Piešti gebantis robotas kontroliuojamas žvilgsniu
2015 11 03 07:45Londone įsikūrusio Imperatoriškojo koledžo mokslininkai pranoko sukūrė kompiuterinę sistemą, kuri leidžia vartotojui robotą-ranką kontroliuoti žvilgsniu. O tiksliau – akies judesiais. Eksperimentas atliktas robotui liepiant nupiešti paprastą paveikslėlį. Ši technologija parodo, kad vieną dieną žmonėms gali būti suteikta galimybė papildyti kasdienybę nauju įrankiu. Juk trys rankos, geriau nei dvi. Kūrėjai mano, kad technologija leistų žmonėms produktyviau atlikti užduotis darbe bei namuose.
Inžinierių komanda, vadovaujama dr. Aldo Faisal, sukūrė technologiją pavadinimu „Gaze Space“. Sistema seka žmogaus akies judesius ir konvertuoja juos į roboto komandas.
Vykdytame piešimo eksperimente A. Faisal studentė Sabine Dziemian išbandė sistemos galimybes bei potencialą. Jos manymu robotinė ranka yra intuityvi ir sparti. Spalvų keitimas reikalavo trijų mirksnių, o linijų brėžimas apėmė itin įprastus judesius – žvilgsnį į pradžios ir pabaigos taškus.
Kūrėjai mano, kad ši technologija ateityje bus naudinga namų bei darbo aplinkoje. Vis dėlto labiau tikėtina, jog inovatyvią, žvilgsniu valdomą sistemą, sparčiau pritaikys medicina, kadangi „Gaze Space“ taptų išsigelbėjimu daugeliui asmenų, turinčių tam tikrą judėjimo negalią.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Statybviečių laukia naujovė: šveicarai kuria autonomišką robotą statybininką
2015 11 02 18:43Robotas statybininkas „In-situ Fabricator“, arba IF, yra autonomiškas statybų robotas, kuris vieną dieną galės rasti savo vietą statybvietėse. Toks yra Šveicarijos nacionalinio skaitmeninės gamybos tyrinėjimų centro architektų ir robotikos inžinierių planas.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
FLYBi – galvos judesiais valdomas dronas
2015 11 02 14:43Siekis susieti virtualią realybę ir dronų valdymą nėra nauja koncepcija. Oro robotų kūrėjai interaktyvių dronų valdymo būdų ieško jau seniai, ir toliausias evoliucijos žingsnis, kurį jiems pavyko žengti – pirmojo asmens vaizdo perspektyvos pilotavimo galimybė, daugelyje dronų vis dar reikalaujanti intensyvaus tobulinimo.
Vis dėlto remdamiesi anksčiau pristatytais pavyzdžiais, tokiais kaip Oculus FPW, kompanija „FLYBi“ sukūrė novatorišką bei stilingą droną, kurio kontrolės galimybės, rodos, apima įmantriausius aspektus.
Realizuojamas dronų technikos gerbėjų dosnumo dėka, FLYBi žada nepamirštamą skrydžio patirtį. Sujungtas su akiniais, oro robotas transliuoja tiesioginį vaizdą – iš 1080p 12 MP dronų kameros į HD LCD monitorių prieš piloto akis. Ši laisvų rankų-galvos įranga taip pat papildyta moderniais sensoriais, kurie seka galvos judesius, todėl sumanaus skraidančio mechanizmo kontrolė yra greita ir lengva. Neįtikėtina, bet dronas gali būti valdomas įprastu galvos judesiu.
HD kamera turi integruotą bevielį ryšį. O akiniai turi priekinę kamerą, todėl norint nuleisti žvilgsnį iš dangaus ir pamatyti kas yra priešais – nebūtina nusiimti galvos valdymo įrangos, pakanka pasinaudoti sumaniu drono kūrėjų sumanymu – papildoma kamera.
