Vilniuje vyks robotikos bendraminčių iš viso pasaulio diskusija apie dabar vykstančią ateitį
2018 06 04 15:25Robotikoje jau nebėra sąvokų „užsieniečiai“ ir „mes“ – lietuviai yra ir naujausių technologijų kūrėjai, ne tik naudotojai. Lietuvos robotikos asociacijos direktorius Edgaras Leichteris, šią savaitę Vilniuje vyksiančios robotikos ir dirbtinio intelekto konferencijos startuoliams ambasadorius, pasakoja į Vilnių pakvietęs bendraminčius, su kuriais aptars ateitį, kuri nepaprastu greičiu vyksta jau dabar. Konferencija vyks Vilniuje birželio 7 d., kartu su inovacijų festivaliu LOGIN 2018.
Konferencijos organizatorė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pristato interviu su vienu iš programos sudarytojų.
Robotikos ir dirbtinio intelekto tema yra neišvengiama bet kuriai apie technologijas kalbančiai konferencijai. Ar Lietuva, Lietuvos technologijų kūrėjai turi ką papasakoti pasauliui apie savo pasiekimus šioje srityje?
Lietuvos robotikos sektorius yra matomas ir atpažįstamas robotikos ir dirbtinio intelekto tarptautinėse bendruomenėse. Šioje srityje Lietuva, kaip ir visa Europa, yra eksperimentinėje stadijoje. Lietuvos robotikos sektoriaus įmonės, nuoseklaus ir kryptingo savo darbo dėka, yra pripažinti partneriai ir dalyviai bendruose ieškojimuose, kaip mokslo atradimus efektyviai pritaikyti plataus vartojimo rinkoje. Pasaulinėje rinkoje konkurencija tiesiog verčia ieškoti ir taikyti gamybos efektyvinimo ir produktyvumo didinimo sprendimus. Globalioje rinkoje lietuviai veikia be sienų ir yra aktyvūs tarptautinėse tiekimo grandinėse, į kurias mes sparčiai integruojamės ne tik kaip technologijų naudotojai, bet jau ir kaip kūrėjai.
Lietuvos įmonės, kurios drąsiai atsivers inovacijų kultūrai ir pradės taikyti ar kurti šiomis technologijomis grindžiamus sprendimus, įgys pranašumą. Mes turime labai aiškią žinutę verslui: mes kuriame robotus ir dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus, integruojame kitų šalių sprendimus ir turime platų draugų ratą visame pasaulyje toms problemoms, kurių negalime išspręsti savo jėgomis. Todėl matome didelį Lietuvos potencialą – svarbu deramai ir tikslingai nacionaliniu mastu sutelkti intelektinį bei finansinį resursą proveržiui.
Jūs esate vienas iš šios konferencijos ambasadorių, prisidėjęs sudarant programą, atrenkant geriausius pranešėjus. Kokius užsieniečius pakvietėte į konferenciją ir kodėl jų temos yra svarbios Lietuvos inovacijų kūrėjams?
„Užsieniečiai“ tokios konferencijos kontekste jau yra keista sąvoka – mes turime nemažai globalių lietuvių, kurie yra nuolatiniame judėjime tarp šalių. Sakyčiau, kad sukvietėme bendraminčius iš Lietuvos ir užsienio pakalbėti mums visiems rūpimais klausimais: kas naujo ir įdomaus mūsų laukia ateityje; ką iš robotikos ir dirbtinio intelekto technologijų galime pritaikyti jau šiandien; su kokiais iššūkiais susiduriame ir kaip juos sprendžiame; kodėl robotikos ir dirbtinio intelekto temos mus įkvepia ir skatina investuoti savo dėmesį ir laiką.
Rengdami programą derinome įkvepiančius ir pragmatiškus pranešimus, tačiau ir vienų ir kitų dėmesys bus skiriamas artimiausiai ateičiai. Ne tai, kuria mus gąsdina Holivudo filmai, bet tai, kurią konkretūs žmonės Lietuvoje ir užsienyje kuria jau čia ir dabar. Renginį pradėsime ir užbaigsime žinute, kad ta ateitis jau prasidėjo, skatinsime žmones pamatyti panašių technologijų skirtingas taikymo sritis, dalį gal įkvėpsime judėti su mumis šiuo nauju ir vis dar mažai atrastu keliu.
