Robotai neurotikai atkartoja žmonių elgesį
2014 10 15 17:03Neurobiologinių robotų industrija yra progresyvi, tačiau vis dar vystymosi reikalaujanti sritis… Mokslininkai pripažįsta, jog sukurti robotą, kuris atlieka tam tikrus, konkrečius, veiksmus, pavyzdžiui, sprendžia matematines užduotis, žaidžia šachmatais, nagrinėja autobusų maršrutus ir pan. yra kur kas paprasčiau nei suprojektuoti mechanizmą, galintį vykdyti komunikacijos procesus ar tikslingai „orientuotis“ kasdienybėje, atpažįstant kasdien matomus objektus bei suvokiant kasdienes situacijas… Vis dėlto, nepaisant sunkumų, mokslininkai bando įgyvendinti progresyvius uždavinius neurobiologijos robotų srityje ir neretai tam pasitelkia žmonių ar gyvūnų emocijų bei unikalių sugebėjimų analizavimą, kurį vėliau pritaiko robotų kūrime.
Vienį geriausių pasaulio mokslininkų, neurobiologinės inžinerijos srityje, Honkonge vykusioje IEEE Tarptautinėje robotikos ir automatikos konferencijoje (angl. International Conference on Robotics and Automation; ICRA) pristatė neuro-robotų projektą, skatinantį technologinę pažangą šio pobūdžio robotų kūrime.
„Stengiamės padaryti taip, kad roboto smegenys būtų kuo panašesnės į žmogaus smegenis. Smegenys yra neįtikėtinai laksčios ir turi nepaprastą sugebėjimą greitai prisitaikyti. Tačiau jei pažvelgsime į dirbtinę sistemą, ji kur kas trapesnė nei biologinė“, teigia Kalifornijos universiteto (angl. University of California) profesorius Jeff Krichmar, eksperimentuojantis robotų, turinčių obsesinį-kompulsinį sutrikimą, kūrime. Roboto nerimo sutrikimai atspindi žmogaus elgesį, pasireiškianti sergant šia psichine liga.
Matematiniais veiksmais grįstas modelis atspindi smegenų bei pažinimo sistemos veiklą, kuri pritaikyta kompiuterinėje programinėje įrangoje tampa roboto kontrolės mechanizmu. Mokslininkai, sukūrę neurotiško elgesio robotą, prototipu pasirinko graužikus. Pasak kūrėjo, robotas–neurotikas „veikia“ tarsi narve uždaryta pelė. „Jeigu įleistume graužiką į itin atvirą ir nepažįstamą kambario erdvę jis glaustųsi prie sienų. Jis slėptųsi iki tol, kol pasijaustų patogiau, ir tik tada pereitų per kambarį. Mes šitaip pasielgėme su robotu, padarėme taip, kad jis būtų toks nervingas, jog niekada nedrįstų pereiti per kambarį“, – apie eksperimentą spaudai pasakojo profesorius J. Krichmar.
Manoma, kad baimės jausmo integracija į programinę įrangą, suteiks galimybę robotams objektyviai analizuoti susidariusias problemines situacijas, ieškant tinkamiausio sprendimo būdo, nes iki šiol robotai rinkdavosi greičiausią bei elementariausią problemos panaikinimo metodą.
Robotų–neurotikų, gebančių atkartoti žmonių elgesį, sukūrimas yra svarbus technologinio poslinkio procesas neurobiologijos robotų srityje, kuris ateityje ne tik leis modernizuoti robotų „emocijas“, bet ir bus naudingas mokslo medicinos sferoje, ieškant depresinių ligų gydymo galimybių.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Varžybose Kinijoje robotai demonstravo savo sugebėjimus ir talentus
2014 10 15 11:05Smūgiai į vartus, gynyba, puolimas – įgūdžiai, kuriuos futbolo aikštėje tobulina ir vieni prieš kitus demonstruoja futbolo entuziastai. Ši kartą dėl geriausiųjų vardo susirungė robotai. Geriausi robotai iš viso pasaulio jėgas (futbole ir ne tik) išbandė Rytų Kinijoje vykusiose varžybose „RoboCup 2014“.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
2025-aisiais robotai bus mūsų mylimieji
2014 10 14 15:16Naujausias „Pew Research Center“ organizacijos atliktas tyrimas žvelgia į pasaulį netolimoje ateityje. Teigiama, kad robotai ateityje neatliks tik mašinoms būdingų užduočių. Šio tyrimo ataskaita siūlo žmonėms naują tikros ir neblėstančios meilės viltį.
