Korėjiečiai sukūrė vaikštantį automobilį: galėtų padėti į nelaimę patekusiems žmonėms
2019 01 13 12:10Pietų Korėjos automobilių gamintojai tiki sukūrę automobilį, kuris galėtų žengti ten, kur niekada nebuvusi žmogaus koja. Be to, kūrėjai viliasi, kad vaikštantis automobilis galėtų padėti į nelaimę patekusiems žmonėms.
Kaip atrodytų vaikštantis automobilis, kuriuo galėtumėte keliauti be kelio, net sudėtingiausiomis sąlygomis? Pietų Korėjos automobilių gamintojas „Hyundai“ Elektronikos Šou Las Vegase lankytojams pristatė pasiektą pažangą, kuriant vaikščioti galintį automobilį.
Kūrėjai į šį automobilį sutelkė elektromobilių ir robotikos technologijas, bei viliasi, kad jų kūrinys padės išgelbėti daug gyvybių.
„Automobilis su kojomis galėtų nugabenti jus į tas pačias vietas, kaip ir įprastas automobilis, tačiau tada galėtų vaikščioti, kopti sudėtingu paviršiumi – padėti pasiekti sužeistus ar įstrigusius žmones“, – apie šį neįprastą automobilį pasakojo jo kūrėjas Davidas Byronas.
Ant kiekvienos iš keturių automobilio kojų įmontuota po ratą. Keturkojis gali važiuoti trasa ištiestomis kojomis, o prireikus pasukti, koją gali ištiesti ar sulenkti. Pailginus kojas, automobilis gali stačiai kopti aukštyn, viduje saugiai nešdamas keleivius.
Net pusantro metro siena tokiam automobiliui – ne kliūtis. Jis galėtų padėti mokslininkams geriau pažinti neįžengiamas teritorijas.
„Man patinka įsivaizduoti, kad vieną dieną mes nusiųsime misijas su įgulomis į Mėnulį ar Marsą, ir kai tai nutiks, šis automobilis padės perkelti ištisą atradėjų kartą, kad jie ištirtų tas vietas – nes juk ten nuvykus jų nelaukia asfaltuoti keliai“, – apie plačias tokio automobilio galimybes pasakojo„Hyundai“ vykdomasis direktorius Džonas Suh.
Europoje sniege skendintiems vairuotojams toks automobilis dabar būtų tikra svajonė – jis tiesiog pasikeltų ant išilgėjusių kojų ir apeitų pusnis bei spūstis.
Plačiau – LRT televizijos laidos „Žinios“ reportaže.
Inf. šaltinis: LRT televizijos laida „Žinios“, LRT.lt
Programuoti išmokę vaikai sieks prikelti žaislus antram gyvenimui
2019 01 12 09:40Lietuvos moksleiviai informacinių technologijų pamokų metu pirmą kartą seniems žaislams bandys suteikti gyvybę. „Kompiuteriukai vaikams“ pradeda akciją „Kompiuteriukų ralis – IT pamokas keičianti kelionė“ ir drauge su „Pildyk“ penktadienį 20 šalies mokyklų įteikė „Micro:bit“ kompiuteriukų komplektus, kurie informatikos leis mokytis šiuolaikiškai.
Sausio 11 d. išdalinti „Micro:bit“ kompiuteriukų komplektai suteiks galimybę inovatyviai ir įdomiai mokytis programavimo daugiau kaip 6 tūkstančiams 5-8 klasių moksleivių. Kompiuteriukų pagalba seniems žaislams mokiniai suteiks judesius, balsus ar kitas funkcijas – kitaip tariant, pamokų metu kurs pačių sumąstytus robotus. Sukurtą žaislą vėliau bus galima valdyti specialia mobiliąja programėle.