Konferencijoje Ieva Martinkėnaitė („Telenor“) ir Stephen Broadhurst (IBM) pasakos apie plačias dirbtinio intelekto panaudojimo galimybes, Claus Lenz („Cognition Factory“) ir Ahmed Ghorbal („Inveniam“) palies 4-osios pramonės revoliucijos temą, Francessco Ferro („PAL Robotics“) ir Rich Walker („Shadow Robot Company“) pristatys robotų humanoidų galimybes, Karile Klug (XING) ir Torben Schwellnus (XING) nukreips žvilgsnį į šių technologijų panaudojimą paslaugų sektoriuje, o viską pabaigs ambicingų Lietuvos robotų kūrėjų diskusija.
Ar naujų sudėtingų technologijų kūrimas Lietuvoje įmanomas be valstybės, ES fondų paramos?
Tikrai įmanomas. Kai mes steigėme Lietuvos robotikos asociaciją, labai džiaugiausi visų steigėjų – verslo įmonių – bendru sutarimu, kad orientuosimės į privatų sektorių ir užsienio partnerystes, o ne į valstybės pagalbą. Tačiau yra sričių, kur valstybės ir ES parama turi prasmę – technologijų kūrimas yra labai rizikinga veikla, valstybės investicijos į šią sritį sumažina rizika. Ypač tai aktualu ankstyvose technologijų kūrimo stadijose, kuriose verslas dažniausiai nedalyvauja, tuo užsiima mokslo institutai ir universitetai. Galbūt prasminga būtų ir valstybės intervencija į verslo kapitalo rinką, siekiant paskatinti investicijas į rizikingiausius startuolius. Man patinka žiūrėti į ES paramą kaip į savotišką nuolaidą kokybiškesniam produktui sukurti – tačiau pirmiausia turi būti noras sukurti kokybišką produktą savo lėšomis, o tik po to bandyti pritraukti investicijas, tame tarpe ir ES fondų. Jeigu tik pagal fondų schemas bandai kurti produktus – nesėkmė beveik garantuota.
Dažnai Lietuvoje kalbame, kad reikalingas verslo ir mokslo bendradarbiavimas. Robotus ir dirbtinio intelekto sprendimus kuriančios įmonės yra abejose barikadų pusėse, mūsų įmonėse daug mokslo, kuris pritaikomas praktikoje. Jei visose srityse žinių perdavimas taptų neatsiejama dalimi, turėtumėm daug geresnį rezultatą ir taip geidžiamą aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų dalį augančią bendroje eksporto ar viso BVP dalyje. Sumani valstybės intervencija kuriant „smėlio dėžes“ eksperimentuojančiam verslui būtų labai prasminga.
Paprastai didelės turtingos korporacijos būna vienas iš technologinės pažangos iniciatorių – joms tiesiog reikia inovacijų, jei nori išlikti konkurencingos. Ar ir Lietuvoje turime pavyzdžių, kai reikšmingi robotikos ir dirbtinio intelekto produktai buvo sukurti ne startuolių ekosistemoje, o didelėse jau ilgai gyvuojančiose įmonėse?
Lietuvoje dominuoja smulkus ir vidutinis verslas, dažniausiai mažos arba vidutinės pridėtinės vertės srityse. Užsienio žaidėjai Lietuvoje taip pat steigia daugiau pardavimų padalinius ar paslaugų centrus, o ne inovacijų padalinius iš kurių galėtų išaugti startuoliai. Tačiau turime pavyzdžių, kai tradicinio verslo įmonės sukuria sprendimus savo reikmėms, o po to bando juos komercializuoti kaip atskirą produktą, ar steigdami naują įmonę. Tačiau svarbiausia, kad atsivėrimas inovacijoms taptų masiniu reiškiniu mūsų įmonėse. Ne taip svarbu, ar tai vidinio įmonės padalinio, valstybinio mokslo instituto, startuolių ekosistemos ar užsienio partnerių įtakotas procesas. Svarbiausia įmonėms neįstrigti menamo komforto zonoje, nes tada apie aukštesnę pridėtinę vertę, kurios šiuo metu reikia tolimesnei verslo plėtrai ir augimui, galime pamiršti.
