Robotams sukurta dirbtinė oda
2010 09 13 14:33Mokslininkai sukūrė prisilietimams jautrią dirbtinę odą, kuria vieną dieną gali būti aprengti robotai, rašo „Daily Telegraph“.
Plona lanksti medžiaga turi mikroskopinį puslaidininkių tinklą, kuris leidžia odai „jausti“. Tyrėjai tikisi, kad ji ateityje padės protezinėms galūnėms įgyti jautrumą.
Kalifornijos universiteto Berklyje suburtos komandos narys dr. Ali Javey sako: „Mūsų idėja yra gauti medžiagą, kuri veikia kaip žmogaus oda, o tai reiškia jai suteikti galimybę jausti ir liesti objektus.“
„Žmonės paprastai žino, kaip laikyti trapų kiaušinį jo nesudaužant. Jei norime roboto, kuris, pavyzdžiui, galėtų iškraustyti indus, reikėtų užtikrinti, kad jis tą darydamas nesudaužys vyno taurių. Bet mes taip pat norime suteikti robotui galimybę paimti katilą jo nepametant.“
Be panaudojimo robotuose, anot A. Javey, ši „oda“ gali vieną dieną padėti atstatyti jautrumą pacientams su dirbtinėmis galūnėmis.
Ankstesni bandymai sukurti dirbtinę odą nebuvo sėkmingi, nes naudojamos medžiagos buvo arba pernelyg kietos, arba prastos elektros laidininkės.
Naujasis odos gamybos būdas, aprašytas žurnale „Nature Materials“, yra pagrįstas plonų „nanolaidelių spausdinimu“ ant lankstaus pagrindo.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
Robotas-gyvatė lipa į medį
2010 09 08 15:18Karnegi-Melono universiteto Biorobototechnikos laboratorijos mokslininkai sukūrė gyvatės pavidalo robotą. Tai tikrai patogus sprendimas: toks robotas lengvai pasiekia ten, kur žmogus negali. Be to, jis moka įlipti į medį. Kaip tikra gyvatė…
Alų atnešantis PR2 robotas
2010 09 05 15:36Tai – alaus mėgėjo svajonė. Tiesa, alaus butelis atnešamas ne iš parduotuvės, o iš šaldytuvo. Tereikia „interneto“ puslapyje nurodyti pageidaujamą alų ir patalpos vietą į kurią jį pristatyti.
Inf. šaltinis: Radiocool.lt
Robotas valo naftą
2010 09 04 01:46Masačusetso technologijų instituto mokslininkai sėkmingai sprendžia gyvenimo pagimdytas problemas. Reaguodami į milžinišką naftos išsiliejimą prie JAV krantų, jie sukūrė plaukiojantį robotą. Jis ne tik plaukioja, bet ir renka išsiliejusią naftą.
Robotas, pavadintas „Seaswarm“ – tai maždaug 5 metrų ilgio ir 2 metrų pločio konvejeris, padengtas nanovielų kilimu. Taip paruoštos nanostruktūros sugeba absorbuoti dvidešimt kartų daugiau naftos, negu pačios sveria. Nemažiau svarbu, kad šis robotas veikia savarankiškai. Jo viršų dengia du kvadratiniai metrai saulės baterijų, ir jų gaminamos energijos pakanka, kad robotas veiktų savaitėmis.
Be abejo, vienas lauke – ne karys. Juolab, kad naftos surinkti reikia daug. Todėl planuojama į užterštą vandenyną paleisti visą spiečių šių robotų. Mokslininkai netgi apskaičiavo, kad 5000 tokių robotų po naftos gręžimo platformos „Deepwater Horizon“ sprogimo išsiliejusią naftos paviršiuje surinktų per mėnesį.
Inf. šaltinis: Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“
Dirbtinis intelektas gali evoliucionuoti: robotų pasaulis dar vienu žingsniu arčiau?
2010 09 01 09:40Mičigano universitete (Michigan State University – MSU) vyksta be galo įdomūs ir intriguojantys eksperimentai, programų pasaulyje imituojama evoliucija – pasiekiami beveik tokie patys procesai kaip ir tikrame gyvybės pasaulyje.
Tyrėjams pavyko įrodyti, jog ir pats primityviausias instrukcijų rinkinys, sugebantis imituoti kad ir paprasčiausias atrankos galimybes, evoliucijos eigoje sukuria „skaitmeninių organizmų“ savaiminę trumpalaikę atmintį ir padeda organizmas tobulėti jiems svarbia krytimi. Žinoma, tai dar ne dirbtinė gyvybė, o tik sudėtinga programa, pavadinta Avida vardu.
Laura Grabowski
Tai nėra įprastinė programa, o greičiau „programų kolonija“, turinti daugybę „skaitmeninės gyvybės formų“ – vidinių programų, vadinamų Avidianais (Avidians). Tai ypatingos programos, galinčios savaime susikurti, naudodamos bazinį programinį kodą, kuris yra savotiškas gyvosios gamtos DNR analogas. Dėka nuolatinių atsitiktinių pakeitimų šiame kode vyksta Avidianų mutacijos, kurios leidžia įgyti arba prarasti pranašumą kovoje už „maistą“ – šiuo atveju programos konkuruoja dėl procesoriaus resursų, leidžiančių programoms aktyviai „daugintis“ bei įgyti naujų savybių. Tarp jų ir atmintį.
