Žmonijos ateitis – santykiai su robotais? Dalis lietuvių įsitikinę, kad galėtų juos pamilti
2024 02 22 12:42Roboto ir žmogaus santykiai jau seniai jaudino populiariąją kultūrą. Šiuolaikinėje visuomenėje augant vienišumui, tai vis labiau tampa realybe: sparčiai didėja robotų-kompanionų, padedančių buityje, ir robotų-humanoidų, stebėtinai panašių į žmones, pasiūla. Jie buvo sukurti ir anksčiau, tačiau tobulėjantis dirbtinis intelektas robotus sužmogino.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Kaip LRT KLASIKAI atskleidžia Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultete dirbantis sociologas Linas Jakučionis, Lietuvoje vykdytos apklausos rodo, jog kai kurie žmonės dabar net įsivaizduotų save įsimylint robotą arba robotą įsimylint žmogų. Visgi kiti ekspertai pabrėžia – žmogaus santykiai su robotu sukeltų iššūkių socialine prasme.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/90617/
Inf. šaltinis: LRT Klasikos laida „Šviesi ateitis“, LRT.lt
Į žmones panašūs robotai „1X Eve“ visiškai savarankiškai atlieka namų užduotis
2024 02 15 09:50Norvegijos robotų gamintojas „1X“ pademonstravo savo „Eve“ modelio, kuris gali atlikti kelias operacijas visiškai autonominiu režimu, galimybes.
Bendrovė pabrėžė, kad demonstraciniame vaizdo įraše rodomi robotai nebuvo nuotoliniu būdu valdomi žmonių, ruošiant medžiagą nebuvo naudojami jokie montažiniai intarpai, vaizdo pagreitinimas ar užprogramuotos sekos – mašinos buvo valdomos neuroniniais tinklais be žmogaus įsikišimo.
Kompaniją „1X“ parėmė „OpenAI“, suteikusi 25 mln. dolerių pirmam finansavimo etapui, o po to – 100 mln. dolerių antrajam.
„1X“ humanoidiniai robotai atrodo gana kukliai, palyginti su „Tesla“, „Figure“, „Sanctuary“ ir „Agility“: „Eve“ neturi kojų ar vikrių rankų.
Šis robotas juda ant trijų ratų platformos, o jo rankų galuose įtaisyti palyginti paprasti valdikliai.
Kad robotai atrodytų estetiškai, jie aprengti žmogaus drabužiais, o ant galvos turi LED ekraną su animuotu besišypsančiu veidu.
„1X“ taip pat kuria labiau į žmogų panašų robotą „Neo“, kuris juda ant dviejų kojų ir gali pasigirti gražiomis rankomis, tačiau „Eve“ pakako pademonstruoti pagrindines jo galimybes.
Visos šios užduotys daugiausia apsiribojo navigacija po kambarį ir daiktų perkėlimu iš vienos vietos į kitą. Tačiau realybėje 1X Eve pasirodė esantys stebėtinai pajėgūs, palyginti su kitais robotais.
Jie deda daiktus į dėžes ir padėklus, pakelia žaislus nuo grindų, įkrauna save rankomis įjungdami maitinimo laidą ir atjungdami jį, kai nebereikia, ir atidaro priešais save esančias duris, jei reikia įeiti į gretimą kambarį.
Kompanijos „1X“ inžinieriai, naudodami vaizdo demonstracijas ir nuotolinį valdymą, išmokė 30 „Eve“ robotų atlikti įvairias pagrindines užduotis – šios operacijos buvo perkeltos į pagrindinį dirbtinio intelekto modelį ir patobulintos, kad tiktų konkrečiai aplinkai. Sistema sumažino užduotis iki konkrečių veiksmų, kuriuos atliko robotai.
Pasak kūrėjų, galutinį komercinių roboto versijų etapą bus galima atlikti vietoje, klientų patalpose. Pirmiausia operatoriui gali tekti pačiam pademonstruoti sistemai reikiamą veiksmų seką – gilaus mokymosi sistema pakartotinai atliks užduotį per modeliavimo sistemą, atsižvelgdama į įvairius atsitiktinius veiksnius, ir paruoš robotus tiesioginiam darbui.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt
Robotas jautriais „pirštų galiukais“ buvo išmokytas skaityti Brailio raštą dvigubai greičiau nei žmogus
2024 02 03 10:27Kembridžo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai sukūrė robotinę ranką, kuriai būdingas padidintas jautrumas „pirštų galiukuose“.