„Sugalvojome būtent tokią kūrybinę užduotį, nes švietimas pasieks daug geresnių rezultatų, jei mokinys nebus pasyvus klausytojas, o pats kurs. Juk gyvename laikais, kai moksleiviai auga greičiau, nei paskui juos spėja edukacinė sistema. Kita vertus, kiekvienas vaikas namuose turi žaislų, kurie jau pabodę ar pasenę. Mes raginame užuot metus lauk, pačius vaikus naujai juos perkurti“, – sako „Gerink savo žaislą“ iššūkio autorė, „Pildyk“ prekės ženklo vadovė Dominyka Jonušienė.
Kompiuteriukais kuriantys moksleiviai atlikdami užduotį visus metus kaups taškus – už darbą komandos bus vertinamos ir motyvuojamos rėmėjų įsteigtais prizais, o aktyviausiems mokytojams skiriamos skatinamosios stipendijos.
VGTU lektorius: „Retas oro uostas turi realiai veikiančias ir dronus blokuojančias sistemas“
2019 01 11 14:20Prieškalėdiniu laikotarpiu oro uosto erdvėje pastebėjus skraidantį bepilotį orlaivį, buvo sustabdytas vieno judriausių Didžiosios Britanijos Gatviko oro uosto darbas, sukėlęs nepatogumų daugeliui tūkstančių keleivių. Vos prieš kelias dienas situacija pasikartojo kitame Londono oro uoste. Apie įvykusį incidentą ir galimą pavojų lėktuvo keleiviams komentuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto (VGTU AGAI) prodekanas Linas Gelažanskas. Jis pažymi, kad tokia situacija galima ir Lietuvoje.
Dronas / VGTU nuotr.
„Kol kas nėra aiškūs eismą trikdžiusio bepiločio orlaivio valdytojo motyvai. Galima spėti, kad orlaivio valdytojai nežinojo taisyklių, o gal tai buvo atliekama specialiai, norint sutrikdyti oro uosto darbą“, – teigia VGTU AGAI prodekanas Linas Gelažanskas.
Vienu ar kitu atveju, pasak pašnekovo, jau anksčiau oro uostų atstovams reikėjo imtis veiksmų tiek supažindinant žmones su bepiločių orlaivių skrydžių taisyklėmis, tiek įsidiegiant juos blokuojančias sistemas. „Oro uostuose dirbantys atsakingi asmenys jau turėjo pradėti rūpintis apsauga nuo nelegalių skrydžių ir leistinų orlaivių integracija į bendrą oro erdvę. Tačiau šiandien oro uostai neturi tinkamų apsaugos priemonių nuo abiejų kategorijų – tiek nuo neišmanėlių, tiek nuo piktadarių. Kol kas sėdime ant „tiksinčios bombos“. Reikia tikėtis, kad nebus varžomasi dėl to, kas sustabdys oro uosto darbą ilgiau“, – priduria L. Gelažanskas.
Panaši situacija galiam ir Lietuvoje. „Jei tai nutiko Londone, tai gali nutikti bet kuriame Lietuvos oro uoste. Vienas didžiausių dronų gamintojų – DJI yra apribojęs įskridimą į visus tarptautinius Lietuvos oro uostus ir kitas draudžiamas zonas, tačiau tai tik vienas iš gamintojų. Yra nuomonių, jog reikia riboti ir amžių, nuo kada galima nusipirkti droną, arba jį registruoti jau perkant, tačiau, mano nuomone, tai būtų tik dalinis problemos sprendimas kuris neapims savadarbių dronų“, – sako L. Gelažanskas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/66562/
Modernūs dėvimi robotai veda LG nauju, nepramintu keliu
2019 01 10 12:05Parodoje „CES 2019“, „LG Electronics“ (LG) pristatė naujausią „CLOi SuitBot“ dėvimo roboto versiją ir kitus patobulintus aptarnaujančius robotus, kurie vis sparčiau artėja prie komercializavimo. Dėvimas „CLOi SuitBot“ robotas suteikia atramą apatinei kūno daliai ir sumažina įsitempimą keliant daiktus ar lenkiantis, o kiti „CLOi“ pagalbiniai robotai – „PorterBot“, „ServeBot“ ir „CartBot“ – demonstruoja vis tobulesnes galimybes, kurias realybe pavertė dirbtinis intelektas (DI) ir ilgalaikė kompanijos patirtis robotikos rinkoje.
