„Mesh Mould“ – robotas-statybininkas
2017 04 06 10:3811-ojo Šveicarijos inovacinio forumo Bazelyje projektų grupė pristatė naują statybų technologiją „Mesh Mould“. Roboto „Mesh Mould“ dėka galima statyti įvairių formų atramines betonines konstrukcijas.
Technologija turi potencialo revoliucionizuoti plieno gelžbetoninių konstrukcijų statybas dviejų dažnai atskiriamų veiksmų sąveikos dėka – klojinių ir armatūros gamybos robotizuotu procesu. Tai leidžia architektams ir inžinieriams kurti sudėtingas konstrukcijas ženklai sumažinant išlaidas. Taip sutaupomos medžiagos ir pagaminamos tvirtesnės konstrukcijos. Projektą sukūrė tarpdisciplininė tyrėjų grupė iš Šveicarijos Federalinio technologijų instituto (ETH) Ciuriche.
Iš pradžių, mechatroniniai antgaliai, įtaisyti mobiliajame robote, gamina standų plieninį tinklą remdamiesi konstrukcijos modelio apskaičiavimais. Antrosios stadijos metu į tinklą pilamas betonas. Standžios plieninės struktūros ir betono masės dėka, jis neišbėga už konstrukcijos ribų. Tuo tarpu kai kitos skaitmeninės statybų technologijos, tokios kaip 3D-betono spausdinimas, vis dar bando rasti sprendimą kaip integruoti armatūrą, plieniniai tinklai, pagaminti šiuo naujuoju būdu, atlieka iš karto ir klojinio, ir armatūros funkcijas.
Pasak Normano Cheko, didžiulis „Mesh Mould“ privalumas yra tame, kad jis gali pagaminti ne tik standartines betonines konstrukcijas, bet ir atlikti individualius klientų užsakymus. Standartinių betoninių konstrukcijų pliusas yra tai, kad struktūros gali būti maksimaliai optimizuojamos. Dėl standartinių klojinių, pavyzdžiui, sienos, šiai dienai turi būti sukonstruotos vientisu storiu išilgai viso jų ilgio. Priešingai, sukonstruotas roboto „Mesh Mould“ sienos storis gali kisti per visą jos ilgį, priklausomai nuo pageidaujamų atraminių konkrečios sekcijos galimybių.
„Su „Mesh Mould“ mes saugome aplinką ir galime pastatyti pastatus gerokai pigiau, pasirinkdami norimą dizainą“, – sako Normanas Chekas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Mūsų planetoje jau gyvena 20 tūkst. kiborgų
2017 04 05 08:34Dar visai neseniai manyta, kad žmonės nustojo vystytis labai seniai. Atsiradus galimybei ištirti genomą paaiškėjo, kad iš tiesų mūsų organizmas ir toliau keičiasi prisitaikydamas prie konkrečios aplinkos. Tačiau, pasak mokslininkų, didžiausia problema ta, kad evoliucionuojame per lėtai ir mūsų kūnai nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio šiuolaikinio gyvenimo. Žurnale „National Geographis Lietuva“ teigiama, kad atotrūki panaikinti ir pranašumo žmonijai suteikti gali nauji moksliniai metodai ir technologiniai sprendimai – skaičiuojama, kad jau dabar Žemėje vaikšto apie 20 tūkst. kiborgų, t. y. žmonių, nešiojančių vienokius ar kitokius ypatingų gebėjimų suteikiančius implantus.
„Nepaisant evoliucijos pasiekimų netolimoje praeityje, mes gana prastai prisitaikę prie kompiuterių ekranų ir visą parą užpildžiusių darbotvarkių, sūrių kukurūzų traškučių ir nuo ligos sukėlėjų apsaugotos aplinkos. Jei žmogaus genetika būtų technologijų bendrovė, ji būtų bankrutavusi jau tada, kai žmonija išrado garo variklį. Jos verslo plane numatytas atsitiktinis savybių atsiradimas ir jų plitimas lytinio dauginimosi būdu. Tai puikiai tinka pelėms, kurios gali atsivesti naują vadą kas tris savaites, bet žmonės gyvena lėčiau. Nauja karta užauga kas 25–35 metus. Tokiu tempu palankios savybės populiacijoje kartais plinta tūkstančius metų“, – konstatuojama balandžio mėnesio „National Geographic Lietuva“ numeryje.
Kadangi genetinės evoliucijos protokolai tokie gremėzdiški, nenuostabu, kad juos ima keisti technologijos. Dabar jos atlieka beveik tas pačias užduotis, tik nepalyginti greičiau: stiprina mūsų kūno gebėjimus, plečia intelektą ir leidžia užkariauti naujas sudėtingesnes aplinkas.
