Dronai. Potencialas ir įstatyminė realybė
2014 12 03 12:59Nepilotuojamos oro transporto priemonės sulaukia vis daugiau visuomenės dėmesio, pastaruoju metu jų panaudojimas įvairiems tikslams sparčiai intensyvėja. Kariuomenėje autonominiai aviacijos robotai jau seniai nėra naujiena, oro robotus pasitelkia fotografai bei režisieriai, dronai naudojami agrokultūroje, pamažu bandoma juos integruoti į prekių ir paslaugų sferą bei, žinoma, skraidantys robotai-žaislai yra puikus laisvalaikio praleidimas būdas vaikams ir suaugusiems.
Vis dėlto, nepaisant stiprėjančių populiarumo tendencijų, nepilotuojamos oro transporto priemonės susiduria su jų panaudojimo atžvilgiu „priešiškais“ įstatymais, kurie, galima teigti, neretai pristabdo tokių robotų evoliuciją.
Kokia ateitis laukia modernių oro robotų? Ar jų potencialas bus išnaudotas, o gal jie atsidurs po reglamentų priespauda? Į šiuos klausimus atsakyti bando rašytoja Denise Chow, mokslo žinių portale „Live Science“ pateikdama prielaidas, susijusias su autonominių oro robotų ateitimi.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/47682/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotai padeda diabetu sergantiems vaikams
2014 12 03 09:16Anglijos mokslininkai pristato projektą – ALIZ-E, trukusį keturis su puse metų, prie kurio prisidėjo ekspertai iš daugybės Europos šalių. Pagrindinė projekto idėja buvo sukurti robotą, kuris įsitrauktų į ilgalaikį bendravimą su žmogumi. Mokslininkai siekė sukurti robotus, turinčius dirbtinį intelektą ir ištirti kaip vaikai reaguoja į juos.
Anksčiau sukurti socialūs robotai galėjo „natūraliai“ bendrauti vos kelias minutes. Kad galėtų bendrauti ilgesnį laiką – kelias valandas ar net dienas, robotas turi gebėti prisiminti. Tai buvo iššūkis mokslininkams.
Projekto metu naudoti robotai-humanoidai „Nao“, yra apie 60 centimetrų aukščio, turi specialią įrangą, kuri atpažįsta kalbą ir leidžia robotui bendrauti su vaiku, užduodant klausimus bei reaguojant į tai, ką sako žmogus. Robotas geba bendrauti su vaiku individualiai, vaikui priimtinu būdu, pateikia jam lengvai suprantamą informaciją. Taip sukuriamas artimas, asmeninis ryšys, kurio dėka sužadinamas vaikų susidomėjimas robotu ir pagreitinamas mokymosi procesas. Šis robotas, kaip ir žmonės, daro klaidas. Tai leidžia vaikams suprasti, kad kiekvienas kartais klysta, daryti klaidas yra normalu, jos padeda mokytis. Daug vaikų, sergančių diabetu, mažai pasitiki savimi, tačiau robotas gali atstatyti jų pasitikėjimą savo jėgomis.
Mokslininkai atliko daugybę bandymų ligoninėse, vasaros stovyklose ir mokyklose skirtingose Europos šalyse. Bandymuose dalyvavo 7–11 metų amžiaus vaikai, sergantys diabetu. Padedami roboto jie atliko įvairias interaktyvias užduotis. Viena iš tokių užduočių buvo rašyti dienoraštį, kuriame reikėjo žymėti per dieną suvartotą maistą, insulino injekcijas, cukraus lygį kraujyje ir panašius duomenis. Tyrimas rodo, kad vaikai pateikia daugiau informacijos ir yra labiau linkę atlikti užduotis, susijusias su jų sveikata, kai tai padaryti juos skatina draugiškas interaktyvus robotas. Robotas padeda vaikams geriau suprasti savo ligą bei įsisavinti daug naudingos informacijos jiems patraukliu ir suprantamu būdu – pasitelkiant žaidimus ir viktorinas.
