JAV bandomas naujas pagalbininkas naikintuvams – „XQ-58A Valkyrie“
2019 03 08 15:10„XQ-58A Valkyrie“ – tai naujos kartos naikintuvas, sukurtas kovai gretose su įprastais naikintuvais. Tai yra labai modernus, greitas ir manevringas dronas. Mėnesio pradžioje prasidėjo skrydžio bandymai, kuriuose atskleidžiamos tikrosios „XQ-58A Valkyrie“ galimybės.
„XQ-58A Valkyrie“ /© Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos
„XQ-58A Valkyrie“ droną sukūrė kompanija „Kratos Unmanned Aerial Systems“, įprastai kurianti dronus-taikinius. Šie orlaiviai pamėgdžioja priešo naikintuvų manevrus. Pasirodo, „XQ-58A Valkyrie“ yra panašus į tokį taikinį, nors jo funkcija yra visiškai kita.
Dronai-taikiniai privalo būti labai greiti ir manevringi kaip ir tikri naikintuvai. Šios savybės praverčia ir dronams, kurie patys gali tapti priešlėktuvinės gynybos taikiniais. „XQ-58A Valkyrie“ gali pasiekti didesnį nei 1000 km/val. greitį ir nuskrieti daugiau nei 2700 km. Jis gali skristi labai arti žemės, tačiau gali skristi ir aukščiau – tokie manevrai turėtų padėti išvengti priešlėktuvinių raketų ar kitos prieš dronus nukreiptos ginkluotės.
Įdomu tai, kad „XQ-58A Valkyrie“ yra sukurtas mūšiuose tarnauti kartu su įprastais naikintuvais. Tai reiškia, kad šis orlaivis į misijas skristų drauge su pilotuojamais orlaiviais, o tuomet atėjus laikui atitrūktų ir nuskrietų naikinti antžeminius taikinius. Taip gali būti pašalintos kliūtys naikintuvų ar bombonešių operacijoms - XQ-58A gali naikinti priešlėktuvinės gynybos postus. Šis dronas gali gabenti 270 kg krovinį. Manoma, kad įprastai jo pilve slėpsis pora GBU-39 bombų.
XQ-58A pasižymi „Stealth“ technologijomis. Jo išmetimo sistema yra paslėpta giliai fiuzeliaže, kad droną būtų sunkiau sekti pagal IR pėdsaką. Pats orlaivis yra labai aptakus, kad jo neaptiktų radarai. Ir, nors XQ-58A nėra mažas, jam nereikės pakilimo ar nusileidimo tako.
Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos norėjo drono, kurį būtų galima paleisti nuo sunkvežimio ar laivo ir „XQ-58A Valkyrie“ būtent toks ir yra. Tai reiškia, kad pakilimo takus bus galima rezervuoti pilotuojamiems orlaiviams. XQ-58A leisis naudodamas parašiutą. Sunkvežimių konvojai galės paleisti tokį droną apsaugai. „XQ-58A Valkyrie“ taip pat galės lydėti nuo lėktuvnešių kylančius naikintuvus.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Vaizdelis kaip iš filmų apie ateivius, bet iš tikro tai – „Hyundai“
2019 03 07 15:09Žvelgiant iš šalies į „Elevate Concept“, panašu, kad korėjiečiai kuria ne transporto priemones, o mašinas, pasirengusias užgrobti pasaulį arba fantanstinių filmų herojus. Tiesa, patys „Hyundai“ atstovai teigia, kad jų vizijose tik aplinkai draugiškas, naujos kartos transportas.
„Elevate Concept“/ © Gamintojo nuotr.
Pirmasis toks važiuojantis, žingsniuojantis automobilis pristatytas elektronikos parodoje CES 2019. Kartu tai buvo pirmasis naujojo segmento Ultimate Mobility Vehicle (UMV) modelis. Jeigu kada nors tokios transporto priemonės bus pradėtos gaminti, jos turėtų būti ganėtinai universalios ir galėtų judėti ne tik įprastais keliais, bet ir bekele, kalnais, įveikti vandens kliūtis ir pan.
„Hyundai“ įsitikinę, kad modelis gali pasitarnauti humanitarinės pagalbos tiekimui karo zonose, gelbėtojams, greitosios pagalbos medikams. Taip pat jis galėtų dirbti kaip taksi transportas judėjimo negalią turintiems žmonėms, kaip kurjerių tarnybos automobilis ir t. t.
Idėja ta, kad robotizuotos transporto priemonės „galūnės“ gali judėti kaip gyvūno, o sumontuoti ratai leidžia judėti dideliu greičiu. Nors projektinė versija kuriama jau trejus metus, apie serijinę gamybą dar niekas nekalba.
Inf. šaltinis: 15min.lt
JAV sausumos pajėgos perka krūvą kišeninių dronų – kam reikalingi tokie žaislai?
2019 03 03 11:01Jungtinių Valstijų sausumos pajėgos nusprendė už 39,6 milijonus dolerių įsigyti nenurodytą kišeninių dronų kiekį. „FLIR Black Hornet“ orlaivis yra toks mažas, kad tikrai telpa kišenėje, o savo forma primena sraigtasparnį. Arba žaislą. Kam reikalingi šie brangūs, bet labai maži dronai?
„FLIR Black Hornet“ dronas telpa kišenėje
© Gamintojo nuotrauka
JAV kariuomenė pirmuosius „FLIR Black Hornet“ dronus įsigijo dar praėjusį birželį. Tuomet dronai buvo perkami bandymams, todėl galima numanyti, kad jie buvo sėkmingi, nes dabar šių mažyčių orlaivių pirkimui skirta žymiai didesnė suma. Nors atrodo kaip pigus vaikiškas žaislas, „FLIR Black Hornet“ iš tiesų yra labai naudingas įrankis modernioje karyboje.
„FLIR Black Hornet“ yra asmeninės žvalgybos dronas. Jis turi kamerą, kuri leidžia greitai apsižvalgyti aplink neišduodant savo vietos ir nepaliekant uždangos. Kitaip tariant, „FLIR Black Hornet“ leidžia pažiūrėti už kampo nerizikuojant gyvybe. „Black Hornet“ turi HD kamerą, kurios fiksuojami vaizdai (vaizdo įrašai ir nuotraukos) į centrinį valdymo įrenginį gali būti persiųsti net 2 km atstumu.
„FLIR Black Hornet“ yra ne tik labai mažas, bet ir labai lengvas – sveria vos 33 gramus. Kameros modulis gali būti keičiamas – ateityje gali pasirodyti geresnių kamerų arba galima sumontuoti specialius naktinio matymo filmavimo įrenginius. „Black Hornet“ sraigto ilgis – 123 mm. Pats dronas telpa kišenėje ir gali būti paleistas per 30 – 120 sekundžių, priklausomai nuo situacijos ir veikimo režimo.
Šis dronas yra toks mažas, kad ilgo baterijos tarnavimo laiko net neverta tikėtis. Kita vertus, 25 skrydžio minučių pakanka pagrindinėms „FLIR Black Hornet“ funkcijoms įgyvendinti. Šis dronas gali skristi ir nestipriai lyjant, pučiant silpnam vėjui. „Black Hornet“ gali pats sugrįžti pas pilotą, turi navigacijos sistemą ir gali būti naudojamas ir viduje.
JAV karinės pajėgos jau kurį laiką domisi asmeniniais dronais. Šie orlaiviai yra labai greitai paleidžiami ir paprastai valdomi. Jie taip pat skrenda beveik visiškai tyliai. Tačiau tikriausiai geriausia tai, kad jie nėra labai brangūs (ar bent jau nebus perkant didesniais kiekiais), todėl net praradus tokį orlaivį nuostoliai būtų minimalūs. Tokie dronai ypač pravers mūšiuose miestuose, kur priešas turi daug galimybių pasislėpti ir surengti pasalą. Tiesa, neaišku, kada „Black Hornet“ bus pradėtas naudoti plačiau – tikriausiai praeis dar keli metai.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Panevėžyje – didžiausias Lietuvoje robotikos varžybų centras
2019 03 02 14:37Panevėžyje duris atvėrė didžiausias Lietuvoje robotikos varžybų centras „RoboLabas“. Tikimasi, kad jis paskatins regiono vaikus susipažinti su naujausiomis technologijomis, mokytis programuoti, kurti inžinerinius sprendimus, ugdys kūrybiškumą, kritinį mąstymą, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi nuotr.
Atidarymo dieną į Panevėžio „Minties“ gimnazijoje įsikūrusį „RoboLabą“ sugužėjo kelios dešimtys miesto moksleivių, kurie atsinešė ir savo sukonstruotų robotų. Nuo šiol jie turės dar daugiau galimybių užsiimti mėgstama veikla moderniame centre. Beveik 650 kvadratinių metrų ploto erdvėje nuo ryto vyks formalusis ugdymas – robotika bus integruojama į informacinių technologijų, matematikos, net muzikos ir kitas pamokas arba dėstoma kaip pasirenkamasis dalykas. Po pietų centre bus organizuojami robotikos būreliai.
Svarbia „RoboLabo“ veiklos dalimi taps robotikos varžybos. Toks ugdymo metodas parinktas neatsitiktinai. „Reguliarių robotikos varžybų organizavimas jaunimui patrauklioje erdvėje padės pritraukti robotikos kūrėjų komandas ne tik iš visos Panevėžio apskrities, bet ir kitų Lietuvos miestų bei aplinkinių valstybių. Varžymasis su geriausiaisiais įkvepia entuziazmo ir padeda sparčiai tobulėti“, – aiškino centro įkūrimo koordinatorius, Panevėžio miesto savivaldybės projektų vadovas Vytautas Kalinauskas.
Greta „RoboLabo“ 2020 metų rudenį planuojama atidaryti ir regioninį STEAM centrą. Vaikai galės mokytis ne tik robotikos, bet ir informacinių technologijų, dirbtinio intelekto pagrindų, lankyti užsiėmimus biologijos, chemijos, fizikos ir inžinerijos laboratorijose.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Humanoidė Sophia – neįtikėtinų dirbtinio intelekto galių įrodymas
2019 03 01 09:30Humanoidė, vardu Sophia, – tai stulbinančiai į gyvą moterį panašus robotas, mojantis Barselonoje vykstančios parodos „Mobile World Congress“ lankytojams. Mobiliosioms technologijoms skirtoje ekspozicijoje demonstruojama robotė – Honkongo įmonės „Hanson Robotics“ specialistų darbo vaisius.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
JAV karinis laivas „Sea Hunter“ be jokios įgulos iš San Diego nuplaukė į Havajus, o tada sugrįžo atgal
2019 02 28 08:53„Sea Hunter“ – tai 40 metrų ilgio karinis laivas, pakrikštytas 2016 metų balandį. Šį mėnesį jis atliko kai ką įspūdingo – iš San Diego nuplaukė į Havajus, o tada sugrįžo atgal. Ši kelionė nebuvo labai ilga ar sudėtinga, tačiau tai vis tiek yra didelis pasiekimas, nes „Sea Hunter“ viduje nebuvo jokios įgulos.
„Sea Hunter“ yra trimaranas – tokia konstrukcija suteikia stabilumo
© U.S. Navy, John F. Williams | commons.wikimedia.org
„Sea Hunter“ yra neginkluotas, tačiau ateityje šis trimaranas galėtų būti naudojamas kovojant prieš povandeninius laivus ar naikinant povandenines minas. Kaip jau supratote, „Sea Hunter“ yra autonominis – jam nereikia žmogaus pagalbos, kad jis susigaudytų, kur jam ir kaip plaukti. Ateityje tai leis tokiems laivams veikti savarankiškai, į pavojų nestumiant karių.
„Sea Hunter“ neturi įprastų kajučių. Net ir valdymo modulis gali būti išmontuotas. Šiuo metu laivas yra bandomas, todėl valdymo įrenginiai yra naudojami. Tačiau ateityje „Sea Hunter“ naudos tik GPS, radarus ir kameras, kad susigaudytų, kur jam plaukti. Naujausia „Sea Hunter“ kelionė iš San Diego nuplaukė į Havajus ir atgal yra ilgiausia kada nors įvykdyta autonominio karinio laivo kelionė. Jos metu inžinieriai tik kelis kartus trumpam buvo įlipę į „Sea Hunter“, kad patikrintų jo sistemų darbą, tačiau iš esmės autonominis laivas visą darbą atliko pats.
„Sea Hunter“ yra varomas dviem dyzeliniais varikliais, kurie suka du sraigtus. Teigiama, kad su pilnu degalų baku „Sea Hunter“ gali nuplaukti net 19 tūkstančių kilometrų, tačiau viskas priklauso nuo oro sąlygų, krovinio ir pasirinkto greičio. Maksimalus „Sea Hunter“ greitis – 50 km/val., tačiau taupydamas kurą laivas dažniausiai neviršija 22 km/val. Beje, įdomu tai, kad „Sea Hunter“ yra trimaranas – šalia pagrindinio korpuso yra ir du mažesni. Tokia konstrukcija nebuvo pasirinkta vien dėl to, kad „Sea Hunter“ yra autonominis. Tai tiesiog suteikia papildomo stabilumo ir leidžia plaukioti seklesniuose vandenyse.
Jau statomas ir antrasis „Sea Hunter“ tipo laivas. JAV Karinis jūrų laivynas labai rimtai žiūri į ateitį, kuomet autonominiai laivai bus įprasta karybos dalis. „Boeing“ jau kuria povandeninį droną „Orca“, o keletas mažesnių karinių laivų gali būti konvertuoti, kad įgytų autonomines funkcijas. Tuo tarpu „Sea Hunter nuo pat pradžių buvo kuriamas kaip autonominis laivas, todėl jis net neturi patalpų įgulos gyvenimui.
„Sea Hunter“ tipo laivai galės vykdyti ir žvalgybos bei stebėjimo misijas. Jie ne tik tarnaus ten, kur žmonėms būti pavojinga, bet ir atliks tuos darbus, kuriems žmogaus proto paprasčiausiai nereikia. Kariai, o galbūt ir mokslininkai, galės dėmesį skirti svarbesnėms užduotims.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
„Mokslo sriuba“: kaip ketvirtoji pramonės revoliucija keičia švietimą?
2019 02 25 18:10Ketvirtoji pramonės revoliucija ateina į Lietuvą. Robotai, skaitmeninės sistemos ir kitos pažangios technologijos sparčiai keičia pramoninius procesus ir skverbiasi į kitas mūsų gyvenimo sritis. Kokią įtaką tai turi švietimui? Ko mokosi arba turėtų mokytis šiuolaikiniai vaikai, kad prisitaikytų prie šių pokyčių?
Inf. šaltinis: Mokslo sriuba
„Kalašnikov“ ėmėsi gaminti dronus-kamikadzes
2019 02 22 09:53Garsus Rusijos ginkluotės gamintojas „Kalašnikov“ tikrai negarsėja kaip orlaivių kūrėjas. Tačiau tai – technologijų kompanija, kuri nuolat bando naujas sritis. Galbūt dėl to net nereikėtų stebėtis, kad „Kalašnikov“ ėmėsi gaminti savižudžius dronus.
KUB-BLA galės skristi maždaug pusvalandį, o tada ners link taikinio.
© Gamintojo nuotrauka
Kalašnikov“ kadaise rūpinosi tik pėstininkų ginkluotės gamyba, tačiau per pastaruosius kelerius metus šis koncernas gerokai išplėtė savo veiklos sritis ir tapo tikra aukštųjų technologijų įmone. „Kalašnikov“ ėmė kurti ginkluotės sistemas, robotus, net elektrinius automobilius ir vienviečius orlaivius. Kai kurie kūriniai kelia klausimų (pavyzdžiui, „Armija-2018“ parodoje pristatytas robotas), tačiau aišku, kad anksčiau ar vėliau šios pastangos atneš bent kokių nors vaisių.
„Kalašnikov KUB-BLA“ – tai karinis bepilotis orlaivis, turintis nepastebėtas prasmukti pro radarus ir suduoti smūgius į iš anksto numatytus taikinius. Tie smūgiai yra gana paprasti – KUB-BLA tiesiog ners link numatyto taško ir sprogs kartu su taikiniu. Tiesa, sprogimo stiprumas priklausys nuo panaudotų sprogmenų – gamintojas nurodo, kad dronas gali gabenti iki 3 kg sveriantį krovinį.
„Kalašnikov KUB-BLA“ toli iki savo taikinių skristi neketina – maksimalus drono skrydžio laikas siekia vos pusvalandį, o maksimalus greitis – 130 km/val. Dronas yra paleidžiamas nuo specialios katapultos. KUB-BLA sparnų mojis – apie 120 cm, o ilgis – 94 cm. Į priekį orlaivį stumia vienas gale sumontuotas propeleris.
Kaip visada, „Kalašnikov“ taip gyrė savo naujojo drono technologijas, kad net sunku patikėti jo galimybėmis. KUB-BLA taikinius galės atakuoti pagal suvestas koordinates, tačiau taip pat ir pagal įvestą atvaizdą. Kitaip tariant, „Kalašnikov“ teigia, kad dronas pats atpažins taikinį pagal iš anksto į sistemą įvestus vaizdus. Sunku pasakyti, ką tai reiškia – ar dronas atpažins ir šarvuotas mašinas? O gal tik pastatus? Kas nutiktų, jei per savo 30 minučių skrydžio laiką jis nieko panašaus nepastebėtų?
„Kalašnikov“ teigia, kad KUB-BLA jau yra išbandytas ir paruoštas naudojimui. Bandymų vaizdai įtraukti ir į KUB-BLA pristatymo vaizdo įrašą. Taigi, panašu, kad „Kalašnikov“ iš tiesų žengia ir į bepiločių rinką. Naujasis ginklas pristatytas tarptautinėje parodoje Abu Dabyje, todėl akivaizdu, kad tai nebus tik Rusijai rezervuotas dronas. Ar jis sulauks pirkėjų ir ką parodys jų bandymai – parodys laikas.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Ketvirtoji pramonės revoliucija: ką reiškia žmogaus ir roboto superkomanda?
2019 02 21 11:47Ketvirtoji pramonės revoliucija dažniausiai siejama su pažangiomis technologijomis: savavaldžiais automobiliais, robotika, nanotechnologijomis, daiktų internetu ir kitomis. Tačiau iš tiesų didžioji dalis tokių ir panašių sprendimų yra susiję su žmonėmis, o ne su robotais. Šiandien ketvirtoji pramonės revoliucija kuria efektyvią žmogaus ir roboto superkomandą, sprendžiančią didžiausius šių laikų verslo iššūkius, o ateityje suteiks galimybių ir patiems vartotojams bendrauti su robotais.
Ne paslaptis, kad kone didžiausi iššūkiai, su kuriais tenka susidurti šiuolaikinėms verslo, o ypač – gamybos, įmonėms – darbuotojų trūkumas bei darbo efektyvumo didinimas. Tačiau pagreitį ir Lietuvoje vis labiau įgaunantys ketvirtosios pramonės revoliucijos procesai būtent juos ir padeda įveikti. Nuo inovatyvių sprendimų klientams iki robotizacijos ir daiktų interneto – visi šie technologiniai įrankiai ateityje taps neatsiejami nuo sėkmingų įmonių veiklos.
(Ne)tradicinė komanda
Gamybos įmonės Lietuvoje net ir augant darbo užmokesčiui nuolat sprendžia galvosūkį, kur rasti tinkamiausių darbuotojų. Pastarieji metai aiškiai rodo, kad šio iššūkio sprendimu gali tapti pramonės robotizacija. Tam, kad verslas būtų mažiau priklausomas nuo žmogiškųjų išteklių ir jų netrūktų – paprastos žmonių funkcijos perduodamos technologijoms. Kadangi robotai sprendžia darbuotojų trūkumo problemą, natūraliai paneigiamas ir susiformavęs mitas, kad „robotai atima darbus“. Iš tiesų jie perima neįdomias, rutinines operacijas. Dar nesu susidūręs su atveju, kad investavusi į technologinius, IT ar kitus sprendimus, įmonė mažintų darbuotojų skaičių. Priešingai – darbuotojai perkvalifikuojami ir robotas bei jo operatorius ar prižiūrėtojas tampa viena komanda.
Roboto ir žmogaus komanda sprendžiamas ir dar vienas didelis verslo iššūkis – darbo efektyvumas. Diegiant ketvirtosios pramonės revoliucijos technologijas operacijų našumas auga kartais. Vienas iš tokių pavyzdžių – savitarnos kasos parduotuvėje. Galime palyginti: įprastoje kasoje dirbantis kasininkas aptarnauja eilėje stovinčius žmones vieną po kito, o savitarnos kasoje dirbantis kasininkas aptarnauja 8-10 automatinių kasų vienu metu. Tokiu būdu, didelę dalį operacijų atliekant robotui, vienas žmogus sukuria daug daugiau pridėtinės vertės. Tokie ir panašūs technologiniai sprendimai tuo pačiu tarnauja ir darbuotojui, ir įmonei. Juk jeigu robotas pagamina daugiau produkcijos, auga ir žmogaus rezultatai, gerėjant jiems, didėja įmonės našumas ir galiausiai, tikėtina, kad abi pusės uždirbs daugiau.
Vartotojų komunikacija su robotu
Ateityje ne tik tokios funkcijos, kaip apsipirkinėjimas, bet ir didelė gamybos procesų dalis bus automatizuota. Apie tai kalbėsime ir kovo mėnesį Kaune vyksiančioje konferencijoje „Making Industry 4.0 real“, nes tos organizacijos, kurios nespės į ketvirtosios pramonės revoliucijos traukinį, greičiausiai nebegalės sėkmingai konkuruoti rinkoje. Tai lemia besikeičianti rinka – šiandien vartotojai nori specialiai jiems pagamintų produktų. Jeigu žmogus nori būti individualus, vadinasi, ir gamybinė technika turi gebėti gaminti išskirtinį, tik tam žmogui pritaikytą gaminį. Tą akimirką, kai rinkose bus pasiekta kritinė masė ir didžioji dalis įmonių bus skaitmenizuotos, kai serijinę gamybą pakeis individuali, įmonės be šių naujovių nebepajėgs konkuruoti. Individuali gamyba reikš, kad su kiekvienu užsakymu, kiekvienu žmogumi, robotas turės persiprogramuoti vis naujam iššūkiui.
Individualių produktų poreikis sukuria ir patį aukščiausią ketvirtosios pramonės revoliucijos lygį. Jis bus pasiektas tuomet, kai vartotojas turės galimybę susikurti išskirtinės specifikacijos daiktą (automobilį, kompiuterį ar bet ką kitą), o kitoje pasaulio pusėje jau po kelių minučių prasidės to produkto gamyba. Tai reiškia, kad visa rinka yra tiesiogiai keičiama ir formuojama vartotojo, kuris komunikuoja su robotu, tuoj gaminsiančiu specialiai jam pritaikytą produktą.
Tokie modernūs technologiniai sprendimai keičia vartotojų poreikius, transformuoja vadybines ir darbo su žmonėmis strategijas. Didžioji dalis šių pokyčių susijusi būtent su žmonėmis, o ne su pačiais ketvirtosios pramonės revoliucijos įrankiais, pavyzdžiui, robotais. Juk viena yra pastatyti robotą, o šalia jį valdantį darbininką, ir kas kita – žmogaus mąstymą ir roboto efektyvumą bei tikslumą sujungti į vieną komandą. Būtent todėl ketvirtoji pramonės revoliucija yra tik 10 proc. visų įmonėse vykstančių skaitmeninės transformacijos procesų ir net 90 proc. – žmogaus.
Komentaro autorius – Tomas Jaskelevičius, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidentas.
„IT+“: robotų mieste – humanoidų fiesta
2019 02 16 15:11Robotų miestas – didžiausia Baltijos šalyse interaktyvi paroda, kurioje sutikome robotų, galinčių pasitarnauti klientų aptarnavimo, sveikatos apsaugos, edukacijos srityse ar tiesiog padėti atlikti namų ūkio darbus.
Inf. šaltinis: Laida „IT+“