Kiek kainuoja telefonų slaptažodžius nulaužiantis robotas?
2013 07 26 11:07Du saugumo tyrinėtojai sukūrė nedidelį robotą, kuris sugeba atspėti išmanioji telefono užrakinimo ir saugumo kodus tiesiog įvesdamas juos ekrane. Tik 200 JAV dolerių kainuojantis įrenginys nulaužia „Android“ keturių skaitmenų PIN kodą per parą, rašo „The Verge“.
Džastinas Engleris ir Polas Vinesas roboto gamybai panaudojo 3D spausdintuvu atspausdintas dalis, servovariklius, plastikinę telefonams skirtą lazdelę (angl. stylus), „Arduino“ procesorių ir pigią interneto kamerą. R2D2 (Robotic Reconfigurable Button Basher) vardu pakrikštyta mašina skirta pademonstruoti, kokie nesaugūs yra išmaniųjų telefonų PIN kodai.
Kelių skaitmenų kombinacijos arba PIN kodai yra standartinė išmaniųjų telefonų ir banko kortelių apsauga. Nežiūrint to, kad yra žymiai saugesnių telefonų apsaugos priemonių, tokių kaip veido atpažinimas, sudėtingesni slaptažodžiai, grafinės kombinacijos (angl. pattern unlock), dauguma vartotojų apsiriboja tik PIN kodu.
„Google“ leidžia „Android“ vartotojams susikurti iki 16 skaitmenų ilgio PIN kodą. Kuo ilgesnis kodas naudojamas, tuo sunkiau nulaužti telefoną. Eksperimentas su R2B2 puikiai tą demonstruoja.
„Apple iOS“ telefonuose naudojamos papildomos PIN kodo apsaugos priemonės, kurios leidžia įvesti neteisingą kodą tik kelis kartus. Po to įrenginys kelioms valandoms yra užblokuojamas. „Android“ operacinėje sistemoje tokios apsaugos praktiškai nėra. Dėl to nulaužti trumpus PIN kodus yra labai paprasta. R2B2 sugeba atspėti keturių skaitmenų ilgio kodą vidutiniškai per 20 valandų tiesiog spaudinėdamas ekrane klavišus. Roboto algoritmas sukonstruotas taip, kad darytų 30 sekundžių pertrauką po penkių nesėkmingų bandymų įvesti PIN „Android“ telefone.
Pailginus „Android“ kodą iki šešių skaitmenų, jį nulaužti su R2B2 užtrunka gerokai ilgiau – apie du mėnesius.
Roboto kūrėjai ketina patobulinti jį ir pritaikyti kitų išmaniųjų telefonų programų, kurios naudoja apsaugai PIN kodus, nulaužimui. Dž. Engleris ir P. Vinesas mąsto ir apie galimybę pritaikyti R2B2 viešbučio seifų, bankomatų ir kodinių spynų atidarymui. Patys kūrėjai naudoja robotą kilniam tikslui – parodyti, kokia gali būti pažeidžiama apsaugos trumpais skaitmeniniais kodais sistema, bet žada paviešinti detalių sąrašą, detalias surinkimo instrukcijas ir 3D spausdintuvo failus. Tad bet kuris norintis, turintis kišenėje 200 JAV dolerių, galės susikonstruoti nuosavą seifų ir telefonų nulaužimo robotuką.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
Bioniniai žmonės ir karo robotai
2013 07 25 16:43Dauguma naujausių mokslinių pasiekimų yra nuostabūs ir bus naudingi žmonijai. Tačiau patyrinėjus juos atidžiai, galima įžvelgti ir tam tikrų gąsdinančių tendencijų. Listverse.com pateikia 10 tokių pavyzdžių. Vieni tokių – bioniniai žmonės ir karo robotai.
Bioniniai žmonės
Daugelis su nerimu ir baime laukia dienos, kai robotai taps tokie panašūs į žmones, kad jų nebebus galima atskirti. Robotas Rexas yra naujausias, milijoną JAV dolerių kainavęs eksperimentas protezavimo ir dirbtinių organų kūrimo procese. 2 metrų aukščio robotas turi dirbtinę blužnį, kasą, trachėją, su baterija veikiančią širdį, nuo infekcijų apsaugotą sintetinį kraują ir labai tikrovišką veidą, kurio bruožai primena vieną iš jo kūrėjų.
Rexas praktiškai pademonstruoja dabartines mokslo galimybes ir yra eksponuojamas Londono mokslo muziejuje. Psichologas Bertoltas Meyeris, pats dėvintis bioninę ranką, lankytojus ir susidomėjusiuosius ramina, jog mažai tikėtina, kad per mūsų ir net per mūsų anūkų gyvenimus bus sukurtas pilnai funkcionuojantis dirbtinis žmogus su dirbtiniu intelektu.
Karo robotai
Karo robotai vis įvairėja ir, be abejonės, tobulėja. Dabar kariniai robotai kuriami naudojantis gyvūnijos pasaulio pavyzdžiais – stengiamasi atkurti gyvūnų savybes. Vienas naujųjų karo robotų kurtas stebint gepardus – nors kūrinio ir gyvūno išvaizda neturi nieko bendro, naujasis technologijos stebuklas yra greitas ir judrus.
Dar vienas gąsdinantis kūrinys – Dideliu šunimi (angl. Big Dog) pavadintas robotas, kurio originalus dizainas buvo sugalvotas turint omenyje nešulinį asilą. Kadangi paprastai masinio naikinimo ginklų gabenimas buvo nepakankamai garbinga užduotis šiam robotui, prie jo buvo pritaisyta mechaninė ranka, kuri jam leidžia kilnoti įvairius daiktus. Šis robotas dabar kontroliuojamas balsu – jis su kareiviais gali „eiti“ į kovos lauką ir padėti gelbėti karius iš po nuolaužų.
Visas straipsnis: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/40581/.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
Elektroninė oda: lanksčių medžiagų ir jutiklinių technologijų miksas
2013 07 24 19:23Kol lankstūs ekranai dar tik pradeda savo kelionę į vartotojiškus įrenginius, sensoriniai ekranai, atvirkščiai, naudojami visuotinai – juos galima rasti ne tik telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose, tačiau ir tradiciniuose asmeniniuose kompiuteriuose. Tačiau progresas nestovi vietoje, tad artimiausiu šuoliu turėtų būti lanksčių ir jutiklinių ekranų technologijų apjungimas.
Bent jau taip mano mokslininkai iš UC Berkeley Kalifornijos universiteto (Los Andželas, JAV). Šios švietimo įstaigos specialistai sukūrė taip vadinamą elektroninę odą (e-skin), kuri reaguoja į prisilietimą ir tiksliai nustato spaudimo laipsnį. Eksperimentinis pavyzdys yra tik 16 x 16 taškų dydžio, o kiekvieno taško ryškumas priklauso nuo paspaudimo stiprumo.
Šiuo metu sukurtas el. odos prototipas yra labai paprastas, tačiau ateityje tokios technologijos naudojimas gali smarkiai išplisti, teigia projekto grupės vadovas, profesorius Ali Javey. Pavyzdžiui, naujai kuriamiems robotams galima įdiegti „prisilietimo jausmą“. Automobilių pramonėje tokie jutikliai taip pat paklausūs. Medicinoje lanksčių jutiklių tinklai suteiks galimybę stebėti kūno organų būseną.
Vienas didžiausių naujos technologijos privalumų – jos pigumas. Gamybos metu tiesiog reikės patalpinti ploną juostelės sluoksnį ant silicio plokštelės. Po to, kai viskas sukietės, ant juostelės patalpinama visi kiti reikalingi elektronikos komponentai. Vėliau lankstus plastikas nuimamas nuo silicio plokštelės ir gaunamas galutinis produktas.
Artimiausiu metu mokslininkai ketina papildyti elektroninę odą temperatūros ir apšvietimo davikliais.
Inf. šaltinis: FACEIT.LT
JAV Gynybos departamento padalinys pristatė robotą-humanoidą
2013 07 13 15:15
JAV Gynybos departamento Pažangiųjų mokslinių tyrimų agentūra (angl. DARPA) šiandien pristatė naują žmogaus ūgio ir išvaizdos robotą „Atlas“, kuris turėtų būti pritaikytas ne kariniam, tačiau civiliniam naudojimui, skelbiama oficialioje DARPA svetainėje.
Daugiau kaip 1,8 metro ūgio, nuotoliniu būdu valdomas robotas sveria 136 kilogramus. Metaliniame korpuse yra įmontuotas kompiuteris, 28 hidrauliniai sąnariai bei nemažai įvairių jutiklių, naudojamų gauti duomenims apie aplinką, kurioje judama ir atliekamos įvairios užduotys.
Žiniasklaidai skirtame pranešime teigiama, kad bendrovės „Boston Dynamics“ pagamintas robotas „Atlas“ yra „vienas iš pažangiausių kada nors sukurtų humanoidų“, tačiau kol kas tai tik metalinis kūnas, kurio sklandaus funkcionavimo pagrindas – programinė įranga – nėra sukurtas. Tai, besivaržydamos tarpusavyje, ketina padaryti septynios mokslininkų komandos iš įvairių bendrovių bei mokslinių tyrimų institucijų. Visos jos dalyvauja DARPA agentūros organizuojamame „Robotikos iššūkio“ konkurse.
Agentūra plačiajai visuomenei skirtą, tarptautinį konkursą surengė siekdama paskatinti pažangių robotų, kurie galėtų padėti žmonėms gamtos ir pramoninių nelaimių atvejais, kūrimą. Jame dalyvauti galėjo tiek profesionalūs, įvairiose bendrovėse dirbantys ir joms atstovaujantys inžinieriai, tiek įvairių universitetų mokslininkai ar net robotikos mėgėjai.
Į konkursą atrinktos komandos buvo suskirstytos į tris grupes. Pirmajai priklausantys asmenys, gavę DARPA finansavimą, robotus bei programinę įrangą kuria patys, antrosios grupės komandos rūpinasi tik programine įranga, kurią ketina išmėginti su pristatytuoju „Atlas“ robotu, o trečiajai grupei priskiriami dalyviai tiek techninę, tiek programinę įrangą projektuoja ir kuria savo lėšomis.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Atliktas pirmasis sėkmingas iš kosmoso valdomo roboto bandymas
2013 07 04 12:37JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) šio mėnesio pradžioje Tarptautinę kosmoso stotį (TKS) pavertė valdymo centru, iš kurio astronautui pavyko nuotoliniu būdu kontroliuoti Žemėje esantį robotą, praneša Phys.org.
Sėkmingai įvykdytas roboto valdymo bandymas yra pirmasis tokio tipo eksperimentas, kuriame išbandytos ateities operacijose galimam robotų nuotoliniam valdymui reikalingos technologijos bei įgūdžiai. Tokio tipo robotai turėtų būti naudojami būsimuose misijose Mėnulyje arba Marse.
Šio mėnesio pradžioje vykstant kosminių technologijų testavimo darbams, NASA astronautas ir Tarptautinės kosmoso agentūros skrydžių inžinierius Chrisas Cassidy‘is iš TKS nuotoliniu būdu valdė nedidelį keturratį „K10“ robotą, kuris tuo metu buvo Kalifornijoje įsikūrusiame NASA „Ames“ tyrimų centre. Robotui buvo nurodyta imituoti poliamido antenos dislokavimą specialiai sukurtame poligone.
C. Cassidy‘is robotą valdė realiu laiku, matė jame įmontuotų kamerų transliuojamą vaizdą, taip pat nuolatos stebėjo įvairią telemetrinę informaciją – duomenis apie nuotoliniu būdu matuojamus ir radijo ryšiu perduodamus tiek valdomo įrenginio, tiek aplinkos, kurioje jis juda, fizikinius parametrus.
Pasak „Ames“ tyrimų centre veikiančios Intelektualios robotikos grupės vadovo Terry‘io Fongo, dar du papildomi bandymai bus įgyvendinti šio mėnesio pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje. Jų metu bus siekiama baigti imitacinius antenos įrengimo darbus. Testų metu tyrėjai ketina stebėti, kaip vykdomas šis darbas ir studijuoti žmogaus-roboto sąveiką.
Būsimų bandymų metu mokslininkai ketina išanalizuoti per didelius atstumus vykstančios komunikacijos trikdžius ir nustatyti, kaip jie gali paveikti astronauto gebėjimus perimti roboto kontrolę, jeigu jis atsidurtų nepalankioje situacijoje ir negalėtų judėti.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Japonai siunčia robotus į kosmosą
2013 07 01 20:15Rugpjūčio 4 d. į tarptautinę kosminę stotį turėtų išskristi pirmieji robotai-kosmonautai.
„Kirobo“ ir „Mirata“ yra naujausi kompanijų „Dentsu“, „Toyota“ ir Tokijo universiteto kūriniai, kurie savo forma primena žmogų. Robotai atpažįsta kalbą ir „skaito“ žmogaus veido išraiškas.