Apklausoje „AI, Robotics And the Futute of Jobs“ (liet. Dirbtinis intelektas, robotika ir darbo ateitis“), vienas iš apklaustų ekspertų prognozavo, kad 2025-aisiais dauguma iš mūsų turės robotines antrąsias puses. Jos nebus panašios į žmogiškuosius mūsų mylimuosius, kurie tik gyvena kartu, vien todėl, kad ant jų piršto uždėtas žiedas ar dalijamasi bendra banko sąskaita.
Ne, tai bus robotai, kurie iš tiesų žinos kiekvieną jūsų poreikį ir darys viską, kad tik jį išpildytų.
Neseniai paskelbtoje ataskaitoje aptarti ekspertų požiūriai. Ir kaip mes žinome, ekspertai niekada neklysta. Ypač fantazuodami. Todėl, akivaizdu, kad būtent tokia ir būs mūsų meilės ateitis ir meilė ateityje.
Taip pat, robotai, regis, kels dar didesnį pavojų nei dabar mūsų darbo vietoms. Ir tai nebus vien tik tokie darbai, kuriems reikalinga automatika, fizinis krūvis ar pasikartojantys judesiai. Tai bus prestižinės profesijos. Darbai kuriems reikia nuovokos politikoje arba kantrybės jausmo.
Beveik pusė ekspertų tiki, jog didesnis robotų panaudojimas padidins nedarbą žmonių tarpe. Ekspertai taip pat baiminasi didesnės pajamų nelygybės ir netgi socialinių neramumų aštrinimo.
Kai kurie mano priešingai. Prekybininkas JP Rangaswami, pavyzdžiui, teigia jog „skirtingose ekonomikose, matysime skirtingus padarinius (kurie taip, pat gali būti skirtingi dėl politinių skirtumų). Varoma mokslo ir technologijų revoliucijų, pati darbo prigimtis radikaliai pakito, tačiau reikiamų atlikti dalykų netrūksta ir tai nesikeis ir ateityje.
Tačiau būkime optimistiški. Ateityje bus daugybė žmonių, turinčių mažai užimtumo. Jiems reikės kur kas daugiau meilės – arba, bent jau mylėjimosi – nei kada nors ankščiau.
Vieno apklausoje dalyvavusio eksperto teigimu, robotai gali būti šios problemos sprendimo būdu. Stowe‘as Boydas, vyriausiasis tyrėjas iš „GigaOM Research“, prognozuoja, jog robotiniai sekso partneriai taps įprastu reiškiniu, nors ir keliančiu pasipiktinimą bei nesutarimus, kaip ir šiandienos „asmenukės“, kritikų įvardijamos kaip viso pasaulio blogybių rodikliu.
Ar iš tiesų kils pasipiktinimas ir nesutarimai? O gal veikiau sulauksime ilgai laukto palengvėjimo šio reiškinio paprastume? Robotas niekada jūsų neatstums, visada darys viską, ką jam sakote, be menkiausios nesutikimo gaidelės ir mielai nusisuks ant šono ir užmigs, jeigu jums nėra nuotaikos.
