Robotų orkestras atliko serialo „Doctor Who“ melodiją
2015 01 07 16:05
Robotai įrašinėja albumus su žmonėmis, pergroja tokių grupių kaip „Motörhead“ dainas ar net atlieka vokalines džiazo partijas. Tačiau, regis, to jiems negana. Dabar robotai subūrė net nuosavą orkestrą.
Didžiųjų žiemos švenčių proga, 15 robotinių muzikantų suvienijo jėgas ir šis robotų orkestras atliko unikalią serialo „Doctor Who“ (liet. Daktaras Kas“) melodijos versiją.
Didžiosios Britanijos Karališkojo instituto mokslininkai, specialių Kalėdinių paskaitų metu, transliuotų „BBC Four“ kanalu Jungtinėje Karalystėje, pasitelkė 15 robotų, kuriems taip pat akomponavo žmonės ir atliko minėtojo mokslinės fantastikos serialo teminę dainą.
Keletą robotinio orkestro muzikantų sudarė modernūs humanoidai, grojantys klavišiniais instrumentais bei teraminu, kiti orkestro nariai, buvo tik robotinės rankos, laikančios būgnų lazdeles arba seno modelio spausdinimo aparatai, mušantys ritmą. Savo burzgimu muzikinę kompoziciją papildė net skraidantis dronas.
1825-aisiais britų mokslininko Maiklo Faradėjaus pradėtos ir tradicija tapusios Karališkojo instituto kalėdinės paskaitos kasmet transliuojamos per Jungtinės Karalystės televiziją. Kiekvienais metais paskaitų tema keičiasi, o ją pristato pasirinktos mokslinės srities ekspertai.
Šių metų tema buvo „Kibirkščių lietus – kaip patobulinti savo namus“, kurią pristatė profesorė Danielle George, elektros inžinierė iš Mančesterio universiteto.
„Įkvėpta pačio Karališkojo instituto nario Maiklo Faradėjaus, profesorė Danielle George siekia panaudoti paprastus motorus, kurdama pasaulio geriausią robotų orkestrą, – skelbė Karališkojo instituto tinklalapis. – Šioje paskaitoje, Danielle paaiškins, kaip veikia ši robotika ir motorais varomi įrenginiai, bei pademonstruos, kaip šie dalykai gali būti pritaikomi, duodant pradžią technologinei revoliucijai.“
Karališkasis institutas savo tinklalapyje taip pat skelbia daugybę mokslinių projektų, kuriuos galėsite atlikti patys, įskaitant, namų darbo projektorių, muzikinius instrumentus, nuotolinio valdymo dovanas, hologramas, lietimo ekranui skirtas pirštines bei daugybę kitų šaunių dalykų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas pamokys jus, kaip žaisti alaus pongą
2015 01 06 18:24„Versaball“ savo išvaizda primena minkštą streso kamuoliuką, bet iš tiesų tai pramoninis robotas, skirtas saugiam darbui su įvairiais objektais. Norėdami pademonstruoti, kad šis robotas ne tik sugeba puikiai dirbtim bet ir linksimtis, jo kūrėjai nusprendė „CES 2015“ parodoje, kuri vyks sausio 6–9 dienomis, surengti „Versaball“ ir pongo čempionų iš Bpong.com parodomąją dvikovą.
Kai „Versball“ projektas buvo pristatytas pernai, jo pagrindinė paskirtis buvo pasiūlytai naują, paprastą, universalų, nebrangų ir saugų šalia esantiems žmonėms būdą, kaip robotas galėtų sugriebti įvairius objektus, be nuolatinio jo naudojamų instrumentų keitimo ir programinių atnaujinimų. Norėta sukurti itin nesudėtingą „įjungtaišjungta“ tipo vieno mygtuko paspaudimo komandą. Šiuo atveju, roboto ranką atstojanti įgaubta pagalvėlė išleisdama orą susitraukia, taip sugriebdama norimą objektą, o orui pripildant pagalvėlę – jį paleidžia. Priešingai nei mechaniniai griebtuvai, paremti rankos modeliu, Versaball turi maišelio formos suėmiklį, kuris suteikia įrenginiui sukibimo savybes.
