Šiuolaikinė robotika: kiek toli esame pažengę ir kokias galimybes atveria jaunimui?
2019 06 17 13:58Robotai-siurbliai, robotai-grindų valytojai, robotai-žoliapjovės, robotai-langų plovėjai – žmogaus pagalbininkai buityje. Vaikai turi robotus-gyvūnėlius, robotus-aukles, robotus-konstruktorius. Šiandien žmonėms prieinami įvairūs modernūs išradimai, kurie anksčiau buvo įsivaizduojami tik fantazijose. Naujausių technologijų pagrindu kuriamų robotų skvarba į žmogaus kasdienybę tik didės, nors kartais dar atrodo, kad tai tik į žmones panašios vaikščiojančios mašinos, daugiausia matytos kino filmuose.
„Robotų intelektas“ 2019, KTU nuotr.
„Robotai būna labai skirtingi. Galime susidurti tiek su itin dideliais pramoniniais robotais, tiek su nano robotais, kurie naudojami medicinoje. Gali skirtis ir jų išvaizda: vieni būna gremėzdiški, apkrauti įvairiais techniniais elementais, kiti kuriami arti realios žmogaus ar gyvūno išvaizdos“, – atkreipia dėmesį Gintaras Dervinis, Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) Automatikos katedros vedėjas.
Pastebima, kad ir pačios visuomenės susidomėjimas robotika pastarąjį dešimtmetį ženkliai išaugo, todėl didėja ir šią sritį išmanančių specialistų poreikis – kuriant, projektuojant, diegiant, aptarnaujant robotus ir jų sistemas, naudojamas įvairiose pramonės šakose, viešajame sektoriuje, kosmoso ir karinėje pramonėje, buityje ir pan.
Įdomus faktas – 2018 metų duomenimis, 2,3 proc. darbo jėgos Lietuvoje sudarė robotai. Tačiau vertindami robotikos pramonę ekspertai tikina, kad svarbiausias vaidmuo tenka šios srities specialistams.
Atsiveria daug galimybių
„Dėl vis plačiau modernizuojamos, automatizuojamos, robotizuojamos pramonės bei Pramonės 4.0 keliamų iššūkių robotikos specialistams atsiveria ypač didelės įsidarbinimo galimybės ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – teigia KTU EEF Robotikos studijų programos vadovas Virginijus Baranauskas.
Nuo pat vaikystės robotais besižavintis KTU Robotikos bakalauro studijų absolventas ir pirmo kurso Valdymo technologijų magistrantas Rytis Venčaitis taip pat įsitikinę – turint tokią specialybę įsidarbinimo galimybes varžys tik paties žmogaus fantazija.
„Atkakliai siekiant užsibrėžtų tikslų šioje srityje galima pasiekti įspūdingų rezultatų“, – sako R. Venčaitis.
Rytis pasakoja, kad susižavėjęs robotika iš pradžių dar nesuprato, kaip viskas veikia, o ropojantys ir važinėjantys robotai atrodė tik kaip fantastiška svajonė. Šiandien jis gali pasigirti ne tik tapęs diplomuotu specialistu, bet ir gausybe organizuotų renginių, kurie gali paskatinti jaunuolių susidomėjimą robotika, dirbtiniu intelektu, programavimu – t. y., sritimis, kurių specialistų poreikis rinkoje labai didelis.
„Robotų intelektas“ 2019, KTU nuotr.
„Malonu prisiminti renginius, prie kurių ruošimo teko prisidėti. Tai kasmetiniai renginiai, tokie kaip „Tyrėjų Naktis“, „Robotų intelektas“ ir neseniai pirmą kartą įvykęs renginys „International Drone Race DR- 4.0“. Be to, konferencijose pradėjau skaityti pranešimus apie robotiką. Prie to labai prisidėjo ir mano paties dalyvavimas įvairiuose renginiuose“, – atskleidžia R. Venčaitis.
