Robotų kūrėjus rems mobilių procesorių gigantas „Qualcomm“
2014 10 21 18:44„Qualcomm“, kuri yra didžiausias išmaniesiems telefonams skirtų procesorių gamintojas, jau demonstravo savo susidomėjimą robotais. Kompanija supažindino su projektu „Zeroth“, kurio pagrindu tapo žmogaus smegenų principu veikiantys procesoriai.
Vis tik „Qualcomm“ nesiruošia sustoti. Kompanija pranešė atidaranti technologijų parką San Diego mieste (JAV), kuriame dešimt atrinktų firmų galės kurti robotus ir su jais susijusias technologijas.
„Qualcomm“ pasiruošusi į projektą investuoti 1 mln. dolerių, dalyviams taip pat padės teikdama reikiamą informaciją. Dalyviai paraiškas gali teikti iki 2015 m. vasario mėnesio, projekto startuoja 2015 m. gegužę, o pabaiga numatyta tų pačių metų rugsėjį.
Technologijų parko rezidentai savo kūrinius demonstruos specialiame renginyje. Konkursantams bus padedama reikiamais verslo ryšiais, o finansai bus pritraukti per investuotojų bendruomenę „TechStars“ – jos dėka per paskutinius 8 metus savo veiklą pradėjo ne mažiau 400 jaunų kompanijų.
Praėjusį mėnesį „Qualcomm“ demonstravo robotą „Snapdragon Rover“, naudojantį procesorių „Zeroth“, kuris rūšiavo ir klasifikavo pirmą kartą matytus žaislus.
„Qualcomm“ nėra pirmasis technologijų pramonės gigantas, kuris rimtai žiūri į robotechnikos sferą: čia aktyviai darbuojasi interneto gigantas „Google“, jau nekalbant apie japonų kompanijas, kurios dėl robotų tiesiog pamišusio.
Inf. šaltinis: FACEIT.LT
Aiko Chihira – androidas, bendraujantis gestais
2014 10 21 14:45Japonijos technikos gamintoja „Toshiba“ pristatė savo naująjį komunikacijai skirtą androidą. Roboto, o tiksliau robotės, vardas Aiko Chihira. Ji geba šnekėti japoniškai ir net bendrauti gestų kalba.
Androido rankas valdo 43 atskiri jūdėsenos mechanizmai. 15 iš jų – androido veide, taigi Aiko Chihira geba naudotis ir bendravimą palengvinančiomis mimikomis. „Toshiba“ pritaikė algoritmą, koordinuojantį visų atskirų judėsenos mechanizmų veikimą, taip robotė geba rodyti žodžius gestų kalba, o jos judesiai, nors ir nėra visiškai natūralūs, tačiau primena žmogaus.
Kol kas androidas gestais moka keletą japoniškų frazių, tačiau kūrėjai žada, jog ateityje jis laisvai bendraus gestų kalba. Teigiama, jog 2020-aisiais robotas taip pat turės kalbos sintezės ir kalbos atpažinimo funkcijas. Taip pat bus aprūpintais įvairiais jutikliais, padėsiančiais bendrauti.
„Toshiba“ deda itin daug vilčių į savo kūrinį ir net žada, jog 2020-aisiais šie androidai tarnaus kaip gidai turistams per Tokijo vasaros olimpines žaidynes bei mokės bendrauti ir anglų kalba.
Tiesa, pagrindinė šio androido paskirtis, būti kompanionu pagyvenusiems žmonėms, bei nuo demencijos kenčiantiems asmenims. Robotas gebės komunikuoti tiek šnekamąja, tiek gestų kalba. Taip pat roboto pagalba slaugytojai bei artimieji, galės palaikyti ryšį su priežiūros reikalaujančiais žmonėmis.
Toshiba kurdama Aiko Chihirą bendradarbiavo su Osakos universitetu, kuris turi ilgametę androidų kūrimo patirtį. Kompanijos atstovai teigė, jog ėmėsi šio projekto, dėl jo keliamų iššūkių. Priversti robotą kalbėti gestų kalba nėra lengva, tam reikia tikslių ir laiku atliekamų vieningų robotų judesių. Taip pat tokiam robotui būtinas žmogiškasis pavidalas, nes filmo „Žvaigždžių Karai“ C-3PO tipo mašina gestų kalbai netinkama.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„iRobot“ sistema supaprastins robotų valdymą
2014 10 21 12:55Pažangiųjų technologijų kompanija „iRobot“, išgarsėjusi buitine robotika, vis dažniau įneša svarbų indėlį ir kitose robotų pramonės šakose. Dabar kompanija pristato absoliučiai naują ir išmaniųjų programėlių technologijas išnaudojantį robotų kontrolės būdą.
Amerikos kompanija pristatė novatorišką technologiją, kuria įmanoma kontroliuoti robotus, naudojant „Android“ planšetėje įdiegtą ir prisilietimo būdu valdomą programą, skirtą „iRobot“ kuriamiems gynybos ir apsaugos robotams. Kūrėjai sistemą pavadino „uPoint Multi-Robot Control“ (MRC) ir teigia, jog ji maksimaliai išnaudojo robotų valdymo potencialą bei „suteikia“ galimybę net eiliniams žmonėms išmokti dirbti su moderniomis robotų sistemomis. Svarbu tai, jog autentiška technologija, kuri yra sukurta remiantis intuityviosiomis ryšio priemonėmis – „Android“ valdikliu ir roboto radijo tinklu – supaprastina absoliučiai visų „iRobot“ nepilotuojamų sausumos transporto priemonių valdymą. Ši inovatyvi programa gali būti naudinga atliekant įvairias robotų operacijas, tokias kaip vairavimas, manipuliacijos, patikrinimas ir t. t.
Pasak naujienų portalo CNET, „iRobot“ turi daugiau nei šešis tūkstančius visame pasaulyje dislokuotų gynybos ir apsaugos robotų. Teigiama, kad dalis tokių robotų yra karo zonose. Taip pat pabrėžiama, jog minėtų robotų valdymas yra sudėtingas ir reikalaujantis ypatingo „apmokymo“. „Nauja sistema – didelis žingsnis į priekį nuo ankstesnių „iRobot“ valdymo galimybių, kurių funkcionaliam panaudojimui robotuose buvo pasitelkiami gana sudėtingi vaizdo žaidimų pulteliai. Dabar naujas valdymas turėtų sumažinti operacinių robotų mokymo laiką nuo trijų ar penkių dienų iki vienos“, – teigė CNET apžvalgininkas Ben Fox Rubin.
„iRobot“ robotai valdomi pasitelkus „virtualų kreiptuką“, kuris vartotojui leidžia „lietimo“ ir „vilkimo“ būdu kontroliuoti robotą. Sistema nurodo potencialius kelionės kelius („tako linijas“), padedančius operatoriui orientuotis aplinkoje. Taip pat naudojant kontrolės sistemą įmanoma suaktyvinti ir autonominį roboto veikimo režimą.
Kompanijos „iRobot“ technikos padalinio direktorė Orin Hoffman spaudai teigė, jog siekiant, kad vis daugiau žmonių, neturinčių jokios patirties robotų kontrolės srityje, galėtų naudoti tokio pobūdžio robotus, kompanijai buvo būtina investuoti į robotų valdymo supaprastinimą. „Kuo daugiau pastangų įdedame į robotų kontrolės tobulinimą, tuo lengviau juos tampa naudoti, o tai reiškia, kad daugiau žmonių galės pasiimti juos į įvairias misijas“, – sakė O. Hoffman.
Nauja „uPoint MRC“ sistema rinką pasieks kitais metais.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Japonai giriasi sukūrę greičiausią pasaulyje dvikojį robotą
2014 10 19 18:53Kūrėjai sako, kad „Achires“ yra pats greičiausias dvikojis robotas pasaulyje – bent jau savo dydžio kategorijoje. Šį robotą sukūrė ir pagamino Tokijo universiteto mokslininkai. Šis 14 centimetrų ūgio robotas gali bėgti 4,2 kilometrų per valandą greičiu, teigia komandos vadovas profesorius Masatoshi Ishikawa.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Mintimis valdomi protezai tapo realybe
2014 10 18 16:59Prieš metus Chalmerso universiteto mokslininkai pirmą kartą istorijoje rankos netekusiam pacientui pritaikė prie kaulo tvirtinamą ir mintimis valdomą robotinį protezą. „Science Translational Medicine“ žurnalas skelbia itin daug žadančius šios robotinės rankos veikimo tyrimų rezultatus.
