Kiborgo sapnai ir košmarai
2013 09 09 22:03Kas yra Žmogus? Kur prasideda ir baigiasi žmogiškumo ribos XXI amžiuje, dirbtinio intelekto gimimo išvakarėse? Menininkai, naudodami naujausias technologijas, įkvėpti tokių mokslinių fantastinių filmų, kaip „Eliziejus“ arba „Likvidatorius“ (Blade Runner), kviečia įdėmiau pažvelgti į ateities pasaulį.
Kiekvieną dieną mus veikia technologijos. Jos keičia mūsų pasaulėžiūrą ir greitina gyvenimo tempą. Instaliacijos autoriai siūlo originalią individo ateities viziją. Implantais sustiprintas žmogus taps pusiau robotu, veikiamu savo struktūros patobulinimų.
„Dr. Glitch“ – interaktyvi kinetinė skulptūra, reaguojanti į žiūrovo prisilietimą. Žiūrovui palietus skulptūros nugarą ranka, kiborgas automatiškai ima piešti ant popieriaus. Jis savo vienintele veikiančia akimi stebi žmones. Atminties monitoriuje matosi kiborgo prisiminimai. Jis girdi aplinkos garsus ir juos robotizuoja. Skulptūra „mato“, „girdi“ ir „prisimena“ praeitį.
Kiborgas suiro, jo galiojimo laikas baigtas. Liko tik prisiminimų nuotrupos dirbtinėje atmintyje, kurią atgaivina žmogaus prisilietimas. Ar toks dirbtinis žmogus gali turėti savimonę, atgaivinamą žmogaus prisilietimu? Išbandyk tai – prisiliesk. Prisilietimas – vienintelis tikrovės įrodymas šiais virtualios tikrovės laikais.
Kinetinės instaliacijos autoriai: Bartas Polonskis, Pavelas Volginas, Urtė Milda Širvinskaitė, Tadas Lukoševičius, Mantas Bardauskas pasakoja, kaip ji veikia. Robotizuota instaliacijos dalis susideda iš kelių komponentų. Specialiai instaliacijai sukurtos programos, kurios veikia įprastiniuose kompiuteriuose. Programa – tarsi instaliacijos smegenys, nurodančios kitam komponentui – programuojamam mikrovaldikliui kaip valdyti piešiančią kiborgo ranką. Kita mikrovaldiklio funkcija – valdyti roboto galvoje sumontuotus šviestukus ir „klausytis“ unikalaus lietimui jautraus jutiklio. Šis jutiklis buvo sukurtas iš senų kompiuterio procesorių. Tai talpinis jutiklis, panašus į naudojamus šiuolaikinių išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių ekranuose. Jo veikimo principas paremtas krūvio generavimu. Pasiekus tam tikrą ribą, mikrovaldiklis kompiuteriui išsiunčia signalą ir taip robotas atgyja.
Šią instaliaciją galėsite pamatyti ir išbandyti Mokslo festivalio atidarymo metu Vilniuje, rugsėjo 10 d. nuo 16 val. kino „Forum Cinemas Vingis“ fojė ir rugsėjo 13 d. Kaune, tarptautinėje mokslo mugėje nuo 11 val. iki 17 val.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
Japonų inžinierius kuria gigantiškus robotus – vabalus
2013 09 03 21:41Japonų inžinierius Hiroshi Takahasi beveik 11 metų skyrė tam, kad sukurtų milžinišką dyzelinį robotą – vabalą, kuriuo jis važinėja pats ir gąsdina savo kaimynus, gyvenančius Ibaraki prekektūroje.
Pirmasis roboto prototipas vadinasi „Kabutom RX-01“. Japonas prie šio roboto darbus baigė, būdamas 50-ies, 1998 metais. Robotas pavadintas vabalo – raganosio (japoniškai „kabutomusi“) garbei. Antrasis prototipas, „Kabutom RX-02“, buvo baigtas dar po kelių metų, 2000-iais.
Trečiasis robotas – vabalas dienos šviesą pamatė 2009 metais, kai japonas šventė savo 60-ąjį gimtadienį. Robotas galėjo vaikščioti savarankiškai, o ant savęs kaip krovinį nešti šešis suaugusius žmones. Kaip teigia pats Hiroshi Takahasi, kai jis nusprendė kurti robotą – vabalą, žmona palaikė jį, teigdama, kad išradėjas vėliau su savo robotu galės iš namų išvežti visas šiukšles.
