Kaip bausime prasižengusius robotus?
2017 04 27 14:47
Sveiki atvykę į 2017-uosius: įmantrūs algoritmai ne tik prognozuoja, bet ir padeda išaiškinti žmonių įvykdytus nusikaltimus, numato teismo bylų baigtį ir atlieka dalį šias bylas nagrinėjančių teisininkų darbo. Spėjama, kad 2040-aisiais dėl nemažos dalies pasaulyje įvykdomų nusikaltimų galėsime kaltinti būtent robotus, britų naujienų portale independent.co.uk rašo technologijų teisės specialistas Christopheris Markou.
Nepasitikėjimas dirbtiniu intelektu – plati tema. Vienas iš daugelio su tuo susijusių klausimų – koks šioje srityje teisės vaidmuo? Ekspertai kol kas nesutaria, kiek tikėtina, kad ateityje robotai vaikščios tarp mūsų, ir kokią riziką tai galėtų sukelti. Vis dėlto, pasak straipsnio autoriaus, autonominės technologijos, pajėgios pridaryti mums žalos, jau egzistuoja.
Teisininkai šmaikštauja – „yra kaltė, bus ir ieškinys“. Tačiau ką reikėtų kaltinti, jei prisidirba robotas? Žinoma, tokią problemą būtų galima apskritai paneigti, motyvuojant, esą ji pernelyg abstrakti, kad reikėtų dėl jos jaudintis. Tačiau prisiminkime, sako Ch. Markou, atvejus, kai robotas buvo suimtas už tai, kad mėgino įsigyti narkotikų (vėliau paleistas nepateikus kaltinimų), o bendrovė „Tesla Motors“ atleista nuo atsakomybės po to, kai, įsijungęs autopilotą, kelyje žuvo „Tesla“ vairuotojas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/59199/.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Dronai keičia žmonių darbą
2017 04 21 08:19Iš slaptų karinių operacijų į mūsų kasdieninius gyvenimus pastaraisiais metais su trenksmu įsiveržė dronai. Jau keletą metų verslininkai ieško būdų, kaip juos įdarbinti komerciniame sektoriuje.
Kol „Google“, „Amazon“ ir kitos įmonės vykdo bandymus, šie orlaiviai aktyviai naudojami dujotiekių, geležinkelių, elektros linijų ir kituose sektoriuose, rašoma pranešime spaudai.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/59110/.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
„JXD 509G“ drono apžvalga
2017 04 20 10:01Atsibodo pilki aušintuvai ir juodi maitinimo blokai? Net ir vaizdo plokštės jau visos ima atrodyti vienodos? Gerai, tada gal būt pakalbėkime apie… dronus!
Kad anksčiau ar vėliau toks ar panašus įrenginys atsiras mano gyvenime suvokiau dar prieš 15 metų. Žaisdamas patys žinot kurią „GTA Vice City“ misiją, supratau, kad noriu tokio daikto ir bet kokia kaina jį turėsiu. Kai tą misiją pereidavau iš pirmo karto ir tarp draugų tapau užsakomuoju pilotu, supratau – šis dalykas skirtas kaip tik man.
Apie profesionalius dronus čia kalbėti ne vieta. Neabejoju, kad tikrieji entuziastai, jiems skiriantys keturženkles sumas turi atskiras savo bendruomenes. Tačiau mėgėjiškus produktus, skirtus pradedantiesiems ir mėgėjams, manau tikrai čia galime drąsiai aptarti.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/produktai/elektronika/59118/.
Inf. šaltinis: Games.lt
Lietuvoje vis labiau populiarėjančio įrenginio laukia nelengvi laikai
2017 04 19 09:55Lietuvoje mažų bepiločių orlaivių populiarumas kasmet vis didėja, todėl praėjusių metų vasarą Civilinės aviacijos administracija (CAA) papildė jų naudojimo taisykles. Dabar dronų savininkai turi laikytis griežtesnių apribojimų saugumui užtikrinti. Šios srities iniciatyvų imasi ir Europos Sąjunga.
