„Robotiada“ kvies skristi į kosmosą
2018 11 08 10:11Dešimt tūkstančių lankytojų į robotų parodą „po vandeniu“ sukvietęs renginys „Robotiada“, 2019-ųjų kovo 23 dieną žada kosmines patirtis ir sutiks šeimas su dar daugiau pramogų ir dirbtuvių.
„Robotiada“ – jau septintus metus vyksiantis renginys, kuriame susitinka robotų kūrėjai, sumanios šeimos, robotikos varžybų aistruoliai. Čia ne tik galima apžiūrėti įdomiausių robotų parodą, tačiau ir pačiam tapti kūrėju ir išbandyti robotų kūrimą. Renginyje ką veikti randa ir jaunas ir senas – šeimoms draugiškos technologijos vilioja ir visiškus naujokus ir robotikos profesionalus.
Renginio vadovas Kristijonas Vasiliauskas džiaugiasi kasmetiniu renginio lankytojų augimu, vis įdomesnėmis varžybomis, parodomis ir didėjančiu dirbtuvių kiekiu. 2019-aisiais „Robotiados“ komanda ruošia kosmines patirtis visiems lankytojams, žada dar daugiau skirtingų pramogų skirtingo amžiaus dalyviams.
„Per septynerius veiklos metus „Robotiada“ nenutolo nuo savo pirminės penkių dalių idėjos: renginyje tikrai bus, ką pamatyti, kur pasivaržyti, kaip pasilinksminti, šį tą išbandyti ir padiskutuoti. Septintoji „Robotiada“ dar labiau leis prisiliesti prie technologijų ir robotikos – lankytojai ne tik galės išbandyti robotikos dirbtuves, tačiau ir susirungti mėgėjų kovose. Visad matome kaip sublizga tėčių akys, kai jie atveda vaiką prie LEGO robotikos rinkinių, todėl šiemet pirmą kartą leisime ir jiems pajusti varžybų emocijas“, – šypsosi K. Vasiliauskas.
2019-ųjų naujovės
Pasak Kristijono Vasiliausko, 2019-ųjų „Robotiada“ turės vienijančią kosmoso temą.
„2018-aisiais pirmą kartą bandėme lankytojus ir renginio dalyvius įtraukti į vandens temą ir manome, kad mums tai pavyko. Kitais metais esame nusiteikę visus skraidinti į kosmosą. Temą įkvepia pasaulinio standarto vaikų ir jaunuolių varžybos FLL – nacionalinis šių varžybų finalas vyksta „Robotiados“ metu ir laimėtojai vyksta atstovauti Lietuvą Europos čempionate. Tai didelis įkvėpimas vaikams, kurie jau šiandien svajoja apie savo ir Lietuvos ateities keitimą“, – sakė renginio vadovas.
Be įspūdingos labdaros-paramos renginio temos, šiemet renginio prioritetu taps varžybos ir dirbtuvės. Pastarosios bus skirtos ir didesnėms grupėms, bus lengviau pasirinkti laikus bei užsiregistruoti. 2018-aisiais per 8 renginio valandas dirbtuvėse dalyvavo daugiau nei 1300 šeimų, tad kitiems metams ruošiamasi dar stipriau.
Filmavimas ir fotografavimas dronais: ką leidžia ir draudžia naujas duomenų apsaugos reglamentas?
2018 11 07 16:34Šiemet įsigaliojusios griežtesnės duomenų apsaugos taisyklės liečia ne tik verslą ir valstybines įstaigas, tvarkančias asmens duomenis, bet ir daugelį kitų sričių, tarp jų – pastaruoju metu itin išpopuliarėjusį vaizdo fiksavimą bepiločiais orlaiviais-dronais.
„Duomenų apsauga dažnai siejama su rinkodara ir net nepagalvojama, kad fotografavimas bei filmavimas taip pat gali pažeisti žmogaus teises į atvaizdą, garbę, orumą, privačią erdvę. Ypač nedaug esama aiškių reglamentų, kurie nustatytų reikalavimus tokioms visai neseniai atsiradusioms duomenų įrašymo priemonėms kaip dronai, bet jie egzistuoja ir juos būtina žinoti“, – atkreipia dėmesį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto prodekanas dr. Linas Gelažanskas. Rengdami dronų specialistus, VGTU atstovai siekia supažindinti studentus su pasikeitusiais griežtesniais asmens duomenų apsaugos reikalavimais. Tai, ką turi žinoti dronų naudotojai ir jų gamintojai, pristatė advokatų kontoros Ellex Valiūnas duomenų apsaugos teisės ekspertas Kristupas Spirgys.
