Kovinis estų robotas THeMIS ADDER įveikė pirmuosius išbandymus
2017 02 12 14:10Estų kompanija „Milrem“ ir singapūriečių „ST Kinetics“, pristačiusios savo naująjį kovinį robotą Singapūre vykusioje parodoje „Airshow“, atliko pirmuosius mašinos bandymus. Ginkluotas sunkiuoju kulkosvaidžiu, robotizuotas šarvuotis sėkmingai įveikė kliūtis, pademonstruodamas, kad ateityje tokios mašinos galės padėti arba netgi pakeisti kariškius kovos lauke.
Robotą pagrindą sudaro vikšrinė hibridinė modulinė sistema „Milrem“, važiuoklė, kuri veikia hibridinės dyzelio-elektrinės pavaros dėka ir gali dirbti iki 10 valandų. Robotą galima valdyti nuotoliniu būdu. Robotas gali būti pritaikytas skirtingoms misijoms: koviniams veiksmams, išminavimui, sužeistųjų evakuacijai ir t. t.
Roboto viršuje integruotas kovinis modulis ADDER. ginkluotas stambaus kalibro kulkosvaidžiu CIS 50MG. Latvijos karinių pajėgų padedamas robotas jau atliko pirmuosius testus kovos veiksmus imituojančiomis sąlygomis.
„Bandymų metu, mes norėjome patikrinti mūsų platformos stabilumą, bei nuotolinės ginkluotos stoties ir transporto priemonės sąryšio galimybes, – sakė generalinis „Milrem“ direktorius Kuldar Väärsi. – Peržvelgę filmuotą medžiagą, galite patys įsitikinti, kad technologijų bandymai buvo sėkmingi.“
Pasak žiniasklaidos, THeMIS ADDER gali pervežti krovinius, sveriančius nuo 750 iki 1000 kilogramų ir važiuoti iki 35 km/h greičiu. Kulkosvaidžio mechanizmas gali suktis 360 laipsnių kampu ir naikinti objektus 1,8 km atstumu.
Inf. šaltinis: TopCom.lt
Mokslininkai deda daug vilčių į DI, galintį valdyti robotus
2017 02 11 11:01
Naujoje robotikos arenoje ratus suka du nuotoliniu būdu valdomi miniatiūriniai automobiliai. Vieną valdo žmogus, kitą – dirbtinis intelektas (DI). Kokia iš to nauda, klausia newscientist.com.
2017 m. rugpjūtį Esekso universiteto (Didžioji Britanija) robotikos laboratorija atliks eksperimentą, kurio metu abu tokius automobilius valdys tik DI. Mokslininkai tikina, kad užduotys bus sudėtingos, o taisyklės – nuolat keičiamos. Taip esą bus galima patikrinti DI sumanumą ir gebėjimą išsisukti iš netikėtų situaciją.
„Išbandymai bus patys įvairiausi. Taigi DI turės sugebėti prisitaikyti prie situacijos. O mes išmatuosime jų sugebėjimus“, – tvirtina Esekso universiteto robotikos laboratorijos vadovas Simonas Lucasas.
Pastaruosius tris metus S. Lucaso ir „Google DeepMind“ komanda bandė kurti DI, kurie galėtų žaisti įvairius kompiuterinius žaidimus. Pradedant dėlionėmis – baigiant „Super Mario Bros“. Komandos tikslas – sukurti DI, kurį galiausiai būtų galima panaudoti realybėje.
Kol kas darbo rezultatas – DI sistemos, galinčios valdyti robotus. Sistemos, kurios pasirodys geriausiai, bus vėliau panaudotos tiek kompiuteriniams žaidimams kurti, tiek tobulinti bepiločius automobilius. S. Lucasas taip pat netolimoje ateityje ketina surengti varžybas, kuriose DI kontroliuos dronus.
„Varžantis DI turi mokytis sparčiai ir sugebėti elgtis ne tik taip, kaip numatė taisyklės“, – priduria S. Lucasas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Gana šiurpiai atrodantis robotas-šikšnosparnis gali padėti kurti saugesnius ir efektyvesnius ateities dronus
2017 02 10 12:01Šikšnosparnis yra vienintelis skraidantis žinduolis, apie šiuos gyvūnus sukurta visa galybė legendų, o mokslininkai iki šiol stengiasi paaiškinti jų skrydžio mechaniką. Mokslininkai iš Kalifornijos technologijos instituto ir Ilinojaus universiteto Urbanoje-Šampeinėje pagamino šikšnosparnį imituojantį skraidantį robotą. Teigiama, kad ateityje jis padės sukurti saugesnius ir efektyvesnius dronus.
Be jokios abejonės, propeleriu varomus dronus gaminti yra kur kas lengviau. Jiems užtenka vieno paprasto variklio, sukančio propelerį. Tuo tarpu į sparnais plasnojantį robotą reikia sumontuoti galybę skirtingų sąnarių, juos valdančių varikliukų, o ir pats valdymas yra kur kas sudėtingesnis. Visgi, mokslininkai buvo pasiryžę sukurti itin lengvą robotą, kuris imituotų šikšnosparnio sparnų mechanizmą, tam, kad geriau suprastų šio gyvūno skrydį ir panaudotų šias žinias ateities skraidantiems robotams kurti.
Taigi, šis peršviečiamas robotas, pavadinimu „Bat Bot“, sveria vos 93 gramus. Jo sparnų mojis – apie 30 cm. Šikšnosparniai, priešingai nei kiti sparnuoti gyvūnai, gali keisti savo sparnų formą, todėl jų judesius yra itin sunku atkartoti. Mokslininkai į „Bat Bot“ sparnų mechanizmą sumontavo šikšnosparnio pečius, alkūnes, riešus ir kojas imituojančias mechanines jungtis, kurios taip pat gali keisti sparno formą. Žinoma, dėl to ir pats sparnas turėjo būti lankstus – „Bat Bot“ sparnai pagaminti iš itin plonos medžiagos, pagamintos silikono pagrindu. „Bat Bot“ sparnai yra lengvi ir tamprūs, todėl jis skrenda labai sklandžiai ir gali atlikti kai kuriuos sudėtingus manevrus. Tiesa, medžiaga, kad ir kokia tampri ir lengva būtų, neatrodo labai stipri – vaizdo įraše matosi sparnuose atsiradusios skylės.
„Bat Bot“ yra autonominis – nuo skrydžio pradžios iki pabaigos jo nevaldo joks žmogus. Kompiuteris, kontroliuodamas roboto sąnarius, užtikrina, kad „Bat Bot“ skristų taip, kaip numatyta prieš paleidimą. Mokslininkams jau pavyko išbandyti ir šikšnosparnių mėgstamą medžioklės manevrą, kuomet šie neria link savo grobio. Nors jis kol kas atrodo tik kaip brangus žaislas, „Bat Bot“ gali padėti sukurti daug tobulesnius skraidančius robotus.
Mokslininkai teigia, kad „Bat Bot“ sparnų sistema, lyginant su įprastais skraidančiais robotais, taupo energiją. Kadangi sparnai yra lankstūs ir robotas automatiškai gali greitai pakeisti jų formą, net atsitrenkęs į kokias nors kliūtis robotas neturėtų nukristi. Kita vertus, „Bat Bot“ kūrėjams dar reikės pasistengti, kol jie šią teoriją pavers praktine realybe – kol kas „Bat Bot“ toli gražu neskraido taip gerai, kaip tikras šikšnosparnis.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Dirbtinis piršto galiukas „jaučia“ lytėjimą
2017 02 10 10:54Atviro kodo 3D atspausdintas piršto galiukas gali „jausti“ panašiai taip, kaip jaučia žmonės. Šis išradimas jau laimėjo kelis minkštų robotų apdovanojimus, praneša phys.org.
„TacTip“ yra 3D atspausdintas jutiklis, kurį visai neseniai sukūrė Bristolio robotikos laboratorija (BRL).
„TacTip“ – pigus ir gana patikimas dirbtinis jutiklis, kuris reaguoja į lytėjimą. Unikalaus dizaino išradimas, jame 3D atspausdintame minkštame piršto galiuko modelyje yra įmontuota kamera ir dirbtiniai receptoriai.
„Gebėjimas „jausti“ lytėjimą yra esminis, jeigu ateityje norime, kad robotai būtų kuo labiau panašūs į žmones. Toks išradimas bus naudingas ne tik maisto ir medicinos pramonėje, bet ir padės sukurti protezus, kurie būtų beveik neatskiriami nuo tikros žmogaus galūnės“, – tvirtina BRL vadovas dr. Nathanas Lepora.
Svarbiausia, kad „TacTip“ yra itin pigus, todėl jį gali pasigaminti beveik visi, turintys arba galintys naudotis 3D spausdintuvais.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dainuojantis robotas ir XIX a. sukurta sidabrinė gulbė – Londono parodos intriga
2017 02 09 15:07Dainuojantis robotas ir prieš 244 metus sukurtas ir vis dar veikiantis Sidabrinės gulbės (angl. Silver Swan) darbinis modelis – tai du labiausiai intriguojantys ir lankytojus į naują Londono mokslo muziejuje pristatomą parodą atvykti viliojantys eksponatai. Ši paroda apima 500 metų trukusias žmonijos paieškas, siekiant sukurti „protingus“ mechanizmus.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Ką robotai išmoko per 2016 metus?
2017 02 09 09:012016 m. buvo labai svarbūs robotikai. Robotai išmoko visko – nuo medžioklės iki gebėjimo jausti skausmą. Štai ką puslapis livescience.com išskyrė kaip svarbiausius pasiekimus.
Skaitykite daugiau:http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/58228/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Sukurtas beveik nematomas robotas, gebantis gaudyti žuvis
2017 02 08 09:01Minkštas, beveik nematomas robotas, galintis sulenkti savo galūnes į jas pripumpavus vandens, ateityje gali tapti nauju povandeniniu šnipu, kuris turėtų būti tinkamu bent jau žuvims gaudyti, rašo livescience.com. Roboto bandymo Masačusetso technologijų institute metu vienas tokių į drebučius panašių robotų buvo pakankamai vikrus, kad sugautų auksinę žuvelę ir paleistų ją nesužalotą.
Mokslininkų grupė, kuriai vadovavo inžinierius Xuanhe Zhao ir doktorantas Hyunwoo Yukas, iš gumą primenančios medžiagos – hidrogelio – sukūrė kelis permatomus robotus, tarp kurių vienas turi pelekus ir geba judėti kaip žuvis, kitas yra tarsi spardytis gebanti koja, o trečias primena ranką, kuri gali susigniaužti į kumštį ir atsileisti. Kadangi didžiąją dalį tokių robotų sudaro vanduo, jie galėtų būti taikomi ir biomedicinos srityje.
Skaitykite daugiau:http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/58219/.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Robotikos entuziastai gręžiasi į gyvūnijos pasaulį
2017 02 07 08:48Robotikos ir tyrimų varžybos „FIRST® LEGO League“ (FLL) kviečia į pirmąsias regionines varžybas jau vasario 11 dieną. Pasaulyje šiose varžybose dalyvauja daugiau nei 255 tūkstančiai 9–16 metų jaunuolių. Šiais metais Lietuvoje varžybos dalyvaus daugiau nei 50 komandų.
Regioninės varžybos skirtos pasitikrinti savo pasiruošimą, jaudulį ir gerai pasirodyti nacionalinio turo metu. Šių metų tema „Gyvūnai sąjungininkai“ kviečia tirti realaus pasaulio problemas su kuriomis susiduria bendraudami gyvūnai ir žmonės. Šių mokomųjų varžybų tikslas – ankstyvame amžiuje įkvėpti jaunus žmones gilintis į STEAM sritis (mokslas, technologijos, inžinerija, menas, matematika).
Šių metų regioninės varžybos vyks penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Kasmet kintanti tema visad sukuria ryšį tarp technologijų ir šiandienos aktualijų. „Gyvūnų sąjungininkų“ temoje komandos kviečiamos ieškoti pačių įvairiausių pagalbos ryšių tarp žmonių ir gyvūnų. Jaunuoliai dalyvauja trijose rungtyse: vertybių išbandymo, tiriamajame projekte ir robotų lauko žaidime. Pastaroji užduotis labiausiai įtraukia dalyvauti, kadangi robotų lauko žaidime kuriamas robotas, kuris turi pereiti užduočių kupiną lauką. Šiais metais visos užduotys susijusios su gyvūnijos tematika: reikia saugiai pergabenti ryklį, pašerti beždžionę, surinkti išmatų pavyzdžius, surinkti medų iš avilio ir kitos.
Pasitikrinusios jėgas regioninėse varžybose visos komandos yra laukiamos nacionaliniame ture, kuris įvyks kovo 24 dieną. Jų laimėtojas įgis teisę atstovauti Lietuvai Europos čempionate, kuris šiemet vyks Orhuse, Danijoje.
FLL varžybos yra renginio „Robotiada 2017“ dalis, kurią organizuoja VšĮ „Robotikos akademija“.
Renginiai vyks vasario 11 d.:
- Vilniuje – „X planet“ (Ozo g. 18, Vilnius) (registracija 10:00, pradžia 11:00)
- Kaune – VDU daugiafunkcis mokslinis centras (Putvinskio g. 23, Kaunas) (registracija 9:00, pradžia 10:00)
- Klaipėdoje – Moksleivių saviraiškos centre (Smiltelės g. 22-1, Klaipėda) (registracija 9:00, pradžia 10:00)
- Šiauliuose – Jaunųjų technikų centre (Gumbinės g. 18, Šiauliai) (registracija 10:00, pradžia 11:00)
- Panevėžyje – KTU technologijų ir verslo fakultete (Nemuno g. 33, Panevėžys) (registracija 13:00, pradžia 14:00)
Laboratorijoje gimė šikšnosparnis-robotas
2017 02 06 08:11Virš galvų zyziantys dronai – jau technologinė seniena. Tad susipažinkite su naujiena: nauju autonomiškai skraidančiu robotu, kuris ir atrodo, ir manevruoja visai kaip šikšnosparnis.
93 gramus sveriančiam robotukui vikrumo suteikia sudėtinga sparnų konstrukcija iš lengvų ir tamprių silikono pagrindo membranų, ištemptų ant anglies pluošto „kaulų“. Kiekviename tokio šikšnosparnio sparne yra po devynis sąnarius, vairuoti padeda ir kintamo ilgio kojos, deformuojančios uodeginę membraną. Komponentų tarpusavio sąveiką ir sklandų skrydį užtikrina sudėtingi algoritmai, leidžiantys robotui judėti tarsi šikšnosparniui – staigiai sukiotis ir nardyti ore.
Roboto kūrimas dar nebaigtas – mokslininkai ieško būdų pailginti akumuliatoriaus veikimą ir sutvirtinti elektroniką taip, kad ji būtų atsparesnė nestipriems sutrenkimams. Tikimasi, kad ištobulinti robotai galėtų dirbti rotorinių dronų pagalbininkais tose vietose, kur sąlygos itin sudėtingos ir rotoriniams dronams skraidyti per daug pavojinga.
Ir dar reikėtų išmokyti naująjį robotą sustojant pakibti žemyn galva. Išsamus darbas, aprašantis roboto kūrimą ir veikimą, publikuotas recenzuojamame žurnale „Science Robotics“.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Egzoskeletas padeda vaikščioti ir taupo energiją
2017 02 05 10:20Naujas robotinis egzoskeletas sumažina energiją, išnaudojamą vaikščiojant, per 23 proc., rašo newsscientist.com.
Tamprios medžiagos egzoskeletas susideda iš kelių dalių. Vienos tvirtinamos ant blauzdų, kitos – liemens, jas jungia keturi vertikalūs diržai nuo klubų iki blauzdų. Per laidą iš varikliuko perduodama energija, todėl žmogus eidamas jos sunaudoja mažiau.
Kol kas naujasis išradimas buvo išbandytas tik ant bėgimo takelio. Mokslininkai tikina, kad toliau bandys sukurti visą kostiumą, kuris taupyti energiją ne tik einant.
„Žmogus, pirmą kartą bandydamas mūsų produktą, gali jaustis keistai, nes žmogus nėra pratęs, kai jam kažkas padeda eiti. Jeigu variklis bus staigiai išjungiamas, kojos jausis netvirtai, nes raumenys taip pat nepratę prie „pagalbos“, – pasakoja Harvardo universiteto mokslininkas Conoras Walshas.
Walshas tikina, kad egzoskeletą bus galima panaudoti darbininkams, kurie dirba su sunkiais kroviniais, turi daug vaikščioti ir atlikti kitas fizines užduotis.
Inf. šaltinis: Robotika.lt