Tiesa, pernai atliktoje apklausoje tik 9 procentai apklaustųjų išreiškė savo susidomėjimą robotinio sekso idėja. Bet žinoma, tai kur kas daugiau, nei norinčių vilkėti „Google Glass“ akinius.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Parodoje Japonijoje – robotų rinkos naujovės
2014 10 14 08:34Japonijoje prasidėjo didžiausia kasmetinė technikos paroda, kurioje bendrovės pristato savo naujausius išradimus. „Omron“ korporacija pristatė stalo tenisą žaidžiantį robotą, kuriame įdiegtas judesių jutiklis, fiksuojantis priešininko judesius, kad robotas galėtų atitinkamai į juos reaguoti.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Robotų flotilė rūpinsis tiltų saugumu
2014 10 13 18:31Privataus universiteto Bostone (Tufts University) profesoriai siekia sukurti robotus, galinčius autonomiškai prižiūrėti tiltų būklę. Įtrūkimai, plyšiai, rūdys… Visa tai kelia tiesioginę grėsmę žmonių saugumui, o rankinis tilto sijų bei jungiamų detalų priežiūros būdas yra sudėtingas ir ilgas procesas. Atsižvelgdami į tai, mokslininkai kuria sistemą, kurią sudaro vibraciniai jutikliai ir robotai–sraigtasparniai, gebantys prižiūrėti tiltus bei laiku pranešti apie gręsianti pavojų.
Struktūrinė tiltų „sveikatos“ priežiūra, pasitelkiant robotus, ilgą laiką buvo vienas iš profesoriaus Babak Moaveni darbo tikslų – dar 2009 metais, siekdamas surinkti tyrimui būtinus duomenis, kartu su savo studentais, B. Moaveni prie Dowling Hall pėsčiųjų tilto pritvirtino dešimt komplektų akselerometrų (prietaisai, matuojantys pagreitį) ir terminių jutiklių. Optiniai jutikliai surinkę penkių minučių informaciją kas valandą ją perdavė į serverį. Analizuojant užfiksuotus vibracijos duomenis Babak Moaveni su grupe gebėjo nustatyti galimus tilto būklės pokyčius ir atrasti problemos židinį. Dabar profesorius, bendradarbiaudamas su asistuojančiu elektros ir kompiuteriu inžinerijos ekspertu Usman Khan, stengiasi patobulinti sukurtą sistemą, siekdamas pritaikyti sistemingą bevielio ryšio naudojimo metodą.
Jutiklių baterijos išsekimas yra viena esminių bevielio ryšio panaudojimo problemų, su kuria susidūrė profesoriai norėdami patobulinti inovatyvią struktūrinės tiltų būklės prižiūrėjimo sistemą. U. Khan pasiūlytas sprendimo būdas – oro robotas, galintys atsisiųsti informaciją iš ant tilto įmontuotų jutiklių. Užuot siunčiant informaciją į centrinį serverį jutikliai ją tik saugotų, o nedidelė grupė aviacinių robotų galėtų atsisiųsti surinktus duomenis, naudodami radijo dažnio atpažinimo metodą. Tada oro robotai grįžtų į „pasikrovimo bazę“, kur informaciją perduotų serveriui.
Autonominiai oro robotai gebėtų ne tik transportuoti informaciją, bet ir tikslingai reaguoti į gautus duomenis, pvz., esant didelei rizikos tikimybei iškart apie tai perspėti inžinierius. Be to, robotai–sraigtasparniai taip pat galėtų fotografuoti tam tikrą pavojaus zoną, jei surinkta tilto vibracijos informacija nebūtų objektyvi, arba perprogramuoti jutiklius, keičiant jų „darbo laiką“, t. y. nustatyti, jog duomenis būtų renkami ne kas valandą, kaip įprastai, o pavyzdžiui, piko metu.
Nepaisant to, jog robotų flotilės potencialas tinkamai prižiūrėti tiltų saugumą yra daug žadantis – tai vis dar inovatyvių sprendimų reikalaujanti sritis. Tikslingas duomenų sistemos perdavimas, navigacinės sistemos pritaikymas… Tik keli aspektai šios, optinių jutiklių ir oro robotų, komandos tobulinime.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
VGTU studentai galės naudotis bepiločiu orlaiviu tyrimams atlikti
2014 10 13 14:10Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) savo studentams jų baigiamųjų darbų rengimui, moksliniams tyrimams, studijų projektams ar teorinių žinių pritaikymui praktikoje suteikė dar vieną inovatyvią priemonę – bepilotį orlaivį. VGTU Antano Gustaičio aviacijos institute sukurtas autonominis orlaivis padės susipažinti su moderniausiomis technologijomis ir įgyti tarpdisciplininių žinių.