Tūkstančiai žmonių savo kūnuose nešioja radijo dažnio atpažinimo (RFID) prietaisus, leidžiančius nė neprisilietus atrakinti duris arba prisijungti prie kompiuterio. Bendrovė „Dangerous Things“ tvirtina jau pardavusi 10 500 šių mikroschemų ir priemonių rinkinių, leidžiančių vartotojui pačiam implantuoti prietaisus po oda. Juos perkantys žmonės save vadina organizmo „įsilaužėliais“ arba „šlifuotojais“. Tačiau bene žinomiausias kiborgas – Lietuvoje viešėjęs Nilas Harbisonas, kurio galvoje įmontuota antena, padedanti jam atpažinti spalvas. Jo draugė kiborgė menininkė ir šokėja Muna Ribas taip pat gali pasigirti ypatingas gabumais. Jos žaste yra implantuotas vibruojantis magnetas, sujungtas su telefone įdiegtu seisminiu stebėjimo prietaisu. Taip moteris išsyk gauna pranešimus apie žemės drebėjimus, todėl jaučia ryšį su planetos judesiais ir gali išreikšti juos šokiu.
Šimtai tūkstančių pasaulio gyventojų, kenčiančių nuo Parkinsono ligos, turi implantus, vadinamuosius smegenų stimuliatorius, kurie kontroliuoja šio negalavimo simptomus. Jau paplito dirbtinės tinklainės, padedančios pagydyti tam tikrų rūšių aklumą, ir sraigių implantai, ištaisantys klausos sutrikimus. Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkai bando implantuoti į smegenis mikroschemas prarastiems prisiminimas sugrąžinti. O Pitsburgo universitete praėjusiais metais vienam tiriamajam pavyko iš savo smegenų per kompiuterį perduodant elektrinius impulsus valdyti robotinę raką ir net pajusti, ką liečia pirštai.
Visgi net technologijoms imant viršų vienos žmogaus savybės su stipriu genetiniu komponentu vertė ir toliau auga: žmonija nuo seno siekia plėsti savo protą. Per šimtus tūkstančių metų mūsų genai vystėsi taip, kad smegenims būtų skiriama vis daugiau išteklių, bet proto niekada nebus per daug. Kitaip nei protėviams, artimoje ateityje mums greičiausiai nebereikės laukti, kol šią kliūtį ištaisys evoliucija.
Grupelė mokslininkų paskelbė padidinto intelekto socialinio poveikio tyrimą. Jie atkreipė dėmesį į dirbtinį apvaisinimą. „Taikant šį metodą tėvai gali pasirinkti, kurį embrioną persodinti į gimdą. Mokslininkų skaičiavimais, iš 10 pateiktų embrionų pasirinkus „protingiausią“, kūdikio intelekto koeficientas būtų maždaug 11,5 taško didesnis, palyginti su atsitiktine atranka. Ši reikšmė dar labiau išaugtų, jei moteris pageidautų hormoninio gydymo siekiant spartesnio kiaušinėlių vystymosi. Vis dėlto didžiausią naudą gautų tolesnės kartos: po dešimties kartų palikuonys galėtų turėti net 115 taškų didesnį intelekto koeficientą. Remiantis optimistinėmis prielaidomis, toks vidutinis genetinio masažo gavėjas turėtų šiuolaikinio genijaus intelektą“, – rašoma „National Geographic Lietuva“ publikuojame straipsnyje.
Dar daugiau galimybių keisti žmogų ir žmoniją suteikia CRISPR-Cas9 technologija, kai greitai ir tiksliai vietoj tam tikros iškirptos DNR sekos atkarpos įterpiama kita. Kartu ji kelia ir gerokai didesnį piktnaudžiavimo pavojų, kaip antai pagundą pabandyti sukurti kokią nors genetiškai tobulą rasę.
Inovacinis robotas-dažytojas „PictoBot“ iš Singapūro
2017 04 04 09:06Inžinieriai iš Singapūro Nanjango technologijos universiteto (NTU) sukūrė naują pramoninį robotą-dažytoją, kuris sugeba taupyti laiką ir darbo resursus, padidindamas darbo našumą ir saugumą.
Robotą „PictoBot“ sukūrė NTU kartu su „JTC Corporation“ ir vietiniu robotikos ir automatikos startuoliu „Aitech“. „PictoBot“ gali nudažyti aukštą vidinę sieną greičiau nei dviejų dažytojų komanda.
