Robotas „Xingzhe“ nužingsniavo į rekordininkų gretas
2015 11 13 08:19Kinijos mokslininkų sukonstruotas keturkojis robotas įveikęs 134,03 km papildė Pasaulio Gineso rekordininkų gretas. Roboto kelionė prasidėjo spalio 24 d. ir truko 54 valandas. Atlikęs 340 000 žingsnių, sunaudojęs 0,8 kWh energijos robotas be sustojimo apėjo 95,39 m ilgio stadioną net 1405 kartus.
Robotas buvo pradėtas konstruoti 2014 m. lapkričio mėnesį. Čongčingo universiteto pašto ir telekomunikacijų institute, Automatikos koledže dirbant profesoriaus Li Qingdu vadovaujamai komandai. Pirmasis prototipas pasirodė jau sausio mėnesį. Robotas pavadintas „Xingzhe No.1“ (išvertus iš kinų kalbos „Ėjikas Nr.1“). Šis „keliauninkas“ turi vieną variklį, valdomą kompiuterinės programos, ir keturias besilankstančias, ratukų neturinčias „kojas“. Tam, kad rekordas būtų patvirtintas, robotas minėtą atstumą turėjo įveikti naudodamas tik vieno įkrovimo energiją.
Pasiektu rezultatu „Ėjikas Nr.1“ be abejonės nukonkuravo iki tol buvusį rekordininką JAV Kornelio universitete sukonstruotą robotą Reindžerį, kuris 2011 m. per 30 val. nuėjo 65,18 km, sunaudodamas 0,5 kWh energijos.
Pasak prof. Li Qingdu, šio projekto uždaviniai buvo ne tik padidinti roboto gebėjimą nueiti ilgesnį atstumą, tačiau padaryti jį ištvermingesnį, patvaresnį ir ekonomiškesnį. Kūrėjai turi viziją, jog vieną dieną tokie energiją taupantys robotai galės atlikti įvairias užduotis žmogui pavojingomis ir kenksmingomis sąlygomis.
Inf. šaltinis: TopCom.lt
Kariuomenės ateitis – telepatiniai šalmai ir robotai statybininkai?
2015 11 12 19:19Rudens pradžioje JAV karybos pramonės atstovai Žvalgybos ir Nacionalinio saugumo aljanso konferencijoje pristatė idėjas, galinčias pakeisti karinės įrangos gamybos ir naudojimo principus. Inovatyvių vizijų įgyvendinimas įmanomas pasitelkus 3D spausdinimo galimybes.
Plastikinės antenos
Pagrindinis tyrėjas medžiagų ir technologijų plėtros priedų gamybos JAV armijos tyrimų laboratorijoje Larry Holmes teigia, kad antenų tobulinimas yra būtinas karinės įrangos evoliucijai. Prastas ryšys karo zonose yra dažna problema, tačiau šį galvosūkį dar labiau pasunkina netinkama technika. L. Holmes mano, jog idėjos realizavimas, pagal kurią kariai galėtų atsispausdinti dielektrines antenas iš nelaidžios medžiagos, tokios kaip keramika arba plastikas, daug žadantis. Tikėtina, tokia inovacija padėtų išspręsti daugybę logistikos valdymo trūkumų.
„Blakės“ ir šnipinėjimo kameros
Kartoninis pieno pakelis su sekimo jutikliais? Taip!
Karinės technikos gamintojų įgūdžiai pritaikyti 3D spausdinimo galimybes tobulėja kasdien. Apžvalgininkas Patrick Tucker mano, jog 3D evoliucija ateityje leis ne tik gerinti karinę techniką, gaminant mažesnius elektroninius bei kitokius prietaisus, bet taip pat integruoti mažas stebėjimo kameras ar sekimo prietaisus į įprastus, kasdienius įrenginius.
Biometrinė komunikacija
Sudėtingai skambančio proceso – biometrinės komunikacijos – įgyvendinimas ilgą laiką buvo daugelio mokslininkų siekis. Dar 2008 metais Merilendo ir Carnegie Mellon universitetai pradėjo „sintetinės telepatijos“ studijas, o pernai Ispanijos mokslininkai pademonstravo „iš smegenų į smegenis“ komunikaciją, naudojant EEG technologiją.
Anot Larry Holmes, trimačio spausdinimo potencialas plėtojant neįtikėtina komunikacijos technologiją – kritinis aspektas. 3D mikroschemos, integuotos į kareivių šalmus ateityje taptų pagrindiniu elementu, padedančiu komunikuoti siunčiamais smegenų signalais. Kitaip tariant, kareivių šalmai „telepatiškai prabiltų“.
Robotai statybininkai
Nors robotai statybininkai, pasak L. Holmes, nėra „oficiali“ armijos siekiamybė, tačiau tokia technologija, akivaizdu, būtų itin naudinga ne tik „statybinės“ pagalbos atžvilgiu. Galimybė išsiųsti robotus į tam tikras, potencialiai pavojingas, zonas, kad mechaniniai kariai jas patikrintų ir surinktų informaciją, garantuotų padidėjusį karių-žmonių saugumą.
„Įsivaizduokite, išmetame juodąją dėžę vietovėje, į kurią nenorime siųsti kareivių. Tai gali būti biologiškai pavojinga sritis, radioaktyvi zona, tankios džiunglės, kalno viršukalnė, ar tiesiog itin ekstremali aplinka. Per jutiklių komplektą šis gamybos vienetas pajaučia kas yra aplink, kokie mineralai yra smėlyje, kokie medžiai aplink ir panašiai. Tuomet jis atspausdina robotus, kad šie surinktų esamų medžiagų pavyzdžius ir atgabentų juos atgal“, – teigia L. Holmes.
Tokie robotai garantuotų, kad karinės bazės įkuriamos saugiose zonose.
3D galimybių taikymas karinės įrangos tobulinime yra reikšmingame evoliucijos etape, tačiau, nepaisant nepailstamų mokslininkų ir inžinierių pastangų, šie procesai taip pat priklauso ir nuo finansavimo bei tikslingo politikos vykdymo, todėl modernių vizijų realizavimas, ko gero, pareikalaus dar ne vieno dešimtmečio.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas – barmenas kuria suasmenintus kokteilius
2015 11 09 14:48Grupė Vokietijos studentų sukūrė barmeno darbą atliekantį robotą, kuris maišo kokteilius pagal žmogaus socialinės žiniasklaidos profilį. Vaizdo įrašas, nufilmuotas Kaselio menų ir dizaino mokykloje, rodo, kaip mobilus robotas kuria daugiasluoksnius kokteilius iš įvairių ingredientų, atitinkančių įvairius asmenybės bruožus.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Taivanas pristatė didžiausią savo sukurtą droną
2015 11 08 16:14Taivano vyriausybė pristatė savo didžiausio karinio bepiločio prototipą, kuris skirtas apsisaugoti nuo esamos ar būsimos Kinijos šalies grėsmės.
Pasak Nacionalinio Čun Šan mokslo ir technologijų instituto (CSIST ) ir Krašto apsaugos ministerijos, kuri ir kuria bepilotį aparatą, naujasis lėktuvas bus skirtas ne tik žvalgybai, bet ir padės rinkti duomenis. Prietaisas yra du kartus didesnis už bet kurį kitą bepilotį lėktuvą iš 32 dronų Sharp Kite parko, kuriuos naudoja Taivano vyriausybė.
„Mūsų tyrimų galimybės ir plėtra nė kiek nenusileidžia Kinijai“, – sako CSIST tiriamųjų sistemų aviacinės divizijos direktorius Ma Wan-jun. Inžinierius kol kas nepranešė, kada prototipas pasirodys rinkoje ir nepaskelbė jokių tolimesnių charakteristikų.
„Aparatas gali automatiškai pakilti ir nusileisti, turi ryšį, optinę detekciją ir daug kitų privalumų“, – teigė Ma. Dronas buvo pademonstruotas žurnalistams Taipėjaus aeorokosminių ir gynybinių technologijų parodoje.
Praeitų metų gruodžio mėnesį Taivano vyriausybė pradėjo kurti didžiausią, 500 tonų sveriantį raketinį laivą, kurio pavadinimas yra „TuoChiang“. Laive telpa 16 raketų, įskaitant aštuonias viršgarsines raketas „Hsiung-feng III“ (Drąsus vėjas). Reikėtų priminti, kad Taivanas atsiskyrė nuo Kinijos 1949 metais po pilietinio karo. Tačiau Pekinas ir toliau laiko šalį savo teritorijos dalimi ir neatmeta karinės intervencijos, siekiant ją susigrąžinti.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Keturkojis robotas „StarlETH“ sukėlė revoliuciją robotikos pasaulyje
2015 11 07 12:20Keturkojis robotas „StarlETH“, turintis 12 pavarų ir beveik 50 jutiklių – inžinierių iš Ciuricho kūrinys – be didesnių pastangų įveikia pačius įvairiausius jo kelyje pasitaikančius kliuvinius ir drąsiai žengia net pačiu nelygiausiu paviršiumi.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Robo-vunderkindas – robotas, kurį gali programuoti penkiametis
2015 11 06 18:45Lego kaladėlių ir naujųjų technologijų sąjunga robotų industrijoje nėra naujas reiškinys, tačiau „naujai sena“ „Mojang“ koncepcija ir novatoriškas būdas panaudoti „Minecraft“ žaidimą tapo unikaliu jaunųjų inovatorių skatinimo įrankiu. Naujasis Robo-vunderkindas yra modulinis žaislas, kuris sujungdamas „seną“ ir „naują“, suteikia galimybę net patiems jauniausiems protams (nuo penkių metų amžiaus) suprojektuoti ir užprogramuoti savo asmeninį robotą.
Žaismingas robotas skiriasi nuo kitų tokio pobūdžio žaislų dėl ypatingų paprastumo ir daugiafunkcionalumo savybių. Nors „Lego“ jau anksčiau pristatė panašią žaislo-roboto koncepciją, pastaroji buvo skirta vaikams nuo dešimties metų. O Robo-vunderkindu džiaugtis gali ir jaunesnio amžiaus jaunieji mąstytojai.
Žaislo kolekciją sudaro nedideli (apie 8 cm) spalvoti kubeliai – kaladėlės, apginkluoti laidais, sensoriais ir kitais technologiniais stebuklais. Žaismingos kaladėlės yra tarpusavyje susijusios, jas jungia bevielis ryšis, todėl vaikų fantazija nėra ribojama – kaladėlės gali būti jungiamos taip, kaip to nori vaikas. Be to, yra galimybė įsigyti įvairius rinkinius, papildytus adapteriais ir skirtingais ratais, padedančiais „riedantiems vunderkindams“ judėti.
Sukonstruotus robotus įmanoma programuoti naudojant išmaniuosius prietaisus. Vienos elementariausių funkcijų, kurias vaikai gali programuoti – judėjimas, kliūčių išvengimas, trumpos pokalbių žinutės, bet taip pat įmanoma pasirinkti ir sunkesnių programų įdiegimą, pvz., oro prognozių pranešimą ir pan.
Žaislas derinamas ir su „MIT Scratch“ sistema, padedančia vaikams efektyviau susipažinti su robotikos galimybėmis.
Spalvingas žaislas pristatytas kaip paramos įgyvendinimui prašantis projektas. Kompanijos „Robo Wunderkind“ tikslas surinkti 70000 tūkstančių dolerių (apie 63251 eurų) dar nepasibaigus lėšų rinkimui pranoko lūkesčius ir pasiekė 140000 dolerių sumą. Iš viso surinka daugiau nei 207000 tūkstančių eurų.
Žaislų pristatymo rėmėjai-pirkėjai gali tikėtis kitų metų liepos mėnesį.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Išmaniuosius pakeis robotizuoti telefonai?
2015 11 06 11:46Kai tik manėme, kad išmanieji telefonai pasiekė išmanumo viršūnę, „Sharp Corporation“ pristatė „RoBoHoN“ – robotizuotą išmanųjį telefoną, kurio išmanumas priklauso nuo naudojimosi aktyvumo. „RoBoHoN“ mokosi iš bendravimo, taigi kiekvieną kartą, kai juo naudojatės, jis kaupia duomenis „debesyje“.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Ar norime emocingo dirbtinio intelekto?
2015 11 05 14:47„Pamirškite Tiuringo ir Lovelace testus taikomus dirbtiniam intelektui, aš noriu pamatyti robotą, išlaikantį Framptono testą. Bet prieš tai, leiskite paaiškinti kodėl roko legenda Peteris Framptonas įsitraukė į dirbtinio intelekto debatus… Ilgą laiką visuomenė analizavo teorijas, apibrėžiančias idėją kas skiria žmones nuo gyvūnų, tačiau dabar „senosios“ teorijos įgavo naujas kryptis – analizuojame kas skiria žmones nuo mašinų. Kompiuterijos pradininkas ir kodų laužytojas britas Alanas Tiuringas anksčiau siūlė taikyti „imitacijos žaidimą“, dar žinoma kaip Tiuringo testą, kaip priemonę įvertinančią, ar mašinos gali padaryti tai, ką žmonės daryti be galo mėgsta – plėtoti įdomų pokalbį“, – straipsnyje publikuotame „The Conversation“ rašo kompiuterių mokslo ekspertas Davidas Lovellas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/52082/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Nauja „Skype“ įkūrėjų idėja: ratuoti pirkinių pristatymo robotai
2015 11 05 08:49Estijos startuolis „Starship Technologies“ nusprendė, kad geriausias būdas pristatyti internetu užsakytus pirkinius ateityje bus ne skraidantys dronai, o ratuoti robotai. Ši bendrovė, įsteigta buvusių „Skype“ įkūrėjų, pristatė savaime važiavimo kryptį randančius šešiaračius robotus, kurie pagal kūrėjų sumanymą turėtų sumažinti prekių išvežiojimo sąnaudas iki beveik nulio, rašo theverge.com.
Jau dabar vyksta robotų-išvežiotojų prototipų bandymai, o 2016 metų ketinama pradėti teikti tokias išvežiojimo paslaugas JAV ir Jungtinėje Karalystėje. Kiekvienas robotas gali bugabenti apie 9 kg pirkinių – maždaug du tipinius prekybos centro maišus. Jiems turėtų būti patikėtas paskutinis prekių išvežiojimo žingsnis, kai kelionės trukmė nuo parduotuvės iki pirkėjo durų yra ne ilgesnė nei 30 minučių.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/52072/.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
Robotas vaiko veidu tiria kūdikių emocijas
2015 11 04 14:48Kodėl kūdikiai šypsosi? Kodėl jie tai daro bendraudami su savo tėvais? Ką slepia linksmos mažos šypsenėlės? „Jeigu kada nors susidūrėte su kūdikiais, jiems nusišypsojus, įtarėte, kad jie kažką sumanė. Jie nesišypso atsitiktinai. Tačiau tai sunku įrodyti“, – teigia vienas iš tyrimo autorių, Kalifornijos universiteto Mašinų Suvokimo laboratorijos mokslininkas Javier Movellan.
Siekdami išsiaiškinti jaunųjų žmogeliukų kėslus mokslininkai pasitelkė robotą. Tyrėjai užprogramavo robotą-vaiką, žinomą „Diego-San“ vardu, elgtis lyg jis būtų kūdikis. Robotui sąveikaujant su suaugusiais studentais, mokslininkai analizavo jo elgesio motyvus.
Mokslininkai į eksperimentą taip pat pasikvietė trylika mamų su kūdikiais. Įvairiapusio tyrimo metu išsiaiškinta, kad vienuolikos iš trylikos vaikų šypsojimasis buvo „tyčinis“, o ne atsitiktinis. Taip pat pastebėta, jog kūdikiai atidžiai sinchronizavo šypsenas atsižvelgdami į mamas, o robotas – į studentus. Jie tikėjosi šypsenos atgal. Tais atvejais, kai šypsenos gavimo tikimybė buvo nedidelė, kūdikiai (ir robotas) šypsenos dovanoti neskubėjo.
Pasak tyrimo bendraautoriaus Dan Messinger, šis tyrimas yra unikalus tuo, jog itin skiriasi nuo ankstesnių, bandžiusių tik paviršutiniškai apibrėžti sąveikos modelius. Tačiau stereotipiniai modeliai nėra tikslūs. „Tyrimo metu išsiaiškinome, kad kūdikiai turi asmeninius tikslus vykstančioje sąveikoje, net tuomet, jeigu jiems dar nėra keturių mėnesių“, – teigia D. Messinger.
Manoma, kad šio tyrimo išvados bei tolesnės analizės taps naudingos psichologams, ypač tiems, kurie dirba su vaikais, sergančiais autizmu.
Inf. šaltinis: Robotika.lt