Sukurtas lego robotas, kuris turi dirbtines kirmino smegenis
2014 12 04 18:01 
100 mlrd. neuronų ir 37 trln. ląstelių turintis žmogaus organizmas yra per daug sudėtingas, kad jį atkurtų modernūs šių dienų kompiuteriai. Tačiau galbūt norėdami sukurti dirbtinę gyvybę galime viską pradėti nuo ko nors smulkesnio? Būtent tai padarė mokslininkų komanda, sukurdama primityvios gyvybės formos kopiją.
Kirminas Caenorhabditis Elegans turi vos 300 neuronų ir maždaug tūkstantį ląstelių, todėl jis ir buvo pasirinktas eksperimentui, rašo daiymail.co.uk.
Projekto „OpenWorm“ metu, kuriame dalyvauja mokslininkai iš JAV ir Didžiosios Britanijos, siekiama sukurti pirmąjį skaitmeninį gyvūną. Projektas dar nebaigtas, tačiau tyrėjai jau sukūrė ir robotą, kuris geba mėgdžioti kirminą.
Kirminas C. Elegans, nors ir yra primityvus, turi 80 proc. tokių pat genų, kaip ir žmogus. C. Elegans turi smegenų, skrandžio ir kitų organų funkcijas, todėl tyrėjams suteikia galimybę studijuoti gyyvbę kur kas mažesniu masteliu.
Atlikdami projektą mokslininkai sužymėjo visą C. Elegans fiziologiją ir atkūrė kirmino smegenis bei ląsteles skaitmeninėje formoje.
Tyrimo tikslas yra suteikti žmonėms prieigą prie jų individualaus skaitmeninio kirmino „WormSim“ ir leisti jiems jį tyrinėti per „OpenWorm“ projektą. „OpenWorm“ turėtų būti baigtas kitąmet.
Tačiau mokslininkai padarė ir dar vieną eksperimentą – sukurto kirmino smegenis įdėjo į lego mašiną „Lego Mindstorms EV3 robot“. Ši mašina gali mėgdžioti tikro kirmino judesius.
Tiesa, kol kas robotas yra primityvioje stadijoje ir negali atlikti sudėtingesnių procesų, tokių kaip valgymas.
C. Elegans yra labai primityvi gyvybės forma, jis gali padėti pagrindus sudėtingesnių dirbtinių formų sukūrimui. Tačiau iki to dar labai tolimas kelias – vien pelė savo smegenyse turi maždaug 22 mln. neuronų.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Robotas padės suskaitmeninti drugelių pavyzdžius
2014 12 04 09:10Vabzdžius tyrinėjantys mokslininkai, siekdami išvengti ilgo ir varginančio darbo, į pagalbą pasitelkė robotiką. Robotas per kelias minutes gebantis nuskenuoti drugių pavyzdžių padėklą, sukurs virtualius vaizdus, kurie vėliau bus pateikti vartotojams internete. Kaip teigė entomologas Paulas Johnsonas iš Pietų Dakotos Valstijos universiteto, informacija šiuo metu perkeliama į InvertNet.org svetainę, o taip pat ir nacionalines ir tarptautines mokslo svetaines.
Klimatui kintant, vabzdžiai geba kur kas greičiau prisitaikyti nei stuburiniai gyvūnai, paaiškino Johnsonas. Profesorius teigė, jog vabzdžiai gali būti panaudoti kaip matavimo prietaisai nustatyti vietovės pokyčiams, lokaliai bei regiono mastu.
Šis darbas, tai dalis 10 metų trukmės ir 100 milijonų dolerių vertės Nacionalinio Mokslo Fondo projekto „InvertNet“, skirto užfiksuoti milijonų gamtos istorijos objektų vaizdus ir bei kitus duomenis. Surinkta ir suskaitmeninta medžiaga bus lengviau prieinama mokslininkams bei kitoms suinteresuotoms šalims. Projektui vadovauja Ilinojaus universitetas. Jame dalyvauja dar 21 JAV universitetas, bei Milvokio ir Pitsburgo gamtos istorijos muziejai. Iš viso bus surinkta 60 milijonų pavyzdžių informacija.