Griežtesni reikalavimai
„Bendroji aviacija funkcionuoja pagal griežtus dešimtmečius kurtus reikalavimus. O bepiločių orlaivių technologija žengia pirmus žingsnius, todėl taisyklės, reguliuojančios šią technologiją, yra labai šviežios“, – pasakoja CAA Skrydžių priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Adolfas Kuzborski.
Pernai rugpjūtį CAA nusprendė, jog daugiau kaip 300 g sveriantis dronas privalo skristi ne arčiau kaip 50 metrų atstumu nuo pašalinių žmonių, pastatų ir transporto priemonių, taip pat ne aukščiau kaip 120 metrų nuo žemės paviršiaus. Būtina suteikti pirmenybę pilotuojamiems orlaiviams, visada gerai matyti droną. Draudžiama skraidinti tokį bepilotį orlaivį virš žmonių masinių renginių metu, virš miestų ir miestelių, privačių teritorijų.
© DELFI (R. Narmonto nuotr.)
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/59046/.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
Robotų gebėjimas gydyti autizmą – didesnis nei specialiųjų pedagogų
2017 04 11 08:21
Autizmo sindromą turintiems vaikams lengviau bendrauti ir užmegzti ryšį su robotu, kuris gali išmokyti komunikuoti – tokie robotai, palengvinantys pedagogų darbą, pasaulyje masiškai gaminami ir naudojami. Taip LRT RADIJUI sako Baltijos šalių robotikos šventės „Robotiada“ vadovas Kristijonas Vasiliauskas. Anot jo, robotai tinkami atlikti slaugytojų darbą, nes niekada nepavargsta, o kai kurios robotinės sistemos gali atlikti sudėtingiausias operacijas nuotoliniu būdu, padėti aptikti vėžį.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/59036/.
Inf. šaltinis: LRT RADIJO laida „Sveikata“, LRT.lt
Panevėžio studentui robotų entuziastui – kelialapis į prestižinį renginį Japonijoje
2017 04 10 21:12Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (KTU PTVF) magistrantas Giedrius Liaučys, sukonstravęs robotą „Ciongs“, ir dalyvavęs olimpiados „Robotiada 2017“ rungtyje „3kg Sumo“ laimėjo nacionalinį kelialapį į Japoniją. Tokie kelialapiai Lietuvoje paskirti tik du.
„Robotą pradėjau surinkinėti prieš penkerius metus – 12-oje gimnazijos klasėje, tačiau dėl išteklių stygiaus robotą galėjau pabaigti tik prieš pusmetį. Tokio roboto gamyba ne tik techniškai sudėtinga, bet ir reikalauja didelių finansinių resursų. Konkurencingo roboto detalių rinkinio kaina prasideda nuo 2 tūkstančių eurų“, – pasakojo G. Liaučys.
Kelialapis buvo laimėtas „Baltic Robot Sumo“ varžybose, kurios yra Japonijoje vykstančio „International Robot Sumo“ renginio atrankinis etapas Baltijos šalyse.
Studentas domisi robotais nuo 8-tos klasės, o įvairiose robotų varžybose Lietuvoje ir už jos ribų dalyvauja nuo 2009-ųjų. Pasak G. Liaučio, Lietuvoje šiuo metu yra tik du tokio tipo veikiantys robotai.
Veda robotikos užsiėmimus moksleiviams
KTU PTVF magistrantas G. Liaučys ne tik studijuoja, konstruoja robotus, bet ir veda robotikos užsiėmimus Panevėžio regiono moksleiviams – jis yra Technologijų mokymo centro (TMC), įsikūrusio KTU PTVF, robotistų būrelio mokytojas. Jo vadovaujami moksleiviai šių metų „Robotiadoje“ laimėjo visas prizines vietas „Free style“ rungtyje.
„Tai – rungtis, kurioje nėra jokių techninių apribojimų robotui, čia svarbiausia pati idėja, kūrybiškumas, o ne roboto greitis ar galia“, – aiškino G. Liaučys.
Minėtoje „Robotiados“ rungtyje prizininkais tapo Robotikos akademijos būrelio lankytojai: Skaistė Kairytė ir Vasarė Pilkaitė su robotu „Piliulinis tabletatorius 30003“, kuris yra skirtas atminties sutrikimų turintiems žmonėms (pavyzdžiui, gali dalinti vaistų dozes), Matas Matula su robotu „Candy Grabber“ ir Paulius Jasėnas su robotu „Guitar+“ (žaislinė gitara, integruota į tikrą).
TMC būrelio moksleivis Kornelijus Petronis iš Subačiaus gimnazijos rungtyje „iRobot“ su savo robotu, perdarytu iš siurblio, iškovojo trečiąją vietą.
Didžiausia robotikos šventė Lietuvoje
2017 metų jubiliejinė 5-oji „Robotiada“ truko dvi dienas. Per jas vyko FLL varžybų finalas, robotikos entuziastų varžybos, įmonės pristatė savo technologijų inovacijas prekių ir paslaugų srityje, varžėsi dronai. Vyko įvairios dirbtuvės, kuriose buvo galima išmėginti įvairius robotus ir technologinius sprendimus.
„Robotiada“ – didžiausia robotikos šventė Lietuvoje, kurios metu vyksta robotikos olimpiada ir žinomiausios pasaulyje „First LEGO League“ varžybos. Renginys organizuojamas 5 metus iš eilės ir kasmet pritraukia vis didesnį dalyvių ir žiūrovų būrį. Tai – vieta, kur susitinka robotika besidomintys bendraminčiai nuo 3 iki 99 metų. Renginio tikslas – populiarinti STEM mokslus Lietuvoje (mokslas, technologijos, inžinerija, matematika) bei suburti naujausiomis technologijomis besidominčią bendruomenę.
Seimas svarstys baudas dronų naudotojams
2017 04 08 08:01Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė Seimo narių iniciatyvai pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas (projekto Nr. XIIP-3508), nustatant administracinę atsakomybę už Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimus.
Asmenims, pirmą kartą padariusiems tokį pažeidimą, nustatoma bauda nuo 100 iki 300 eurų, antrą kartą – nuo 300 iki 500 eurų. Sankcijoje taip pat įtvirtinta galimybė, pakartotinai pažeidus taisykles, konfiskuoti ne tik pažeidėjui, bet ir kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį bepilotį orlaivį, su kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas.
Svarstytame Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projekte nustatyta administracinė atsakomybė ir už Bendrosios aviacijos eksperimentinės kategorijos lėktuvų ir sraigtasparnių naudojimo skrydžiams reikalavimų pažeidimus.
Posėdyje pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir nuspręsta teikti jį svarstyti Seimui.
Inf. šaltinis: Alfa.lt
„Parrot SLAM dunk“ – paketas, skirtas bepiločių gamintojams
2017 04 07 10:29Prancūzų kompanija „Parrot“ pranešė apie naują sukurtą „Parrot S.L.A.M. dunk“ – specialų priemonių rinkinį konstruktoriams, kuris padės bepiločiams skraidantiems aparatams ir kitiems robotams išvengti kliūčių uždarose patalpose.
Į komplektą įeina procesorius „Nvidia Tegra K1“ su „Ubuntu 14.04“ operacine sistema, dvi kameros „žuvies akis“, barometras ir magnetometras. Taip pat yra USB ir HDMI jungtys. Šių technologijų dėka dronai galės autonomiškai apskristi objektus iki 30 m atstumu. Įrangos dėka tiksliai atvaizduojamos vidinių patalpų erdvės. Tokiu būdu, dronas demonstruoja pažangias autonominio judėjimo galimybes.
Kadangi kompanija „Parrot“ pati gamina bepiločius, būtų logiška, jei visas šias priemones ji taikytų savo produktams, tačiau kompanija turi kitą tikslą – padėti kitų platformų kūrėjams sėkmingai suprojektuoti puikius prietaisus.
Pasak žiniasklaidos, „Parrot“ neketina iš viso šito padaryti didžiulio verslo. Tačiau komplektas gali atnešti daug naudos profesionalių bepiločių ir įvairių robotikos produktų kūrėjams.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Mesh Mould“ – robotas-statybininkas
2017 04 06 10:3811-ojo Šveicarijos inovacinio forumo Bazelyje projektų grupė pristatė naują statybų technologiją „Mesh Mould“. Roboto „Mesh Mould“ dėka galima statyti įvairių formų atramines betonines konstrukcijas.
Technologija turi potencialo revoliucionizuoti plieno gelžbetoninių konstrukcijų statybas dviejų dažnai atskiriamų veiksmų sąveikos dėka – klojinių ir armatūros gamybos robotizuotu procesu. Tai leidžia architektams ir inžinieriams kurti sudėtingas konstrukcijas ženklai sumažinant išlaidas. Taip sutaupomos medžiagos ir pagaminamos tvirtesnės konstrukcijos. Projektą sukūrė tarpdisciplininė tyrėjų grupė iš Šveicarijos Federalinio technologijų instituto (ETH) Ciuriche.
Iš pradžių, mechatroniniai antgaliai, įtaisyti mobiliajame robote, gamina standų plieninį tinklą remdamiesi konstrukcijos modelio apskaičiavimais. Antrosios stadijos metu į tinklą pilamas betonas. Standžios plieninės struktūros ir betono masės dėka, jis neišbėga už konstrukcijos ribų. Tuo tarpu kai kitos skaitmeninės statybų technologijos, tokios kaip 3D-betono spausdinimas, vis dar bando rasti sprendimą kaip integruoti armatūrą, plieniniai tinklai, pagaminti šiuo naujuoju būdu, atlieka iš karto ir klojinio, ir armatūros funkcijas.
Pasak Normano Cheko, didžiulis „Mesh Mould“ privalumas yra tame, kad jis gali pagaminti ne tik standartines betonines konstrukcijas, bet ir atlikti individualius klientų užsakymus. Standartinių betoninių konstrukcijų pliusas yra tai, kad struktūros gali būti maksimaliai optimizuojamos. Dėl standartinių klojinių, pavyzdžiui, sienos, šiai dienai turi būti sukonstruotos vientisu storiu išilgai viso jų ilgio. Priešingai, sukonstruotas roboto „Mesh Mould“ sienos storis gali kisti per visą jos ilgį, priklausomai nuo pageidaujamų atraminių konkrečios sekcijos galimybių.
„Su „Mesh Mould“ mes saugome aplinką ir galime pastatyti pastatus gerokai pigiau, pasirinkdami norimą dizainą“, – sako Normanas Chekas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Mūsų planetoje jau gyvena 20 tūkst. kiborgų
2017 04 05 08:34Dar visai neseniai manyta, kad žmonės nustojo vystytis labai seniai. Atsiradus galimybei ištirti genomą paaiškėjo, kad iš tiesų mūsų organizmas ir toliau keičiasi prisitaikydamas prie konkrečios aplinkos. Tačiau, pasak mokslininkų, didžiausia problema ta, kad evoliucionuojame per lėtai ir mūsų kūnai nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio šiuolaikinio gyvenimo. Žurnale „National Geographis Lietuva“ teigiama, kad atotrūki panaikinti ir pranašumo žmonijai suteikti gali nauji moksliniai metodai ir technologiniai sprendimai – skaičiuojama, kad jau dabar Žemėje vaikšto apie 20 tūkst. kiborgų, t. y. žmonių, nešiojančių vienokius ar kitokius ypatingų gebėjimų suteikiančius implantus.
„Nepaisant evoliucijos pasiekimų netolimoje praeityje, mes gana prastai prisitaikę prie kompiuterių ekranų ir visą parą užpildžiusių darbotvarkių, sūrių kukurūzų traškučių ir nuo ligos sukėlėjų apsaugotos aplinkos. Jei žmogaus genetika būtų technologijų bendrovė, ji būtų bankrutavusi jau tada, kai žmonija išrado garo variklį. Jos verslo plane numatytas atsitiktinis savybių atsiradimas ir jų plitimas lytinio dauginimosi būdu. Tai puikiai tinka pelėms, kurios gali atsivesti naują vadą kas tris savaites, bet žmonės gyvena lėčiau. Nauja karta užauga kas 25–35 metus. Tokiu tempu palankios savybės populiacijoje kartais plinta tūkstančius metų“, – konstatuojama balandžio mėnesio „National Geographic Lietuva“ numeryje.
Kadangi genetinės evoliucijos protokolai tokie gremėzdiški, nenuostabu, kad juos ima keisti technologijos. Dabar jos atlieka beveik tas pačias užduotis, tik nepalyginti greičiau: stiprina mūsų kūno gebėjimus, plečia intelektą ir leidžia užkariauti naujas sudėtingesnes aplinkas.
Tūkstančiai žmonių savo kūnuose nešioja radijo dažnio atpažinimo (RFID) prietaisus, leidžiančius nė neprisilietus atrakinti duris arba prisijungti prie kompiuterio. Bendrovė „Dangerous Things“ tvirtina jau pardavusi 10 500 šių mikroschemų ir priemonių rinkinių, leidžiančių vartotojui pačiam implantuoti prietaisus po oda. Juos perkantys žmonės save vadina organizmo „įsilaužėliais“ arba „šlifuotojais“. Tačiau bene žinomiausias kiborgas – Lietuvoje viešėjęs Nilas Harbisonas, kurio galvoje įmontuota antena, padedanti jam atpažinti spalvas. Jo draugė kiborgė menininkė ir šokėja Muna Ribas taip pat gali pasigirti ypatingas gabumais. Jos žaste yra implantuotas vibruojantis magnetas, sujungtas su telefone įdiegtu seisminiu stebėjimo prietaisu. Taip moteris išsyk gauna pranešimus apie žemės drebėjimus, todėl jaučia ryšį su planetos judesiais ir gali išreikšti juos šokiu.
Šimtai tūkstančių pasaulio gyventojų, kenčiančių nuo Parkinsono ligos, turi implantus, vadinamuosius smegenų stimuliatorius, kurie kontroliuoja šio negalavimo simptomus. Jau paplito dirbtinės tinklainės, padedančios pagydyti tam tikrų rūšių aklumą, ir sraigių implantai, ištaisantys klausos sutrikimus. Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkai bando implantuoti į smegenis mikroschemas prarastiems prisiminimas sugrąžinti. O Pitsburgo universitete praėjusiais metais vienam tiriamajam pavyko iš savo smegenų per kompiuterį perduodant elektrinius impulsus valdyti robotinę raką ir net pajusti, ką liečia pirštai.
Visgi net technologijoms imant viršų vienos žmogaus savybės su stipriu genetiniu komponentu vertė ir toliau auga: žmonija nuo seno siekia plėsti savo protą. Per šimtus tūkstančių metų mūsų genai vystėsi taip, kad smegenims būtų skiriama vis daugiau išteklių, bet proto niekada nebus per daug. Kitaip nei protėviams, artimoje ateityje mums greičiausiai nebereikės laukti, kol šią kliūtį ištaisys evoliucija.
Grupelė mokslininkų paskelbė padidinto intelekto socialinio poveikio tyrimą. Jie atkreipė dėmesį į dirbtinį apvaisinimą. „Taikant šį metodą tėvai gali pasirinkti, kurį embrioną persodinti į gimdą. Mokslininkų skaičiavimais, iš 10 pateiktų embrionų pasirinkus „protingiausią“, kūdikio intelekto koeficientas būtų maždaug 11,5 taško didesnis, palyginti su atsitiktine atranka. Ši reikšmė dar labiau išaugtų, jei moteris pageidautų hormoninio gydymo siekiant spartesnio kiaušinėlių vystymosi. Vis dėlto didžiausią naudą gautų tolesnės kartos: po dešimties kartų palikuonys galėtų turėti net 115 taškų didesnį intelekto koeficientą. Remiantis optimistinėmis prielaidomis, toks vidutinis genetinio masažo gavėjas turėtų šiuolaikinio genijaus intelektą“, – rašoma „National Geographic Lietuva“ publikuojame straipsnyje.
Dar daugiau galimybių keisti žmogų ir žmoniją suteikia CRISPR-Cas9 technologija, kai greitai ir tiksliai vietoj tam tikros iškirptos DNR sekos atkarpos įterpiama kita. Kartu ji kelia ir gerokai didesnį piktnaudžiavimo pavojų, kaip antai pagundą pabandyti sukurti kokią nors genetiškai tobulą rasę.