Plačiai pritaikomos žinios
Jis tikina, kad dar universitete studentai turi įvairių galimybių tobulinti save: gali prisijungti prie bet kurios iš organizacijų, kur gali pabandyti atrasti save ir užmegzti naujas pažintis. Taip pat nuolat atsiranda projektų, kuriuose studentai gali pritaikyti ir atrasti naujas žinias, įgaudami praktikos įgūdžių.
„Jų metu užmezgamos pažintys (angl. networking) padeda ieškant darbo vietos, rėmėjų renginiams bei randant atsakymus į rūpimus karjeros vystymo klausimus“, – teigia KTU studentas.
KTU EEF Robotikos studijų programos vadovas Virginijus Baranauskas sako, kad studijuodami robotiką studentai įgyja dirbtinio intelekto taikymo žinių, kurios apskritai reikalingos šiuolaikinėje darbo rinkoje.
„Absolventai gali dirbti ne tik su robotika ar automatizavimu susijusius darbus, bet ir kurti naujus, dirbtiniu intelektu ar kompiuterinėmis juslėmis paremtus prototipus bei sistemas“, – sako jis.
Robotai jau varžosi tarpusavyje
Pasak G. Dervinio, su kiekviena diena robotų panaudojimo galimybės vis labiau praplečiamos: „Buityje žmogaus pagalbininkais tampa robotai-žoliapjovės, robotai-grindų valytojai, robotai-langų plovėjai, o paslaugų sektoriuje galime susidurti su robotais-apsipirkimo asistentais, robotais-kelionių gidais, robotais-senolių pagalbininkais“.
„Robotų intelektas“ 2019, KTU nuotr.
Robotai jau persikelia ir į tarpusavio varžybų aikštelę. Štai KTU Studentų mokslinės draugijos gegužės pabaigoje organizuoto renginio „Robotų intelektas“, vykusio jau 6-ąjį kartą, programoje – autonominių robotų sumo, linijos sekimo, saldainių rinkimo, ralio-kroso lenktynės bei daugelis kitų rungčių.
„Šiais metais į „Robotų intelektą“ per labai trumpą laiką užsiregistravo ganėtinai didelis dalyvių kiekis. Tai parodo, kad šis renginys jau yra žinomas ir sekamas robotikų sferoje. Dalyvavo net 85 skirtingi robotai, o pagrindinės rungties dalyviai kiekvienais metais pasirodo vis geriau“, – sako KTU Studentų mokslinės draugijos pirmininkas ir „Robotų intelekto“ koordinatorius Justas Balčiauskas.
Sudėtingiausia robotų varžybų rungtis – „Aukso maišas“. Jos metu autonominis mobilus robotas turi važiuoti trasa, įveikti kliūtis ir surasti pilkos spalvos maišelį, kurį suradęs robotas turi jį paimti ir pargabenti į starto aikštelę.
„Robotui „Hoverbot“ pavyko nuvažiuoti ir paimti „aukso maišelį“, tik, deja, greitai jį paleido. Tačiau progresas aiškus: kiekvienais metais būna vis sunkesnės užduotys, o robotams jos vis mažiau trukdo, – pasakoja J. Balčiauskas. – Džiaugiuosi tokiu tobulėjimu, kadangi Lietuvoje po truputį buriasi stipri robotikų bendruomenė“.
Be to, „Robotų intelektas“ skatina aktyvų bendradarbiavimą tarp pramonės įmonių ir akademinės visuomenės bei siekia didinti pažangą dirbtinio intelekto vystyme, tobulinti ir plėtoti intelektualias valdymo sistemas, skatinti robotikos ir mechatronikos sprendimų taikymą visuomenėje.
Pirmą kartą Lietuvoje – kompiuteriukų lenktynės: vaikai suprogramuotas mašinėles valdė net telefonais
2019 06 16 09:14Daugiau nei 150 penktų–aštuntų klasių moksleivių iš visos Lietuvos birželio 14 d. varžėsi pirmą kartą šalyje surengtose „Micro:bit“ kompiuteriukais valdomų robotukų lenktynėse „Aplink Lietuvą“. Jaunieji programuotojai galėjo pademonstruoti, ko išmoko per beveik pusmečio trukmės projektą „Kompiuteriukų ralis – IT pamokas keičianti kelionė“. Baigiamajame renginyje vaikai vos per valandą sukonstravo robotukus, valdomus net mobiliaisiais telefonais.
Varžėsi 4 kategorijose
Net 40-yje mokyklų informatikos ir technologijų buvo mokomasi šiuolaikiškai – su „Micro:bit“ programavimo rinkiniais. Penktadienį Vilniuje moksleiviai susitiko finaliniame renginyje ir konstravo kompiuteriukus, kurie varžėsi 4 skirtingose kategorijose: įspūdingiausio dizaino, greičiausių mašinyčių, valdomų telefonu ir iš anksto suprogramuotų – nuotolinio valdymo – kompiuteriukų.
Labiausiai išpuoštos ir gražiausios mašinytės laurai atiteko Šiaulių Rėkyvos progimnazijos ir Šiaulių rajono Pakapės mokyklos jungtinei komandai. Po įtemptos kovos greičiausiąja „micro:bit“ kompiuteriukais valdoma buvo tituluota Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija. Greičiausiai trasą, valdant telefonu, įveikė Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos komandą. Bene sudėtingiausioje kategorijoje – nuotolinio valdymo – lygių neturėjo Šiaulių Dainų progimnazijos moksleiviai.
„Azartiška ir kupina įtampos diena! Be galo malonu žinoti, kad mūsų komanda šiandien buvo geriausia, nes vaikai tikrai labai atsakingai ruošėsi iki pat lenktynių. Nors ir nežinojome, kokios bus užduotys, gerinome techninius įgūdžius, kad renginyje sukonstruotume savarankiškai važiuojančią mašinytę, kuri įveikė lenktynių trasą“, – entuziastingai pasakojo Šiaulių Dainų progimnazijos komandą atlydėjusi mokytojai Jolita Kaupienė ir Ričardas Gečas.
Atgaivino senus žaislus
Renginyje vaikai ne tik kūrė mašinėles ir jomis lenktyniavo, bet ir pristatė pusmetį gamintus bei puoselėtus kūrinius – robotizuotus ir užprogramuotus senus savo žaislus. Priimti iššūkį kompiuteriukais juos sukurti arba prikelti antrajam gyvenimui mokytojus ir vaikus pakvietė iniciatyvos rėmėjas „Pildyk“.
„Sunku patikėti, kad žaislinis tankas tapo temperatūrą matuojančiu prietaisu, o pliušinės papūgėlės prakalbo ir ėmė mirksėti. Akivaizdu, jog vaikai mėgavosi ne tik rezultatais, bet ir procesu. Labai džiaugiamės, kad „Pildyk“ remiamas projektas padėjo moksleiviams praktiškai pritaikyti įgytas žinias ir, svarbiausia, – pademonstruoti kūrybiškumą, komandinio darbo įgūdžius bei sumanumą“, – sako „Pildyk“ prekės ženklo vadovė Dominyka Jonušienė.
Skatina IT mokytojus
Pasak Viltautės Žvirzdinaitės, Kompiuteriukų paramos fondo ir projekto „Kompiuteriukų ralis – IT pamokas keičianti kelionė“ vadovės, vienas esminių šio projekto tikslų buvo mokytojų skatinimas.
„Tęsiame, ką pradėjome su „Kompiuteriukai vaikams“ iniciatyva, tad antrą sezoną nauju projektu siekiame padėti informatikos mokytojams vesti pamokas šiuolaikiškai, suteikdami tam reikalingas priemones.
Todėl visą pastarąjį pusmetį fondo atstovai savanoriškai kūrė mokymo medžiagą, organizavo susitikimus ir elektronikos pradmenų mokymus informacinių technologijų mokytojams. Taip pat kvietėme juos telktis ir kurti integruotų dalykų pamokas. To rezultatas – keliasdešimt paruoštų pamokų planų, kuriuos kitais mokslo metais savo mokyklose galės taikyti dar didesnis IT mokytojų ratas.
