Robotai išmoko dainuoti
2010 10 16 09:05Japonijos Pažangiųjų pramonės technologijų ir mokslo tyrimų instituto inžinieriai, pasitelkę žmogaus kvėpavimą ir lūpų judesius analizuojančią programinę įrangą, išmokė robotą dainuoti. Robotė HRP-4 gali dainuoti nepaprastai tikroviškai atkartodama tikros dainininkės veido išraiškas bei galvos ir lūpų judesius. Ji ne šiaip atkartoja įrašytą fonogramą, bet dainuoja pati – specialistai sukūrė natas sintezuojančią programą „VocaListener“. Kita programa – „VocaWatcher“ – yra atsakinga už robotės veido judesius dainavimo metu.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
„RS stipendija“: projektas „Roboto ranka“
2010 10 11 17:10Šį projektą „RS stipendijos“ konkursui pristatė Mažvydas Narvidas:
Animatroninė ranka, valdoma mikrokontroleriu. Kiekvienas rankos pirštas juda nepriklausomai nuo kitų, nes turi savo atskirą mikro servo motorą. Šiuo projektu norėjau pademonstruoti, kad kartais iš labai paprastų medžiagų, tokių kaip siūlas, organinis stiklas, vandens žarna galima pagaminti neblogai atrodantį, funkcionalų ir svarbiausia – nebrangų projektą (medžiagos be mikrokontrolerio ir servo motorų tekainavo 10 litų). Todėl stengiausi sukurti kuo paprastesnį prototipą, kuri galėčiau vėliau tobulinti.
Daugiau:
http://blog.elektronika.lt/rsstipendija/2010/10/11/roboto-ranka/
Robotas su žiurkės smegenimis
2010 10 10 12:06Vaizdo siužete – mokslininkai pasakoja apie vykdomus mokslinius tyrimus ir sukurtą robotą su žiurkės smegenimis.
Inf. šaltinis: Radiocool.lt
Branduolines atliekas Nevadoje saugos robotizuoti sargai
2010 10 09 21:26
Branduolinių atliekų saugykloje „Nevada National Security Site“ (NNSS, JAV) saugomi šimtai tūkstančių kubinių metrų radioaktyvių medžiagų; be to, čia dažnai atliekami įvairių ginklų bandymai. Nuo šiol šiai strategiškai svarbiai vietovei saugoti bus pasitelkti robotizuoti kariniai visureigiai.
NNSS saugykla įkurta vos apie 100 km atstumu nuo Las Vegas miesto ir Nevados dykumoje užima maždaug 3500 kvadratinių kilometrų plotą. Tai puiki vieta branduolinių ginklų bandymams, kurie kadaise čia buvo atliekami – tada, kai tokio tipo eksperimentai dar buvo „madingi“. Kariškiams šios vietovės dydis taip pat kelia problemų – apsaugoti visą perimetrą nėra taip paprasta, kaip norėtųsi. Todėl pastaruoju metu NNSS saugojimui reikalingų pajėgų skaičius yra mažinamas, į pagalbą pasitelkiant robotizuotus visureigius MDARS (Mobile Detection Assessment Response Systems). Vienas toks elektromechaninis sargas jau patruliuoja, keletas kitų yra ruošiami ir tarnybą turėtų pradėti artimiausiu metu.
MDARS turi sumontuotą vaizdo kamerą, tačiau nėra ginkluoti, tad saugumo pažeidimo atveju vis dar tektų pasikliauti žmonių pajėgomis. Tačiau dyzeliniu varikliu varomas MDARS vienu bako pripildymu gali autonomiškai patruliuoti ištisas 16 valandų. Visureigiais taip pat galima transportuoti įvairius krovinius, tikrinti kitas apsaugos sistemas, pasinaudojant nuotolinėmis identifikacijos priemonėmis, tokiomis kaip RFID žymės. Tai be abejo yra patogu, ypač atsižvelgiant į tai, kad ši vietovė yra ne tik radioaktyvių atliekų sąvartynas, bet ir bandymų placdarmas ginklus kuriantiems specialistams.