Laida „IT+“: augalus apdulkins mikrorobotai?
2018 05 28 15:47Šioje laidoje žiūrėkite: netikėtas JAV prekybos centrų tinklo žingsnis – patentuoti „apdulkinamieji dronai“. Kaip jie galėtų atrodyti? Dalis „Google“ darbuotojų toliau protestuoja prieš įmonės įsitraukimą į karo verslą, o „Apple“ Airijai pradeda mokėti prieš kelerius metus gautą baudą – 15 milijardų dolerių.
Inf. šaltinis: Laida „IT+“
Mobilieji robotai tampa ketvirtosios logistikos revoliucijos simboliais
2018 05 25 08:06Kauno technologinių procesų optimizavimo įmonės „Equinox Europe“, diegiančios robotus logistikoje, specialistai pastebi, kad pastaruoju metu vis labiau paklausesni tampa savaeigiai robotai, vadinamieji AGV (angl. „Automatic Guided Vehicle“), o ypač efektyvūs sprendimai – kai mobilūs robotai savarankiškai bendradarbiauja su kitais stacionariais robotais. Kol kas naujausias aukštąsias technologijas, kurios yra svarbi įsibėgėjančios ketvirtosios logistikos revoliucijos „Logistika 4.0“ dalis, kauniečiai diegia Vakaruose, bet ne už kalnų tas laikas, kai jos taps ir Lietuvos sandėlių kasdienybe.
Daug girdėjo apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, specialistų kitaip dar vadinamą „Pramonė 4.0“, tuo tarpu kone kartu su ja koja kojon žengianti revoliucija logistikoje „Logistika 4.0“ žinoma mažiau. Buvęs Lietuvos logistikos asociacijos vadovas Vytautas Kudzys sako, kad tai logiška: „Kuri žmonijos veiklos rūšis yra svarbesnė? Akivaizdu, kad logistika yra pagalbinis pramonės instrumentas. Vykstant technologijų revoliucijai pramonėje, prie jos taikosi ir logistika. Naujos technologijos, prie kurių pereina pramonė, neretai tinka ir logistikai, kuri jomis naudojasi“.
Retą stebina per televizorių išvystas vaizdelis, kai protingas robotas, vadinamasis humanoidas, vietoj žmogaus yra siunčiamas neutralizuoti nuo karo ar šiaip kokio konflikto užsilikusių sprogmenų. Jau seniai niekam šoko nekelia gamyklose stacionarūs robotai, gaminantys kitus robotus, tarp jų – ir savaeigius. Savaeigiai robotai, perduodantys daiktus kitiems robotams ir atliekantys kitus logistinius procesus, Lietuvoje vis dar naujiena. Bet lietuviai juos sparčiai diegia užsienyje. Savaeigiai robotai tampa geriausiai matomu ketvirtosios pramonės ir logistikos revoliucijos simboliu, negrįžtamai keičiančiu vaizdą gamyklose bei sandėliuose. Visi kiti logistikos ir pramonės automatizavimo procesai yra ne tokie pastebimi.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/63747/.
Bepiločių orlaivių entuziastus savaitgalį Vilniuje suburs Dronų festivalis
2018 05 24 11:24Jau šį šeštadienį, gegužės 26 d., visi dronų mėgėjai, profesionalai ir entuziastai laukiami Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Skrydžių praktikų bazėje (Kyviškių aerodrome), kur vyks pirmasis Lietuvoje nemokamas Dronų festivalis.
Sparčiai plečiantis bepiločių orlaivių – dronų – panaudojimo galimybėms ir mastams, susidomėjimas jais auga ir Lietuvoje. Dronai aktyviai pasitelkiami žemės ūkio, geodezijos, apsaugos, paieškos ir gelbėjimo, statybų, 3D skanavimo ir virtualios realybės, filmavimo bei fotografavimo technologijų srityse, nuolat ieškoma naujų jų pritaikymo būdų. Šiuo metu pasaulyje testuojamas siuntimas ir net žmonių transportavimas naudojant dronus. Pasak vieno iš renginio organizatorių, VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) dekano dr. Justo Nugaro, Dronų festivalio metu bus pristatyti bei apžvelgti panašūs projektai bei jų perspektyvos Lietuvoje ir visame pasaulyje. Jis atkreipė dėmesį, kad festivalyje laukiami visi besidomintys.