Projekto tikslas – sukurti duomenų bazę su gamtos istorijos kolekcijų pavyzdžiais, sugrupuoti informaciją bei išsaugoti kiekvieno pavyzdžio skaitmeninius vaizdus. Johnsonas teigė, jog padedami pažangiųjų vaizdo technologijų, mokslininkai turės tyrimams skirtus 3D formato failus.
Sugrupuota informacija tada bus perkelta į nacionalines bei tarptautines duomenų bazes. Žmonės galės naudotis šia informacija, analizuodami geografines ir ekologines tendencijas.
Iki šiol mokslinių pavyzdžių informacija buvo renkama ir apdorojama rankiniu būdu. Aštuoni studentai ties šiuo projektu darbavosi pastaruosius trejus metus.
Johnsonas teigė, jog bendradarbiaujančios institucijos šiuo metu bando roboto prototipą, kuris per savaitę geba nuskaityti daugiau nei 100 000 pavyzdžių. Tuo tarpu rankiniu būdu šią informaciją tektų rinkti 3–4 metus. Johnsonas pažymėjo, jog robotas padidins darbo efektyvumą, bei sumažins proceso išlaidas.
Mokslininkai ruošiasi atlikti beta testavimo procedūras. Vis dar aiškinamasi, koks roboto panaudojimo būdas geriausias, taip pat, ar tinkamai veikia duomenų rinkimo programinė įranga.
Johnsono teigimu, tai bus milžiniškas postūmis bioįvairovės duomenų kaupime. Mokslininkai gebės daug efektyviau identifikuoti tiriamas vabzdžių rūšis, lengviau atpažins naujas. Taip pat tai pasitarnaus taksonomijos mokslui, muziejams ir mokslininkams, atskleidžiant šių vabzdžių kolekcijų vertingumą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dronai. Potencialas ir įstatyminė realybė
2014 12 03 12:59Nepilotuojamos oro transporto priemonės sulaukia vis daugiau visuomenės dėmesio, pastaruoju metu jų panaudojimas įvairiems tikslams sparčiai intensyvėja. Kariuomenėje autonominiai aviacijos robotai jau seniai nėra naujiena, oro robotus pasitelkia fotografai bei režisieriai, dronai naudojami agrokultūroje, pamažu bandoma juos integruoti į prekių ir paslaugų sferą bei, žinoma, skraidantys robotai-žaislai yra puikus laisvalaikio praleidimas būdas vaikams ir suaugusiems.
Vis dėlto, nepaisant stiprėjančių populiarumo tendencijų, nepilotuojamos oro transporto priemonės susiduria su jų panaudojimo atžvilgiu „priešiškais“ įstatymais, kurie, galima teigti, neretai pristabdo tokių robotų evoliuciją.
Kokia ateitis laukia modernių oro robotų? Ar jų potencialas bus išnaudotas, o gal jie atsidurs po reglamentų priespauda? Į šiuos klausimus atsakyti bando rašytoja Denise Chow, mokslo žinių portale „Live Science“ pateikdama prielaidas, susijusias su autonominių oro robotų ateitimi.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/47682/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotai padeda diabetu sergantiems vaikams
2014 12 03 09:16Anglijos mokslininkai pristato projektą – ALIZ-E, trukusį keturis su puse metų, prie kurio prisidėjo ekspertai iš daugybės Europos šalių. Pagrindinė projekto idėja buvo sukurti robotą, kuris įsitrauktų į ilgalaikį bendravimą su žmogumi. Mokslininkai siekė sukurti robotus, turinčius dirbtinį intelektą ir ištirti kaip vaikai reaguoja į juos.
