„Nestle“ pardavėjais įdarbins tūkstančius humanoidų
2014 11 02 15:13Greitu metu Japonijos elektronikos prekių parduotuvėse bus galima išvysti „Nescafe“ kavos aparatais prekiaujančius robotus-humanoidus „Pepper“. Humanoidai pirkėjams siūlys „Nescafe Dolce Gusto“ ir „Nescafe Gold Blend Barista“ kavos mašinas.
„Pepper“ – tai pirmasis robotas pasaulyje, gebantis atpažinti žmogaus emocijas bei į jas atsakyti. Naujausia balso ir emocijų atpažinimo technologija aprūpintas humanoidas moka skaityti žmonių veidų išraiškas ir klausytis jų balso tono. Šią informaciją „Pepper“ panaudoja, siekdamas nustatyti, kaip jaučiasi žmogus.
Kaip teigia „Nestle Japan“ generalinis vadovas ir prezidentas Kohzoh Takaoka, „Pepper“ gebės papasakoti apie „Nescafe“ produktus ir paslaugas bei palaikyti pokalbį su pirkėju. Jis tikisi, jog šis aptarnavimo modelis paplis visame pasaulyje, kaip puikus japonų inovatyvumo pavyzdys.
„Pepper“ humanoidas – tai „SoftBank Robotics“ produktas, kuriuo siekiama robotines technologijas perkelti už gamyklų ribų. „SoftBankę korporacijos atstovas Masayoshi Son teigė, jog svajonė su „Pepper“ sukurti inovatyvų potyrį vartotojui, dabar tapo realybe. Kompanija tikisi, jog bendravimas su robotu pirkėjams bus jaudinanti ir maloni patirtis.
Pepper humanoidų komanda „Nescafe“ kavos aparatais pradės prekiauti gruodį. Pirma jie bus išbandyti 20-yje parduotuvių, tačiau „Nestle“ iki 2015-ųjų metų pabaigos planuoja robotus įdarbinti maždaug tūkstantyje prekybos vietų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Į akis lendantis robotas
2014 11 01 09:18„Eye Catcher“ – tai nedidelis robotizuotas paveikslėlis, kuris niekada nedings iš tavo akių. „Ferrofluid“ medžiaga pripildytas medinis rėmelis, kurio viduje atvaizduojamas minimalistinis veidukas, seka žmogaus judesius ir stengiasi atsidurti ten, kur žiūri žmogus.
„Eye Catcher“ (liet. Akių Gaudytojas) roboto nereikės ieškoti, jis pats jums iššoks prieš akis. Šio projekto autoriai Linas Zhangas ir Ran XieInteractive architektūros laboratorija iš Londono Universitetinio Koledžo sukūrė dėmesio ištroškusį robotą; jeigu eisite pro jį, jis seks jus siena, tikėdamasis patraukti jūsų dėmesį. Jeigu stabtelsite ir pažvelgsite į jį, į jus ims spoksoti dvi juodos akys. Akys sudarytos iš magnetinių geležies nanodalelių medžiagos, vadinamos „ferrofluid“ (liet. „geležies skystis“) ir geba demonstruoti skirtingas nuotaikas.
Žvelgiant į šio neišvaizdaus paveikslėlio darbą, atrodo, jog jis veikia kone magiškai, tačiau visos techninės detalės paslėptos nuo žiūrovo akių. Iš tiesų visas darbas atliekamas kitoje medinės sienelės pusėje esančio roboto, judinančio paveikslėlį galingų magnetų pagalba. Mažytėje ir vos pastebimoje skylutėje paveikslėlio rėmelyje įtaisyta vaizdo kamera, kuri fiksuoja žmogaus eiseną ir perteikia šią informaciją robotui.
Taip pat ši kamera fiksuoja žmogaus veido išraiškas bei akių judesius. Programinė įranga apdoroja šią informaciją, o paveikslėlis stengiasi atkartoti žmogaus nuotaikas. Kada žiūrovas šypsosi, juodos akys atrodo linksmos; kada žiūrovas susiraukęs ir niūrus, geležies nanodalelės nuo akių pažyra į paveikslėlio apačią ir jos atrodo liūdnos.
Projektą prižiūrintis Ruairis Glynnas teigė, jog pasitelkiant gausybę eksperimentinių filmų, fotografinių ir fizinių prototipų, buvo ištirtas primityvus akių simuliavimo efektas. „Eye Cathcer“ projektas sukūrė naujovišką ekspresyvią sąsają, su kuria atpažįstamieji algoritmai tiria publikos veidus, o robotas geba kurti atsakus į jų išraiškas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Širdies masažo įrenginys prie mirštančiojo atskris per 1 min.
2014 10 31 12:00Olandų studentas pristatė savo sugalvotą „greitosios pagalbos skraiduolio“ prototipą – skraidantį defibriliatorių, kuris pas širdies smūgio auką atskris per keletą minučių.
Inžinerijos absolvento Aleco Momonto suprojektuota skraidyklė ore gebės išvystyti 100 km/val. greitį. Be to, skirtingai nei greitosios pagalbos automobiliai, pas ligonį skries nosies tiesumu, nestodamas sankryžose ir nestrigdamas spūstyse.
Širdies masažo įrenginys prie mirštančiojo atskris 100 km/val. greičiu
Greitosios pagalbos spalvomis dažytas šešių propelerių skraiduolis gali skraidinti ne daugiau kaip 4 kg krovinį. Kaip tik tiek sveria širdies masažo įranga.
„Europos Sąjungoje kasmet širdies infarktas ištinka apie 800 tūkst. žmonių, – pasakoja išradimo autorius iš Delfto universiteto (Olandija). – Išgyventi pavyksta tik 8 proc. Viena pagrindinių priežasčių – santykinai ilgas laiko tarpas, per kurį atvyksta medicinos pagalba. Ekipažas atvyksta vidutiniškai per 10 min., o smegenys ir organizmas miršta po širdies sustojimo praėjus 4–6 min.“
12 kvadratinių kilometrų teritorijoje greitosios pagalbos skraiduolis defibriliatorių pacientui galėtų atskraidinti per 1 minutę. Taip ligonio šansai išgyventi padidėtų nuo 8 proc. iki 80 proc. Skraidantis defibriliatorius sektų skambučius į pagalbos centrą ir naudotųsi GPS navigacija.
Skraiduolis ne tik labai greitai atvyktų įvyko vieton, bet ir taptų nuotoline tiesioginės vaizdo transliacijos kamera medikams – ant skraiduolio sumontuotos vaizdo kameros leistų medikams nuotoliniu būdu apžiūrėti ligonį ir iškart pateikti instrukcijas šalia aukos esantiems žmonėms.
Skraidantis prototipas jau spėjo sulaukti didžiulio greitosios pagalbos medikų dėmesio. Idėją sveikina ir organizacija „Dutch Heart Foundation“.
Tačiau idėjos autorius nori, kad jo skraiduolis taptų ne tik skraidančiu defibriliatoriumi, bet apskritai „skraidančia medicinos įrangos dėže“, kuri, iškilus būtinybei, gabentų taip pat ir deguonies kaukes atkirstiems ugnies ar dūmų, insulino injekcijas sergantiesiems cukralige. Tiesa, universali skraiduolio modifikacija kol kas – tik idėjų lygmenyje.
O ir pats skraiduolis kol kas – kūdikystės stadijoje: dar reikia tobulinti vairavimo mechanizmus, spręsti teisines problemas. A. Momontas išreiškė viltį, kad Olandiją visiškai funkcionalius greitosios medicininės pagalbos skraiduolius turės per artimiausius penkerius metus. Viena tokia skraidyklė turėtų kainuoti apie 15 tūkst. eurų.
„Manau, kad skraiduoliai per penkerius tarnavimo metus išgelbėtų šimtus gyvybių, - įsitikinęs jaunasis Olandijos inžinierius. – Jų esminis privalumas – širdies smūgio ištiktam ligoniui, taip skendusiam, sužalotam ar kvėpavimo problemų ištiktam žmogui pagalbą pristatyti per pirmąsias minutes. Šią idėją jau galima įgyvendinti, nes modernios gyvybę gelbstinčios technologijos, pvz., defibriliatoriai, dabar yra pakankamai maži, kad juos būtų galima gabenti skraiduoliais.“
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
„Dexmo“ – paliesk kibernetinį pasaulį
2014 10 30 13:58Kinijos robotikos komanda pristato „Dexmo“ – plaštakos judesius atkartojantį mechaninį egzoskeletą. Prietaisas skirtas vartotojui paliesti kibernetinį pasaulį. Pirštų judesius fiksuoja egzoskelete įmontuoti jutikliai ir visą ši judesių informacija persiunčiama tiesiai į kompiuterį, kuriame programuotojų komanda, naudodama savo specialųjį kinematinį algoritmą, sukuria rankos modelį.
Savo reklaminiame klipe kūrėjų komanda teigė, jog jei „Oculus Rift“ leidžia pamatyti žmogui virtualų pasaulį, argi nebūtu puiku, jeigu būtų įmanoma jį paliesti? Klipe jie pristato „Dexmo Classic“ ir „Dexmo F2“. „Classic“ yra nešiojamas egzoskeletas, kuris fiksuoja 11 rankos judesių laisvumo laipsnių. „F2“ turi papildomą funkciją, kuri sustiprina ir pagreitina atgalinį ryšį. Mokslininkai pradėjo „Dexmo“ projektą, pastebėję, kad yra labai mažai įperkamų rankos judesius atkartojančių prietaisų robotikos ir virtualios realybės suvokimo srityje. Vietoje brangių daviklių ir besilankstančių jutiklių, komanda panaudojo nebrangius rotacinius jutiklius, kartu su prie rankos priglundančiomis plastikinėmis dalimis. Taip smarkiai sumažinti įrenginio kaštai.
Virtualios realybės kūrėjų džiaugsmui „Dexmo“ bus parduodamas kartu su programinės įrangos kūrimo paketu bei darbų pavyzdžiais, o taip pat ir su jau į ranką įdiegtais algoritmais. „Dexmo“ yra belaidis, perduodantis informaciją „Bluetooth“ ryšiu, ir gali veikti net šalia stipraus magnetinio lauko. Egzoskeletas per bandymus judėjo laisvai ir sklandžiai.
Įrenginio kūrėjai kreipėsi į „Kickstarter“, tikėdamiesi surinkti 200000 dolerių paramą. Už 158 dolerius galima įsigyti „Dexmo Classic“, o už 359 dolerius – „Dexmo F2“ modelį. Visą šį projektą sukūrė ir jį plėtoja „Dexta Robotics“ iš Šendženo, Kinijos. Komanda teigia, jog stengiasi daryti viską, kad kainos būtų kuo mažesnės ir kad kuo daugiau žmonių galėtų pajusti virtualų pasaulį.
Gamintojai teigia, kad šiuo prietaisu galima kontroliuoti robotines rankas. Su „F2“ ranka, per atstumą galima pajusti daikto formą arba kliūtį. Su kai kuriais padėties nustatymo metodais, galima atlikti itin sudėtingas užduotis, pavyzdžiui nuotoliniu būdu nukenksminti bombą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Atvirasis 3D spausdintuvu atspausdintas robotas „Poppy“ turėtų įkvėpti inovacijoms auditorijose
2014 10 29 14:18
Susipažinkite su „Poppy“ – pirmu visiškai atviruoju, 3D spausdintuvu atspausdintu humanoidiniu robotu. „Poppy“ – tai robotas, kurį susikurti ir susiprogramuoti gali bet kas. Tai reiškia, kad jis nėra vien mokslininkams ir inžinieriams skirta priemonė. Jo kūrėjų grupė siekia, kad jis būtų naudojamas profesiniam mokymui mokymo įstaigose, ir taip suteikti studentams galimybę eksperimentuoti.