„Dronų festivalyje norime sukurti erdvę tobulėti tiek mokiniui, kuris tik pradeda domėtis aviacija, tiek būsimam studentui, norinčiam tapti dronų specialistu, tiek verslininkui, kuris žengia į naują bepiločių orlaivių rinką ar mokslininkui, kūrėjui kuris siekia išbandyti šios sparčiai tobulėjančios technologijos galimybes. Nenorėjome užsidaryti auditorijoje, todėl kviečiame į aerodromą, kur bus galima prisėsti ant žolės ir grožėtis 140km/h greičiu lekiančiu lenktyniniu dronu“, – sakė J. Nugaras.
Anot vieno iš renginio organizatorių, filmavimo su dronais specialisto Domanto Kanclerio, Lietuvoje bepiločių orlaivių vis daugėja, tačiau daugelis pilotų nėra tinkamai edukuojami, todėl ne visi supranta, jog tai nėra tik skraidanti kamera. „Bepilotis orlaivis yra oro erdvės dalyvis ir pilotas turi žiūrėti į savo veiklą atsakingai. Mūsų renginio tikslas tai priminti tiek patyrusiems pilotams, tiek pradedantiesiems, taip pat, pristatyti dronų galimybes, skirtingus naudojimo būdus bei papasakoti apie lietuvių pilotų vykdomus projektus“, – pasakojo D. Kancleris.
Pasak organizatorių, renginyje sau įdomią veiklą ras kiekvienas – profesionalai varžysis greičio ir tikslumo rungtyse, galės dalyvauti paskaitose bei diskusijose, naujokai turės galimybę išmėginti bepilotį orlaivį ir paskraidinti jį patys, o patyrusiems pilotams bus suteikta išskirtinė proga išsilaikyti bepiločio orlaivio licenziją bei pateikti savo droną specialistų techninei apžiūrai.
Dronų festivalio metu bus galima daugiau sužinoti ir apie nuo rugsėjo startuojančią naują VGTU AGAI Avionikos bakalauro studijų Bepiločių orlaivių inžinerijos specializaciją. „Įgiję aeronautikos, mechatronikos, elektronikos, robotikos, IT žinių bei puikiai išmanydami dronų aerodinamines savybes, studijas baigę specialistai gebės tinkamai parengti droną užduočiai atlikti, gebės patys kurti naujus dronus, prižiūrėti jau esamus ir pritaikyti juos darbui, kaip, pavyzdžiui, sparčiai populiarėjančioms krovinių taksi, pastatų ir infrastruktūros stebėjimui, defektų diagnostikai ir kitoms paslaugoms, o taip pat ieškoti naujų šios technologijos taikymo sričių – tai bus ypač aktualu netolimoje ateityje. Lietuva jau yra patraukli autonominiams automobiliams, siekiame, kad ir bepiločiai orlaiviai taptų progreso šaltiniu“, – akcentavo AGAI dekanas J. Nugaras.
Kviesdamas į renginį jis priminė, kad festivalis pirmiausia unikalus savo vieta, nes vyksta jau daugiau nei 70 metų skaičiuojančiame aerodrome, kuriame bus galima pamatyti ir lėktuvų ekspoziciją.
Renginys vyks gegužės 26 d., 10–15 val. VGTU Skrydžių praktikų bazėje (Kyviškių aerodromas), Lakūnų g. 1, Kyviškių k. Šatrininkų sen., Vilniaus r. sav.
Robotų kūrėjai įkvėps Lietuvos startuolius
2018 05 22 17:39Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia Lietuvos startuolius dalyvauti konferencijoje itin aktualia – robotikos ir dirbtinio intelekto – tema. Konferencija vyks Vilniuje, birželio 7 d., drauge su kasmetiniu inovacijų festivaliu LOGIN 2018.
„Robotika ir dirbtinis intelektas jau nebe rytojus, bet itin sparčiai auganti kasdienybė. Tai viena aktualiausių pasaulinės technologijų pažangos sričių, kurioje Lietuva gali augti tiek kurdama produktus ir paslaugas pažangiausioms šios srities pasaulio įmonėms, tiek steigdama didelį potencialą turinčias startuolių bendroves“, – sako MITA direktorius Kęstutis Šetkus.
Renginiu siekiama suteikti startuolių bendruomenei pačias aktualiausias žinias – teorines ir praktines – apie pasaulio dirbtinio intelekto kryptis ir tendencijas, šio pramonės sektoriaus poreikius, pristatyti realius sėkmingų įmonių pavyzdžius iš užsienio. Savo pasiekimus tarptautinei renginyje dalyvaujančių investuotojų, startuolių auditorijai taip pat pristatys pažangiausi Lietuvos dirbtinio intelekto ir robotikos produktų kūrėjai.
Renginį sudaro kelios dalys: tradicinis konferencijos formatas ir MITA kuruojama startuolių konsultacinė ir B2B zona, kurioje MTEPI skatinančias priemones ir programas pristatys agentūros specialistai, rizikos kapitalo bei Lietuvos ir užsienio dirbtinio intelekto ir robotikos įmonių atstovai.
MITA kviečia konferencijoje dalyvauti skirtingų sričių naujosios kartos verslininkus. Technologijų profesionalams čia bus suteikta naujausių žinių apie jų srities verslo aplinką pasaulyje ir Lietuvoje; investuotojai atskleis begalinį robotikos ir dirbtinio intelekto verslo potencialą; kūrybininkai galės analizuoti geriausius šios srities pavyzdžius. „Siekiame pritraukti skirtinga veikla užsiimančius žmones. Manome, kad geriausios, aktualiausios inovacijos gimsta tada, kai vieni kitus gerai girdi ir bendradarbiauja technologijų kūrėjai, verslininkai ir gero dizaino, vartotojų patirties svarbą suprantantys profesionalai“, – pabrėžia MITA vadovas K. Šetkus.
Vienas pagrindinių konferencijos pranešėjų Stephen Broadhurst, kartu su komanda sukūręs pasaulyje etalonu tapusią natūraliu balsu bendraujančią dirbtinio intelekto sistemą „IBM Watson“, pasakos, su kokiais iššūkiais ji susiduria kasdien, technologijoms nuolat keičiantis ir tobulėjant. Robotus humanoidus kuriančios bendrovės „PAL Robotics“ vadovas Francessco Ferro pasakos, kokiose srityse jau dabar nepamainomi yra robotai humanoidai ir kokia yra šios pramonės srities perspektyva. Mobiliosios robotikos ir bepiločių misijų valdymo sprendimų bendrovės „Rubedo sistemos“ vienas iš steigėjų Linas Vaitulavičius analizuos, kaip per artimiausią dešimtmetį robotai pakeis nusistovėjusią pramonę ir kokią šių globalių permainų dalį gali atsiriekti Lietuva. Šarūnas Chomentauskas, duomenų analizės bendrovės „Exacaster“ vadovas atskleis, kaip dirbtinio intelekto įrankiai kasdien keičia telekomunikacijų, mažmeninės prekybos sistemas ir ką planuoja lietuvių bendrovė, kurios sukurti įrankiai kasdien apdoroja per 40 mln. Europos, JAV ir Pietų Amerikos vartotojų duomenų.
Dronų sportas Lietuvoje: entuziastų sparčiai daugėja
2018 05 19 14:48Šiandien dronai atneša džiaugsmo ne tik panoraminių fotografijų gerbėjams. Lietuvoje kasmet populiarėja nauja sporto šaka – dronų varžybos (Drone Racing), o bepiločių skraidyklių valdymas pasaulyje sparčiai skinasi kelią į profesionalaus sporto pasaulį. Dronų entuziastus vienijančios organizacijos įsitikinusios, jog tai – ateities sporto šaka.
Šiemet Lietuvos dronų sporto mėgėjai skaičiuoja – vien per artimiausius keletą mėnesių Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje vyks 5 rimtesnės varžybos, sutrauksiančios dalyvius iš įvairių šalių. „Manau, šios sporto šakos laukia šviesi ateitis“, – prognozuoja bepiločių skraidyklių entuziastas, Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Arminas Volskis.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/63683/.