Orlaivio naudojimo sritys labai plačios – bepiločiu orlaiviu galės naudotis bet kurio VGTU fakulteto studentai ar tyrėjai, išsikėlę konkrečius mokslo ar studijų tikslus. Šiemet sukurtas autonominis lėktuvas gali pakelti ir gabenti iki vieno kilogramo sveriantį krovinį – mokslinę įrangą, įvairius jutiklius, vaizdo ar fotokameras ir pan. „Bepiločiai orlaiviai sparčiai populiarėja visame pasaulyje, jų panaudojimo sričių kasdien vis daugėja. Norime
suteikti savo studentams sąlygas ne tik išbandyti modernias technologijas, bet ir jas tobulinti. Prie šio proceso gali prisidėti ne tik aviatoriai, bet ir elektronikos, mechanikos inžinieriai, programuotojai ir kitų sričių specialistai, kurie turės dar daugiau galimybių praplėsti bei pagilinti savo žinias“, – sakė VGTU A. Gustaičio aviacijos instituto direktorius Jonas Stankūnas.
Tiesa, autonominio orlaivio eksploatacija reikalauja specifinių žinių ir tinkamos infrastruktūros, pavyzdžiui, aerodromo su asfaltuotu pakilimo taku. Norintiems naudotis orlaiviu padės jo kūrėjai iš VGTU Aviacijos prietaisų katedros. Jie, esant poreikiui, galėtų reikiamą įrangą sumontuoti mažesniame orlaivyje, kurį būtų galima skraidinti bet kurioje atviroje erdvėje.
Bepilotis orlaivis skrenda pagal iš anksto nustatytą maršrutą arba yra valdomas nuotolinio valdymo pultu. Taip pat galima jį skraidinti naudojant vaizdo akinius – lėktuvo viduje esantis vaizdo siųstuvas perduoda vaizdą specialiems akiniams, tad galima tiksliai sekti orlaivio kelionę.
Pirmieji VGTU bepilotį orlaivį savo tyrimams pasitelkė VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto studentai. Šiuo metu jie tiria, ar šis lėktuvas galėtų aptikti atmosferoje šilto oro srautus ir sklandyti nenaudodamas variklio energijos, o vien jų padedamas. Taip pat jie aiškinasi skrydžio parametrų matavimo duomenų perdavimo saugumą, o artimiausiu metu planuoja išbandyti pačių suprojektuotą susidūrimo ore išvengimo sistemą.
Lazeriais ir ašarinėmis dujomis ginkluotas dronas
2014 10 13 08:35Kasybos kompanija užsakė 25 „Desert Wolf Skunk“ nepilotuojamas skraidykles, turinčias ašarinių dujų purkštuvus ir „akinančius lazerius“, skirtus riaušių malšinimui.
Šis dronas gali per vieną sekundę į minią paleisti 80 ašarinių dujų užtaisų.
Pietų Afrikoj kompanija „Dsert Wolf“ teigia gavusi 25 nepilotuojamų „Skunk“ skraidyklių užsakymą. Nors užsakovo pavadinimas dar neatskleidžiamas, jie bus naudojami tarptautinėse kasybos kompanijose.
Kompanija apibūdina „Skunk“, kaip „riaušių malšinimo sraigtasparnį“. Vienas operatorius vienu metu gali valdyti kelis viename būryje skrendančius dronus. Kiekvienas „skunkas“ turi po aštuonis elektrinius variklius, sukančius 16 colių propelerius, geba pakelti 45 kilogramų svorį – 4000 ašarinėmis dujomis užpildytų kamuoliukų, guminių kulkų arba kitos „nemirtinos amunicijos“.
Prietaisas apginkluotas keturiais aukšto spaudimo dažasvydžio ginklais, gebančiais per sekundę paleisti iki 20 kulkų, o tai reiškia, kad per skundę minią galima bombarduoti 80-čia šūvių.
Dronas turi garsiakalbį, kuriuo bus galima perspėti įsisiautėjusius riaušininkus, o taip pat ir priešininkus „akinančius lazerius“, bei aukoms dezorientaciją sukeliančias žybsinčias šviesas.