Pernai rudenį Berlyne pristatyto LG „CLOi SuitBot“ atnaujinta versija palaiko juosmenį ir padidina vartotojo raumenų galią, kad sumažintų sužalojimo ir nuovargio riziką atliekant fiziškai sunkias užduotis, pavyzdžiui, kilnojant sunkius krovinius. „SuitBot“ padidina žmogaus lankstumą 50 laipsnių ir užtikrina 90 laipsnių pasilenkimo kampą. Jis aktyvuojasi, kai dėvėtojas susilenkia 65 laipsnių kampu, ir išsijungia jam išsitiesus. Dėvimas robotas vienu įkrovimu veikia keturias valandas, o jį pilnai įkrauti užtenka vienos valandos.
Pirmą kartą parodoje „CES 2018“ viešai pristatyti „PorterBot“, „ServeBot“ ir „Cart-Bot“ robotai, sukurti dirbantiems oro uostuose, viešbučiuose ar prekybos centruose, yra skirti padėti pernešti šių objektų lankytojų lagaminus, pristatyti maistą ar pirkinius. Naujieji LG „CLOi“ pagalbiniai robotai buvo patobulinti pažangesne autonomine navigacijos sistema bei kokybiškesniu ryšiu, taigi nuo šiol jie gali bendrauti su kitais įrenginiais, pavyzdžiui, liftais ar automatinėmis durimis. Naudodami DI technologiją, LG „CLOi“ robotai analizuoja klientų naudojimo ypatumus ir nuolat mokosi, taigi jų efektyvumas nuolat auga. LG „CLOi“ įmontuoti jutikliniai ekranai ir balso atpažinimo funkcija leidžia vartotojui lengviau su juo bendrauti ir gali atlikti sudėtingas užduotis, pavyzdžiui, atsakyti į klausimus ir apdoroti mokėjimus. Šie intelektualūs robotai sugeba veikti nepriklausomai – jie gali patys pasiekti įkrovimo stotį, kai baterija silpsta, ir grįžti į tarnybą, kai ji pilnai įkraunama, atlikti kasdieninę diagnozę ir siųsti automatines ataskaitas.
„Mūsų robotų serijos pažanga rodo mūsų įsipareigojimą artimiausiu metu robotų sprendimus pristatyti visam pasauliui, – sako vyresnysis viceprezidentas Roh Jin-seo, LG robotų verslo vadovas. – LG „CLOi“ pagalbiniai robotai, gebantys analizuoti ir suprasti aplinką, yra didelių investicijų į automatizavimą ir dirbtinio intelekto tyrimus kulminacija.“
Robotinė chirurgija – jau Lietuvoje
2019 01 07 17:14Daugiau kaip du dešimtmečius pasaulyje gyvuojanti robotinė chirurgija – jau ir Lietuvoje. Pirmosios operacijos roboto pagalba atliktos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Medikų teigimu, robotinė chirurgija atveria didesnes galimybes pacientus gydyti kokybiškiau – gijimas greitesnis, mažiau įvairių komplikacijų.
Asociatyvi nuotr.
Robotinės operacijos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pradėtos praėjusių metų pabaigoje. Čia dirbama su antrąją, prieš penkerius metus sukurta, robotine sistema. Joje įdiegta kamera padeda matyti operacinį lauką trimačiu formatu. Kamera yra valdoma paties chirurgo akimis. Svarbus ir taktilinis jutimas – atsirėmus chirurginiu instrumentu į kietesnį paviršių, tą jaučia ir pats chirurgas.
„Pasakyti, kad šios operacijos yra labai paprastos, negalėčiau todėl ,kad yra labai daug techninių aspektų ir mes šiuo metu daugelį techninių aspektų įsisaviname ,tobulėjame ir, aišku, reikalinga tam tikra mokymosi kreivė ,kad šios rūšies chirurgiją įvaldyti“, – sako Klaipėdos universitetinės ligoninės Chirurgijos departamento vadovas Narimantas Samalavičius.