Kitais žodžiais, jie supras, ką jiems sako kosmonautai ir matys, kokios nuotaikos jie yra. Robotai neatrodys kaip nerangūs metalo stulpai, nes pasižymi natūralia kūno kalba. Kas žino, galbūt jie netgi galės draugiškai patapšnoti nusiminusiam kolegai per petį.
Japonų inžinierių sukurti kūriniai dalyvaus pirmajame analogų neturinčiame žmonių ir robotų bendravimo kosmose projekte. Nepranešama, ar robotai bus tik kaip tiriamieji, ar atliks kokias nors naudingas misijas tarptautinėje kosminėje stotyje.
Žinoma tik, kad jie filmuosis vaikams skirtuose mokomuosiuose-pažintiniuose filmukuose. Skirtingai nuo fantasto Artūro Klarko sukurto „HAL 9000“, „Kirobui“ ir „Miratai“ nebus patikėtas stoties valdymas, tad mažai tikėtina, kad jie taps nekontroliuojami ir nesugalvos ko nors keisto, kaip kad buvo su „HAL 9000“. Kūrėjai tikina, kad robotai neturi piktų kėslų prieš žmones, atvirkščiai, „jie nori sukurti ateitį, kurioje žmonės ir robotai gyvena ir kuria kartu“.
Pagrindiniu robotų atstovu tarptautinėje kosminėje stotyje turėtų tapti „Kirobo“. Jo antrininkas „Mirata“ skirtas pavadavimui, jei su pirmuoju atsitiks kas nors netikėto, pvz., jis suges. Robotai yra Japonijos kosmoso agentūros rengiamos misijos į tarptautinę stotį dalis.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
Tarakonai kiborgai, valdomi „Kinect“, gelbės žmonių gyvybes
2013 06 27 21:24„Microsoft“ valdiklis „Kinect“, kuris iš pradžių buvo kuriamas kaip judesių atpažinimo sistema, skirta konsolei „Xbox 360“, kai kurių mokslininkų dabar naudojamas rimtiems tyrimams atlikti. Pavyzdžiui, tam, kad būtų galima valdyti tarakonus kiborgus.
Sistema atrodo taip: tarakonas „apginkluojamas“ specialiu įrenginiu, kuris tampo jį už ūsų, priversdamas galvoti, jog jis atsirėmė į kliūtį. Tai verčia keisti judėjimo maršrutą priklausomai nuo to, už kurio ūso jis buvo trukteltas. Tarakono judėjimą seka valdiklis „Kinect“ ir nukreipia vabzdį iš anksto numatytu maršrutu. Visa tai daroma be žmogaus įsikišimo.
Profesoriaus Alpero Bozkurto iš Šiaurės Karolinos valstijos universiteto, kuris vadovauja projektui, teigimu, visa tai reikalinga tam, kad kada nors tarakonai galėtų padėti katastrofų vietose. Mokslininkai ketina paleisti nedidelę vabzdžių grupę tose vietose, kur, pavyzdžiui, daug griuvėsių, o kompiuteris juos automatiškai nukreips efektyviausiu maršrutu, kad gelbėtojai galėtų susidaryti išsamų situacijos vaizdą.
Priminsime, kad tai nėra pirmas projektas, kuris numato panaudoti tarakonus mokslo ir žmonijos labui. Šiuo metu per „Kickstarter“ renkamos lėšos iniciatyvai „RoboRoach“. Idėjos autoriai numatė, kad „Bluetooth“ adapteris ir kitos mikroschemos sumontuojamos ant tarakono nugaros, o pastarojo ūsai „prijungiami“ prie sistemos. Elektros iškrova priverčia tarakoną kiborgą judėti norima kryptimi, o valdymas atliekamas specialia programėle, įdiegtą „iPhone“ telefone.
Inf. šaltinis: FACEIT.LT
Beždžionės pavidalo robotai kolonizuos Mėnulį?
2013 06 27 12:48Vokietijos Dirbtinio intelekto tyrimų centro (Deutsche Forschungszentrum für Künstliche Intelligenz, DFKI) mokslininkai ir inžinieriai kartu su kolegomis iš Brėmeno universiteto sukonstravo beždžionės pavidalo robotą, kuris optimizuotas naudojimui Mėnulyje, pranešė „Gizmag“.
„iStruct“ pavadinto vokiško roboto kol kas niekas nesiruošia skraidinti į Mėnulį, tačiau, pasak specialistų, gali būti, kad tolimesnėje ateityje būtent tokio pobūdžio robotai darbuosis Mėnulio tyrimų misijose. DFKI atstovų teigimu, beždžionės pavidalo robotai žymiai geriau pritaikyti judėti nelygiu Mėnulio paviršiumi nei keturračiai ar netgi vikšriniai mėnuleigiai.
„iStruct“ moka balansuoti ir perkėlinėti savo svorio centrą, jei tenka ropštis ar leistis nuožulnia paviršiumi. Prireikus šis robotas gali remtis galinėmis kojomis, kad priekinės galūnės liktų laisvos ir jomis būtų galima atlikti norimą veiksmą.
Pranešama, kad 18 kg sveriantis robotas turi įvairių daviklių rinkinį, kurie leidžia ne tik išlaikyti lygsvarą, bet ir adekvačiai reaguoti į aplinką.
DFKI „iStruct“ projektą planuoja užbaigti rugpjūčio mėnesį.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
8 kg sveriantis kostiumas padarys karius 3 kartus stipresnius
2013 06 26 20:14Kariškiai jau seniai galvoja apie ekzoskeletą, kuris leistų kareiviams tapti ištvermingesniais, stipresniais ir pakelti didesnius svorius ilgų žygių metų. Tai, ką kuria Harvardo universiteto Vyso instituto mokslininkai, sunku pavadinti ekzoskeletu, tačiau jis padės atlikti visas aukščiau išvardintas užduotis. Inžinieriai kuria dirbtinių raumenų sistemą, kurią vieną dieną žmogus galės užsidėti tarsi įprastas kelnes. Šis kostiumas gali padaryti karį tris kartus ištvermingesniu – tiesa, šiuo metu jam reikėtų ant nugaros užsidėti dar ir oro siurblį. Kostiumas sveria apie 8 kg.
Inf. šaltinis: FACEIT.LT
Sukurtas robotas – išminuotojas su rankomis
2013 06 26 07:47Pentagono Priešakinių gynybos tyrimų agentūros DARPA užsakymu JAV sukurtas roboto, galinčio aptikti ir nukenksminti minas į žmogaus panašiomis rankomis, prototipas.
Šis įrenginys buvo kuriamas vykdant Dvirankės išmanios robotizuotos platformos (Bimanual Dexterous Robotics Platform, BDRP) projektą. Robotu „Sally“ neformaliai pramintas įrenginys yra modernizuota prieš 5 metus pagaminto minas nukenksminančio roboto versija, sakoma DARPA pranešime.
Senajame roboto modelyje buvo naudojamos dvi vaizdo kameros ir du mechaniniai manipuliatoriai. Roboto konstrukcija buvo sumontuota ant dviračio vežimėlio, tad išoriškai jis priminė „Segway“ riedį. Tačiau naujoji modifikacija „Sally“ turi 4 ratus, todėl yra stabilesnė ir geriau tinkama naudoti raižyto reljefo sąlygomis.
Didžiausia šio roboto konstrukcinė naujovė – du itin technologiškai pažangūs rankų protezai, kurie labai tiksliai atlieka reikiamus judesius dirbant su minomis ir kitais koviniais sprogstamaisiais užtaisais. Šie rankų protezai iš pradžių buvo kuriami rankų netekusiems žmonėms, tačiau vėliau buvo pritaikyti ir „Sally“ robotui, sakoma pranešime.
Naująjį robotą nuotoliniu būdu valdo 2 operatoriai. Vienas kontroliuoja roboto judėjimą, o kitas – manipuliatorius. Tam naudojamos specialios pirštinės su davikliais, kurie fiksuoja žmogaus judesius realiuoju laiku ir paverčia roboto rankų valdymo komandomis.
Pranešama, kad „Sally“ rankų pirštų tikslumas toks didelis, kad galima judinti atskiras pirštų falangas.
Pasak DARPA atsovų, „Sally“ nukenksmina minas beveik juvelyriniu tikslumu. Roboto ranka gali paimti ir laikyti labai nedidelius objektus, pavyzdžiui, banko mokėjimo korteles ar vairuotojo pažymėjimą. Šiame vaizdo siužete demonstruojamos svarbiausios šio kovinio roboto galimybės.
Inf. šaltinis: Balsas.lt