Lietuvos robotikos industrija pasiruošusi augimo šuoliui: nuo mąstančių robotų iki išmaniųjų daiktų, gelbstinčių gyvybę
2018 12 08 16:41Robotikos ir skaitmenizacijos aktualijoms Lietuvoje skirtoje spaudos konferencijoje „Inovatyvi Lietuva: mokslo-verslo sprendimai ir žvilgsnis į 2019-uosius“ pristatyti naujausi Lietuvos verslo ir mokslo vystomi ir jau taikomi inovatyvūs produktai bei sprendimai. Joje gausiai dalyvavo verslo ir mokslo atstovai, kurie diskutavo apie šiandienos robotikos padėtį Lietuvoje ir pasaulyje, aptarė šios srities tendencijas bei prognozes, dalinosi savo patirtimi ir iššūkiais inovacijų taikyme.
„Siekiame atkreipti dėmesį į robotikos srities potencialą ir skatinti jos plėtrą. Nors poreikis rinkoje yra didžiulis, Lietuvos įmonėse robotų nėra daug. Mažėjant darbo jėgos ištekliams, tai tampa ypač aktualu“, – sako Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus. Jo teigimu, Lietuvoje 10 000 darbuotojų tenkantis robotų skaičius siekia vos 5, kai tuo tarpu pasaulinis vidurkis yra 85 robotai 10 000 darbuotojų. Europa šį vidurkį gerokai lenkia ir iš kitų regionų išsiskiria didžiausiu robotų tankumu – 10 000 darbuotojų tenka 106 robotai. Tačiau jis taip pat pastebėjo, kad Lietuvos situaciją derėtų vertinti kaip galimybę ir perspektyvas robotikos sričiai. Lietuvos kūrėjų siūlomi inovatyvūs produktai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir yra pajėgūs žengti koja kojon su ketvirtąja pramonės revoliucija.
Spaudos konferencijoje įvairius inovatyvius sprendimus, technologijas ir produktus pramonei, verslui ir vartotojams pristatė net devynios Lietuvos įmonės. Ne viena inovatyvi naujovė sukurta pasitelkiant mokslo žinias, bendradarbiaujant su mokslininkais, siekiant jas praktiškai pritaikyti ir integruoti.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/66216/.
Robotizacijos šuolis: kaip greitai prekes Lietuvos sandėliuose kraus ne žmonės, o robotai?
2018 12 07 17:14Robotų darbas šiuo metu – nebe mokslinė fantastika, o neišvengiamas pasirinkimas įmonėms, susiduriančioms su darbuotojų trūkumo problema. Filipas Ružanskis, Lietuvoje besilankantis vieno didžiausių pasaulyje krautuvų gamintojo „Linde“ robotikos padalinio vadovas Rytų ir Pietryčių Europai teigia, kad logistikos srityje robotizuoti krautuvai gali atlikti vis daugiau funkcijų, o per artimiausius trejus metus industrinių robotų skaičius visame pasaulyje išaugs dvigubai.
Robotizuoti krautuvai
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/66194/.
Pramonės robotizacija: ar darbuotojai Lietuvoje tam pasiruošę?
2018 11 28 10:20Įvairius gamybos procesus padedantys automatizuoti įrenginiai sparčiai plinta visame pasaulyje. Lietuvos gamybos įmonės pastaraisiais metais taip pat vis dažniau dairosi į robotus ir su tuo susijusius sprendimus. Tačiau jei įmonių vadovai jau ruošiasi kylančiai robotizacijos bangai, kyla klausimas, kaip automatizuotą technologinę darbo jėgą yra nusiteikę priimti šalies pramonėje dirbantys darbuotojai.
Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, per pastaruosius penkerius metų įrengtų robotų skaičius pasaulyje augo daugiau kaip po 20 proc. kasmet. Per ateinančius penketą metų šis augimas kiek sulėtės, bet vis tiek išliks reikšmingas ir sieks apie 14 proc. per metus. Skaičiuojama, kad jau kitąmet į pasaulio pramonės ir gamybos linijas įsilies 0,5 mln. naujų technologinių įrenginių.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/66060/.
Inf. šaltinis: Alfa.lt.