Pasaulyje robotinė chirurgija naudojama plačiai – nuo skydliaukės iki tiesiosios žarnos operacijų. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ši sistema taikoma pilvo chirurgijoje, urologijoje ir ginekologijoje. Pagrindinis roboto privalumas – visiškas tikslumas, ko negali padaryti tarkim žmogaus rankos.
Daugiau kaip du milijonus eurų kainuojantį robotą ligoninė nuomojasi, pacientams tokios operacijos papildomai nekainuoja – apmoka valstybinė ligonių kasa.
Plačiau apie tai – Marijos Gabrienės reportaže.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Estijoje siuntas pristato robotas
2019 01 06 14:55Spartėjanti robotizacija neaplenkė ir siuntų pristatymo rinkos. „DPD“ grupės įmonė „DPD Eesti“, kartu su estų įmone „Starship“, Talino gyventojams nuo gruodžio pradžios siūlo naują paslaugą – nedidelių siuntų pristatymą robotu.
„Naujausios mokslo inovacijos, ypatingai robotikos srityje, vis labiau skverbiasi į mūsų kasdienybę ir palengvina daugybės žmonių gyvenimą. Siuntų rinka – viena tų, kurioms inovacijos leidžia turėti stiprų pranašumą prieš konkurentus, mat efektyvina bei optimizuoja procesus, suteikia galimybę tiksliau ir greičiau pristatyti siuntas. Tai ypač aktualu dabar – vis labiau populiarėjant apsipirkimui internetu, kuris beveik neatsiejamas nuo prekių pristatymo į pasirinktą vietą“, – aiškina „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.
Išmanus robotas savarankiškai orientuosis aplinkoje
Aplinką tausojantis bei šaligatviais važinėjantis robotas Talino gatvėmis kursuoti pradėjo gruodžio 3-iąją. Jame sumontuota vaizdo, GPS bei kita įranga užtikrina, kad robotas galės veikti visiškai autonomiškai bei bus apsaugotas nuo nenumatytų situacijų.
„Kartą apkeliavęs teritoriją, kurioje pristato prekes, robotas jau pats geba savarankiškai orientuotis bei pasiekti kelionės tikslą. Maža bei nesunki konstrukcija, galinti gabenti maždaug du pirkinių krepšius, važiuoja tik šaligatviais, panašiu greičiu, kokiu vaikšto žmonės. Jame įmontuotos kameros ir sensoriai užtikrina, jog robotas gatvę kirs tik degant žaliam šviesoforo signalui ir tik perėjoje bei neatsitrenks į aplinkinius. Iškilus netikėtumams, pavyzdžiui, bandant robotą pastumti ar pavogti, visada yra budintis operatorius, kuris, pasitelkęs kameras bei kitą robote įmontuotą įrangą, gali perimti jo kontrolę, stebėti buvimo vietą“, – pasakoja G. Bilevičius.
Planuose – visiškas autonomiškumas
Nors estų „Starship“ sukurtas robotas įprastinius darbus gali nudirbti be žmogaus įsikišimo, kuris reikalingas tik išimtiniais atvejais, prekių pristatymo procese vis dar dalyvauja žmonės. G. Bilevičiaus teigimu, ateityje ketinama siekti visiško prekių pristatymo automatizavimo.
„Šiuo metu prekes į robotą vis dar sudeda darbuotojai. Ateityje Estijoje ketinama statyti mažus, robotams pritaikytus sandėlius, kuriuose viskas vyktų automatiškai – robotui atvykus, į jį butų sudedamos prekės bei nurodomas adresas, kuriuo jas reikia pristatyti. Tai įgyvendinus darbuotojų įsikišimas liks minimalus – viso proceso stebėjimas“, – teigia „DPD Lietuva“ atstovas.