42-iejų metų švedas Magnusas, kurio pavardė neskelbiama, neteko dešiniosios savo rankos daugiau nei prieš dešimtmetį. Ilgą laiką vyriškis naudojosi robotiniu protezu, tačiau jo optimaliam veikimui trukdė išoriniai ant rankos odos tvirtinami elektrodai, kuriais nerviniais signalai iš kūno perduodami į protezą. Tokio tipo protezų jungtis nepatikima, naudojantis ja, protezų funkcionalumas tampa gan ribotas, todėl amputacijas patyrę žmonės, dažnai atsisako jais naudotis.
Tačiau viskas pasikeitė, įterpus elektrodus tiesiogiai į paciento rankos raumenis. Dabar robotinė Magnuso ranka klauso visų jo komandų bei gelbsti vyriškį tiek buityje, tiek profesinėje veikloje.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/47028/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Save sprogdinantis robotas
2014 10 17 16:09Ir vėl inovatyvus, minkštas robotinis „gaminys“! Šį kartą – net sprogstantis. Robotų technikos mokslas nesiliauja stebinti minkštų, neribotomis galimybėmis pribloškiančių mechanizmų idėjomis, kurios kasdien tampa vis progresyvesnės ne tik technologiniu, bet ir kūrybiniu požiūriu.
Minkštų, lanksčių technologinių stebuklų kūrimu ypač domisi Harvardo universiteto mokslininkai. Prieš kelias savaites Harvardo profesoriaus Georgo M. Whitesido pristatytas silikoninis robotas, kuriam nebaisūs temperatūros pokyčiai bei nelaimingi atsitikimai kelyje, buvo nustumtas į užmarštį po to, kai Tarptautinėje sumanių robotų ir sistemų konferencijoje (angl. International Conference on Intelligent Robots and Systems, IROS) pademonstruotas modernus „save sprogdinantis“ robotas, gebantis pašokti į orą.
Autentiško – tris galūnes turinčio, silikoninio, „sproginėjančio“ – roboto išskirtinumas – „sprogi pavara“, kuri yra įmontuota minkšto roboto apačioje. Jos veikimą „reguliuoja“ butano ir deguonies reakcija išprovokuojanti „sprogimą“, t. y. šokimą aukštyn.
Praktiškos formos, tačiau galbūt dėl švelniai rausvos spalvos neaiškų, iš ateities atkeliavusį, kūrinį primenantis robotas geba pašokti į 0,6 metro aukštį (beveik aštuonis kartus daugiau už savo ūgį) ir yra absoliučiai savarankiškas bei sistemingai veikiantis mechanizmas.
Roboto šuolis taip pat yra autonominis ir neveikiamas jokių išorinių veiksnių. Turimas tris pneumatines kojas robotas valdo pats, o jų pripūtimo intensyvumas kontroliuoja minkšto roboto judėjimo kryptį ir „šovimo į aukštį“ padėtį. Tada, kai robotas randa tinkamą padėtį, vidiniame filtre esantis butanas ir mišinys, sukurtas iš mangano bei vandenilio peroksido yra perduodami į roboto apačią siekiant išgauti kibirkštį. Įvykus cheminių elementų reakcijai, kibirkštis išprovokuoja „sprogimą“ ir robotas pašoka į orą. Anot kūrėjų, šis į aukštį pašokti gebantis robotas gali atlikti apie aštuoniasdešimt šuolių iki tol, kol baigiasi jo „sprogių“ medžiagų atsargos.
Unikali idėja sulaukė daug dėmesio, tačiau akivaizdu, kad norint tokio pobūdžio robotą panaudoti praktikoje yra būtinas mechanizmo tobulinimas ne tik sprogstamų medžiagų koncepcijos pritaikyme, bet ir papildomų roboto funkcijų gerinime.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
NASA kuria oro eismo kontrolės sistemą robotams
2014 10 17 08:27„Nepilotuojamos oro transporto priemonės greitai taps problema“, – rašo Evan Ackerman „IEEE Spectrum tinklaraštyje. Problemos formavimas grįstas tuo, jog robotų technikos pažangos sparta skatina jų pigimą, o tai formuoja tikimybę, kad ateityje panašaus pobūdžio robotus galės įsigyti… bet kas. Nepaisant to, jog nepilotuojami aviacijos robotai vis dar „reikalauja“ adaptacijos visuomenėje teisiniais aspektais ir tobulinimo mechaniniu atžvilgiu, vizija, jog tokie robotai teiks kokybiškas „pristatymo paslaugas“ yra itin aktuali šiandienos visuomenėje ne tik robotų mokslo, bet ir kitose srityse.
Bene vienu svarbiausiu aspektu, siekiant nepilotuojamų oro transporto priemonių pritaikymo (ypač robotų–kurjerių) tam tikriems visuomenės tikslams, tampa teisiniai JAV Federalinės aviacijos administracijos (angl. The U.S. Federal Aviation Administration; FAA) apribojimai, t. y. FAA prižiūri oro erdvę ir riboja visas aviacijos transporto priemones skrendančias aukščiau nei šimtas metrų nuo žemės (apytiksliai 120/ 130 metrų nuo žemės), o tai sukelia nesklandumų robotų–kurjerių bei bet kokio panašaus pobūdžio aviacinių robotų pritaikymo galimybėms.
Vis dėlto NASA Ames tyrimų centro, esančio Moffett Field, Kalifornijoje mokslininkai ir inžinieriai, norėdami „apeiti“ šiuos FAA reikalavimus, pradėjo vystyti naują oro eismo kontrolės sistemą, kuri valdytų tokio pobūdžio mechanizmų veiklą (tikrintų, prižiūrėtų, sektų, kitaip tariant, padėtų išvengti numanomo pavojaus, pavyzdžiui, teroristinio išpuolio) mažesniame nei 120 metrų nuo žemės aukštyje.
Nepilotuojamų oro transporto priemonių pritaikymas… darbui remiasi ne tik į FAA reikalavimų sąrašą, bet ir į elementarius valdymo bei veikimo niuansus, tokius kaip sisteminga kontrolė ore – kliūčių skrydžio išvengimas, objektų atpažinimas (pvz., kito skrendančio roboto–lėktuvo) bei „uždarų zonų“ įvertinimas, pavyzdžiui, robotai turėtų neskristi arti oro uostų ir kitų erdvių, kuriose aktyvus aviacinis transportas.
Numanoma, kad siekiant kokybiško robotų–kurjerių darbo specialūs „oro koridoriai“, t.y. tam tikri, planingai „suprojektuoti“ oro keliai, kuriais keliautų modernios nepilotuojamos aviacijos transporto priemonės, būtų elementariausias pasirinkimas atsižvelgiant į saugumo bei efektyvumo faktorius.
Vyriausias NASA tyrėjas, vystantis šią naują unikalią programą, Parimal H. Kopardekar spaudai teigia, jog dirbant individualiai su kiekvienu robotu yra įmanoma pasieki aukščiausius darbo bei saugumo standartus, tačiau norint didesnio veiklos mąsto ir galimybių – būtina pažanga. Anot kūrėjo, nepilotuojamų oro transporto priemonių veikla taps aktyvesnė kitais metais, ypač agrokultūros srityje.
Verta paminėti ir tai, jog „Google“ (neseniai Australijoje pristatytas „Wing“ projektas) bei „Amazon“ organizacijos taip pat įnirtingai siekia robotų–kurjerių „įteisinimo“, kuris reikštų absoliučiai naują, paslaugų ir prekių pristatymo bei aviacinės robotų technikos pritaikymo visuomenės tikslams, eros pradžią.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Disney“ robotas marionetė
2014 10 16 16:13Viena stambiausių žiniasklaidos ir pramogų bendrovių pasaulyje „Disney“ organizacija (The Walt Disney Company) turityrimų laboratoriją Ciuriche, Šveicarijoje, kuri yra greta Šveicarijos federalinio technologijos instituto (angl. Swiss Federal Institute of Technology; ETH Zurich), taigi nenuostabu, jog „Disney“ ir ETH įžengė į bendradarbiavimo zoną. Nepaisant tik neseniai spaudoje pasirodžiusių pranešimų apie „Disney“ pateiktą patentą dėl orinės marionečių demonstravimo sistemos, valdomos aviacijos įrenginių pagalba (Aerial Display System With Marionettes Articulated and Supported by Airborne Devices), roboto–marionetės prototipo, vardu Maurice, kūrimo idėjos buvo pristatytos dar pernai.
