Komerciniai dronai: galios potencialas ekonomikoje
2014 12 31 12:18Verslo tinklalapyje „Businessinsider“ ekspertas Marcelo Ballve pateikia įžvalgas apie dronų daromą įtaką ekonomikai.
„Visai neseniai, kai žmonės išgirsdavo žodį „dronas“, jie galvodavo apie nepilotuojamus karinius orlaivius ar lėktuvus, dalyvaujančius prieštaringose, slaptose misijose“, – rašo M. Ballve. Autorius pabrėžia, kad situacija pradėjo keistis Jeff Bezos paskelbus, jog „Amazon“ ketina įgyvendinti robotų-kurjerių idėją. Nuo tada nepilotuojamos oro transporto priemonės tapo geidžiama „atributika“ bene kiekvienoje industrijoje – nuo mokslo ir medicinos iki pramogų ir prekybos.
Straipsnyje rašoma, jog nors mažai tikėtina, kad artimiausioje ateityje dronai taps kasdienio gyvenimo dalimi, jie tikrai bus svarbus aspektas verslui ir individualiems vartotojams, užsiimantiems gamyba ar, pavyzdžiui, ūkininkavimu.
„Naujoje „BI Intelligence“ ataskaitoje mes analizavome komercinių ir karinių dronų rinką, siekdami įvertinti oro robotų industrijos potencialą plėstis, bei aiškinomės, kurios industrijos, per artimiausius kelis metus, bus labiausiai paveiktos dronų integracijos ir pakeis jų verslo modelį“, – informuoja straipsnio autorius, teigdamas, kad komercinių dronų potencialas ekonomikai ir naujo verslo modelio formavimui yra labai didelis. Ataskaitoje teigiama, kad per artimiausius dešimt metų dronų gamybai bus išleisti 98 milijardai dolerių, o 12 procentų visos sumos sudarys komercinių oro robotų gamyba ir pritaikymas.
Manoma, kad nepilotuojamų oro transporto priemonių panaudojimo plėtra, nepaisant įvairių nepalankių įstatymų, slopinančių jų eksploatacijos galimybes, taps kritiniu faktoriumi daugeliui pramonės šakų ir turės įtakos bendrai pasaulio ekonomikai.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Mokslininkai sukūrė robotizuotas rankas, valdomas mintimis
2014 12 30 09:07Robotizuotos rankos žmonėms su amputuotomis galūnėmis – nebe fantazija, o amerikiečių mokslininkų sukurta realybė. Mintimis valdomas galūnes sukūrė tyrėjų grupė iš Johnso Hopkinso fizikos laboratorijos Merilande. Pirmuoju pacientu tapo Leslie‘is Baugas, prieš 40 m. per nelaimingą atsitikimą netekęs abiejų rankų.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
„GoPro“ ketina pradėti dronų gamybą
2014 12 29 02:00Kompanija „GoPro“, kuri technologijų pasaulyje žinoma dėl aukštos kokybės kamerų, skirtų filmuoti veiksmo scenas, svarsto dronų gamybos galimybę. Pasak portalo „Businessinsider“ bei „Wall Street Journal“ informacijos, „GoPro“ projektuojami oro robotai būtų skirti asmeniniam naudojimui, kitaip tariant, tai būtų dronai sukurti remiantis „vartotojiškumo“ koncepcija.
Kompanija pranešė, jog ketina pradėti funkcionalių daugiasraigčių skraidyklių pardavimą, kurios iš kitų oro robotų išsiskirtų unikalia ypatybe – ypač aukštos raiškos kamera. Šie dronai būtų skirti ne komerciniam panaudojimui, o asmeniniams vartotojų poreikiams. „GoPro“ robotinių skraidyklių gamybos ir pardavimo veiklą siekia pradėti 2015 metais. Kaina, anot „Wall Street Journal“ gali svyruoti nuo 500 iki 1000 dolerių (apie 1400–2800 Lt).
Organizacijos „GoPro“ siekis prisijungti prie dronų pramonės nestebina. Kompanijai nepilotuojamų skraidyklių gamybos sritis nėra nauja, nes organizacija bendradarbiauja su įvairiais oro robotų kūrėjais (pavyzdžiui, „3D Robotics“) ir tiekia jiems profesionalias kameras, skirtas panaudojimui dronuose.
Nepaisant sunkumų, su kuriais susiduria oro robotų industrija, dronai vis dažniau tampa šių dienų robotikos dėmesio centru. Universalumas ir dinamika nepilotuojamų oro transporto priemonių panaudojimo galimybėse skatina vis daugiau kompanijų prisijungti prie šių modernių mechanizmų gamybos. „GoPro“ tiekia kameras dronų gamintojams ir tokiu būdu prisideda prie „oro fotografijos“ plėtros, todėl jų noras sukurti autentiškus autorinius dronus, su įmantriomis aukštos raiškos kameromis, yra ne tik strateginis, bet ir elementarus.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Ar galime pasitikėti autonominiais robotais?
2014 12 28 09:19Autonominis dulkių siurblys gali susiurbti lapelį, ant kurio buvo užrašytas telefono numeris ar kita svarbi informacija. Būtų nepaprastai šaunu, jei siurblys galėtų pastebėti, kad ant lapelio kažkas užrašyta ir praneštų apie tai žmogui.
Fabrikuose dirbantys robotai pasižymi itin didelia galia. Siekiant užtikrinti saugumą jie dažniausiai yra izoliuoti nuo žmonių. Tačiau gali būti, gal ateityje, žmonės turės bendradarbiaudami dirbti kartu su autonominiais robotais. Tuomet turėtų būti užtikrinta, kad robotai nesužeis su jais dirbančių žmonių.
Autonominis automobilis, turintis jutimo sistemą, kuri padeda atpažinti aplinką, atsidūręs avarinėje situacijoje gali trenktis į priekyje esančią mašiną arba stabdyti, rizikuojant susidurti su iš galo važiuojančiu automobiliu. Kyla klausimas ar galima pasitikėti autonominėmis sistemomis, užtikrinant, kad jie nesužalos aplink esančių žmonių ar įrangos.
Taigi mokslininkai, kuriantys pusiau ar visiškai autonominius robotus susiduria su rimtais sunkumais – jie turi numatyti ir įvertinti visas galimas pavojingas situacijas ir rasti būdą kaip robotai galėtų jas išspręsti. Robotai turi sugebėti saugiai atpažinti objektus, daryti sprendimus apie savo tolimesnius veiksmus.
Kalbant apie robotus humanoidus, vis dar nėra aišku kam turėtų būti skiriama atsakomybė už roboto padarytą žalą – roboto kūrėjui, pačiam robotui ar jo savininkui. Gali būti, kad pats naudotojas, nemokėdamas elgtis su robotu, blogai jį užprogramavo ar išmokė jį neteisingai atlikti veiksmą ir dėl to buvo padaryta žala.
Vis dar kyla daug klausimų kaip mes galime patikrinti ar robotų priimami sprendimai yra saugūs ir teisingi. Inžinerijos ir fizinių mokslų tyrimų tarybą (angl. Engineering and Physical Sciences Research Council – EPSRC) Didžiojoje Britanijoje bando rasti atsakymą į šį klausimą. Jie ieško sprendimų kaip būtų galima padaryti autonominius robotus saugesniais. Tris metus truksiantis projektas tirs kaip oficialiai patikrinti ir teisiškai patvirtinti robotų sprendimo priėmimo procesus.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Paieškos operacijoms skirtas povandeninis robotas
2014 12 27 19:59Okayama universiteto (Japonija) tyrėjai sukūrė naują povandeninį robotą, skirtą autonominėms paieškos ir sekimo operacijoms. 3D objektų atpažinimo technologiją turintis robotas, gali ilgą laiką dirbti giliai po vandeniu.
Povandeninė navigacija kartu su garso ir 3D vaizdo duomenimis įgalina naująjį autonominį povandeninį įrenginį surasti bei sekti taikinį netgi 5 mm tikslumu. Tyrėjai tikisi, kad tikslumą pavyks pagerinti iki 0,5 mm. Toks tikslumas gautas naudojant ant žemės dirbančius robotus.
Mokslininkai mano, kad toks robotas gali būti taikomas nukenksminant radiacija užterštas vandenynų ir kitų vandens telkinių zonas, vandenynų gelmėse ieškant įvairių gamtinių išteklių, tyrinėjant povandeninį gyvenimą, ar net gelbėjant žmonių gyvybes.
Robotas buvo testuojamas nedidelio dydžio baseine. Bandymo metu robotas sėkmingai susijungė su taikiniu, kuris turėjo 7 cm skersmens jungtį. Ši užduotis buvo skirta imituoti roboto energijos įkrovimą. Robotas juda autonomiškai, prisitaikydamas prie taikinio pozicijos pasikeitimo.
Mokslininkų teigimu, roboto veikimo principas gali būti pritaikytas ne tik povandeniniams robotams. Panašiai sukonstruoti autonominiai robotai galėtų būti naudojami kosmose, pavyzdžiui, jie galėtų statyti bazes Mėnulyje. Tai universalus išradimas, kuris gali pritaikytas įvairiose srityse.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Šiurpios išvaizdos robotas pateks bet kur
2014 12 26 15:52„Series 2 X125 System“ – tai „OCRobotics“ kompanijos neseniai pristatytas kirminą primenančio roboto prototipas. Roboto gyvatiški judesiai veikia hipnotizuojančiai ir tuo pačiu kelia šiurpą – ko gero kažką panašaus matėme tik fantastiniuose siaubo filmuose.