Poppy sukūrė Prancūzijos mokslo ir technologijų institucijos „Inria“ grupė „Flowers“, kurianti kompiuterinius ir robotų modelius kaip priemones, galinčias padėti suprasti žmonių vystymosi procesus. Dr. Pierre’as-Yvesas Oudeyeras, kuriam skirta Europos mokslinių tyrimų tarybos dotacija pradedantiesiems mokslininkams kompiuterijos ir informatikos srityje, paaiškino: „Įdėta labai mažai pastangų ištirti 3D spausdinimo naudą ir jo sąveiką su informatika auditorijose. Sukūrę platformą „Poppy“, mokymo įstaigoms ir dėstytojams siūlome būdą, kaip ugdyti studentų, besimokančių tokių dalykų kaip mechanika, informatika, elektronika ir 3D spausdinimas, kūrybiškumą.“
Susikurkite savo robotą
„Poppy“ yra atspausdinamas 3D spausdintuvu, jo elgesys kontroliuojamas atvirąja programine įranga, todėl naudotojai gali greitai ir lengvai sukurti savo roboto dalis ir patys programuoti jo elgesį. Dr. P.-Y. Oudeyeras paaiškino: „Ir aparatinė, ir programinė įranga yra atvirosios. Humanoidinis robotas „Poppy“ nėra vienas, jų yra tiek pat kiek naudotojų. Todėl jis labai patrauklus – iš vien technologinės priemonės jis tapo tikra socialine platforma.“
Dėl prieinamos atvirosios aparatinės ir programinės įrangos naudotojams lengva eksperimentuoti pirmą kartą kuriant savo robotą. „Poppy“ dabar taip pat suderinamas su platforma „Arduino“, todėl robotas gali veikti su kitais elektroniniais prietaisais, įskaitant išmaniuosius drabužius, apšvietimą, jutiklius ir muzikos instrumentus.
Pasidarykite patys mokyklose
Dr. P.-Y. Oudeyeras planuoja išplėsti šios technologijos taikymą, kad ji būtų naudojama ne tik mokslinių tyrimų laboratorijose, bet ir kitur, visų pirma, švietimo sektoriuje. Už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Europos Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn taip komentavo iniciatyvą „Poppy“: „Tai puikus Europos mokslinių tyrimų tarybos projekto vaisius – nebrangi platforma, kuri galėtų paskatinti sąveikesnę ir labiau įkvepiančią mokymosi aplinką, kurioje studentai galėtų geriau suprasti mokslinius tyrimus ir dizainą.“
Platformą „Poppy“ buvo galima įgyvendinti dėl EMTT finansuojamo projekto „Explorers“. Jame dalyvaujantis dr. P.-Y. Oudeyeras naudodamasis robotais tiria mokymosi ir vystymosi mechanizmus. „Mūsų hipotezė yra, kad kūnas – itin svarbus kintamasis žmonėms įgyjant motorinių ir socialinių įgūdžių. Nagrinėjant šią teoriją mums reikėjo sukurti platformą, kuria naudojantis būtų galima greitai išbandyti naujas robotų struktūras. Taip atsirado platforma „Poppy“.“
Gavęs EMTT lėšų dr. P.-Y. Oudeyeras galėjo sukurti problemų sprendimo ir kritinio mąstymo gebėjimus robotikoje. Jis tikisi, kad informatikos, programavimo ir dizaino studentai galės mokytis naudodamiesi „Poppy“, o vėliau galbūt rasti darbą robotikos sektoriuje. Projektas „Explorers“, kurio vertė – 1,5 mln. EUR, bus vykdomas iki 2015 m.
Tarpdisciplininiai žaidimai
„Poppy“ taip pat suteiks galimybę naudotojams labai atvirai ir bendradarbiaujant dalytis idėjomis bei rezultatais specialioje interneto platformoje, kuri suburs švietimo, meno, mokslo bei pramonės sričių atstovus. Dr. P.-Y. Oudeyero grupė jau panaudojo „Poppy“ kitose srityse, įskaitant menus. Parengus tebesitęsiančią menininkų viešnagės programą „Êtres et Numériques“ grupė bendradarbiavo su šokėja ir vaizdinio meno kūrėja, kad, naudodami robotą, ištirtų su kūno gestais ir judesiais susijusias emocijas bei suvokimą. Jie tikisi šiuos bandymus tęsti ir per kitus meninius pasirodymus.
Tokijo dizaino parodoje lankytojus džiugino robotė „Asuna“
2014 10 28 12:42Dainuojantys, plojantys, grojantys gitara ir netgi bendraujantys su lankytojais robotai atsidūrė Tokijuje atidarytos dizaino parodos dėmesio centre. Tokijo dizaino savaitėje dalyvauja daugiau nei 1 300 dizainerių, architektų, muzikantų ir dailininkų, kur pristatė naujausius savo darbus. Tačiau daugiausiai dėmesio sulaukė androidas-humanoidas „Asuna“, apdovanojęs parodos lankytojus subtilia veido išraiška.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Robotinė smegenų operacija per skruostą
2014 10 24 08:44Vanderbilt universiteto mokslininkai pristato naują chirurginį robotą, kuris padarys smegenų operacijas saugesnėmis.
Dažniausiai naudojamas invazinis nuo epilepsijos itin stipriai kenčiančių pacientų gydymo būdas – skylės kaukolėje išgręžimas, siekiant pašalinti nedidelę smegenų dalį, dėl kurios sutrikusio veikimo kyla priepuoliai. Tačiau tokia operacija yra itin pavojinga, bei reikalauja ilgo sveikimo proceso.
Vanderbilt universiteto mokslininkai ilgai mąstė, kaip šią procedūrą padaryti paprastesne ir mažiau pavojinga pacientui. Galiausiai sumanyta sukurti robotinį prietaisą, kuriam nereikėtų gręžti kaukolės, o hipokampu vadinama smegenų apatinė sritis būtų pasiekiama vedant adatą per skruostą.
Jau ankščiau buvo rašoma apie Vanderbilt universiteto sukurtą smegenų operacijoms skirtą robotinę adatą. Dabar mokslininkai pristato naujausią jos versiją. Pritaikyti robotą per skruostą atliekamoms operacijoms nebuvo lengva. Tam reikėjo itin tikslios lanksčios adatos ir robotinės platformos, kuri gebėtų atlaikyti MRI aparato keliamas milžiniškas elektromagnetines bangas.
Robotinio prietaiso gale įtaisyta 1,14 mm storio nikelio-titano lydinio adata. Šis lidinys atsparus MRI aparato magnetinėms bangoms. Adata veikia kaip mechaninis pieštukas, ji sudaryta iš vamzdelių, kuriuos galima prailginti arba sulenkti, taip manevruojant paciento smegenyse.
Inžinieriai, kurdami robotinę smegenų operavimo įrangą, stengėsi, kad kuo didesnę aparatūros dalį būtų galima atspausdinti 3D spausdintuvu. Taip ženkliai sumažinama prietaiso kaina.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dinaminis matymas – didelės spartos manevrams atlikti
2014 10 23 15:02Šiandien robotų technikos pasaulis mus nuolat stebina naujovėmis ir išradimais, kuriuos neseniai matėme tik fantastiniuose filmuose. Vis dėlto dauguma robotikos kūrinių yra akli.
