Robotai langų valytojai: ką geriausio galima įsigyti 2016 metais
2016 07 03 09:18Įsigyti langus (taip pat stiklinius paviršius, pavyzdžiui vitrinas ar veidrodžius) valančių robotų dabar labai paprasta – jais prekiauja praktiškai visos specializuotos lietuviškos robotų parduotuvės ir didesni elektronikos centrai. Tiesa, neverta tikėtis ypač didelio asortimento – tai specifinis produktas, dar tik besiskinantis kelią į populiarumo viršūnę. Tačiau norint išsirinkti tinkamiausią robotą vis tiek reiktų šiek tiek pasidomėti jų galimybėmis, kad pirkinys netaptų dideliu nusivylimu ir tam puikiausiai pravers ši robotų rinkos apžvalga.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/produktai/namams/55371/.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Kaip pamilti savo robotą?
2016 07 02 11:47Egzistuoja toks dalykas, kaip „IKEA efektas“, pagal kurį: jeigu žmogus surenka daiktą pats, jis dažnai jį gerokai pervertina. Šis efektas aptariamas vis dažniau ne veltui. Mokslininkų teigimu, kai žmogus daiktą pasidaro pats, jis labiau prie jo prisiriša.
Pensilvanijos universiteto tyrėjų nuomone, minėtą efektą galima pritaikyti ir robotikoje. Mokslininkų teigimu, kai žmogus kažką padaro savarankiškai, net jeigu tai yra paprasčiausios programinės įrangos įdiegimas, jis ima vertinti technologijas daug palankiau. Ar gali tas pats būti pritaikoma robotams?
Mokslininkai paprašė 80 žmonių dalyvauti eksperimente, kuriame visi turėjo patys surinkti robotus. Tyrėjai fiksavo, kaip žmonės vertino robotus prieš ir po eksperimento, kaip noriai jais naudojosi.
Dalyviai buvo paskirstyti į dvi grupes. Vienai duodas „Kumotek KT-X Gladiator“ humanoidas, kuriam tiesiog reikėjo įdėti bateriją, prijungti prie kompiuterio ir įdiegti paprasčiausias programas. Kita grupė stebėjo, kaip pirmoji visa tai atlieka.
Rezultatai parodė, kad tie, kurie viską darė patys, daug labiau prisirišo prie savo robotų, laikė juos unikalesniais ir norėjo išbandyti visas galimas jų funkcijas.
„Tyrimas yra naudingas ir bendrovėms, gaminančioms robotus. Žinoma, galima parduoti robotą, kurį bus galima naudoti tiesiai iš dėžės, bet, leidus pirkėjui pačiam padaryti net paprasčiausias užduotis, jis savo pirkinį ims vertinti visai kitaip“, – teigia vienas iš tyrimą atlikusių mokslininkų.
Tiesa, neaišku, kiek tęsiasi šis efektas. Tyrimas pristatytas kasmetinėje „Human-Robot Interaction“ konferencijoje Naujojoje Zelandijoje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Seule atidarytas parkas bepiločių skraidyklių entuziastams
2016 07 01 08:34Seulo miesto valdžia, itin griežtai reguliuojanti bepiločių skraidyklių skraidinimo tvarką, savaitgalį netoliese Hano upės atidarė specialų bepilotėms skraidyklėms skirtą parką. Atstovai teigia, kad ten skraidinti savo bepiločius bus galima į valias ir be jokių apribojimų.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Devynmečio kurtas „Lego“ robotas nustebino net ir visko mačiusius
2016 06 30 15:35Devynmetis Dominykas iš Šiaulių net neabejoja, kad užaugęs bus robotų kūrėjas. Ir tai ne tik vaikiška svajonė – jis nuo mažų dienų kuria robotus bei tiki, kad jie gali padėti daugybei žmonių.
Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad jaunojo išradėjo kūrinys iš „Lego“ sužavėjo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) organizuoto konkurso „Mano robotas“ komisijos narius.
Robotą žaisdamas sukūrė „netyčia“
Jaunojo konkurso dalyvio iš „Lego“ kaladėlių sukonstruota bioninė ranka, gebanti atkurti judesius, jaunųjų išradėjų konkurse „Mano robotas“ sulaukė daugiausiai dėmesio ir pelnė pagrindinį apdovanojimą.
„Dabar jau galiu išduoti paslaptį. Žaisdamas su savo seserimi, aš visai netyčia sukūriau bioninę ranką šiam konkursui. Jau ilgą laiką konstruoju robotus. Tris ar keturis metus esu jais susidomėjęs. Man patinka kurti robotus, nes technika daug įdomiau nei žaislai, kurie aiškiai matyti, iš ko yra padaryti. Robotai yra mechanika, kurią reikia suprasti. Todėl užaugęs būsiu robotų kūrėjas!“, – įsitikinęs konkurso nugalėtojas Dominykas.
Šiaulietis Dominykas, laimėjęs robotų kūrimo varžybas / J. Rozovskij nuotr.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/55347/.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
Ar leistumėte, kad jus operuotų robotas?
2016 06 29 08:51Robotai jau atlieka net pačias sudėtingiausias ir daugiausiai tikslumo reikalaujančias operacijas.
Panašu, kad visai greitai chirurgai skalpelius galės visiškai atiduoti robotams. Bent jau paprastesnėms operacijoms atlikti. O jie galės koncentruotis ties itin sunkiomis procedūromis.
Chirurginiai robotai jau gali savarankiškai atlikti kai kurias užduotis operacinėse, net patys parinkti reikiamus įrankius. Tai – robotai, kurie naudoja gilaus mokymosi metodą, rašo spectrum.ieee.org.
JAV chirurgas Michaelas Stifelmanas jau atliko kelias operacijas, kuriose jam padėjo robotai. Dažniausiai jo „pagalbininkė“ – robotinė ranka. Jo teigimu, jau dabar robotais galima tiksliai atlikti net daugiausiai kruopštumo ir patirties reikalaujančias užduotis.
Labiausiai pažengę šiuo metu naudojami robotai
Ortopedines operacijas atliekantis robotas „TSolution One“ gali įpjauti kaulus neįtikėtinai tiksliai. Chirurgas, naudodamas „TSolution One“ programinę įrangą, gali suplanuoti operaciją, remiantis paciento magnetinio rezonanso ir 3D modeliavimo duomenimis. Tuomet viską pagal planą atlieka pats robotas.
Pilvo sritį operuojančio roboto „da Vinci“ 4 rankas kontroliuoja chirurgas. Robotinės rankos gali atlikti daugiau funkcijų negu žmogaus. Veiksmai gali būti itin smulkūs ir kartu itin tikslūs. Mokslininkai šiuo metu tobulina robotą taip, kad operacijas jis galėtų atlikti ir savarankiškai.
Su „Flex robotics system“, įleidžiamam per gerklę, galima atlikti operacijas vietose, kurios anksčiau chirurgams buvo neprieinamos. Reikiamame taške Flex sustandėja, o tada chirurgas gali atlikti reikiamą gerklės procedūrą.
Robotas ARTAS labai greitai atlieka plaukų transplantavimo procedūras savarankiškai. Jis pats parenka geriausius plaukų fulikulus.
„CyperKnife“ tiksliai nukreipia aukštos koncentracijos radiacijos srautus teisiai į navikus, kas anksčiau buvo neįmanoma. Įskaitant navikus smegenyse, stubure ar plaučiuose.
„Renaissance“ sistema padeda chirurgams atliekant stuburo operacijas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotukas Marty – toks, kurį sukonstruoti gali kiekvienas
2016 06 27 14:49Sukurti vaikštantį robotą – ne tik sudėtinga, bet ir brangi užduotis. Tačiau Marty inžinieriai jį padarė taip, kad gamybos kaštai būtų sumažinti iki minimalių.
Nors jau sukurta daug robotų, kurie gali vaikščioti, Marty ypatingas tuo, jo kojos atspausdintos 3D spausdintuvu, o jo valdymas ypač nesudėtingas ir gali būti atliekamas bet kuriuo išmaniuoju telefonu, planšete ar kompiuteriu.
Nusipirkus Marty, į namus bus pristatyta dėžė su jo dalimis, kurias nesunkiai galima sukonstruoti, ir bevielio interneto kontrolės pultas.
Marty gali vaikščioti, suktis, šokti, paspirti kamuoliuką, rodyti veido išraiškas.
Robotukas idealiai tinka vaikams, pedagogams. Jis padeda mokytis programavimo, elektronikos, dizaino, 3D spausdinimo ir robotikos.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Nuo šiol dronai gali įsikrauti be žmogaus įsikišimo
2016 06 23 17:52Robotai ir dronai tampa vis savarankiškesni ir žmonių pagalbos jiems greitai nebereikės. Nuo šiol dronai patys gali įsikrauti.
Įmonė „Airobotics“ sukūrė autonominę įkrovimo stotelę, ant kurios, vos dronui nutūpus, ji pradeda veikti. Kai bepilotė skraidyklė nusileidžia ant stotelės paviršiaus, robotinė ranka nuima bateriją ir ją padeda krauti. Tuomet, kai baterija įsikrauna, robotas įdeda bateriją atgal į įrenginį, rašo geek.com.
Programinė įranga sukurta taip, kad žmogui nereikėtų pajudinti nė piršto. Autonominė sistema yra idealus pasirinkimas kasyklų ir naftos pramonės įmonėms.
„Airobotics“ įmonės tikinimu, jų sukurta stotelė idealiai tiks tais atvejais, kai dronui reikia atlikti panašius veiksmus ar pristatyti siuntinį.
Inf. šaltinis: LRT.lt
„Zipline“ dronai teiks medicinos pagalbą besivystančiose šalyse
2016 06 20 17:26Ar galime tikėtis, kad medicinos pagalbą teikiantys oro robotai netrukus taps nuo civilizacijos pažangos atitolusių šalių išsigelbėjimu? Neseniai įkurto startuolio „Zipline“ steigėjai mano, kad taip.
Įmonė, kurios įkūrimo paskata tapo vieno iš steigėjų Keller Rinaudo kelionė į Tanzaniją, veiklą pradėjo prieš penkerius metus, tačiau šiemet pritraukė ypač daug visuomenės dėmesio, kadangi pradėjo itin aktyviai vykdyti veiklą, motyvuojančią gerinti medicinos apsaugos infrastruktūrą besivystančiose šalyse.
Sveikatos apsauga besivystančiose valstybėse yra opi tema, reikalaujanti visuotinio sąmoningumo ir pastangų, kadangi medicinos paslaugų išsivystymas, vadinamosiose trečiojo pasaulio šalyse, ne tik prastas, bet neretai ir kainuojantis gyvybę, nes laikas per kurį suteikiama medicininė pagalba yra pernelyg ilgas.
Visgi Keller Rinaudo (bendradarbiaudamas su Will Hetzler bei Keenan Wyrobek) siekia permainų. Inovatyvias idėjas ir ryžtą kūrėjai sutelkė į veiklą, skirtą efektyviausio vaistų ir kitų medicinos priemonių pristatymo, į sunkiai pasiekiamas vietoves, paslaugos-metodo sukūrimui.
„Zipline“ rado sprendimą – „Zip“ oro robotus, gebančius sparčiai transportuoti reikiamus medikamentus ar pan.
Kiekvienas „Zip“ dronas kainuoja maždaug tiek pat, kiek motociklas, tačiau priešingai nei sausumos transporto priemonė, oro robotas nėra ribojamas kelių trūkumo, jie jam net nėra reikalingi. Tai – vienas svarbiausių drono pranašumų. Nepilotuojama oro transporto priemonė juda oru.
Inovatyvaus sumanymo koncepcija gan elementari. Bepilotis, gavęs iškvietimą, sparčiai nuskrenda į pagrindinį paskirstymo centrą (medicinos punktą), kur darbuotojai jam prikabina vaistų dėžutę su reikalingais medikamentais, tuomet jo skrydis (gali išvystyti apie 72 km per valandą) yra numatomas bei, esant būtinybei, reguliuojamas, pasitelkus išmaniąją programėlę. Po valandą ar daugiau trunkančios kelionės, pasiekus tikslą, integruotu spyruokliniu mechanizmu dėžutė su vaistais ar kitomis medicinos priemonėmis yra išmetama (su miniatiūriniu parašiutu) reikiamoje vietoje.
Tikimasi, kad netolimoje ateityje „Zip“ dronas per parą galės atlikti nuo 50 iki 150 skrydžių iš paskirstymo centro į daugiau nei dvidešimt ligoninių Ruandos valstybėje, esančioje Centrinėje Afrikoje.
Beje, verta paminėti ir tai, jog novatoriška koncepcija nėra skirta plėtoti tik Afrikoje. Visai neseniai Keller Rinaudo netgi išmoko ispanų kalbos, kad galėtų užmegzti bendradarbiavimą su viena Ispanijos vyriausybine įstaiga. Taigi tikėtina, kad ateityje „Zip“ dronai narstys ne tik Afrikos, bet ir Europos padangę.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Siūloma privalomai registruoti bepiločius orlaivius
2016 06 19 09:07Vyriausybė nepritaria bepiločių orlaivių privalomam registravimui. Šį Seimo narių siūlymą svarstys darbo grupė. Pasak pataisų iniciatorių, būtina žinoti, kas dronus skraidina, o įvykus nelaimingam atsitikimui, būtų daug lengviau rasti įvykio kaltininką. Europos Parlamentas dar praėjusiais metais priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad ES privalo užtikrinti, kad bepiločiai nekeltų pavojaus saugumui ir asmenų privatumui.
Vien JAV nuo 2013 iki 2015 metų registruota virš 900 incidentų, susijusių su vadinamaisiais dronais ir civiliais lėktuvai. Registruota ir atvejų, kai besileidžiantys lėktuvai buvo priversti manevruoti, kad išvengtų susidūrimo su skraidyklėmis. Lietuvoje kol kas panašių incidentų nėra registruota.
„Šiai dienai su bepiločiu orlaiviu, kurį nebrangiai, iki kelių šimtų eurų, galima įsigyti parduotuvėje, galima pridaryti bėdos, jeigu bus skraidoma šalia didžiųjų oro uostų arba virš žmonių susibūrimo vietų, neužtikrinant, kad tas orlaivis avariniu būdų galėtų saugiai nutūpti“, – teigia Civilinės aviacijos administracijos direktorius Joris Gintilas.
Europos Parlamentas pernai priėmė rezoliuciją, joje teigiama, kad ES privalo užtikrinti, jog bepiločiai nekeltų pavojaus saugumui ir asmenų privatumui. Pasiūlyta juose diegti tapatybės nustatymo lustus. Europos Komisija siūlo atnaujinti civilines aviacijos taisykles, kuriomis ne tik gamintojai bus įpareigoti užtikrinti kuo didesnį skraidyklės saugumą, bet ir savininkas privalės įrodyti, kad jo sveikatos būklė tinkama valdyti bepilotį.
Lietuvos parlamentarai po pateikimo yra pritarę bepiločių orlaivių, kurių maksimali kilimo masė yra nuo 300 g iki 25 kg, privalomai registracijai. Tačiau tam priešinasi Susisiekimo ministerija, jos teigimu, įvedus tokią tvarką, reikėtų registruoti ir žaislus.
„Vertėtų daryti nuosekliau ir nuo didesnės svorio kategorijos, pavyzdžiui, galime paimti rimtesnius orlaivius, kuriais vykdomos tam tikros komercinės operacijos, kurių pavojus ir rizikos yra didesnės, tarkim nuo 10 kg“, – aiškina J. Gintilas.
Šiuo metu vienintelė ES šalis, kurioje reikia privalomai registruoti bepiločius orlaivius, sveriančius kilogramą ir daugiau, yra Airija. Lietuvoje į civilinę aviacijos administraciją dėl leidimo reikia kreiptis, kai norima filmuoti virš statinių ar žmonių. Bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos vadovo teigimu, privalomas registravimas – tik laiko klausimas, tačiau jis reikalingas tik tam tikram skraidyklių tipui.
„Priversti neįmanoma, nes gal jis nusipirko aparatą, pasidėjo ir užmiršo jį. Bet jei nori atlikti kažkokius darbus ir skraidyti, kur yra apribojimai, aišku, jis pats norės tą registraciją padaryti, padaryti egzaminą, orlaivio apžiūrą, norės jis tą daryti legaliai, nes taip bus paprasčiau“, – sako Bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas Antanas Gedvilas.
Lietuvoje šiuo metu priskaičiuojama apie 10 tūkst. bepiločių orlaivių. Kasmet įsigyjama apie tūkstantis skraidyklių.
Inf. šaltinis: LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Telefono dėkle gali tilpti dronas?
2016 06 18 13:03Telefonų dėklai – dar viena vieta, kur inžinierių fantazija yra beribė. Nieko nebestebina telefono dėklas-piniginė, arba žiebtuvėlis ar net dujų balionėlis. Britų kuriamas telefono dėklas šį kartą gali nustebinti visą pasaulį, nes jame telpa… skraidantis dronas. Tiesa, jis labai mažas ir lengvas.
„Buzz Technology“ kompanija iš Didžiosios Britanijos šiuo metu darbuojasi prie unikalaus telefono dėklo prototipo „Drone-in-a-Phone“. Jame turėtų tilpti nedidelis dronas su kamera, galintis ore skristi apie 25 minutes. Pats dronas ya mažytis ir turi tilpti telefono dėklo nugarėlėje. Jis pakraunamas nuo telefono kameros, aišku, valdomas naudojantis tuo pačiu telefonu ir jame įdiegta programėle. Dėkle taip pat bus 3 drono kameros priedai („žuvies akies“, makro, ir standartiniai lęšiai). Tokiu būdu dronas gali virsti visai nebloga 8–12 megapikselių raiškos kamera. Pats telefono dėklas apsaugo telefoną nuo smūgių – kokia ir yra pirminė jo paskirtis.
„Buzz Technology“ specializacija – darbas su 3D spausdintuvais, tad dabar šio drono prototipas yra „atspausdintas“. Rugsėjo pabaigoje jie ketina pradėti masinio finansavimo („Kickstarter“) kampaniją, kurios metu sieks surinkti pinigų komercinei tokio telefono dėklo su dronu gamybai. Iki tol pusmetį bus tobulinamos technologijos, eksperimentuojama su medžiagomis ir t. t.
Gal šis projektas ir kelia šypseną, tačiau net ir nesėkmės atveju tai turėtų suteikti daugiau galimybių kitiems telefonų dėklų gamintojams, kurie nori pasauliui parodyti kažką įdomaus ir kai kam reikalingo. Tokio drono problema – per mažas svoris, nors kamera ir baterijos veikimo laikas yra pakankamai neblogai išdirbti. Reiškia liks tik patobulinti kai kurias technologijas ir mažyčius dronus su kameromis galime greitai turėti visi.
Inf. šaltinis: Pigu.lt