Dronas. VGTU nuotr.
Pasak K. Spirgio, tai, kad asmens duomenų reguliavimas sugriežtėjo, nereiškia, kad dabar kiekvienas atvaizdo fiksavimas yra visiškai uždraustas ir jo negalima jokiais atvejais viešinti ir naudoti. „Viešoje vietoje yra leidžiama daryti vaizdo įrašus, tik reikėtų atsiminti pagarbą ir kitų asmenų teisę į privatumą, jų garbę bei orumą. Tad jei viešoje vietoje nufilmuoti žmonės, kurie gerai matomi, atpažįstami, bet situacija nepateikia žmogaus iš negatyvios pusės, nėra braunamasi į jų privačią erdvę – tokius įrašus galima naudoti. Taip pat visada galima filmuoti bei viešinti filmuotą medžiagą iš tokių vietų, kur visiškai nėra žmonių, taip pat jei medžiagoje užfiksuoti pažįstami, draugai, kurie su tuo sutinka. Filmuoti asmenis leidžiama ir tokiu atveju, jei jie yra taip toli, kad matomi tik siluetai ir tapatybės nustatyti negalima“, – akcentuoja duomenų apsaugos teisės specialistas.
Vis tik reikėtų atkreipti dėmesį, kad asmens duomenimis laikomas asmens atvaizdas nebūtinai turi būti toks, kad jame matytųsi žmogaus veidas, nes kartais pačios aplinkybės leidžia identifikuoti asmenį, pavyzdžiui, jei jis stovi prie asmeninio automobilio ar savo kieme. Tokiu atveju nors nesimato veido, aplinkybės leidžia nustatyti tapatybę. Valstybiniai automobilio numeriai taip pat laikomi asmens duomenimis ir yra ginami įstatymų. Anot teisininko, visais atvejais reikėtų vengti ir privačios erdvės – buto, namo, kiemo – filmavimo.
K. Spirgys atkreipia dėmesį, kad bendrais principais palyginus nuotrauką ir filmuotą medžiagą, pastaroji visada yra labiau ribojanti asmens privatumą ir dažniau siejama su galimu asmens privačios erdvės pažeidimu. Teisininkas išskiria kelias esmines rekomendacijas, susijusias su filmavimu dronais: „Jei droną komerciniais tikslais, pavyzdžiui, klipo filmavimui naudoja įmonė, vertėtų įspėti galinčius į kadrą pakliūti asmenis – tam galima pasitelkti įspėjamuosius ženklus toje teritorijoje. Visais atvejais, kai planuojama viešinti filmuotą medžiagą, reikėtų pagalvoti plačiau – ar ji galėtų kažkam sukelti nemalonius jausmus, ar kažkas galėtų prieštarauti tokių įrašų panaudojimui?“.
Anot teisininko, yra keletas dalykų, kuriais turėtų pasirūpinti ir dronų gamintojai, nes jų gaminama įranga suteikia galimybę gauti aukštos kokybės vaizdinę medžiagą. „Bepilotis orlaivis privalėtų turėti galimybę įjungti ir išjungti filmavimo režimą, kad būtų išvengta automatiško vaizdo įrašymo vos įjungus droną. Taip pat bepiločių orlaivių kameros paprastai suteikia galimybę filmuoti labai plačiu kampu, bet vertėtų pagalvoti apie galimybę vaizdą fiksuoti siauresniu kampu, kad į kadrą nepakliūtų nereikalinga informacija – privačių butų langai, kiemai, automobiliai ir pan. Taip pat labai svarbu, kad dronų gamintojai pasirūpintų, jog vaizdo įrašai būtų saugiu būdu perduodami į piloto-valdytojo įrenginį, užtikrinti, kad šis būtų apsaugotas nuo lengvo prisijungimo, įsilaužimo“, – akcentuoja K. Spirgys.
Duomenų apsaugos teisės ekspertas taip pat siūlo gamintojams pagalvoti apie informacijos bei rekomendacijų teikimą savo klientams, pvz., parengiant trumpus žinynus ar informacinius vadovus.
Įspėjimas: iš dangaus krenta DJI skraidyklės
2018 10 30 18:31Britų Civilinės aviacijos administracija paviešino įspėjimą, kad tam tikros nepilotuojamos DJI skraidyklės skrydžio metu „staiga visiškai išsijungia“, rašo BBC.