Autorius: Aistė Veverskytė
NASA į Marsą siųs mažytį sraigtasparnio analogą
2018 05 17 09:55NASA planuose – ketinimas kitai misijai Marse panaudoti, kaip įvardija specialistai, naują sraigtasparnį. Tokia informacija penktadienį, gegužės 11 dieną, pasirodė agentūros puslapyje internete.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Dirbtinis intelektas: gali valdyti automobilį ir diagnozuoti ligas, bet neatsako į penkiamečiui įprastą klausimą
2018 05 14 21:22Dirbtinis intelektas (DI) kaip savarankiška disciplina susiformavo 1956 m., o jos pradininkai buvo įsitikinę, kad jau po 20 metų mašinos gebės atlikti bet kurį žmogaus darbą. Kultiniame mokslinės fantastikos filme „Terminatorius“ dirbtinio intelekto valdomas kiborgas į Žemę iš ateities pasiunčiamas taip pat jau netrukus – 2029 m.
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektroninių sistemų katedros vedėjo profesoriaus Daliaus Navakausko, toks scenarijus vargiai įmanomas. Mokslininkas abejoja ir dėl grėsmės žmonėms prarasti darbus – naujos technologijos kurs naujų specialistų poreikį, o žmogaus mašinos nepakeis tol, kol neišmoks ne tik protauti, bet ir imituoti žmogiškąją intuiciją, rašoma pranešime spaudai.
Daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/63564/.
Inf. šaltinis: 15min.lt
„Lietuvos geležinkeliai“ imasi bepiločių traukinių technologijos
2018 05 10 08:01Skrupulingai saugūs ir punktualūs, ekonomiški savaeigiai traukiniai, išbandomi didžiųjų Vakarų Europos valstybių geležinkelio linijose, ateityje gali riedėti ir Lietuvoje. Atsakymas – tolimoje ar artimoje ateityje – turėtų paaiškėti artimiausiu metu.
„Lietuvos geležinkeliai“ įsigys galimybių studiją, kuri įvertins, ar viena pažangiausių technologijų – bepiločiai traukiniai – galėtų būti pritaikoma ir mūsų šalyje. Svarstoma, kad susiklosčius palankiam scenarijui, Lietuvai atsivertų galimybės tapti šios technologijos kompetencijų centru Europoje.
Tokių Vakarų Europos šalių, kaip Vokietija, Jungtinė Karalystė, Italija, Šveicarija, Švedija, metro ar miesto susisiekimo traukinių linijomis kursuojantys bepiločiai (autonomiškai valdomi) traukiniai jau kurį laiką tapo įprasta integralia susisiekimo dalimi. Tačiau keleivinių ir prekinių traukinių autonominio valdymo technologija Vakarų Europoje šiuo metu tik žengia pirmuosius žingsnius. Būtent tokio tipo traukiniai kursuoja ir Lietuvos geležinkelio linijomis.
Į konkursą bus kviečiamos bepiločių traukinių kompetenciją sukaupusios pasaulinės kompanijos bei kiti suinteresuoti rinkos dalyviai.
Išvien su bepiločio valdymo technologijos diegimo vertinimu bus imamasi ir jau anksčiau patvirtinto investicinio projekto – lokomotyvų valdymo sistemų pertvarkymo. Planuojama, kad šios sistemos pagal poreikį galėtų būti pritaikomos bepiločiams traukiniams.
„Visame pasaulyje daug diskutuojama apie galimybes naudoti autonomiškai valdomas sistemas, jų naudą bei rizikas. Norime atsakingai išsiaiškinti galimybes panaudoti šias technologijas Lietuvoje. Tik atlikę tyrimus galėsime atsakyti, ar ateityje galėtų bepilotis traukinys kursuoti, pavyzdžiui, iš Vilniaus geležinkelio stoties į oro uostą“, – sako „Lietuvos geležinkelių” generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Galimybių studijos pirkimą inicijuoja „Lietuvos geležinkelių“ „LG.Digital“ Inovacijų laboratorija. Rinkos dalyvių bus prašoma remiantis geriausia Europos valstybių praktika įvertinti bepiločio riedmenų modelio Lietuvoje technologinius, teisinius, socialinius, aplinkosauginius ir ekonominius aspektus.
Taip pat reikės nustatyti šios technologijos investicinį atsiperkamumą, riedmenų energetinį naudingumą, pagerinti eismo grafikų tikslumą. Be to, bus objektyviai išanalizuotos diegimo rizikos, kibernetinio ir eismo saugumo užtikrinimas.
Moksleiviai iš Kauno nuskynė laurus robotikos čempionate JAV
2018 05 09 22:22Neseniai Detroite (JAV) vykusiame pasaulio robotikos konkurse daugkartinė Lietuvos čempionė Kauno jėzuitų gimnazijos komanda „PHOENIX“ iškovojo 2 vietą roboto inovacijos ir strategijos rungtyje. Jau dešimtą kartą FLL (First Lego League) organizuotame čempionate 7 kauniečiai gimnazistai rungėsi net keturiose kategorijose, o puikaus įvertinimo sulaukė už savo sukonstruotą robotą.
Pasaulio čempionate tarp 104 komandų iš 48 šalių Lietuvos atstovai dalyvavo pirmą kartą, taip pat pristatė originalią ekologinio kvartalo idėją. „Kadangi šiemet sau kėlėme tikrai aukštus tikslus, pasiruošimui laiko negailėjome ir aukojome net savaitgalius. Didžiausia mūsų komandos stiprybė – roboto konstrukcijos ir programos rungtis – mums sekėsi geriausiai.
Teisėjai liko sužavėti mokinių konstravimo ir programavimo įgūdžiais ir mūsų robotu, tad komandos stende skirtingos teisėjų grupės lankėsi net šešis kartus. 2-oji vieta mums yra didžiulis pasiekimas“, – komandos sėkme džiaugėsi Kauno jėzuitų gimnazijos mokytojas Albertas Juškauskas.
Kiekvienais metais, pagal konkrečią temą, komandos teisėjams turi pristatyti ir inovatyvią projekto idėją. Ji turi būti ne tik gerai apgalvota, tačiau ir ištyrinėta bei pagrįsta. Šių metų tema – hidrodinamika, tad lietuvių komanda pristatė ekologinio kvartalo idėją: su pritaikytais įrenginiais, mažinančiais vandens sunaudojimą ir gerinančiais situaciją šalyse, kurioms trūksta vandens arba gresia vandens trūkumas. Šiuo projektu siūloma spręsti dvi esmines vandens ciklo problemas: netolygaus gyventojų pasiskirstymo sukeltą vandens trūkumą ir netinkamą dabartinės nuotekų sistemos principą. Tokie sprendimai gali būti pritaikomi įvairiose žemės vietose, įskaitant ir Lietuvą.
Pagal gamtines šalių sąlygas būtų renkamasi, kokius atsinaujinančios energijos šaltinius ir vandens išgavimo iš aplinkos būdus taikyti. Jei šalies ekonominė padėtis yra prasta, siūloma statyti ne privačius namus, o ekologinius daugiabučius. Tokiuose namuose įrengiamiems vandenį taupantiems prietaisams būtų pritaikyti gerai žinomi moksliniai dėsniai, kaip pirolizė arba Archimedo sraigto principas. Čempionato dalyviai rungėsi robotų varžybose, unikalaus projekto idėjos pateikime, roboto dizaino ir programos rungtyse bei vertybių plakato pristatyme, tad norint atsakingai pasiruošti visoms rungtims kauniečiams teko daug dirbti.
„Labai džiaugėmės proga dalyvauti tokiame renginyje, nes tai išties nuostabi patirtis. Su kitų šalių atstovais dalinomės patirtimi apie robotų konstravimą, naudojamas detales, programavimo subtilybes ir, žinoma, projekto idėjas. Mums didelį įspūdį paliko vokiečių komanda, kuri visuomet demonstruoja įspūdingai sukonstruotus robotus, o taip pat Kanados moksleivių darbas apie išradingus būdus kaip panaudoti sunkvežimių išskiriamą vandenį ar JAV komandos projektas apie fermentus, kurie padeda skaidyti bakterijas ir užkirsti kelią infekcijoms. Šis čempionatas buvo vieta, kur neabejotinai išmokome daug naujo“, – sakė gimnazistas Jonas Krikščionaitis.
Pirmą kartą į tokio masto čempionatą su treneriais Albertu Juškausku ir Rugile Butkevičiūte vyko moksleiviai Dominykas Navickas, Povilas Kirna, Paulius Dovidaitis, Rokas Tarasevičius, Nojus Baliūnas ir Goda Milašiūtė.
Inf. šaltinis: 15min.lt