Skaitykite visą straipsnį: http://www.elektronika.lt/articles/knowledge/24773/
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Lietimui jautri robotų valdymo sąsaja
2010 08 28 15:08Masačusetso universiteto mokslininkai kuria robotų valdymą lietimui jautria sąsaja. Pažiūrėkite, kaip tai iš tikrųjų atrodo.
Robotas PR2 išmoko suporuoti kojines
2010 08 27 08:07Kalifornijos Berkeley universiteto mokslininkai šią mašiną išmokė atlikti dar vieną praktišką užduotį. PR2 gali kuo puikiausiai suporuoti išskalbtas kojines. Panaudodamas paprastus pasikartojančius judesius, robotas sugeba išversti kojines tinkama puse ir jas įdėti vieną į kitą saugojimui spintoje. Kojinių poravimas, žinoma, yra daug sudėtingesnis iššūkis, nei paprastas, pavyzdžiui, rankšluosčio sulankstymas. Kai robotui pateikiamos dvi kojinės, jis pirmiausia turi nustatyti, ar jos vienodai orientuotos erdvėje ir ar abi yra išverstos tinkama puse. Apačioje pateiktas video yra pagreitintas 15 kartų.
Inf. šaltinis: IT bazė
Elektroninė žuvis
2010 08 24 13:37Tiksliau, tai plaukiojanti silikoninė žuvis su elektronikos įdaru. Argi ji ne simpatiška?
„LEGO Mindstorms NXT“ ir 7×7x7 Rubiko kubas
2010 08 23 11:31„Motorola Droid“ (valdomas ARM) valdo „LEGO Mindstorms NXT“ robotą, kuris sudėlioja 7×7x7 Rubiko kubą per 38 minutes ir 54 sekundes.
Robotai jau gali vaidinti žmones
2010 08 20 17:30
Nuo šiol spektaklių režisieriai gali nesibaiminti, jei jų aktoriai, pavyzdžiui, premjeros išvakarėse praneš susilaužę koją. Juos pakeisti galės robotai.
Japonijoje jau retoriškai klausiama, ar aktoriai ateityje varžysis su kolegomis robotais dėl vietos ant scenos.
Ar gali būti, kad pagrindinius vaidmenis W. Shakespeare`o „Romeo ir Džiuljetoje“ atliks robotai?
Jau šį šeštadienį Osakos universiteto Dizaino studijų centras plačiajai auditorijai pristatys Robotų teatrą (angl. „Robot-Human Theater“).
Žiūrovams bus rodomas dramaturgo ir Robotų teatro režisieriaus Orizos Hiratos specialiai sukurta pjesė. Be robotų Takeo (aktorius) ir Momoko (aktorė) spektaklyje pasirodys aktoriai Hiroshi Ota ir Minako Inoue.
Pirmą kartą robotų-aktorių pasirodymas surengtas 2008 m. Tuomet pristatyta nedidelė O. Hiratos pjesė „Aš, darbininkas“ specialiai suburtai auditorijai. Kaip mena dramaturgas, paskutiniame epizode aktoriai scenoje paliko vienus robotus ir auditorija šiems negailėjusi aplodismentų. Esą kai kuriuos žiūrovus vaidinimas taip sujaudino, kad jų akyse pasirodė ašaros.
„Įrodžiau, kad vaidinimas gali paveikti žiūrovą ir be aktoriaus pastangų įsijausti į savo vaidmenį. Štai bejausmiai robotai žmogiškąją auditoriją privertė pajausti emocijas“, – sakė O. Hirata ir pridūrė, kad robotai įtikino auditoriją, tad nėra skirtumo, ar scenoje vaidinama realistiškai, t. y. įsijausdami į vaidmenį.
Iki šiol robotams spektakliuose atitekdavo robotų vaidmuo, tačiau O. Hirata pirmą kartą robotams leido sukurti žmonių vaidmenis.
O. Hiratos teigimu, repeticijos iš tiesų yra nemažas iššūkis. Kiekvieną kartą po repeticijos robotus reikia iš naujo programuoti, nes režisierius nusprendžia pakeisti jų pozą ar stovėjimo vietą. Dažnai tenka perprogramuoti jų kūno (galvos, rankų ir kt.) judesius.
Režisierius teigia neturintis baimės, kad jo aktoriai-robotai spektaklio metu ką nors pamirš ar sumaišys: robotų programavimas scenoje leidžia viską atlikti tiksliai, kaip sugalvojo režisierius.
Metro ūgio Takeo ir Momoko yra šviesiai geltonos spalvos, gali vartyti dideles akis.
Šeštadienį Aichi trienalėje Nagojoje Robotų teatras vaidins O. Hiratos „Miško centre“.
Inf. šaltinis: LRT