Saugyklos administratorių preliminariu įvertinimu, MDARS įdiegimas lyginant su kitų apsaugos priemonių panaudojimu kainuos 6 milijonais dolerių brangiau, tačiau kasmet bus sutaupoma po milijoną dolerių eksploatacinių išlaidų.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Išimtinai vaikams skirtas robotizuotas egzoskeletas
2010 10 07 19:43Japonijos robotikos gamintojas, kompanija „Sakakibara-Kikai“, sukūrė vien tik vaikams skirtą 1,6 metro aukščio robotizuotą egzoskeletą, kuris, jų nuomone, sudomintų net technofobišką jaunimą – jei tik toks yra. „Kid’s Walker varomas benzinu, sveria apie 180 kg ir atrodo ganėtinai grėsmingai. Tiesa, egzoskeleto veiksmingumas tikrai neprilygs fantastiniuose filmuose matytiems vaizdams. Japonijos rinkoje mašina kainuos 21000 dolerių.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Robotai mokosi šaudyti iš lanko
2010 09 29 11:36Italijos Technologijų instituto mokslininkai kuria robotą humanoidą, gebantį šaudyti iš lanko ir mokytis iš padarytų klaidų. Skelbiama, kad pirmoji roboto – lankininko versija pataikė į taikinio centrą iš 3,5 m atstumo tik iš 8 karto. Naujesni roboto modeliai esą galės pataikyti į taikinio vidurį jau po 2–3 bandymų. Iš lanko šaudantis „iCub“ platformos robotas bus pristatytas gruodžio mėnesį JAV vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Humanoids 2010“.
Inf. šaltinis: IT bazė
„Hitachi“ robotas-krovikas
2010 09 27 17:11Bendrovė „Hitachi“ sukūrė dėžės formos autonominį, automatiškai valdomą robotą-kroviką „Intelligent Carry“. Jis skirtas gabenti krovinius, kurių masė neviršija 100/500/1000 kg (priklausomai nuo modelio). Taip pat paviršiuje, kuriuo judės robotas, neturi būti kliūčių. „Hitachi“ skelbia, kad optimalus roboto veikimo atstumas yra 30 metrų; maksimalus pirmojo modelio greitis siekia 3,6 km/h, kitų dviejų – 7,2 km/h. Taip pat jau minėtas keliamosios galios apribojimas.
Inf. šaltinis: IT bazė
Indijoje vyko penkioliktasis robotų pasaulio čempionatas
2010 09 24 18:52Tarptautinė robotų futbolo asociacijos federacija (FIRA) Bangalorėje (Indijos pietinės Karnatakos valstijos sostinė) surengė penkioliktąjį FIRA robotų pasaulio čempionatą. Kongrese dalyvavo penkiasdešimt dvi komandos iš 17 šalių. Robotų žaidynes labai pamėgo jaunimas. Nors robotai lėtesni ir mažesni už žmones, jie ir tikrai nepadarytų gėdos per 2050 metų FIFA pasaulio futbolo čempionatą.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Muzikos grupe gali būti ir robotai
2010 09 22 21:33Robotų grupė „Bit-52’s“atlieka „The B-52’s“ kūrinį „Rock Lobster“. Klausomės ir žiūrim.
JAV žvalgyboje tarnaus dirbtinės musės
2010 09 22 17:04Amerikos mokslininkai Karinių oro pajėgų užsakymu kuria naujos kartos mikroorlaivius, kuriuos būtų galima naudoti žvalgybos operacijose.
Skraidančių mikrorobotų kūrimo srityje pirmauja Harvardo universiteto daktaro Roberto Woodo vadovaujama specialistų grupė. Pagrindinis šio mokslininko vykdomų tyrimų tikslas – sukurti vabzdžių dydžio skraidančius robotus, kuriuos būtų galima naudoti pavojingos aplinkos stebėjimams ir tyrimams, pavyzdžiui, technogeninių katastrofų metu, praneša „Physorg.com“. Tokie MAV (micro air vehicle) skraidantys mikrorobotai galėtų žvalgyti olas ar prasiskverbti pro sugriuvusių pastatų nuolaužas.
„Mes kuriame visą eilę naujų MAV galimybių, kurios pranoktų dabartinius mažuosius orlaivius. Užsibrėžtas autonominio darbo ir mobilumo lygmuo dar niekad nebuvo pasiektas plėtojant vabzdžių dydžio robotus“, – teigia Robertas Woodas.
Jis su kolegomis nagrinėja, kaip MAV sparnų forma gali įtakoti plasnojančio dirbtinio vabzdžio judėjimo efektyvumą. Šis tyrimas taip pat atskleis, kaip reikia gaminti ir kontroliuoti tokius robotus bei tiekti jiems būtiną energiją, sakoma pranešime.
R. Woodo vadovaujama tyrėjų grupė konstruoja tokių skraidančių mikrobotų sparnus ir verčia juos plasnoti labai dideliais dažniais, kad būtų galima atkurti tikrų vabzdžių sparnelių judėjimo trajektorijas. Jie taip pat tiria MAV veikiančių jėgų dedamąsias, stebi, kaip skystis teka per dažniau nei 100 kartų per sekundę plasnojančių sparnų paviršių.
Pasak „Physorg.com“, jau vien eksperimentavimas su tokio mažo dydžio objektais – didelis inžinerinis iššūkis.
R. Woodas teigia, kad ligšioliniai tyrimų rezultatai padėjo tyrėjams sukurti unikalią vabzdžių dydžio sparnų, pavarų sistemos, korpuso bei kitų MAV komponentų gamybos technologiją.
Inf. šaltinis: Balsas.lt