Projekto autoriai taip pat išbandė robotus mokyklose, kad įvertintų, kokį dar poveikį vaikams gali daryti naujieji robotai. Vienoje mokykloje robotas mokė aštuonmetį apie pirminius skaičius. Tai pademonstravo, kad vaikai gali greitai tobulėti, kai į pagalbą pasitelkiami robotai. Mokslininkai nesiūlo robotais pakeisti mokytojų, tačiau tiki, kad jie gali būti naudojami kaip mokytojų asistentai, padedantys vaikams, kuriems prasčiau sekasi.
Socialūs robotai daro nepaprastai teigiamą poveikį vaikams. Projekto kūrėjai tiki, kad tokie robotai gali būti naudojami ir kaip terapijos įrankiai vaikams, turintiems autizmo sutrikimą, taip pat gali padėti tiems, kuriems prasčiau sekasi mokykloje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Savarankiškai besimokantys spausdinti robotai
2014 12 02 19:10Mokslininkai mano, kad ateityje robotai bus siunčiami į sudėtingas misijas ir turės patys spręsti iškilusias užduotis , dirbdami giliose šachtose, radioaktyviose vietose, pavojingose nuošliaužose ir kitose ekstremaliose sąlygose, su kuriomis negali susidoroti net žmonės. Tokie robotai turi gebėti savarankiškai mokytis ir gedimo atveju patys save pasitaisyti. Taigi viskas turi būti kontroliuojama automatiškai.
Grupė Oslo universiteto mokslininkų kuria robotus, kurie simuliacinių programų ir 3D spausdintuvų pagalba geba adaptuotis prie nenumatytų kliūčių. Šiuo metu jau yra sukurtos trys savarankiškai besimokančių robotų kartos. Pirmosios kartos modelis yra robotas, pavadintas „Henriette“, kuris pats išmoksta vaikščioti ir šokinėti kaip viščiukas. Užkliuvęs už kliūties, ir praradęs koją, robotas išmoksta šokinėti ant vienos kojos. Antroje kartoje buvo sukurta simuliacinė programa, kuri apskaičiuodavo kaip roboto kūnas turi atrodyti. Roboto kojų skaičius buvo parenkamas iš anksto, programa keisdavo kojų ilgį ir atstumą tarp jų, nors negalėjo keisti kojų skaičiaus. Trečios kartos roboto simuliacinė programa pasižymėjo dar didesniu lankstumu. Tyrėjai nurodo, roboto dydį, judėjimo greitį, energijos sunaudojimą ir ką robotas turi padaryti. Pavyzdžiui, tyrėjai nori, kad robotas gebėtų apsisukti, keisti kryptį, perlipti kliūtis ir vaikščioti ant grublėtos žemės. Simuliacinė programa pasiūlo optimalų roboto modelį, kuris užtikrintų efektyvų roboto funkcionavimą. Deja, tyrėjų reikalavimai robotams tampa vis sudėtingesni ir programa negali surasti sprendimų visoms situacijoms.
Norint patikrinti roboto funkcionavimą simuliacijos neužtenka. Turi būti atliekami bandymai realiame pasaulyje. Robotai, suprojektuoti simuliacinės programos pagalba, pagaminami naudojant 3D spausdintuvą. Bandymų metu dažnai paaiškėja, kad roboto funkcionavimas yra prastesnis nei simuliacinėje versijoje. Praktika leidžia pagerinti roboto užduočių atlikimą, tačiau jis vis tiek nepasiekia tokio funkcionavimo lygio, koks buvo numatytas programoje. Mokslininkai tikisi, kad ateityje pavyks sukurti robotą, kuris realybė funkcionuos taip pat gerai, o gal net geriau, nei simuliacinėje programoje. Jie mano, kad robotai gebės teikti automatinį grįžtamąjį ryšį programai apie tai, kaip jiems sekasi funkcionuoti ir tokiu būdu leis programai kitą kartą sukurti dar geresnį robotą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dronai ekologiškam prekių pristatymui
2014 12 02 14:15Internetinės mažmeninės prekybos milžinė „Amazon“ nustebino visuomenę, kai pernai kompanijos įkūrėjas Jeff Bezos prabilo apie planus panaudoti oro robotus prekių pristatymui. Kadangi pastaroji idėja vis dar priklausoma nuo JAV Federalinės aviacijos administracijos (FAA) būsimo reglamentavimo, viena Ohajo kompanija sugalvojo būdą kaip degalus taupančius autonominius lėktuvus-robotus sujungti su ekologiškomis sausumos transporto priemonėmis.
