Ar etiška naudoti kovinius robotus?
2014 12 08 08:18Europos robotikos ekspertai šią vasarą svarstė problemą, susijusią su kovinių robotų naudojimo etika. Diskusija vyko mokslo festivalio ESOF-2014 metu Kopenhagoje. Tikslus temos pavadinimas – „Koviniai robotai: ar elgsis robotai etiškiau, nei žmonės-kariai?“ Pagrindinis klausimas, dėl kurio ginčijosi ekspertai iš įvairių šalių, skambėjo taip: ar kontroliuoti kovinių robotų naudojimą kariniams veiksmams remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos idėjomis?
Ekspertų nuomonės išsiskyrė. Vieni jų pasisakė prieš robotų panaudojimą kariniams tikslams, kiti siūlė apriboti tokių robotų naudojimą. Dėl šių ginčų nuspręsta sukurti tarptautinių susitarimų sistemą. Buvo pasiūlyta „užšaldyti“ robotizuotų karių panaudojimą kariniams tikslams iki to laiko, kol nebus atlikti tam tikri eksperimentai ir priimtos specialiosios apsaugos priemonės.
Šefildo universiteto profesorius Noelis Šarkis specialioje spaudos konferencijoje pareiškė, kad „ginklavimosi lenktynės“ robotikoje jau prasidėjo. Tai verčia jį ir dar eilę kitų specialistų susivienyti ir kovoti prieš kovinių robotų sistemų vystymą. Todėl jie sukūrė kompaniją, kurios pavadinimas yra „To stop killer robots“ („Sustabdykite robotus-žudikus“). Šio judėjimo dalyviai pasisako prieš tokių robotų gamybą ir jų panaudojimą kariniams veiksmams.
Robotikos ekspertas Ronaldas Arkinas mano, kad kovinių robotų panaudojimo kontrolė ir ribojimas yra kiek ankstokas sprendimas. Be to, anot specialisto, robotai-kariai gali ir ginti žmones. Egzistuoja skirtumai terminologijoje. Mokslininkas pasisako už tai, kad reikia sukurti ir patvirtinti galutinius kovinių robotų apibrėžimus. Aptarti tokių sąvokų kaip „kontroliavimas“ ir „autonomiškumas“ esmę. Patikslinti žmogaus supratimo laipsnį – kaip jis supranta robotų kontroliavimą.
Ronaldas Arkinas pateisina kovinių robotų naudojimą kariniams tikslams tokiose vietose kaip kontrolės punktai Irake ir Afganistane, kur vyksta teroristiniai išpuoliai, kuriuos sukelia savižudžiai sprogdintojai ir mašinose užtaisytos bombos. O tokių robotų panaudojimas padėtų išgelbėti karių gyvybes.
Ekspertų baimė dėl robotizuotų kovinių robotų naudojimo kariniuose veiksmuose yra visiškai natūrali ir susirūpinta tikrai ne be reikalo. Jau dvejus metus ES sėkmingai veikia speciali etikos komisija. Jos pirmininkas Džulijanas Kinderlereris išreiškė susirūpinimą, kad kontrolės priemonių gali būti imtasi per vėlai. Kas žino, kas dabar integruojama į karinių robotizuotų kompleksų algoritmus JAV, Australijoje, Rusijoje ir kitose šalyse, kur vyksta aktyvūs darbai šioje sferoje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotai galės „matyti“ pasitelkdami RFID žymes
2014 12 07 08:31Mobilūs robotai galėtų būti naudingesni namuose, jei jie mokėtų surasti žmones ir daiktus bei aptikti vietoves. Šiuolaikiniai robotai pasaulį mato pasitelkę kameras ir lazerius, tačiau jie ne visada sugeba atpažinti objektus. Todėl ne visuomet suranda tai ko reikia, jei ypač kambaryje vyrauja netvarka. Tačiau robotai gali „matyti ir jausti“ naudojant trumpų superaukšto radijo dažnių identifikavimo (UHF RFID) specialias žymes. Nebrangios ir savaime prilimpančios žymos lengvai prisitvirtina prie objekto, o robotas, į kurį integruota RFID sistema, konkrečių signalų dėka suranda jį. Po to, kai žymė aptinkama, robotas žino, kad ieškomas objektas yra netoliese.
„Tačiau RFID nesako robotui, kur yra objektas, – sakė Džordžijos biomedicininės inžinerijos departamento Wallace H. Coulter profesorius Čarlis Kempas. – Norint tikrai surasti objektą ir prie jo prieiti, robotas turi būti „protingesnis“ nei įprastai.“
Todėl Kempas, buvęs Džordžijos technologijos instituto studentas Trevisas Deilas ir Vašingtono universiteto profesorius Metju Reinoldsas sukūrė naują paieškos algoritmą, kuris padeda robotui surasti ir prisiartinti prie ieškomo objekto. Komanda integravo savo sistemą į robotą PR2, kuris vaikščiodamas po namus surasdavo įvairius pažymėtus objektus, įskaitant vaistus, distancinio valdymo pultą, telefonus ir šukas. Tyrimo rezultatai buvo pristatyti rugsėjo 14–18 dienomis Čikagoje, kur vyko IEEE/RSJ tarptautinė pažangių robotų ir sistemų konferencija.
Mokslininkai prie roboto PR2 pritaisė besisukinėjančias jautrias antenas ir pritaikė naują algoritmą, kurių dėka robotas sėkmingai suranda ir prisiartina prie reikiamo daikto. Remiantis radijo dažnio bangų skleidimu, šios antenos gauna gerokai stipresnius signalus iš žymų, kai jos yra arčiau jų ir konkrečiau nurodo vietovės padėtį. Orientuodamasis savo antenomis ir judėdamas kambariu, robotas suranda signalų šaltinius. Robotas tarsi žaidžia klasikinį vaikystės žaidimą „šilta/šalta“ su „kalbančiomis žymėmis“.
Skirtingai nuo kitų metodų, robotui nereikia specialiai įvertinti visos 3D objekto padėties, o tai gerokai sumažina algoritmo sudėtingumą. „Vietoj to, robotas gali naudoti savo mobilumą ir mūsų algoritmus, kad galėtų orientuotis į žymę ir judėti link jos“, – sakė Deilas.
Deilas, kuris dabar dirba „Google“, teigia, kad tokie tyrimai yra labai svarbūs namų robotų kūrimui ateityje, ir bus ypač naudingi tokiose srityse kaip medicina, nes RFID sugeba tiksliai identifikuoti informaciją apie objektą arba žmogų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas „Mahoro“ atliks pavojingus mokslinius eksperimentus
2014 12 06 14:33Robotai, pirmiausia, kuriami žmonių saugumui, o tik po to pramogai. Viena iš pavojingiausių profesijų yra mokslininkų. Laboratorijose jiems tenka dirbti su nuodais, pavojingomis medžiagomis, virusais ir radioaktyviaisiais elementais. Todėl kompanija „Yaskawa“ ir institutas AIST sukūrė robotą „Mahoro“, kuris atliks visus pavojingus eksperimentus. O mokslininkai visa tai galės stebėti už laboratorijos sienos ribų.
Roboto kūrėjai ilgai svarstė, ar sukurti robotizuotą mašiną, kuri specializuotųsi tik vienoje srityje, ar galėtų atlikti plataus spektro užduotis. Tačiau įvertinę situaciją, jie visgi sukūrė universalų robotą, kuris gali atlikti įvairias užduotis, naudojant nesudėtingą valdymo sistemą.
Robotą „Mahoro“ galima valdyti kompiuteriu, trimatės platformos CAD dėka, su kuria modeliuojamas 3D objektų išdėstymas laboratorijoje. Trimatis žemėlapis sudarytas naudojant 3D skaitytuvą po to sukalibruotas. Operatorius šiame žemėlapyje nurodo konkrečius objektus, o robotas visą darbą atlieka savarankiškai.
Pasak kūrėjų, robotas „Mahoro“ darbus atlieka tiksliau nei žmogus. Šiuo momentu robotas naudojamas kai kuriuose farmacijos universitetuose ir kompanijose. „Mahoro“ kūrėjų ateities planai – išmokyti robotą dirbti kartu su žmogumi.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotai – mūsų maitintojai?
2014 12 05 16:04Su kiekvienais metais robotika vis dažniau naudojama pramonėje. Kyla klausimas – ar neišstums robotai žmonių iš automobilių arba mikroelektronikos gamyklų? Pasirodo, kad mūsų „geležiniai broliai su silikoninėmis smegenimis“ jau „prisikasė“ ir prie žemės ūkio. Visai nesenai, Amerikos šiltnamiuose ir medelynuose pradėjo dirbti robotai HV100s.
Šiaurės Karolinos šiltnamiuose robotizuotos mašinos augina daugiamečius miško sodinukus ir dekoratyvinius augalus. Sodinukai auginami kubiluose, kurie užima didelius žemės plotus. Kubilai su paaugusiais augalais yra labai sunkūs. Kasdien maždaug po 5 tūkstančius tokių augalų reikia perkelti į kitą šiltnamio zoną arba paruošti pervežti į kitą vietą. Anksčiau šį monotonišką, sunkų ir neproduktyvų darbą atlikdavo keturi žmonės visą darbo dieną.
Dabar šį darbą atlieka apie dvidešimt robotų HV100s per 9 valandas. Šių robotizuotų mašinų veikimą kontroliuoja tik vienas žmogus. Beje, reikia paminėti, kad žemės ūkio savininkai yra labai patenkinti šiomis naujovėmis.
Skaitykite daugiau: Robotika.lt
Elonas Maskas: robotų apokalipsė – jau po penkmečio?
2014 12 05 09:04Jau ne kartą girdėjome kalbant, kad robotai netrukus perims daugelį darbo vietų. Tačiau prieš kurį laiką internete atsitiktinai pasirodė Elono Masko pareiškimas, kuriame rašoma, kad žmonėms jau dabar reikia susirūpinti robotikos galimai keliamomis problemomis, kurios apima ne tik darbo vietų netekimą.
Generalinis „SpaceX“ ir „Tesla Motors“ direktorius mano, kad dirbtinio intelekto sukelta apokalipsė gali ateiti labai greitai. Masko komentarai buvo palikti elektroniniame pašte Edge.org, kuris laikomas privačiu, tačiau atsitiktinai buvo išplatinti internete. Jo žodžiai buvo greitai panaikinti, tačiau ne anksčiau, nei momentinė ekrano kopija buvo patalpinta internetiniame puslapyje „Reddit“.
Elonas savo nuogąstavimuose apie dirbtinį intelektą rašo:
„Rizika tame, kad kažkas rimto įvyks po penkių ar kraštutiniu atveju dešimties metų. Prašau, atkreipti dėmesį, kad aš niekada nekėliau šio klausimo iki pastarųjų mėnesių. Tai tikro pavojaus signalas. Dirbtinio intelekto sritis robotikoje progresuoja labai greitai. Jei nieko nežinote apie tokias grupes kaip „Deepmind“, jūs tada nesuprantate, kokiu greičiu visa tai vystosi. Tai vyksta tempais, panašiais į geometrinę progresiją.“
Deepmind yra Britanijos dirbtinio intelekto kompanija, kuri sukūrė kompiuterines sistemas, sugebančias žaisti kelis arkadinius žaidimus kaip žmogus.
Elonas pareiškė, kad jis ne vienintelis, mąstantis apie tokias pesimistines prognozes: „Aš ne vienas manau, kad turime tuo susirūpinti. Vedančiosios dirbtinio intelekto kompanijos jau pasirūpino saugumo priemonėmis. Jos pripažįsta grėsmę, tačiau mano, kad jos gali formuoti ir kontroliuoti super skaitmeninį intelektą ir užkirsti kelią jam patekti į internetą. Tačiau visa tai dar teks išsiaiškinti…“
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Sukurtas lego robotas, kuris turi dirbtines kirmino smegenis
2014 12 04 18:01 
100 mlrd. neuronų ir 37 trln. ląstelių turintis žmogaus organizmas yra per daug sudėtingas, kad jį atkurtų modernūs šių dienų kompiuteriai. Tačiau galbūt norėdami sukurti dirbtinę gyvybę galime viską pradėti nuo ko nors smulkesnio? Būtent tai padarė mokslininkų komanda, sukurdama primityvios gyvybės formos kopiją.
Kirminas Caenorhabditis Elegans turi vos 300 neuronų ir maždaug tūkstantį ląstelių, todėl jis ir buvo pasirinktas eksperimentui, rašo daiymail.co.uk.
Projekto „OpenWorm“ metu, kuriame dalyvauja mokslininkai iš JAV ir Didžiosios Britanijos, siekiama sukurti pirmąjį skaitmeninį gyvūną. Projektas dar nebaigtas, tačiau tyrėjai jau sukūrė ir robotą, kuris geba mėgdžioti kirminą.
Kirminas C. Elegans, nors ir yra primityvus, turi 80 proc. tokių pat genų, kaip ir žmogus. C. Elegans turi smegenų, skrandžio ir kitų organų funkcijas, todėl tyrėjams suteikia galimybę studijuoti gyyvbę kur kas mažesniu masteliu.
Atlikdami projektą mokslininkai sužymėjo visą C. Elegans fiziologiją ir atkūrė kirmino smegenis bei ląsteles skaitmeninėje formoje.
Tyrimo tikslas yra suteikti žmonėms prieigą prie jų individualaus skaitmeninio kirmino „WormSim“ ir leisti jiems jį tyrinėti per „OpenWorm“ projektą. „OpenWorm“ turėtų būti baigtas kitąmet.
Tačiau mokslininkai padarė ir dar vieną eksperimentą – sukurto kirmino smegenis įdėjo į lego mašiną „Lego Mindstorms EV3 robot“. Ši mašina gali mėgdžioti tikro kirmino judesius.
Tiesa, kol kas robotas yra primityvioje stadijoje ir negali atlikti sudėtingesnių procesų, tokių kaip valgymas.
C. Elegans yra labai primityvi gyvybės forma, jis gali padėti pagrindus sudėtingesnių dirbtinių formų sukūrimui. Tačiau iki to dar labai tolimas kelias – vien pelė savo smegenyse turi maždaug 22 mln. neuronų.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Robotas padės suskaitmeninti drugelių pavyzdžius
2014 12 04 09:10Vabzdžius tyrinėjantys mokslininkai, siekdami išvengti ilgo ir varginančio darbo, į pagalbą pasitelkė robotiką. Robotas per kelias minutes gebantis nuskenuoti drugių pavyzdžių padėklą, sukurs virtualius vaizdus, kurie vėliau bus pateikti vartotojams internete. Kaip teigė entomologas Paulas Johnsonas iš Pietų Dakotos Valstijos universiteto, informacija šiuo metu perkeliama į InvertNet.org svetainę, o taip pat ir nacionalines ir tarptautines mokslo svetaines.
Klimatui kintant, vabzdžiai geba kur kas greičiau prisitaikyti nei stuburiniai gyvūnai, paaiškino Johnsonas. Profesorius teigė, jog vabzdžiai gali būti panaudoti kaip matavimo prietaisai nustatyti vietovės pokyčiams, lokaliai bei regiono mastu.
Šis darbas, tai dalis 10 metų trukmės ir 100 milijonų dolerių vertės Nacionalinio Mokslo Fondo projekto „InvertNet“, skirto užfiksuoti milijonų gamtos istorijos objektų vaizdus ir bei kitus duomenis. Surinkta ir suskaitmeninta medžiaga bus lengviau prieinama mokslininkams bei kitoms suinteresuotoms šalims. Projektui vadovauja Ilinojaus universitetas. Jame dalyvauja dar 21 JAV universitetas, bei Milvokio ir Pitsburgo gamtos istorijos muziejai. Iš viso bus surinkta 60 milijonų pavyzdžių informacija.
Projekto tikslas – sukurti duomenų bazę su gamtos istorijos kolekcijų pavyzdžiais, sugrupuoti informaciją bei išsaugoti kiekvieno pavyzdžio skaitmeninius vaizdus. Johnsonas teigė, jog padedami pažangiųjų vaizdo technologijų, mokslininkai turės tyrimams skirtus 3D formato failus.
Sugrupuota informacija tada bus perkelta į nacionalines bei tarptautines duomenų bazes. Žmonės galės naudotis šia informacija, analizuodami geografines ir ekologines tendencijas.
Iki šiol mokslinių pavyzdžių informacija buvo renkama ir apdorojama rankiniu būdu. Aštuoni studentai ties šiuo projektu darbavosi pastaruosius trejus metus.
Johnsonas teigė, jog bendradarbiaujančios institucijos šiuo metu bando roboto prototipą, kuris per savaitę geba nuskaityti daugiau nei 100 000 pavyzdžių. Tuo tarpu rankiniu būdu šią informaciją tektų rinkti 3–4 metus. Johnsonas pažymėjo, jog robotas padidins darbo efektyvumą, bei sumažins proceso išlaidas.
Mokslininkai ruošiasi atlikti beta testavimo procedūras. Vis dar aiškinamasi, koks roboto panaudojimo būdas geriausias, taip pat, ar tinkamai veikia duomenų rinkimo programinė įranga.
Johnsono teigimu, tai bus milžiniškas postūmis bioįvairovės duomenų kaupime. Mokslininkai gebės daug efektyviau identifikuoti tiriamas vabzdžių rūšis, lengviau atpažins naujas. Taip pat tai pasitarnaus taksonomijos mokslui, muziejams ir mokslininkams, atskleidžiant šių vabzdžių kolekcijų vertingumą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dronai. Potencialas ir įstatyminė realybė
2014 12 03 12:59Nepilotuojamos oro transporto priemonės sulaukia vis daugiau visuomenės dėmesio, pastaruoju metu jų panaudojimas įvairiems tikslams sparčiai intensyvėja. Kariuomenėje autonominiai aviacijos robotai jau seniai nėra naujiena, oro robotus pasitelkia fotografai bei režisieriai, dronai naudojami agrokultūroje, pamažu bandoma juos integruoti į prekių ir paslaugų sferą bei, žinoma, skraidantys robotai-žaislai yra puikus laisvalaikio praleidimas būdas vaikams ir suaugusiems.
Vis dėlto, nepaisant stiprėjančių populiarumo tendencijų, nepilotuojamos oro transporto priemonės susiduria su jų panaudojimo atžvilgiu „priešiškais“ įstatymais, kurie, galima teigti, neretai pristabdo tokių robotų evoliuciją.
Kokia ateitis laukia modernių oro robotų? Ar jų potencialas bus išnaudotas, o gal jie atsidurs po reglamentų priespauda? Į šiuos klausimus atsakyti bando rašytoja Denise Chow, mokslo žinių portale „Live Science“ pateikdama prielaidas, susijusias su autonominių oro robotų ateitimi.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/47682/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotai padeda diabetu sergantiems vaikams
2014 12 03 09:16Anglijos mokslininkai pristato projektą – ALIZ-E, trukusį keturis su puse metų, prie kurio prisidėjo ekspertai iš daugybės Europos šalių. Pagrindinė projekto idėja buvo sukurti robotą, kuris įsitrauktų į ilgalaikį bendravimą su žmogumi. Mokslininkai siekė sukurti robotus, turinčius dirbtinį intelektą ir ištirti kaip vaikai reaguoja į juos.
Anksčiau sukurti socialūs robotai galėjo „natūraliai“ bendrauti vos kelias minutes. Kad galėtų bendrauti ilgesnį laiką – kelias valandas ar net dienas, robotas turi gebėti prisiminti. Tai buvo iššūkis mokslininkams.
Projekto metu naudoti robotai-humanoidai „Nao“, yra apie 60 centimetrų aukščio, turi specialią įrangą, kuri atpažįsta kalbą ir leidžia robotui bendrauti su vaiku, užduodant klausimus bei reaguojant į tai, ką sako žmogus. Robotas geba bendrauti su vaiku individualiai, vaikui priimtinu būdu, pateikia jam lengvai suprantamą informaciją. Taip sukuriamas artimas, asmeninis ryšys, kurio dėka sužadinamas vaikų susidomėjimas robotu ir pagreitinamas mokymosi procesas. Šis robotas, kaip ir žmonės, daro klaidas. Tai leidžia vaikams suprasti, kad kiekvienas kartais klysta, daryti klaidas yra normalu, jos padeda mokytis. Daug vaikų, sergančių diabetu, mažai pasitiki savimi, tačiau robotas gali atstatyti jų pasitikėjimą savo jėgomis.
Mokslininkai atliko daugybę bandymų ligoninėse, vasaros stovyklose ir mokyklose skirtingose Europos šalyse. Bandymuose dalyvavo 7–11 metų amžiaus vaikai, sergantys diabetu. Padedami roboto jie atliko įvairias interaktyvias užduotis. Viena iš tokių užduočių buvo rašyti dienoraštį, kuriame reikėjo žymėti per dieną suvartotą maistą, insulino injekcijas, cukraus lygį kraujyje ir panašius duomenis. Tyrimas rodo, kad vaikai pateikia daugiau informacijos ir yra labiau linkę atlikti užduotis, susijusias su jų sveikata, kai tai padaryti juos skatina draugiškas interaktyvus robotas. Robotas padeda vaikams geriau suprasti savo ligą bei įsisavinti daug naudingos informacijos jiems patraukliu ir suprantamu būdu – pasitelkiant žaidimus ir viktorinas.
Projekto autoriai taip pat išbandė robotus mokyklose, kad įvertintų, kokį dar poveikį vaikams gali daryti naujieji robotai. Vienoje mokykloje robotas mokė aštuonmetį apie pirminius skaičius. Tai pademonstravo, kad vaikai gali greitai tobulėti, kai į pagalbą pasitelkiami robotai. Mokslininkai nesiūlo robotais pakeisti mokytojų, tačiau tiki, kad jie gali būti naudojami kaip mokytojų asistentai, padedantys vaikams, kuriems prasčiau sekasi.
Socialūs robotai daro nepaprastai teigiamą poveikį vaikams. Projekto kūrėjai tiki, kad tokie robotai gali būti naudojami ir kaip terapijos įrankiai vaikams, turintiems autizmo sutrikimą, taip pat gali padėti tiems, kuriems prasčiau sekasi mokykloje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Savarankiškai besimokantys spausdinti robotai
2014 12 02 19:10Mokslininkai mano, kad ateityje robotai bus siunčiami į sudėtingas misijas ir turės patys spręsti iškilusias užduotis , dirbdami giliose šachtose, radioaktyviose vietose, pavojingose nuošliaužose ir kitose ekstremaliose sąlygose, su kuriomis negali susidoroti net žmonės. Tokie robotai turi gebėti savarankiškai mokytis ir gedimo atveju patys save pasitaisyti. Taigi viskas turi būti kontroliuojama automatiškai.
Grupė Oslo universiteto mokslininkų kuria robotus, kurie simuliacinių programų ir 3D spausdintuvų pagalba geba adaptuotis prie nenumatytų kliūčių. Šiuo metu jau yra sukurtos trys savarankiškai besimokančių robotų kartos. Pirmosios kartos modelis yra robotas, pavadintas „Henriette“, kuris pats išmoksta vaikščioti ir šokinėti kaip viščiukas. Užkliuvęs už kliūties, ir praradęs koją, robotas išmoksta šokinėti ant vienos kojos. Antroje kartoje buvo sukurta simuliacinė programa, kuri apskaičiuodavo kaip roboto kūnas turi atrodyti. Roboto kojų skaičius buvo parenkamas iš anksto, programa keisdavo kojų ilgį ir atstumą tarp jų, nors negalėjo keisti kojų skaičiaus. Trečios kartos roboto simuliacinė programa pasižymėjo dar didesniu lankstumu. Tyrėjai nurodo, roboto dydį, judėjimo greitį, energijos sunaudojimą ir ką robotas turi padaryti. Pavyzdžiui, tyrėjai nori, kad robotas gebėtų apsisukti, keisti kryptį, perlipti kliūtis ir vaikščioti ant grublėtos žemės. Simuliacinė programa pasiūlo optimalų roboto modelį, kuris užtikrintų efektyvų roboto funkcionavimą. Deja, tyrėjų reikalavimai robotams tampa vis sudėtingesni ir programa negali surasti sprendimų visoms situacijoms.
Norint patikrinti roboto funkcionavimą simuliacijos neužtenka. Turi būti atliekami bandymai realiame pasaulyje. Robotai, suprojektuoti simuliacinės programos pagalba, pagaminami naudojant 3D spausdintuvą. Bandymų metu dažnai paaiškėja, kad roboto funkcionavimas yra prastesnis nei simuliacinėje versijoje. Praktika leidžia pagerinti roboto užduočių atlikimą, tačiau jis vis tiek nepasiekia tokio funkcionavimo lygio, koks buvo numatytas programoje. Mokslininkai tikisi, kad ateityje pavyks sukurti robotą, kuris realybė funkcionuos taip pat gerai, o gal net geriau, nei simuliacinėje programoje. Jie mano, kad robotai gebės teikti automatinį grįžtamąjį ryšį programai apie tai, kaip jiems sekasi funkcionuoti ir tokiu būdu leis programai kitą kartą sukurti dar geresnį robotą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt