Pirmąją roboto ir žmogaus stalo teniso dvikovą laimėjo žmogus
2014 03 13 11:20Robotai sukurti tam, kad padėtų žmonėms. Tobulėjant technologijoms jie dažniau aplenkia žmones, tačiau kol kas geriausių stalo teniso žaidėjų jie dar negali. Kinijos robotikos pramonės gamintoja „Kuka“ suorganizavo dvikovą, kuri gali būti vadinama pirmąja oficialia roboto (robotinės rankos) ir žmogaus stalo teniso mačo akistata, o ją laimėjo žmogus, rašo mashable.com.
„Kuka“ robotinė ranka „Agilus“ žaidė prieš Vokietijos stalo teniso čempioną ir buvusį stalo teniso pasaulio čempioną Timą Bollą. Bulgarijos sostinėje Sofijoje vykusioje akistatoje laimėjo T. Bollas.
Daug detalių apie mačą nėra žinoma – ar buvo žaidžiama vieną kartą, ar keletą. Taip pat nežinoma, kokia technologija panaudota kuriant robotinę ranką, kad ši sektų stalo teniso kamuoliuką.
„Kuka“ įrašė mačą, iškarpė jo fragmentus ir santrauką panaudojo savo reklamai. Greičiausiai dėl to, kad gyvai žaidimas vyko labai greitai ir įprastiniu greičiu būtu sudėtinga susekti judantį kamuoliuką, didelė mačo dalis pavaizduota sulėtintai.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Mokiniai mokėsi kurti, programuoti ir valdyti robotus
2014 03 05 21:20Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo NSO (Naturales Scientiae Omnibus – gamtos mokslai visiems) laboratorijos lankytojai – vaikai ir jaunuoliai – sėmėsi robotikos žinių: mokėsi konstruoti, programuoti ir valdyti robotukus. Užsiėmimo dalyviai ne tik ugdė kūrybiškumą, bet ir patys to nejausdami turtino ir taikė programavimo, fizikos ir matematikos žinias, stebėjo kaip „mato“ robotas, sužinojo, kas yra giroskopas, ir t.t.
„Mokiniai gali pasirinkti, kaip atrodys ir kokias funkcijas vykdys – statys namus, gabens krovinius, gelbės sužeistuosius ar atliks kitus darbus – jų robotai, – pasakoja užsiėmimą vedusi Rasa Timukienė. – Didžiausias iššūkis – tiksliai ir teisingai kompiuteriu suprogramuoti kiekvieną komandą, kurią robotas turi atlikti. Stebėdami robotą, jo judesius vaikai iš karto mato, ar rezultatas toks, kokio jie tikėjosi, ar vis dėlto reikia dar pasukti galvas ir perdėlioti loginius elementus.“
Anot R. Timukienės, robotų programavimas ir valdymas – efektyvus mokymo būdas, nes žaisdami ir eksperimentuodami vaikai greičiau suvokia ir įsisavina pagrindinius mechanikos ir fizikos dėsnius, lavina loginio mąstymo, komandinio darbo ir planavimo įgūdžius.
„Robotai patinka ne tik berniukams, bet ir mergaitėms, tik jos labiau mėgsta juos konstruoti, o berniukai – valdyti išmaniaisiais telefonais ar planšetiniais kompiuteriais,“ – pastebi R. Timukienė, užsiėmimui pasitelkusi LEGO robotus.
Jos teigimu, jau dabar daugelis žmonių kasdien susiduria su įvairiais robotais. Mus supantys prietaisai, pavyzdžiui, elektrinė kaitlentė, mikrobangų krosnelė, skalbimo mašina ar net mobilusis telefonas veikia kaip robotai, t.y., reaguoja į mygtukų paspaudimus, įjungia ar išjungia mūsų pasirinktas programas, funkcijas.
