Robotikos renesansas: ar robotai taps visaverčiais žmogaus partneriais?
2015 01 05 18:21 
Informacinių technologijų pažanga keičia pasaulį įvairiais, dažnai netikėtais būdais. Antai pastaruoju metu revoliucinius pokyčius išgyvena 3D spausdintuvų sritis. Kas galėjo pagalvoti, jog bus galima greitai ir patogiai atsispausdinti ne tik įvairiausius objektus, bet ir gyvus organus transplantacijai.
Kita sritis, šiuo metu stovinti ant revoliucijos slenksčio – robotika. Naudojant tokias naujas metodikas, kaip gilus mokymasis („deep learning“) bei „Kinect“ jutiklių sistema, siekiama padaryti robotus protingesnius, galinčius mokytis iš savo klaidų ir tobulėti. Taigi visaverčiais žmogaus partneriais.
„Esminį lūžį padarė kompiuterinė technika, t. y. skaičiavimo pajėgumų padidėjimas tūrio masės vienetui. Kuo aukštesnis intelektas, tuo daugiau reikia atlikti skaičiavimų, naudoti gerokai tikslesnius jutiklius. Šiuolaikiniai procesoriai labai galingi ir naudoja nedaug energijos“, – LRT Televizijos laidai „Mokslo ekspresas“ sako VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Darius Rudinskas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/48038/.
Inf. šaltinis: LRT Televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt
Robotas-sepija plaukia pastelkdamas banguojančius pelekus
2015 01 05 08:16Ciuricho Autonominių sistemų laboratorijos tyrėjai Kalėdas pasitiko kartu su šventiškai nusiteikusiais robotais. Galbūt jau matėte šį nuotaikingą video. Nors visi robotai išties atrodė žaismingai ir įdomiai, užklupti Kalėdinės nuotaikos, tačiau vienas jų itin išsiskyrė iš kitų.
Tai neįprastos išvaizdos povandeninis robotas-sepija, turintis keturis vėduokliškus banguojančius pelekus. Pirmasis „Sepios“ (toks roboto pavadinimas) oficialus pasiplaukiojimas įvyko dar praėjusių metų gegužės mėnesį.
Ciuricho (Šveicarija) Federalinio technologijų universiteto studentai šiam robotui įkvėpimo sėmėsi iš sepijos, nedidelio galvakojo moliusko, kuris judėsenai naudoja porą banguojančių pelekų.
Sepijos yra itin manevringi maži gyvūnėliai, tačiau „Sepios“ pasižymi daugybe patobulinimų, turi keturis atskirai valdomus pelekus, leidžiančius laisvai keisti savo sukimosi ašį ir judėti bet kuria kryptimi.
Iš ties robotas veikiau primena sepijos ir dviejų peiliažuvių hibridą. Kalbant apie peiliažuves, būtent į jas žvelgdama kita mokslininkų komanda iš JAV Northwesterno universiteto sukūrė labai panašią banguojančio peleko robotinę technologiją.
Grįžtant prie „Sepios“, vietoje fiksuoto peleko velenų bangavimo dažnio bei amplitudės, kiekviena jo peleko „ašaka“ valdoma atskiro judintuvo ir gali lankstytis net 270 laipsnių kampu. Iš viso panaudoti 36 tokie judintuvai o visam robotui pagaminti prireikė dar maždaug 4600 įvairių detalių.
Kada „Sepios“ veikia sklandžiai, jis gali pasiekti iki 1,8 km/h greitį ir panerti į maksimalų 10 metrų gylį. Jo baterijos veikimo užtenka valandai su puse, o tai užtektinai, norint suorganizuoti povandeninę ekspediciją.
„Sepios“ nesunkiai plaukia per vešlius jūržolių plotus ar net dumblių sankaupas, o tai būtų tikras košmaras bet kuriai kitai propelerių ar kitų besisukančių detalių pagrindu judančiai povandeninei transporto priemonei.
Taip pat, anot Ciuricho universiteto mokslininkų, jų robotinė-sepija sukuria minimalią turbulenciją, o tai paverčia šį įrenginį tobulu įrankiu povandeninio pasaulio gyvybės tyrinėjimams.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Japonai sukūrė mėtomą žvalgybos robotą
2015 01 04 08:05Japonijos gynybos ministerijos Techninių tyrimų ir plėtojimo institutas (TTPI) artėja prie Mėtomo žvalgybos roboto projekto pabaigos.