Po tokio išsijungimo skraidyklės krenta į žemę. Kol kas problema siejama tik su „DJI Matrice 200“ modeliu. Skraidyklės išsijungimas, panašu, visiškai nepriklauso nuo jos akumuliatoriaus įkrovimo lygio.
Kol kas britų aviacijos administracija neturi informacijos apie šių skraidyklių gedimo sukeltas traumas arba turto apgadinimus, tačiau įspėjama, kad tokios skraidyklės „iki atskiro pranešimo neturėtų būti naudojamos virš teritorijų, kuriose esama žmonių, nepriklausomai nuo aukščio“.
Laikinai uždraustas šių skraidyklių naudojimas 50 m atstumu nuo žmonių, laivų, automobilių ar pastatų.
DJI iš savo pusės paskelbė, jog atlieka „išsamų tyrimą“ dėl šio modelio išsijunginėjimo. Savo klientams gamintojas rekomendavo atnaujinti įrenginio ir akumuliatorių programinę įrangą – tą patį rekomendavo ir aviacijos administracija.
„Matrice 200“ skraidyklės yra truputį didesnės už įprastines civiliniam naudojimui skirtas skraidykles ir sveria apie 5–6 kilogramus, priklausomai nuo papildomos prijungtos įrangos. Oficialioje svetainėje DJI šį modelį apibūdina kaip itin patvarų, nurodo, kad jame sumontuoti 17 colių skersmens propeleriai.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Kinijoje statoma pažangiausia pasaulyje gamykla, kurioje robotai gamins robotus
2018 10 29 20:34Šveicarijos elektrotechnikos ir robotikos įmonė ABB paskelbė, kad investuos 150 mln. JAV dolerių į pažangios robotikos gamyklos statybas Kinijoje, Šanchajuje: šioje gamykloje robotai gamins robotus, rašo engadget.com.
Gamyba bus vykdoma vienarankiais „YuMi“ robotais, kuriuos gamina patys ABB – šie robotai yra tokie pažangūs, kad netgi buvo panaudoti orkestrui diriguoti. Bet Šanchajuje jie užsiims ne dirigavimu, o mažų detalių surinkimu. Taip pat tikimasi toje pačioje gamykloje plačiai naudoti „SafeMove2“ programinę įrangą, kuri leis „YuMi“ robotams saugiai dirbti net ir tada, kai šalia surinkimo linijų bus žmonių. ABB skelbia, jog jų tikslas yra paversti gamyklą Šanchajuje pačia pažangiausia robotų gamykla pasaulyje. Joje netgi bus mokslinių tyrimų centras, kuriuo ketinama spartinti įmonės pažangą dirbtinio intelekto srityje. Be to, ši gamykla išplės robotų, gaminamų Kinijos rinkai, asortimentą – jie bus siūlomi ir automobilių, ir elektronikos gamintojams.
Kinija yra antra pagal dydį ABB rinka po JAV, o naujoji gamykla turėtų smarkiai sustiprinti įmonės pozicijas. Tikimasi, kad 7000 kv. metrų ploto gamykla darbą pradės 2020 metų pabaigoje.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Kodėl dronų negalima skraidinti netoli oro uostų?
2018 10 26 12:35Jei mėgstate pilotuoti mėgėjiškus dronus, žinote, kad juos į dangų kelti galima tikrai ne bet kur. Viena iš tokių uždraustų vietų – oro uostų apylinkės. Norinčių iš arti nufilmuoti kylančius lėktuvus tikrai yra daug, bet tai – labai pavojinga. Kaip pavojinga? Deitono universiteto mokslininkai nusprendė tai parodyti.
Lėktuvams daug žalos pridaryti gali ir paukščiai, ir kruša. Tiesa yra ta, kad lėktuvo fiuzeliažas yra pagamintas iš palyginti plono aliuminio. Tačiau paukščių ar ledo sukelti pažeidimai beveik niekada nebūna konstrukciniai ir lėktuvas gali skristi toliau arba saugiai nusileisti. Tačiau dronai nėra paukščiai – jie yra sunkūs, kieti ir valdomi dažnai nepatyrusių pilotų.