NSO laboratorija, kurioje vaikai praktiškai susipažįsta su mokslo įdomybėmis, atlieka įvairius tyrimus ir eksperimentus, veikia kiekvieną pirmadienį ir antradienį. Kas kartą vaikų ir jaunuolių laukia vis kita tema. Jie jau susipažino su energiniais augalais, mokėsi atpažinti gyvūnų garsus, aiškinosi, kaip neriasi vorai, kodėl šnypščia tarakonai, kaip įsirengti akvariumą ir auginti spalvingus mineralų kristalus, kokius pietus suruošti vabzdžiaėdžiui augalui ir t. t.
NSO laboratorija veikia jau ketvirtus metus. Iš jų 2,5 metų jos užsiėmimai organizuojami pagal projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“, kurį vykdo Lietuvos mokslų akademija kartu su partneriais. Vienas jų – Vytauto Didžiojo universitetas. Pagal šį projektą taip pat sukurtas penkiolikos vaizdo reportažų ciklas „Mokslas iš arti“, leidžiamos garsių užsienio autorių mokslo populiarinimo knygos, surengtas mokslo populiarinimo priemonių konkursas ir t. t.
Inf. šaltinis: Bernardinai.lt
Robotizuoti sodo šviestuvai vaikščioja paskui šeimininką
2014 03 05 09:39Kai kurie miesto gyventojai, užmiesčiuose turintys sodus, perka specialius šviestuvus. Pastarieji labai patogūs, kadangi soduose tamsiu paros metu iš tikrųjų galima koją nusilaužti.
Antra vertus, iškyla kita problema: kaip apšviesti visą teritoriją, nepristatant visos galybės tokių šviestuvų (juo labiau, kad tai gali nemažai kainuoti)? Būtent šiam reikalui ir sukurti robotizuoti sodų šviestuvai.
Jie gali sekti paskui žmogų ir apšviesti jam kelią. Teoriškai, jei surengėte vakarėlį, kiekvienam svečiui galima priskirti po vieną tokį mielą, šviečiantį keturkojį. Įrenginiai turi infraraudonųjų spindulių daviklius, kuriais matuojamas atstumas iki tikslo. Tai neleidžia įsirėžti į žmogų ar pačiam nenusiversti.
Robotizuotų šviestuvų autorius tikisi, kad ateityje tokius sprendimus valdys „centralizuota nervų sistema“, galinti automatiškai robotus sustatyti į eilę taip, kad būtų nušviestas kelias žmogaus ėjimo kryptimi.
Inf. šaltinis: FACEIT.LT
Robotai – termitai stato struktūras be jokio plano
2014 03 04 19:40Vaizdo klipe pavaizduoti robotai – statybininkai tarsi atliktų subtilų šokį, kartu kurdami struktūrą. Visa tai įdomu todėl, kad jų niekas nevaldo: jie sprendimus priima savarankiškai, bendraudami tik vienas su kitu. Jie netgi neturi jokio struktūros statymo plano, rašo puslapis „ScienceMag“.
Visa tai yra Harvardo inžinerinių ir taikomųjų mokslų mokyklos projekto dalis. Jo metu robotai stato struktūras, kurios smarkiai viršijo jų pačių matmenis, tuo tarpu statyboje naudojami gana paprasti darbų vykdymo principai.
Mokslininkai nusprendė, kad pavyzdžiu robotams turėtų tapti termitai. Šie vabzdžiai savo namų statymo metu naudojasi ne kažkokiu konkrečiu planu, o gamtos signalais. Lygiai taip pat ir robotai – jie analizuoja struktūrą ir patys nusprendžia, kaip ją plėtoti toliau.
Iš esmės, robotai – statybininkai važinėja po aikštelę, kol nepamatys tam tikrų žymų arba krūvos statybinių medžiagų. Robotai nežino, kiek struktūroje turėtų būti sudėtinių dalių (kaladėlių) ir kaip dirba kiti robotai. Jie tiesiog stato, kol neišsikrauna akumuliatorius. Vieno darbininko pasitraukimas visiškai neįtakoja likusiųjų „gyvųjų“ darbo.
Inf. šaltinis: FACEIT.LT
Laikrodis
2014 03 04 16:46Japonai į miškus paleis robotus medkirčius
2014 03 03 19:01Japonijos bendrovės „Marutoni Seiko“ ir Gifu universiteto specialistai sukūrė robotą – medkirtį. Pagrindinė jo paskirtis – sliuogimas medžių kamienais ir šakų genėjimas, praneša „IEEE Spectrum“.
Pasak roboto kūrėjų, jis turi taupiai energiją vartojantį grandininį pjūklą ir moka prisitaikyti prie medžio kamieno ypatumų. Šios naujovės didžiausias pranašumas yra tas, kad po medžius laipiojantis robotas išvaduos medkirčius nuo pavojingo sunkių šakų genėjimo.
Roboto-medkirčio masė yra 13 kg. Jis gali judėti nuo 6 iki 25 cm skersmens medžių kamienais aukštyn ir žemyn. Pranešama, kad judėjimo greitis medžio kamienu siekia apie 25 cm per minutę. Pjaudamas reikiamą šaką jis išjungia judėjimui skirtą variklį ir laikosi ant kamieno naudodamas savo svorį. Pjaustomų šakų storis neturi būti didesnis nei 5 cm.
Pirminiai šio roboto bandymai jau atlikti, tačiau pabrėžiama, kad jie buvo vykdomi idealiomis sąlygomis: arba ant tiesaus medinio stulpo patalpoje, arba miške ant tiesių medžių kamienų. Daugiau informacijos apie šį robotą nepateikiama.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
Kinijoje sukurtas robotas galynėjasi su „mobiliuoju narkotiku“
2014 02 28 13:48Du Kinijos programuotojai sukūrė roboto, skirto žaidimui „Flappy Bird“ žaisti, prototipą. Šis mobilusis žaidimas internete dažnai vadinamas mobiliuoju narkotiku, nes pabandžiusieji jį žaisti dažniausiai nebepajėgia nuo jo atsiplėšti, o ilgalaikis žaidimo procesas žaloja psichinę sveikatą.
„Plasnojantis paukštis“ dar neseniai pirmavo populiariausių mobiliųjų žaidimų parduotuvių sąrašuose ir JAV, ir Europoje: kiekvieną dieną „Flappy Bird“ iš aplikacijų parduotuvių parsisiųsdavo daugiau nei milijonas žmonių. Tačiau žaidimo autorius, vienoje Vietnamo žaidimų studijoje dirbantis programuotojas Nguyễnas Hà Đôngas, prieš kurį laiką netikėtai pašalino savo kūrinį iš aplikacijų parduotuvių.
Dabar žaisti šį žaidimą gali tik tie, kurie spėjo jį įsidiegti į savo telefonus ar kitus mobiliuosius įrenginius. Iš visko sprendžiant, „Flappy Bird“ užsitraukė blogą reputaciją: nors iš pažiūros žaidimas elementarus, tačiau sėkmingai žaisti jį labai sunku, o vis naujas ir naujas nesėkmes patiriantys žaidėjai anksčiau ar vėliau puola į neviltį, dažnai sutrinka jų savitvarda, kyla nevaldomi pykčio protrūkiai. Turbūt dėl to kinų programuotojai ir sumanė sukurti bejausmį robotą, kuris gali sėkmingai žaisti „Flappy Bird“ ir siekti vis naujų pažangos rekordų.
Roboto prototipo vaizdo kamera seka žaidimo eigą planšetės ekrane, o speciali programa valdo robotizuotą jutiklinį rašiklį, kuris reikiamu metu ir reikiamoje vietoje spaudo ekraną, stengdamasis įveikti iškylančias kliūtis.
Tiesa, sprendžiant iš vaizdo siužeto, prieš „Flappy Bird“ neatsilaiko ir robotas, tačiau jo pasiektas rezultatas – daugiau nei 150 taškų – tėra nepasiekiama daugelio šį žaidimą žaidžiusių žmonių svajonė.