Mūsų siekis – kad po kelerių metų visų disciplinų mokytojai turėtų programavimo pagrindus ir pritaikytų šiuos įgūdžius ugdydami vaikus kaip ateities technologijų lyderius“, – projekto sėkme džiaugėsi vadovė.
Dvynį robotą sukūręs profesorius: robotai nėra tik algoritmų rinkiniai
2019 06 13 17:41Danų informacinių mokslų profesorius ir robotikos ekspertas Henrikas Scharfe visame pasaulyje žinomas kaip žmogus, sukūręs savo dvynį robotą – geminoidą, su kuriuo kartu skaito paskaitas, dalyvauja susitikimuose ir neabejotinai patraukia praeivių žvilgsnius.
2012 m. TIME žurnalo įvertintas kaip vienas įtakingiausių pasaulio žmonių, H. Scharfe dalinasi mintimis apie robotikos iššūkius ir ateitį. Tai tik dalis įžvalgų, kuriomis profesorius pasidalins ir birželio 13–14 d. vyksiančio forumo „Innovation Drift“ metu.
Asociatyvi nuotr.
Skaityti daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/68507/.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Kuriama nauja sistema, kuri integruos bepiločius orlaivius į bendrąją aviacijos sistemą
2019 06 11 09:31Pirmieji bepiločiai orlaiviai pasitelkti per Antrąjį pasaulinį karą, o pastaraisiais metais jų panaudojimas yra labai įvairus ir susidomėjimas jais didesnis nei bet kada anksčiau. Tačiau kartu keliamas klausimas, ar daugėjant be pilotų skraidančių prietaisų užtikrinama skrydžių sauga, rašoma pranešime žiniasklaidai.
KTU nuotr. / Dronai
Šiuo metu „Oro navigacija“ kuria sistemą, kuri integruotų bepiločius orlaivius į bendrąją aviacijos sistemą ir padėtų užtikrinti visų žemutinės oro erdvės (iki 3 km virš jūros lygio) naudotojų, tarp jų ir karšto oro balionų, parasparnių, sportinės aviacijos pilotų, saugų ir efektyvų skrydžių planavimą ir vykdymą.
Skaityti daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/68357/.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Naujasis specialiųjų tarnybų pasaulis: dronai gelbsti ir gaisruose, ir avarijose
2019 06 07 16:20Pasaulinės tendencijos rodo, kad bepiločiai orlaiviai tampa reikšmingais įrankiais specialiųjų tarnybų rankose. Papildoma įranga aprūpinti dronai padeda žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijose, stebint pasienio teritorijas ar gaisrų prevencijoje, bet technologijoms tobulėjant auga ir bepiločių galimybės. Specialistų teigimu, netrukus mūsų šalies tarnybos galės pasitelkti modernius nedidelius dronus, kurie leis operatyviai fiksuoti ir išaiškinti eismo įvykius ar net padėti pakrančių tarnyboms, gelbėjant skęstančiuosius.
Pranešimo autorių nuotr.
„Iki šiol Lietuvos tarnybos naudojo dronus gana pavieniais atvejais ir dažniau vartotojiškus, o profesionalūs dar nėra labai paplitę. Tačiau situacija pamažu keičiasi“, – komentavo „DJI Enterprise“ bepiločių orlaivių atstovės UAB „GeoNovus“ direktorius Šarūnas Prokopimas.
Trečiadienį Kauno rajone surengtoje pirmojoje „DJI Enterprise“ bepiločių orlaivių konferencijoje Lietuvoje, skirtoje viešajam saugumui, tarnybų atstovams organizatoriai demonstravo dronų galimybes, pristatė naujausią techninę ir programinę įrangą, kuri specialiąsias užduotis padeda atlikti efektyviau.