Ar dirbtinis intelektas gali prilygti žmogui?
2018 11 26 15:44Technologinė raida žengia kur kas didesniais žingsniais nei teisinio reglamentavimo pokyčiai. Todėl, siekiant išvengti teisės spragų bei gauti didžiausios naudos, reikia tinkamai pritaikyti teisės sistemą artėjantiems bei jau vykstantiems pasikeitimams. Natūralu, kad kyla poreikis naujoves, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą, kuo greičiau pritaikyti kasdienybėje, tačiau egzistuoja dar daug neišspręstų klausimų.
Ateityje dirbtinis intelektas gebės mokytis bei tobulėti, taigi bet kokio pobūdžio padariniai, sukelti dirbtinio intelekto, nuo jo neturėtų būti atsiejami. Plačiau apie tai pasakoja Erikas Saukalas, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ partneris ir advokatas.
Dirbtinis intelektas: subjektas ar objektas?
Europos Parlamento 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų (2015/2103(INL)) buvo pažymėta, kad „dėl įspūdingos pastarojo dešimtmečio technologinės pažangos šiandienos robotai gali ne tik atlikti veiksmus, kuriuos paprastai ir išskirtinai atlikdavo žmogus, bet tam tikrų autonominių ir kognityvinių savybių (pvz., gebėjimas mokytis iš patirties ir beveik savarankiškai priimti sprendimus) plėtojimas vis labiau paverčia juos subjektais, sąveikaujančiais su aplinka ir galinčiais ją atitinkamai keisti. Dėl tokios padėties teisinė, iš žalingų roboto veiksmų kylanti atsakomybė tampa esminiu klausimu“.
Vertinant šį teiginį ir siekiant teisinio aiškumo, visų pirma reikėtų apsispręsti dėl dirbtinio intelekto sąvokos išaiškinimo bei jos vertinimo. Priskyrus tam tikras savybes dirbtiniam intelektui, būtų galima nustatyti jo vietą teisiniuose santykiuose ir atsakyti į esminį klausimą – tai objektas ar subjektas. Būtent šis sprendimas nulems tolimesnius pokyčius bei padės išspręsti klausimus, susijusius su teisių ir pareigų priskyrimu savininkui, gamintojui, o gal ir pačiam dirbtiniam intelektui.
Gali tekti keisti teisės aktus
Pastarasis variantas, jei dirbtinis intelektas prilyginamas subjektui, reikštų, kad dirbtinis intelektas tampa teisinių santykių subjektu, turinčiu teisnumą ir veiksnumą, t. y. prilyginamas žmogui. Teisnumas teisinėje literatūroje ir statutinėje teisėje apibrėžiamas kaip asmens galėjimas turėti teisių ir pareigų, o veiksnumas – kaip teisės subjekto galėjimas savo veiksmais įgyti civilinių teisių ir susikurti pareigų. Dauguma mokslininkų teigia, kad ateityje dirbtinis intelektas gebės mokytis bei tobulėti, o tai reiškia, kad bet kokio pobūdžio padariniai, sukelti dirbtinio intelekto, turėtų būti nuo jo neatsiejami. Todėl dailės, muzikos ar kitokie intelektinės nuosavybės rezultatai, skaičiavimai ir jų pagrindu priimti sprendimai, taip pat ir su tuo susijusi atsakomybė būtų priskirta dirbtiniam intelektui. Vertėtų prisiminti, kad jau turime dirbtinio intelekto prilyginimo žmogui pavyzdžių – 2017 m. humanoidei robotei Sophia buvo suteikta Saudo Arabijos pilietybė. Vadinasi, tarp šio roboto ir valstybės teoriškai atsirado visos su pilietybe susijusios teisės ir pareigos.
Nagrinėjamu atveju teisės aktai turėtų būti keičiami iš esmės, nes subjektas savo esme yra prilyginamas žmogui, o dirbtinis intelektas – tai sistemos, gebančios elgtis protingai, analizuodamos savo aplinką ir darydamos gana savarankiškus sprendimus tikslui pasiekti. Dabartinių teisės normų aiškinimo plotmėje net ir nustačius, kad dirbtinis intelektas yra teisinių santykių subjektas, kuriam priskiriamos tam tikros pareigos, tarp jų ir atsakomybė, jam būdingos savybės neatitiktų tam tikrų atsakomybės požymių ar jai atsirasti būtinų bruožų.