Žaidimo siužetas labai paprastas: reikia apsaugoti juokingai plasnojantį geltoną paukštį nuo susidūrimo su begaline žalių kaminų virtine. O tai padaryti labai sunku, nes žaidėjams reikia nuolat keisti paukščio skridimo aukštį pavieniais sensorinio ekrano spaudinėjimais. Už kiekvieną sėkmingai įveiktą kliūtį skiriamas vienas taškas.
Pasak žaidėjų, nors iš pirmo žvilgsnio „Flappy Bird“ atrodo paprastas, tai apgaulingas įspūdis. Žaidimas yra komplikuotas, kliūtis įveikti sunku, ir surinkti daugiau nei 20 taškų tikrai nėra paprasta. Vis dėlto žaidimas taip įtraukia, kad po eilinės nesėkmės norą tėkšti telefoną į sieną įveikia azartas ir poreikis siekti naujo asmeninio rekordo.
Galbūt žaidėjus traukia tai, kad „Flappy Bird“ iš esmės yra beprasmis ir skirtas paprasčiausiam „laiko užmušimui“.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
JAV pristatytas robotas policininkas
2014 02 27 18:42Vasario pabaigoje San Franciske bendrovė „Knightscope“ pristatė pilnai veikiantį roboto policininko prototipą K5, rašo „Gigaom“.
Apie pusantro metro aukščio, 150 kilogramų svorio, kulkos pavidalo robotas policininkas „Knightscope K5“ šiek tiek primena žymųjį „Žvaigždžių karų“ R2D2 robotuką. Visgi kažkas jo išvaizdoje kelia pagarbią baimę.
Juk taip ir turi būti – šis robotas policininkas tiesiog prifarširuotas naujausių technologijų, įvairių kamerų ir jutiklių. K5 ne tik mato, bet ir girdi, užuodžia ir jaučia – jis gali filmuoti tiek įprastą, tiek šiluminį vaizdą, moka atpažinti automobilių registracijos numerius, įrašo garsą bei turi biocheminių medžiagų ir radiacijos jutiklius. Robotas juda savarankiškai ir moka pats įsikrauti savo bateriją.
Ir nors jis negali šaudyti, akimirksniu gali pranešti policijai ar kitoms gelbėjimo tarnyboms apie incidentą bei kartu persiųsti įvairią reikalingą informaciją, pavyzdžiui, nusikaltėlio nuotrauką, nufilmuotą įvykio fragmentą ar automobilio numerį.
Dauguma žmonių nelaimės akivaizdoje supanikuoja ir nesugeba operatyviai paskambinti pagalbos telefonu – tuo tarpu šaltų nervų K5 šią užduotį atliktų tobulai. Be to, savo buvimu potencialaus nusikaltimo vietoje šis robotas policininkas priverstų nusikaltėlius dukart pagalvoti prieš imantis neteisėtų veiksmų. „Knightscope“ direktorius Williamas Santana Li tikisi, kad tokie patruliuojantys K5 leistų sumažinti nusikalstamumą bent perpus.
„Knightscope“ roboto policininko prototipą ruošiasi išbandyti, bendradarbiaudama su viena iš Silicio slėnio bendrovių ir tikisi, kad jau po metų rinkai galės pristatyti oficialią roboto versiją. Įvairios organizacijos K5 galės „pasisamdyti“ – aštuonių valandų per dieną pamaina mėnesiui kainuos apie tūkstantį JAV dolerių.
Per metus K5 robotas turėtų surinkti apie 90 terabaitų informacijos. „Knightscope“ turi galimybę sujungti šiuos duomenis su pranešimais apie nusikaltimus bei įvairia informacija iš socialinių tinklų ir taip sukurti išsamų tam tikros vietovės nusikalstamumo žemėlapį. Todėl W.S.Li tikisi, kad ateityje tokie robotai papildys policininkų gretas.
Deja, šūkis, kad visa tai daroma dėl mūsų saugumo, dažnai turi ir tamsiąją savo pusę. Juk toks įvairių technologijų prikištas robotas tiesiog tobulai tiktų masiniam žmonių sekimui. Atrodo, kad po truputį žengiame į ateitį, apie kurią iki šiol tik numanėme, skaitydami mokslinės fantastikos romanus ar žiūrėdami kino filmus.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
NASA ruošia palydovus kosmose aptarnausiančius robotus
2014 02 22 11:30NASA pranešė pradėjusi robotizuotos sistemos „PROxiTT“, skirtos automatiniam kosmose esančių palydovų techniniam aptarnavimui, bandymus. Ši sistema suteiks galimybę papildyti JAV palydovų raketinio kuro atsargas, kurioms pasibaigus jie nustoja funkcionuoti ir būna priversti palikti orbitą.
Pranešama, kad pirmieji „PROxiTT“ sistemos bandymai vasario pradžioje buvo atlikti vienoje NASA laboratorijų. Bandymo metu buvo imituojamas palydovo raketinio kuro atsargų papildymas.
Kol kas „PROxiTT“ sistema, pasak NASA atstovų, dar nėra užbaigtas nuotoliniu būdu valdomas kosminis aparatas. Prototipe naudojamas kelių technologijų, kurios ateityje gali būti įdiegtos palydovus orbitoje aptarnausiančiame kosminiame robote, rinkinys.
Šiuo metu esą bandomos trys pagrindinės „PROxiTT“ sistemos: kuro perpumpavimo sistema (PTS), lanksčioji kuro žarna (FFH) ir oksidatoriaus tiekimo sistema (ONT). Pranešama, kad kuro perpumpavimo sistema atsako už kuro ir oksidatoriaus perpumpavimą į palydovo kuro talpas dideliu greičiu ir didelio slėgio sąlygomis. Tokio proceso metu kuro bakuose neturi susidaryti burbuliukų.
Prie šios sistemos jungiama lanksti kuro žarna, kurios padėtį galima valdyti nuotoliniu būdu. Ši žarna turi atlaikyti dideliu slėgiu pumpuojamo oksidatoriaus poveikį. Galiausiai ONT sistema yra atsakinga už prisijungimą prie palydovo kuro įrangos ir vožtuvų valdymą.
Pasak NASA atstovų, kuro ir oksidatoriaus perpumpavimas laboratorijoje vykdomas imituojant kosmose esančias sąlygas. Įrangai valdyti naudojamas specializuotas kompiuteris su vairalazdę primenančiu manipuliatoriumi.
Bandomos „PROxiTT“ sistemos nuo jo buvo už maždaug 1 200 kilometrų. Įdomu, kad NASA atstovų teigimu, „PROxiTT“ pagrindu veikiantys kosminiai robotai galės papildyti net ir tų kosmose skriejančių JAV palydovų kuro atsargas, kuriuos projektuojant ir gaminant tokia galimybė nebuvo numatyta.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
Ateities muzika: robotas gitaristas su 78 pirštais ir būgnininkas su 22 rankomis
2014 02 20 09:37Britų įrašų kompanija „Warp Records” netrukus išleis albumą, įrašytą trijų robotų, pavadintų „Z-Machines“. Šios grupės gitaristas turi 78 pirštus, o būgnininkas – 22 rankas.
Robotų grupės kūrėjai susidraugavo su kompozitoriumi „Squarepusher“ tam, kad pamėgintų kurti muziką naudodami programas, tačiau jų bendradarbiavimas privedė prie viso muzikinio albumo, rašo „The Verge“.
Robotų grupė „Z-Machines“
„Šiame albume pažįstami instrumentai buvo panaudoti visiškai naujais būdais“, – sako kompozitorius.
Robotai turi galimybių groti taip, kaip negali žmonės, tačiau grojantys robotai turi ir trūkumų.
„Kiekvienas robotas turi savo specifiką, kuri jo grojimui suteikia naujų galimybių, tačiau yra ir ribos. Pavyzdžiui, gitaros atlikėjas gali groti žymiai greičiau nei žmogus, tačiau nėra galimybes kontroliuoti amplitudę“, – sako kompozitorius.
Albumas „Music For Robots” bus paleistas balandžio aštuntąją.
Inf. šaltinis: 15min.lt