Visų pirma „OCRobotics“ komanda šį robotą kūrė, kaip industrinį įrenginį, skirtą vamzdžių ir įvairių kitų sunkiai prieinamų erdvių valymui bei priežiūrai. Roboto veikimas itin preciziškas; atkartodamas padarytus judesius robotas geba atsitraukti lygiai tokia pat trajektorija, kokia judėjo į priekį.
Tikslų roboto veikimą užtikrina mokslininkų sukurtas „nosies sekimo“ algoritmas. Tiesdamasi į priekį robotinė-gyvatė savo kūnu atkartoja „galvos“ nueitą kelią, tai jai leidžia nesunkiai įveikti įvairias kliūtis, pavyzdžiui, vamzdžių alkūnes. Jeigu roboto galva sugeba kur nors pralįsti, vadinasi ten pat pateks ir likęs jos kūnas.
Kol kas šis gyvatiškas robotas, o tiksliau jo pagrindas, pritaisytas prie bėgių, tačiau jį nesunkiai galima primontuoti prie standartinio roboto rankos ar ratuotos transporto priemonės. Tada robotas gyvatė galėtų pasiekti dar toliau.
Planuojam, jog „Series 2 X125 System“ bus naudojama branduoliniuose reaktoriuose, chemijos gamyklose, bei kitose žmogaus sveikatai pavojingose vietose. Robotas gali kartu su savimi gabenti įvairią iki 6 kg sveriančią įrangą; nuo vaizdo kameros ar žibintuvėlio iki priešgaisrinės žarnos ar metalo pjovimo degiklio.
Dar viena šio roboto panaudojimo perspektyva – žmonių gelbėjimas. Ši robotinė gyvatė nesunkiai galėtų atlikti paieškos ir gelbėjimo misijas žemės drebėjimų ar kitų katastrofų nusiaubtose teritorijose, tarp griuvėsių ieškodama sužeistųjų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Elektroninė oda – robotikai ir protezavimui
2014 12 25 21:16Lytėjimas yra gan subtilus pojūtis, tačiau jis leidžia greitai reaguoti, pavyzdžiui, kai kas nors slysta iš mūsų rankų, tada mes galime stipriau suimti laikomą objektą. Pirmą kartą mokslininkai skelbia sukūrę tamprią „elektroninę odą“, pagamintą žvelgiant į mūsų pačių odos veikimą, kuri geba jausti ne tik spaudimo jėga, bet ir nustatyti šios jėgos kryptį. Šio mokslinio darbo ataskaita skelbiama „ACS Nano“ žurnale. Teigiama, jog šis išradimas pasitarnaus protezų ir robotikos kūrime.
Hyunhyub’as Ko ir jo kolegos paaiškino, jog elektroninė odos yra lankstūs, plėvelės tipo prietaisai, skirti fiksuoti spaudimo jėgai, skaityti smegenų aktyvumui, tikrinti širdies plakimo ritmui arba atlikti kitas funkcijas. Siekiant padidinti lytėjimo jautrumą, kai kurios iš jų atkartoja mikrostruktūras aptinkamas, pavyzdžiui, vabaluose bei laumžirgiuose. Tačiau nei vienai elektroninei odai nepavyko pajusti dirgiklio krypties. O būtent tai yra informacija, kuri gali mūsų kūnams daug ką pasakyti apie objekto formą ir tekstūrą, bei kaip jį laikyti. Ko komanda nusprendė kurti elektroninė odą, kuri būdų panaši į mūsiškę, t. y. galėtų „jausti“ trijose dimensijose.
Tyrėjai sukūrė dėvimą dirbtinė odą, sudaryta iš mažyčių kupolų, kurie susijungia bei deformuojasi, kada patiria išorinį spaudimą arba net vėjo gūsius. Ši oda geba jausti prisilietimų, oro pūtimo ir vibracijų lokaciją bei intensyvumą. Mokslininkai teigia, jog jų išradimas gali būti pritaikytas galūnių protezų, robotinės odos bei reabilitacinių prietaisų kūrime.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Medikai grąžino abi rankas, jų netekusiam vyrui
2014 12 24 08:25Prieš daugiau nei 40 metų Leslis Baughas neteko abiejų savo rankų. Po nelaimingo atsitikimo su elektra, medikams teko jas amputuoti iki pečių. Tačiau, dėka moderniųjų medicinos technologijų, Leslis vėl gali naudotis rankomis.
Johno Hopkinso Taikomosios Fizikos Laboratorija savo modulinius galūnių protezus (angl. Modular Prosthetic Limbs) kūrė ir tobulino jau daugiau nei dešimtmetį. Dabar mintimis valdomos mechaninės galūnės leidžia Baughui judinti naująsias rankas 30 laipsnių diapazonu į abi puses. Ir nors moduliniai galūnių protezai pacientams naudojami ne pirmą kartą, tai pirmasis atvejis istorijoje, kai šie protezai pritaikomi abiejų rankų netekusiam žmogui.
„Jis gali naudotis skirtingų laipsnių judesiais – judinti pečius, alkūnes, riešus ir plaštakas – tačiau jam vis tiek reikia pasirinkti norimą judinti protezo dalį. Taigi jam pirma reikia nustatyti peties poziciją, tada alkūnės, riešo, o tik tada atskirai judinti plaštaką ar kitas rankos dalis“, – apie Leslio naujuosius robotinius protezus kalbėjo Courtney Moran, Johno Hopkinso universiteto tyrėja.
Pasak traumatologijos chirurgo Alberto Chi, tai palyginti naujas metodas, kurio metu iš naujo perskirstomi paciento nervai, kurie kažkada valdė jo tikrąsias galūnes.
„Iš naujo perskirstydami nervus, galime padaryti, jog viršutinių galūnių amputacijas patyrę žmonės valdytų protezus, vien tik galvodami apie norimą atlikti veiksmą“, – sakė Chi.
Prieš pradedant naudotis robotiniais protezais, Lesliui Baughui teko kurį laiką treniruotis su virtualia sistema. Johno Hopkinso universiteto mokslininkų sukurta programinė įranga, naudojanti specialius algoritmus, užfiksavo pasikartojančius vyriškio nervų sistemos signalus, vėliau juos paversdama į mechaninių rankų judesius.
Nors ši naujoji technologija kol kas dar nėra visiškai užbaigta, dar laukia didelis darbas laboratorijoje, tačiau mokslininkai užtikrinti, jog robotinės rankos greitu metu jau galės padėti Baughui namuose arba bet kur kitur. Šios akimirkos vyriškis nekantriai laukia.
„Gal pagaliau galėsiu, įmesti monetą į gaiviųjų gėrimų aparatą ir iš jo išsiimti limonado skardinę, – sakė Baughas. – Tai paprasti dalykai, apie kuriuos žmonės niekada nesusimąsto. Vėl galėsiu juos daryti.“
Inf. šaltinis: Robotika.lt
DPD plėtoja ambicijas gabenti siuntas dronais
2014 12 23 14:25Tarptautinė skubių siuntų bendrovė „GeoPost“, valdanti „DPD Lietuva“, pradėjo vadinamųjų dronų – bepiločių skraidyklių – bandymus. Prancūzijoje realiomis sąlygomis pademonstruotos pilnai automatizuoto siuntos gabenimo galimybės – pakilimas, skrydis, nusileidimas, grįžimas.
Specialaus užsakymo bepilotė skraidyklė gali gabenti iki 4 kilogramų siuntą 20 kilometrų spinduliu, nepriklausomai nuo esančio reljefo. Bandymo metu bepilotės skraidyklės prototipas pristatė 2 kilogramų siuntą adresatui už 1200 metrų.
Sėkmingas bandymo rezultatas patvirtina „GeoPost“ strategiją plėtoti alternatyvius ir inovatyvius siuntų gabenimo būdus. Nors prieš pradedant kasdienėje veikloje naudoti bepilotes skraidykles dar laukia aktyvus tolimesnio testavimo ir tobulinimo etapas, jau šiandien akivaizdu – jų panaudojimo galimybės didžiulės.
Bepilotės skraidyklės ypač tinkamos gabenti siuntas izoliuotose ar laikinai nepasiekiamose vietose, pavyzdžiui, pasiekti trobelę kalnuose, salose ar nuskristi į kaimo vietovę, pristatyti siuntas didelių renginių metu, kai ribojamas eismas, taip pat įveikti reikiamą atstumą esant nepalankioms oro sąlygoms – sniegui ar potvyniui blokuojant eismą keliuose.
„Mokslo ekspresas“. Robotikos ateitis: protingesni už mus?
2014 12 23 08:12Mokslininkai siekia robotus padaryti protingesnius, galinčius mokytis iš savo klaidų. Papasakosime apie važiuojančių ir skraidančių robotų taikymą kariuomenėje, Lietuvos karo akademijos Karo technologijų centre kuriamus kariuomenės pagalbininkus, apie VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto avionikos laboratorijoje konstruojamus lėktuvus robotus ir robotikos tendencijas pasaulyje.
Inf. šaltinis: DELFI.TV