Oro uostai gerai saugosi nuo potencialių pavojų. Jei būsite sugautas su dronu, problemų turėsite ilgam laikui. Tačiau mokslininkai iš Deitono universiteto norėjo parodyti, kokią žalą lėktuvui gali padaryti dronas. Jie laboratorijoje atliko bandymą – dideliu greičiu į lėktuvo sparno modelį paleido populiarų „Phantom“ bepilotį. Štai kaip atrodo to bandymo rezultatai:
Kaip matote, dronas ir pats subyrėjo, tačiau jo tvirtumo pakako padaryti didelę žalą. Atsivėrusi anga sparno dangoje nėra katastrofiška problema – lėktuvas galėtų saugiai nutūpti. Panašią žalą lėktuvo paviršiui daro ir didesni paukščiai. Tačiau paukščio kūnas nėra labai tvirtas ir sparno konstrukcijai pakenkti negali. O štai dronas pasiekė sparno lonžeroną (skersinį konstrukcijos elementą) ir jį pažeidė.
Kokias išvadas galima daryti po šio bandymo? Na, lėktuvas tikriausiai vis tiek galėtų nusileisti, tačiau padarytą žalą ištaisyti būtų labai brangu. Dar daugiau – rimtesni pažeidimai galėtų sukelti ir katastrofą, o sparnas net nėra jautriausia dalis. Dar brangesni ir potencialiai pavojingesni pažeidimai gali būti sukelti, jei dronas pataikys į lėktuvo variklį. Todėl tokie pavojingi užsiėmimai nėra gera mintis.
Aišku, lėktuvai skraido kur kas aukščiau nei pasiekia mėgėjiški dronai. Iš esmės, jie yra pažeidžiami tik kai kyla ir leidžiasi. Todėl prie oro uostų dronus skraidinti draudžiama.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Bepiločiai ir 3D technologijos atkurs per karus sugriautus miestus Sirijoje ir Irake
2018 10 20 13:05Prancūzijos pradedančioji įmonė su bepiločiais ir 3D technologijomis rekonstruoja istorijos ir kultūros paminklus, nukentėjusius per karus Artimuosiuose Rytuose. Paveldo Sirijoje ir Irake atkūrimo projektas pristatytas parodoje Paryžiuje.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Japonijoje – pirmoji pasaulyje tarptautinė robotų konferencija
2018 10 19 10:06Japonijos ūkio ministerija ir naujų technologijų plėtros organizacija surengė pirmą pasaulyje tarptautinę robotų konferenciją. Daug dėmesio šiame renginyje skirta robotams, kurie realiai galėtų pakeisti darbininkus, pavyzdžiui, aptarnavimo sferoje. Tam net gi surengtas tokių robotų konkursas.
Iki šiol robotizacija daugiausiai naudos duoda konvejerinėje gamyboje, kur aplinka griežtai kontroliuojama, o robotai, nors ir patys sudėtingiausi, atlieka pasikartojančias operacijas. Jie tai daro daug kartų veiksmingiau nei žmonės, bet dabar pramoninėse šalyse trūksta visai žemos kvalifikacijos darbuotojų, pavyzdžiui, tokių, kurie krauna prekes į parduotuvių lentynas. Deja šis, atrodo, paprastas darbas reikalauja iš robotų gerokai daugiau sugebėjimų ir dirbtinio intelekto, kad jie galėtų greitai spręsti įvairias nestandartines situacijas. Japonijoje surengtame konkurse kol kas pristatyti tik tokių robotų prototipai.
„Dabartines šiame robotų konkurse parodytas technologijas dar anksti pritaikyti tikram darbui. Manau, tai, ką čia matote, bus naudojama įprastinėse parduotuvėse po 10–20 metų“, – aptarnavimo robotų konkurso dalyvis Souši Masaki.
Japonijos demografinė statistika teigia, kad darbingo amžiaus žmonių šalyje per artimiausius 50 metų sumažės nuo 76 mln. iki 45 mln. ir vargu ar jie norės dirbti žemos kvalifikacijos reikalaujančius darbus.
„Viena didžiausių ir pastaruoju metu aktyviausių robotikos krypčių – spręsti darbuotojų trūkumo problemas. Stengiamasi peržengti dabartines robotų naudojimo sritis ir sukurti technologijas, kurios iš tikrųjų leistų pakeisti darbininkus“, – sakė „Omron Robotic“ projektų vadovas Naoja Oči.
Kita vertus, pramoninai robotai, ypač tie, kurie turi platesnes galimybes, tebėra labai brangūs.
„Manau, dėl jų kainos smulkiems verslininkams kils sunkumų įdiegiant universalios paskirties gamybinius robotus“, – sakė 60 metų parodos lankytojas Jošjuki Jokota.