Anksčiau sukurti socialūs robotai galėjo „natūraliai“ bendrauti vos kelias minutes. Kad galėtų bendrauti ilgesnį laiką – kelias valandas ar net dienas, robotas turi gebėti prisiminti. Tai buvo iššūkis mokslininkams.
Projekto metu naudoti robotai-humanoidai „Nao“, yra apie 60 centimetrų aukščio, turi specialią įrangą, kuri atpažįsta kalbą ir leidžia robotui bendrauti su vaiku, užduodant klausimus bei reaguojant į tai, ką sako žmogus. Robotas geba bendrauti su vaiku individualiai, vaikui priimtinu būdu, pateikia jam lengvai suprantamą informaciją. Taip sukuriamas artimas, asmeninis ryšys, kurio dėka sužadinamas vaikų susidomėjimas robotu ir pagreitinamas mokymosi procesas. Šis robotas, kaip ir žmonės, daro klaidas. Tai leidžia vaikams suprasti, kad kiekvienas kartais klysta, daryti klaidas yra normalu, jos padeda mokytis. Daug vaikų, sergančių diabetu, mažai pasitiki savimi, tačiau robotas gali atstatyti jų pasitikėjimą savo jėgomis.
Mokslininkai atliko daugybę bandymų ligoninėse, vasaros stovyklose ir mokyklose skirtingose Europos šalyse. Bandymuose dalyvavo 7–11 metų amžiaus vaikai, sergantys diabetu. Padedami roboto jie atliko įvairias interaktyvias užduotis. Viena iš tokių užduočių buvo rašyti dienoraštį, kuriame reikėjo žymėti per dieną suvartotą maistą, insulino injekcijas, cukraus lygį kraujyje ir panašius duomenis. Tyrimas rodo, kad vaikai pateikia daugiau informacijos ir yra labiau linkę atlikti užduotis, susijusias su jų sveikata, kai tai padaryti juos skatina draugiškas interaktyvus robotas. Robotas padeda vaikams geriau suprasti savo ligą bei įsisavinti daug naudingos informacijos jiems patraukliu ir suprantamu būdu – pasitelkiant žaidimus ir viktorinas.
Projekto autoriai taip pat išbandė robotus mokyklose, kad įvertintų, kokį dar poveikį vaikams gali daryti naujieji robotai. Vienoje mokykloje robotas mokė aštuonmetį apie pirminius skaičius. Tai pademonstravo, kad vaikai gali greitai tobulėti, kai į pagalbą pasitelkiami robotai. Mokslininkai nesiūlo robotais pakeisti mokytojų, tačiau tiki, kad jie gali būti naudojami kaip mokytojų asistentai, padedantys vaikams, kuriems prasčiau sekasi.
Socialūs robotai daro nepaprastai teigiamą poveikį vaikams. Projekto kūrėjai tiki, kad tokie robotai gali būti naudojami ir kaip terapijos įrankiai vaikams, turintiems autizmo sutrikimą, taip pat gali padėti tiems, kuriems prasčiau sekasi mokykloje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Savarankiškai besimokantys spausdinti robotai
2014 12 02 19:10Mokslininkai mano, kad ateityje robotai bus siunčiami į sudėtingas misijas ir turės patys spręsti iškilusias užduotis , dirbdami giliose šachtose, radioaktyviose vietose, pavojingose nuošliaužose ir kitose ekstremaliose sąlygose, su kuriomis negali susidoroti net žmonės. Tokie robotai turi gebėti savarankiškai mokytis ir gedimo atveju patys save pasitaisyti. Taigi viskas turi būti kontroliuojama automatiškai.
