Laboratorijoje gimė šikšnosparnis-robotas
2017 02 06 08:11Virš galvų zyziantys dronai – jau technologinė seniena. Tad susipažinkite su naujiena: nauju autonomiškai skraidančiu robotu, kuris ir atrodo, ir manevruoja visai kaip šikšnosparnis.
93 gramus sveriančiam robotukui vikrumo suteikia sudėtinga sparnų konstrukcija iš lengvų ir tamprių silikono pagrindo membranų, ištemptų ant anglies pluošto „kaulų“. Kiekviename tokio šikšnosparnio sparne yra po devynis sąnarius, vairuoti padeda ir kintamo ilgio kojos, deformuojančios uodeginę membraną. Komponentų tarpusavio sąveiką ir sklandų skrydį užtikrina sudėtingi algoritmai, leidžiantys robotui judėti tarsi šikšnosparniui – staigiai sukiotis ir nardyti ore.
Roboto kūrimas dar nebaigtas – mokslininkai ieško būdų pailginti akumuliatoriaus veikimą ir sutvirtinti elektroniką taip, kad ji būtų atsparesnė nestipriems sutrenkimams. Tikimasi, kad ištobulinti robotai galėtų dirbti rotorinių dronų pagalbininkais tose vietose, kur sąlygos itin sudėtingos ir rotoriniams dronams skraidyti per daug pavojinga.
Ir dar reikėtų išmokyti naująjį robotą sustojant pakibti žemyn galva. Išsamus darbas, aprašantis roboto kūrimą ir veikimą, publikuotas recenzuojamame žurnale „Science Robotics“.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Egzoskeletas padeda vaikščioti ir taupo energiją
2017 02 05 10:20Naujas robotinis egzoskeletas sumažina energiją, išnaudojamą vaikščiojant, per 23 proc., rašo newsscientist.com.
Tamprios medžiagos egzoskeletas susideda iš kelių dalių. Vienos tvirtinamos ant blauzdų, kitos – liemens, jas jungia keturi vertikalūs diržai nuo klubų iki blauzdų. Per laidą iš varikliuko perduodama energija, todėl žmogus eidamas jos sunaudoja mažiau.
Kol kas naujasis išradimas buvo išbandytas tik ant bėgimo takelio. Mokslininkai tikina, kad toliau bandys sukurti visą kostiumą, kuris taupyti energiją ne tik einant.
„Žmogus, pirmą kartą bandydamas mūsų produktą, gali jaustis keistai, nes žmogus nėra pratęs, kai jam kažkas padeda eiti. Jeigu variklis bus staigiai išjungiamas, kojos jausis netvirtai, nes raumenys taip pat nepratę prie „pagalbos“, – pasakoja Harvardo universiteto mokslininkas Conoras Walshas.
Walshas tikina, kad egzoskeletą bus galima panaudoti darbininkams, kurie dirba su sunkiais kroviniais, turi daug vaikščioti ir atlikti kitas fizines užduotis.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Asmenukes ateityje pakeis droninukės
2017 02 04 11:05Kelis pastaruosius metus internetu platinamų asmeninių nuotraukų galerijose dominuoja asmenukės – nesudėtingos išmaniuoju telefonu užfiksuotos savęs (arba savęs ir draugų) nuotraukos, kuomet telefonas laikomas rankoje. Kiek vėliau išpopuliarėjo asmenukių lazdos, suteikiančios galimybę padidinti į kadrą patenkančių draugų būrį. Bet tokiam fotografavimuisi ilgai gyvuoti nelemta. Mat galą jam žada nauja asmenukių technologija – vos 52 gramus sverianti ir į išmaniojo telefono dėklą sutalpinama skraidyklė (dronas) „AirSelfie“, kuria bus galima fiksuoti „droninukes“.
Koks tokių nuotraukų privalumas? Kaip aiškinama vaizdo įraše, pagrindinis privalumas – daug daugiau laisvės pasirenkant kadro kampą ir nuotolį. Kitaip tariant, kadruose galės būti kur kas mažiau dėl optinių efektų iškraipyto veido ir gerokai daugiau fono (arba draugų).
Tiesa, pirmojo specialiai droninukėms sukurto šios paskirties drono „AirSelfie“ charakteristikos reiklesniems asmenukių mėgėjams nepasirodys labai patrauklios – nepaisant visiškai naujų, iki šiol neįprastų galimybių suteikimo, jis tikrai nesuteiks neribotos fotografavimo laisvės ir fantastiškų fotografavimo rezultatų. O trūkumai yra tokie: vieno skrydžio po pilno įkrovimo trukmė – vos trys minutės, kurių teoriškai turėtų pakakti tinkamo fotografijos kampo paieškai ir kadro fiksavimui. Tačiau nusifotografuoti iš kitos pusės – iš naujo rasti kampą ir nusifotografuoti – galbūt ir nespėsite. Ir jeigu akumuliatorius išsikraus, jo įkrovimas kitam skrydžiui truks visą pusvalandį. O vienas kadras per pusvalandį dideliems asmenukių mėgėjams neturėtų skambėti labai patraukliai. Gali būti, kad viena iš tokio ganėtinai lėto krovimo (juolab, kad akumuliatoriaus talpa – vos 240 mAh) priežasčių yra jau senstelėjusios „microUSB“ jungties naudojimas. Nedžiugina ir pačios kameros charakteristikos – jos jutiklis yra vos 5 MP raiškos (nors fotografijos asai gali paprieštarauti tvirtindami, kad ne jutiklio taškų kiekis lemia nuotraukos kokybę).
Kuomet šis produktas buvo tik idėjos stadijoje, jo kūrėjai ieškojo finansinės pagalbos visuomeninio finansavimo portale „Kickstarter“ ir tą paramą užsitikrino (vietoj 500 tūkst. JAV dolerių jie surinko 574 tūkst. dolerių), o dabar, demonstruojant jau sukurtą produktą, siūlomi išankstiniai jo užsakymai (už 260 JAV dolerių), pristatymą žadant nuo gegužės mėnesio. Tiesa, telefonų, kuriems pritaikyti „AirSelfie“ dėklai, pasirinkimas yra labai jau ribotas – kol kas jie tinkami tik „iPhone“ ir „Samsung Galaxy S“ septintos kartos atstovams bei „Google Pixel“ įrenginiams.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Robotas „Salto“ jau gali peršokti sieną
2017 02 03 09:11Robotikos inžinieriai sukūrė robotą, kuris gali labai aukštai pašokti į orą, peršokti sieną arba atlikti daug vertikalių šuolių iš eilės. Tai – dažniausiai galintis šokinėti kada nors sukurtas robotas, praneša sciencedaily.com.
Berkeley universiteto mokslininkai tikisi, kad robotas padės ateityje stichijų ir nelaimių nusiaubtose vietose ieškoti aukų.
Robotas „Salto“ buvo sukurtas išstudijavus turbūt geriausiai vertikaliai šokinėjantį gyvūną – galagą. Jis per 4 sekundes į aukštį gali pašokti net penkis kartus.
„Salto“ per sekundę gali pašokti 1,75 m į aukštį. Kadangi robotas sukurtas remiantis galios moduliacija, jam prieš šuolį nereikia „apšilti“, todėl, vos pašokęs, jis gali pašokti vėl. Kol kas robotas pasiekė 78 proc. galago judrumo. Iki šiol robotui buvo pavykę pasiekti tik 55 proc.
„Derindami technologinius sprendimus su biologija, galbūt visai netrukus jau galėsime pasivyti gamtą“, – sako vienas iš „Salto“ kūrėjų Ronaldas Fearingas.
„Salto“ sveria 100 gramų, jo ūgis – 26 cm. Tiesa, šis robotas nėra galintis aukščiausiai pašokti. Kol kas jį gerokai lenkia „Taub“ šokinėjantis robotas, galintis pasiekti 3,2 m aukštį.
Salto aprašymas publikuotas žurnale „Science Robotics“.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Šveicarijoje sukurtas dronas sulankstomais sparnais
2017 02 02 10:01Lozanos Federalinės politechnikos mokyklos mokslininkai sukūrė naują didelio manevringumo bepilotį. Jis turi iš lengvos kompozicinės medžiagos pagamintas dirbtines plunksnas, kurios gali būti valdomos ir sudedamos nuotolinio valdymo pulto siunčiamais signalais. Jeigu iš įrenginio reikalaujama gero valdumo, sparnai išsiskleidžia ir naujas dronas gali aplenkti kliūtis bei kardinaliai keisti kryptį.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Minkštas robotas padės dirbti širdžiai
2017 02 01 18:00Sukurtas piltuvėlio formos minkštas robotas, kuris, atsiradus sutrikimams, padės širdies raumenims susitraukinėti ir atstatyti normalią kraujo apytaką, praneša spectrum.ieee.org.
Harvardo universiteto ir Bostono vaikų ligoninės specialistai pranešė apie naują implantuojamą minkštą robotinį įrenginį, kuris turėtų ateityje padėti gydyti širdies sutrikimus.
Išradimo aprašymas, kartu ir jo veiksmingumo įrodymas, atliekant eksperimentus su 5 gyvomis kiaulėmis, buvo publikuotas žurnale „Science Translational Medicine“.
Šiuolaikinėje medicinoje naudojami įrenginiai, kurie iš širdies pašalina visą kraują, tada jį vėl supumpuoja į aortą arba plaučių arteriją, kad jis būtų paskirstytas visame kūne. Taigi kraujas atsiduria ne žmogaus kūne, o įrenginiuose, liečia jų vidaus paviršius, kas sukelia nemažą krešulio riziką. Todėl pacientai privalo vartoti specialius vaistus ir būti nuolat prižiūrimi specialistų. Kartais to reikia visą likusį gyvenimą.
Naujasis robotas neturės jokio sąlyčio su krauju. Jis „apkabins“ širdį. Įrenginys pagamintas iš vos milimetro storio silicio, jis gali atlikti daug skirtingų veiksmų, pvz., sutraukti tik vieną širdies pusę.
Tiesa, dar gali užtrukti nemažai laiko, kol robotas bus pradėtas naudoti praktiškai, tačiau tyrimai su kiaulių širdimis davė tik teigiamų rezultatų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Japonijos kompanija žmones iškeitė į robotus
2017 01 31 09:03Viena Japonijos draudimo kompanija nusprendė 30 darbuotojų pakeisti į dirbtinį intelektą (DI), rašo „Robotics news“.
Kompanija „Fukoku Mutual Life Insurance“ pranešė, kad naujasis vadovybės sprendimas jiems kainuos maždaug 1,7 mln. dolerių. Tačiau taip pat skaičiuojama, kad kompanija dėl to kasmet sutaupys bent 1,2 mln. dolerių.
DI technologijos klientų įmokas gali suskaičiuoti 30 proc. greičiau negu žmonės.
Kompanija kritikuojama dėl to, kad dėl robotų atleidžia 30 darbuotojų, o robotai tikrai nepakeis „šilto“ žmogiško aptarnavimo. Tuo metu kompanijos atstovai tvirtina, kad tokie pokyčiai bus neišvengiami ateityje, o viskas daroma kompanijos ir klientų labui.
Nemura tyrimų institutas 2015 m. paskelbė studiją, kurioje teigiama, kad maždaug 2035 metais beveik pusę darbų Japonijoje jau bus perėmę robotai .
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Pristatytas naujas nuotoliniu būdu valdomas gelbėjimo robotas
2017 01 30 15:30Mokslininkai sukūrė gelbėtojo roboto prototipą, kuris padėtų žmonėms ištikus stichinėms nelaimėms. Statybos mašinas primenantis robotas yra kur kas mobilesnis negu jo pirmtakai ir gali būti valdomas nuotoliniu būdu.
Osakos universiteto specialistai su naujuoju robotu jau atliko kelis testus, teigiama, kad visų jų rezultatai buvo itin geri. Pristatytas prototipas atrodo visai kaip hidraulinis ekskavatorius, tačiau jame panaudotos itin pažangios technologijos, kurios gali:
- Itin tiksliai valdyti sunkias mašinas, tiksliai kontroliuoti jų greitį;
- Per įmontuotus specialius jutiklius galima tiksliai išmatuoti aukšto dažnio vibracijas;
- Per įmontuotas „fish-eye“ kameras perduoti tikslų aplinkos vaizdą.
Prie naujojo kūrinio pritvirtintas ir dronas su kameromis, kuriuo bus galima stebėti situaciją iš aukštai. Kūrėjai tikina, kad robotą bus galima naudoti ir esant itin ekstremalioms sąlygoms bei prastam matomumui.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Iš ko darbą atims nauja robotų revoliucija?
2017 01 29 07:30Pažanga dirbtinio intelekto srityje reiškia, kad artėja antra pokyčių banga ir kad dabar pavojus kils gerai apmokamų paslaugų sektoriuje, teigia „The Guardian“ ekonomikos redaktorius Larry Elliottas.
Yra dvi skirtingos stovyklos. Pirmoji grupė – tai tie, kurie mano, kad tai, kas nutiko 2016 m., buvo nukrypimas nuo normos ir kad globalizacijos procesas tęsis toliau, kai tik rinkėjai išsivysčiusiose šalyse susiprotės.
Antrojoje stovykloje – visų pirma politikos formuotojai, o ne didelių tarptautinių korporacijų vadovai. Jie supranta, kad vienintelis būdas išgelbėti globalųjį kapitalizmą – tai jį reformuoti iš esmės, kaip kad įvyko po XX a. 4-ojo dešimtmečio ekonominių sukrėtimų.
Ši antroji grupė pajuto, iš kur pučia vėjas. Tyrimų duomenimis, absoliučios daugumos darbo vietų praradimą išsivysčiusiame pasaulyje lėmė technologiniai pokyčiai, o ne prekybos tendencijos. Trumpai tariant, žmones pakeitė mašinos.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/58111/.
Inf. šaltinis: LRT.lt
BALLU – žygiuojantis robotas-balionėlis iš UCLA
2017 01 28 10:28Robotas-balionėlis „Ballu“ – tai Kalifornijos robotikos ir mechanikos universiteto inžinieriaus Deniso Chongo ir jo komandos kūrinys.
„Ballu“ (Buoyancy Assisted Lightweight Legged Unit) yra humanoidas, pagamintas iš helio balionų korpuso ir poros plonų prijungtų kojų. Kadangi robotas beveik nieko nesveria, jis niekada nenvirsta vaikšto gana stabiliai, o taip pat gali atlikti daugybę kitų naudingų judesių. „Kartais, norėdami įgyvendinti kokią nors kūrybinę idėją, mes patys sau užduodame juokingus klausimus. Pavyzdžiui, o kas būtų, jeigu mes pakeistume gravitacijos kryptį? Šis klausimas ir padėjo mums sukurti robotą „Ballu“, – sako Chongas.
Iš išorės robotas labiau panašus į hibridinį dirižablį, nei į humanoidinį mechanizmą. Jis nėra lengvesnis už orą, todėl nesklando, turi dvi plonas kojas, kurios kontroliuoja jo judesius ir juda viena ašimi. Pavaros kartu su komunikacijos priemonėmis ir jėgos elementais integruotos „Ballu“ kojose. Šios konstrukcijos dėka, robotas pasižymi žemu svorio centru, todėl jam lengviau išlaikyti pusiausvyrą, netgi tada, kai jis eina į priekį, atgal, į šoną, pasisuka ar net šokteli.
Inf. šaltinis: Robotika.lt