Greičiausias robotas susirems su stalo teniso čempionu
2014 02 19 12:37Jei robotai žmones įveiks ir už stalo teniso stalo, turbūt ne už kalnų tas laikas, kuomet jie stos ant slidžių ir bandys įvaryti į kampą biatloninkus. Juokai juokais, bet tai, kaip greičiausiu pasaulyje pramoniniu robotu vadinamas „Agilus“ valdo stalo teniso raketę, patvirtina vis įspūdingesnius robototechnikos pasiekimus.
Vokietijos bendrovė „Kuka“ pranešė naujo savo pramoninio roboto pateikimo rinkai proga Šanchajuje (Kinija) rengianti stalo teniso varžybas, kuriose susirems jos sukurtas pramoninis robotas „Agilus“ ir tituluotas Vokietijos stalo tenisininkas Timo Bollis.
Tai daugkartinis Europos čempionas, 2008 m. Olimpinių žaidynių vicečempionas, daugkartinis stalo teniso pasaulio čempionatų prizininkas.
Savo ruožtu „Agilus“ tituluojamas greičiausiu pasaulyje pramoniniu robotu. Jis nėra skirtas stalo teniso varžyboms: „Agilus“ ir į juos panašūs robotai naudojami darbui prie konvejerių, gamybos linijų, jie kilnoja krovinius ir dažo gaminius. Tačiau „Agilus“ kūrėjams patinka savo robotus pristatyti ir prie visai kitokių darbų.
Pavyzdžiui, pernai viena „Agilus“ modifikacija iš plastiko kūrė meninę erdvinę instaliaciją. Kadangi „Agilus“ ir T. Bollio dvikova prie stalo teniso stalo įvyks tik kovo 11 dieną, apie rezultatus spėlioti dar anksti, nes abu varžovai vis labiau pratinasi vienas prie kito. Tačiau jau dabar galima pamatyti, kaip abu varžovai treniruojasi ruošdamiesi istoriniam mačui.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
Amazonės elektrinė žuvis sukėlė perversmą povandeninės robotikos moksle
2014 02 18 19:18Amazonės baseino silpnai elektrinė juodoji vairauodegė peiliažuvė (apteronotus albifrons) įkvėpė Northwestern universiteto mechaninės ir biomedicininės inžinerijos profesorių Malcolm Maciver ir tarpdisciplininę mokslininkų komandą sukurti vikresnius robotus-žuvis, kurie prisidės prie ženklaus povandeninių aparatų tobulėjimo. Jie galės būti naudojami studijuojant trapius koralų rifus, remontuojant pažeistas gilumines naftos platformas ar tiriant nuskendusius laivus.
Maciver tyrimų rezultatus aptarė spaudos konferencijoje „Robotai iš gamtos: kuriant mechaninius gyvūnus”, kuri buvo Amerikos mokslo pažangos asociacijos (AAAS) metinio susitikimo Čikagoje dalis.
„Šiuo metu vandenyje veikiančios technologijos nėra labai pažengusios. Dabartinės povandeninės transporto priemonės yra didelės ir nemanevringos, o tai reiškia, kad dirbti šalia trapesnės gyvos ar dirbtinė struktūros yra beveik neįmanoma. Mes panaudojome peiliažuvės plaukimo bei neregimojo jutimo subtilybes ir sukūrėme naujas technologijas, kurios turėtų patobulinti povandeninių aparatų judėjimą“, – teigia Maciver, robotikos ekspertas, kuris du dešimtmečius studijavo juodąsias vairauodeges.
Šio mokslininko darbas robotikos ir biologijos sankirtoje lėmė jo prisidėjimą prie fantastinio kino kūrimo. Maciver konsultavo tokius filmus kaip: „Tronas. Palikimas“ (2010), „Terminatorius 5“ (2015), serialą „Kaprika“.
Juodosios vairauodegės peiliažuvės medžioja naktį drumzlinose Amazonės baseino upėse, naudodamos glaudžiai susijusias judėjimo bei jutimo sistemas. Aplink visą kūną, savaime generuojamas silpnas elektrinis laukas suteikia joms galimybę laisvai orientuotis aplinkoje. Šios žuvys taip pat gali judėti keliomis kryptimis: ir horizontaliai (pirmyn-atgal), ir vertikaliai, naudojant juostos pavidalo peleką apatinėje kūno dalyje.
Remdamiesi silpnai elektrinės peiliažuvės galimybėmis, Maciver su kolegomis sukūrė daugiau nei pusę tuzino robotų. Pagrindinė motyvacija gaminti šiuos modelius yra siekis geriau suprasti, kaip nervų sistema apjungia informacijos įgijimą su judėjimu.
Aplinkos jutimo elektros lauku ir juostinio peleko technologijos integracija į ateities robotus-žuvis turėtų paskatinti kurti transporto priemones, galinčias plaukioti sudėtinga 3D trajektorija drumzlinuose vandenyse, kas yra neįmanoma su dabartiniais, po vandeniniu judančiais, aparatais.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
JAV sukurtas roboto policininko prototipas
2014 02 15 12:11Tarptautinio universiteto Floridoje (JAV) mokslininkai ir inžinieriai pristatė „TeleBot“ pavadinto roboto prototipą. Jis valdomas naudojant virtualios tikrovės šalmą „Oculus Rift“ ir įvairių jutiklių rinkinį.
Pasak „Popsci.com“, „TeleBot“ robotas yra 1,8 m aukščio ir sveria 34 kilogramus. Robotą policininką nuotoliniu ryšiu valdantis operatorius per „Oculus Rift“ šalmą gauna vizualinę informaciją iš roboto vaizdo kamerų.
Jutikliai ir kiti prietaisai naudojami valdymo komandoms į roboto galūnes perduoti. „TeleBot“ kūrimo programa šiame universitete vykdoma nuo 2012 metų.
Šis robotas buvo sumanytas kaip policijos pareigūnų ir kariškių „avataras“, leidžiantis eiti tarnybą tuo atveju, kai dėl traumų ar ligos jie fiziškai negali būti rikiuotėje.
Žinoma, kol kas toks robotas nesulaikys įtariamų nusikaltėlių ir neuždės jiems antrankių, tačiau nereikia pamiršti, kad „TeleBot“ tėra tik ankstyvas roboto policininko prototipas.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
Gepardo uodega įkvėpė sukurti stabilizuojančią sistemą
2014 02 14 11:42Turėję nuotoliniu būdu valdomą automobilį tikriausiai žino, kad važiuodami dideliu greičiu posūkyje jie apvirsta. Na, o Pietų Afrikos kūrėjai sugalvojo stabilizuojančią technologiją, kurią kūrė pagal gepardo uodegą.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
VGTU studentai sukūrė nuotoliniu būdu valdomą robotinę ranką
2014 02 12 17:27Jaunieji Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) inžinieriai pristatė nuotoliniu būdu valdomą robotinę ranką. Ranka itin tiksliai atkartoja plaštakos judesius ir gali pakeisti žmogų įvairiose situacijose – paimti ir perkelti tam tikrus daiktus, esančius sunkiai pasiekiamose ar sveikatai pavojingose vietose.
Robotinė ranka unikali tuo, kad juda lygiai taip pat, kaip ir ją valdančio žmogaus plaštaka – įprastas vieno piršto sulenkimas užfiksuojamas per 38 skirtingas pozicijas. Mechaninė ranka valdoma apsimovus specialią pirštinę, kurioje sumontuotos modernios technologijos: pačių studentų kurti itin jautrūs optiniai jutikliai signalus elektroninių impulsų pavidalu perduoda robotui „Bluetooth“ ryšiu. Šiuos impulsus gavę robotinėje rankoje integruoti mini varikliai judina pirštus.
„Kurdami robotinę ranką, daugiausia galvojome apie laboratorijas, kuriose dirbama su radioaktyviomis medžiagomis ar spinduliuotę skleidžiančiais prietaisais. Ši ranka leistų atlikti įvairius darbus per atstumą – tiesiog stovint už specialios pertvaros ir judinant pirštine apmautą ranką“, – pasakojo VGTU Elektronikos fakulteto Kompiuterių inžinerijos katedros studentai Dalius Kazakevičius ir Vytenis Krūminis.
Kūrybos procese studentai pasidalijo darbais: vienas konstravo robotinę ranką, kuri yra žmogaus plaštakos dydžio, kitas – ją valdančią pirštinę. Jaunieji inžinieriai teigia, kad įgyvendinant idėją jiems pravertė matematikos žinios, programavimo įgūdžiai, naujųjų technologijų išmanymas bei kūrybiškumas – visa tai lėmė, kad robotinė ranka yra lengvai ir paprastai valdoma bei pritaikoma įvairiose situacijose. Vaikinai savo kūrinį vis dar tobulina ir planuoja joje įdiegti daugiau skirtingų judesių jutiklių, kad ranka būtų dinamiškesnė ir atliktų daugiau funkcijų.
Pirmą kartą ši nuotoliniu būdu valdoma robotinė ranka pademonstruota tarptautinės žinių ir išsilavinimo parodos „Studijos 2014“ lankytojams. Jie įvertino ir VGTU kompiuterių inžinerijos studentų sukurtą šešiakojį robotą vorą. Šiuo metu jis nuolat tobulinamas ir daugiausia naudojamas moksliniams tyrimams, tačiau vaikščiojančio roboto kūrėjai jau planuoja ir platesnį jo pritaikymą. Bendradarbiaujant su verslu kuriama speciali programa, kuri leis tokio tipo robotams be jokio papildomo valdymo vaikščioti įvairiais paviršiais ir valyti langus.
Kitas nemažai dėmesio sulaukęs VGTU Elektronikos fakulteto studentų darbas – pusiausvyrą laikantis dviratis robotas, kuriam suteikta žaisminga katino išvaizda. Parodos lankytojai pagal populiaraus animacinio filmuko „Tomas ir Džeris“ veikėją jį greitai pavadino Tomu.
Parodos „Studijos 2014“ metu VGTU atstovai ne tik pasakojo apie universiteto kuriamas inovacijas ir technologijas, bet ir skaitė paskaitas apie žaliąją bei alternatyviąją energetiką, ekologiškas statybines medžiagas, medicinos inžineriją ir moderniąsias technologijas, kūrybines ir pramogų industrijas, tiltų inžineriją bei kaip išsirinkti labiausiai tinkančią ir patinkančią profesiją.
Vokiečių inžinieriai žuvėdrą ir laumžirgį pavertė robotais
2014 02 11 22:37Vokietijos automatizuotų įrenginių gamintoja bendrovė „Festo“ pristatė dvi savo sukurtas robototechnikos naujoves. Tai dirbtinė žuvėdra ir laumžirgis, kurie ne tik panašūs į savo prototipus, bet ir puikiai skraido.
Skelbiama, kad robotizuota žuvėdra „Festo“ inžinierių buvo sukurta dar beveik prieš trejus metus, kai prasidėjo sėkmingi pirmieji bandymai kopijuoti natūralius paukščių skrydžio mechanizmus.
Vėliau buvo suprojektuotas ir dirbtinis laumžirgis, gebantis pakibti ore taip pat, kaip ir tikras. Pasak gamintojų, visos šios roboto detalės buvo pagamintos 3D spausdintuvu, o valdyti jo skrydį galima per išmanųjį telefoną. Kol kas „Festo“ neplanuoja imtis serijinės skraidančių robotų gamybos ir imti konkuruoti su kitomis bendrovėmis bepiločių orlaivių rinkoje.
„Festo“ inžinieriai savo robototechniką naudoja naujoms technologijoms, kurios bus diegiamos pagrindinėje bendrovės produkcijoje, bandyti ir tobulinti. Šiuose vaizdo siužetuose demonstruojamos dirbtinės žuvėdros ir laumžirgio galimybės.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
Atspausdinami robotai
2014 02 06 22:42Šiame vaizdo įraše – trys pirmieji robotų prototipai, sukurti Masačusetso technologijos instituto informatikos ir dirbtinio intelekto laboratorijoje. Ypatingi jie tuo, kad buvo pagaminti naudojant naują technologiją – juos atspausdinant. Mokslininkų tikslas – sukurti tokią technologiją, kad žmogus pats galėtų suprojektuoti ir atsispausdinti specializuotą robotą per kelias valandas.
Inf. šaltinis: MokslasPlius.lt
Parodos „Studijos 2014“ lankytojus pasitiks būrys VGTU robotų
2014 02 06 14:56Rytoj Vilniuje prasidėsianti tarptautinė žinių ir išsilavinimo paroda „Studijos 2014“ moksleivius trauks ne tik pasakojimais apie studijų programas, bet ir suteiks galimybę pamatyti praktinę jų pusę – aukštosiose mokyklose kuriamas inovacijas ir technologijas. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) parodoje demonstruos elektromobilius, radijo bangomis valdomus burlaivius ir visą būrį robotų – nuo šešiakojų vorų iki nuotoliniu būdu valdomos mechaninės rankos.
„Parodos lankytojai galės pamatyti studentų sukurtas inovacijas, pabendrauti su jų kūrėjais, sužinoti apie universitete esančius įrankius ir galimybes pritaikyti teorines žinias realizuojant savo sumanymus nuo pirminės idėjos iki galutinio įgyvendinimo,“ – sakė VGTU Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė Valerija Bernotienė.
Didžiausią VGTU demonstruojamų išradimų dalį sudarys robotai – jų studentai atsiveš net šešis. Robotai vorai parodys, kaip jie gali būti pritaikomi žmogui sunkiai pasiekiamų vietų – olų, griuvėsių, pavojingų teritorijų tyrimams. Dviem ratais po parodą važinės robotas katinas, galintis transportuoti nedidelius daiktus iš vienos vietos į kitą. Lankytojai taip pat galės išbandyti VGTU studentų sukurtą nuotoliniu būdu valdomą mechaninę ranką – tam tereikės apsimauti specialią pirštinę, kuri užfiksuos pirštų judesius ir perduos juos robotui.
Parodos lankytojai taip pat turės progą išvysti radijo bangomis valdomus burlaivius, kurie VGTU Mechanikos fakulteto komandai garantavo pergalę Lietuvos motorlaivių federacijos čempionate. Jachtų modelių kūrimui reikėjo ne tik daug kruopštumo ir kantrybės mokantis valdyti laivus, bet ir kūrybiškumo renkantis geriausius inžinerinius sprendimus, taip pat mechanikos bei dizaino žinių.
VGTU studentai į „Litexpo“ atsiveža net du savo sukurtus elektromobilius, kuriuos bus galima ne tik apžiūrėti, bet ir išbandyti. Vienvietis miesto elektromobilis kaip tik pritaikytas važinėtis ir lauke, ir viduje – jo sulankstomas korpusas leidžia lengvai įvažiuoti net į itin mažą patalpą ar liftą, o patogus valdymas – manevruoti gatvėse ir neturint vairuotojo pažymėjimo. Sportiniu dviviečiu VGTU studentų sukurtu elektromobiliu jau galima įveikti ir nemažus atstumus – kelyje jis išvysto 120 kilometrų per valandą greitį, o dėl sportinio dizaino sulaukė nemažai dėmesio ankstesnėse inovacijų parodose.
Taip pat VGTU stende bus galima pamatyti autonominių orlaivius su integruotomis tyrimų platformomis, inercinius jutiklius žmonių judesių fiksavimui, išmanaus namo maketą, oro sklandytuvą ir kitus studentų darbus.
Tarptautinė žinių ir išsilavinimo paroda „Studijos 2014“ vyks vasario 6–8 dienomis Vilniaus parodų ir kongresų centre „Litexpo“.
Skraidantys robotai išmoko tūpti ant šakų
2014 02 03 13:12NASA ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) inžinieriai išmokė nedidelį kvadrokopterį tūpti ant medžių šakų taip, kaip tai daro paukščiai. Pasak MIT atstovų, nedideli bepiločiai vertikaliai kylantys ir nusileidžiantys orlaiviai yra labai naudingi daugelyje situacijų, pradedant pastatų ir gatvių 3D modelių sudarinėjimu, baigiant žvalgyba mūšio lauke.
Tačiau šiuolaikiniai energijos tiekimo šaltiniai negali užtikrinti deramos skrydžio trukmės. Dažniausiai tokie aparatai ore išbūti gali tik apie 40–50 minučių. Kita vertus, naudojant juos dažniausiai tenka ilgai stebėti tam tikrus objektus arba konkretų regioną, tad būtų labai pravartu, jei nedideli bepiločiai orlaiviai galėtų paprasčiausiai kuriam laikui nutūpti ant antenų, laidų, medžių šakų ir taip taupytų degalus arba baterijos talpą.
Be to, tokie skraidymo aparatai galėtų tūpti ant elektros tiekimo linijų ir nuo jų pasikrauti savo baterijas, sakoma MIT pranešime. Kad išspręstų saugaus bepiločių aparatų nusileidimo ant tokių paviršių problemą, JAV mokslininkai ir inžinieriai išnagrinėjo daugelio rūšių paukščių tūpimo mechaniką. Kaip etaloną jie išsirinko pelėdsakalį, galintį ilgai tupėti ant laidų ir tykoti smulkių graužikų.
Pelėdsakalio skrydžiai ir tūpimai buvo nufilmuoti didelės spartos vaizdo kamera, ir išnagrinėjus net menkiausius biomechaninius ypatumus buvo sudarytas tikslus šio paukščio tūpimo ant šakų algoritmas. Juo buvo paremta speciali valdymo programinė įranga, leidžianti nedideliam kvadrokopteriui sklandžiai leistis virš šakos ir tvirtai įsikibti į ją specialiais „nagais“.
Nusileidęs aparatas gali išjungti variklį ir be garso stebėti aplinką. Skelbiama, kad tokie bepiločiai orlaiviai galės ilgai vykdyti slaptas stebėjimo misijas kraudami saulės energiją naudojančias baterijas, o prireikus galės greitai pakeisti stebėjimo vietą.
Kadangi šį projektą finansuoja Pentagono Priešakinių gynybos tyrimų agentūra (DARPA), galima neabejoti, jog šias technologines šnipinėjimo galimybes pirmiausia išbandys JAV kariškai.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
800 skruzdžių jau kosmose! Jų misija – protingesni robotai
2014 01 24 13:03Skruzdėlių kolonija jau įsikūrė Tarptautinėje kosminėje stotyje, kurioje bus tiriami šių gyvūnų elgesio pokyčiai sumažėjusios gravitacijos aplinkoje. Mokslininkai tikisi išsiaiškinti, kaip skruzdės suderins savo maitinimosi elgseną su pakitusiomis aplinkybėmis, o gautus rezultatus naudos protingesnių robotų plėtotei.
800 skruzdėlių (lot. tetramorium caespitum), kurias mes įpratę matyti ant šaligatvių ar iškylų metu, dabar gyvena aštuoniuose kamerose. Jose inžinieriai pastatė barjerus, todėl gyvūnėliai iš didesnio susitelkimo vietų pereina į mažesnio tankio zonas. Skruzdės pasižymi gerai išvystyta kolektyvine elgsena, kas robotikoje vadinama „Pasiskirstymo algoritmais“, todėl jų tyrimai prisidės prie robotų bendradarbiavimo ir veiklos procesų vystymo.
Kolektyviai skruzdėlės juda ir besimaitindamos: tankesnėse teritorijose sukiojasi atsitiktinai ratu, o zonose, kuriose yra mažiau kitų skruzdėlių, kiekviena jų bėga gana tiesia linija, kad būtų padengta kuo daugiau žemės paviršiaus. Šis eksperimentas turėtų atskleisti kaip tai rutuliojasi mikrosvarumo sąlygomis, esant įvairiam skruzdžių tankiui.
Stendfordo universiteto profesorius, gyvūnų kolektyvinės elgsenos ekspertas Deborah M. Gordon teigia, kad mikrosvarumo būsenoje įvyksta tam tikrų įdomių biologinių pokyčių: pavyzdžiui maisto medžiagų ląstelėje cirkuliacijos ar genų išraiškos pakitimai.
2012 metais į Tarptautinę kosminę stotį buvo nusiųstas voras. Jis prie mikrosvarumo būsenos priprato per trumpą laiką, o grįžęs pašokus vis krisdavo ant nugaros, tačiau greitai vėl prisitaikė prie žemėje esančios traukos.
Skruzdėlės į „Orbital Sciences Cygnus“ kosminį erdvėlaivį nukeliavo šių metų sausio 12 dieną. Viliamasi, kad šio tyrimo rezultatai pasitarnaus kuriant robotus, gelbėjančius nukentėjusiuosius pastatuose, į kuriuos žmonėms įeiti bus per daug pavojinga.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt