Kuriama nauja sistema, kuri integruos bepiločius orlaivius į bendrąją aviacijos sistemą
2019 06 11 09:31Pirmieji bepiločiai orlaiviai pasitelkti per Antrąjį pasaulinį karą, o pastaraisiais metais jų panaudojimas yra labai įvairus ir susidomėjimas jais didesnis nei bet kada anksčiau. Tačiau kartu keliamas klausimas, ar daugėjant be pilotų skraidančių prietaisų užtikrinama skrydžių sauga, rašoma pranešime žiniasklaidai.
KTU nuotr. / Dronai
Šiuo metu „Oro navigacija“ kuria sistemą, kuri integruotų bepiločius orlaivius į bendrąją aviacijos sistemą ir padėtų užtikrinti visų žemutinės oro erdvės (iki 3 km virš jūros lygio) naudotojų, tarp jų ir karšto oro balionų, parasparnių, sportinės aviacijos pilotų, saugų ir efektyvų skrydžių planavimą ir vykdymą.
Skaityti daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/68357/.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Naujasis specialiųjų tarnybų pasaulis: dronai gelbsti ir gaisruose, ir avarijose
2019 06 07 16:20Pasaulinės tendencijos rodo, kad bepiločiai orlaiviai tampa reikšmingais įrankiais specialiųjų tarnybų rankose. Papildoma įranga aprūpinti dronai padeda žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijose, stebint pasienio teritorijas ar gaisrų prevencijoje, bet technologijoms tobulėjant auga ir bepiločių galimybės. Specialistų teigimu, netrukus mūsų šalies tarnybos galės pasitelkti modernius nedidelius dronus, kurie leis operatyviai fiksuoti ir išaiškinti eismo įvykius ar net padėti pakrančių tarnyboms, gelbėjant skęstančiuosius.
Pranešimo autorių nuotr.
„Iki šiol Lietuvos tarnybos naudojo dronus gana pavieniais atvejais ir dažniau vartotojiškus, o profesionalūs dar nėra labai paplitę. Tačiau situacija pamažu keičiasi“, – komentavo „DJI Enterprise“ bepiločių orlaivių atstovės UAB „GeoNovus“ direktorius Šarūnas Prokopimas.
Trečiadienį Kauno rajone surengtoje pirmojoje „DJI Enterprise“ bepiločių orlaivių konferencijoje Lietuvoje, skirtoje viešajam saugumui, tarnybų atstovams organizatoriai demonstravo dronų galimybes, pristatė naujausią techninę ir programinę įrangą, kuri specialiąsias užduotis padeda atlikti efektyviau.
Gelbėjo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą
Š. Prokopimo teigimu, pagrindinė specialiųjų tarnybų šiandien naudojamų dronų funkcija – padidinti operacijų atlikimo efektyvumą. Taip gaisrininkai gali greičiau pasiekti sudėtingus taškus ir nustatyti gaisro židinius, gelbėtojai šukuoti teritorijas tamsoje ar rūke, o viešojo saugumo pareigūnai – teikti informaciją realiu metu nukentėjusiems asmenims ar gelbėjimo komandos nariams, taip pat kontroliuoti situacijas masinių susibūrimų vietose.
„Gaisrininkams dronai dažniausiai skirti prevencijai – apžiūrėti ir įvertinti teritoriją, nes pakilus į sąlyginai nedidelį aukštį galima stebėti net dešimtis kilometrų ir nereikia niekur važiuoti. Tačiau dar efektyviau yra tai, kad specialiais bepiločiais su termine kamera galima identifikuoti gaisro židinius, kurių dažnai paprasta akimi ar paprastu dronu nepamatysi: matosi dūmai, bet nesimato ugnies. O su termine kamera galima matyti gaisro židinius ir taip gaisrininkai gali efektyviau atlikti gesinimo darbus“, – pažymi specialistas.
Vienas iš ryškiausių tokio drono panaudojimo atvejų visai neseniai apskriejo visą pasaulį, kartu su dramatiško Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisro vaizdais. Tuomet Paryžiaus gaisrininkai panaudojo DJI bepiločius orlaivius, kad stebėtų gaisro progresą ir nustatytų, kur tiksliai nukreipti priešgaisrines žarnas. Gaisrininkų brigados atstovas Gabrielis Plusas dienraščiui „Le Parisien“ sakė, kad dronai suvaidino itin svarbų vaidmenį gesinant milijonų širdis aptemdžiusi gaisrą.
Anot Š. Prokopimo, terminėmis ir ypač didelio optinio artinimo kameromis apginkluoti bepiločiai orlaiviai padeda ir kitoms gelbėjimo tarnyboms, kai prastomis sąlygomis reikia iš viršaus apžvelgti miškus ar vandens telkinius.
„Galima efektyviai dirbti tiek per rūką, tiek tamsoje ar, pavyzdžiui, vykdyti gelbėjimo operacijas ant Kuršių marių, kai žiemą žvejai atskyla ant ledo lyčių. Pasienio tarnybos gali efektyviai stebėti savo ruožus, atlikti patruliavimą sudėtingomis oro sąlygomis“, – vardija specialistas.
Avarijos užfiksavimas – per minutes
Konferencijos metu atkreiptas dėmesys ir į dronų bei jų programinės įrangos suteikiamas naujas galimybes tarnyboms. Viena jų – efektyvus eismo įvykių fiksavimas ir jų aplinkybių atkūrimas per gerokai trumpesnį laiką.
„Įvykio vietoje bepilotis orlaivis gali surinkti visus teritorijos ir situacijos duomenis, kurie, grįžus į biurą, yra apdorojami specialia fotogrametrine programine įranga ir sukuriamas tikslus teritorijos 3D modelis. Tokį modelį galima apžiūrėti iš visų pusių, paversti, pasukti, matuoti centimetrų tikslumu, atkuriant visas aplinkybes. Tuo metu eismo įvykyje dalyvavusius automobilius galima operatyviai patraukti, kad jie nebetrukdytų eismui“, – pasakoja Š. Prokopimas, pažymėdamas, kad 3D modelių naudojimas pasaulyje vis labiau populiarėja ir fiksuojant kriminalinius nusikaltimus, atkuriant nusikaltimo vietas.
Dar viena kol kas Lietuvoje neišnaudota bepiločių orlaivių panaudojimo sritis – masinės žmonių susibūrimo vietos vandens telkinių pakrantėse. Specialisto teigimu, pasitelkus dronus su garsiakalbiu tiek policijos pareigūnai renginių metu, tiek pajūrio gelbėtojai gali efektyviai „padengti“ didesnę stebėjimo teritoriją ir per atstumą perspėti netinkamai besielgiančius pramogautojus.
„Taip pat yra dronų, kurie gali gabenti didesnius daiktus – gelbėjimo liemenes ar virves – ir juos numesti į vandenį nelaimės ištiktiems žmonėms“, – sako Š. Prokopimas.
Jis pažymi, kad šiuolaikiniai profesionalūs dronai suteikia galimybę vartotojams kurti savo priedus, taip dar labiau išplečiant prietaisų funkcionalumą, o automatinių misijų planavimo programos leidžia suplanuoti bepiločiams užduotis, kurias jie įvykdytų savarankiškai, be papildomo įsikišimo.
Mobili laboratorija ant ratų pradeda vizitų po mokyklas turą
2019 06 03 16:00Birželio 3 d. vizitus po mokyklas atnaujina mobili „MoMoLab“ laboratorija, įrengta išskirtinio dizaino vilkiko puspriekabėje. Joje gausu mokslinės įrangos, moderniausių prietaisų, kuriais galima atlikti įvairius mokslinius eksperimentus, taip pat tirti gyvąją gamtą ir konstruoti robotus. Laboratorijoje vienu metu gali dirbti 20 mokinių.
Birželio 3-4 d. „MoMoLab“ laboratorija lankysis Panevėžio Balčikonio gimnazijoje. Laboratorijoje padirbėti galės ne tik šios, bet ir kitų Panevėžio mokyklų mokiniai.
Birželio 5-6 d. mobili klasė atvyks į Šiaulius, sustos Šiaulių Juventos progimnazijoje ir Šiaulių J. Janonio gimnazijoje.
Kitą savaitę „MomoLab“ išvyks į Smalininkus, birželio 10-12 d. įsikurs Smalininkų verslo ir technologijų mokykloje, čia bus laukiami Jurbarko ir Tauragės rajonų mokyklų mokiniai. Kartu su laboratorija į Smalininkus atkeliaus ir mobilus didžiulis planetariumas, kuriame vyks edukacinė programa „Gyvybės paieška Visatoje“.
Birželio 13 d. turą užbaigs apsilankymas Ukmergės rajono Želvos gimnazijoje.
Laboratorijos vizito metu užsiėmimai vyks ir mokyklos erdvėse – paskaitos, interaktyvūs užsiėmimai. Per dvi savaites užsiėmimuose lankysis apie 1000 vaikų.
„MoMoLab“ mokyklas lanko jau penkerius metus, taip pat jos galimybėmis gali pasinaudoti į Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrą Vilniuje atvykstantys mokiniai.
Gegužę ir birželį mokyklas taip pat kviečia 7 universitetai, įsijungę į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyvą „Mokslininkai – mokykloms“. Mokslininkai atveria mokiniams laboratorijų duris arba patys lankosi mokyklose ir pristato STEAM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai, matematika) mokslų įdomybes. Iš viso suplanuota daugiau kaip 130 įvairių edukacinių veiklų, visos jos nemokamos.
Inf. šaltinis: LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija
„Milrem Robotics“ ir „ST Engineering“ pademonstravo už matomumo zonos ribų valdomą kovinę bepilotę antžeminę transporto priemonę
2019 06 01 09:35„Milrem Robotics“ ir „ST Engineering“ per Estijos Tapoje balandį įvykusias kovinio šaudymo pratybas pademonstravo už matomumo zonos ribų valdomą (BVLOS) kovinę bepilotę antžeminę transporto priemonę su 40 mm kalibro automatiniu granatsvaidžiu ir 12,7 mm kalibro sunkiuoju kulkosvaidžiu.
Bendras gynybos kompleksas, kurį sudaro bepilotė antžeminė transporto priemonė THeMIS ir nuotoliniu būdu valdomas kovinis modulis ADDER DM, yra skirtas padidinti pėstininkų kovinį efektyvumą ir gali būti naudojamas ir miesto, ir kaimo vietovėse.
„YouTube“ stopkadras
Kovinė bepilotė antžeminė transporto priemonė yra vikšrinė visureigė transporto priemonė su prošvaisa iki 60 centimetrų. Ji gali įveikti 60 proc. nuolydžio šlaitus ir 61 cm gylio vandens kliūtis. Transporto priemonė gali važiuoti iki 20 kilometrų per valandą greičiu ir joje įrengta dyzelinė-elektrinė pavara, kuri, priklausomai nuo užduoties, gali užtikrinti 15 valandų nuolatinį veikimą, nepildant degalų.
Kovinė bepilotė antžeminė transporto priemonė gali būti apsaugota ne aukštesnio nei STANAG 4569 standarto trečiojo lygio šarvais ir tokiu atveju ji išsaugo visus minėtus dinaminius gebėjimus.
„Mūsų bendroji kovinė bepilotė antžeminė transporto priemonė yra viena pirmųjų pasaulyje šarvuotų bepiločių antžeminių transporto priemonių, kurios ypač tinka naudoti konflikto zonose miestuose“, – pareiškė Jüri Pajuste, „Milrem Robotics“ gynybos programų departamento direktorius.
Sistema aprūpinta pažangia vidutinio kalibro ginklų sistema, įskaitant 40 mm kalibro automatinį granatsvaidį ir 12,7 mm kalibro sunkųjį kulkosvaidį. Abu ginklai atlaikė kovinio šaudymo bandymus, kurie, bendradarbiaujant su Estijos ginkluotosiomis pajėgomis, buvo surengti balandžio mėnesį.
Kovinė bepilotė antžeminė transporto priemonė yra konfigūruota bevieliam BVLOS valdymui iš 1000 ir 2500 metrų atstumo atitinkamai miesto ir kaimo vietovėse.
Operatorius sistemą gali valdyti iš ergonomiško dizaino mobiliojo arba stacionariojo kovinio posto, kuris suderintas su grafine vartotojo sąsaja intuityviam veiksmų ir užduočių vykdymui. Dėl tokios sistemos gerokai sumažėja pažintinis operatoriaus darbo krūvis ir nuovargis ir pagerėja kovinis rezultatyvumas.
Ginkluotoje sistemoje naudojama automatinė tinklo kontrolės sistema, kurią sudaro bendroji L juostoje veikianti duomenų perdavimo linija ir su ugnies valdymo sistema susieta tikslinė ultraaukštų dažnių (UHF) juostoje veikianti ugnies kontrolės duomenų perdavimo linija, kuria užtikrinamas įslaptintas šaudymo duomenų perdavimas.
Prasideda didžioji planetų medžioklė ir kada išskris pirmieji robotiniai erdvėlaiviai į kitas planetas?
2019 05 29 09:04Saulė yra ne amžina. Apie tai, kur gyvens mūsų civilizacija ateityje, nors ir labai tolimoje, reikia galvoti jau dabar. Milžiniškas darbas laukia technologijų kūrėjų – persikelti į prie kitos žvaigždės esančią planetą kol dar nenuskridome nei iki Marso – iššūkis nemažas. Na o astronomams užduotis – surasti, kur skristi.
© NASA’s Goddard Space Flight Center
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/68259/
Inf. šaltinis: VU žurnalas „Spectrum“
Autonominiai robotai Kaune bandė paimti „aukso maišą“
2019 05 27 16:20Gegužės 25 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų miestelyje savo jėgas ir intelektą išbandė autonominiai robotai. Šeštą kartą vyko tarptautinės robotų varžybos „Robotų intelektas 2019“. Jas surengė KTU Studentų mokslinė draugija.
„Aukso maišas“ – taip pavadinta sudėtingiausia robotų varžybų rungtis. Jos metu autonominis mobilus robotas turi važiuoti trasa, įveikti kliūtis ir surasti pilkos spalvos maišelį. Suradęs, robotas turi jį paimti ir pargabenti į starto aikštelę. Tai padarius, roboto kūrėjas laimės beveik 7000 EUR siekiantį piniginį prizą. Kaip šiais metais robotams sekėsi ieškoti aukso maišo?
„Aukso maišas“
Varžybose geriausiai pasirodė Evaldo Čiako ir Mindaugo Venckaus sukurtas robotas „Hoverbot“. Tai vienintelis robotas, kuris sugebėjo įveikti pusę trasos ir sėkmingai pasiekė aukso maišelio zoną. Nors autonominis robotas sugebėjo surasti ir paimti aukso maišelį, tačiau jį iškart paleido. Roboto kūrėjai papasakojo, kad griebtuve buvo pritaisyti mygtukai, kurie turėjo patvirtinti maišelio suėmimą. Deja, sugriebtas maišelis nenuspaudė šių mygtukų.
Robotas „Hoverbot“ paėmė aukso maišą, bet jį paleido
Praėjusiais metais šioje rungtyje geriausiai pasirodė Evaldo Veito robotas „Fetcher 2“. Šiais metais „Fetcher 2“ įveikė rampą, tačiau robotui nepavyko pasiekti maišelio paieškos lauko. Roboto kūrėjas atkreipė dėmesį, kad šiais metais varžybų trasa buvo žymiai ilgesnė ir sudėtingesnė, o varžybų organizatoriai per vėlai paskelbė rungties taisykles. Todėl pritrūko laiko tinkamai pasiruošti.
Robotas „Fetcher 2“
Dar sunkiau sekėsi KTU studentų Juozo Balamuto ir Bingzhong Peng komandai. Vaikinų robotas „Čimodanas“ strigo antrame posūkyje ir rampos nepasiekė. Robotas staiga pametė judėjimo kryptį ir pradėjo važiuoti atgal. Maža to, netrukus išsikrovė roboto akumuliatoriai. Roboto kūrėjo Juozo Balamuto teigimu, net jei „Čimodanas“ būtų privažiavęs prie rampos, jie būtų jį sustabdę. Rampa buvo gana stati ir galėjo pažeisti roboto apačioje pritaisytą „Lidar“ jutiklį.
Robotas „Čimodanas“
Varžybas tiesiogiai transliavo „Mokslo sriubos TV“ komanda. Kviečiame žiūrėti transliacijos įrašą:
Nors nė vienam robotui nepavyko parvežti aukso maišo, KTU Studentų mokslinės draugijos nariai kviečia nepasiduoti ir kurti robotus kitiems metams. Be pagrindinės rungties, robotai varžėsi sumo, linijos sekime, saldainių rinkime ir kt. Organizatorių teigimu, šiais metais iš viso varžėsi 85 skirtingi robotai. Itin daug dalyvių atvažiavo iš Šiaulių ir Panevėžio.
Mokslo populiarintojo Igno Kančio teigimu, tokios varžybos skatina susidomėjimą dirbtiniu intelektu ir programavimu. Lietuva taps aukštųjų technologijų šalimi, jei daugelis moksleivių kurs robotus, varžysis ir sieks tapti nugalėtojais. Reikia padaryti, kad robotikos varžybose varžytųsi ne šimtas, o bent tūkstantis robotų.
Inf. šaltinis: „Mokslo sriuba“
Šeštadienį dangų virš KTU raižys dronai – vyks tarptautinės lenktynės DR-4.0
2019 05 23 15:18Gegužės 25 dieną, šeštadienį, 8 val. KTU stadione (Studentų g. 48) vyks dronų lenktynės, kuriose varžysis keliasdešimt pilotų iš Lietuvos ir kitų Baltijos šalių.
KTU komanda. KTU nuotr.
Tradicinės, jau ketvirtą kartą vykstančios lenktynėse truks iki vakaro, o pilotai iki pergalės turės pereiti kelis lenktynių etapus.
Renginį organizuoja KTU Elektros ir elektronikos fakultetas (KTU EEF).
Šeštadienį KTU Studentų miestelyje susikaus robotai
2019 05 22 18:58 „Robotų intelektas 2018“ akimirkos (KTU SMD nuotr.) |
|---|
„Robotų intelektas 2019“ (RI) – jau šeštąjį kartą KTU Studentų mokslinės draugijos organizuojamas renginys. Jo programoje – autonominių robotų sumo, linijos sekimo, ralio-kroso lenktynės bei daugelis kitų rungčių.
Gegužės 25 dieną, šeštadienį, 11 val. Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos ir Statybos ir architektūros fakultetų erdvėse (Studentų g. 50) prasidės tradicinės robotų rungtynės.
Renginyje numatomos šios rungtys:
- „Aukso maišas“ – pagrindinė RI rungtis, kurios metu robotas turi surasti maišą ir jį pargabenti į starto zoną
- „Mini sumo“ – robotai kovos kaip sumo imtynininkai
- „Lego sumo“ – analogiška rungtis „Mini sumo“, tik naudojant „Lego“ kaladėles
- „Linijos sekimas“ – robotai seks juodą liniją trasoje
- „Lego linijos sekimas“ – analogiška rungtis „Linijos sekimui“, tik su „Lego“ kaladėlėmis
- „Saldainių rinkimas“ – robotas turės surinkti kuo daugiau saldainių per tam tikrą laiką ir sugrąžinti juos į starto zoną
- „Folk race“ - ralio-kroso stiliaus lenktynės. Penki robotai pradės kartu, o laimės tas, kuris užbaigs daugiausiai ratų per nurodytą laiką
- „Free style“ – puiki proga parodyti savo roboto idėją, pristatant savo kūrinį prieš komisiją, kuri jį įvertins.
Daug žadantys oro taksi startuolio „Lilium“ bandymai Vokietijoje
2019 05 17 19:33Pirmam skrydžiui kilo oro taksi startuolio „Lilium“ penkių vietų prototipas. Viliamasi, kad šios naujos kartos transporto priemonės eksploataciją bus galima pradėti jau 2025 metais. Tai reiškia, kad žmonės galės laisvai ir greitai keliauti iš vieno miesto į kitą, negaišdami laiko oro uostuose, teigiama gegužės 16 dieną išplatintame bendrovės pranešime spaudai.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Beribės dronų galimybės: nuo įspūdingų vaizdų iki organų transportavimo
2019 05 16 17:13Bepiločių orlaivių pritaikomumas skirtingose srityse didėja, o bene didžiausią paklausą turi fotografuojantys ar filmuojantys dronai. Jei anksčiau akį džiugino net paprasta iš drono padaryta nuotrauka, tai šiandien dronais filmuojami ar fotografuojami kadrai prilygsta kokybiškam kinematografiniam vaizdui. Gegužės 18 d. tobulinti įgūdžių, išbandyti naujų dronų galimybių susitiks entuziastai, pradedantieji ir besidomintys šia technika, kuriuos suburs vyksiantis nemokamas Dronų festivalis.
Dronų panaudojimas daugelyje gyvenimo sričių
Turbūt vienos pagrindinių dronų panaudojimo sričių visgi yra vaizdinės medžiagos rinkimas, fotografavimas ir filmavimas iš oro, nes tai, ko iš žemės nesimato, labai gerai matosi iš oro. „Anksčiau norint padaryti kraštovaizdžio ar žemėlapio nuotrauką, reikėjo kelti į orą gana brangiai kainuojantį lėktuvą ar sraigtasparnį. Dronai atpigino šias galimybes, kurių panaudojimas išties labai platus. Dronai gali palengvinti gaisrininkų darbą, padėti stebėti pavojingas zonas, aptikti gaisrus. Tai tik viena iš dronų panaudojimo galimybių, padedančių žmonėms“, – dronų privalumus vardija Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aeronautikos laboratorijos vedėjas Aleksandr Lapušinskij.
Dronai pasitelkiami paieškos ir gelbėjimo operacijoms. „Gelbėjimo atveju galima naudoti ne tik paprastas, bet ir naktinio matymo – šilumines dronų kameras, leidžiančias atlikti paiešką naktį. Taip pat dronus galima naudoti pasienio ruožų stebėjimui, sekti ar nėra pažeidėjų, nelegaliai kertančių pasienio ruožą“, – sako A. Lapušinskij.
Kaip specifinę dronų panaudojimo sritį mokslininkas išskiria žemėlapių sudarymą. Jis pažymi, kad bepiločiai orlaiviai gali daryti nuotraukas, kurios specialia programa sujungiamos į aukštos raiškos žemėlapius. „Kitas svarbus ir pasaulyje plačiai taikomas dronų panaudojimas – teritorijos 3D modelių sudarymas. Galbūt daugumai teko matyti „Google“ 3D žemėlapius, juose erdvėje galima matyti miestus, medžius, bokštus, pastatus. Tokiems žemėlapiams sudaryti naudojami dronai, kurie skenuoja teritoriją ir iš turimos medžiagos padaromas 3D modelis“, – teigia A. Lapušinskij.
Dronus gali naudoti ir ūkininkai. Yra specialios multispektrinės kameros, leidžiančios matyti augalo drėgmės ir trąšų kiekį. Matydamas problemines vietas, ūkininkas gali purkšti laukus tik tose vietose, kuriose trąšų kiekis nepakankamas ar trūksta drėgmės. Tokiu būdu sutaupomos medžiagos ir nepertręšiami augalai. A. Lapušinskij akcentuoja, kad dronų pritaikomumo galimybės – beribės. Dronai naudojami krovinių ir siuntų pristatymui į sunkiai pasiekiamas vietas. Taip pat dronais pristatomi medikamentai arba donorui reikalingi organai. Tokie dronai dažniausiai skraidinami į karines vietas, kur reikia žaibiškos reakcijos.
Dronai fotografavimui prilygsta kinematografiniams vaizdams
Nuo dronų atsiradimo šia sritimi besidomintis A. Lapušinskij pastebi nuolatinį dronų tobulėjimą. Anksčiau vyravo savadarbiai dronai, į kuriuos žmonės patys įmontuodavo kameras. Populiarėjant dronams, kai kurie gamintojai pradėjo gaminti ir savo kameras bei parduoti dronus, skirtus fotografavimui ir filmavimui.
Gana greitai kito ir kamerų rezoliucija: nuo pačių paprasčiausių, 8 megapikselius turinčių kamerų, dabartiniai dronai jau turi virš 20 megapikselių kameras. „Kameros tobulėjo, tačiau vartotojai pastebėjo, kad reikia tobulinti kitus dalykus, todėl gerėjo kamerų stabilizavimo mechanizmai. Šiuolaikinės kameros leidžia gauti stabilų vaizdą iš drono, nepaisant to, kad dronas naudojamas vėjuotu oru. Dronuose esančios kameros ištobulėjusios, o vaizdų kokybę lemia valdytojų turimi įgūdžiai ir praktika“, – akcentuoja A. Lapušinskij ir priduria, kad šeštadienį vyksiančiame festivalyje didelis dėmesys bus skiriamas būtent dronų valdytojų įgūdžiams gerinti.
Pašnekovas priduria, kad yra galimybė ant dronų kamerų keisti optiką. „Dažniausiai ant paprastesnio modelio dronų, skirtų fotografavimui, buvo naudojami plačiakampiai objektyvai su kuriais vaizdas iš oro atrodydavo nuobodžiai: tiesiog platus kampas, matosi daug horizonto, objektų, o įdomesnį kadrą su tokia kamera buvo sudėtinga užfiksuoti. Dabartiniai dronai leidžia keisti objektyvus ir išgauti siauresnį vaizdo kampą. Tokiu dronu fotografuoti ar filmuoti vaizdai tampa panašūs į profesionalų kinematografinį vaizdą“, – pastebi A. Lapušinskij.
Laukiama technologinio proveržio
Nors dronų pritaikomumas ir panaudojimas nuolat auga, tačiau tobulėti yra kur. Dauguma bepiločių orlaivių valdytojų, naudojantys elektra varomus dronus, susiduria su problema dėl nepakankamo skrydžio laiko. „Dronuose naudojami akumuliatoriai yra gana sunkūs, todėl paprastas kvadrokopteris negali skristi ilgiau nei 30 minučių, tai labai riboja dronų panaudojimą, todėl visas pasaulis laukia technologinio proveržio, kuris gali įvykti akumuliatorių gamybos srityje“, – teigia A. Lapušinskij.
Atsiradus lengvesniems ir talpesniems akumuliatoriams, dronų galimybės dar labiau išsiplės, nes pailgės skrydžio laikas. A. Lapušinskij įsitikinęs, kad ilgesnio dronų skrydžio metu būtų galima skenuoti didesnę teritoriją, užfiksuoti toliau esančius objektus bei taip padaryti dronus naudingesnius žmogui.
Festivalio veiklos: nuo parodomųjų šou iki praktinių skrydžių
Antrus metus Lietuvoje organizuojamas Dronų festivalis vyks VGTU Skrydžių praktikų bazėje, esančioje Kyviškių aerodrome. Dalyvių laukia parodomieji dronų šou, bepiločių orlaivių varžybos, bus pristatomas lėktuvo skrydžio simuliatorius, vyks ekskursijos po aerodromą, gamintojų bei pardavėjų mugė.
„Daugėjant profesionaliems tikslams naudojamų dronų, pastebime vis griežtėjančius reikalavimus, taikomus dronų valdytojų įgūdžiams. Todėl nusprendėme, kad esminis šių metų Dronų festivalio akcentas turi būti – valdytojų įgūdžiai. Paruošėme teorinę ir praktinę programą „žaliems“, pažengusieji galės išbandyti jėgas ir patobulinti įgūdžius įvairaus sunkumo varžybose, o profesionalai pasakos apie įgūdžius, reikalingus sienos apsaugai, teismo ekspertizei, miesto priežiūrai ir skenavimui“, – teigia vienas iš organizatorių VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto dekanas dr. Justas Nugaras.
Renginyje dronų operatoriams bus organizuojamos specialiai renginiui parengtos rungtys, kurios padės įvertinti turimus drono valdymo sugebėjimus. Festivalio dalyviai įgis praktinės skrydžio patirties skrisdami lauke kartu su patyrusiais instruktoriais.