Bus arba pasaulio apokalipsė, arba utopinė ateitis, bet ši technologija tiesiog neišvengiama
2019 01 05 09:13Per pastaruosius keletą metų sistemos savaiminis mokymasis (angl. machine learning) bei dirbtinis intelektas (angl. artificial intelligence) tapo labai karštomis temomis, kur didžiausi entuziastai ir futuristai pasiskirstė į dvi stovyklas. Vieni jų teigia, jog kartu su šios srities plėtra mūsų visų laukia apokalipsinė ateitis (skaitmeninis super intelektas galiausiai atsisuks prieš žmoniją). Kiti teigia, jog mūsų visų laukia utopinė ateitis (skaitmeninis super intelektas padarys žmonių gyvenimus neatpažįstamai geresnius).
Kaip be būtų ateityje, įvairūs pažangūs šios srities sprendimai jau seniai nebėra kažkas tiesiai iš mokslinės fantastikos literatūros.
Medicininės diagnozės, žmogaus balso atpažinimas, personalizuotos rekomendacijos ar bepiločiai automobiliai yra tik keletas iš daugelio sričių, kurioms savaiminis sistemos mokymasis bei dirbtinis intelektas daro įtaka jau šiandien.
Visgi, prieš išsiaiškindami kaip šie dalykai pamažu tampa mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, šiek tiek nusikelkime į praeitį, kad suprastumėme nuo ko viskas prasidėjo.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/kompiuterija/66459/
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Pirmą kartą Kinija švelniai nutupdė zondą tolimojoje Mėnulio pusėje
2019 01 04 13:40Niekam anksčiau nepavyko nusileisti tolimojoje pusėje, nes su kitoje, tiesiogiai nematomoje, Mėnulio pusėje esančiais robotais sunku komunikuoti. Nesant tiesioginio matomumo, siųsti signalus sunku. Bet Kinija buvo tam pasirengusi.
Gegužę Kinija pasiuntė Mėnulio palydovą, Kurisone, kuris skriedamas kosmose netoli Mėnulio, veiks kaip komunikacijos mazgas tarp „Chang’e-4“ ir Žemės.
Sudėtinis tolimosios Mėnulio pusės vaizdas
©NASA
Mėnulyje Kinija galės nuodugniai apžiūrėti savo nusileidimo vietą, pietų ašigalio-Eitkeno baseiną. Šį Mėnulio paviršiaus regioną daug planetologų trokšta ištirti. Manoma, kad maždaug 2500 km skersmens baseinas yra itin senas krateris, kurį išmušė didžiulė uola į Mėnulį atsitrenkusi prieš milijardus metų. Išsiaiškinus tikslų baseino amžių, bus galima sužinoti, kada įvyko susidūrimas, o tai, savo ruožtu suteiks užuominas apie to meto sąlygas Saulės sistemoje.
„Chang’e-4“ gali ir nepavykti nustatyti tikslaus Pietų ašigalio – Eitkeno baseino amžiaus, bet jame sumontuoti mokslo instrumentai papasakos daugiau apie šią paslaptingąją Mėnulio pusę. Nusileidimo modulio atgabentas mėnuleigis daugiau išsiaiškins apie šio regiono uolienų struktūrą ir sudėtį. Tuo tarpu pats nusileidimo modulis kreips dėmesį į dangų, rinkdamas duomenis astronomams Žemėje, kurie trokšta pasinaudoti unikalia tolimosios Mėnulio pusės padėtimi. Naktį, kai Mėnulis šį dangaus plotą užstoja nuo Saulės ir Žemės radijo signalų, modulis turėtų gauti neprilygstamus žvaigždžių vaizdus.
