Robotai vietoj žmonių ir dėl žmonių
2014 12 15 16:14Prieš 30 metų žmoniją pasiekus asmeniniam kompiuteriui, ženkliai ėmė keistis bendruomenė ir gyvenimas. Prieš Naujuosius metus „Kaspersky Lab“ ekspertai nusprendė įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti pasaulis 2045 m. – kaip toli pažengs informacinės technologijos ir kaip žmogus gyvens naujoje skaitmeninėje realybėje.
Greičiausiai jau ne tokioje tolimoje ateityje planetos gyventojus sudarys milijardai žmonių ir milijardai robotų, ir būtent pastarieji atliks visą sunkų rutininį ir techninį darbą. Žmogus stengsis gerinti programinę robotų įrangą, o IT pramonė atrodys kaip daugybė bendrovių, kuriančių programas robotams, kaip dabar kuria programėles, kurias vartotojas gali laisvai parsisiųsti ir įdiegti savo įrenginyje.
Iš dalies robotu taps ir pats žmogus. Transplantologijoje bus naudojami elektroniniu būdu valdomi dirbtiniai organai, todėl protezavimas taps gana paprasta operacija. Nanorobotai galės patekti į žmogaus vidų, kad sergančios ląstelės gautų vaistų mikrooperacijoms atlikti. Specialiai įdiegti davikliai nuolatiniu režimu skenuos žmogaus sveikatos būklę ir informaciją perduos į debesų saugyklą, kurios prieiga bus atvira gydančiam gydytojui. Dėl viso to žmonių gyvenimo trukmė gerokai pailgės.
Be to, žmonės gyvens išmaniuosiuose namuose, kuriuose visi komfortinės būklės palaikymo procesai bus automatizuoti. Namą valdanti programa visiškai pasirūpins energijos, vandens, maisto ir kitų išteklių eikvojimu ir atsargų pildymu. Žmogus turės rūpintis tik tuo, kad sąskaitoje būtų pinigų. Kartu dings įprasti kasdieniai žmonių rūpesčiai, išnyks ir daugybės daiktų gamyba.
Daug žadantys 3D spausdintuvai suteiks žmogui galimybę projektuoti ir savarankiškai gaminti viską, ko širdis geidžia – nuo buitinių dalykų, tokių kaip indai ir drabužiai, iki statybos blokų būsimam užmiesčio namui. Skaitmeninis žmonių alter ego pradės visavertį gyvenimą vieningoje pasaulio infrastruktūroje, gebančioje reguliuoti pati save ir valdyti gyvenimą planetoje. Ši sistema dirbs apytiksliai tokiu pat principu, kuriuo šiandien funkcionuoja TOR tinklas, tai yra aktyviausi ir naudingiausi vartotojai gaus moderatorių teises. Sistemos užduotis bus paskirstyti resursus tarp žmonių, užkirsti kelią karo konfliktams ir atlikti kitus humanitarinius veiksmus.
Asmeninis kompiuteris, pradėjęs IT bumą, greičiausiai iki 2045 m. neišgyvens. Tiksliau, nebus vieno instrumento dirbti su duomenimis. Įrenginių įvairovė, be abejo, padidės, ir visos šiuolaikinio asmeninio kompiuterio funkcijos tolygiai bus paskirstytos tarp įvairių įrenginių ir technologijų. Pavyzdžiui, finansinę analizę atliks ne buhalteris savo kompiuteryje, bet kontroliuojančios institucijos serveris, remdamasis elektroniniais dokumentais.
Tačiau šviesi ateitis su robotais, automatizuotu valdymu ir išmaniaisiais namais pradžiugins ne visus žmones Žemėje. Aktyvią technologijų plėtrą neigs tam tikra žmonių kategorija – vadinamieji naujieji luditai. Šie IT progreso priešininkai nesinaudos išmaniosiomis sistemomis ir technika, robotais ir, žinoma, neturės jokios skaitmeninės asmenybės.
„Esant tokiems technologijų plėtros tempams, sunku 100 proc. tikslumu įsivaizduoti progresą po kelių dešimčių metų. Tačiau galima neabejoti, kad kiekvienais metais technologijos bus vis pažangesnės, jas kuriantys arba naudojantys žmonės turės atitikti šį plėtros lygį. Mes esame įsitikinę, kad kibernetiniai nusikaltėliai tikriausiai dės maksimalias pastangas, kad pasinaudotų IT pažanga kenkėjiškais tikslais, – dalijasi mintimis Aleksandras Gostevas, „Kaspersky Lab“ vyriausiasis antivirusų ekspertas. – Tačiau kad ir koks būtų mūsų pasaulis po 30 metų, rūpintis jo komfortu, saugumu ir gerove verta jau dabar. Technologijos – tai tiesiog instrumentas, ar jos tarnaus gėriui ar blogiui, priklauso tik nuo žmonių.“
„Facebook“ plečia dronų verslą
2014 12 14 15:01Rodos, jog šiuo metu dronai (autonominiai oro robotai) yra bene didžiausias susidomėjimo objektas robotų technikos pasaulyje. Socialinės žiniasklaidos gigantas „Facebook“ jau seniai siekia išplėsti interneto ryšį visoje planetoje, o tam planuoja pasitelkti dideliame aukštyje skristi gebančias nepilotuojamas oro transporto priemones. Tačiau tik pastaruoju metu kompanija pradėjo telkti dronų pajėgas.
Organizacija paskelbė siūlanti daugiau nei tuziną darbų aviacijos inžinieriams, technikams ir kitiems aeronautikos specialistams. „Facebook“ nori žinoti: Ar tu esi aviacijos inžinierius, galintis sukurti autopiloto sistemą? O gal šilumos inžinierius, gebantis išlaikyti vėsią drono temperatūrą ilgų skrydžių metu? O galbūt sistemos inžinierius, kuris sugebėtų valdyti lazerius kosmose?“ – „Facebook“ darbo skelbimą cituoja tinklapis „CNNMoney“. Pareigas gavę asmenys taps „Facebook“ ryšių laboratorijos komandos nariais. Būtent šioje laboratorijoje kompanija siekia įgyvendinti interneto prieinamumo visoje planetoje viziją.
„Facebook“ organizacija neskuba atsakinėti į klausimus apie dronų pajėgų plėtimą. Markas Zuckerbergas dar kovo mėnesį patikino, jog viskas ką kompanija daro yra siekis, padaryti taip, kad šiame pasaulyje absoliučiai kiekvienas žmogus turėtų lengvą ir greitą galimybę „gauti“ interneto paslaugas.
„Tai daugiau nei kilni labdara. Tai geras verslas. Jeigu „Facebook“ tieks internetą visam likusiam pasauliui, vartotojai taps jo klientais. Šiuo metu „Facebook“ turi 1,35 milijardus vartotojų, o pasaulio populiacija, kaip žinoma, yra 7,1 milijardai“, – rašo Jose Pagliery tinklapyje „CNNMoney“.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Žmonės ir robotai susitinka akis į akį Madride
2014 12 13 09:40Tris dienas Madride vykusiame robotų humanoidų kongrese susirinko daugiau nei 400 robotikos ekspertų. Tai didžiausia pasaulyje, jau keturioliktą kartą vykusi, šios robotikos srities konferencija. Šis renginys organizuojamas kasmet vis skirtingose šalyse, šiais metais pirmą kartą vyko Ispanijoje. Šių metų kongreso tema buvo „Žmonės ir robotai – akis į akį“ (angl. “Humans and robots face to face“).
Robotai humanoidai yra dažniausiai naudojami mokslinėje srityje. Šioje konferencijoje mokslininkai siekė pademonstruoti kaip ši technologija gali būti pritaikyta realiame gyvenime. Vis dažniau sukuriami robotai, padedantys vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, ligoniams kasdienėse veiklose.
Ekspertų nuomone, kartais robotai turi gebėjimų, kurių žmonės negali išvystyti, tačiau dažniausiai jie dirba kartu su žmonėmis, norint pasiekti geriausią rezultatą.
Kongrese robotai patys sveikinosi su svečiais skirtingomis kalbomis, demonstravo šokio, maisto gaminimo ir kitus turimus įgūdžius.
Vienas iš daugiausiai konferencijoje dėmesio sulaukusių robotų buvo NAO – maža universali mašina, kurią galima įsigyti kaip žaislą. NAO gali būti naudojamas edukacinėje srityje, išnaudojant jo gebėjimą mokyti ar rašyti ant interaktyvios lentos. Šis robotas taip pat gali dalyvauti vaikų terapijoje, padėdamas vaikams su judrumo problemomis ar turintiems autizmo sutrikimą.
Dalyviai sako, kad šiuo metu robotai kuriami ir tobulinami nepaprastai greitai. Technologijos tampa vis pigesnės ir pajėgesnės, taigi humanoidų kūrimas yra sparčiai besivystanti sfera.
Šiuo metu daug mokslininkų bando sukurti robotus, sugebančius demonstruoti emocines reakcijas ir jausmus. Tačiau išrasti mąstantį robotą yra sudėtinga ir tikėtina, kad tokie robotai nebus sukurti greitu metu.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Į vikšrus panašūs robotai
2014 12 12 16:40Vikšrai neturi kaulų, tačiau jų kūne yra sudėtinga raumenų sistema, kuri leidžia atlikti įvairius judesius. Jie juda lėtai, lyginant su organizmais, kurie turi kojas ar sparnus, tačiau vikšrai gali gerai manevruoti mažose ir siaurose erdvėse. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių kodėl Pietų Korėjos mokslininkai sumanė sukurti robotą panašų į vikšrą. Vieną dieną tokie robotai gali būti naudojami gelbėjimo ir žvalgybos misijose, patekdami į vietas, kurių negalėtų pasiekti nei žmogus, nei didesni robotai.
Robotas sukurtas pagal sprindžių (drugių šeimos atstovai) vikšrų kūno struktūrą. Forma pagaminta naudojant 3D spausdintuvą, o tada ji užpildyta minkšta, ypač lanksčia silikono medžiaga. Robotas turi tris mažas priekines ir dvi užpakalines kojas, visai kaip ir realūs sprindžių vikšrai. Raumenų sistemos vaidmenį atlieka aštuoni laidai, pagaminti iš formą išlaikančių lydinių (angl. shape-memory alloy wires), kurie „prisimena“ savo pradinę formą ir deformuoti sugeba vėl ją atsistatyti. Šie laidai išsidėstę išilgai visame roboto kūne. Elektros srove sužadinus laidus, jie susitraukia, o vėliau vėl atgauna įprastą formą. Taip sukeliamas roboto judėjimas. Simetriškas laidų sužadinimas skatina robotą judėti tiesiai, o kai laidai sužadinami asimetriškai, robotas daro posūkį.
Bandymai parodė, kad roboto žingsnis siekia 54 mm, o jo judėjimo greitis yra apytiksliai 3,6 mm/s. Jam reikia atlikti 21 žingsnį, kad įveiktų 90 laipsnių posūkį. Tyrėjai tiki, kad ateityje bus galima pasiekti dar geresnių rezultatų, tačiau lyginant su iki šiol sukurtais panašaus tipo robotais, naujasis robotas juda greičiau ir geriau įveikia posūkius.
Vikšro tipo robotas yra paprastas, lengvas ir tylus. Tyrėjai planuoja ateityje tobulinti roboto mobilumą, įdiegdami savarankišką valdymo sistemą. Mokslininkai tikisi pritaikyti naujo roboto judėjimo ir valdymo algoritmus kurdami kitus robotus, siekiant padaryti juos tylesnius, lankstesnius ir lengvesnius. Šią technologiją jie taip pat planuoja naudoti kurdami dirbtines galūnes, įvairius elektroninius, nešiojamus prietaisus ar transformuojant automobilius.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Akys danguje: bepiločiai orlaiviai jau raižo Lietuvos padangę
2014 12 12 09:28Pamatyti priešo išsidėstymą, ieškoti dingusių žmonių, valdyti riaušes ar tiesiog fotografuoti – toks bepiločių orlaivių (BO) universalumas jau pastatė juos į vieną gretą su įprastais lėktuvais civilinėje ir karinėje aviacijoje. Vieni iš BO gamybos pradininkų mūsų šalyje – Lietuvos kosmoso asociacija ir jai priklausantis Kosmoso mokslo ir technologijų institutas.
Bepiločių lėktuvų atsiradimas – ryškus istorinio dėsnio, kad karas paspartina technologijų progresą, pavyzdys.
Pasaulyje žinomi angliška santrumpa UAV (Unmanned aerial vehicle) bepiločiai orlaiviai, šiandien įvairiems tikslams naudojami beveik kiekvienoje šalyje, savo istoriją pradėjo dar XIX a., kai Austrija link Venecijos paleido nepilotuojamus, bombų prikrautus karšto oro balionus.
Nors šie nepilotuojami orlaiviai vis tobulėjo, tačiau jų atliekamas vaidmuo vis dar buvo epizodiškas – Pirmajame pasauliniame kare buvo sukurta nepilotuojama torpeda, sprogstanti po tam tikro laiko, o Antrajame pasauliniame kare naciai į Angliją nukreipė beveik 30 tūkst. bepiločių sparnuotųjų raketų „V-1“, iš kurių, deja, 4 tūkst. sėkmingai atakavo Londoną.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/47803/.
Inf. šaltinis: Lietuvos kosmoso asociacija
6 profesijos, kurias ateityje pakeis robotai
2014 12 11 16:37Mes gyvename nuolat augančių technologijų amžiuje. Jau dabar daug darbo vietų yra mechanizuotos, robotizuotų pagalbininkų dėka mes galime praplėsti pramonės galimybes, palengvinti darbo sąlygas ir pagerinti savo gyvenimo kokybę. Tačiau ar galite įsivaizduoti darbo vietas, kurias gali visiškai pakeisti robotai? Ar kada susimąstėte apie tai? Kaip manote, ar tai trūkumas, kad neteksime darbo vietų dėl robotizuotų mašinų, o gal atvirkščiai, jos kaip tik pakels pragyvenimo lygį?
Šiame straipsnyje bus paminėtos šešios darbo vietos, kurias ateityje pakeis robotai. Žiūrint iš vienos pusės, robotai gali puikiai dirbti šiose profesijose, tačiau iš kitos pusės – yra ir gąsdinančių aspektų. Pavyzdžiui, daugiau nebus piktų darbininkų ir skundų, kol robotas nesuges. Sakysite – tai puiku! Tačiau pagalvokite, ar tikrai robotas galės suteikti žmogišką šilumą, pavyzdžiui, prižiūrėdamas kūdikį ar senolį? Mes tiesiog prarasime galimybę reikšti savo emocijas ir jausmus, kurie yra neatskiriama žmogaus gyvenimo dalis. Taigi, apžvelkime pagrindines profesijas ir pažiūrėkime, kaip jos pakeis mūsų gyvenimą, jei čia įsimaišys robotai.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/47786/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Kai neužtenka dviejų rankų…
2014 12 11 08:46Kartais susiduriama su situacijomis, kuriose praverstų dar viena pora rankų. Masačusetso technologijos instituto informacinių sistemų ir technologijų laboratorijos mokslininkai ruošiasi šį norą paversti realybe. Vadovaujant profesoriui Gariui Asadui, jie sukūrė du papildomų robotizuotų galūnių variantus. Papildomų rankų prototipas buvo pristatytas Honkonge tarptautinėje robotizacijos ir automatizacijos konferencijoje (ICRA).
Papildomas galūnes galima naudoti dviem būdais – tvirtinti prie pečių ir liemens. Robotinių rankų tikslas – suteikti žmogui galimybę atlikti sunkius ir monotoniškus darbus. Tuo pačiu metu papildomos rankos padeda sumažinti žmogaus organizmo krūvį. Priešingai nei egzoskeletai, papildomos robotizuotos galūnės suteikia žmogui daugiau judesių laisvės ir yra gerokai paprastesnės. Egzoskeletų sandara yra gana sudėtinga ir vis dar tebevyksta daug eksperimentų bei jų bandymų.
Papildomos robotizuotos galūnės, tvirtinamos ant pečių, padeda tais atvejais, kai žmogui reikia ką nors pernešti arba palaikyti kokį daiktą aukščiau žmogaus galvos. Kiekviena iš papildomų roborankų juda penkiose ašyse ir turi keičiamą gniaužtų rinkinį. Bendras sistemos svoris neviršija 4,5 kilogramų.
Robotinės rankos valdomos gan paprastai. Trijų daviklių dėka, kurių du pritvirtinti prie „nešėjo“ riešų ir vienas – prie valdomo modulio pagrindo, roborankos stebi aplinka, gauna visą reikalingą informaciją ir nustato papildomų rankų judesių režimą.
Daviklių, giroskopų ir akselerometrų sistemos dėka papildomos rankos adekvačiai reaguoja į „nešėjo“ judesius. Pagrindinį papildomų galūnių elgesį mokslininkai kaip tik dabar bando pritaikyti eksperimentiniams prietaisams. Gautus rezultatus jie panaudos robotizuotų galūnių „intelekto“ kūrimui. Pasak vieno iš projekto dalyvių Baldin Llorens-Bonill’os, patobulinus elgesio algoritmus, roborankas bus galima panaudoti kaip žmogaus kūno tęstinumą.
Pritvirtinus papildomas robotizuotas rankas prie žmogaus liemens, jos veikia pagal tą patį algoritmą, tačiau kitoje plotmėje. Jos padeda palaikyti įvairius objektus, pavyzdžiui, atidaryti duris, palaikyti įrankį arba apsaugoti darbininką nuo kritimo.
Papildomos robotizuotos galūnės, anot autorių, užpildys tą erdvę, kurioje kol kas robotų naudoti negalima, o žmogaus darbas neproduktyvus. Būtent darbininkas su papildomomis rankomis galės išspręsti bent dalį šios problemos.
Jau dabar šiais eksperimentiniais prietaisais susidomėjo korporacija „Boeing“ ir finansuoja didžiąją projekto dalį. Ji tikisi įsigyti patikimą instrumentą, kuris padės optimizuoti lėktuvų surinkimo procesą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Eccerobot“ – pirmasis anatominis robotas pasaulyje
2014 12 10 17:37
„Eccerobot“ – tai pirmasis robotas pasaulyje, turintis žmogaus mimiką, tokius pačius raumenis ir refleksus, ir netgi skeletą.
Kūrėjai pasistengė atkurti robotizuotą anatominį žmogaus dvynį. Jų mašina-skeletas pagaminta iš termoplastinių polimerų ir daugiau nei 80 dirbtinių raumenų, kurių dėka robotas gali judėti.
Robotizuoti raumenys veikia lygiai taip pat kaip žmogaus ar gyvūno, t. y. raumenų kombinacijos juda atliekant bet kokį judesį. Kurdami robotą „Eccerobot“, kūrėjai didelį dėmesį skyrė roboto veido raumenims. Tačiau, kad tiksliai tai atkartotų, jie ilgai tyrinėjo mechaniką ir žmogaus mimikos raumenų interpretavimą.
Robotas „Eccerobot“ turi gausybę įvairių daviklių, kurių dėka gauna informaciją apie jį supantį pasaulį. Į robotą integruotos plataus matomumo vaizdo kameros, sensoriniai davikliai ir akselerometras, kuris stebi kūno padėtį erdvėje.
Atvirkštinio ryšio sistemos, gaunamos iš daviklių, dėka, robotas „Eccerobot“ gali valdyti praktiškai visus žmogaus refleksus, tiksliau tariant, jis turi vestibiuliarinį aparatą. Todėl, tam tikrais atvejais, roboto reakcija beveik niekuo nesiskiria nuo žmogaus elgesio. O daryti įvairias mimikas, robotas sugeba ne blogiau nei cirko klounas!
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dronas „Vertikul“
2014 12 10 09:36Su dronais „Vertikul“ atliekami bandymai, kurie padės ištirti krovinių gabenimo oru praktiškumą. Tačiau robototechnikos specialistai į tai žiūri gana skeptiškai. Pasak jų, norint šiam tikslui panaudoti dronus, pirmiausia jie turi pasižymėti šiomis savybėmis: jie turi būti lengvi; jie turi beveik nutūpti ant krovinio užsakovo „prieangio“.
Egzistuoja daugybė problemų, kurias reikia išspręsti, kad bepiločiai lėktuvai galėtų gabenti krovinius realybėje. Nemažai keblumų susiję su teisiniu skrydžių reglamentavimu, tačiau yra ir techninių nesklandumų. Tyrinėtojai iš Belgijos, bandė spręsti kai kurias problemas, tokias kaip nusileidimo aikštelės, dronų krovinių skirstymas ir jų veikimo diapazono plėtimas.
Pakilimai ir nusileidimai, greičiausiai, bus pati sudėtingiausia šio projekto dalis. Nusileidimo aikštelėse turės būti specialūs ženklai, skirti tiksliam nusileidimui. Naktį jas turės apšviesti pakankamas šviesos diodų kiekis. Kai dronas bus netoliese nusileidimo taško, tik tada jis galės nutūpti.
Kadangi nusileidimo aikštelės bus vienintelė vieta dronams pakilti ir nutūpti, jos turės bepiločiams lėktuvams suteikti visą techninę pagalbą, kad jie galėtų autonomiškai pakilti ir nusileisti. Dronas „Vertikul“ turi gerą savybę – mechanizmas, kuriame gabenamas krovinys ir pats dronas yra visiškai apsaugoti nuo nepageidaujamų oro sąlygų. Nors robototechnikos specialistai, kurie kuria šią sistemą, vis dar ją tobulina, kad ji galėtų gerai veikti esant vėjuotam orui.
Tačiau svarbiausia yra tai, kad dronas Vertikul gali vertikaliai pakilti ir nutūpti, o taip pat skridimo metu persitransformuoti iš vertikalaus skrydžio į horizontalų. Tai vienas iš svarbiausių pranašumų prieš sraigtinius skraidančius aparatus.
Kvadrokopteriai ir kitos bepilotės skraidyklės, veikiančios rotorių dėka, pasižymi puikiu manevringumu ir joms nereikia kilimo ir tūpimo takų. Tačiau yra priežastis, kodėl kroviniai gabenami lėktuvais, o ne sraigtiniais skraidančiais aparatais. Lėktuvų sparnai sukuria kur kas didesnę kėlimo jėgą. Todėl, lėktuvai yra efektyvesni ir naudoja mažiau degalų palyginus su sraigtasparniniais skraidančiais aparatais. Kol kas nėra duomenų apie tai, kiek efektyvus yra robotizuotas lėktuvas „Vertikul“. Tačiau žinoma, kad jis gali skristi 30 kilometrų diapazonu, o tai jau gana neblogas rodiklis eksperimentiniams bepiločiams lėktuvams gabenantiems krovinius.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
NASA skelbia savojo robotų iššūkio registracijos pradžią
2014 12 10 08:11Jau galima registruotis į ketvirtąsias NASA organizuojamas „Sample Return Robot Challenge“ varžybas, kurios vyks 2015 metais birželio 8–13 dienomis. Autonominių robotų varžybos, kurių fondas yra 1,5 mln dolerių, bus rengiamos Vorčesterio politechnikos institute Vusteryje, Masačusetso valstijoje, kuriame varžybos organizuojamos nuo 2012 metų.
Komandos turės pristatyti robotą, kuris sugebės surasti ir surinkti geologinius pavyzdžius didelėje teritorijoje su nelygiu paviršiumi be jokios žmogaus pagalbos. Tai bus dviejų lygių rungtys, kurios palaipsniui bus vis sudėtingesnės.
Varžybų tikslas – paskatinti autonominės navigacijos ir robotizuotų technologijų manipuliavimo vystymąsi. Šių varžybų dėka, atsiradusios naujos technologijos praplės NASA galimybes, pavyzdžiui, kosmoso tyrinėjimuose, o taip pat padės labiau išvystyti robotikos sritį, kuri šiais laikais yra neatskiriama pramonės dalimi.
Pasak NASA Marshallo losminių skrydžių centro programos „Centennial“ vadovo Samo Ortegos, robotai, kuriuos pristato komandos, kasmet tampa vis protingesni. Be to, be galo įdomu stebėti, kai kūrėjai, nekreipdami dėmesio į sunkumus, žengia pirmyn ir daro didžiulį šuolį naujų technologijų plėtroje.
Nuo to laiko, kai pradėtos rengti varžybos, jose dalyvavo daugiau nei 20 komandų iš JAV ir kitų pasaulio šalių. 2014 metais devyni iš dalyvių buvo naujokai. Komandoje gali būti vienas arba keli dalyviai. Kartu su komandomis, kurios atstovavo universitetus, nedideles įmones, šeimas ir kolegų grupes, šiais metais pirmą kartą dalyvavo ir mokinių komanda.
Pirmose varžybose, vykusiose 2012 metais, nei viena komanda nelaimėjo piniginio prizo, nes robotai tinkamai neatliko nei vienos užduoties. 2013 metų rungtynėse NASA apdovanojo komandą „Team Survey“ iš Los Andželo 5000 dolerių suma už įveiktas visas pirmojo lygio užduotis. O 2014 metais buvo apdovanota komanda „Virginia Mountaineers“ iš Morgantauno 5000 dolerių suma, kuri taip pat įveikė pirmojo lygio užduotis. Abi komandos turės teisę dalyvauti 2015 metais vyksiančiose varžybose, iš karto pereidamos prie antrojo lygio užduočių.
Programa „Centennial Challenges“ yra „NASA’s Space Technology Mission Directorate“ projekto dalis, kuri kuria ir testuoja technologijas, skirtas įgyvendinti aerokosmonautikos misijas ateityje. Vadovybė ir toliau prašo pagalbos geriausių ir protingiausių mokslininkų pramonės srityje bei vyriausybės plėsti inovacijas ir vystyti šią mokslo sritį. Gautos investicijos pastūmės į priekį kosmoso gelmių tyrinėjimus.
Inf. šaltinis: Robotika.lt