Gelbėjo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą
Š. Prokopimo teigimu, pagrindinė specialiųjų tarnybų šiandien naudojamų dronų funkcija – padidinti operacijų atlikimo efektyvumą. Taip gaisrininkai gali greičiau pasiekti sudėtingus taškus ir nustatyti gaisro židinius, gelbėtojai šukuoti teritorijas tamsoje ar rūke, o viešojo saugumo pareigūnai – teikti informaciją realiu metu nukentėjusiems asmenims ar gelbėjimo komandos nariams, taip pat kontroliuoti situacijas masinių susibūrimų vietose.
„Gaisrininkams dronai dažniausiai skirti prevencijai – apžiūrėti ir įvertinti teritoriją, nes pakilus į sąlyginai nedidelį aukštį galima stebėti net dešimtis kilometrų ir nereikia niekur važiuoti. Tačiau dar efektyviau yra tai, kad specialiais bepiločiais su termine kamera galima identifikuoti gaisro židinius, kurių dažnai paprasta akimi ar paprastu dronu nepamatysi: matosi dūmai, bet nesimato ugnies. O su termine kamera galima matyti gaisro židinius ir taip gaisrininkai gali efektyviau atlikti gesinimo darbus“, – pažymi specialistas.
Vienas iš ryškiausių tokio drono panaudojimo atvejų visai neseniai apskriejo visą pasaulį, kartu su dramatiško Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisro vaizdais. Tuomet Paryžiaus gaisrininkai panaudojo DJI bepiločius orlaivius, kad stebėtų gaisro progresą ir nustatytų, kur tiksliai nukreipti priešgaisrines žarnas. Gaisrininkų brigados atstovas Gabrielis Plusas dienraščiui „Le Parisien“ sakė, kad dronai suvaidino itin svarbų vaidmenį gesinant milijonų širdis aptemdžiusi gaisrą.
Anot Š. Prokopimo, terminėmis ir ypač didelio optinio artinimo kameromis apginkluoti bepiločiai orlaiviai padeda ir kitoms gelbėjimo tarnyboms, kai prastomis sąlygomis reikia iš viršaus apžvelgti miškus ar vandens telkinius.
„Galima efektyviai dirbti tiek per rūką, tiek tamsoje ar, pavyzdžiui, vykdyti gelbėjimo operacijas ant Kuršių marių, kai žiemą žvejai atskyla ant ledo lyčių. Pasienio tarnybos gali efektyviai stebėti savo ruožus, atlikti patruliavimą sudėtingomis oro sąlygomis“, – vardija specialistas.
Avarijos užfiksavimas – per minutes
Konferencijos metu atkreiptas dėmesys ir į dronų bei jų programinės įrangos suteikiamas naujas galimybes tarnyboms. Viena jų – efektyvus eismo įvykių fiksavimas ir jų aplinkybių atkūrimas per gerokai trumpesnį laiką.
„Įvykio vietoje bepilotis orlaivis gali surinkti visus teritorijos ir situacijos duomenis, kurie, grįžus į biurą, yra apdorojami specialia fotogrametrine programine įranga ir sukuriamas tikslus teritorijos 3D modelis. Tokį modelį galima apžiūrėti iš visų pusių, paversti, pasukti, matuoti centimetrų tikslumu, atkuriant visas aplinkybes. Tuo metu eismo įvykyje dalyvavusius automobilius galima operatyviai patraukti, kad jie nebetrukdytų eismui“, – pasakoja Š. Prokopimas, pažymėdamas, kad 3D modelių naudojimas pasaulyje vis labiau populiarėja ir fiksuojant kriminalinius nusikaltimus, atkuriant nusikaltimo vietas.
Dar viena kol kas Lietuvoje neišnaudota bepiločių orlaivių panaudojimo sritis – masinės žmonių susibūrimo vietos vandens telkinių pakrantėse. Specialisto teigimu, pasitelkus dronus su garsiakalbiu tiek policijos pareigūnai renginių metu, tiek pajūrio gelbėtojai gali efektyviai „padengti“ didesnę stebėjimo teritoriją ir per atstumą perspėti netinkamai besielgiančius pramogautojus.