#BREAKING China's Chang'e-4 probe lands successfully on far side of the moon at 10:26 a.m. BJT Thursday, marking the first ever soft-landing in this uncharted area pic.twitter.com/rTlJ4EzOw2
— CGTN (@CGTNOfficial) January 3, 2019
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Didžiausias pasaulyje robotas aptarnauja Australijos kasyklas
2019 01 03 12:14Gruodžio 28 d. milžiniška kasybos įmonė „Rio Tinto“ paskelbė, jog Vakarų Australijoje įrengta jos autonominė traukinių sistema „Auto Haul“ per pusmetį nuo liepos mėnesio pergabeno krovinius didesniu nei 1 mln. kilometrų atstumu. Įmonės atstovai šią pilnu pajėgumu veikiančią visiškai autonominę geležinkelių sistemą vadina didžiausiu pasaulio robotu, rašo „Ars Technica“.
Geležinkelių sistema 14 kasyklų sujungia su 4 uostų terminalais. Dvi šios įmonės transporto linijos, jungiančios arčiausiai uostų esančias kasyklas, ir toliau veiks valdomos žmonių, nes tai yra labai trumpi maršrutai. Šią geležinkelių sistemą „Rio Tinto“ kūrė net 10 metų, ji įmonei kainavo 1,3 mlrd. Australijos dolerių (0,8 mlrd. eurų).
Traukinius nuotoliniu būdu stebi inžinieriai, esantys nuo jų 1500 km atstumu, Perto mieste. Kalnakasybos bendrovės atstovai tvirtina, jog autonominiai traukiniai juda tik tada, kai ant bėgių priešais juos nėra jokių kliūčių, be to, stebimos vidinės sistemos, parodančios, kad kilo problemų su ratais ar vagonų sukabintuvais. Kilus kokiems nors sunkumams traukiniai sustoja automatiškai. Autonominė sistema leis „Rio Tinto“ sutaupyti po vieną traukinių sustojimą pusiaukelėje, kad mašinistai pasikeistų vietomis. Be to, dėl pamaininio darbo grafiko iki autonominės sistemos paleidimo kalnakasybos bendrovė buvo priversta mašinistus per metus vežioti bendru 1,5 mln. kilometrų atstumu.
„Vidutinis šių traukinių grįžimo atstumas yra apie 800 km, vidutinis kelionės ciklas – įskaičiavus įkrovimą ir iškrovimą – trunka apie 40 valandų“, – rašė įmonės atstovai. Be to, atsisakius mašinistų traukiniai galės darbą atlikti 6 procentais greičiau – vien dėl to, kad bus pašalintos mašinistų lemtos stabdymo ir greitėjimo variacijos. Tikimasi, kad dėl autonominės geležinkelio transporto sistemos „Rio Tinto“ per metus iškasamos geležies rūdos kiekį galės padidinti 20 mln. tonų.
Krovinių pervežimas jau ilgą laiką buvo vienas iš siekiamiausių transporto autonomizacijos tikslų, tačiau, bent jau kalbant apie krovinių pervežimą automobilių keliais, šiuo metu perspektyviausiai atrodo vilkikų karavanų kūrimas, kai paskui vieno vairuotojo valdomą vilkiką autonomiškai iš paskos važiuoja keli kiti vilkikai.
Inf. šaltinis: 15min.lt
„Mokslo sriuba“: kuo kvepia Marsas?
2019 01 02 12:50„Kai suvoki, kad matai kitą pasaulį, patogiai įsitaisęs namuose apžiūrinėji mūsų planetos kaimyną, supranti, kaip tai ypatinga. Šie vaizdai – tai ne žmonių kūryba, ne bandymas įsivaizduoti, kaip atrodo Marso paviršius, o realus reljefas. Jei mes nuskristume į Marsą ir žvalgytumės iš tokio aukščio, atpažintume šias vietas“, – užburia „Mokslo sriubos“ vedėjas Ignas Kančys.
Ką šiuo metu žinome apie Marsą? Kokius tyrimus Raudonojoje planetoje atliks nauji NASA ir ESA robotai? Ir kaip mokslininkai ketina parsigabenti Marso mėginių į Žemę? Kvapą gniaužiančias Marso tyrimų naujienas pamatysite laidoje „Mokslo sriuba“.
Inf. šaltinis: Mokslo sriuba