Grupė Oslo universiteto mokslininkų kuria robotus, kurie simuliacinių programų ir 3D spausdintuvų pagalba geba adaptuotis prie nenumatytų kliūčių. Šiuo metu jau yra sukurtos trys savarankiškai besimokančių robotų kartos. Pirmosios kartos modelis yra robotas, pavadintas „Henriette“, kuris pats išmoksta vaikščioti ir šokinėti kaip viščiukas. Užkliuvęs už kliūties, ir praradęs koją, robotas išmoksta šokinėti ant vienos kojos. Antroje kartoje buvo sukurta simuliacinė programa, kuri apskaičiuodavo kaip roboto kūnas turi atrodyti. Roboto kojų skaičius buvo parenkamas iš anksto, programa keisdavo kojų ilgį ir atstumą tarp jų, nors negalėjo keisti kojų skaičiaus. Trečios kartos roboto simuliacinė programa pasižymėjo dar didesniu lankstumu. Tyrėjai nurodo, roboto dydį, judėjimo greitį, energijos sunaudojimą ir ką robotas turi padaryti. Pavyzdžiui, tyrėjai nori, kad robotas gebėtų apsisukti, keisti kryptį, perlipti kliūtis ir vaikščioti ant grublėtos žemės. Simuliacinė programa pasiūlo optimalų roboto modelį, kuris užtikrintų efektyvų roboto funkcionavimą. Deja, tyrėjų reikalavimai robotams tampa vis sudėtingesni ir programa negali surasti sprendimų visoms situacijoms.
Norint patikrinti roboto funkcionavimą simuliacijos neužtenka. Turi būti atliekami bandymai realiame pasaulyje. Robotai, suprojektuoti simuliacinės programos pagalba, pagaminami naudojant 3D spausdintuvą. Bandymų metu dažnai paaiškėja, kad roboto funkcionavimas yra prastesnis nei simuliacinėje versijoje. Praktika leidžia pagerinti roboto užduočių atlikimą, tačiau jis vis tiek nepasiekia tokio funkcionavimo lygio, koks buvo numatytas programoje. Mokslininkai tikisi, kad ateityje pavyks sukurti robotą, kuris realybė funkcionuos taip pat gerai, o gal net geriau, nei simuliacinėje programoje. Jie mano, kad robotai gebės teikti automatinį grįžtamąjį ryšį programai apie tai, kaip jiems sekasi funkcionuoti ir tokiu būdu leis programai kitą kartą sukurti dar geresnį robotą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dronai ekologiškam prekių pristatymui
2014 12 02 14:15Internetinės mažmeninės prekybos milžinė „Amazon“ nustebino visuomenę, kai pernai kompanijos įkūrėjas Jeff Bezos prabilo apie planus panaudoti oro robotus prekių pristatymui. Kadangi pastaroji idėja vis dar priklausoma nuo JAV Federalinės aviacijos administracijos (FAA) būsimo reglamentavimo, viena Ohajo kompanija sugalvojo būdą kaip degalus taupančius autonominius lėktuvus-robotus sujungti su ekologiškomis sausumos transporto priemonėmis.
Dauguma prekių pervežimo sunkvežimių nėra „charakterizuojami“ kaip taupantys degalus. Žinomos organizacijos, pvz. UPS ir „FedEx“, per metus išleidžia milijonus dolerių degalams, taigi akivaizdu, kad kuro išlaidos, o tiksliau bandymas jas sumažinti, yra viena iš priežasčių, kodėl J. Bezos pernai pateikė autonominių oro kurjerių idėją. Vis dėlto kompanija „AMP Electric Vehicles“ teigia, kad aviacijos robotai ne visuomet yra pati efektyviausia priemonė ir vietoje individualių oro robotų prekių pergabenimui, siūlo kurą taupančius robotus-sraigtasparnius sujungtus su elektriniais sunkvežimiais.
Naujas pristatymo būdas
„AMP Electric Vehicles“ suprojektavo elektrinį „standartinio“ prekių pergabenimo furgoną, kuris jau daug metų yra mėgstamas didelių prekes ir paslaugas teikiančių kompanijų. Organizacijos sukurta elektrinė mašina – „Workhorse“ galios semiasi iš elektrinio variklio, tačiau taip pat turi ir nedidelį benzininį generatorių, kuris yra skirtas kritiniam atvejui, jei sunkvežimio baterija išsektų anksčiau nei tikėtasi. Transporto priemonė varoma elektros jėgos gali nuvažiuoti apie 60 mylių (apie 97 kilometrus).
Ši moderni elektra varoma transporto priemonė, žinoma, sutaupytų daug kuro, tačiau AMP, skatindama pristatymo paslaugų evoliuciją, nori panaudoti ir oro robotus. Kompanijos vizija – autonominis skraidantis mechanizmas būtų „sujungtas“ su sunkvežimiu ir gebėtų gabenti 4–5 kilogramus sveriančius siuntinius. Oro robotas skristų apie 3–4 kilometrus prieš grįždamas į „žaliąjį autobusiuką“.
Ekologiško sunkvežimio bei oro transporto priemonės komandos panaudojimo idėja skirta sugrupuotų pristatymų maršrutams vykdyti, t. y. oro robotai pasiektų vietas, kurios yra netoliese (greta sausumos transporto priemonės buvimo vietos), tačiau su mašina yra sunkiau pasiekiamos arba norint jas pasiekti būtina važiuoti aplinkkeliais.
Esminiai skirtumai
AMP generalinis direktorius Steve Burns portalui „Live Science“ teigė, kad „Amazon“ organizacijos ir AMP kuriami oro robotai pristatymui turi kelis pagrindinius skirtumus. Anot jo, AMP robotai yra galingesni, geba susidoroti su paketų svoriu iki 5 kilogramų, o „Amazon“ oro robotai gali gabenti tik nedidelius, apie 2 kilogramus sveriančius, siuntinius.
„AMP Electric Vehicles“ autonominiam oro mechanizmui suteiktas „Horsefly“ vardas. Šis skraidantis robotas nėra absoliučiai autonominis. „Horsefly“ turi integruotas kameras, kurias pasitelkus roboto pilotas gali efektyviai prižiūrėti roboto skrydį.
Nepaisant didelio potencialo, dėl FAA delsimo priimti aiškius įstatymus, ši prekių pristatymo sistema kol kas išlieka tik vizija. Tačiau kūrėjai tikisi daug, nes prekių ir paslaugų pristatymo kompanijos jau dabar domisi šia inovatyvia idėja.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
5 neįtikėtini oro robotų panaudojimo būdai ateityje
2014 12 01 19:49Robotų technika stebina neįtikėtinais pasiekimais ir skatina susimąstyti apie naujųjų technologijų potencialą ateityje. Mokslo žinių portale „Live Science“ Denise Chow pateikia kelias hipotezes, susijusias su aviacijos robotų evoliucija.
Pirmąjį oro robotų panaudojimo „būdą“ ateityje publikacijos autorė įvardina darbą žemės ūkyje. D. Chow remiasi „Yamaha Motor Company“ įmonės kūriniais – nepilotuojamais oro sraigtasparniais, kurių panaudojimas žemės ūkio sektoriuje žinomas nuo 1990 – tųjų pradžios. Anot kompanijos, oro robotai žemės ūkio darbuose yra naudingi nes gali būti tikslesni nei žmonės bei atlikti įvairius sudėtingus veiksmus-darbus. Pastaraisiais metais tokie robotai buvo naudojami Pietų Korėjos ir Australijos žemės ūkiuose. Galima teigti, kad laikui bėgant autonominiai oro robotai taps nepakeičiama priemone, padedančia susidoroti su sunkiais žemės ūkio darbais.