Nepaisant pažangių jutiklių, leidžiančių jiems tikslingai veikti aplinkoje, jų matymo funkcijos yra labai ribotos, o tai sukelia problemų siekiant priversti robotus atlikti didelės spartos manevrus.
Atsižvelgdami į šią „kliūtį“, Ciuricho universiteto (Šveicarija) mokslininkai, E. Mueggler, B. Huber ir D. Scaramuzza Tarptautinėje sumanių robotų ir sistemų konferencijoje pristatė inovatyvią technologiją – dinaminius matymo jutiklius (angl. Dynamic Vision Sensor, DVS), atveriančius robotams naujas aplinkos suvokimo galimybes, t. y. gebėjimą matyti.
Kurdami dinaminius matymo jutiklius mokslininkai įkvėpimo sėmėsi iš tikros (biologinės) akies, todėl sistema yra paremta žmogaus regos funkcionalumo galimybių panaudojimu.
„Dynamic Vision Sensor“ technologijos „dėka“, vietoj nuosekliai siunčiamų ilgalaikio kadravimo vaizdų (toks veikimo pobūdis būdingas CMOS kamerai), yra gaunami tik pikselio lygio šviesos pokyčiai, sukeliami roboto pozicijos pakeitimo. Vaizdai suvokiami mikrosekundės tikslumu (bendras tikslumas 96 procentai), nes nesant ilgalaikio kadravimo funkcijai išvengiamas „vėlavimo“ faktorius.
Tikslus ir greitais siunčiamų vaizdų suvokimas yra itin reikšmingas kuriant sudėtingus bei sparčius manevrus atliekančius robotus. DVS sistema suteikia robotams galimybę sistemingai veikti aplinkoje net ir esant dideliam judėjimo greičiui. Anot kūrėjų, technologija vis dar reikalauja tobulinimo, o jų svarbiausias tikslas – pagerinti kameros raišką, pritaikant „Dynamic Vision Sensor“ veikimą įvairioje aplinkoje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas–gyvatė
2014 10 23 08:29Indijos robotų gamintojai pristato naująjį savo kūrinį – ReBis. Tai robotinė gyvatė, gebanti transformuotis ir taip keisti savo judėsenos tipą.
Robotikos mokslas, paremtas technologiniais ieškojimais ir tikimybėmis, dažnai įkvėpimo ieško gamtoje. Mokslininkai, norėdami atkartoti biologines gyvūnų ypatybes, pristatė ne vieną robotą, kuris funkcijomis arba išvaizda primena gyvatę. Vis dėlto identiško kūrinio pasaulis dar nesulaukė. Tačiau nesugebėdami atkartoti gyvatės veiksmų mechaniniu būdu, inžinieriai yra linkę improvizuoti. Vienas tokių pavyzdžių – talentingų Indijos kūrėjų pristatytas – kūrybiškas bei šiek tiek futuristinis, gamtos įkvėptas, roboto–gyvatės dizainas.
Robotas vardu ReBiS (Reconfigurable Bipedal Snake Robot) (liet. Perkonfigūruojamas dvikojis robotas–gyvatė) yra modulinis mechanizmas, gebantis keisti padėtį, t. y. transformuotis į tam tikras padėtis, kurios, beje, nėra būdingos „tikrai“ gyvatei. Mechaninės gyvatės ReBis unikalumas atsiskleidžia funkcijų universalume – tai nėra įprastai šliaužti mokantis robotas, kuris tik nevykusiai bando atkartoti prototipo judesius… Priešingai. Šis robotas–gyvatė pralenkia gyvatės gebėjimus, nes… moka vaikščioti! Modernus robotas ReBis, savo paties galvą bei uodegą „paversdamas“ kojomis, sugeba sistemingai judėti pirmyn, išvengdamas kliūčių kelyje.