Tačiau panašūs robotai ir nemirtinos kovos priemonės susilaukia nemažos kritikos.
Kaip perspėja Markas Gubradas, Tarptautinio robotinių ginklų kontrolės komiteto atstovas, šių ginklų neįmanoma tinkamai kontroliuoti, kad jų naudojimas nepadarytų sužeidimų, ypač akims. Daugybė „nemirtinų“ minios kontrolės ginklų gali nužudyti ir dažnai tai padaro.
„Desert Wolf“ kompanija prekiauja bekelės vilkikais ir jų įranga. Dabar ji persiorientuoja į aukštųjų technologijų sistemas ir nepilotuojamas skraidykles. Kompanijos generalinis direktorius BBC žurnalistams teigė, jos baigiami įgyvendinti „Skunk“ drono užsakymo vykdymai šachtininkams Pietų Afrikoje, kai kurioms apsaugos įmonėms Pietų Afrikoje ir užsienyje, keliems policijos padaliniams užsienyje bei nemažam skaičiui kitų pramoninių kompanijų.
Šachtos Pietų Afrikoje pastaraisiais metais dažnai virsdavo riaušių židinių tarp civilių ir apsaugos bei policijos pajėgų. 2012-aisiais Lomino šachtoje Marikanoje įvyko vienos tragiškiausių riaušių, nuo pat Apartheido eros. Per vieną dieną žuvo 38 ir buvo sužeisti 78 žmonės. Susidūrimai sukėlė protesto bangas visoje šalyje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Skraidantys robotai sugebės autonomiškai nusileisti ant judančių transporto priemonių
2014 10 12 15:09
Kasdien intensyvesnis robotų technikos kūrimo progresas, nuolatinis tobulėjimas irneįtikėtinai inovatyvūs sprendimai sukuria neribotų galimybių erdvę, kurioje vykstantys novatoriški procesai stebina technologijų pažanga. Viena iš pažanga stebinančių sričių – oro transportas. Robotų pramonėje daug dėmesio skiriama nepilotuojamoms aviacijos transporto priemonėms (angl. unmanned aircraft vehicles), stengiantis padidinti jų galingumą, galimybę ilgiau išlikti ore ir pan.
Autonominių aviacijos mechanizmų ištvermė ore yra ribojama jų baterijų svorio bei dydžio, todėl, siekdami išspręsti šią problemą, robotų srityje dirbantys mokslininkai pasiūlė sprendimą – „oro robotą“ sujungti su „žemės robotu“, turinčiu įmontuotą nusileidimo platformą, t. y. nepilotuojamą aviacijos transporto priemonę prijungti prie sausumos transporto priemonės, kuri suteiktų oro robotui atokvėpio vietą.
Anot kūrėjų, aviacijos roboto „sukabinimas“ su nepilotuojama sausumos transporto priemone (angl. unmanned ground vehicle) būtų naudingas ne vienu aspektu. Žemės robotas galėtų gabenti oro robotą į karines misijas ir būti patikima pasikrovimo vieta, taip pat robotų komanda taptų naudinga pernešant krovinius – sausumos robotas gabentų juos iki tam tikro taško, o oro transporto priemonė juos transportuoti ten, kur sausumos robotas negali pravažiuoti… Vis dėlto autonominis dviejų robotų sistemų sujungimas yra didelis iššūkis net ir patyrusiems mokslininkams.
Tačiau iššūkį priėmė mokslininkai iš vieno Kanadoje esančio universiteto (WAVE Lab at Canada’s University of Waterloo), ir pasitelkę Aeryon Scout nepilotuojamą oro robotą bei Skid-Steer savarankišką sausumos robotą sukūrė šių dviejų mechanizmų suderinimo strategiją. Atsižvelgdami į iš anksto nustatytas koordinates robotai komunikuoja ir pozicijas derina naudodami decentralizuotą valdymo kontrolerį. Po to, kai koordinatės yra suderintos, ši valdymo sistema analizuoja bei reguliuoja kiekvieno roboto kelią, ypač kylant įvairiems nesklandumams, tokiems kaip stiprus vėjas, bevielio ryšio trikdžiai ir t. t.