Kita nepilotuojamų oro robotų panaudojimo sritis – archeologija. „Ką manytų Indiana Džaunsas?“ – šmaikščiai klausia straipsnio kūrėja, pavyzdžiu pasirinkdama Amerikos indėnų kaimą Naujojoje Meksikoje, kur pasitelkus oro robotus, su šilumos jutimo sensoriais, buvo aptikti istoriniai objektai. Nepilotuojami lėktuvai, dėl integruotų modernių optinių jutiklių, sugebėjo „pamatyti“ vaizdus, kuriuos slėpė dykumos plynaukštė. Akivaizdu, kad panašaus pobūdžio robotai ateityje gali tapti nepakeičiami, siekiant ištirti žmonijos paslaptis, kurias saugo laikas.
Humanitarinis darbas yra įvardinamas trečiuoju oro robotų panaudojimo „būdu“. Autorė rašo apie projektą, 2014 metais sausio mėnesį, laimėjusį „Bill and Melinda Gates Foundation“ labdaros fondo dotaciją. Masačusetso technologijos instituto ir Harvardo universiteto mokslininkai, siekiantys pažangos medicinos mokslo srityje, sukūrė oro robotus gebančius pernešti vakcinas ir kitas, kritiškai svarbias, medicinos priemones atokiose vietovėse, ypač sunkiai besivystančiose pasaulio šalyse.
Prieigos prie interneto tobulinimas ir plėtimas taip pat priskiriamas ateities oro robotų nuopelnams. Denise Chow rašo apie tai, jog socialinės žiniasklaidos gigantas „Facebook“ siekia išplėsti interneto ryšį visoje planetoje, o tam ketina pasitelkti dideliame aukštyje skristi galinčius nepilotuojamus oro robotus. Straipsnyje taip pat minima, kad panašaus pobūdžio tikslui organizacija „Google“ įsigijo kompaniją „Titan Aerospace“, kuri specializuojasi autonominių aviacijos mechanizmų srityje.
Penktąjį robotų-lėktuvų panaudojimą „būdą“ ateityje autorė įvardina maisto pergabenimą. Pastaroji idėja apima ne tik komercinius tikslus – greitas maisto pristatymas į namus, bet ir viziją, jog tokie robotai-kurjeriai būtų naudingi katastrofų zonose.
Robotų technika tobulėja kasdien. Akivaizdu, jog naujųjų technologijų potencialas yra didelis, tačiau konkrečiai nuspėti kokie išradimai ar jų panaudojimo būdai mūsų laukia nėra lengva. Visgi galima daryti prielaidas, jog autonominių oro priemonių pritaikymas įvairiems tikslams ateityje bus naudingas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dronai mokosi mandagumo ore
2014 11 30 09:11„Ne, tik po jūsų“. Dabar šiais mažyčiais gluminančiais momentais galės dalintis ir dronai, dėka naujojo navigacijos sistemos patobulinimo.
Parkeris Conroy‘us ir jo komanda iš Jutos Universiteto, sukūrė susidūrimo išvengimo sistemą, kuri leidžia dronams kvadrokopteriams „matyti“ vienas kitą ir imtis apgalvotų ėjimų, kad būtų išvengta avarijos ore. Kameros užfiksuoja artėjančio kvadrokopterio charakteristikas ir nustačius artėjančios skraidyklės dydį, sužino dronus skiriantį atstumą. Pagal atstumo kitimą, sistema leidžia nustatyti atlekiančio drono greitį. Nuotolinis kompiuteris apskaičiuoja galimo susidūrimo zoną ir nurodo dronui, kokių išvengiamųjų manevrų imtis.
Vis dėlto kartais dronai neteisingai nustato savo partnerių skriejimo trajektoriją ir abu pasuka į tą pačią pusę. Nors dronai automatiškai ištaiso savo skriejimo kelius, tačiau akimirkai patenka į žmonėms gerai pažįstamą „abipusio šokio“ situaciją
„Retai kada pamatysite savarankiškai šokančius dronus“, – teigė Conroy‘us, dabar dirbantis robotų gamybos kompanijai „Adept Technology“. „Eidamas įvertini kitų žmonių ėjimo greitį, tačiau kartais suklysti, – teigė mokslininkas. – Tas pats nutinka ir su robotais. Susidaro situacija, kada jie abu juda į tą pačią pusę.“
Mirko Kovacas iš Londono Imperatoriškojo Koledžo teigė, jog naujausi proveržiai dirbtinio intelekto technologijose vis dažniau leidžia robotams atkartoti gyvūnų elgseną. Vis tai dėka algoritmų, kurie veikiau geba suteikti „instinktus“ mašinoms, o ne vien tik aukšto lygio tam tikros apibrėžtos situacijos suvokimą.
„Vietoje kažko labai tikslaus ar kompiuteriškai intensyvaus, tai labiau primena žemo lygio impulsą. Jie skuodžia, kažką pamato, jo išvengia ir toliau nulekia, lyg vabzdžiai ar gyvūnai“, – teigė mokslininkas.
Kovacas pažymėjo, jog skraidantiems ateities robotams būtini šie instinktus primenantys gebėjimai. Taip pat reikia, kad robotai gebėtų šiuos instinktyvius veiksmus priimti, naudodamiesi vidine savo įranga. „Šie tyrimai, yra svarbus žingsnis link to“, – pridėjo mokslininkas.
Michaelas Perry, stambaus dronų gamintojo DJI atstovas, teigė, jog ši susidūrimų išvengimo technologija reiškia, kad ateityje dronus bus galima naudoti, jiems nesant operatoriaus matymo lauke. „Siuntų pristatymai, didelių plotų pasėlių priežiūra, vamzdžių patikra – visas šias užduotis bus lengviau atlikti, jei dronai turės apsaugą nuo susidūrimų“, – sakė Perry.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Katės moko robotus nukristi ant kojų
2014 11 29 15:36Katės yra vieni geriausių akrobatų – jos visada nusileidžia ant kojų. Mokslininkai siekia šio gebėjimo išmokyti ir robotus. Tai galėtų labai praversti ateities paieškos ir gelbėjimo misijose, dirbant pavojingomis sąlygomis.
Džordžijoje (JAV) vykusioje tarptautinėje sumanių robotų ir sistemų konferencijoje (angl. International Conference on Intelligent Robots and Systems, IROS), pristatytas mokslininkės Karen Liu ir jos komandos tyrimas apie robotų orientaciją ore ir sėkmingą nusileidimą. Tyrėjai siekė parodyti, kad robotai turi potencialą išmokti to, ką katės moka natūraliai.
Mokslininkė teigia, kad svarbiausias faktorius kritimo metu, nulemiantis, ar nusileidžiant bus išvengta žalos, yra nusileidimo kampas.
Tyrėjai atliko eksperimentus, naudodami mažą robotą, kuris turi dvi simetriškas atšakas. Natūraliomis sąlygomis robotas negali judėti pakankamai greitai, todėl eksperimentai buvo atlikti naudojant pakrypusį paviršių, panašų į oro ritulio stalą, kuriame įrengtas lapų pūstuvas – taip sumažinta gravitacija.
Eksperimentų metu mokslininkai įsitikino, jog gerai suprojektuoti robotai turi gebėjimą apskaičiuoti nusileidimo kampą, kas yra reikalinga, siekiant minkštai nusileisti. Deja, dabartiniai motorai ir technologijos neleidžia įrangai veikti pakankamai greitai, kad būtų išugdytas gebėjimas, kurį turi katės. Tyrėjai pabrėžia, jog netgi žmonių smegenys negali pakankamai greitai apskaičiuoti optimalios kūno pozų sekos, ilgą laiką krentant ir siekiant saugiai nusileisti ant žemės. Mes galime gana tiksliai kontroliuoti nusileidimo kampą, ore keisdami kūno pozas, tačiau praktikoje tai padaryti pakankamai greitai kartais mums trukdo turimi suvaržymai, tokie kaip sąnarių ribotumas ar raumenų stiprumas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotinė žuvis ir nauja Švedijos vandenų invazijos versija
2014 11 28 16:09Po savaitę trukusio vandens šukavimo, Švedija atšaukė povandeninio laivo paieškas Stokholmo archipelage. Karybos ekspertai bei žiniasklaida gausiai nušvietė, kaip spėjama, galimą Rusijos povandeninio laivo invaziją į Švedijos teritorinius vandenis.
„Mūsų vertinimu, vidiniame archipelage galimai vykdyta užsienio šalies povandeninė operacija, – teigė kontradmirolas Andersas Grenstadas. – Tačiau mes manome, kad Švedijos teritorinius vandenis pažeidęs objektas paspruko.“
„Kad ir kas tai buvo, tai negalėjo būti įprastinis povandeninis laivas“, – teigė Grenstadas. Veikiau tai buvo „mažesnio tipo aparatas.“ Jis pridėjo, jog „nebuvo įmanoma pasakyti kokio dydžio buvo objektas ir kokiai šaliai jis priklausė.“ „Operacija iš esmės baigta. Laivai bei amfibiniai daliniai grįžo į uostus ir yra įprastinėje parengtyje“, – teigė kontradmirolas. Tačiau lieka daug neatsakytų klausimų. Ar iš tiesų toje vietovėje buvo užfiksuoti povandeniniai aktyvumai? Ar Švedijos laivynas turėtų ieškoti kažko mažesnio, nei gremėzdiškas povandeninis laivas?
Tiek Rusijos, tiek NATO aljanso šalių kariuomenės vis laviau žvelgia į povandeninių transporto priemonių, skirtų duomenų rinkimui, kūrimą. Jų tikslas – pasiekti vietas, kurios sunkiai pasiekiamos arba išvis neįmanomos pasiekti net narams; ieškoti bei neutralizuoti minas arba net kautis su priešininko narais. Praktikoje bandyta tam panaudoti dresiruotus delfinus, tačiau gyvūnų teisių aktyvistai teigia, jog toks elgesys su delfinais yra nehumaniškas, gali pakenkti pasaulio ekologijai, o delfinai net gali panaudoti jiems suteiktus ginklus prieš savo gentainius. Taigi pasirinktos alternatyvios strategijos, siekiant sukurti nepilotuojamus povandeninius aparatus, kaip pamainą kariniams tikslams naudotiems delfinams.
Šie prietaisai privalo būti valdomi nuotoliniu būdu, maži, modernūs ir pakankamai sumanūs, kad galėtų po vandeniu veikti autonomiškai. Taip pat jie turi būti lankstūs, kad galėtų veikti mažose erdvėse, lyg gyvatės.
Labai arti šio tikslo – autonomiško gyvatiško roboto sukūrimo – Singapūro mokslininkai. Jie, įkvėpti ungurių, dėl jų neįtikėtino lankstumo, palyginti su kitomis žuvimis, sukūrė ir pagamino ungurį primenančio roboto prototipą. Gyvatės forma taip pat suteikia robotui amfibiškumo potencialą – jis gali judėti tiek vandenyje, tiek sausumoje.
Mechaniškai ši robotinė žuvis susideda iš jungčių ir krumpliaračių. Žuvis geba judėti į priekį ir atgal, o taip pat ir apsisukti. Tam pasitelkiami dvigubi trijų dimensijų Andronovo-Hopfo osciliatoriai, dirbtinių neuronų tinklas ir išorinis amplitudės moduliatorius.
Projekto bendraautorius, profesorius Jianxin Xu teigė, jog su robotine žuvimi buvo atlikti eksperimentai bei simuliacijos. Sukurtas roboto judesių duomenų registras, kuris leidžia jam dorotis su skirtingomis užduotimis. Kaip ir prognozuota, robotas sėkmingai plaukė tiek į priekį, tiek atgal.
Inf. šaltinis: Robotika.lt