Pasak kūrėjų, ReBis yra naujos kartos modulinė konstrukcija, kuri gali greitai transformuotis į įvairias konfigūracijas be specialių persitvarkymo modulių. „Konfigūracija be permontavimo, panaudojant įvairius mechanizmus bei sudėtingas judesį kontroliuojančias pavaras, turi daug privalumų – lengvumas, mažesnis energijos suvartojimas, didesnis darbingumas…“, oficialiame tinklapyje teigia robotą–gyvatę sukūrę inžinieriai. Gyvatę imituojančio roboto funkcijas kūrėjai „padalino“ į tris dalis – gyvatės elgsena, transformacijos būsena ir judėjimo (vaikščiojimo) galimybę.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Autonomiško „Audi RS7“ sėkmė Hokenheime
2014 10 22 08:07„Audi“ komanda praėjusį savaitgalį įvykdė tai, ką žadėjo. Jos 560 arklio galių autonomiškas „Audi RS7“ sėkmingai skriejo Hockenheimringo trasa ir įrašė savo vardą į robotikos istoriją. Finalinio Vokietijos DMT lenktynių etapo metu Hokenheime, futbolo žvaigždei Bastianui Schweinsteigeriui žalia vėliava davus starto signalą, Bobiu pramintas robotinis automobilis šovė į priekį ir sėkmingai įveikė trasą.
Prieš robotinio RS7 startą kalbintas „Audi“ technologinės plėtros skyriaus atstovas, daktaras Ulrichas Hackenbergas teigė, jog pagrindinis pasirodymo tikslas, parodyti, jog autonomiškas automobilis, geba važiuoti lenktynių sąlygomis. Lenktynių trasoje galima pademonstruoti, kad robotinė mašina sugeba atlikti tiek nesudėtingus, tiek itin keblius manevrus, kuriems reikia centimetrais matuojamo tikslumo.
Iki pat lenktynių dienos, informacija apie automobilyje naudojamą robotikos įrangą nebuvo skelbiama, tačiau prieš pat pasirodymą, „Audi“ atstovai šiek tiek praskleidė paslapties šydą. Autonomiško RS7 komandos narys, Peteris Bergmilleris teigė, jog robotinis automobilis ne daug kuo skiriasi nuo įprastinio šio „Audi“ modelio. Tai vartotojams prieinamas automobilis, tiesiog jo bagažinėje sumontuota papildoma kompiuterijos įranga.
Sportiškiausiu robotiniu automobiliu pasaulyje vadinamas „Audi RS7“ kelyje orientuojasi dviem būdais. Itin tikslia GPS pozicionavimo sistema, bei automobilio priekyje esančia vaizdo kamera, leidžiančia automobiliui nustatyti tolumoje esančius objektus ir kelio ribas. Įspūdingiausia tai, jog naudodamasis GPS sistemos ir kamerų teikiama informacija, automobilis pats nusprendžia, kokį greitį pasirinkti, kada stabdyti , kokia trajektorija įvažiuoti į posūkį.
Autonomiškas automobilis tiesėse išvystė didesnį nei 220 km/h greitį, o be klaidų apsukęs trasos ratą, sustojo lygiai toje pačioje vietoje, iš kurios ir išvažiavo. Bobis, anot lenktynių komentatoriaus, meistriškai rinkosi posūkių atlikimo trajektorijas. Buvo sunku patikėti, kad už automobilio vairo nesėdi patyręs profesionalus lenktynininkas. Hokenheimo trasa pasižymi sudėtingais posūkiais, greitomis tiesiosiomis, todėl robotinei mašinai tai buvo rimtas išbandymas.
Po sėkmingo RS7 pasirodymo U. Heckenbergas teigė, jog ši technologija ateityje padės didinti vairavimo saugumą. Silpnoji saugaus vairavimo grandis – vairuotojas. „Audi“ atstovo teigimu, galimybė stresinėje situacijoje perleisti vairą autopilotui, tai didelis žingsnis saugesnio eismo link. O būtent tai ir yra pagrindinis „Audi“ siekis.
Inf. šaltinis: Robotika.lt