Nepaisant to, kad pirmieji bandymai (skeptikų nuomone nufilmuotas robotų darbas „poroje“ turėtų būti tikslingesnis) galėtų būti pozityvesni, akivaizdu, kad naujas valdymo metodas, suporuojant savarankišką oro bei sausumos transporto priemonę yra daug žadantis. Modernus robotų „suporavimo“ metodas išspręstų robotų silpimo ore problemą ir padidintų jų ištvermę įvairiose misijose. Patobulinus šių dviejų mechanizmų darbą būtų pasiekti unikalūs rezultatai robotų technikos srityje, turintys naudos kitose pramonės bei pagalbos teikimo srityse.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Salto darantis robotas – uodega automobiliui
2014 10 12 08:28Akrobatinius triukus atliekantys automobiliai? Taip, tai šių dienų robotikos pasaulio siekiamybė. Semdamiesi įkvėpimo iš transporto priemonių su uodegomis (pavyzdžiui, „UC Berkeley’s Tailbot“) mokslininkai iš Keiptauno universiteto (angl. University of Cape Town) Pietų Afrikoje uždėjo uodegą ant mažo, nuotolinio valdymo bangomis valdomo, automobilio ir „privertė“ jį atlikti akrobatinį Moko šuolį.
Kūrėjų Callen Fisher ir Amir Patel sukurtas ir „FlipBot“ (Salto–robotas) vardu pakrikštytas robotas „techniškai“ nėra robotas – tai pultu valdomas automobilis, su pritvirtinta „driežo“ uodega… Tačiau galutinis variantas yra puiki techninių galimybių reprezentacija, formuojant mechanizmus, gebančius atlikti neįtikėtinus dalykus.
Novatoriška sistema sumodeliuota naudojant Eulerio-Lagrange metodą (klasikinis stacionarių veiksmų mechanikos principas) bei pritaikius skaitmeninio modeliavimo ir sistemingo nuotolinio valdymo aspektus. Unikalus automobilis su uodega 360 laipsnių apsivertimą sugeba atlikti greičiau nei per sekundę.
Kokia esminė šio roboto sukūrimo idėja? Anot skeptikų, viena jų – pademonstruoti akrobatinius triukus su automobiliu ore. Kūrėjų teigimu, tai gali būti daug žadančio išradimo užuomazga…
„FlipBot: A Lizard Inspired Stunt Robot“ projektą pristatė Callen Fisher ir Amir Patel rūgpjūčio pabaigoje vykusiame pasauliniame, devynioliktą kartą rengiamame, Tarptautiniame automatinio valdymo federacijos kongrese (angl. 19th World Congress of the International Federation of Automatic Control).
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Egzoskeletas MK3 iš komiksų nužengė į realybę
2014 10 10 11:50Motorizuotas egzoskeletas, kuris buvo populiarus tarp literatūrinių kūrinių, komiksų ir filmų, pagaliau tapo realybe. Kompanija „Sagawa Electronics“ sukūrė jėgos kostiumą „Power Jacket MK3“, kuris lengvai imituoja kiekvieną žmogaus judesį.
Kostiumas MK3 yra labai lengvas, kadangi pagamintas iš anglies ir aliuminio pluošto. Egzoskeletas sveria 25 kg, jo ūgis – 2,25 metrai. Kostiumas naudoja „paklusniojo“ sistemą, kur valdančiojo rankos ir kojos pririštos prie motorizuotų egzoskeleto sąnarių, kurie judėjimo metu stimuliuoja atitinkamas kostiumo galūnes.
Su šiuo kostiumu galima efektyviai bėgioti, o jo rankos tokios unikalios, kad gali paimti kiaušinį jo nesudaužiusios.
Kompanija „Sagawa Electronics“ savo egzoskeletą pristatė „Wonder Festival 2013“ festivalyje. Taip pat robotizuoto kostiumo kūrėjai teigia, kad pagamins dar penkis tokius egzoskeletus, kurie kainuos apie 123 000 dolerių. O kol kas galite pasižiūrėti komišką video filmuką, kuriame demonstruojamas kostiumas MK3:
Inf. šaltinis: Robotika.lt