Dronas yra valdomas naudojant išmaniąją aplikaciją, kuri leidžia iš anksto numatyti skrydžių trajektorijas, pasirinkti įvairius režimus, tokius kaip Follow Me arba rankų valdymo būseną. Beje, taip pat įmanoma pasirinkti ir riešo kontrolės režimą (valdymas naudojant vairalazdę-„kreiptuką“).
„Gizmag“ apžvalgininkas Eric Mack teigia, kad valdymo būdas naudojant vairalazdę neatrodo itin patogus ir praktiškas, tačiau išskirtiniais atvejais gali būti naudingas. Verta paminėti, kad FLYBi taip pat gali prisijungti prie kitų „trečiųjų-šalių“ valdymo įrenginių.
Praktiniais aspektais funkcionalus, vieną kilogramą sveriantis, FLYBi yra MacBook dydžio bei gali didžiuotis turėdamas kliūčių išvengimo kelyje sistemą. Komunikacijos galimybės apima 2000 metrų diapazoną. Skrydžio laikas – 25–28 minutes vieno įkrovimo metu.
Nors skrydžo valdymo akiniai atveria efektyvesnio skrydžio galimybes ir dronų lenktynių perspektyvą, FLYBi išvystomas greitis kol kas siekia 50 km/h., todėl norint jį tituluoti „lenktynininku“, šią ypatybę būtina tobulinti.
Dronas pristatytas „Indiegogo“ platformoje kaip paramos įgyvendinimui prašantis projektas. Minimalus užstatas viršija 530 eurų, o bendra rinkinio suma yra apie 1623.48 eurų. Kompanija užbaigti darbus ir išsiųsti dronus naujiesiems šeimininkams planuoja kitų metų kovo mėnesį.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dronai: EP siekia užtikrinti saugumą ir privatumą
2015 11 01 10:49ES turi užtikrinti, kad vis dažniau komerciniais ir pramoginiais tikslais naudojami bepiločiai orlaiviai (dronai) nekeltų pavojaus viešajam saugumui ir asmenų privatumui. Tai sakoma ketvirtadienį priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje (581 balsas už, 31 prieš, 21 susilaikė).
Europarlamentarų įsitikinimu, didėjančios galimybės panaudoti bepiločius orlaivius, pavyzdžiui, saugoti geležinkelius, užtvankas, elektrines, įvertinti stichines nelaimes, purkšti pasėlius, pristatyti siuntas ar kurti filmus, prisideda prie ūkio augimo ir darbo vietų kūrimo. Tačiau kartu labai svarbu apsaugoti privatumą ir užtikrinti saugumą.
Rezoliucijoje siūloma registruoti bepiločius orlaiviuos ir juose diegti tapatybės nustatymo lustus. Tai padėtų lengviau susekti dronus naudojančius nusikaltėlius.
EP nariai ragina Europos Komisiją remti kliūčių nustatymo ir išvengimo, geografinio apribojimo ir trukdžių slopinimo technologijų tyrimus, kurie leistų išvengti bepiločių orlaivių susidūrimo su lėktuvais, taip pat neleistų jiems pažeisti svarbios infrastruktūros (elektrinių, oro uostų ir pan.) apsaugos perimetro.
Šiuo metu vienoje ES šalyje išduotas bepiločio orlaivio naudojimo leidimas paprastai nėra pripažįstamas kitoje valstybėje, o tai gali sutrukdyti šios srities rinkos plėtrai. Todėl EP nariai remia siūlymą ES mastu nustatyti šios srities taisykles, kurios apimtų bepiločių orlaivių tikrinimo ir priežiūros reikalavimus. Jose svarbu atsižvelgti į dronų dydį, jų naudojimo vietovę ir paskirtį, priduria europarlamentarai.
„Labai svarbu, kad dronai nekeltų pavojaus saugumui. Nenorime leistis į detales ir suvaržyti reguliuotojų pasirinkimo, tačiau siūlome rėmus, kurias vadovaudamosi Europos Komisija, ES valstybės ir kitos suinteresuotos institucijos galėtų išplėsti teisines šios srities ribas“, – pažymėjo EP pranešėja Jacqueline Foster (Europos konservatoriai ir reformistai, Jungtinė Karalystė).
„Boston Dynamics“ pristatė savo ateities planus bei dabartinius pasiekimus
2015 10 29 12:09„Boston Dynamics“ nemėgsta dalintis informacija kas vyksta už jos laboratorijos durų. Kompanija tiesiog įkelia vaizdo medžiagą į „YouTube“ ir stebi kaip milijonai žmonių stebisi jų robotiniai kūriniais. Tačiau neseniai Markas Raibertas, vienas iš kompanijos „Boston Dynamics“ inžinierių, Masačusetso technologijos institute (MIT) vykusioje konferencijoje papasakojo apie kompanijos dabartinius projektus ir ateities siekius.
Raibertas ir kiti Boston Dynamics inžinieriai, kurie anksčiau nedalyvaudavo jokiose konferencijose, šį kartą trumpai papasakojo apie būsimus kompanijos projektus.
Neseniai MIT vykusioje konferencijoje „FAB“, Raibertas atliko prezentaciją „Robotų kūrimas“. Seminare taip pat dalyvavo kiti garsūs inžinieriai Senbay Kim, Ras Tedreyk, Radhika Negpal, Mick Mauntts ir Gil Pratt. Į Raiberto prezentaciją įėjo keletas niekada ankščiau nerodytų video apie „Boston Dynamics“ kuriamus robotus bei buvo užsiminta apie projektus, ties kuriais dabar dirbama.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/51975/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
NAO žaidžia „Nintendo Wii“ konsolės žaidimus
2015 10 28 09:01Robotas NAO puikiai tiks tiems, kurie neturi su kuo žaisti vaizdo žaidimų. Dirbtinio intelekto dėka robotai tampa vis protingesni ir gudresni. Tačiau daugelis žaidimų kol kas neturi dirbtinio intelekto priešininko, kuris sudarytų rimtą konkurenciją žmogui, todėl daugybė „geimerių“ nepatiria tikrojo žaidimo malonumo.
Labiausiai dirbtiniam intelektui trūksta fizinio kūno. Daugeliui žaidėjų reikia tokio priešininko, ant kurio jie galėtų išlieti savo pyktį pralaimėjimo metu arba pasišaipyti iš jo jį nugalėjus. Tokį vaidmenį puikiai atlieka humanoidas NAO, kadangi Japonijos Cukubos universiteto mokslininkai išmokė jį žaisti „Tennis“ ir kitus „Nintendo Wii“ konsolės žaidimus.
NAO iš tiesų žaidžia neturėdamas vizualių apdorojimų duomenų. Žaidimo vaizdas tiesiogiai perduodamas į kompiuterį, kuris atlieka visus sudėtingus skaičiavimus, atpažįsta žaidėjų pozicijas bei parenka geriausią strategiją. Po to kompiuteris siunčia valdymo signalus robotui NAO, kuris atlieka iš anksto suprojektuotus judesius.
Tačiau, kam reikalingas robotas, jeigu buvo galima tiesiog žaisti prieš į žaidimą integruotą dirbtinį intelektą? Vartotojas gali naudoti tą patį robotą, kad galėtų žaisti daugybę skirtingų žaidimų. Robotas gali sužinoti jūsų žaidimo strategiją, kas jums patinka, kas nepatinka, ir panaudoti šias žinias, kad jus nugalėtų. Nėra jokių abejonių, kad jei įsigysite robotizuotą žaidimų partnerį, daugelis žmonių užsimanys būti jūsų draugais.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dronas, leisiantis telefonui pakilti į aukštį
2015 10 27 20:27Kompanija „xCraft“ sukūrė „PhoneDrone Ethos“ kvadkopterį, kuriame kameros funkcijos atlikimui naudojamas bet kuris „iOs“ ar „Android“ operacinės sistemos pagrindu veikiantis išmanusis telefonas.
Tereikia įdėti mobilųjį įrenginį į specialų skyrių ir lydinčioje skaitmeninėje programėlėje nustatyti reikiamą aukštį. Atlikus šį veiksmą dronas kartu su išmaniuoju telefonu pakils į aukštį ir seks naudotoją iš nurodyto aukščio. Reikėtų pažymėti, jog taip pat įgyvendinta galimybė naudoti „Apple Watch“, kuri leidžia užfiksuoti vaizdą nuotoliniu būdu.
Kokia šio išradimo esmė? Tai kvadkopteris, tik be jutiklių, kamerų ir procesoriaus. Tiesiog rėmas su varikliais ir oro sraigtais (propeleriais). Tam, kad dronas pradėtų veikti, reikia įdėti išmanųjį telefoną. Įrenginį valdyti galima bet kokiu kitu mobiliuoju įrenginiu, veikiančiu „iOS“ ar „Android“ operacinės sistemos pagrindu. Visi „PhoneDrone Ethos“ skaičiavimai vyksta išmaniajame telefone. Tai drono kūrėjams leido reikšmingai sumažinti kvadkopterio kainą.
350 gramus sveriančio drono funkcionalumai yra visai neblogi. Jis pakyla į nustatytą aukštį ir automatiškai seka naudotoją. Autonominio darbo laikas yra 20 minučių, o maksimalus greitis siekia apie 56 km/val. Išsikrovusi baterija yra lengvai keičiama nauja. Vertėtų pažymėti, jog įkrovimui tinka maitinimo šaltiniai su USB sąsaja. Deja, nenurodoma, kokia yra akumuliatoriaus talpa. Norint savo telefoną paleisti į skrydį, reikia įsigyti „PhoneDrone Ethos“, kuris „Kickstarter“ puslapyje kainuoja 195 dolerius. Šiuo metu renkamos lėšos serijinei prototipo gamybai. Įrenginys pasirodyti turėtų 2016 metų rugsėjį.
Inf. šaltinis: Varlė.lt
„Touch Bionics“ pristatė išmanųjį protezą „I-limb Quantum“
2015 10 26 19:37Kompanija „Touch Bionics“, robotinių protezų gamintoja pristatė patobulintas bioninę ranką „I-limb Quantum“ tarptautinėje protezavimo ir ortopedijos parodoje ISPO 2015.
Kurdama protezą „I-limb“, kompanija naudojo užpatentuotą technologiją „I-mo“, kurios dėka ranka galima paimti daugelį įvairių daiktų neįdedant daug pastangų.
„Mes džiaugiamės galėdami pristatyti savo protezus „I-limb Quantum“ tokioje garsioje parodoje kaip ISPO-2015, – sako generalinis kompanijos „Touch Bionics“ direktorius Janas Stivensas. – Nauja ranka pasižymi išskirtiniu funkcionalumu ir stilingu dizainu. Šitas protezas yra protingesnis, greitesnis, stipresnis ir mažesnis, nei jo pirmtakai. Technologijos „I-mo“ dėka robotizuoto protezo „I-limb“ savininkai galės lengvai atlikti įvairius judesius.“
„I-limb Quantum yra pats geriausias protezas žmonėms, kurie neturi rankų, – pareiškė protezo savininkė Rebeka Marin. – Aš labai džiaugiuosi šiuo patobulintu protezu, kadangi be didelių pastangų galiu atlikti daugelį judesių, naudodama paprastus gestus. Be to, protezas nėra didelis, todėl puikiai tiks moterims ir vaikams.“
Pagrindiniai protezo „I-limb Quantum“ patobulinimai:
- Protingas – technologijos „i-mo“ dėka galima atlikti įvairius judesius naudojant paprastus gestus.
- Greitas – judesių greitis padidėjo iki 30 %.
- Stiprus – reikalui esant, protezo galingumą galima padidinti iki 30 %.
- Mažesnis – yra trys anatominiai protezo dydžiai.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Efektyvus robotų spiečiaus valdymas pasitelkiant planšetę
2015 10 25 15:45Pastaruoju metu kuriami mažesni, pigesni ir gabesni robotai, kurie sąveikauja tarpusavyje. Tokie robotų spiečiai veikia kaip viena visuma, jie prisitaiko vienas prie kito ir atlieka sudėtingas užduotis realiu laiku. (JAV) laboratorija GRITS sukūrė būdą, kaip galima dinamiškai valdyti didžiulius robotų būrius, naudojant planšetę.
„Žmogus negali valdyti tūkstančio ar milijono robotų, arba asmeniškai juos programuoti kasdien, – sako Džordžijos Technologijos instituto elektronikos ir tiksliųjų mokslų mokyklos profesorius Magnus Egerstedt. – Vietoj to, operatorius valdo sritį, kurią būtina išstudijuoti. Po to, robotai dirba kartu, kad galėtų pasirinkti geriausius užduočių atlikimo variantus.“
Tuo metu, kai robotai efektyviai atlieka užduotis, jie geriau prisitaiko prie pokyčių ir greičiau išsiaiškina kokią užduotį reikės atlikti, ypač, jei jie turi staiga pakeisti kai kurias uždoties sąlygas. Čia jau reikia žmogaus įsikišimo: pradedantysis vartotojas, naudodamas šią sistemą, gali valdyti robotus tiesiog braukdamas pirštais per planšetę, ir jų spiečius koordinuos vienas kito judesius, kad pasiektų tikslus, kuriuos jam nurodo vartotojas.
Ši sistema buvo sukurta tam, kad galėtų padėti atlikti paieškos-gelbėjimo misijas. Robotai užsiima vietovių „šukavimu“. Tuo tarpu žmogus gali nustatyti sritis, kuriose turi dirbti robotų spiečius.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Humanoidas Erica – dar vienas Hiroši Išiguro kūrinys
2015 10 24 18:01Osakos universiteto profesorius Hiroši Išiguro išgarsėjo savo humanoidinių robotų dėka. Šį kartą inžinieriaus sukurtas humanoidas yra kone panašiausias į tikrą žmogų visame pasaulyje.
Androidas moka ne tik kalbėti, bet ir išmano kūno kalbą. Todėl jis gali puikiai diskutuoti su žmogumi. Humanoido Erikos ūgis yra 1,60 cm ir ji panaši į japonų moterį.
Didžiausias roboto privalumas – jis supranta šnekamąją japonų kalbą ir sugeba ne tik kalbėti žodžiais, bet ir kūno kalba: mirksi, judina galvą, kilnoja antakius ir atlieka daugelį kitokių įvairių judesių. Robotas jau davė interviu ir sugebėjo pakerėti žurnalistus.
Žemiau galite pamatyti pirmąjį humanoido Erikos dialogą su vienu iš žurnalistų:
Žurnalistas: „Ką mėgsti veikti?“
Erika: „Man patinka žiūrėti filmus, sporto laidas ir anime. O ar jums patinka kas nors iš mano išvardintų užsiėmimų?“
Žurnalistas: „Man patinka sportas.“
Erika: „Savaime suprantama, jūs taip užsiėmęs savo darbu, kad neturite laiko daryti tai, ką darau aš.“
Humanoidą Erika sukūrė tarptautinė Japonijos mokslo ir technikos agentūra, Osakos universitetas, tarptautinis šiuolaikinių telekomunikacijų mokslo tyrimų institutas ir Kioto universitetas.
Nežiūrint į tai, kad robotas Erika yra labai realistiškas androidas, jis nėra panašus į kompanijos Toshiba sukurtą realistišką robotą Chihira Aico, kuris visus glumino Džono Denverio personifikacija parodoje CES 2015. Arba humanoidas Yangyang, kuris yra labai panašus į Aliaskos gubernatorę Sarą Peilin. Pasak Hiroši Išiguro, labai svarbu, kad robotai būtų panašūs į žmones ir kad mes galėtume su jais bendrauti kaip lygus su lygiu ateityje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt