandus jos rezultatas.

„Inovacija turi vertę tik tada, kai padeda pacientui“

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorė m. dr. Aušra Bilotienė Motiejūnienė pabrėžia, kad svarbiausias technologijos įvertinimas yra jos nauda žmogui.

„Reikšminga, kad būtent mūsų ligoninėje Lietuvoje sukurta medicinos inovacija pradeda klinikinio išbandymo etapą. Tai rodo mūsų komandos gebėjimą įvertinti naujus sprendimus ir siekti, kad ateityje jie kurtų realią naudą pacientams.

Džiaugiuosi mūsų kolektyvu, kuris savo kompetencija ir pasirengimu padeda inovacijas perkelti iš kūrimo etapo į kasdienę medicinos praktiką. Ypač simboliška, kad vienas iš sistemos kūrėjų ją taiko operuodamas pacientus mūsų ligoninėje. Tai patvirtina, kad Lietuvoje kuriamos medicinos inovacijos gali būti sėkmingai diegiamos ir kurti vertę pacientams.“

Sudėtingiausiais atvejais lemia tikslumas

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja Ingrida Valužytė sako, kad didžiausia tokių technologijų vertė atsiskleidžia būtent sudėtingiausių intervencijų metu.

„Periferinių arterijų liga dažnai reiškia ne tik skausmą vaikštant. Pažengusiais atvejais pacientams gresia sunkiai gyjančios žaizdos, galūnės išsaugojimo iššūkiai ir reikšmingai suprastėjusi gyvenimo kokybė.

Praktikoje susiduriame su ilgomis, stipriai sukalkėjusiomis ar visiškai užakusiomis arterijomis, todėl kiekvienas papildomas tikslumas gali lemti procedūros eigą ir paciento rezultatą. Tai nėra technologija, pakeičianti gydytoją – tai įrankis, leidžiantis mūsų patirtį pritaikyti dar tiksliau ir saugiau.“

Dr. Tomas Baltrūnas: „Robotas tarsi pratęsia gydytojo rankas į kitą kambarį“

Vienas iš lietuviškos robotinės sistemos kūrėjų ir kraujagyslių chirurgas dr. Tomas Baltrūnas pabrėžia, kad kuriant sprendimą svarbiausias tikslas buvo išsaugoti gydytojui įprastą darbo pojūtį, o ne pakeisti jo sprendimus automatika.

„Kurdami sistemą siekėme vieno tikslo – kad gydytojas neprarastų kontrolės. Robotas tiksliai perduoda chirurgo judesius, tačiau sprendimus visada priima žmogus.“

Pasak gydytojo, šiandien sistema jau leidžia atlikti periferinių kraujagyslių intervencijas, o ateityje tokios technologijos gali atverti galimybes procedūras atlikti nuotoliniu būdu pavyzdžiui iš kitos ligoninės, kito miesto ar net kitos šalies. Pasaulinė praktika rodo, kad robotinės sistemos tampa vis svarbesne pažangios chirurgijos dalimi. Panašų proveržį jau matome urologijoje, pavyzdžiui Jungtinėse Valstijose daugiau nei 80 proc. prostatektomijų atliekama naudojant robotines sistemas. Kūrėjams tai suteikia galimybę sprendimą tobulinti kartu su gydytojais realioje klinikinėje praktikoje, kad jo nauda pirmiausia pasiektų pacientus. Anot dr. T. Baltrūno, būtent taip robotas tampa ne gydytojo pakaitalu, o jo rankų tęsiniu – įrankiu, leidžiančiu išlaikyti tą patį tikslumą net ir dirbant iš kito kambario.

Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Robotai darbo vietose jau seniai nebėra vien ateities vizija. Tačiau ar ateityje jie galėtų būti ne tik kolegos, bet ir vadovai? Tarptautinis tyrimas rodo, kad bent dalį vadovams įprastų funkcijų robotai gali atlikti jau šiandien. Tiesa, daug lemia tai, kaip jie bendrauja su žmonėmis – nuo to gali priklausyti ir darbuotojų darbo rezultatai.

Tai atskleidė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorės Vitos Akstinaitės kartu su IDIAP tyrimų instituto ir Lozanos universiteto mokslininkais atliktas tyrimas. Tyrime dalyvavo daugiau nei 250 žmonių, kurie dviejuose eksperimentuose atliko užduotis kartu su humanoidiniu robotu Peperiu. Tyrime analizuota, kaip roboto asmenybė ir bendravimo stilius veikia žmonių darbą.

Ar robotas gali paveikti žmonių produktyvumą?

Pirmiausia mokslininkai aiškinosi, ar roboto bendravimo stilius gali paveikti žmonių produktyvumą. Tam robotas Peperis su dalyviais bendravo trimis skirtingais stiliais – draugiškai, neutraliai ir sarkastiškai. Paaiškėjo, kad geriausių rezultatų pasiekė dalyviai, dirbę su draugiškiausiai bendravusiu robotu, o prasčiausių – su sarkastiškuoju.

„Išvada paprasta – taip, kaip darbinėse situacijose geriau susidirbame su draugiškais kolegomis, tas galioja ir kolegoms robotams. Tiesa, įdomu tai, kad nors roboto asmenybė turi reikšmingos įtakos darbuotojų rezultatams, draugiškesnis robotas nedarė įtakos žmonių savijautai – jie nesijautė nei laimingesni, nei labiau atsipalaidavę, o fiziologinis streso lygis išliko panašus. Vadinasi, roboto bendravimo stilius pirmiausia veikia darbo rezultatus, o ne darbuotojų emocinę būseną“, – sako V. Akstinaitė.

Ar robotas gali būti lyderiu?

Nors draugiškiau bendraujantis robotas padeda žmonėms dirbti produktyviau, darbo aplinkoje žmonių elgesiui įtakos turi ne tik kolegos, bet ir vadovai. Todėl kitame eksperimente buvo vertinama, ar humanoidinis robotas gali atlikti dalį lyderio funkcijų – motyvuoti darbuotojus ir padėti jiems siekti geresnių darbo rezultatų.

Pasak V. Akstinaitės, tam robotas su dalyviais bendravo dviem skirtingais būdais – neutraliai arba taikydamas charizmatiškai lyderystei būdingus komunikacijos principus: dažniau drąsino dalyvius, aiškiau kalbėjo apie bendrą tikslą ir naudojo metaforas.

„Pamatėme, kad charizmatiškesnis roboto bendravimo stilius turėjo aiškų poveikį tiek tam, kaip dalyviai jį vertino, tiek jų darbo rezultatams. Toks robotas dalyviams atrodė beveik 23 proc. charizmatiškesnis, o jų darbo rezultatai pagerėjo beveik 17 proc. Tai reiškia, kad motyvuojančios komunikacijos principai gali būti svarbūs ne tik žmonių lyderystėje, bet ir kuriant technologinius sprendimus“, – sako ISM universiteto mokslininkė.

Organizacijos turi ruoštis jau šiandien

Profesorės teigimu, šio tyrimo rezultatai jokiu būdu nereiškia, kad ateityje robotai visiškai pakeis vadovus. Vis dėlto jie rodo, kad humanoidiniams robotams pamažu tampant darbo aplinkos dalimi, organizacijoms svarbu ruoštis ne tik technologiniams, bet ir kultūriniams pokyčiams.

„Robotus organizacijose verta vertinti ne tik kaip technologiją, bet ir kaip būsimus komandos narius. Kurdamos robotikos sprendimus organizacijos turėtų galvoti ne vien apie tai, kokias užduotis robotai atliks, bet ir apie tai, kaip jie bendraus su žmonėmis – ar jų komunikacija skatins pasitikėjimą, bendradarbiavimą ir padės siekti bendrų tikslų. Todėl kuriant tokius sprendimus verta pasitelkti ir motyvuojančios komunikacijos principus, kurie iki šiol daugiausia buvo taikomi žmonių lyderystėje“, – teigia V. Akstinaitė.

Pasak mokslininkės, ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kokį poveikį tokie sprendimai turės darbuotojams. Prieš plačiau diegiant humanoidinius robotus verta stebėti ne tik darbuotojų veiklos rodiklius, bet ir jų savijautą, produktyvumą bei pasirengimą dirbti kartu su technologijomis.

„Organizacijoms verta jau dabar ruošti tiek vadovus, tiek darbuotojus darbui žmogaus ir roboto komandose. Ne mažiau svarbu aiškiai apibrėžti, kokį vaidmenį tokios technologijos atliks organizacijoje ir kokių sprendimų iš jų tikimasi. Kuo geriau pasirengsime šiam bendradarbiavimui, tuo didesnė tikimybė, kad robotai padės kurti ne tik efektyvesnius procesus, bet ir stipresnes komandas“, – sako V. Akstinaitė.

Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Įmonės „Posti Group“ valdomo vieno didžiausių siuntų pristatymo tinklų „SmartPosti“ pardavimų vadovas Baltijos šalims Justas Januškevičius sako, kad robotai ir dronai gali papildyti siuntų pristatymo grandinę, tačiau bent jau artimiausiu metu jie liks nišiniais sprendimais. Paštomatai jau šiandien yra siuntų pristatymo standartas, kurio reikšmę patvirtina tiek vartotojų įpročiai, tiek rinkos investicijos į infrastruktūrą.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, paštomatai ir toliau išlieka populiariausiu siuntinių atsiėmimo kanalu Lietuvoje – 2025 m. per paštomatus atsiimta daugiau nei 65 proc. visų siuntinių.

Kaip teigia J. Januškevičius, paštomatų tinklas taip pat plečiasi – RRT duomenimis, 2025 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 2 194 paštomatai, kai 2024 m. jų buvo 2070, o pašto paslaugų teikėjų investicijos per metus išaugo beveik 36 proc. iki 10,7 mln. eurų.

„Tai rodo, kad rinka investuoja ne į trumpalaikį sprendimą, o į ilgalaikę logistikos infrastruktūrą. Paštomatai šiandien yra nebe alternatyva, o svarbi miesto logistikos ekosistemos dalis, leidžianti verslui efektyviau organizuoti pristatymus, o gyventojams – lanksčiau valdyti siuntų gavimą ir siuntimą pagal individualius poreikius“, – sako J. Januškevičius.

Kaip technologijos keičia siuntas

Pasak „SmartPosti“ atstovo, technologinė pažanga nebūtinai reiškia, kad įprastą siuntų pristatymą perims robotai ar dronai. Priešingai – ji gali sustiprinti jau veikiančius sprendimus.

Pavyzdžiui, „SmartPosti“ 2026 m. logistikos tendencijų ataskaitoje pabrėžiama, kad DI gali realiu laiku įvertinti milijonus duomenų – pristatymo laiką, kainą, emisijas, energijos sąnaudas ir klientų poreikius. Tai leidžia tiksliau valdyti maršrutus, siuntų srautus ir paštomatų užimtumą, kad siuntos būtų nukreipiamos ten, kur žmonėms jas patogiausia atsiimti.

Tuo metu robotizacija logistikos sektoriuje dar nėra masinė. Baltijos šalyse, Suomijoje ir Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad robotus šiuo metu naudoja tik apie 3–5 proc. įmonių. 86 proc. apklaustųjų šiuo metu neplanuoja jų diegti, o 14 proc. tai ketina daryti per artimiausius 3–5 metus. Didžiausias susidomėjimas matomas Lietuvoje – čia robotus planuoja diegti 19 proc. įmonių, Švedijoje – 16 proc., Suomijoje – 15 proc., Latvijoje – 9 proc., Estijoje – 8 proc.

Vis dėlto tai nebūtinai reiškia, kad siuntos keliaus dronais ar robotais. Jau dabar robotai naudojami sandėliuose, rūšiavimo centruose. O mažoms, 2–10 darbuotojų turinčioms įmonėms, tokios investicijos išlieka sudėtingesnės – 62 proc. jų robotų diegimo apskritai neplanuoja.

Dronai siuntoms: ne taip paprasta, kaip atrodo

„SmartPosti“ pardavimų vadovo Baltijos šalims teigimu, nors dronai nėra naujiena ir gali atrodyti, kad jų pritaikymas siuntų pristatymui jau turėtų būti paprastas, realybėje taip nėra.Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra 2025 m. pabrėžė, kad tam reikia papildomos infrastruktūros ir aiškių taisyklių: kur dronai gali skristi, leistis, kaip valdyti triukšmą, saugumą ir atsakomybę.

„Dronų pristatymas nėra tiesiog „pakilo ir nuskrido“. Net Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur tokie projektai vystomi aktyviai, reikia sertifikavimo, leidimų, vietos gyventojų informavimo ir aiškiai apibrėžtų veikimo zonų. Kitaip tariant, tai nėra paprasta kurjerio alternatyva“, – atkreipia dėmesį J. Januškevičius.

Jis nurodo, kad Lietuvoje dronų veiklai taip pat galioja nemažai ribojimų. Prieš kiekvieną skrydį reikia tikrinti, ar pasirinktoje vietoje apskritai galima skristi, ar nereikia papildomų leidimų, ar teritorijai netaikomi apribojimai, kurie dažnai galioja prie oro uostų, karinių objektų, ligoninių, miestų centrų, gyvenamųjų teritorijų, renginių ir kitų jautrių vietų.

Dar vieni svarbių dronų ribotumų – oro sąlygos, nuotolio atstumas ir apkrova.

„Be to, net ir pažangiausi dronai, pasitelkiami siuntų pristatymui užsienyje, susiduria su technologiniais apribojimais. Pavyzdžiui, „Amazon Prime Air“ MK30 drono veikimo nuotolis siekia apie 12 km, o gabenamos siuntos svoris paprastai negali viršyti 2,3 kg. Todėl bent jau šiuo metu dronų pristatymas negali prilygti paštomatams pagal stabilumą ir patikimumą. Pastarųjų veiklai įtakos neturi nei nepalankios oro sąlygos, nei ribotas veikimo atstumas, todėl jie užtikrina nuosekliai prieinamą siuntų gavimo ir siuntimo paslaugą“, – pabrėžia „SmartPosti“ atstovas.

Robotų pristatymas: pažangi idėja, bet ne visur pritaikoma

Panaši situacija yra ir su pristatymo robotais. J. Januškevičiaus teigimu, jų veikimas labai priklauso nuo aplinkos: šaligatvių pločio ir būklės, bortelių, įkalnių, pėsčiųjų srautų, įkrovimo infrastruktūros ir oro.

„Jeigu šaligatvis – siauras, nelygus, užstatytas stulpais ar kitomis kliūtimis, robotui judėti tampa sudėtingiau. Jam reikia saugiai kirsti perėjas, praleisti pėsčiuosius, reaguoti į žmonių srautus ir, prireikus, sustoti. Tai reiškia, kad siunta gali vėluoti ne dėl paties roboto, o dėl sudėtingų sąlygų“, – vardija specialistas.

Jis priduria, kad pristatymo robotų plėtrai reikia aiškaus atskiro reguliavimo ir nuoseklaus veiklos plano. Pavyzdžiui, Vašingtone tokie robotai gali judėti tik šaligatviais, perėjomis ar alėjomis, privalo duoti kelią pėstiesiems, negali viršyti maždaug 16 km/val. greičio, o gedimo atveju operatorius turi užtikrinti, kad įrenginys būtų greitai sutvarkytas arba pašalintas iš viešosios erdvės.

„2025 m. tyrimai apie šaligatviais judančius robotus rodo, kad jų kelionės laikas gali būti sunkiau prognozuojamas. Todėl robotai gali tapti vertingu siuntų pristatymo papildymu, tačiau artimiausioje ateityje vargu ar pakeis paštomatų tinklą. Kaip ir dronų atveju, jų galimybes riboja judėjimo greitis, veikimo teritorija ir gabenamo krovinio svoris, todėl robotais gali būti pristatomos tik tam tikrus techninius reikalavimus atitinkančios siuntos“, – apibendrina J. Januškevičius.

Rinka renkasi patikimus ir užtikrintus sprendimus

Nors rinkoje atsiranda vis daugiau inovatyvių pristatymo būdų, tokių kaip dronai, robotai, jų galimybes vis dar riboja techniniai ir aplinkos veiksniai. Tuo metu paštomatai išsiskiria masteliu, prieinamumu ir patikimumu, todėl artimiausioje ateityje išliks pagrindine siuntų pristatymo infrastruktūros dalimi.

„Dronai ir robotai atrodo kaip ateitis, bet paštomatai jau yra ateitis, kuri veikia dabar. Jie nereikalauja idealių oro sąlygų, specialių oro erdvės leidimų, tobulo šaligatvio ar gavėjo buvimo namuose. Paštomatų tinklas leidžia vienu sustojimu pristatyti daug siuntų, mažina pakartotinių kurjerio vizitų poreikį ir suteikia žmogui laisvę siuntą pasiimti tada, kai jam patogu“, – pabrėžia „SmartPosti“ pardavimų vadovas Baltijos šalims.

Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Robotikos Verslo Centras veiks kaip visą verslo procesą apimanti organizacija – nuo verslo plėtros iki pardavimų ir operacijų. Jam vadovaus Song Si-yong, anksčiau ėjęs svarbias vadovaujamas pareigas LG Gamybos inžinerijos tyrimų institute.

Naujajame Robotikos Verslo Centre taip pat bus kuriama specializuota duomenų gamyklos organizacija. Šia iniciatyva siekiama užtikrinti duomenų gamyklos pajėgumus ir palaikyti robotų mokymą, taip stiprinant LG konkurencingumą naujos kartos robotikos srityje. Per centrą surinkti aukštos kokybės operaciniai duomenys bus naudojami toliau tobulinant LG robotų pagrindinį modelį („Robot Foundation Model“, RFM). Įgyvendindama šią strategiją, LG Seule, Yangjae tyrimų ir plėtros miestelyje, stato didelio masto duomenų gamyklą, kurios veiklą planuojama pradėti dar šiemet.

Valdymo modelio stiprinimas ateities sprendimams įgyvendinti

Nauja valdymo struktūra siekiama stiprinti LG robotikos verslą, užtikrinant efektyvesnį ir lankstesnį sprendimų priėmimą. Ji turėtų suteikti daugiau pagreičio strategijos vystymui, pagrindinių technologijų kūrimui bendrovės viduje ir padėti didinti sąnaudų konkurencingumą.

Kaip savarankiška verslo organizacija, centras padės sutelkti platesnes LG kompetencijas pagal „One LG Solution“ strategiją, įskaitant tokių grupės įmonių kaip LG CNS ir LG AI Research patirtį. Ši struktūra taip pat sudarys sąlygas plėsti strategines partnerystes su pasauliniais technologijų lyderiais.

Trijų krypčių strategija robotikos lyderystei stiprinti

LG strategija apims tris robotikos kryptis: sprendimus pramonei, komerciniam sektoriui ir namų aplinkai. Robotikos verslo centras sustiprins augantį LG robotikos portfelį, sujungdamas bendrovės namų robotikos sprendimus, „Robostar“ pramoninės robotikos pajėgumus ir „Bear Robotics“ komercinės robotikos patirtį. Toks modelis leis LG kurti visapusišką verslo portfelį, pritaikytą būsimam skirtingų sektorių poreikiui.

Šiuos metus bendrovė laiko robotikos verslo plėtros pradžia ir siekia tapti viena iš lyderiaujančių realioje aplinkoje veikiančio dirbtinio intelekto sprendimų tiekėjų, daugiausia dėmesio skiriant robotikai. Kad robotikos sprendimai greičiau pasiektų realų pritaikymą, LG pasitelks visą grupės ekosistemą – nuo galutinių robotų produktų ir pagrindinių komponentų, tokių kaip aktuatoriai, iki duomenų generavimo pajėgumų. Bendrovė taip pat ruošiasi aktuatorius gaminti vietos rinkoje, remdamasi daugiau nei 60 metų sukaupta variklių technologijų patirtimi ir taip stiprindama būsimos pramonės tiekimo grandinę.

Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

KU STEAM centras, plėsdamas pažangių technologijų infrastruktūrą, įsigijo tris naujus humanoidinius robotus ir manipuliatorius. Šis žingsnis kelia natūralių klausimų – kokia tokių robotų paskirtis, kokią vertę jie kuria ir kokį vaidmenį atlieka švietime bei moksle.

„Unitree Robotics“ humanoidiniai robotai sukurti ne tik demonstruoti mobilumą ar siųsti bučinius – jų paskirtis gerokai platesnė. Jie pasižymi pažangiu judėjimu ir navigacija: geba išlaikyti balansą, vaikščioti įvairiais paviršiais, lipti laiptais, atsistoti po kritimo ir prisitaikyti prie sudėtingos aplinkos. Gali būti naudojami pramonėje atliekant surinkimo, daiktų perkėlimo, patikros ar kitus pagalbinius darbus, orientuoti ir į bendravimą, edukaciją bei pagalbą kasdienėje veikloje. Dėl dirbtinio intelekto integracijos šiuos robotus galima programuoti įvairioms funkcijoms, todėl jie gali tapti pagalbininkais ir ugdymo procese. Šiuo metu STEAM centre humanoidas jau veikia kaip pagalbininkas metodininkams, kartu su vaikais daro mankštą, padeda orientuotis erdvėje palydėdamas nuo taško A iki B, įtraukia vaikus į veiklas. Ateityje toks robotas gali tapti net antru mokytoju klasėje – padėti vesti užsiėmimus, skatinti vaikų įsitraukimą, stebėti aplinką bei prisidėti prie saugumo ir priežiūros funkcijų.