„Taip pat yra dronų, kurie gali gabenti didesnius daiktus – gelbėjimo liemenes ar virves – ir juos numesti į vandenį nelaimės ištiktiems žmonėms“, – sako Š. Prokopimas.
Jis pažymi, kad šiuolaikiniai profesionalūs dronai suteikia galimybę vartotojams kurti savo priedus, taip dar labiau išplečiant prietaisų funkcionalumą, o automatinių misijų planavimo programos leidžia suplanuoti bepiločiams užduotis, kurias jie įvykdytų savarankiškai, be papildomo įsikišimo.
Mobili laboratorija ant ratų pradeda vizitų po mokyklas turą
2019 06 03 16:00Birželio 3 d. vizitus po mokyklas atnaujina mobili „MoMoLab“ laboratorija, įrengta išskirtinio dizaino vilkiko puspriekabėje. Joje gausu mokslinės įrangos, moderniausių prietaisų, kuriais galima atlikti įvairius mokslinius eksperimentus, taip pat tirti gyvąją gamtą ir konstruoti robotus. Laboratorijoje vienu metu gali dirbti 20 mokinių.
Birželio 3-4 d. „MoMoLab“ laboratorija lankysis Panevėžio Balčikonio gimnazijoje. Laboratorijoje padirbėti galės ne tik šios, bet ir kitų Panevėžio mokyklų mokiniai.
Birželio 5-6 d. mobili klasė atvyks į Šiaulius, sustos Šiaulių Juventos progimnazijoje ir Šiaulių J. Janonio gimnazijoje.
Kitą savaitę „MomoLab“ išvyks į Smalininkus, birželio 10-12 d. įsikurs Smalininkų verslo ir technologijų mokykloje, čia bus laukiami Jurbarko ir Tauragės rajonų mokyklų mokiniai. Kartu su laboratorija į Smalininkus atkeliaus ir mobilus didžiulis planetariumas, kuriame vyks edukacinė programa „Gyvybės paieška Visatoje“.
Birželio 13 d. turą užbaigs apsilankymas Ukmergės rajono Želvos gimnazijoje.
Laboratorijos vizito metu užsiėmimai vyks ir mokyklos erdvėse – paskaitos, interaktyvūs užsiėmimai. Per dvi savaites užsiėmimuose lankysis apie 1000 vaikų.
„MoMoLab“ mokyklas lanko jau penkerius metus, taip pat jos galimybėmis gali pasinaudoti į Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrą Vilniuje atvykstantys mokiniai.
Gegužę ir birželį mokyklas taip pat kviečia 7 universitetai, įsijungę į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyvą „Mokslininkai – mokykloms“. Mokslininkai atveria mokiniams laboratorijų duris arba patys lankosi mokyklose ir pristato STEAM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai, matematika) mokslų įdomybes. Iš viso suplanuota daugiau kaip 130 įvairių edukacinių veiklų, visos jos nemokamos.
Inf. šaltinis: LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija
„Milrem Robotics“ ir „ST Engineering“ pademonstravo už matomumo zonos ribų valdomą kovinę bepilotę antžeminę transporto priemonę
2019 06 01 09:35„Milrem Robotics“ ir „ST Engineering“ per Estijos Tapoje balandį įvykusias kovinio šaudymo pratybas pademonstravo už matomumo zonos ribų valdomą (BVLOS) kovinę bepilotę antžeminę transporto priemonę su 40 mm kalibro automatiniu granatsvaidžiu ir 12,7 mm kalibro sunkiuoju kulkosvaidžiu.
Bendras gynybos kompleksas, kurį sudaro bepilotė antžeminė transporto priemonė THeMIS ir nuotoliniu būdu valdomas kovinis modulis ADDER DM, yra skirtas padidinti pėstininkų kovinį efektyvumą ir gali būti naudojamas ir miesto, ir kaimo vietovėse.
„YouTube“ stopkadras
Kovinė bepilotė antžeminė transporto priemonė yra vikšrinė visureigė transporto priemonė su prošvaisa iki 60 centimetrų. Ji gali įveikti 60 proc. nuolydžio šlaitus ir 61 cm gylio vandens kliūtis. Transporto priemonė gali važiuoti iki 20 kilometrų per valandą greičiu ir joje įrengta dyzelinė-elektrinė pavara, kuri, priklausomai nuo užduoties, gali užtikrinti 15 valandų nuolatinį veikimą, nepildant degalų.
Kovinė bepilotė antžeminė transporto priemonė gali būti apsaugota ne aukštesnio nei STANAG 4569 standarto trečiojo lygio šarvais ir tokiu atveju ji išsaugo visus minėtus dinaminius gebėjimus.
„Mūsų bendroji kovinė bepilotė antžeminė transporto priemonė yra viena pirmųjų pasaulyje šarvuotų bepiločių antžeminių transporto priemonių, kurios ypač tinka naudoti konflikto zonose miestuose“, – pareiškė Jüri Pajuste, „Milrem Robotics“ gynybos programų departamento direktorius.
Sistema aprūpinta pažangia vidutinio kalibro ginklų sistema, įskaitant 40 mm kalibro automatinį granatsvaidį ir 12,7 mm kalibro sunkųjį kulkosvaidį. Abu ginklai atlaikė kovinio šaudymo bandymus, kurie, bendradarbiaujant su Estijos ginkluotosiomis pajėgomis, buvo surengti balandžio mėnesį.
Kovinė bepilotė antžeminė transporto priemonė yra konfigūruota bevieliam BVLOS valdymui iš 1000 ir 2500 metrų atstumo atitinkamai miesto ir kaimo vietovėse.
Operatorius sistemą gali valdyti iš ergonomiško dizaino mobiliojo arba stacionariojo kovinio posto, kuris suderintas su grafine vartotojo sąsaja intuityviam veiksmų ir užduočių vykdymui. Dėl tokios sistemos gerokai sumažėja pažintinis operatoriaus darbo krūvis ir nuovargis ir pagerėja kovinis rezultatyvumas.
Ginkluotoje sistemoje naudojama automatinė tinklo kontrolės sistema, kurią sudaro bendroji L juostoje veikianti duomenų perdavimo linija ir su ugnies valdymo sistema susieta tikslinė ultraaukštų dažnių (UHF) juostoje veikianti ugnies kontrolės duomenų perdavimo linija, kuria užtikrinamas įslaptintas šaudymo duomenų perdavimas.
Prasideda didžioji planetų medžioklė ir kada išskris pirmieji robotiniai erdvėlaiviai į kitas planetas?
2019 05 29 09:04Saulė yra ne amžina. Apie tai, kur gyvens mūsų civilizacija ateityje, nors ir labai tolimoje, reikia galvoti jau dabar. Milžiniškas darbas laukia technologijų kūrėjų – persikelti į prie kitos žvaigždės esančią planetą kol dar nenuskridome nei iki Marso – iššūkis nemažas. Na o astronomams užduotis – surasti, kur skristi.
© NASA’s Goddard Space Flight Center
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/68259/
Inf. šaltinis: VU žurnalas „Spectrum“
Autonominiai robotai Kaune bandė paimti „aukso maišą“
2019 05 27 16:20Gegužės 25 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų miestelyje savo jėgas ir intelektą išbandė autonominiai robotai. Šeštą kartą vyko tarptautinės robotų varžybos „Robotų intelektas 2019“. Jas surengė KTU Studentų mokslinė draugija.
„Aukso maišas“ – taip pavadinta sudėtingiausia robotų varžybų rungtis. Jos metu autonominis mobilus robotas turi važiuoti trasa, įveikti kliūtis ir surasti pilkos spalvos maišelį. Suradęs, robotas turi jį paimti ir pargabenti į starto aikštelę. Tai padarius, roboto kūrėjas laimės beveik 7000 EUR siekiantį piniginį prizą. Kaip šiais metais robotams sekėsi ieškoti aukso maišo?
„Aukso maišas“
Varžybose geriausiai pasirodė Evaldo Čiako ir Mindaugo Venckaus sukurtas robotas „Hoverbot“. Tai vienintelis robotas, kuris sugebėjo įveikti pusę trasos ir sėkmingai pasiekė aukso maišelio zoną. Nors autonominis robotas sugebėjo surasti ir paimti aukso maišelį, tačiau jį iškart paleido. Roboto kūrėjai papasakojo, kad griebtuve buvo pritaisyti mygtukai, kurie turėjo patvirtinti maišelio suėmimą. Deja, sugriebtas maišelis nenuspaudė šių mygtukų.
Robotas „Hoverbot“ paėmė aukso maišą, bet jį paleido
Praėjusiais metais šioje rungtyje geriausiai pasirodė Evaldo Veito robotas „Fetcher 2“. Šiais metais „Fetcher 2“ įveikė rampą, tačiau robotui nepavyko pasiekti maišelio paieškos lauko. Roboto kūrėjas atkreipė dėmesį, kad šiais metais varžybų trasa buvo žymiai ilgesnė ir sudėtingesnė, o varžybų organizatoriai per vėlai paskelbė rungties taisykles. Todėl pritrūko laiko tinkamai pasiruošti.
Robotas „Fetcher 2“
Dar sunkiau sekėsi KTU studentų Juozo Balamuto ir Bingzhong Peng komandai. Vaikinų robotas „Čimodanas“ strigo antrame posūkyje ir rampos nepasiekė. Robotas staiga pametė judėjimo kryptį ir pradėjo važiuoti atgal. Maža to, netrukus išsikrovė roboto akumuliatoriai. Roboto kūrėjo Juozo Balamuto teigimu, net jei „Čimodanas“ būtų privažiavęs prie rampos, jie būtų jį sustabdę. Rampa buvo gana stati ir galėjo pažeisti roboto apačioje pritaisytą „Lidar“ jutiklį.
Robotas „Čimodanas“
Varžybas tiesiogiai transliavo „Mokslo sriubos TV“ komanda. Kviečiame žiūrėti transliacijos įrašą:
Nors nė vienam robotui nepavyko parvežti aukso maišo, KTU Studentų mokslinės draugijos nariai kviečia nepasiduoti ir kurti robotus kitiems metams. Be pagrindinės rungties, robotai varžėsi sumo, linijos sekime, saldainių rinkime ir kt. Organizatorių teigimu, šiais metais iš viso varžėsi 85 skirtingi robotai. Itin daug dalyvių atvažiavo iš Šiaulių ir Panevėžio.
Mokslo populiarintojo Igno Kančio teigimu, tokios varžybos skatina susidomėjimą dirbtiniu intelektu ir programavimu. Lietuva taps aukštųjų technologijų šalimi, jei daugelis moksleivių kurs robotus, varžysis ir sieks tapti nugalėtojais. Reikia padaryti, kad robotikos varžybose varžytųsi ne šimtas, o bent tūkstantis robotų.
Inf. šaltinis: „Mokslo sriuba“
Šeštadienį dangų virš KTU raižys dronai – vyks tarptautinės lenktynės DR-4.0
2019 05 23 15:18Gegužės 25 dieną, šeštadienį, 8 val. KTU stadione (Studentų g. 48) vyks dronų lenktynės, kuriose varžysis keliasdešimt pilotų iš Lietuvos ir kitų Baltijos šalių.
KTU komanda. KTU nuotr.
Tradicinės, jau ketvirtą kartą vykstančios lenktynėse truks iki vakaro, o pilotai iki pergalės turės pereiti kelis lenktynių etapus.
Renginį organizuoja KTU Elektros ir elektronikos fakultetas (KTU EEF).