Žemiau pateiktame „Youtube“ filmuke, „Empire Robotics“ komanda demonstruoja, jog Versaball geba ne tik paimti ping pongo kamuoliukus, bet taip pat ir itin tiksliai juos sviesti į pasirinktus puodelius. Roboto veikimas kiek primena oro patrankos šūvius. Norėdamas sugriebti objektą, „Versaball“ išsiurbia orą iš kamuoliuko polimerinio apvalkalo, taip kamuoliukas stipriai suspaudžiamas, lyg plytą primenanti kava vakuuminiuose pakeliuose. Norėdamas išmesti kamuoliuką, „Versaball“ papučia į kamuoliuką, susidaręs vakuumas dingsta ir objektas išskrieja.
Remiantis šia paprasta, bet sumania technika, kuo labiau suspaudžiamas kamuoliukas, tuo stipriau jis išsviedžiamas. Su tinkama slėgio kontrole bei truputėliu taikymosi, prie UR robotinės rankos pritaisytas „Versaball“ sugeba itin tiksliai pataikyti kamuoliuką į už 2 metrų esančius nedidelius plastikinius puodelius.
„Versaball“ drąsiai priims bet kurio „CES 2015“ dalyvio iššūkį ir stos į mūšį alaus pongo dvikovoje. Visą tai vainikuos sausio 6 dieną įvyksiantis mačas, kuriame galutinėje „mašinos ir žmogaus“ kovoje, robotas varžysis su „Bpong“ pasaulio čempionato nugalėtojais.
„Empire Robotics“ atstovai teigia, jog šios varžybos skirtos ne tik pralinksminti CES svečius. Tai tai pat padės pademonstruoti „Versaball“ objektų sugriebimo, išlaikymo bei itin taiklaus svaidymo galimybes. Taip pat tai padės pademonstruoti, jog šis robotas gali saugiai dirbti šalia žmonių; mažai tikėtina, jog minkštas roboto griebtuvas galėtų sužeisti kieno nors įstrigusius pirštus.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotinis lopšys pats pasups kūdikį
2015 01 06 08:11„MamaRoo“ – tai kūdikiams skirtas lopšys, kurį galite valdyti savo išmaniojo telefono programėle.
Kaip žino kiekvieno kūdikio tėvas, mažyliui ėmus verkti, nuraminti jį gali būti itin sunkus ir varginantis darbas – ypač, jeigu tuo metu privalote užsiimti kita veikla.
Čia į pagalbą atskuba „mamaRoo“. Oficialiai pristatytas 2010-aisiais, „mamaRoo“ yra robotinis lopšys, turintis keletą skirtingų pasirenkamų supamųjų ir kilnojamųjų judesių programų. 2015-uosius šis lopšys pasitinka gerokai atsinaujinęs – dabar jis turi „Bluetooth“ jungtį bei gali būti valdomas išmaniuoju telefonu.
Kitus atnaujinimus sudaro, naujas LCD valdymo sąsajos ekranas, naujas širdies plakimo garso leistuvas, kuris nuramina supama kūdikį, be jau senesnėse versijose buvusių gamtos garsų įrašų. Taip pat galite prijungti savo paties išmanųjį telefoną arba MP3 grotuvą, bei leisti norimus garso įrašus per lopšyje integruotas garso kolonėles. Visa tai valdoma programėle, kuri taip pat teikia patarimus kaip naudotis lopšiu.
Robotinį lopšį sukūrusios įmonės „4moms“ generalinis direktorius Robas Daley teigė, jog atsižvelgiant į vertingas vartotojų įžvalgas, „4moms“ kuria kūdikiams skirtą įrangą, kuri padeda išspręsti opiausias jų priežiūros problemas. Daley teigimu, tėvai prašė nuotolinio lopšio valdymo galimybės, kad galėtų pakeisti „mamaRoo“ nustatymus, netrikdydami besiilsinčio arba žaidžiančio kūdikio, taigi kompanija atsižvelgė į tai ir dabar tai galima atlikti naudojant „4moms“ programėlę.
Lopšyje įdiegtos penkios supimo programos, atkartojančios natūralius kūdikių patiriamus judesius. Tuo tarpu lopšio viršuje kabo dvipusiai žaislai (viena jų pusė spalvota, o kita išmarginta baltais ir juodais raštais), skirti patraukti jų dėmesį.
Lopšyje naudojama „iOS“ ir „Android“ programinė įranga yra nemokama (nors kol kas ji prieinama tik JAV gyventojams), tuo tarpu pats „mamaRoo“ robotinis lopšys kainuoja apie 200 eurų. Už 225 eurus galima įsigyti spalvingesnį lopšio modelį.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotikos renesansas: ar robotai taps visaverčiais žmogaus partneriais?
2015 01 05 18:21 
Informacinių technologijų pažanga keičia pasaulį įvairiais, dažnai netikėtais būdais. Antai pastaruoju metu revoliucinius pokyčius išgyvena 3D spausdintuvų sritis. Kas galėjo pagalvoti, jog bus galima greitai ir patogiai atsispausdinti ne tik įvairiausius objektus, bet ir gyvus organus transplantacijai.
Kita sritis, šiuo metu stovinti ant revoliucijos slenksčio – robotika. Naudojant tokias naujas metodikas, kaip gilus mokymasis („deep learning“) bei „Kinect“ jutiklių sistema, siekiama padaryti robotus protingesnius, galinčius mokytis iš savo klaidų ir tobulėti. Taigi visaverčiais žmogaus partneriais.
„Esminį lūžį padarė kompiuterinė technika, t. y. skaičiavimo pajėgumų padidėjimas tūrio masės vienetui. Kuo aukštesnis intelektas, tuo daugiau reikia atlikti skaičiavimų, naudoti gerokai tikslesnius jutiklius. Šiuolaikiniai procesoriai labai galingi ir naudoja nedaug energijos“, – LRT Televizijos laidai „Mokslo ekspresas“ sako VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Darius Rudinskas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/48038/.
Inf. šaltinis: LRT Televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt
Robotas-sepija plaukia pastelkdamas banguojančius pelekus
2015 01 05 08:16Ciuricho Autonominių sistemų laboratorijos tyrėjai Kalėdas pasitiko kartu su šventiškai nusiteikusiais robotais. Galbūt jau matėte šį nuotaikingą video. Nors visi robotai išties atrodė žaismingai ir įdomiai, užklupti Kalėdinės nuotaikos, tačiau vienas jų itin išsiskyrė iš kitų.
Tai neįprastos išvaizdos povandeninis robotas-sepija, turintis keturis vėduokliškus banguojančius pelekus. Pirmasis „Sepios“ (toks roboto pavadinimas) oficialus pasiplaukiojimas įvyko dar praėjusių metų gegužės mėnesį.
Ciuricho (Šveicarija) Federalinio technologijų universiteto studentai šiam robotui įkvėpimo sėmėsi iš sepijos, nedidelio galvakojo moliusko, kuris judėsenai naudoja porą banguojančių pelekų.
Sepijos yra itin manevringi maži gyvūnėliai, tačiau „Sepios“ pasižymi daugybe patobulinimų, turi keturis atskirai valdomus pelekus, leidžiančius laisvai keisti savo sukimosi ašį ir judėti bet kuria kryptimi.
Iš ties robotas veikiau primena sepijos ir dviejų peiliažuvių hibridą. Kalbant apie peiliažuves, būtent į jas žvelgdama kita mokslininkų komanda iš JAV Northwesterno universiteto sukūrė labai panašią banguojančio peleko robotinę technologiją.
Grįžtant prie „Sepios“, vietoje fiksuoto peleko velenų bangavimo dažnio bei amplitudės, kiekviena jo peleko „ašaka“ valdoma atskiro judintuvo ir gali lankstytis net 270 laipsnių kampu. Iš viso panaudoti 36 tokie judintuvai o visam robotui pagaminti prireikė dar maždaug 4600 įvairių detalių.
Kada „Sepios“ veikia sklandžiai, jis gali pasiekti iki 1,8 km/h greitį ir panerti į maksimalų 10 metrų gylį. Jo baterijos veikimo užtenka valandai su puse, o tai užtektinai, norint suorganizuoti povandeninę ekspediciją.
„Sepios“ nesunkiai plaukia per vešlius jūržolių plotus ar net dumblių sankaupas, o tai būtų tikras košmaras bet kuriai kitai propelerių ar kitų besisukančių detalių pagrindu judančiai povandeninei transporto priemonei.
Taip pat, anot Ciuricho universiteto mokslininkų, jų robotinė-sepija sukuria minimalią turbulenciją, o tai paverčia šį įrenginį tobulu įrankiu povandeninio pasaulio gyvybės tyrinėjimams.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Japonai sukūrė mėtomą žvalgybos robotą
2015 01 04 08:05Japonijos gynybos ministerijos Techninių tyrimų ir plėtojimo institutas (TTPI) artėja prie Mėtomo žvalgybos roboto projekto pabaigos.
Tai mažas juodas rutulys, šiek tiek daugiau nei du kartus didesnis už beisbolo kamuoliuką. Savigynos pajėgos galės šį robotinį kamuoliuką sviesti į zonas, kurios kelia pavojų žmogaus gyvybei ir nuotoliniu būdu ištyrinėti jų aplinką, prieš imantis kokių nors veiksmų.
Robotas padengtas guma, kuri jį apsaugo nuo smūgių. O jos jam tikrai prireiks, nes pagrindinė jo paskirtis – būti mėtomam per langus į patalpas, kuriose laikomi įkaitai arba į dėl žemės drebėjimų ar sprogimų sugriautus pastatus. Robotiniui rutuliui nusileidus, iš šonų iššoka du ratukai, leidžiantys jam judėti. Robotas valdomas nuotoliniu būdu, o jo aprėptis siekia nuo 20 iki 30 metrų.
Žvalgybai robote įtaisyta vaizdo kamera su infraraudonųjų spindulių naktinio matymo galimybe. Robotas gal žvelgti į priekį nuo 2 iki 3 metrų visiškoje tamsoje. Taip pat robotas turi mikrofoną, kuriuo gali pasiklausyti šalia vykstančių pokalbių arba išgirsti sužeistųjų pagalbos šauksmus.
Nors TTPI atrodo pakankamai užtikrinti savo nuveiktu darbu, viešai skelbdami apie šį robotą, tačiau patys mokslininkai pripažįsta, jog dar būtina atlikti kai kuriuos patobulinimus. Viena iš didžiausių rutulio problemų – jis nesugeba įveikti aukštesnių nei 3 cm kliūčių, tokių kaip laiptai ar nuolaužos. Taip pat robotą įtemptai naudojant, jo baterija veikia tik 20–30 minučių TTPI taip pat planuoja padaryti robotą paprastesniu, kad reikalui esant, jį būtų galima nesunkiai pataisyti mūšio lauke ar kitos įtemptos situacijos metu.
Nepaisant dar laukiančio darbo, šis išradimas nuėjo ilgą kelią, nuo pat pirmo jo modelio pasirodymo 2007-aisiais. Pirmą kartą pristatytas šio roboto prototipas svėrė 2,8 kg, o savo dydžiu priminė regbio kamuolį. Dabar robotinio rutulio diametras tik 11 centimetrų, o sveria jis tik 670 g. Mėtomas žvalgybos robotas šiuo metu yra lauko bandymų stadijoje, tačiau netolimoje ateityje jo dar laukia keletas papildymų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Norite įsigyti droną? Geriausios 2014 metų skraidyklės
2015 01 03 15:47Galbūt norite įsigyti savo pirmąjį droną, tačiau nežinote, kuris geriau tiktų pradedančiajam arba, kuo vieni dronai geresni už kitus? Puslapis MyFirstDrone.com sudarė šių metų geriausių vartotojams prieinamų robotinių skraidyklių dvyliktuką.
Šis trumpas gidas supažindins skaitytojus su visomis geriausiomis naudojimui pilnai paruoštomis daugiasraigtinėmis skraidyklėmis. Geriausiųjų dvyliktukas buvo sudarytas atsižvelgiant į drono gebėjimus, kokybę, valdymo paprastumą bei kainą. Tiesa, koks dronas tiks geriausiai jums, galite nuspręsti tik jūs patys, todėl svarstant, kokią skraidyklę išsirinkti, nereikėtų atmesti ir žemesnėmis vietomis įvertintų robotų, ypač žinant, kad visų jų charakteristikos ir pritaikymo galimybės skiriasi.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/48020/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Akys danguje: bepiločiai orlaiviai jau raižo Lietuvos padangę
2015 01 02 20:10Pamatyti priešo išsidėstymą, ieškoti dingusių žmonių, valdyti riaušes ar tiesiog fotografuoti – toks bepiločių orlaivių (BO) universalumas jau pastatė juos į vieną gretą su įprastais lėktuvais civilinėje ir karinėje aviacijoje. Vieni iš BO gamybos pradininkų mūsų šalyje – Lietuvos kosmoso asociacija ir jai priklausantis Kosmoso mokslo ir technologijų institutas.
Bepiločių lėktuvų atsiradimas – ryškus istorinio dėsnio, kad karas paspartina technologijų progresą, pavyzdys.
Pasaulyje žinomi angliška santrumpa UAV (Unmanned aerial vehicle), bepiločiai orlaiviai šiandien įvairiems tikslams naudojami beveik kiekvienoje šalyje. Jie savo istoriją pradėjo dar XIX a., kai Austrija link Venecijos paleido nepilotuojamus, bombų prikrautus karšto oro balionus.
Nors šie nepilotuojami orlaiviai vis tobulėjo, tačiau jų atliekamas vaidmuo vis dar buvo epizodiškas – Pirmajame pasauliniame kare buvo sukurta nepilotuojama torpeda, sprogstanti po tam tikro laiko, o Antrajame pasauliniame kare naciai į Angliją nukreipė beveik 30 tūkst. bepiločių sparnuotųjų raketų „V-1“, iš kurių, deja, 4 tūkst. sėkmingai atakavo Londoną.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/48031/.
JAV dronų naudotojų laukia griežti įstatymai
2015 01 02 10:01Ūkininkai nori, kad dronai prižiūrėtų jų laukus. Vestuvių fotografai nori dronų tam, jog galėtų juos panaudoti nuotraukoms iš dangaus. „Tačiau šiems norams netrukus gali prireikti piloto licencijos“, – rašo Jose Pagliery, portalo „CNNMoney“ apžvalgininkas. Įstatymų, anot publikacijos autoriaus, verta tikėtis griežtų.
Straipsnyje teigiama, jog metams baigiantis FAA (JAV Federalinės Aviacijos Administracija) pateiks apsvarstytas taisykles, kurios bus taikomos visiems nedideliems oro robotams, valdomiems nuotoliniu būdu, verslo ar komercijos tikslais. FAA pozicija – anot patikimų, bet neįvardytų J. Pagliery šaltinių – dronams turi būti taikomi griežti priežiūros ir eksploatacijos standartai, kuriuos gali būti sunku įgyvendinti.
Viena iš numanomų taisyklių – visi dronai, lengvesni nei 55 svarai (maždaug 25 kilogramai), padangę narstyti galės tik dienos metu, o nepilotuojamą oro transporto priemonę valdantis operatorius turės tikslingai prižiūrėti roboto skrydį. Be to, prognozuojama, kad robotams nebus leista pakilti aukščiau 400 pėdų (apie 120 metrų).
Publikacijos autorius teigia, jog tokių įstatymų įsigaliojimas netaps teigiamu veiksniu oro robotų pramonėje. Reglamentai padidins dronų naudojimo išlaidas, apribos geografinį diapazoną. Be to, sunkesni nei 55 svarai skraidantys mechanizmai bus išstumti iš „galimybių rinkos“.
„737 lėktuvo valdymas absoliučiai skiriasi nuo nepilotuojamo aviacijos roboto kontrolės“, – teigia „Airware“ kompanijos vadovas Jesse Kallman. Pasak jo, idėja, jog dronų valdymui gali tekti įsigyti piloto licenciją yra ne tik nepagrįsta, bet ir absurdiška.
Manoma, jog piloto licencijos reikalavimas valdant droną verslo ar pramonės srityse drastiškai sumažins oro robotų panaudojimą įvairiose industrijose, kuriose nepilotuojami aviacijos mechanizmai būtų naudingi.
Oro robotai – tai kur kas daugiau nei pramoga. Jiems piešiamas svarbus vaidmuo ateityje, susijęs su komerciniu ir pramoniniu panaudojimu. Dronai tinkami ne tik greitam vaistų ar kitų medicinos priemonių gabenimui į sunkiai pasiekiamas katastrofų vietas. Nedidelės energetikos kompanijos galėtų naudoti dronus iš arti apžiūrint vėjo jėgaines (šiuo metu šį darbą atlieka technikai, kurie, norėdami efektyviai atlikti darbą, turi stovėti įrenginio viršuje, beveik 80 metrų aukštyje). Geležinkelio įmonės norėtų dronus naudoti kaip palydovus traukiniams ilgose kelionėse bei geležinkelio bėgių tikrinimui.
Nepilotuojamos oro transporto priemonės turi daugybę pritaikymo galimybių, tačiau FAA reglamentai riboja numanomas galimybes net tik JAV, bet ir turi įtakos visame pasaulyje. Ar Federalinė aviacijos administracija elgiasi neteisingai ignoruodama inovacijas, atsakyti sunku. Vis dėlto įstatymų griežtumas skirtas tam, jog būtų užtikrintas žmonių saugumas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dronai pakeis žmones atlikdami inventorizaciją
2015 01 01 16:21Inventorizacija yra nuobodus, varginantis ir neįdomus darbas. Dažnai tam naudojamos RFID antenos arba optiniai skeneriai, kuriais nuskaitoma kiekviena sandėlyje esanti prekė ir taip užregistruojama jos buvimo vieta.
Internetinės parduotuvės „Amazon“ sandėliuose naudojama inventorizacijos sistema, kurioje nurodyta kiekvienos prekės vieta ir kiekis. Prireikus tam tikros prekės į tą vietą siunčiamas ratuotas robotas, kuris atneša ją. Robotai taip pat papildo dėžes, pritrūkus prekių. Šie būdai gali veikti efektyviai, tačiau jie yra brangūs ir ganėtinai sudėtingai pritaikomi.
Mokslininkai siūlo paprastesnį būdą kaip galima palengvinti inventorizaciją. Jų manymu, autonominiai dronai, kurie turi RFID antenas ar kameras ir tokiu būdu nustato tikslią prekių buvimo vietą, gali kur kas geriau pakeisti žmones.
Vokietijos mokslininkai, dirbantys „Fraunhofer“ institute, Dortmunde, mano, kad dronai gali būti geri pagalbininkai atliekant inventorizaciją sandėliuose ar parduotuvėse. Jų projektas pavadintas „InventAIRy“. Jie orientuosis erdvėje naudodami ultragarso jutiklius, 3D kameras ir lazerinius skenerius.
Dronai yra tinkami atlikti inventorizaciją dėl keleto priežasčių. Visų pirma, vieta, kurioje atliekama inventorizacija dažniausiai yra struktūruota, todėl dronai gali gerai joje orientuotis. Sandėliuose prekės kraunamos taip, kad užimtų kuo mažiau vietos, ir būtų išnaudota visa turima erdvė. Taigi prekės į lentynas kraunamos taip aukštai, kaip tik įmanoma. Žmonėms reikalingos kopėčios, tačiau skraidantys dronai gali nesunkiai pasiekti ir identifikuoti aukštai esančias prekes.
Planuojama, jog jau įpusėjus 2015 metams, naujoji sistema veiks pusiau autonomiškai, judės tarp lentynų ir gebės išvengti kliūčių. Vėliau bus pridėtos RFID antenos, integruota duomenų bazė ir algoritmas, leidžiantis robotui atlikti užduotis visiškai savarankiškai.
Mokslininkai nusiteikę optimistiškai ir tiki, kad netolimoje ateityje jų projektas labai pasitarnaus palengvinant ir optimizuojant darbus sandėliuose.
Inf. šaltinis: Robotika.lt