Humanoidiniai robotai NAO dėl savo antropomorfinės, patrauklios išvaizdos yra lengvai priimami įvairaus amžiaus mokinių, todėl tinka darbui su skirtingomis amžiaus grupėmis. Jų integravimas į formalųjį ugdymą leis mokiniams sudėtingus programavimo pricipus išbandyti lengvesniu, efektyvesniu ir patrauklesniu būdu.

Robotiniai manipuliatoriai, tokie kaip DOBOT, yra modernūs įrankiai, skirti tiek mokymuisi, tiek praktiniam pritaikymui pramonėje. Jie leidžia programuoti įvairias užduotis – nuo objektų rūšiavimo pagal spalvą iki jų paėmimo, dėliojimo, perkėlimo ar pakavimo į dėžes. Tokie sprendimai atspindi mažesnę, mokomąją industrinės robotikos versiją, suteikiančią galimybę mokiniams ir studentams susipažinti su realiais automatizavimo procesais bei įgyti praktinių įgūdžių, naudingų studijoms ar baigiamiesiems darbams.

STEAM centro vadovė prof. dr. Aelita Bredelytė pabrėžia, jog: „Humanoidiniai robotai centre nėra suvokiami kaip „žmogaus pakaitalai“ ar siekiamybė kurti sužmogintas būtybes. Priešingai – jie yra tyrimų ir edukacijos įrankiai, leidžiantys gilintis į vieną sparčiausiai augančių sričių – socialinę robotiką ir žmogaus-roboto sąveiką.“

Moksliniai tyrimai: kaip žmonės sąveikauja su technologijomis

Centre yra vykdomi socialinės robotikos moksliniai tyrimai. Šiuolaikinė socialinė robotika tiria, kaip robotai gali bendrauti su žmonėmis, atpažinti emocijas, reaguoti į socialinius signalus ir gali būti integruoti į kasdienes veiklas. Socialiniai robotai pasižymi gebėjimu komunikuoti, mokytis iš žmogaus ir prisitaikyti prie aplinkos, todėl jie tampa svarbiu tyrimų objektu nagrinėjant dirbtinio intelekto ir visuomenės santykį. Moksliniai tyrimai rodo, kad humanoidiniai robotai gali veikti kaip „socialiniai agentai“ – jie ne tik atlieka užduotis, bet ir dalyvauja sąveikose, kurios leidžia geriau suprasti žmogaus elgesį, pasitikėjimą technologijomis bei jų priėmimą visuomenėje.

Tačiau kartu pabrėžiame ir kritinę perspektyvą: pernelyg sužmoginti robotai gali kelti nepagrįstus lūkesčius ar net diskomfortą, todėl siekiame aiškiai komunikuoti jų ribas ir paskirtį.

Edukacinė vertė: technologijų supratimas, o ne jų romantizavimas

Humanoidiniai robotai KU STEAM centre naudojami kaip priemonė mokytis, o ne kaip tikslas savaime. Tyrimai rodo, kad tokie robotai gali didinti mokinių motyvaciją, įsitraukimą ir padėti ugdyti XXI a. kompetencijas, tokias kaip skaitmeninis raštingumas, problemų sprendimas ir kūrybiškumas.

Socialinė robotika ir DI: kritinis ir atsakingas požiūris

KU STEAM centras, vykdydamas veiklas šioje srityje, siekia ne tik supažindinti su technologijomis, bet ir ugdyti kritinį santykį su jomis. Tai apima temas apie robotų ir DI sprendimų kūrimą, etinių dilemų nagrinėjimą (privatumas, duomenų sauga, žmogaus autonomija), taip pat diskusijas kaip technologijos gali būti naudojamos visuomenės gerovei, o ne tik technologiniam „efektui“.

Profesorė A. Bredelytė dalijasi: „Siekiame jaunuoliams parodyti, kad svarbiausias tikslas yra robotus ir DI naudoti taip, kad jie stiprintų žmogaus gebėjimus, o ne juos pakeistų“.

Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai