Ginkluoti rusiški robotai policininkai saugos raketų bazes
2014 04 30 09:17Vakarams robotų apginklavimo idėja visada atrodė kiek atgrasi. Nepaisant dešimtmečių vystymo, jokia sistema niekada nebuvo įgyvendinta ir vargu ar balsingos žmogaus teisių kampanijos leis tam nutikti artimoje ateityje. Tuo tarpu rusai, atrodo, dėl to galvos nesuka.
Praeitą mėnesį Dmitrijus Andrejevas iš Rusijos Strateginių raketų pajėgų paskelbė, kad mobilūs robotai saugos penkias balistinių raketų stotis. Šie robotai gali aptikti ir sunaikinti taikinius be žmogaus įsikišimo. Atrodo, Rusija ima pirmauti naujose robotų rungtynėse.
Robotas sargas, dar vadinamas „mobiliuoju robotiniu kompleksu“, buvo sukurtas Iževsko radijo gamykloje, kompanijoje, įsikūrusioje už 1200 km į rytus nuo Maskvos. Jis sveria apie 900 kg, turi kameras, lazerinį ieškiklį ir radaro jutiklius. Apginkluotas 12,7 milimetrų sunkiuoju kulkosvaidžiu, galima pasirinkti ir lengvesnius ginklus. Jis greitas, varomas benzininiu varikliu, gali pasiekti 45 km/h greitį. Gali veikti 10 valandų arba savaitei persijungti į miego režimą.
Gamintojas pademonstravo robotą sargą Rusijos ginklų mugėje pernai. Andrejevo teigimu, robotai gali šaudyti į taikinius automatiniu arba pusiau automatiniu režimu. Tuo tarpu JAV policijoje ginklo panaudojimą turi patvirtinti žmogus. Bepiločiai karo lėktuvai patys raketų nepaleidžia, o veikia kaip žmogaus valdomos nuotolinio paleidimo platformos. Nei rusiškų robotų kūrėjai, nei Strateginės raketų pajėgos į „New Scientist“ užklausą dėl interviu iki žurnalo spausdinimo neatsakė.
Robotų apginklavimo sumanytojas – Rusijos gynybos ministras Sergejus Kužugetovičius Šoigu. 2013 sausį jis pareiškė, kad armija išplės robotų naudojimą, taip per du metus sutaupydama 2,4 milijardus dolerių. Birželį ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas paskelbė naujos karinių robotų laboratorijos Degtiariovo ginklų gamykloje Kovrove ir naujo karinės robotikos centro Žukovskio oro pajėgų inžinerijos akademijoje, steigimą. Pasak Rogozino, robotai gelbės gyvybes: „Turime vykdyti mūšius be jokio kontakto, kad mūsų vaikinai nežūtų ir tam būtina naudoti karo robotus.“
JAV neginkluoti sarginiai robotai MDARS patruliuoja branduoliniuose objektuose ir jūrų laivyno bazėse, bet ginkluotiems robotams apetitas atrodo nedidelis. Tūkstančiai JAV robotų, vadinamųjų bepiločių žemės aparatų (unmanned ground vehicle – UGV), buvo panaudoti bombų naikinimui Irake ir Afganistane. Tačiau bandomasis SWORDS – ginkluotos „Talon“ bombų naikinimo roboto versijos – bandymai Irake 2007 m. buvo atšaukti dėl „neįsakytų ar netikėtų judesių“. Sklido gandai apie robotų nepaklusnumą kulkosvaidžių nukreipimą į draugiškus karius. Iš tiesų, įvyko du smulkūs incidentai, iš kurių vieną sukėlė nepritvirtinta viela, o kitą – brokuotas saugiklis. Bet vadai buvo pakankamai išgąsdinti, kad atšauktų SWORDS debiutą.
Thomasas Nashas, JK įsikūrusios ginklų kontrolės kampanijos grupės direktorius, nerimauja. „Valstybių kuriamų autonominių ginkluotės sistemų, kurios pačios identifikuotų taikinius ir juos atakuotų, panaudojimo perspektyva yra didelis rūpestis žmonijai“, – sako jis.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Magnetiniai mikrorobotai
2014 04 24 08:47Tyrimų centras „SRI International“, vykdantis įvairius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, patraukė dėmesį, paskelbęs apie kuriamus magnetinius mikrorobotus, kuriuos galima preciziškai valdyti magnetiniais laukais, ir kurie gali būti pritaikomi įvairiausioms gamybos užduotims, įskaitant ir elektronikos prietaisų surinkimą. Tokių mikrorobotų skaičių galima nesunkiai didinti.
Žurnalas „IEEE Spectrum“ pranešė kad šie magnetiškai valdomi mikrorobotų būriai, dirbdami kartu, gali pasiekti įspūdingų rezultatų. Jie yra pagaminti iš nebrangių magnetų, ir juda ant paviršiaus, panašaus į spausdintinę plokštę su laidininkų takeliais. Šias takeliais tekanti ir specialia programine įranga valdoma elektros srovė sukuria magnetinius laukus, kurie valdo ir pačius mikrorobotus. Paviršius, kuriuo gali judėti robotai, gali būti ir lankstus.
Mikrorobotai net tik ypač tiksliai valdomi, tačiau gali ir labai greitai judėti. Pavyzdžiui, vos 2 mm dydžio magnetinis robotukas gali judėti 35 cm/s greičiu, tai yra per sekundę nulėkti atstumą, 175 kartus viršijantį savo ilgį. Tai bemaž atitinka naikintuvą, skrendantį 1 Macho greičiu (t. y. garso greičio ore greičiu, 330 m/s).
Vaizdo įraše užfiksuota, kaip mikrorobotai juda įvairiais paviršiais, taip pat lanksčiais ir vertikaliais, o grupė iš 73 robotų sinchroniškai juda, kiekvienas 19 judesių per sekundę greičiu (visa sistema atlieka 1386 judesius per sekundę). Taip pat du robotukai darbuojasi, klijuodami anglies pluošto vamzdelius.
„SRI International“ patentuota „Diamagnetinės mikromanipuliacijos technologija“ (Diamagnetic Micro Manipulation (DM3)) yra prieinama kaip mokslinių tyrimų platforma universitetams ir kitiems tyrėjams.
Galimos pritaikymo sritys – greita prototipų dalių, elektronikos gamyba, pavyzdžiui, optoelektronikos ir hibridinių grandynų surinkimas, „laboratorijų luste“, išmaniųjų audinių, kompaktiškų diagnostikos įrenginių, aplinkos apsaugos prietaisų gamyba.
Inf. šaltinis: MokslasPlius.lt
NASA ir „Google“ kuria pirmuosius robotus su 3D žemėlapių technologija
2014 04 23 20:50JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija NASA ir „Google“ ketina į orbitą pakelti skraidančius robotus su 3D žemėlapių technologija, kuri leis jiems pirmą kartą naviguoti patiems.
Dabartinės sistemos robotų navigacijai kosmose naudoja ultragarsą arba infraraudonuosius spindulius. Su „Google“ pagalba įrengta sistema naudos 3D žemėlapių technologiją, kuri leistų robotams judėti gerokai toliau ir, svarbiausia, taupant astronautų laiką, nes kai kuriuos darbus, kuriuos iki šiol atlikdavo astronautai, robotai galės atlikti patys.
Projekto tikslas yra „Google“ projektą „Tango“ integruoti į NASA palydovus SPHERES (Synchronized Position Hold, Engage, Reorient, Experimental Satellites), kurie Tarptautinėje kosminėje stotyje veikia kaip astronautų pagalbininkai.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Didelis robotikos šuolis: bioninė kengūra
2014 04 17 08:21Tai robotas, bet ši bioninė kengūra yra labai panaši į gyvą. Vokietijos pramonės inžinierių „Festo“ sukurtai kengūrai pneumatinės roboto pavaros leidžia atlikti šuolį ir tuo pačiu metu sugerti nusileidimo ant žemės smūgį. Dirbtinėms Achilo sausgyslėms buvo panaudoti elastingi spyruoklės elementai iš gumos, kurie padeda konvertuoti ir išsaugoti kiekvieno šuolio kinetinę energiją.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
JAV jūrų laivynas ketina išmėginti robotus – ugniagesius
2014 04 06 19:48Robotai ugniagesiai, kurie gali atlaikyti itin stiprų karštį, šią vasarą bus išmėginti JAV jūrų laivyno. Laivų autonominis priešgaisrinis robotas (SAFFIR) pagamintas Virdžinijos ir kitų JAV universitetų.
Tikimasi, kad robotai galės atlikti galybę užduočių – balansuoti, sukti vožtuvus, vilkti vandens žarną ir gesinti ugnį, rašo BBC. Jie taip pat turi įdiegtą sistemą, kuri po nelaimės gali padėti ieškoti likusiųjų gyvų įgulos narių.
Robotų kūrėjų tinklalapyje rašoma, kad jie robotai „gali išverti didesnį karštį ilgesniais laiko tarpais nei žmonės“. Dvi roboto versijas ketinama išmėginti „USS Shadwell“ laive, kuris reguliariai padegamas siekiant patikrinti priešgaisrinę įrangą.
Vieno roboto aukštis sieks 1,5 m, o kitas bus gerokai aukštesnis ir labiau pažengęs.
Robotai vis dažniau atsiduria kariūnų akiratyje. Pentagono DARPA turi aibę robotų karių ir taip pat dirba siekdami pagerinti kareivių gebėjimus mūšio lauke, kurdami kostiumus iš išmaniųjų medžiagų.
Šią savaitę pranešta apie JAV karinį dalinį, kuris ieškos sankirtų tarp biologijos ir inžinerijos ir rūpinsis supermedžiagomis, atsinaujinančiais ištekliais ir saulės elementais.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Robotai-krabai atskleis dar nepažintą povandeninį pasaulį
2014 03 31 20:09Kosmosas yra ne vienintelė mokslininkų iki galo neperprasta erdvė. Didžiulės neatrastos teritorijos plyti giliai jūros dugne, mūsų pačių planetoje. Tačiau tai gali greitu metu pasikeisti dėka milžiniškų robotizuotų krabų.
Šios monstriškos mašinos kūrėjai teigia, kad tai giliausiai galintis nusileisti ir didžiausias pasaulyje povandeninis robotas. Sveriantis 635 kg, „Crabster CR200“ ropoja jūros dugnu, kaip tikras vėžiagyvis ir naudoja sudėtingą mechanizmą savęs stabilizavimui.
Manoma, kad robotas gali būti naudojamas mokslinių tyrinėjimų projektuose bei po vandeniu esančių konstrukcijų tvirtinimui, pavyzdžiui, vamzdžių, naudojamų naftai ir dujoms tiekti.
Koncepcijos vaizdo įraše, kūrėjų komanda nurodė, kad robotas gali paimti įvairius daiktus ir sukrauti juos į dėtuvę, kuri primeną burną. Nors reali versija vis dar tam nepajėgi.
Dėl savo dydžio ir svorio, robotas taip pat gali būti naudojamas nardymui povandeninėse srovėse, nes tvirtai stovi ant šešių kojų ir sugeba išlaikyti savo kūno kontrolę stipriame vandens sraute, praneša „PopSci“. Krabas turi 11 kamerų, įskaitant akustinę, skirtą pagal atsispindinčias garso bangas orientuotis drumzlinuose vandenyse. Prietaisas realiu laiku fiksuoja tarp 4 ir 30 kadrų per sekundę vaizdo medžiagą.
Koncepcijos brėžinys atskleidžia, kad robotas turi spalvotą HD kamerą, kuri gali priartinti bei patikrinti povandeninius objektus iš arti ir siųsti duomenis atgal 500 metrų ilgio kabeliu, kuris taip pat leidžia operatoriams kontroliuoti krabą iš viršaus. Pagal planą, robotas gali įvertinti greitį ir judančio vandens kryptį, taip pat nuolat pranešti apie savo buvimo vietą jūros dugne.
„Crabster CR200“ naudodamas sonarus gali sukurti savo aplinkos 3D žemėlapius. Jo maksimalus greitis 1,6 km/val. Robotą sukūrė Korėjos vandenynų mokslo ir technologijų instituto inžinieriai. Praėjusią vasarą jie baigė pirmąją povandeninę misiją.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Karo lauke žmones pakeis robotai?
2014 03 27 10:51Ar įsivaizduojate pasaulį, kuriame žmogaus gyvybė atiduodama į roboto rankas? Tokia realybė – ne už kalnų. Kol Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama vardija sankcijas Kryme taisykles laužančiai Rusijai, šios šalies mokslininkai kuria scenarijus, kaip kariniai konfliktai galėtų baigtis, jei ginklais žvangintų ne žmonės, o jų kūriniai – robotai.
Šiuolaikinis karas jau beveik dešimtmetį nebeįsivaizduojamas be robotinių prietaisų. Kol kas jie dažniausiai naudojami žvalgyboje: ištiria planuojamą užimti teritoriją ir praneša apie joje tykančius pavojus. Tai leidžia išvengti netikėtų susidūrimų su priešais. Džordžijos technologijos instituto profesorius Ronaldas Arkinas tokius karybai skirtus prietaisus vadina žmonių moralės sargais, nes jie gali išgelbėti karius nuo būtinybės patiems nuspausti gaiduką ir tapti žudikais. Kare neišvengiamai kažkieno rankos turi būti suteptos krauju, tad kodėl šio darbo nepatikėjus bejausmėms mašinoms?
Robotų šalininkai mini ir finansinius platesnio robotų naudojimo privalumus. Geram kariui paruošti reikia daug pinigų ir laiko, brangiai atsieina sužeistųjų gydymas, o kariui žuvus tenka mokėti didžiules kompensacijas. Kovinių mašinų ir jų atsarginių dalių gamyba, žinoma, taip pat nepigus reikalas, bet vis tiek atsieitų pigiau, o ir pensijos robotui mokėti nereikės.
Už Atlanto jau sukurti specialūs robotai, skirti sužeistų karių evakuacijai iš karo veiksmų zonos. Prieš kelerius metus pristatytas nuotoliniu būdu valdomas BEAR robotas turi vaizdo kamerų ir daviklių rinkinį bei rankas, galinčias pakelti iki 230 kg masės krovinius, o tai reiškia, kad gali panešti net sunkiausią kareivį. Operatorius jį valdo arba naudodamas kompiuterinę pirštinę, fiksuojančią jo rankos judesius, arba specialią šaunamojo ginklo buožę. Smūgio bangos ar kito fizinio poveikio parverstas robotas sugeba pats atsistoti.
Atvejams, kai sužeisto kario negalima pargabenti iš mūšio zonos, Carnegie Mellon universiteto mokslininkai sukūrė gyvatę primenančią lanksčią robotizuotą ranką. Šis robotas leidžia nuotoliniu būdu stebėti ir įvertinti kario fizinę būklę. Jame sumontuoti detektoriai nustato, ar žmogus kvėpuoja. Prie roboto galima pritvirtinti ir deguonies kaukę. Ranka valdoma nuotoliniu būdu, naudojant vairalazdę. Šiuolaikinėmis technologijomis persmelkta idėja įgyvendinta ir Šiaurės bei Pietų Korėjų pasienyje. Dar 2006 metais „Samsung“ kartu su Pietų Korėjos universitetu sukūrė gynybinę robotų sistemą, kuri sėkmingai veikia iki šiol. Nuolat iš šiaurinių savo kaimynų grėsmę jaučiantys korėjiečiai sukonstravo infraraudonųjų spindulių jutikliais bei filmavimo kameromis aprūpintą robotą, kuris gali nesunkiai identifikuoti objektą ir pataikyti į jį iš 3,2 km atstumo.
Šiuose robotuose-sargybiniuose taip pat integruoti mikrofonai ir garsiakalbiai, tad šie reaguoja į garsinius signalus ir gali vykdyti elementarią komunikaciją – jei priartėjęs žmogus pateikia neteisingą slaptažodį, robotas gali tuoj pat paskelbti aliarmą, ar paleisti guminių kulkų seriją. Tačiau riba tarp technologinės pažangos ir apokalipsės – labai trapi.
Mokslininkai įsitikinę, kad dar keletas patobulinimų ir kariniai robotai gali nesunkiai tapti profesionaliais kovotojais, šaltakraujiškai naikinančiais viską, kas pasitaiko jų kelyje. Ar brutalūs bejausmiai prietaisai žmonijai atneš daugiau naudos, ar žalos, vieningos nuomonės kol kas nėra.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
„Microsoft“ įkūrėjas: žmonės net neįsivaizduoja, kiek darbo vietų per dvidešimtmetį pakeis robotai
2014 03 20 08:54Į darbo rinką atkeliauja labai dideli pokyčiai, kuriems žmonės ir vyriausybės nėra pasiruošusios, mano „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas.
Praėjusį ketvirtadienį kalbėdamas Amerikos verslo institute, B. Gatesas sakė, kad per ateinančius 20 metų didelė dalis darbų išnyks ir bus pakeisti programinės įrangos automatizavimu, rašo „Businessinsider“.
„Programinė įranga, galinti atlikti vairuotojų, pardavėjų, ar seselių darbą, progresuoja. Laikui bėgant technologijos sumažins poreikį darbams, ypatingai tiems, kuriems nebūtina ypatingų įgūdžių, – kalbėjo B. Gatesas. – Praėjus dvidešimčiai metų nuo dabar, darbo reikalavimai daugumai įgūdžių bus gerokai žemesni. Nemanau, kad žmonės tai turi savo psichikos modelyje.“
Pasak jo, norint paskatinti įmones samdyti žmones reikia keisti mokestinę aplinką ir atsisakyti pajamų mokesčio. Jis taip pat nepritaria minimalaus darbo užmokesčio kėlimui, nes esą pakeltas minimalus darbo užmokestis atgrasys darbdavius nuo žmonių samdymo ir paskatins rinktis automatizuotas darbo vietas.
B. Gatesas nėra vienintelis, perspėjantis apie robotizacijos permainas. Sausio mėnesį „The Economist“ išspausdino tyrimą su eile specialybių, kurioms esą gresia išnykimas.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Iš lego dalių sukonstruotas robotas pagerino Rubiko kubo pasaulio rekordą
2014 03 18 18:09Anglijos inžinierių iš plastiko sukonstruotas robotas pagerino Rubiko kubo pasaulio rekordą. „CubeStormer 3“ pramintas robotas Rubiko kubą sudėjo vos per 3,253 sekundės ir ankstesnį antros kartos „CubeStormer“ kito roboto rekordą (5,35) pagerino 62 proc., praneša „The Verge“.
Ankstesnis Rubiko kubo rekordas taip pat buvo greitesnis nei žmogaus, kuris priklauso olandui Matsui Valkui, pernai Rubiko kubą sudėjusiam per 5,55 sekundės.
Robotas „Cubestormer 3“ Rubiko kubo dėjimui naudoja variklius, pavaras ir rankas iš „Lego Midstrom“ dalių, tai pat ir specialią „Android“ programėlę, kuri veikia „Samsung Galaxy S4“ telefone, daro analizę ir įrenginiui perduoda kontrolės komandas.
Kad būtų sukonstruotas robotas, inžinieriams prireikė nemažai laiko: laisvu nuo darbo metu inžinieriai Davidas Gilday’us ir Mike’as Dobsonas užtruko 18 mėnesių.
Pasak D. Gilday’aus, viena sudėtingiausių užduočių buvo suderinti komunikaciją tarp išmaniojo telefono ir jo motorų. Viena yra sukurti programinę įrangą, kuri gali iš dalių sudėti Rubiko kubą, o visai kas kita – tai padaryti greitai ir taip, kad roboto dalys nesiliestų viena su kita.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Į vandenyną bus paleisti robotai žuvys
2014 03 18 13:49Masačusetso technologijos institute (MIT) pagamintas vadinamojo minkštojo povandeninio roboto, imituojančio žuvies kūną, prototipas. Toks robotas po vandeniu gali staiga ir mikliai išsilenkti, greitai keisti plaukimo kryptį ir saugiai dirbti su narais.
Pasak robotą sukūrusių JAV mokslininkų, šio išradimo pritaikymo galimybės labai plačios: tokie robotai žuvys gali būti naudojami vandenynams tirti, povandeninėms minoms ieškoti, jie gali talkinti po vandeniu dirbantiems žmonėms ir kt.
Skirtingai nuo kitų iš metalo ir kieto plastiko gaminamų povandeninių robotų, MIT sukurtas prototipas turi minkštą silikoninį kūną. Mokslininkų teigimu, vadinamieji minkštieji robotai turi nemažai pranašumų lyginant su įprastiniais, o bene svarbiausiu laikomas gebėjimas suteikti silikoniniams robotams bet kokią norimą korpuso formą.
Silikono naudojimas suteikia galimybę tokiems robotams judėti po vandeniu bet kuria kryptimi ir greitai reaguoti į komandas. Svarbu ir tai, kad roboto mechaninės dalys turėtų išlikti sveikos po susidūrimo su kokia nors kliūtimi. MIT sukurtas robotas žuvis sudarytas iš dviejų dalių: priekinėje(galvoje) įrengtas valdymo kompiuteris, balionėlis su suspaustomis anglies dvideginio dujomis ir baterija. Užpakalinė dalis (uodega) sudaryta iš minkšto silikono su specialiais kanalais. Valdymo kompiuteriui paliepus iš baliono paleistos dujos pripildo kanalus ir priverčia uodegą išsilenkti reikiama kryptimi.
Pranešama, kad maksimalus jos išsilenkimo kampas siekia 100 laipsnių. Tai esą leidžia robotui po vandeniu atlikti netikėtus ir staigius plaukimo krypties pakeitimus lygiai taip pat greitai, kaip tai daro tikros žuvys.
Pranešama, kad prototipas kol kas pasižymi ribotomis autonominio veikimo galimybėmis, nes jame įrengto dujų baliono talpa yra maža. Ateityje inžinieriai CO2 dujas planuoja pakeisti vandeniu, nors tai gali šiek tiek sumažinti roboto judrumą. Pasak MIT atstovų, masinė tokių robotų gamyba leistų juos labai atpiginti. Didžiausia problema, su kuria susiduria techninė tokių robotų plėtra, yra energijos šaltinių talpa. Sėkmingam žuvų robotų veikimui būtini žymiai didesnės talpos akumuliatoriai nei plačiai naudojamos ličio jonų baterijos.
Skelbiama, kad naujos kartos MIT silikoninio roboto prototipas gebės savarankiškai plaukioti po vandeniu 30 minučių. Jo kūrėjai mano, kad jis sugebės lengvai įsiterpti į žuvų guotą ir vykdyti tyrimus natūralioje jų aplinkoje.
Inf. šaltinis: Balsas.lt