„Walt Disney“ atstovai visuomet ieško naujų būdų sužavėti pramogų parkuose apsilankančius žmones, todėl siekdami inovatyvių idėjų įgyvendinimo jie paprašė ETH inžinierių bei dizainerių sukurti skraidančią lėlę, kuri patrauktų žiūrovų dėmesį. Robotas–marionetė Maurice gali mojuoti, vaikščioti, skristi ir netgi šviesti įvairiomis spalvomis… Visos funkcijos atliekamos pasitelkus radijo bangomis valdoma aviacinį įrenginį „Hexacopter“.
Robotai–marionetės, anot kūrėjų, turi daugybę teigiamų ypatybių, kurios yra kur kas modernesnės bei daugiau „žadančios“ nei ankstesni panašaus pobūdžio mechanizmai. Todėl „Disney“ patentas nėra skirtas konkrečiai Maurice robotui… Plėtojant tokio pobūdžio robotų kūrimo bei tobulinimo procesą siekiama sukurti „PuppetCopter“ sistemą, kuri būtų pakankamai galinga valdyti marionetes–milžines. Pavyzdžiui, filmų industrijoje, tokia sistema būtų naudinga skraidinant fiziškai didelius personažus, kad šie galėtų atlikti dramatišką pasirodymą. Patobulinus „PuppetCopter“ idėją filmo charakteriai (robotai–marionetės) taptų ne tik lengviau valdomi, bet ir būtų ryškesni bei efektyvesni ekrane.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Ateities šefas: robotas mokosi peiliu pjaustyti daržoves
2014 10 16 09:38Virtuvėje padedantis asmeninis robotas yra arčiau tikrovės, negu manote. Mokslininkas Ianas Lenzas iš Cornellio universiteto Robotų mokymosi laboratorijos kuria naujus algoritmus ir programas, kurios leis tokiems robotams kaip „Kodiak“ dirbti skirtingoje žmogaus aplinkoje. Kitaip negu kiti robotai, kurie yra užprogramuoti nuolat kartoti tuos pačius veiksmus, „Kodiak“ elgiasi „intuityviai“ ir gali manipuliuoti objektais, kurių anksčiau nenaudojo.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Robotų technika. Mitai ir faktai
2014 10 15 20:00Robotų integracija ir adaptacija visuomenėje sukelia daugybę kontroversiškų diskusijų, kuriose pateikiamos nuomonės svyruoja nuo vieno kraštutinumo iki kito. Mitai ir faktai – tarsi iš praeito amžiaus atklydusios legendos neretai apgaubia mūsų modernaus amžiaus stebuklus. Šiame straipsnyje bus pateikti robotų technikos faktai ir mitai pristatyti investuotojo, verslininko Shahin Farshchi. Robotų pramonės ekspertas savo įžvalgas pateikė „IEEE Spectrum“ leidinyje.
Pirmas mitas, kurį savo darbe pateikia S. Farshchi – robotai sunaikins mūsų darbo vietas. Pasak publikacijos autoriaus, robotai, priešingai nei dažniausiai manoma, tik pagerina esamo darbo kokybę ir garantuoja rezultatyvesnį bei lengvesnį kompanijoje (įmonėje, fabrike ar pan.) dirbančių asmenų darbą. Verslininkas pateikia pavyzdį – amerikiečių elektrinių automobilių gamintoją – „Tesla Motors, Inc.“, kur robotai atlieka fiziškai pavojingą darbą, o darbuotojai tik prižiūri tikslingą jų veiklą. „Šie darbuotojai („Tesla Motors“ kompanijos darbuotojai, aut. past) gali didžiuotis galėdami būti naujos gamybos eros dalimi, kur robotai padeda išrasti ir pagyvinti pramonės šakų, tokių kaip automobilių sektorius, veiklą“, – teigia Shahin Farshchi.
Skaitykite toliau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/46984/
Inf. šaltinis: Robotika.lt