Dauguma prekių pervežimo sunkvežimių nėra „charakterizuojami“ kaip taupantys degalus. Žinomos organizacijos, pvz. UPS ir „FedEx“, per metus išleidžia milijonus dolerių degalams, taigi akivaizdu, kad kuro išlaidos, o tiksliau bandymas jas sumažinti, yra viena iš priežasčių, kodėl J. Bezos pernai pateikė autonominių oro kurjerių idėją. Vis dėlto kompanija „AMP Electric Vehicles“ teigia, kad aviacijos robotai ne visuomet yra pati efektyviausia priemonė ir vietoje individualių oro robotų prekių pergabenimui, siūlo kurą taupančius robotus-sraigtasparnius sujungtus su elektriniais sunkvežimiais.
Naujas pristatymo būdas
„AMP Electric Vehicles“ suprojektavo elektrinį „standartinio“ prekių pergabenimo furgoną, kuris jau daug metų yra mėgstamas didelių prekes ir paslaugas teikiančių kompanijų. Organizacijos sukurta elektrinė mašina – „Workhorse“ galios semiasi iš elektrinio variklio, tačiau taip pat turi ir nedidelį benzininį generatorių, kuris yra skirtas kritiniam atvejui, jei sunkvežimio baterija išsektų anksčiau nei tikėtasi. Transporto priemonė varoma elektros jėgos gali nuvažiuoti apie 60 mylių (apie 97 kilometrus).
Ši moderni elektra varoma transporto priemonė, žinoma, sutaupytų daug kuro, tačiau AMP, skatindama pristatymo paslaugų evoliuciją, nori panaudoti ir oro robotus. Kompanijos vizija – autonominis skraidantis mechanizmas būtų „sujungtas“ su sunkvežimiu ir gebėtų gabenti 4–5 kilogramus sveriančius siuntinius. Oro robotas skristų apie 3–4 kilometrus prieš grįždamas į „žaliąjį autobusiuką“.
Ekologiško sunkvežimio bei oro transporto priemonės komandos panaudojimo idėja skirta sugrupuotų pristatymų maršrutams vykdyti, t. y. oro robotai pasiektų vietas, kurios yra netoliese (greta sausumos transporto priemonės buvimo vietos), tačiau su mašina yra sunkiau pasiekiamos arba norint jas pasiekti būtina važiuoti aplinkkeliais.
Esminiai skirtumai
AMP generalinis direktorius Steve Burns portalui „Live Science“ teigė, kad „Amazon“ organizacijos ir AMP kuriami oro robotai pristatymui turi kelis pagrindinius skirtumus. Anot jo, AMP robotai yra galingesni, geba susidoroti su paketų svoriu iki 5 kilogramų, o „Amazon“ oro robotai gali gabenti tik nedidelius, apie 2 kilogramus sveriančius, siuntinius.
„AMP Electric Vehicles“ autonominiam oro mechanizmui suteiktas „Horsefly“ vardas. Šis skraidantis robotas nėra absoliučiai autonominis. „Horsefly“ turi integruotas kameras, kurias pasitelkus roboto pilotas gali efektyviai prižiūrėti roboto skrydį.
Nepaisant didelio potencialo, dėl FAA delsimo priimti aiškius įstatymus, ši prekių pristatymo sistema kol kas išlieka tik vizija. Tačiau kūrėjai tikisi daug, nes prekių ir paslaugų pristatymo kompanijos jau dabar domisi šia inovatyvia idėja.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
5 neįtikėtini oro robotų panaudojimo būdai ateityje
2014 12 01 19:49Robotų technika stebina neįtikėtinais pasiekimais ir skatina susimąstyti apie naujųjų technologijų potencialą ateityje. Mokslo žinių portale „Live Science“ Denise Chow pateikia kelias hipotezes, susijusias su aviacijos robotų evoliucija.
Pirmąjį oro robotų panaudojimo „būdą“ ateityje publikacijos autorė įvardina darbą žemės ūkyje. D. Chow remiasi „Yamaha Motor Company“ įmonės kūriniais – nepilotuojamais oro sraigtasparniais, kurių panaudojimas žemės ūkio sektoriuje žinomas nuo 1990 – tųjų pradžios. Anot kompanijos, oro robotai žemės ūkio darbuose yra naudingi nes gali būti tikslesni nei žmonės bei atlikti įvairius sudėtingus veiksmus-darbus. Pastaraisiais metais tokie robotai buvo naudojami Pietų Korėjos ir Australijos žemės ūkiuose. Galima teigti, kad laikui bėgant autonominiai oro robotai taps nepakeičiama priemone, padedančia susidoroti su sunkiais žemės ūkio darbais.
Kita nepilotuojamų oro robotų panaudojimo sritis – archeologija. „Ką manytų Indiana Džaunsas?“ – šmaikščiai klausia straipsnio kūrėja, pavyzdžiu pasirinkdama Amerikos indėnų kaimą Naujojoje Meksikoje, kur pasitelkus oro robotus, su šilumos jutimo sensoriais, buvo aptikti istoriniai objektai. Nepilotuojami lėktuvai, dėl integruotų modernių optinių jutiklių, sugebėjo „pamatyti“ vaizdus, kuriuos slėpė dykumos plynaukštė. Akivaizdu, kad panašaus pobūdžio robotai ateityje gali tapti nepakeičiami, siekiant ištirti žmonijos paslaptis, kurias saugo laikas.
Humanitarinis darbas yra įvardinamas trečiuoju oro robotų panaudojimo „būdu“. Autorė rašo apie projektą, 2014 metais sausio mėnesį, laimėjusį „Bill and Melinda Gates Foundation“ labdaros fondo dotaciją. Masačusetso technologijos instituto ir Harvardo universiteto mokslininkai, siekiantys pažangos medicinos mokslo srityje, sukūrė oro robotus gebančius pernešti vakcinas ir kitas, kritiškai svarbias, medicinos priemones atokiose vietovėse, ypač sunkiai besivystančiose pasaulio šalyse.
Prieigos prie interneto tobulinimas ir plėtimas taip pat priskiriamas ateities oro robotų nuopelnams. Denise Chow rašo apie tai, jog socialinės žiniasklaidos gigantas „Facebook“ siekia išplėsti interneto ryšį visoje planetoje, o tam ketina pasitelkti dideliame aukštyje skristi galinčius nepilotuojamus oro robotus. Straipsnyje taip pat minima, kad panašaus pobūdžio tikslui organizacija „Google“ įsigijo kompaniją „Titan Aerospace“, kuri specializuojasi autonominių aviacijos mechanizmų srityje.
Penktąjį robotų-lėktuvų panaudojimą „būdą“ ateityje autorė įvardina maisto pergabenimą. Pastaroji idėja apima ne tik komercinius tikslus – greitas maisto pristatymas į namus, bet ir viziją, jog tokie robotai-kurjeriai būtų naudingi katastrofų zonose.
Robotų technika tobulėja kasdien. Akivaizdu, jog naujųjų technologijų potencialas yra didelis, tačiau konkrečiai nuspėti kokie išradimai ar jų panaudojimo būdai mūsų laukia nėra lengva. Visgi galima daryti prielaidas, jog autonominių oro priemonių pritaikymas įvairiems tikslams ateityje bus naudingas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dronai mokosi mandagumo ore
2014 11 30 09:11„Ne, tik po jūsų“. Dabar šiais mažyčiais gluminančiais momentais galės dalintis ir dronai, dėka naujojo navigacijos sistemos patobulinimo.
Parkeris Conroy‘us ir jo komanda iš Jutos Universiteto, sukūrė susidūrimo išvengimo sistemą, kuri leidžia dronams kvadrokopteriams „matyti“ vienas kitą ir imtis apgalvotų ėjimų, kad būtų išvengta avarijos ore. Kameros užfiksuoja artėjančio kvadrokopterio charakteristikas ir nustačius artėjančios skraidyklės dydį, sužino dronus skiriantį atstumą. Pagal atstumo kitimą, sistema leidžia nustatyti atlekiančio drono greitį. Nuotolinis kompiuteris apskaičiuoja galimo susidūrimo zoną ir nurodo dronui, kokių išvengiamųjų manevrų imtis.
Vis dėlto kartais dronai neteisingai nustato savo partnerių skriejimo trajektoriją ir abu pasuka į tą pačią pusę. Nors dronai automatiškai ištaiso savo skriejimo kelius, tačiau akimirkai patenka į žmonėms gerai pažįstamą „abipusio šokio“ situaciją
„Retai kada pamatysite savarankiškai šokančius dronus“, – teigė Conroy‘us, dabar dirbantis robotų gamybos kompanijai „Adept Technology“. „Eidamas įvertini kitų žmonių ėjimo greitį, tačiau kartais suklysti, – teigė mokslininkas. – Tas pats nutinka ir su robotais. Susidaro situacija, kada jie abu juda į tą pačią pusę.“
Mirko Kovacas iš Londono Imperatoriškojo Koledžo teigė, jog naujausi proveržiai dirbtinio intelekto technologijose vis dažniau leidžia robotams atkartoti gyvūnų elgseną. Vis tai dėka algoritmų, kurie veikiau geba suteikti „instinktus“ mašinoms, o ne vien tik aukšto lygio tam tikros apibrėžtos situacijos suvokimą.
„Vietoje kažko labai tikslaus ar kompiuteriškai intensyvaus, tai labiau primena žemo lygio impulsą. Jie skuodžia, kažką pamato, jo išvengia ir toliau nulekia, lyg vabzdžiai ar gyvūnai“, – teigė mokslininkas.
Kovacas pažymėjo, jog skraidantiems ateities robotams būtini šie instinktus primenantys gebėjimai. Taip pat reikia, kad robotai gebėtų šiuos instinktyvius veiksmus priimti, naudodamiesi vidine savo įranga. „Šie tyrimai, yra svarbus žingsnis link to“, – pridėjo mokslininkas.
Michaelas Perry, stambaus dronų gamintojo DJI atstovas, teigė, jog ši susidūrimų išvengimo technologija reiškia, kad ateityje dronus bus galima naudoti, jiems nesant operatoriaus matymo lauke. „Siuntų pristatymai, didelių plotų pasėlių priežiūra, vamzdžių patikra – visas šias užduotis bus lengviau atlikti, jei dronai turės apsaugą nuo susidūrimų“, – sakė Perry.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Katės moko robotus nukristi ant kojų
2014 11 29 15:36Katės yra vieni geriausių akrobatų – jos visada nusileidžia ant kojų. Mokslininkai siekia šio gebėjimo išmokyti ir robotus. Tai galėtų labai praversti ateities paieškos ir gelbėjimo misijose, dirbant pavojingomis sąlygomis.
Džordžijoje (JAV) vykusioje tarptautinėje sumanių robotų ir sistemų konferencijoje (angl. International Conference on Intelligent Robots and Systems, IROS), pristatytas mokslininkės Karen Liu ir jos komandos tyrimas apie robotų orientaciją ore ir sėkmingą nusileidimą. Tyrėjai siekė parodyti, kad robotai turi potencialą išmokti to, ką katės moka natūraliai.
Mokslininkė teigia, kad svarbiausias faktorius kritimo metu, nulemiantis, ar nusileidžiant bus išvengta žalos, yra nusileidimo kampas.
Tyrėjai atliko eksperimentus, naudodami mažą robotą, kuris turi dvi simetriškas atšakas. Natūraliomis sąlygomis robotas negali judėti pakankamai greitai, todėl eksperimentai buvo atlikti naudojant pakrypusį paviršių, panašų į oro ritulio stalą, kuriame įrengtas lapų pūstuvas – taip sumažinta gravitacija.