Robotų konferencija ir aptarnavimo robotų konkursas Tokijuje baigsis sekmadienį. Tada turėtų paaiškėti, kurie iš parodytų prototipų turi geriausių galimybių kada nors užkariauti milžinišką aptarnavimo pramonės rinką.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Tuščia kabina. Kada skraidysime bepiločiais lėktuvais?
2018 10 17 15:16Aviacijos kompanijos, nepaisydamos didelių galimų sutaupymų, prie skrydžių su vienu pilotu, ar iš vis be piloto, pereiti neskuba dėl neigiamos keleivių nuomonės.
Iki praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio tolimuose lėktuvų reisuose buvo būtini bent trys pilotai ir keturi varikliai. Dabar su lėktuvais susitvarko ir du pilotai. Be to, netgi tolimiausiuose maršrutuose (ilgesniuose, nei 17 valandų ore) prižiūrinčios organizacijos leidžia naudoti vos du variklius, o ne keturis. Nesunku įsivaizduoti, kad netrukus prie šturvalo liks vos vienas pilotas. Negana to, panašu, kad netoli ta diena, kai komerciniai laineriai skris iš vis be žmonių kabinoje.
Iš karto kelios kompanijos – nuo aerokosminės pramonės gigantų „Boeing“ ir „Airbus“ iki mažutėlių startuolių – stengiasi išspręsti tą patį galvosūkį: kaip priartinti žmoniją prie kitos aviacijos kartos, kur pilotas nebebus svarbiausias, o lėktuvai ims keistis skrydžio duomenimis tarpusavyje be žmogaus dalyvavimo? Ir svarbiausia – kaip išlaikyti aukštą saugumo lygį.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/65547/.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Ateitis jau čia – robotai po truputį keičia mokymosi procesą
2018 10 16 12:22Naujausių technologijų plėtra bei gamyba šiandien yra pasiekusi aukščiausią tašką bei palietusi pačias įvairiausias sritis, tarp kurių ne išimtis ir švietimas. Viena didžiausių sensacijų – robotai, kuriuos vis dažniau sutinkame savo kasdieniame gyvenime. Ekspertai vienareikšmiškai tvirtina, jog jie iš esmės pakeis ir mokymosi procesus. Jau dabar galime pastebėti, kad edukacija tampa vis labiau personalizuota, o dalį mokytojo funkcijų gali atlikti technologijos. Tad koks mokytojo vaidmuo besikeičiančioje mokykloje?
Švietimas – viena pagrindinių sričių, negalinti ignoruoti naujausių technologijų. Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesai stipriai kis dėl robotų bei įvairių išmaniųjų sistemų integracijos mokyklose.
Dėl šios priežasties vis daugiau mokytojų stengiasi kelti savo skaitmenines kompetencijas, o dalis jų šiemet tai daro projekte „Samsung Mokykla ateičiai“. Kauno technologijos universiteto, šio projekto partnerio, socialinių mokslų ir edukologijos docentė Nida Ambrasė teigia, jog ugdyti tokias kompetencijas dabartiniams mokytojams būtina, juk po truputį siekdamos pagerinti mokymosi patirtį mokyklos užsienyje jaukinasi net ir tokias naujoves, kaip dirbtinis intelektas.
Integruoti robotus vis dar baiminasi
Robotų panaudojimo mokyklose galimybės – itin plačios. Jie gali padėti mokyti vaikus tiksliųjų mokslų – matematikos, fizikos ar net programavimo. Tačiau atlikti tyrimai rodo, jog nors moksleiviai su malonumu mokosi padedami robotų, mokytojai kol kas į šį dalyką žiūri skeptiškai ir juos naudoti vengia.
„Mokytojai neturėtų galvoti, jog robotai pakeis jų profesiją ar komplikuos jų darbą - pasaulinė praktika rodo, kad robotai iš esmės yra kuriami kaip pagalbinė, o ne autonominė mokymosi priemonė mokyklose. Nors robotai geba atlikti konkrečias užduotis, mokslininkams vis dar nepavyko sukurti tokio, kuris galėtų atsakyti į kompleksiškus klausimus ar reaguoti į netikėtas situacijas, kurias geri mokytojai yra visuomet pasiruošę spręsti. Šiandienos robotams taip pat trūksta empatijos, jie neturi gebėjimų įkvėpti moksleivius“, – teigia N. Ambrasė
Dėl šios bei kitų priežasčių – didėjančio nedarbo lygio bei techninių gedimų vakarų valstybės ne itin veržiasi integruoti robotus mokyklose. Tačiau ekspertai teigia, kad išvengti pokyčių yra tiesiog neįmanoma. Tikimasi, kad tobulėjantys robotai padės individualizuoti kiekvieno mokinio mokymosi procesą, padėdami parinkti tinkamiausią mokymosi programą, kuri geriausiai atitiks moksleivio tempą.
„Pasauliui vis greičiau modernėjant, dabartinių mokinių karta turi didesnius lūkesčius, todėl mokyklos turi būti labiau pasirengusios technologiniams pokyčiams nei anksčiau. Išmaniosios technologijos, o taip pat ir robotai padeda mokymąsi padaryti įdomesnį, o patį mokymosi procesą – kūrybiškesnį, bei lavina skirtingus mokinių įgūdžius“, – „Samsung Mokykla ateičiai“ programos vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė.
Mokytojai dirbs kartu su robotais
Diskutuojant ar ateityje robotai galės visiškai pakeisti mokytojus, specialistai skuba nuraminti: mokytojo profesija tikrai bus reikalinga ir toliau. Žinoma, visa pedagogų darbo specifika neišvengiamai pakis, kadangi jie, greičiausiai, atliks stebėtojų bei sprendimų priėmėjų rolę.
Manoma, kad robotas klasėje galėtų veikti kaip antra rankų pora, pirmiausia padedanti atlikti technines funkcijas – pavyzdžiui, žymėti lankomumą. Jis taip pat galėtų padėti kurti pamokų programą. Atsižvelgdamas į turimą informaciją apie moksleivius, robotas galėtų autonomiškai naršyti internetinius mokymo išteklius tam, kad surastų pamokų planus, geriausiai tinkančius tam tikroms moksleivių grupėms. Tai leistų sumažinti krūvį, kuris dabar tenka mokytojams, o mokytojo specialybę padaryti patrauklesnę.
Neatmetama, kad robotai galėtų atlikti ir kitas funkcijas – suteikti mokytojams daugiau žinių apie mokinius bei jų poreikius. Mokyklų klasėse galėtų būti įrengtos kalbos ir gestų atpažinimo technologijos, akių judesių stebėjimo bei kiti fiziologiniai jutikliai, kurie rinktų ir analizuotų informaciją apie kiekvieną mokinį. Mokytojai informaciją gautų realiu laiku – nebereikėtų laukti pakeltos mokinio rankos ar testų, kad mokytojai pamatytų, kaip mokiniui sekasi įsisavinti dėstomą informaciją.
„Daugelyje skirtingų šalių mokytojai jau dabar pradeda naudoti robotus, kad pagerintų mokymosi kokybę. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje autistams vaikams ir jaunuoliams mokykloje buvo naudojamas interaktyvus robotas humanoidas, kuris padėjo jiems tobulinti socialinius įgūdžius. Daugeliui autizmu sergančių vaikų lengviau bendrauti su robotu nei mokytoju, nes jis neturi skirtingų veido išraiškų ir nekeičia balso tono. Norvegijoje robotai padeda vaikams dėl ligos negalintiems lankyti mokyklos, o JAV ir Singapūro mokyklose egzistuoja speciali platforma, leidžianti vaikams kurti ir programuoti savo robotą. Manau, kad netolimoje ateityje panašios praktikos bus integruotos ir į Lietuvos švietimo sistemą“, – apie robotų vaidmenį švietime kalba N. Ambrasė.
Nuo šiol ekologinius laukus padės stebėti dronai
2018 10 08 21:49Ilgalaikėje perspektyvoje žemės ūkio gamyba neišvengiamai bus skaitmenizuota. Parama žemės ūkiui po 2020-ųjų metų taip pat greičiausiai bus orientuota į modernių technologijų diegimo skatinimą. Jau dabar Lietuvos ūkininkai, kiek leidžia galimybės, stengiasi rinktis išmaniąsias žemės ūkio technologijas. „Inovatyvių sprendimų ieškome ir mes – ekologinių ūkių patikrose jau naudojame dronus, o kitais metais naujųjų technologijų pritaikymą įstaigos darbui planuojame dar išplėsti“, – sako VšĮ „Ekoagros“ direktorius prof. dr. Gintautas Labanauskas.
Asociatyvi nuotr.
Daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/65416/.