Ne vien robotai
Svarbu atkreipti dėmesį, kad sąvokos dirbtinis intelektas nereikėtų tapatinti tik su robotais. Daug sistemų jau yra taikoma ir šiandien, o su jomis Europa žengė ir pirmuosius adaptacijos žingsnius – 2016 m. balandžio 27 d. buvo priimtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, taip pat svarstoma ir daug kritikos sulaukusi, tačiau svarbi tolimesnei raidai Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje. 2018 m. balandžio 25 d. Europos Komisija pateikė pranešimą, kuriuo nurodė Europos požiūrį į investicijų skatinimą ir nustatė etikos gaires.
Komisija siūlė imtis veiksmų trimis kryptimis, kad būtų didinamos viešosios ir privačiosios investicijos į dirbtinį intelektą, pasirengta socialiniams ir ekonominiams pokyčiams ir užtikrinta tinkama etikos ir teisinė sistema. Todėl, atsižvelgiant į šiuo metu vykstančius pokyčius, Europos Sąjunga turėtų ir toliau laikytis koordinuoto požiūrio, kad pasinaudotų visomis dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis ir imtųsi naujų jo keliamų iššūkių.
Pirmoji žiemos savaitė Panevėžyje – su robotikos prieskoniu
2018 11 21 18:40Vienas stipriausių robotikos ir automatikos centrų Šiaurės rytų Europoje. Tokį ambicingą tikslą užsibrėžė Panevėžys, pasirinkęs strateginę robotikos specializaciją kaip tolesnę regiono plėtrą. Šios ambicijos link Aukštaitijos sostinė juda vis sparčiau, neatsilikdama ir nuo pasaulinių 4-osios pramonės revoliucijos (Pramonės 4.0, angl. Industry 4.0), tendencijų.
Tikslo būtina siekti nuosekliai ir kryptingai, tad jau gruodžio mėnesį Panevėžyje organizuojami du renginiai.
Gruodžio 5 d. verslo, švietimo ir mokslo įstaigų atstovai kviečiami dalyvauti susitikime dėl Pramonės 4.0 strategijos vystymo. Susitikimas vyks Panevėžio miesto savivaldybėje. Lietuvos robotikos asociacijos vadovas Edgaras Leichteris pristatys tai, kas Pramonės 4.0 srityje vyksta nacionaliniu mastu. Panevėžyje dirbanti „Investuok Lietuvoje“ programos „Kurk Lietuvai“ komanda pristatys regiono įmonių automatizavimo ir skaitmeninimo pažangos ir poreikio tyrimą. Susitikimo dalyviai bus kviečiami aptarti tyrimo duomenimis paremtą pirminę Panevėžio regiono Pramonės 4.0 strategijos versiją ir siūlyti savo įžvalgas tolesniam tobulinimui.
Gruodžio 8 d., šeštadienį, pasitiksime tikra robotų fiesta. Jau tradicija tapusios regioninės „First Lego League“ varžybos suburs jaunuosius robotų kūrėjus iš Panevėžio ir aplinkinių miestų į KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetą (Nemuno g. 33).
„Varžybų misija nežemiška – robotų kūrėjus ji nukėlė į Mėnulį. Kokie iššūkiai ten kyla? Kaip juos gali padėti įveikti robotai? Šiuos klausimus gvildena 6-16 metų vaikų ir moksleivių komandos, konstruodamos savo robotus. Kaip jiems pavyko, sužinosime varžybose“, – intriguoja renginio organizatorius, Robotikos akademijos atstovas Artūras Gaulia. Šįkart į robotų fiestą atvykti planuoja daugiau nei 50 komandų. Dalyvius ir žiūrovus taip pat kvies robotų paroda, kurioje technikos entuziastai pristatys naujausius sprendimus.
Robotų fiestos programą papildys pranešimai apie mieste Panevėžyje įsikursiantį STEAM centrą, jau pavasarį „Minties“ gimnazijoje duris atversiantį vieną pirmųjų Baltijos šalyse robotikos varžybų centrą.
„Varžybų centras kuriamas tam, kad jaunoji miesto karta galėtų konstruoti robotus ne tik kartą per metus vykstančiam renginiui, – teigia Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna, – Vaikai bus sistemiškai supažindinami su naujausiomis technologijoms ir ruošiami ateities darbo rinkai. Ugdome naujos kartos specialistus – jaunuosius išradėjus“.
Robotų fiestą organizuoja Savivaldybė, „City Alumni Panevėžys“ ir Robotikos akademija. Partneriai – KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas, Mokslo ir technologijų parkas, „Kurk Lietuvai“.
Ar ateityje maistą į namus pristatinės robotai?
2018 11 13 14:58Maisto pristatymo industrija sparčiai plečiasi visame pasaulyje, o restoranų patiekalai vis dažniau keliauja į vartotojų namus. Liis Ristal, Suomijos startuolio „Wolt“ vadovė Baltijos šalims sako, kad maisto į namus pristatymo rinka pritraukia beveik pusę maisto technologijoms skirtų investicijų visoje Europoje. Ši sritis vos per dvejus metus iš esmės pakeitė visą maisto rinką ir Baltijos šalyse.
Lapkričio 15 d. į Vilniuje vykstančią tarptautinę mobiliosios ekonomikos konferenciją „Baltic Mobile Congress“ atvykstanti L. Ristal sako, kad planuojant ir plėtojant verslą būtina įdarbinti technologijas ir žengti koja kojon su šiandienos aktualijomis. Suomijos startuolio vadovė Baltijos šalims taip pat prognozuoja, kad maisto pristatymo sektoriaus laukia dar viena technologinė revoliucija.
„Išmaniosios technologijos padėjo susikurti 35 daugiau nei 1 mlrd. dolerių vertės maisto pristatymo startuoliams visame pasaulyje. Jų bendra vertė siekia 169 milijardus eurų. Nors maisto užsakymo paslauga naudojantis mobiliosiomis programėlėmis Baltijos šalyse pradėjo veikti tik prieš du metus, tačiau technologijų pramonė jau spėjo pertvarkyti visą maisto pristatymo rinką Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje“, – teigia L. Ristal.
Svarbiausias sėkmės komponentas – efektyvumas
L. Ristal įvardina esminį maisto į namus pristatymo sėkmės komponentą. Svarbiausias kriterijus – efektyvumas.
„Šiame sektoriuje svarbiausia – efektyvumas. Tose Europos rinkose, kuriose yra didžiausia infliacija, o atlyginimų kilimas yra būtinybė, technologijų diegimas yra sėkmės raktas, užtikrinantis efektyvumą. Mobiliosios technologijos su šiuolaikinėmis operacinėmis sistemomis jau tapo pagrindine varomąja jėga maisto industrijoje. Vienu išmaniuoju galima užsakyti maistą į namus, už jį susimokėti, realiu laiku stebėti savo patiekalo judėjimo kelią ir net palikti arbatpinigių“, – sako L. Ristal.
Nors maisto pristatymas naudojantis mobiliaisiais telefonais į Baltijos šalis žengė vos prieš porą metų, tačiau tai iš esmės pakeitė visą maisto industriją. L. Ristal sako, kad Suomijos startuolis jau sujungė tūkstančius vartotojų ir šimtus restoranų į vieną tinklą, todėl maisto užsakymo ir pristatymo procesas tapo daug greitesnis bei patogesnis.
„Išmaniosios maisto į namus pristatymo sprendimų sistemos padeda restoranams maksimaliai išnaudoti savo virtuvės galimybes ir be papildomų investicijų padidinti grynąjį pelną. Pavyzdžiui, taip maitinimo įstaigos pritraukia daugiau klientų, tačiau papildomai neišleidžia nei darbuotojų atlyginimams, nei kitiems ne su maisto gaminimu susijusiems procesams,“ – pabrėžia „Samsung“ inicijuotoje konferencijoje dalyvausianti L. Ristal.
Laukia didelės permainos
L. Ristal taip pat prognozuoja, kad vieną dieną virtuvė namuose liks tik kaip prabangos reikalas, o maisto gaminimas taps labiau hobiu nei būtinu kasdieniu užsiėmimu.
„Prieš 100 metų kone kiekvienas namuose turėjo siuvimo mašinas ir didžioji dalis dėvėjo pačių siūtus rūbus, tačiau dabar siuvimas yra tiesiog hobis. Tas pats ateityje gali nutikti ir su maisto gaminimu namuose,“ – sako „Wolt“ vadovė Baltijos šalims.
Visai neseniai maisto pristatymo sektorius išgyveno technologinę revoliuciją, kai šioje rinkoje buvo pradėti taikyti išmanieji įrenginiai ir informacinės sistemos. Dėka mobiliųjų technologijų maisto užsakymo procesas dabar užtrunka mažiau nei minutę, o pristatymas dažnai nesiekia pusvalandžio. Tačiau pasak L. Ristal, maisto pristatymo sektoriaus ateityje laukia dar didesni pokyčiai.
Ar ateityje maistą į namus pristatinės robotai? „Jei tik Europos Sąjunga nesiims didelių apribojimų šioje srityje, gali būti, kad kitas žingsnis – maistą į namus pristatinės savaeigės maisto pristatymo mašinos ir robotai,“ – sako L. Ristal.
Japonijoje paštą pristato bepiločiai aparatai
2018 11 09 12:28Japonijos vyriausybei priėmus naujus, bepiločių naudojimą liberalizuojančius įstatymus, Fukušimos prefektūroje pradėta skraidinti paštą robotizuotais bepiločiais aparatais. Jie skraidina 2 kilogramų svorio paketus tarp dviejų miestų pašto būstinių.
Asociatyvi nuotr.
Būstines skiriančius 9 kilometrus toks aparatas įveikia per pusvalandį. Svarbiausia, kad dabar jų niekam nereikia prižiūrėti.
Iki šiol bepiločiai galėjo skraidyti tik tiesiogiai kontroliuojami žmonių. Nauji Japonijos įstatymai bepiločiams orlaiviai leidžia skristi valdomiems kompiuterių.
Inf. šaltinis: LRT.lt
„Robotiada“ kvies skristi į kosmosą
2018 11 08 10:11Dešimt tūkstančių lankytojų į robotų parodą „po vandeniu“ sukvietęs renginys „Robotiada“, 2019-ųjų kovo 23 dieną žada kosmines patirtis ir sutiks šeimas su dar daugiau pramogų ir dirbtuvių.
„Robotiada“ – jau septintus metus vyksiantis renginys, kuriame susitinka robotų kūrėjai, sumanios šeimos, robotikos varžybų aistruoliai. Čia ne tik galima apžiūrėti įdomiausių robotų parodą, tačiau ir pačiam tapti kūrėju ir išbandyti robotų kūrimą. Renginyje ką veikti randa ir jaunas ir senas – šeimoms draugiškos technologijos vilioja ir visiškus naujokus ir robotikos profesionalus.
Renginio vadovas Kristijonas Vasiliauskas džiaugiasi kasmetiniu renginio lankytojų augimu, vis įdomesnėmis varžybomis, parodomis ir didėjančiu dirbtuvių kiekiu. 2019-aisiais „Robotiados“ komanda ruošia kosmines patirtis visiems lankytojams, žada dar daugiau skirtingų pramogų skirtingo amžiaus dalyviams.
„Per septynerius veiklos metus „Robotiada“ nenutolo nuo savo pirminės penkių dalių idėjos: renginyje tikrai bus, ką pamatyti, kur pasivaržyti, kaip pasilinksminti, šį tą išbandyti ir padiskutuoti. Septintoji „Robotiada“ dar labiau leis prisiliesti prie technologijų ir robotikos – lankytojai ne tik galės išbandyti robotikos dirbtuves, tačiau ir susirungti mėgėjų kovose. Visad matome kaip sublizga tėčių akys, kai jie atveda vaiką prie LEGO robotikos rinkinių, todėl šiemet pirmą kartą leisime ir jiems pajusti varžybų emocijas“, – šypsosi K. Vasiliauskas.
2019-ųjų naujovės
Pasak Kristijono Vasiliausko, 2019-ųjų „Robotiada“ turės vienijančią kosmoso temą.
„2018-aisiais pirmą kartą bandėme lankytojus ir renginio dalyvius įtraukti į vandens temą ir manome, kad mums tai pavyko. Kitais metais esame nusiteikę visus skraidinti į kosmosą. Temą įkvepia pasaulinio standarto vaikų ir jaunuolių varžybos FLL – nacionalinis šių varžybų finalas vyksta „Robotiados“ metu ir laimėtojai vyksta atstovauti Lietuvą Europos čempionate. Tai didelis įkvėpimas vaikams, kurie jau šiandien svajoja apie savo ir Lietuvos ateities keitimą“, – sakė renginio vadovas.
Be įspūdingos labdaros-paramos renginio temos, šiemet renginio prioritetu taps varžybos ir dirbtuvės. Pastarosios bus skirtos ir didesnėms grupėms, bus lengviau pasirinkti laikus bei užsiregistruoti. 2018-aisiais per 8 renginio valandas dirbtuvėse dalyvavo daugiau nei 1300 šeimų, tad kitiems metams ruošiamasi dar stipriau.
Filmavimas ir fotografavimas dronais: ką leidžia ir draudžia naujas duomenų apsaugos reglamentas?
2018 11 07 16:34Šiemet įsigaliojusios griežtesnės duomenų apsaugos taisyklės liečia ne tik verslą ir valstybines įstaigas, tvarkančias asmens duomenis, bet ir daugelį kitų sričių, tarp jų – pastaruoju metu itin išpopuliarėjusį vaizdo fiksavimą bepiločiais orlaiviais-dronais.
„Duomenų apsauga dažnai siejama su rinkodara ir net nepagalvojama, kad fotografavimas bei filmavimas taip pat gali pažeisti žmogaus teises į atvaizdą, garbę, orumą, privačią erdvę. Ypač nedaug esama aiškių reglamentų, kurie nustatytų reikalavimus tokioms visai neseniai atsiradusioms duomenų įrašymo priemonėms kaip dronai, bet jie egzistuoja ir juos būtina žinoti“, – atkreipia dėmesį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto prodekanas dr. Linas Gelažanskas. Rengdami dronų specialistus, VGTU atstovai siekia supažindinti studentus su pasikeitusiais griežtesniais asmens duomenų apsaugos reikalavimais. Tai, ką turi žinoti dronų naudotojai ir jų gamintojai, pristatė advokatų kontoros Ellex Valiūnas duomenų apsaugos teisės ekspertas Kristupas Spirgys.
Dronas. VGTU nuotr.
Pasak K. Spirgio, tai, kad asmens duomenų reguliavimas sugriežtėjo, nereiškia, kad dabar kiekvienas atvaizdo fiksavimas yra visiškai uždraustas ir jo negalima jokiais atvejais viešinti ir naudoti. „Viešoje vietoje yra leidžiama daryti vaizdo įrašus, tik reikėtų atsiminti pagarbą ir kitų asmenų teisę į privatumą, jų garbę bei orumą. Tad jei viešoje vietoje nufilmuoti žmonės, kurie gerai matomi, atpažįstami, bet situacija nepateikia žmogaus iš negatyvios pusės, nėra braunamasi į jų privačią erdvę – tokius įrašus galima naudoti. Taip pat visada galima filmuoti bei viešinti filmuotą medžiagą iš tokių vietų, kur visiškai nėra žmonių, taip pat jei medžiagoje užfiksuoti pažįstami, draugai, kurie su tuo sutinka. Filmuoti asmenis leidžiama ir tokiu atveju, jei jie yra taip toli, kad matomi tik siluetai ir tapatybės nustatyti negalima“, – akcentuoja duomenų apsaugos teisės specialistas.
Vis tik reikėtų atkreipti dėmesį, kad asmens duomenimis laikomas asmens atvaizdas nebūtinai turi būti toks, kad jame matytųsi žmogaus veidas, nes kartais pačios aplinkybės leidžia identifikuoti asmenį, pavyzdžiui, jei jis stovi prie asmeninio automobilio ar savo kieme. Tokiu atveju nors nesimato veido, aplinkybės leidžia nustatyti tapatybę. Valstybiniai automobilio numeriai taip pat laikomi asmens duomenimis ir yra ginami įstatymų. Anot teisininko, visais atvejais reikėtų vengti ir privačios erdvės – buto, namo, kiemo – filmavimo.
K. Spirgys atkreipia dėmesį, kad bendrais principais palyginus nuotrauką ir filmuotą medžiagą, pastaroji visada yra labiau ribojanti asmens privatumą ir dažniau siejama su galimu asmens privačios erdvės pažeidimu. Teisininkas išskiria kelias esmines rekomendacijas, susijusias su filmavimu dronais: „Jei droną komerciniais tikslais, pavyzdžiui, klipo filmavimui naudoja įmonė, vertėtų įspėti galinčius į kadrą pakliūti asmenis – tam galima pasitelkti įspėjamuosius ženklus toje teritorijoje. Visais atvejais, kai planuojama viešinti filmuotą medžiagą, reikėtų pagalvoti plačiau – ar ji galėtų kažkam sukelti nemalonius jausmus, ar kažkas galėtų prieštarauti tokių įrašų panaudojimui?“.
Anot teisininko, yra keletas dalykų, kuriais turėtų pasirūpinti ir dronų gamintojai, nes jų gaminama įranga suteikia galimybę gauti aukštos kokybės vaizdinę medžiagą. „Bepilotis orlaivis privalėtų turėti galimybę įjungti ir išjungti filmavimo režimą, kad būtų išvengta automatiško vaizdo įrašymo vos įjungus droną. Taip pat bepiločių orlaivių kameros paprastai suteikia galimybę filmuoti labai plačiu kampu, bet vertėtų pagalvoti apie galimybę vaizdą fiksuoti siauresniu kampu, kad į kadrą nepakliūtų nereikalinga informacija – privačių butų langai, kiemai, automobiliai ir pan. Taip pat labai svarbu, kad dronų gamintojai pasirūpintų, jog vaizdo įrašai būtų saugiu būdu perduodami į piloto-valdytojo įrenginį, užtikrinti, kad šis būtų apsaugotas nuo lengvo prisijungimo, įsilaužimo“, – akcentuoja K. Spirgys.
Duomenų apsaugos teisės ekspertas taip pat siūlo gamintojams pagalvoti apie informacijos bei rekomendacijų teikimą savo klientams, pvz., parengiant trumpus žinynus ar informacinius vadovus.
Įspėjimas: iš dangaus krenta DJI skraidyklės
2018 10 30 18:31Britų Civilinės aviacijos administracija paviešino įspėjimą, kad tam tikros nepilotuojamos DJI skraidyklės skrydžio metu „staiga visiškai išsijungia“, rašo BBC.
Po tokio išsijungimo skraidyklės krenta į žemę. Kol kas problema siejama tik su „DJI Matrice 200“ modeliu. Skraidyklės išsijungimas, panašu, visiškai nepriklauso nuo jos akumuliatoriaus įkrovimo lygio.
Kol kas britų aviacijos administracija neturi informacijos apie šių skraidyklių gedimo sukeltas traumas arba turto apgadinimus, tačiau įspėjama, kad tokios skraidyklės „iki atskiro pranešimo neturėtų būti naudojamos virš teritorijų, kuriose esama žmonių, nepriklausomai nuo aukščio“.
Laikinai uždraustas šių skraidyklių naudojimas 50 m atstumu nuo žmonių, laivų, automobilių ar pastatų.
DJI iš savo pusės paskelbė, jog atlieka „išsamų tyrimą“ dėl šio modelio išsijunginėjimo. Savo klientams gamintojas rekomendavo atnaujinti įrenginio ir akumuliatorių programinę įrangą – tą patį rekomendavo ir aviacijos administracija.
„Matrice 200“ skraidyklės yra truputį didesnės už įprastines civiliniam naudojimui skirtas skraidykles ir sveria apie 5–6 kilogramus, priklausomai nuo papildomos prijungtos įrangos. Oficialioje svetainėje DJI šį modelį apibūdina kaip itin patvarų, nurodo, kad jame sumontuoti 17 colių skersmens propeleriai.
Inf. šaltinis: 15min.lt