Tai mažas juodas rutulys, šiek tiek daugiau nei du kartus didesnis už beisbolo kamuoliuką. Savigynos pajėgos galės šį robotinį kamuoliuką sviesti į zonas, kurios kelia pavojų žmogaus gyvybei ir nuotoliniu būdu ištyrinėti jų aplinką, prieš imantis kokių nors veiksmų.
Robotas padengtas guma, kuri jį apsaugo nuo smūgių. O jos jam tikrai prireiks, nes pagrindinė jo paskirtis – būti mėtomam per langus į patalpas, kuriose laikomi įkaitai arba į dėl žemės drebėjimų ar sprogimų sugriautus pastatus. Robotiniui rutuliui nusileidus, iš šonų iššoka du ratukai, leidžiantys jam judėti. Robotas valdomas nuotoliniu būdu, o jo aprėptis siekia nuo 20 iki 30 metrų.
Žvalgybai robote įtaisyta vaizdo kamera su infraraudonųjų spindulių naktinio matymo galimybe. Robotas gal žvelgti į priekį nuo 2 iki 3 metrų visiškoje tamsoje. Taip pat robotas turi mikrofoną, kuriuo gali pasiklausyti šalia vykstančių pokalbių arba išgirsti sužeistųjų pagalbos šauksmus.
Nors TTPI atrodo pakankamai užtikrinti savo nuveiktu darbu, viešai skelbdami apie šį robotą, tačiau patys mokslininkai pripažįsta, jog dar būtina atlikti kai kuriuos patobulinimus. Viena iš didžiausių rutulio problemų – jis nesugeba įveikti aukštesnių nei 3 cm kliūčių, tokių kaip laiptai ar nuolaužos. Taip pat robotą įtemptai naudojant, jo baterija veikia tik 20–30 minučių TTPI taip pat planuoja padaryti robotą paprastesniu, kad reikalui esant, jį būtų galima nesunkiai pataisyti mūšio lauke ar kitos įtemptos situacijos metu.
Nepaisant dar laukiančio darbo, šis išradimas nuėjo ilgą kelią, nuo pat pirmo jo modelio pasirodymo 2007-aisiais. Pirmą kartą pristatytas šio roboto prototipas svėrė 2,8 kg, o savo dydžiu priminė regbio kamuolį. Dabar robotinio rutulio diametras tik 11 centimetrų, o sveria jis tik 670 g. Mėtomas žvalgybos robotas šiuo metu yra lauko bandymų stadijoje, tačiau netolimoje ateityje jo dar laukia keletas papildymų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Norite įsigyti droną? Geriausios 2014 metų skraidyklės
2015 01 03 15:47Galbūt norite įsigyti savo pirmąjį droną, tačiau nežinote, kuris geriau tiktų pradedančiajam arba, kuo vieni dronai geresni už kitus? Puslapis MyFirstDrone.com sudarė šių metų geriausių vartotojams prieinamų robotinių skraidyklių dvyliktuką.
Šis trumpas gidas supažindins skaitytojus su visomis geriausiomis naudojimui pilnai paruoštomis daugiasraigtinėmis skraidyklėmis. Geriausiųjų dvyliktukas buvo sudarytas atsižvelgiant į drono gebėjimus, kokybę, valdymo paprastumą bei kainą. Tiesa, koks dronas tiks geriausiai jums, galite nuspręsti tik jūs patys, todėl svarstant, kokią skraidyklę išsirinkti, nereikėtų atmesti ir žemesnėmis vietomis įvertintų robotų, ypač žinant, kad visų jų charakteristikos ir pritaikymo galimybės skiriasi.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/48020/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Akys danguje: bepiločiai orlaiviai jau raižo Lietuvos padangę
2015 01 02 20:10Pamatyti priešo išsidėstymą, ieškoti dingusių žmonių, valdyti riaušes ar tiesiog fotografuoti – toks bepiločių orlaivių (BO) universalumas jau pastatė juos į vieną gretą su įprastais lėktuvais civilinėje ir karinėje aviacijoje. Vieni iš BO gamybos pradininkų mūsų šalyje – Lietuvos kosmoso asociacija ir jai priklausantis Kosmoso mokslo ir technologijų institutas.
Bepiločių lėktuvų atsiradimas – ryškus istorinio dėsnio, kad karas paspartina technologijų progresą, pavyzdys.
Pasaulyje žinomi angliška santrumpa UAV (Unmanned aerial vehicle), bepiločiai orlaiviai šiandien įvairiems tikslams naudojami beveik kiekvienoje šalyje. Jie savo istoriją pradėjo dar XIX a., kai Austrija link Venecijos paleido nepilotuojamus, bombų prikrautus karšto oro balionus.
Nors šie nepilotuojami orlaiviai vis tobulėjo, tačiau jų atliekamas vaidmuo vis dar buvo epizodiškas – Pirmajame pasauliniame kare buvo sukurta nepilotuojama torpeda, sprogstanti po tam tikro laiko, o Antrajame pasauliniame kare naciai į Angliją nukreipė beveik 30 tūkst. bepiločių sparnuotųjų raketų „V-1“, iš kurių, deja, 4 tūkst. sėkmingai atakavo Londoną.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/48031/.
JAV dronų naudotojų laukia griežti įstatymai
2015 01 02 10:01Ūkininkai nori, kad dronai prižiūrėtų jų laukus. Vestuvių fotografai nori dronų tam, jog galėtų juos panaudoti nuotraukoms iš dangaus. „Tačiau šiems norams netrukus gali prireikti piloto licencijos“, – rašo Jose Pagliery, portalo „CNNMoney“ apžvalgininkas. Įstatymų, anot publikacijos autoriaus, verta tikėtis griežtų.
Straipsnyje teigiama, jog metams baigiantis FAA (JAV Federalinės Aviacijos Administracija) pateiks apsvarstytas taisykles, kurios bus taikomos visiems nedideliems oro robotams, valdomiems nuotoliniu būdu, verslo ar komercijos tikslais. FAA pozicija – anot patikimų, bet neįvardytų J. Pagliery šaltinių – dronams turi būti taikomi griežti priežiūros ir eksploatacijos standartai, kuriuos gali būti sunku įgyvendinti.
Viena iš numanomų taisyklių – visi dronai, lengvesni nei 55 svarai (maždaug 25 kilogramai), padangę narstyti galės tik dienos metu, o nepilotuojamą oro transporto priemonę valdantis operatorius turės tikslingai prižiūrėti roboto skrydį. Be to, prognozuojama, kad robotams nebus leista pakilti aukščiau 400 pėdų (apie 120 metrų).
Publikacijos autorius teigia, jog tokių įstatymų įsigaliojimas netaps teigiamu veiksniu oro robotų pramonėje. Reglamentai padidins dronų naudojimo išlaidas, apribos geografinį diapazoną. Be to, sunkesni nei 55 svarai skraidantys mechanizmai bus išstumti iš „galimybių rinkos“.
„737 lėktuvo valdymas absoliučiai skiriasi nuo nepilotuojamo aviacijos roboto kontrolės“, – teigia „Airware“ kompanijos vadovas Jesse Kallman. Pasak jo, idėja, jog dronų valdymui gali tekti įsigyti piloto licenciją yra ne tik nepagrįsta, bet ir absurdiška.
Manoma, jog piloto licencijos reikalavimas valdant droną verslo ar pramonės srityse drastiškai sumažins oro robotų panaudojimą įvairiose industrijose, kuriose nepilotuojami aviacijos mechanizmai būtų naudingi.
Oro robotai – tai kur kas daugiau nei pramoga. Jiems piešiamas svarbus vaidmuo ateityje, susijęs su komerciniu ir pramoniniu panaudojimu. Dronai tinkami ne tik greitam vaistų ar kitų medicinos priemonių gabenimui į sunkiai pasiekiamas katastrofų vietas. Nedidelės energetikos kompanijos galėtų naudoti dronus iš arti apžiūrint vėjo jėgaines (šiuo metu šį darbą atlieka technikai, kurie, norėdami efektyviai atlikti darbą, turi stovėti įrenginio viršuje, beveik 80 metrų aukštyje). Geležinkelio įmonės norėtų dronus naudoti kaip palydovus traukiniams ilgose kelionėse bei geležinkelio bėgių tikrinimui.
Nepilotuojamos oro transporto priemonės turi daugybę pritaikymo galimybių, tačiau FAA reglamentai riboja numanomas galimybes net tik JAV, bet ir turi įtakos visame pasaulyje. Ar Federalinė aviacijos administracija elgiasi neteisingai ignoruodama inovacijas, atsakyti sunku. Vis dėlto įstatymų griežtumas skirtas tam, jog būtų užtikrintas žmonių saugumas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dronai pakeis žmones atlikdami inventorizaciją
2015 01 01 16:21Inventorizacija yra nuobodus, varginantis ir neįdomus darbas. Dažnai tam naudojamos RFID antenos arba optiniai skeneriai, kuriais nuskaitoma kiekviena sandėlyje esanti prekė ir taip užregistruojama jos buvimo vieta.
Internetinės parduotuvės „Amazon“ sandėliuose naudojama inventorizacijos sistema, kurioje nurodyta kiekvienos prekės vieta ir kiekis. Prireikus tam tikros prekės į tą vietą siunčiamas ratuotas robotas, kuris atneša ją. Robotai taip pat papildo dėžes, pritrūkus prekių. Šie būdai gali veikti efektyviai, tačiau jie yra brangūs ir ganėtinai sudėtingai pritaikomi.
Mokslininkai siūlo paprastesnį būdą kaip galima palengvinti inventorizaciją. Jų manymu, autonominiai dronai, kurie turi RFID antenas ar kameras ir tokiu būdu nustato tikslią prekių buvimo vietą, gali kur kas geriau pakeisti žmones.
Vokietijos mokslininkai, dirbantys „Fraunhofer“ institute, Dortmunde, mano, kad dronai gali būti geri pagalbininkai atliekant inventorizaciją sandėliuose ar parduotuvėse. Jų projektas pavadintas „InventAIRy“. Jie orientuosis erdvėje naudodami ultragarso jutiklius, 3D kameras ir lazerinius skenerius.
Dronai yra tinkami atlikti inventorizaciją dėl keleto priežasčių. Visų pirma, vieta, kurioje atliekama inventorizacija dažniausiai yra struktūruota, todėl dronai gali gerai joje orientuotis. Sandėliuose prekės kraunamos taip, kad užimtų kuo mažiau vietos, ir būtų išnaudota visa turima erdvė. Taigi prekės į lentynas kraunamos taip aukštai, kaip tik įmanoma. Žmonėms reikalingos kopėčios, tačiau skraidantys dronai gali nesunkiai pasiekti ir identifikuoti aukštai esančias prekes.
Planuojama, jog jau įpusėjus 2015 metams, naujoji sistema veiks pusiau autonomiškai, judės tarp lentynų ir gebės išvengti kliūčių. Vėliau bus pridėtos RFID antenos, integruota duomenų bazė ir algoritmas, leidžiantis robotui atlikti užduotis visiškai savarankiškai.
Mokslininkai nusiteikę optimistiškai ir tiki, kad netolimoje ateityje jų projektas labai pasitarnaus palengvinant ir optimizuojant darbus sandėliuose.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Komerciniai dronai: galios potencialas ekonomikoje
2014 12 31 12:18Verslo tinklalapyje „Businessinsider“ ekspertas Marcelo Ballve pateikia įžvalgas apie dronų daromą įtaką ekonomikai.
„Visai neseniai, kai žmonės išgirsdavo žodį „dronas“, jie galvodavo apie nepilotuojamus karinius orlaivius ar lėktuvus, dalyvaujančius prieštaringose, slaptose misijose“, – rašo M. Ballve. Autorius pabrėžia, kad situacija pradėjo keistis Jeff Bezos paskelbus, jog „Amazon“ ketina įgyvendinti robotų-kurjerių idėją. Nuo tada nepilotuojamos oro transporto priemonės tapo geidžiama „atributika“ bene kiekvienoje industrijoje – nuo mokslo ir medicinos iki pramogų ir prekybos.
Straipsnyje rašoma, jog nors mažai tikėtina, kad artimiausioje ateityje dronai taps kasdienio gyvenimo dalimi, jie tikrai bus svarbus aspektas verslui ir individualiems vartotojams, užsiimantiems gamyba ar, pavyzdžiui, ūkininkavimu.
„Naujoje „BI Intelligence“ ataskaitoje mes analizavome komercinių ir karinių dronų rinką, siekdami įvertinti oro robotų industrijos potencialą plėstis, bei aiškinomės, kurios industrijos, per artimiausius kelis metus, bus labiausiai paveiktos dronų integracijos ir pakeis jų verslo modelį“, – informuoja straipsnio autorius, teigdamas, kad komercinių dronų potencialas ekonomikai ir naujo verslo modelio formavimui yra labai didelis. Ataskaitoje teigiama, kad per artimiausius dešimt metų dronų gamybai bus išleisti 98 milijardai dolerių, o 12 procentų visos sumos sudarys komercinių oro robotų gamyba ir pritaikymas.
Manoma, kad nepilotuojamų oro transporto priemonių panaudojimo plėtra, nepaisant įvairių nepalankių įstatymų, slopinančių jų eksploatacijos galimybes, taps kritiniu faktoriumi daugeliui pramonės šakų ir turės įtakos bendrai pasaulio ekonomikai.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Mokslininkai sukūrė robotizuotas rankas, valdomas mintimis
2014 12 30 09:07Robotizuotos rankos žmonėms su amputuotomis galūnėmis – nebe fantazija, o amerikiečių mokslininkų sukurta realybė. Mintimis valdomas galūnes sukūrė tyrėjų grupė iš Johnso Hopkinso fizikos laboratorijos Merilande. Pirmuoju pacientu tapo Leslie‘is Baugas, prieš 40 m. per nelaimingą atsitikimą netekęs abiejų rankų.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
„GoPro“ ketina pradėti dronų gamybą
2014 12 29 02:00Kompanija „GoPro“, kuri technologijų pasaulyje žinoma dėl aukštos kokybės kamerų, skirtų filmuoti veiksmo scenas, svarsto dronų gamybos galimybę. Pasak portalo „Businessinsider“ bei „Wall Street Journal“ informacijos, „GoPro“ projektuojami oro robotai būtų skirti asmeniniam naudojimui, kitaip tariant, tai būtų dronai sukurti remiantis „vartotojiškumo“ koncepcija.
Kompanija pranešė, jog ketina pradėti funkcionalių daugiasraigčių skraidyklių pardavimą, kurios iš kitų oro robotų išsiskirtų unikalia ypatybe – ypač aukštos raiškos kamera. Šie dronai būtų skirti ne komerciniam panaudojimui, o asmeniniams vartotojų poreikiams. „GoPro“ robotinių skraidyklių gamybos ir pardavimo veiklą siekia pradėti 2015 metais. Kaina, anot „Wall Street Journal“ gali svyruoti nuo 500 iki 1000 dolerių (apie 1400–2800 Lt).
Organizacijos „GoPro“ siekis prisijungti prie dronų pramonės nestebina. Kompanijai nepilotuojamų skraidyklių gamybos sritis nėra nauja, nes organizacija bendradarbiauja su įvairiais oro robotų kūrėjais (pavyzdžiui, „3D Robotics“) ir tiekia jiems profesionalias kameras, skirtas panaudojimui dronuose.
Nepaisant sunkumų, su kuriais susiduria oro robotų industrija, dronai vis dažniau tampa šių dienų robotikos dėmesio centru. Universalumas ir dinamika nepilotuojamų oro transporto priemonių panaudojimo galimybėse skatina vis daugiau kompanijų prisijungti prie šių modernių mechanizmų gamybos. „GoPro“ tiekia kameras dronų gamintojams ir tokiu būdu prisideda prie „oro fotografijos“ plėtros, todėl jų noras sukurti autentiškus autorinius dronus, su įmantriomis aukštos raiškos kameromis, yra ne tik strateginis, bet ir elementarus.
Inf. šaltinis: Robotika.lt