Savaitgaliais japonas atlieka savo kūrinių demonstracijas, kurios išgarsino jį visoje Japonijoje. Šiuo metu jis gali didžiuotis savo nauju kūriniu – „Heracles A-1“. Ir vargu ar visas šis užsiėmimas japonų inžinieriui nusibos, nebent gamta nuspręs, kad laikas su išradimais baigti.
Inf. šaltinis: FACEIT.LT
Robotas beždžionė sugeba laipioti kopėčiomis
2013 08 22 10:38Iki DARPA konkurso „Robotics Challenge“ liko vos keturi mėnesiai, ir jo dalyviai jau ruošia jam savo robotus. Štai „RoboSimian“, kurį kurią NASA reaktyvinio judėjimo laboratorija (JPL), kol kas dar nėra baigtas, tačiau jis sugeba daryti prisitraukimus ant skersinio.
Skirtingai nuo daugelio komandų, kurias sudaro didelių kompanijų ar laboratorijų atstovai, JPL nusprendė nedaryti roboto humanoido. „RoboSimian“ dar vadinamas beždžioniškuoju robotu, būtent kaip beždžionė mašina ir atrodo.
„RoboSimian“ naudoja visas savo keturias galūnes tam, kad galėtų stabiliai stovėti ant žemės, taip pat ir tam, kad galėtų lengvai karstytis kopėčiomis ar medžiais. Būtent keturios galūnės jam ir suteikia papildomo stabilumo. Be to, kad robotas gali paimti į ranką bei stovėti, jis dar sugeba ir vaikščioti kaip beždžionė.
Teigiama, kad robotas bus baigtas iki gruodžio mėnesio, būtent tuomet komandoms ir reikės parodyti savo kūrinius konkurse „Robotics Challenge“.
Inf. šaltinis: FACEIT.LT
Vienas iš filme „Terminatorius 3“ parodytų robotų iš tikrųjų egzistavo
2013 08 21 22:38Filmų trilogiją „Terminatorius“ su Arnoldu Švarcnegeriu, matyt, matė ne vienas iš mūsų skaitytojų. Juose pasakojama apie robotų sukilimą, kuriuos valdė dirbtiniu intelektu apdovanotas kompiuteris „Skynet“.
Pirmose dviejose „Terminatoriaus“ dalyse robotai be žmogiškojo pavidalo kadre pasirodydavo retai. Vis tik dabar bus kalbama apie trečiąją dalį, kurioje pasirodė vienas pirmųjų „terminatorių“ – „T1“.
Pasirodo, tai buvo ne kompiuterinė grafika, ne butaforija be gyvybės ženklų, kurią kažkas tampė už virvučių, o tikrų tikriausias robotas. Robotas galėjo važinėti ir daryti praktiškai viską, ką ir filme vaidinęs „T1“.
Jis neturėjo tik instrukcijos žudyti, o ir kulkosvaidžiai buvo užtaisyti tuščiais šoviniais. Už kadro galima netgi išgirsti istoriją, kaip inžinieriai darbavosi prie jo ir kaip viskas buvo ruošiama filmavimui.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
Šveicarų kuriamas robotas bandys prilygti gepardui
2013 08 20 15:07„Mažasis gepardas“ – robotas, kurį kuria Šveicarijos mokslininkai, tvirtai tikintys, jog vieną dieną jų kūrinys bus labai naudingas vykdant paieškų ir gelbėjimo operacijas. Robotas dar neturi galvos, tačiau, nepaisant šio mažyčio trūkumo, jis atrodo ir bėga panašiai kaip didžiulė katė. Be to, jis nebijo eiti ten, kur žmonėms paprasčiausiai pernelyg pavojinga. Šis įrenginys – pats greičiausias savo svorio kategorijos keturių kojų robotas, tvirtina EPFL Biorobotikos laboratorijos Lozanoje darbuotojas Peteris Eckertas.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Vilniaus Rotušės aikštėje karaliaus robotai
2013 08 14 11:03Projektas „Nustebink Vilnių“ tau siūlo apsilankyti dar viename renginyje Vilniaus Rotušės aikštėje. Jau šį trečiadienį – 2013 m. rugpjūčio 14 d. – Vilniuje lankysis robotukų armija iš Robotikos akademijos.
Robotukai yra sukonstruoti iš Lego kaladėlių ir gali pavirsti į gyvus suprogramuotus robotus, kurie juda, atlieka įvairiausius veiksmus. Jie netgi gali pasitarnauti visuomenei – padėti senjorams, teikti idėjas kovai su gamtos stichijom, vystyti intelektą, kurti naujus išradimus!
Jei nori savo akimis pamatyti kaip atrodo šie robotukai – ateik į Vilniaus Rotušės aikštę nuo 17 val. Galėsi ne tik stebėti, kaip yra valdomi šie robotai, bet ir pats pabandyti juos valdyti. Robotams taip pat bus paruoštas stalas su užduotimis, o jei tu manai, kad gali įveikti robotą – galėsi dalyvauti varžybose ir greičiau atlikti užduotis, valdydamas robotą savo išmaniuoju telefonu.
Inf. šaltinis: Eurodesk Lietuva
Sukurtas realaus dydžio „Wall-E“ robotas
2013 08 08 09:24„Wall-E“ – tai ne pirmas Michaelo McMasterio ir jo kolektyvo robotechnikos projektas. Prieš tai buvo sukurtas garsusis R2-D2 iš kultinės filmų serijos „Žvaigždžių karai“. Kuriant „Wall-E“, buvo iškeltas uždavinys atsižvelgti net į smulkiausias detales. Robotas juda ne tik taip, kaip turėtų, tačiau ir į jo atmintį įkeltos įvairios frazės bei replikos iš animacinio filmo. Deja, dirbtiniu intelektu roboto kopija pasigirti negali. Ji negali judėti autonomiškai, tad ją tenka valdyti nuotoliniu būdu. Vis tik kaip bežiūrėti, labiau realistiško „Wall-E“, matyt, pagaminti nebūtų pavykę.
Inf. šaltinis: FACEIT.LT
Didžiulis krabas robotas padės tyrinėti vandenyno gelmes
2013 08 06 15:10Pietų Korėjos mokslininkai sukūrė į krabą panašų robotą, kuris padės rinkti duomenis iš vandenyno dugno. Robotas – nedidelio automobilio dydžio. Jis vikriai ropoja vandenyno dugnu, jam nebaisios stiprios srovės. Krabsteris valdomas nuotoliniu būdu. Jis turi 10 optinių kamerų, kurios tiesiogiai transliuoja medžiagą operatoriams. Robotas turi šešias kojas. Dvi priekinės gali būti panaudotos kaip čiuptuvai pakelti įvairiems objektams.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Robotas-šokėjas, menininkas, gyvūnas ir kiti robotikos stebuklai
2013 08 05 10:19
Robotikos mokslas turi kuo nustebinti – įspūdį kiekvienam paliks plastiškai judantis humanoidas šokėjas arba robotas menininkas, piešiantis įspūdingus portretus, kuriuos drąsiai galima pavadinti šedevrais. O kur dar robotai-gyvūnėliai, pavyzdžiui, kirstukai ar žuvytės?
Išradingi inžinieriai nepailsdami kuria robotus, kiek įmanoma tobuliau pamėgdžiojančius įvairius biologinius organizmus – pavyzdžiui, žuvis, žinduolius ir netgi augalus, rašo telegraph.co.uk. Jie stengiasi sukonstruoti mašinas, galinčias veikti kasdienėje žmonių aplinkoje ir sukurti robotų natūralumo pojūtį.
Iki šiol robotai daugiausiai buvo kuriami atlikti konkrečias, technines užduotis, pavyzdžiui, įvairiose gamyklose. Įprastai jie nedirba kartu su žmonėmis, baiminantis, kad jie gali kelti pavojų savo minkštakūniams biologiniams kūrėjams – žmonėms.
Vis dėlto mokslininkai iš Gamtos istorijos muziejaus (angl. Natural History Museum) ir Londono mokslo muziejaus (angl. Science Museum in London) robotikos konferencijoje, skirtoje biologinių padarų įkvėpiems robotams pristatyti, pademonstravo nemažai kūrinių, potencialiai galinčių tapti įprasta mūsų kasdienybės dalimi.
Skaitykite toliau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/40716/.
Inf. šaltinis: LRT
Šešiakojo roboto parkūras
2013 07 28 10:03Šiame vaizdo klipe pademonstruotos labai plačios šešiakojo roboto judėjimo galimybės, įveikiant įvairiausias kliūtis. Išties, puikiai padirbėta – išėjo miklus, mažas, juokingas, bet visur praeinantis šmikis. Kuris dar robotas moka vartytis salto, šokinėti per duobes, apskirtai atlikinėti breiko šokėjo vardo vertus judesius, kurių gali prireikti žygiuojant nestabiliu paviršiumi? „Boston Dynamics“ laboratorijos begalvis robotas-šuo linguoja nors truputį frankenšteiniškai, bet irgi įspūdingai, tik įveikia toli gražu ne visas kliūtis, kokias it riešutus gliaudo šešiakojis „HRex“.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt