Dronai – JAV ateities branduolinių atakų ginklas
2015 01 14 09:52Bet koks karas yra tragedija, o kai susirėmimams pasitelkiama branduolinė amunicija, tai tampa pasauline katastrofa, su kuria niekas nenori susidurti. Branduolinių ginklų panaudojimas, akivaizdu, siaubą keliantis faktorius, tačiau dar baisiau, kad branduolines bombas ateityje skraidins nepilotuojamos transporto priemonės. Ar tai reiškia, kad dronai taps branduoliniu ginklu?
Diskusijas šia tema paskatino tai, jog JAV oro pajėgos siekia pritaikyti dronus branduolinio ginklo gabenimui į karines misijas. Leidinyje „Popular Science“ apžvalgininkas Kelsey D. Atherton informuoja apie slaptą ir ilgai vystomą projektą, kurio tikslas – bombonešių automatizavimas, kitaip tariant, nepilotuojamų oro robotų pritaikymas branduolinės amunicijos transportavimui.
„Skamba gana bauginančiai, taip? Visgi, nepaisant daugelį metų vykusios evoliucijos oro robotų pramonėje, kariuomenė dar nėra absoliučiai pasirengusi patikėti dronams branduolinius ginklus“, – rašo Kelsey D. Atherton primindamas, jog beveik pusę Karinių JAV oro pajėgų sudaro B-52 bombonešiai, kurie pirmą kartą eksploatuoti pradėti 1961 metais.
Vėliau, rašoma publikacijoje, buvo sukurti du bombonešiai B-1 ir B-2. Visos oro transporto priemonės skirtos branduolinių ginklų gabenimui į tolimas misijas. Tačiau dabar, naujosioms technologijoms sparčiai žengiant į priekį, Karinės oro pajėgos pradėjo siekti modernizavimo aviacijos mechanizmų gamybos bei panaudojimo srityse. Pradėtas LRS-B projektas.
LRS-B projektas remiasi į novatoriškos ir, anot JAV Karinių oro pajėgų sekretorės Deborah Lee James, brandžios technologijos panaudojimą, leidžiantį kurti inovatyvias strategijas ginklų eksploatacijoje. Naujo tipo bombonešis galės įveikti ypač ilgas distancijas, prisipildyti degalų ore ir, teigiama, užtikrins geriausius rezultatus. Visgi Pentagono atstovai patikino, kad kol kas bombonešiui nebus suteiktas absoliutus savarankiškumas.
„Visi sprendimai remiasi tik į šiandienines dronų galimybes, tačiau tai nereiškia, kad šios galimybės išliks tokios pat amžinai“, – straipsnyje rašo Kelsey D. Atherton. Autorius teigia, kad visuomenės baimė, jog dronai eksploatuos branduolinę amuniciją yra pagrįsta. Nepaisant to, jog šiuo metu bombonešiai nėra autonominiai, labai didelė tikimybė, kad greitai jie tokiais taps. Kategoriški Karinių oro pajėgų atstovų pareiškimai, jog šis klausimas kol kas nesvarstomas, pasitikėjimo nekelia.
Daugelio teigimu, nepilotuojamoms oro transporto priemonėms transportuojant branduolinį ginklą – dronai taptų tiksinčia bomba, keliančia paniką visuomenėje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotinis superkamuolys padės tirti Titaną
2015 01 13 18:59NASA sukurtas robotas-superkamuolys tirs Titaną. Kosminio roboto nusileidimas kitoje planetoje niekada nebuvo lengvas. Netgi pačiu palankiausiu atveju, procesas reikalauja daug sudėtingų nusileidimo operacijų, tokių kaip parašiutų, oro pagalvių išsiskleidimas, įskaitant ir minkšto nusileidimo reaktyvinius variklius. Kai tik aparatas nusileidžia, iškyla kitų problemų, susijusių su vietove ir dirvožemyje slypinčiais spąstais.
Tyrėjai iš NASA sugalvojo naują kosminių robotų nusileidimo ir judėjimo koncepciją, kuri padėtų paprasčiau ir gerokai pigiau ištirti saulės sistemas. Idėjos esmė – moksliniai prietaisai patalpinami į robotizuotą, kamuolio formos, egzoskeletą. Beje, posistemiai elementai, iš kurių susideda egzoskeletas yra kieti, o pats egzoskeletas – elastinis, todėl jis gali lengvai keisti savo formą ir sugerti planetos paviršiaus smūgio sukeltą energiją nepakenkiant sau ir moksliniams prietaisams.
Ši „sferinė“ struktūra gali nusileisti be parašiuto, oro pagalvių ir minkšto akumuliatorių nusileidimo. Ji tiesiog nukrenta ant planetos paviršiaus arba palydovo ir sugeria smūgio sukeltą energiją. Tokiu būdu superkamuolys „sutaupo“ masę, reikalingą sudėtingesniam prietaiso nusileidimui. „Sferinė“ egzoskeleto forma taip pat pašalina sunkumus, susijusius su ratuoto arba vikšrinio kosminio roboto judėjimu. Kai tik kosminis robotas pasiekia nusileidimo paviršių, jis gali naudoti tą pačią struktūrą, kad galėtų judėti paviršiumi be ratų ar vikšrų.
Ši nauja konstrukcija vadinasi „Super Ball Bot“ (robotas-superkamuolys). Konstrukcija susideda iš tvirtų elementų (tuščiavidurių cilindrinių strypų) sutvirtintų lanksčia medžiaga (elastingu trosu). Šioje konstrukcijoje yra nedaug pažeidžiamų detalių, kurios galėtų sulūžti nusileidus aparatui ant planetos paviršiaus arba palydovo.
Tačiau Marso atmosfera yra labai plona, todėl superkamuolys leisdamasis į šią planetą turėtų pasinaudoti parašiutu. Todėl mokslininkų dėmesį patraukė Saturno palydovas Titanas, kurio atmosfera gali sumažinti kosminio laivo greičio kritimą taip, kad robotą būtų galima išmesti iš 100 km aukščio. Superkamuolį galima labai kompaktiškai sulankstyti ir patalpinti į kosminį laivą. O išmetimo metu įsitempus trosui jis įgautų savo realią formą. Trumpinant ir ilginant trosus, kuriais sujungti tvirti roboto-superkamuolio elementai, robotas galėtų riedėti dirvos paviršiumi. Taip pat tų pačių kabelių dėka galima būtų pakeisti roboto formą taip, kad centre išdėstyti moksliniai prietaisai būtų naudojami reikalingiems tyrimams atlikti.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Qualcomm“ parodė savo naują robotą „Snapdragon Cargo“
2015 01 13 08:29Dauguma kompanijos „Qualcomm“ produktų susiję su mobiliais įrenginiais, tokiais kaip išmanieji telefonai ar planšetės, tačiau padalinys „Qualcomm Research“ turimas technologijas naudoja ir kitose sferose, pavyzdžiui, robotų kūrime.
Parodoje CES 2015 kompanijos „Qualcomm“ atstovai pademonstravo savo paskutinį kūrinį – robotą, kuris gali skraidyti (taip pat ir su kroviniu) ir važinėti. Jo aparatinės platformos pagrindą sudaro „Snapdragon“ procesorius, turintis ne tik skaičiavimų branduolius, tačiau ir bevieles sąsajas, daugybę jutiklių ir įvesties/išvesties priemonių.
Dronas naudoja mašinų regos technologijas, kurios robotui „Cargo“ leidžia geriau orientuotis jį supančioje aplinkoje. Jam valdyti ir konfigūruoti naudojamas specialus instrumentų rinkinys „Machine Vision Research“, kuris bus prieinamas ir trečių šalių kūrėjams.
Inf. šaltinis: FACEIT.LT.
„Chairless Chair“ – kėdė-egzoskeletas
2015 01 12 11:48Jei jums kada nors teko dirbti gamykloje, sandėlyje, virtuvėje arba kirpykloje, tada puikiai žinote, ką reiškia kojų skausmas, kai reikia išstovėti visą darbo dieną. Deja, ne visada yra galimybė atsinešti kėdę ir atsisėsti. Todėl Šveicarijos kompanija „Noonee“, nutarė padėti žmonėms, dirbantiems stovimą darbą, ir sukūrė egzoskeletą „Chairless Chair“. Jis dedamas ant apatinės kūno dalies, užsifiksuoja ir leidžia žmogui sėdėti patogioje padėtyje.
Kompanijos „Noonee“ įkūrėjas ir vadovas Keith’as Gunura kėdę-egzoskeletą pradėjo gaminti 2009 metais, kai dirbo Šveicarijos technologijų instituto „Bioinspired Robotics Lab“ laboratorijoje. Nemaloni, pirmoji paties Gunuros darbo – prie pakavimo konvejerių – patirtis, paskatino sukurti šį prietaisą.
Šiuo metu kompanija „Noonee“ turi pagaminusi kelis demonstracinius kėdės-egzoskeleto „Chairless Chair“ pavyzdžius. Prietaisas turi unikalią padėčių fiksavimo sistemą, kuri aktyvuojama pagal vartotojo komandą ir paverčia egzoskeletą į kietą konstrukciją. Egzoskeleto konstrukcija suprojektuota taip, kad sėdinčiojo svoris paskirstomas ir nukreipiamas į žmogaus bato kulną.
Pagal kompanijos „Noonee“ planus, galutinis prietaiso „Chairless Chair“ variantas svers 2 kilogramus neįskaitant akumuliatorinės baterijos svorio. Šios 9 voltų akumuliatorinės baterijos dėka, žmogus ant kėdės-egzoskeleto galės sėdėti 8 darbo valandas. Deja, kūrėjai kol kas neskelbia kėdės-egzoskeleto kainos, netgi orientacinės.
Pasak vienos iš kompanijos „Noonee“ darbuotojos Olgos Motovilovos, jų pagamintą egzoskeletą galės naudoti žmonės, dirbantys pačiose įvairiausiose srityse, pavyzdžiui, pramonėje, kino industrijoje, medicinoje, žemės ūkyje ir panašiai. Tačiau pirmiausia jų produktas orientuotas į tuos žmones, kurie dirba pramoninėse įmonėse ir fabrikuose.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Biologinis dronas suyra nepalikdamas pėdsakų
2015 01 12 08:11Bio-dronas, kuris ištirpsta po skrydžio, nepalikdamas jokių pėdsakų, gali skambėti tarsi Džeimso Bondo filmo scenarijus. Tačiau NASA mokslininkų komanda iš tiesų kuria tokį robotą, praneša CNN.
Straipsnio autorius Peter Shadbolt šmaikščiai ironizuoja, jog sudėtingas bei inovatyvus, iš grybų pluoštus ir klonuotos vapsvos nuodus jungiančios medžiagos pagamintas, dronas gali priminti propeleriais varomą kartoninę kiaušinių dėžutę. Vis dėlto kūrėjai patikina, kad šis neįprastai atrodantis oro robotas geba skristi itin pažeidžiamose ir kritinės priežiūros (ekologijos aspektu) reikalaujančiose vietovėse, nepalikdamas beveik jokių pėdsakų.
Novatoriško biologinio drono kūrėjų komandai vadovauja Lynn Rothschild, kurios susidomėjimas autonominėmis oro transporto priemonėmis išaugo dirbant ekologiškai pažeidžiamose vietose Nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso administracijoje, Žemės mokslo grupėje. Komandos vadovės teigimu, dronai nuolatos pradingsta, todėl biologinio oro roboto projektavimas yra racionalus, jei norima tokio pobūdžio transporto priemones naudoti ekologiškai nestabilioje aplinkoje.
Kaip sumontuotas modernus biologinis robotas? Tam pasitelkti ne tik grybų pluoštai, bet ir „save auginantys“ celiuliozės fermentai bei vapsvų seilės. Drono važiuoklė pagaminta iš micelio (plonas ir labai trapus plonų hifų tinklas), kuris, anot mokslininkų, yra tarsi greitai yrantis naujos kartos plastikas. Jungiamosios detalės atspausdintos sidabriniu nanodalelių rašalu, kuris taip pat „sudužęs“ greitai sunyksta gamtoje.
Vis dėlto modernus kūrinys turi trūkumų. Vienas jų – užterštumo apribojimas, kitas – standartinių, greitomis yrimo savybėmis nepasižyminčių, elementų naudojimas. Projektuodami droną mokslininkai pasitelkė įprastą bateriją, motorą bei propelerius…
Kūrėjai neketina sustoti ir planuoja rasti būdą kaip šiam oro robotui suteikti dar daugiau organinių ypatybių. Akivaizdu, kad tokios technologijos pritaikymas, atvertų naujas galimybes nepilotuojamų oro transporto priemonių panaudojime.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Programuojamas dulkių siurblys „iRobot“
2015 01 11 17:21Norite programuojamo roboto, kurį galėtumėte išmokyti groti jums patinkančia dainą, sukurti šviesų šou ar tiesiog autonomiškai pradėti darbą po vakarėlio? Kompanija „iRobot“ pristato būtent tokio pobūdžio robotą dulkių siurblį – „Create 2“.
Pirmą kartą, septynerių metų laikotarpyje, populiarios dulkių siurblio sistemos „Create“ kūrėjai rado būdą kaip ją patobulinti, pritaikant inovatyvias technologijas, atveriančias unikalias galimybes vartotojams. „Create 2“ tobulumo siekė įvairių STEM („science“ – mokslas, „technology“ – technologijos, „engineering“ – inžinerija ir „math“ – matematika) sričių ekspertai.
Modernumu stebinantis robotas „Create 2“ yra tinkamas ne tik pradedantiesiems, tačiau ir pažengusiems programuotojams, nes siūlo platų programavimo galimybių spektrą. Sistemoje – pagrindiniai programavimo pavyzdžiai, esminiai projektai, tokie kaip „DJ Create 2“ – „Bluetooth“ ryšis, leidžiantis robotą dulkių siurblį paversti šėlsmą mėgstančių didžėjumi. „LightBot“ suteikia galimybę žaisti šviesomis, o pasirinkus programuoti „CameraBot“ režime prie jautrius sensorius turinčio roboto įmanoma prisijungti kamerą ir nuotoliniu būdu stebėti tai, ką dulkių siurblys „mato“ virš savęs bei aplink.
„Create 2“ taip pat pristatomas su unikaliais failais bei instrukcijomis, kurios suteikia galimybę kurti naujas roboto dalis. Tokiu būdu, pasitelkus kūrybiškumą ir technologines žinias, robotas-siurblys yra modernizuojamas bei suasmeninamas pagal autentiškus norus.
Novatoriškos sistemos kūrėjų teigimu, robotai yra šmaikštus ir įdomus mokymosi įrankis, todėl panašaus pobūdžio mechanizmai turi daug potencialo edukacinėse programose.
Programuojamas robotas dulkių siurblys „Create 2“ sukurtas bendradarbiaujant „iRobot“ komandai ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkams.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Ozobotai“ moko vaikus programuoti
2015 01 09 08:20Viena iš didžiųjų švietimo evoliucijų buvo vaikų kompiuterinio raštingumo plėtra. Tačiau sunkiausia užduotis vis dar išliko padaryti mokymąsi programuoti ne tokiu „sausu“ užsiėmimu. Pietų Kalifornijos startuolis surado naują inovatyvų būdą, kaip išspręsti šią problemą, panaudojant golfo kamuoliuko dydžio robotus, kurie geba sekti jūsų nupieštomis linijomis, o taip pat keliauti ant planšetės ekrano nurodytais takais.
„Ozobot“ vardą turintis robotas išpopuliarėjo pernai, debiutuodamas CES parodoje. Dėl savo nedidelės kainos (vieno roboto kaina kartu su programine įranga ir žaidimais siekia kiek daugiau nei 40 eurų) bei daugybės edukacinių galimybių, robotas „Ozobot“ sulaukė daug pagyrų iš įvairių vaikų švietimui skirtų organizacijų. Dabar kompanija „Evollve“ pristato naują roboto versiją, kuri leidžia naudoti „Blockly“, „Google“ biblioteką, skirtą kurti vizualinius programavimo redaktorius ir rašyti komandas „Ozobot“ robotams.
Naujoji versija pasirodys kiek vėliau šiais metais.
„Ozobot“ sėkmės paslaptis – su juo ypač lengva dirbti – tereikia nupiešti keletą linijų, taigi vartotojas skatinamas nenuleisti rankų ir pabandyti kurti toliau. Mažytis „Ozobot“ robotas veikia naudodamasis „iOS“ arba „Android“ programine įranga. Šiais metais taip pat ketinama jį pritaikyti „Microsoft“ sistemai. Robotas juda ant popieriaus lapo arba planšetės ekrano. Nuo nubrėžtos linijos spalvos priklauso, ką darys robotas. Pavyzdžiui, manipuliuojant linijomis, galima priversti „Ozobot“ suktis vietoje arba staigiai pagreitėti.
Štai čia ir įsilieja programavimo elementai – dabar galite „užprogramuoti“ robotą judėti, naudodamiesi specialia „Ozobot“ programine įranga. Vėliau planuojama tam pritaikyti „Blockly“ sistemą. Ateityje kompanija planuoja pritaikyti „Ozobot“ įvairioms kitoms programavimo kalboms. Kol kas pagrindinis siekis nėra išmokyti vaikus tokių programavimo kalbų kaip „Python“ ar C++, bet perteikti jiems mąstyseną, kaip kurti komandų sekas bei perprasti jų vizualines išraiškas.
Taip pat įžvelgiamas ir naudingas socialinis roboto teikiamas elementas. „Vaikai tapo per daug uždari, taigi mes iš ties stengėmės sukurti kažką, kas susietų „Ozobot“ su fiziniu pasauliu“, – teigė kompanijos įkūrėjas ir generalinis direktorius Naderas Hamda.
Daugybė kompiuterinių žaidimų sukuriama vien tik pramogos tikslais, tačiau, ką parodė tokie žaidimai kaip „Minecraft“, kartais jie gali turėti pašalinį efektą, kai žaidimo elementai panaudojami kaip programavimo ir kompiuterinės mechanikos mokymo platforma.
„Ozobot“ eina kiek kitu keliu. Visų pirma šis robotas buvo kurtas kaip mokymosi platforma, o tik po to darbo su juo procesą siekiama padaryti kuo smagesniu ir žaismingesniu.
„Evollve“ gavo kelių milijonų dolerių finansavimą iš įvairių verslo angelų organizacijų, o taip pat ieško kitų papildomų investicinių šaltinių šiam projektui.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas pavertė paplūdimį milžiniška drobe
2015 01 08 18:58Ne, tai ne ateivių palikti ženklai. Robotinis menininkas sukūrė gigantiškus piešinius paplūdimio smėlyje. „Disney Reserch“ komandos Ciuriche narys Paulas Beardsley‘us ir jo kolegos iš Šveicarijos Federalinio technologijų instituto sukūrė ratuotą robotą, gebantį kurti piešinius, perduodamus jam išmaniuoju telefonu arba planšete, skelbia naujienų portalas NewScientist.com.
Robotas apskaičiuoja kelią smėlyje, kuris atitinka duotąjį piešinį ir imasi darbo. Prie jo pritvirtintas grėblys išrėžia raštus smėlyje. Sukurti kiekvieną piešinį užtrunka maždaug 10 minučių. Robotą galima valdyti nuotoliniu būdu, o tai visą paplūdimį paverčia viena milžiniška skaitmeniniu būdu valdoma piešimo lenta.
Robotas juda trimis ratais. Dėl šio ypatumo jam kur kas lengviau brėžti glotnius vingius nei aštrius kampus. Kad išrėžtų tinkamą kampą, robotas pirma nupiešia liniją, o po to pakelia grėblį, prieš pasinaudodamas lazeriais ir inerciniais jutikliais, kurių pagalba perpozicionuoja save taip, kad galėtų atsekti reikiamą liniją.
Komanda planuoja aprūpinti robotą įvairia papildoma įranga, kad šis galėtų smėlyje palikti įvairias tekstūras arba ištrinti jau nubrėžtas linijas. Roboto kūrėjai įkvėpimo sėmėsi iš Naskos Linijų – milžiniškų senovės žmonių išrėžtų linijų Naskos dykumos slėnyje, Peru. „Mes norime sukurti milžiniškus piešinius smėlyje, kurie priblokštų žmones“, – teigė Beardsley.
Praėjusių metų pabaigoje robotas buvo pristatytas Bombėjaus „Techfest“ renginyje, Indijoje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotiniai aktoriai – teatrų ateitis?
2015 01 08 08:20„Mūsų prigimtyje glūdi matyti gyvybę, asmenį ir ketinimus ten, kur jų nėra“, – skelbia „Engineered Arts“ tinklalapis, kompanijos įsikūrusios Penryne, Anglijoje, kuri gamina pirmuosius pasaulyje komerciškai prieinamus mechanizuotus aktorius. „RoboThespian“ išnaudoja šį žmogaus troškimą; tai antropomorfinė mašina, taškas grafoje, kuri prasideda su automatika ir baigsis, kada nebegalėsime atskirti gyvo padaro nuo mechanizuoto.“ Portalas TheaterMania.com klausia, ar robotai-aktoriai išties pakeis žmones?
Karelas Čapekas 1921-aisiais pirmasis pasaulyje panaudojo žodį „robotas“ savo pjesėje , tačiau robotų revoliucija gali prasidėti būtent teatruose.
Willas Jacksonas yra kompanijos „Engineered Arts“ įkūrėjas bei vadovas. Nors idėja, apie žmonių vaidmenis teatruose perimančius robotus gali skambėti lyg nužengusi iš mokslinės fantastikos filmo, tačiau Jacksonas apie „RoboThespian“ panaudojimą kalba ramiai ir realistiškai. Teatralinių gabumų turintį androidą jis pradėjo kurti 2005-aisiais metais, tiesa, ne kaip aktorių, o ekskursijų gidą. „Įtemptai dirbau švietimo srityje ir mes bandėme sukurti būdą perteikti informaciją žmonėms, – teigė Jacksonas. – O geriausias būdas tai padaryti, tai atsistoti ir papasakoti. Niekas nenori stypsoti vienoje vietoje ir per naują perpasakoti tą pačią istoriją visą dieną. Tada pamanėme: Ei, tai juk toks darbas, kurį galėtų atlikti robotas.“
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/48081/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotai mokosi virti, žiūrėdami „YouTube“ vaizdelius
2015 01 07 18:15Mokslininkai sukūrė naują robotų mokymo būdą. Robotai naudojimosi įvairias įrankiais subtilybių išmoksta žiūrėdami svetainės „YouTube“ filmukus.
Marylando universiteto ir Australijos NICTA tyrimų centro mokslininkai paskelbė ataskaitą, kurioje apžvelgia savo pasiekimus. Tyrėjų rezultatai bus plačiau aptarti šio mėnesio pabaigoje kasmetinėje Dirbtinio intelekto pažangos asociacijos rengiamoje konferencijoje.
Šis dirbtiniu intelektu paremtas procesas vadinamas „giliuoju mokymusi“. Jo pagrindą sudaro sistemos, vadinamos dirbtiniais neuronų tinklais, apdorojančios informaciją gaunamą iš vaizdų, garsų bei kitų įvesties duomenų. Apdorojęs šią informaciją dirbtinis intelektas, padaro išvadas ir imasi atsakomųjų veiksmų.
Mokslininkai panaudojo konvoliucinius neuroninius tinklus (kuriuos, beje, naudoja „Facebook“ svetainė bei daugybė kitų kompanijų), kad robotas identifikuotų, kaip vaizdo medžiagoje ranka paimami daiktai ir atpažintų tam tikrus objektus. Sistema taip pat geba prognozuoti veiksmus, susijusius su objektų bei rankų judesiais.
Treniruodami savo modelį, tyrėjai pasirinko 88 „YouTube“ filmukų duomenis, kuriuose užfiksuoti žmonės gamina maistą. Remdamiesi šia informacija, jie sukūrė komandas, skirtas atlikti robotui.
Tyrėjų teigimu, tokių sistemų pritaikymas, ateityje gali atvesti iki pilnai mąstančio roboto, skirto atlikti įvairioms užduotims. Toks robotas norėdamas atlikti tam tikrą darbą, tiesiog turėtų „peržiūrėti“ internete patalpintus vaizdo failus.
Nors humanoidai virėjai nėra naujiena, tačiau „gilusis mokymasis“ galėtų išplėsti jų panaudojimą bei padidinti reikšmingumą.
Pasaulyje jau kelių restoranų virtuvės naudojasi humanoidų virėjų pagalba. Pavyzdžiui, Kinijoje makaronų restoranas pradėjo naudoti makaronus pjaustantį robotą, tai leidžia sutaupyti laiko bei sumažinti darbo kaštus.
Kitas Kinijos restoranas Kunshan mieste taip pat naudojasi roboto pagalba, ne tik gaminant maistą, bet ir pristatant jį klientams.
Oksfordo universiteto tyrėjai 2013-aisiais paskelbė savo mokslinį darbą, kuriame prognozuojama, jog yra 92 % tikimybė, kad per kelis ateinančius dešimtmečius greitojo maisto ruošimo ir pristatymo darbus perims robotai.
Matant tokį, vis didėjantį humanoidų virėjų panaudojimą ir tokių technologijų kaip gilusis mokymas atsiradimą, minėtosios Oksfordo prognozės tikrai gali išsipildyti.
Inf. šaltinis: Robotika.lt