Pramoniniai pastatai statomi su aukštomis lubomis, kad į juos būtų galima sutalpinti gremėzdišką pramoninę įrangą ir medžiagas. Todėl norint nudažyti tokių pastatų sienas ir lubas reikia kelių dažytojų ir keltuvų. Darbas tokiame aukštyje yra gan rizikingas ir kelia pavojų darbininkų gyvybei.
Šalia „PictoBot“ turi būti tik vienas žmogus-stebėtojas, kadangi robotas pats sugeba automatiškai nuskanuoti aplinką, naudodamas optinę kamerą ir skanavimo lazerį, skirtą navigacijai ir sienų dažymui aukštyje iki 10 metrų. Sienas robotui padeda dažyti pagalbinė robotizuota ranka-manipuliatorius.
Robotas gali dirbti 4 valandas ir nudažyti sienas lygiu dažų sluoksniu, kuris atitinka pramoninius standartus. Integruotų šiuolaikinių daviklių dėka, „Pictobot“ taip pat gali dirbti tamsoje ir nesustodamas dažyti visą parą.
Nanjango technologijos universiteto direktorius profesorius Čenas Iminas sako, kad robotas gali purkšti dažus greičiau ir lygiau, ir demonstruoja aukštą apdailos darbų lygį palyginus su egzistuojančiais metodais.
„Didžiulių pramoninių erdvių dažymas yra rutiniškas ir sunkus darbas, atimantis daug laiko. „PictoBot“ gali dažyti sienas, o žmogus tuo tarpu tiesiog stebėti jo darbą, – sako profesorius Čenas. – Autonomiškumas – didžiulis privalumas, kadangi vienas operatorius gali dirbti su keliais robotais ir reikalui esant papildyti jų rezervuarus dažais.“
JTC inovacinių programų ir korporatyvinio valdymo biuro direktorius Anilas Dasas pabrėžė, kad bendradarbiaujant su moksliniais institutais ir pramoninėmis įmonėmis, tokiomis kaip NTU ir AITECH, kompanija tikisi ir toliau kurti inovacinius pramoninius infrastruktūrinius projektus, kurie padėtų padidinti statybų gamybos našumą ir užtikrintų patikimumą bei saugumą.
„Automatizuoto dažymo proceso dėka, robotas „PictoBot“ sumažina darbo riziką, dirbant aukštose patalpose, kadangi pavojingų atvejų gamybinėse patalpose pasitaiko gana dažnai. Be to, tai padeda sumažinti ir daug jėgų reikalaujantį darbą, tuo pačiu padidinant darbo produktyvumą ir užtikrinant vidinės apdailos kokybę. Mes su nekantrumu laukiame rezultatų, kada mūsų robotas „PictoBot“ parodys savo sugebėjimus pramoniniame projekte „JTC Space Gul“.
Singapūro NRF direktorius Džordžas Džo taip pat pareiškė: „Singapūre statybų paklausa, kaip tikimasi, didės, kadangi mes ir toliau ketiname vystytis. „PictoBot“ yra puikus pavyzdys to, kaip autonominiai robotai gali padidinti gamybos našumą ir įveikti žmonių-darbininkų trūkumo problemą, su kuria susiduriama Singapūras statybų srityje. NRF ir toliau skatins viešą sektorių naudot naujas technologijas, kurios padėtų įgyvendinti mūsų valstybės poreikius“.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotų parodoje – trikdantys ir klausimus keliantys eksponatai
2017 04 03 09:06Dešimties lietuvių menininkų paroda Londono galerijoje „D Contemporary“ sulaukė ne tik meno elito dėmesio, bet ir buvo įtraukta į geriausių šiuo metu vykstančių parodų šešetuką. Kitoje parodoje, veikiančioje Londono mokslo muziejuje, pristatomi žmones primenantys robotai. Parodoje svarstoma, ar robotams reikalinga sąmonė, ar jie atims žmonių darbo vietas, o gal jas atiduos patys žmonės.
Lietuvių menas sulaukė dėmesio Londone
Londono galerijoje „D Contemporary“ atidaryta dešimties lietuvių menininkų paroda „Lithuanian Art – Destination London“ sulaukė išskirtinio Londono meno elito dėmesio. Įtakingas išskirtinių kultūros ir meno įvykių portalas „FAD Magazine“ lietuvių menininkų parodą įtraukė į geriausių šiuo metu vykstančių parodų šešetuką.
Parodoje „Lithuanian Art – Destination London“ dalyvauja Almyra Weigel, Dainius Trumpis, Kristina Sereikaitė, Andrius Miežis, Indra Marcinkevičienė, Monika Dirsytė, Viktorija Staponė, Jūratė Rekevičiūtė, Monika Furmanavičiūtė ir Dainius Dirgėla. Renginį inicijavo londoniečių galerija „D Contemporary“ ir meno projekto „Lithuania Now“ įkūrėjai Vida ir Valius Naureckai. Parodos Londone kuratoriai – garsus britų meno kūrėjas ir kritikas Barry Martinas ir „D Contemporary“ galerijos atstovė Mara Alves.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/58914/.
Autorius: Vita Ličytė. Inf. šaltinis: LRT RADIJO laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt
„Plobot“ – robotas, mokantis vaikus programavimo
2017 04 02 21:06Robotai, mokantys vaikus programavimo vis dažniau pasirodo tarptautinėje rinkoje. Tačiau naujasis aparatas „Plobot“, veikiantis su „Arduino“ siūlo labai paprastą, tačiau nemažiau efektyvų mokymosi būdą.
Prietaisas skirtas vaikams nuo 4 iki 8 metų. Norint užprogramuoti robotą, tereikia parodyti korteles su komandomis jam prieš akis. Kiekviena kortelė turi bloko kodą ir suteikia robotui tam tikras funkcijas.
Tokiu būdu vaikams nereikia suprasti užrašyto kodo sudėtingumo. „Plobot“ atpažįsta komandas per integruotą į jį RFID skanavimo aparatą. Jis sugeba judėti pro kliūčių ruožus, groti muziką, šviesti įvairiomis spalvomis, jausti besiartinančius objektus ir dar daugelį kitų dalykų.
Robotas „Plobot“ veikia su dviejų tipų kortomis: funkcionaliomis ir judėjimo, tačiau yra galimybė praplėsti šias funkcijas. Pavyzdžiui, spalvotos kortos gali būti susietos taip, kad priverstų „Plobot“ šviesti įvairiomis spalvomis.
Niujorko universiteto profesorius ir „Plobot“ kūrėjas Rudolfas Kosovičius demonstruoja, kaip lengvai galima užkoduoti robotą. Jis naudoja kortų judėjimo seką, kuri nurodo „Plobot“, ką jam daryti: 2 kartai į priekį, 2 kartai į dešinę ir 2 kartai į kairę. Kosovičius sako, kad yra iki 50 įvairių žingsnių vienoje sekoje, dešimtys kortų ir daugiau kitų funkcijų.
„Skaitmeninis mąstymas tampa naujos kartos pagrindiniu raštingumo branduoliu. „Plobot“ suteikia vaikams puikią galimybę nesėdėti tuščiai prie televizoriaus, – sako Kosovičius. – Daugelis tėvų apibūdino robotą kaip fizinę robotikos gudrybių įsisavinimo nuo nulio versiją, kuri žaidimo būdu padeda vaikams vystyti loginį mąstymą.“
Suskirsčius kiekvieną užduotį pagal nuoseklius žingsnius, vaikai randa problemų sprendimus ir lavina kūrybinius mąstymo gebėjimus, įsisavindami tokius esminius kodavimo ypatumus kaip variacijos, ir sąlygos.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„HES Hywings“ – bepilotis, naudojantis vandenilio kurą
2017 03 31 10:01Kompanija „HES Energy Systems“ praeitais metais pristatė kvadrokopterio modelį, kuris sugeba skraidyti iki keturių valandų. O tuo tarpu, kol mes išvysime šį stebuklą, susipažinkime su nauju šios komandos fiksuoto sparno bepiločiu, kuris stebina savo galimybėmis. Pasak kūrėjų, prietaisas „Hywings“ gali skraidyti iki 10 valandų.
Bepilotis gali skristi naudodamas vieną iš dviejų kuro rūšių: tai cheminė vandenilio kasetė arba suspausto vandenilio dujų balionas. Pirmuoju būdu, bepilotis gali skristi iki 10 valandų, antruoju – iki 6 valandų.
Skraidantis bepilotis prietaisas, pagamintas iš anglies pluošto, sveria 7 kg ir gali būti paleistas nuo žemės rankiniu būdu. Jis gali skristi 55 km/h greičiu ir įveikti iki 500 km atstumą. Jis taip pat sugeba įveikti 30 km/h stiprumo vėjo gūsius. „Hywings“ valdomas distanciniu būdu telemetrinės valdymo sistemos pagalba net 280 km atstumu.
Šis lėktuvas taip pat sugeba gabenti naudingą krovinį. Tai gali būti 1080p/60ks „Hitachi“ HD vaizdo kameros, termokamera FLIR ir daugiaspektrė kamera „Micasense Sequoia“, skirta filmuoti žemės ūkio paskirties laukus.
„Hywings“ sukurtas kaip demonstracinis modelis ir kol kas nėra jokios informacijos apie tai, kada šis bepilotis bus pradėtas gaminti masiniu būdu. Vaizdo medžiagoje galite išvysti visas šio prietaiso demonstruojamas galimybes.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Emotix Miko“ – komunikacinis robotas su emocijomis
2017 03 30 08:24„Miko“ – tai naujas kompanijos „Emotix“ emocionalus robotas, kurio paskirtis – žaisti su vaikais, kartu augti ir vystytis. Pasak kūrėjų, tai „kalbantis mažas genijus“.
„Miko“ atsakys į visus jūsų klausimus. Robotas žais pagal jūsų taisykles. Be to, jis sugeba atpažinti žmogaus emocijas ir bendrauti pagal dabartinę jūsų būseną. Valdymo panelės pagalba jūs galite atlikti nustatymus ir bet kuriuo metu valdyti savo robotą. Tai ne vien tik žaisliukas. „Miko“ moka daug įdomių žaidimų ir kiekvieną kartą išmoko vaikus kažką naujo. Su juo tikrai nenuobodžiausite.
Roboto „Miko“ kaina – apie 190 dolerių. Kol kas robotą gali įsigyti tik Indijos piliečiai, tačiau jei kūrėjai pelnys sėkmę robotikos mugių metu, jis turėtų pasirodyti ir Europos bei Rytų rinkose.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„MMS Drone“ – patvarus benzininis bepilotis
2017 03 29 11:24Kompanija „MMS Drone“ pranešė apie sėkmingus naujojo kvadrokopterio, skraidančio benzininio variklio dėka, testinius skrydžius.
Bendrovės pranešime taip pat kalbama apie tai, kad „MMS Drone“ bus pradėti gaminti masiniu būdu pirmoje šių metų pusėje. „Jeigu viskas vyks kaip suplanuota, tai prietaisas turėtų visiškai pakeisti komercinių skraidančių bepiločių aparatų industriją. Šis bepilotis gali skraidyti 2 valandas ir per tą laiką atlikti daug naudingų paslaugų, pavyzdžiui, nufotografuoti ar nufilmuoti didžiulius ūkininkų žemės plotus.“
Atsarginių detalių ir daviklių dėka, aparatas turi daugybę pritaikymo būdų. Ne veltui kompanijos pavadinimas MMS šifruojamas kaip „Multi-Mission“. Taip pat prietaisas pasižymi visomis benzininiams bepiločiams būdingomis funkcijomis, ypač ištvermingumu ir didesne kėlimo galia.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotų invazija: jie pristatomi Hanoveryje
2017 03 26 09:44Robotai sulaukia vis daugiau dėmesio ir šiemet jie yra tarptautinės technologijų parodos CEBIT, vykstančioje Vokietijos mieste Hanoveryje, dėmesio centre. Robotai jau yra ir būgnininkai, ir vartininkai, ir gydytojai. Tai – naujieji ir įdomieji kūriniai.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
„Robotiados“ vadovas Kristijonas Vasiliauskas: žmogus yra robotas, tik biologinis
2017 03 25 09:01„15min“ studijoje viešėjęs „Robotiados“ vadovas, išradėjas Kristijonas Vasiliauskas teigia, kad robotai jau dabar smarkiai įsiskverbę į mūsų gyvenimą, tik ne visad tai suvokiame. Ir kad netolimoje ateityje robotai žmonėms taps nepakeičiami. Ir būtent dėl robotų išnyks daugybė tradicinių profesijų, šiandieniniai mokiniai turės mokytis naujų.
Prieš daugiau nei dešimtmetį, tarkime, kai buvo nufilmuotas kultinis Holivudo filmas „Aš – robotas“ (pagal Aizeko Azimovo to paties pavadinimo knygą), negalėjome įsivaizduoti, kaip sparčiai vystysis technologijos ir dirbtinis intelektas. Todėl robotai atrodė daugiau literatūros kūrinių ar kino filmų objektas. Tačiau, kovo 24–25 d. apsilankę „Robotiadoje 2017“, kuri rengiama „Siemens“ arenoje, turėtų pakeisti nuomonę.
Luko Balandžio / „15min“ nuotr.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/58830/.
Inf. šaltinis: 15min.lt