Eksperimentų metu mokslininkai įsitikino, jog gerai suprojektuoti robotai turi gebėjimą apskaičiuoti nusileidimo kampą, kas yra reikalinga, siekiant minkštai nusileisti. Deja, dabartiniai motorai ir technologijos neleidžia įrangai veikti pakankamai greitai, kad būtų išugdytas gebėjimas, kurį turi katės. Tyrėjai pabrėžia, jog netgi žmonių smegenys negali pakankamai greitai apskaičiuoti optimalios kūno pozų sekos, ilgą laiką krentant ir siekiant saugiai nusileisti ant žemės. Mes galime gana tiksliai kontroliuoti nusileidimo kampą, ore keisdami kūno pozas, tačiau praktikoje tai padaryti pakankamai greitai kartais mums trukdo turimi suvaržymai, tokie kaip sąnarių ribotumas ar raumenų stiprumas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotinė žuvis ir nauja Švedijos vandenų invazijos versija
2014 11 28 16:09Po savaitę trukusio vandens šukavimo, Švedija atšaukė povandeninio laivo paieškas Stokholmo archipelage. Karybos ekspertai bei žiniasklaida gausiai nušvietė, kaip spėjama, galimą Rusijos povandeninio laivo invaziją į Švedijos teritorinius vandenis.
„Mūsų vertinimu, vidiniame archipelage galimai vykdyta užsienio šalies povandeninė operacija, – teigė kontradmirolas Andersas Grenstadas. – Tačiau mes manome, kad Švedijos teritorinius vandenis pažeidęs objektas paspruko.“
„Kad ir kas tai buvo, tai negalėjo būti įprastinis povandeninis laivas“, – teigė Grenstadas. Veikiau tai buvo „mažesnio tipo aparatas.“ Jis pridėjo, jog „nebuvo įmanoma pasakyti kokio dydžio buvo objektas ir kokiai šaliai jis priklausė.“ „Operacija iš esmės baigta. Laivai bei amfibiniai daliniai grįžo į uostus ir yra įprastinėje parengtyje“, – teigė kontradmirolas. Tačiau lieka daug neatsakytų klausimų. Ar iš tiesų toje vietovėje buvo užfiksuoti povandeniniai aktyvumai? Ar Švedijos laivynas turėtų ieškoti kažko mažesnio, nei gremėzdiškas povandeninis laivas?
Tiek Rusijos, tiek NATO aljanso šalių kariuomenės vis laviau žvelgia į povandeninių transporto priemonių, skirtų duomenų rinkimui, kūrimą. Jų tikslas – pasiekti vietas, kurios sunkiai pasiekiamos arba išvis neįmanomos pasiekti net narams; ieškoti bei neutralizuoti minas arba net kautis su priešininko narais. Praktikoje bandyta tam panaudoti dresiruotus delfinus, tačiau gyvūnų teisių aktyvistai teigia, jog toks elgesys su delfinais yra nehumaniškas, gali pakenkti pasaulio ekologijai, o delfinai net gali panaudoti jiems suteiktus ginklus prieš savo gentainius. Taigi pasirinktos alternatyvios strategijos, siekiant sukurti nepilotuojamus povandeninius aparatus, kaip pamainą kariniams tikslams naudotiems delfinams.
Šie prietaisai privalo būti valdomi nuotoliniu būdu, maži, modernūs ir pakankamai sumanūs, kad galėtų po vandeniu veikti autonomiškai. Taip pat jie turi būti lankstūs, kad galėtų veikti mažose erdvėse, lyg gyvatės.
Labai arti šio tikslo – autonomiško gyvatiško roboto sukūrimo – Singapūro mokslininkai. Jie, įkvėpti ungurių, dėl jų neįtikėtino lankstumo, palyginti su kitomis žuvimis, sukūrė ir pagamino ungurį primenančio roboto prototipą. Gyvatės forma taip pat suteikia robotui amfibiškumo potencialą – jis gali judėti tiek vandenyje, tiek sausumoje.
Mechaniškai ši robotinė žuvis susideda iš jungčių ir krumpliaračių. Žuvis geba judėti į priekį ir atgal, o taip pat ir apsisukti. Tam pasitelkiami dvigubi trijų dimensijų Andronovo-Hopfo osciliatoriai, dirbtinių neuronų tinklas ir išorinis amplitudės moduliatorius.
Projekto bendraautorius, profesorius Jianxin Xu teigė, jog su robotine žuvimi buvo atlikti eksperimentai bei simuliacijos. Sukurtas roboto judesių duomenų registras, kuris leidžia jam dorotis su skirtingomis užduotimis. Kaip ir prognozuota, robotas sėkmingai plaukė tiek į priekį, tiek atgal.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas-chirurgas nuplikimui gydyti
2014 11 28 09:22Pastaruoju metu gausu naujienų iš San Chose įsikūrusios robotinės chirurgijos technikos gamintojos „Restoration Robotics“. Spalį kompanija pranešė, jog pardavė savo 100-ąją ARTAS robotinę sistemą (vienos jų kaina siekia 200 000 JAV dolerių) ir jog „nurinko“ 10 milijoninį plauko folikulo derlių. Atsižvelgiant į tai, jog vienam pacientui sunaudojama nuo 1200 iki 1600 folikulų, galima spėti, jog maždaug 7000 pacientų naudojosi šio robotinio chirurgo paslaugomis.
Ir šį mėnesį pasirodė žinia, jog „Restoration Robotics“ investuotojai (tarp kurių yra tokios firmos kaip „Sutter Hill“, „Clarus“ ir „InterWest Partners“), kompanijai skyrė dar kelis milijonus dolerių. Iš viso į šį projektą investuota daugiau nei 70 milijonų JAV dolerių (arba, jeigu norite taip skaičiuoti, po 7 dolerius už plauką).
„Restoration Robotics“ savo veiklą pradėjo 2002 metais, o jos pirmosios kartos robotui leidimas naudoti medicinos praktikoje buvo išduotas 2011-aisiais. Dabar kompanija naujai renkamus finansus skirs antros kartos roboto pritaikymui rinkai.
Nors gali pasirodyti kitaip, kompanijos investuotojai nedaro tiesiog neapgalvoto rizikingo sprendimo – nuplikimo gydymo rinka kasmet siekia 3,5 milijardų dolerių. Ir tai tik JAV statistika. Jeigu „Restoration Robotics“ sugebės atsirėžti padorią rinkos dalį, investuotojai atsigvieš su kaupu.
ARTAS robotas, naudojasi vaizdo kamera ir analizavimo programine įranga. Jis analizuoja aukštos raiškos paciento skalpo vaizdus ir išsirenka tinkamus išėmimui plaukų folikulus. Tuo metu gydytojas prižiūri robotą (būdamas greta arba nuotoliniu būdu), ar iš tiesų jo persodinimui pasirinkti folikulai tinkami. Po to robotas viena adata praduria skylutę odoje, o kita tuščiavidure adata, ištraukia folikulą. Tada gydytojas savarankiškai įterpia šiuos folikulus į plikos odos plotus.
Įprastinė persodinimo sesija trunka nuo 6 iki 10 valandų. Žinoma, tai ilgas laikas kėdėje gulinčiam pacientui, bet tai gerokai greičiau, nei gydytojui rankiojant vieną folikulą po kito. Dažnai dėl to rankiniu būdu persodinimo operacijas atliekantys medikai, vienu metu ima ne vieną folikulą, o ištisas jų eiles. „Restoration Robotics“ savo technologiją pristato, kaip mažiausiai galinčią palikti randus, bei suteikiančią pacientui natūraliausią išvaizdą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Išmanioji lazda tvirtai humanoidų eisenai
2014 11 27 21:27Kiekvienas stebėjęs, kaip humanoidai vaikšto realiame pasaulyje – arba mokslininkų kalba, „nestruktūrizuotoje aplinkoje“ – žino, kaip sunku robotui planuoti sudėtingus judesius, balansuoti ant nelygių paviršių arba perlipti nuo vienokio aukščio objekto ant kito.
Keturkojai robotai, pavyzdžiui, „Boston Dynamics“ šunį primenantis „BigDog“ robotas, regis, geriau susitvarko su panašiomis užduotimis, tačiau jie neturi galimybės naudotis rankomis, kad atidarytų duris arba ištrauktų žmogų iš nuolaužų krūvos.
Tiesa, žmonės taip pat kartais susiduria su lygsvaros problemomis – pavyzdžiui, kopdami į kalną ar vaikščiodami ledu. Dažnai jie pasitelkia laiko išbandytą ir patikimą įrankį – vaikščiojimo lazdą.
Stanfordo universiteto Dirbtinio intelekto laboratorijos mokslininkas, Shuyun Chungas teigė, jog stengiantis robotus padaryti panašius į žmones, buvo ignoruojamas svarbus faktas – kada žmonės susiduria su savo limitais, jie papildo savo gebėjimus, pasitelkdami pagalbinių įrankių įvairovę.
„Turbūt pats naudingiausias įrankis – tai vaikščiojimo lazda, kuri pagerina atramą, leidžia geriau paskirstyti svorį, o taip pat gali būti kaip patikrinimo prietaisas sužinoti, ar kiti planuojami žingsniai bus stabilūs“, – pasakojo mokslininkas.
Stanfordo universiteto tyrėjai kuria robotinę platformą, kurią jie vadina „SupraPed“. Ši sistema naudojasi „išmaniosiomis lazdomis“, kurios primena vaikščiojimo lazdas, ir yra skirta geresniam pusiausvyros palaikymui ant nelygių paviršių.
Katastrofų vietose „SupraPed“ gali naudoti lazdą, kad ištirtų šalia esančią aplinką, padidintų judesių galimybes ar net perteikti lietimo gebėjimą už atstumo esančiam ir robotą prižiūrinčiam žmogui, kad šis galėtų pagelbėti humanoidui toliau planuoti savo judesius.
Išmanioji lazda – tai ne paprastas pagalys. Ji aprūpinat 3D matymo galimybe, taktiniais jutikliais, kurie gali fiksuoti vietovės topografinius ir medžiagų trinties duomenis. Lazdos savybė palaikyti svorį, taip pat kitos funkcijos itin praverčia planuojant roboto judesius.
Taip pat kaip mes, žmonės, galime lazda pabaksnoti akmenį ir patikrinti ar jis stabilus, prieš šokdami per upelį, lygiai taip pat ir „SupraPed“ gali patikrinti žemę, prieš žengiant žingsnį
Tačiau „SupraPed“ robotinė sistema ir aprūpinimas ja kitus robotus, nėra paprasčiausias kompiuterizuoto pagalio padavimas robotui. Stanfordo mokslininkų komandai reikėjo sukurti naują algoritmų ir kontrolės mechanizmų paketą, leidžiantį robotui inkorporuoti ir kontroliuoti lazdą.
Vienas iš iššūkių, su kuriais susidūrė mokslininkai, buvo roboto judėjimo metu kintančio masės centro subalansavimas. Tai sudėtinga užduotis, ypač ant nelygių paviršių.
Prieš sukurdami realų šios robotinės sistemos prototipą, tyrėjai pirma atliko eilę kompiuterinių „SupraPed“ simuliacijų laboratorijoje. Simuliacijose buvo bandomi „SupraPed“ judėjimo gebėjimai sudėtingomis aplinkos sąlygomis – robotas lipo per griuvėsių kalnus – ir tikrino, kaip robotas reaguoja į jo kelyje susidariusias kliūtis.
Kiekvienoje simuliacijoje, robotas lazda pabaksnoja jo priekyje esančius objektus ir patikriną jų stabilumą, lyg patyręs žygeivis, ir tik tada žengia žingsnį neprarasdamas pusiausvyros. Stanfordo komandos išrastas algoritmas, simuliacijų metu beveik visada puikiai susidorojo su kliūtimis.
Komanda pristatė savo darbą IEEE Tarptautinėje robotikos ir automatikos konferencijoje. Tyrėjai juda į priekį. Buvo pagamintas pirmasis išmaniosios lazdos prototipas ir šiuo metu jis bandomos laboratorijos sąlygomis. Tyrėjai viliasi, jog vieną dieną šią teleskopinę lazdą bus galima pritaikyti bet kuriam žmogaus dydžio humanoidiniam robotui.
„Nors pavojingomis sąlygomis veikiantys paieškos ir gelbėjimo robotai per pastarąjį dešimtmetį padarė milžinišką pažangą, mes tikime, jog „SupraPed“ suteiks visai kitą mobilumo ir veiksnumo lygį robotams humanoidams“, – teigė Chung’as.
„SupraPed“ taip pat yra vienas iš ateities pranašų, kurioje robotai, kaip ir žmonės, naudosis įrankiais, praplečiančiais jų gebėjimus.
Inf. šaltinis: Robotika.lt