Tai leidžia mašinai Brailio rašto ženklus perskaityti dvigubai greičiau nei žmogui. Šis pasiekimas padės robotams saugiau laikyti daiktus, o galūnių protezai įgis visavertį lytėjimą.
Žmogaus pirštų galiukai yra neįtikėtinai jautrūs – objekto tekstūrą galime apibūdinti elementais, kurių storis yra perpus mažesnis už žmogaus plauko storį. Tai padeda apskaičiuoti, kokia jėga reikia suimti kiaušinį ar, tarkime, sunkų maišą.
Robotų sistemoms tampant vis panašesnėms į žmogaus kūno dalis, didėja poreikis joms sąveikauti su įvairiais objektais.
Atkurti pirštų jautrumą pasirodė neįtikėtinai sunku, tačiau Kembridžo universiteto mokslininkai rado sprendimą, sukūrę lytėjimo jutiklius, pagrįstus vaizdine informacija, apdorota dirbtinio intelekto algoritmais.
Tyrėjai iškėlė užduotį sukurti pakankamai jautrų jutiklį, kuris galėtų skaityti Brailio raštą. Jis turėtų tai daryti ne po vieną simbolį, kaip tradiciniai skaitytuvai, o judėti per juos, kaip tai daro žmogus, – optinės sistemos atveju tai sukeltų susiliejimo efektą.
Kad apmokytų dirbtinį intelektą, jie naudojo statiškų Brailio rašto ženklų vaizdų masyvą, taikydami jiems dirbtinai sukurtą neryškumo efektą. Dėl to robotas galėjo skaityti tekstus 315 žodžių per minutę greičiu ir 87,5 proc. tikslumu, t. y. dvigubai greičiau nei žmogus, kuris skaito maždaug tokiu pat tikslumu.
Tyrėjai teigia, kad šį metodą galima išplėsti, mokymui naudojant didesnius duomenų rinkinius, o tai padidins būsimų sistemų našumą. Mokslininkų teigimu, tai leis sukurti robotų galūnes ir protezus, kurių jautrumas prilygtų žmogaus pirštų galiukams.
Ateityje projekto autoriai planuoja sistemą padidinti iki žmogaus rankos dydžio arba net sukurti lietimui jautrią odą humanoidiniam robotui.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt
Robotai sostinėje keliauja ir vamzdynais: užtikrina saugumą ir avarijų likvidavimo greitį
2024 01 27 09:11Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ valdo 3,3 tūkst. km ilgio vamzdyną, kuris atitinka atstumą nuo Vilniaus iki Madrido. Skaičiuojama, kad pasitelkus naujausias technologijas, vykdyti avarijų ir gedimų likvidavimo darbai praėjusiais metais vyko beveik 20 proc. greičiau. Pasak „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovo Martyno Augaičio, per pastaruosius metus įmonės taikomi robotų sprendimai nustatant ir lokalizuojant infrastruktūros gedimus, atsipirko.
Mobili TV diagnostikos įranga. „Vilniaus vandenų“ nuotrauka
Investicijos į inovacijas bus tęsiamos ir šiemet
Po Vilniumi besidriekiantis vamzdynas prižiūrimas 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, kad sostinės gyventojai savo namuose turėtų nenutrūkstamą kokybiško vandens tiekimą bei nuotekų surinkimo sistemą. Vienas svarbiausių procesų organizacijos veikloje – operatyvus avarijų likvidavimas. Siekiant kuo mažesnės įtakos paslaugų tiekimui, avarijos lokalizuojamos vidutiniškai per 2 valandas nuo pranešimo apie jas gavimo. Jei avarijoms likviduoti reikalingi žemės kasimo su sunkiąja technika darbai – vidutiniškai per 9 valandas. Vamzdynų gedimai sutvarkomi vidutiniškai per 2 valandas.
Procesų efektyvinimas, išmanios programos ir robotai „Vilniaus vandenims“ padeda infrastruktūroje užfiksuotas avarijas likviduoti greičiau. Toks būdas yra kur kas palankesnis ir miesto infrastruktūrai, kai nustatoma tiksli avarijos vieta ar taikomos betranšėjės technologijos. Šie būdai padeda išvengti kelių ar šaligatvių ardymo – taigi taupomos lėšos ir laikas bei tausojama aplinka.
„Išmaniosios technologijos palengvina kasdienį darbuotojų darbą ir padeda juos apsaugoti, nes jiems fiziškai nebereikia atlikinėti daugybės sudėtingų užduočių – tai už juos padaro robotai ir kiti technologiniai sprendimai“, – pasakoja „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovas Martynas Augaitis.
Per pastarąjį penkmetį į šių technologijų diegimą avarijų likvidavimo procesuose investuota beveik 500 tūkst. eurų.
Pasak M. Augaičio, per pastaruosius metus įmonės taikomi robotų sprendimai nustatant ir lokalizuojant infrastruktūros gedimus pasiteisino. Todėl technologijų diegimas bus tęsiamas toliau: šiemet bendrovė planuoja įsigyti 3D šulinių skenavimo įrangą, kuri leis nesileidžiant darbuotojams į šulinį, sudaryti jo 3D modelį, o šį panaudoti skaitmenizuojant tinklą, vertinant šulinių būklę.
Į šulinius pirmiausia leidžiasi robotai
„Vilniaus vandenys“ investavo apie 150 tūkst. eurų į mobilią TV diagnostikos įrangą, kuri naudojama vamzdynų stebėsenai. Taigi, į vamzdžius specialistai pirmiausia įleidžia robotą ir, valdydami jį nuotoliniu būdu, gali apžiūrėti situaciją vamzdyne. Taip užtikrinamas ne tik darbų greitis, bet ir darbuotojų saugumas.
Robotas padeda greičiau likviduoti avarijas. „Vilniaus vandenų“ nuotrauka
„Mūsų naudojami robotai turi 360 laipsnių aukštos kokybės vaizdo kamerą, kuri leidžia robotui judant vamzdynu tiksliai nustatyti pažeidimo vietą ir mastą. Šulinių techninės būklės nustatymui bei įgriuvų atsiradimų priežasties nustatymui naudojame teleskopinę vaizdo kamerą.
Tinkluose vykstančios avarijos ir gedimai yra iš karto atvaizduojami interaktyviame avarijų, gedimų ir planinių darbų žemėlapyje mūsų svetainėje. Jame gyventojai gali stebėti ir avarijų likvidavimo greitį“, – sako M. Augaitis.
Siekdami laiku pastebėti eksploatuojamų įrenginių gedimus ar avarijas „Vilniaus vandenys“ naudoja priežiūros kontrolės ir duomenų gavimo programą SCADA (Supervisory Control and Data Acquisition).
Ši programa stebi 37 vandenvietes, kuriose yra 326 gręžiniai, 157 vandentiekio siurblines ir 217 nuotekų siurblinių. Programa surenka apie 12,5 tūkst. signalų, kurie identifikuoja technologinius stebėjimo ir valdymo parametrus. Pagal tai vertinama tinklo būklė ir fiksuojamos avarijos. Į jas nedelsiant reaguojama.
Mažiau avarijų ir spartesnis likvidavimas
2023 m. „Vilniaus vandenys“ sulaukė apie 13 tūkst. pranešimų apie avarijas ir gedimus – 13 proc. mažiau nei 2022 metais. 2023 m. bendrovė likvidavo 325 avarijas ir 5285 gedimus, kurių vidutinė likvidavimo trukmė siekė 240 min. – 19 proc. greičiau nei 2022 m. 2022 m. „Vilniaus vandenys“ likvidavo 595 avarijas ir 5857 gedimus bendrovės infrastruktūroje, kurių vidutinė likvidavimo trukmė buvo 286 minutės.
„Jei likviduodami didelės apimties ir sudėtingas avarijas matome, kad jų priežasčių pašalinimas ir darbai užsitęs, proaktyviai pasirūpiname alternatyviu vandens tiekimu. Tokiais atvejais mes naudojame vandenvežes, o ugdymo, mokymo, gydymo įstaigoms, senjorams, neįgaliesiems ir kitoms jautrioms socialinėms grupėms pagal poreikį pristatome tyrą vandenį smulkioje taroje. Vandens tiekimu į namus rūpinamės, kol vandentiekio gedimai būna visiškai pašalinti”, – pasakoja M. Augaitis.
Prie avarijų aptikimo prisideda ir gyventojai
Avarijos tinkluose įvyksta dėl kelių priežasčių. Viena iš dažnesnių, kai atliekant statybos darbus nesilaikoma privalomų reikalavimų tokių darbų vykdymui: neišlaikomas saugus atstumas nuo vandentiekio ar nuotekų tinklo apsaugos zonų ir pažeidžiami vamzdynai.
Taip pat infrastruktūros gedimus lemia jos nusidėvėjimas – vamzdžių korozija ar lūžiai dėl išorės grunto svyravimo. Šios avarijų priežastys eliminuojamos „Vilniaus vandenims“ nuosekliai didinant investicijas į eksploatuojamų tinklų atnaujinimą bei modernizavimą.
„Apie vizualiai matomus nutekėjimus iš po žemių arba besiformuojančias įgriuvas ties šuliniais, dažniausiai praneša miesto gyventojai. Už tai esame jiems labai dėkingi. Kitais atvejais, apie nutekėjimus mūsų vandentiekio infrastruktūroje, pirmiausiai sužino mūsų darbuotojai, kurie sistemose mato pralaidumo (debito) pasikeitimus“, – pasakoja Martynas Augaitis.
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (90,79 proc.), Vilniaus (4,06 proc.), Švenčionių (3,37 proc.) ir Šalčininkų (1,78 proc.) rajonų savivaldybės. Įmonės infrastruktūrą sudaro 1811 km vandentiekio tinklų ir 1530 km nuotekų tinklų, 153 vandentiekio siurblinės, 258 nuotekų siurblinės ir 6 nuotekų valyklos.
Inf. šaltinis: pranešimas spaudai
Nacionaliniame vėžio institute atlikta pirmoji robotu asistuojama operacija
2024 01 26 11:33Nacionalinis vėžio institutas (NVI) tapo trečiąja šalies gydymo įstaiga, kurioje atliekamos robotu asistuojamos operacijos. Pirmoji abdominalinė operacija atlikta storosios žarnos vėžiu sergančiai pacientei, kuriai piktybinis navikas buvo nustatytas dalyvaujant patikros programoje. Vilniuje, Santaros slėnyje nuo šiol susitelkusi stipriausia robotinės chirurgijos koncentracija Lietuvoje. NVI bus atliekamos robotu asistuojamos pilvo organų, urologinio, ginekologinio vėžio operacijos. Tokios operacijos pacientui leidžia greičiau atsigauti ir grįžti į kasdienį gyvenimą, be to, roboto atliekami judesiai yra tikslesni, nei chirurgo.
Vos kelios dienos po operacijos – ir kelionė namo
Pacientė p. Milda, kuriai NVI buvo atlikta pirmoji robotu asistuojama operacija, šiuo metu jau namuose, puikiai nusiteikusi ir visiškai pasitikėdama gydytoju laukia patologų atsakymo: nuo jo priklausys, koks toliau bus gydymas.
„Gal dvi savaites rinkausi daktarą: esu išranki, apsistojau ties doc. dr. Audriumi Dulsku. Tikrai neapsirikau – gydytojas Audrius Dulskas ne tik labai geras specialistas, juo labai pasitikiu, jis garsus chirurgas. Taip pat – nuostabus žmogus, labai savas. Atėjęs viską išsamiai papasakojo, pasišnekėjome. Jis mano vyresniojo sūnaus amžiaus. Prieš operaciją tik pamenu būrelį studentų ir užsienietį chirurgą. Na, o po keturių dienų galėjau važiuoti namo. Pirmą dieną dar buvo lyg sunkoka vaikščioti po namus, bet kitą dieną buvo jau žymiai geriau. Dabar laukiu atsakymo ir bus matyti kaip toliau klostysis. Ar pas chemoterapeutus pratęsiu gydymą, ar kitur. Nuo šeštų metų draugauju su institutu, todėl gerai žinau, kad kuo daugiau optimizmo, geros nuotaikos, nosį aukštyn – ir viskas bus gerai“ – dalijasi įspūdžiais po operacijos p. Milda.
NVI atliktos pirmosios robotu asistuojamos abdominalinės operacijos
NVI pirmoji robotu asistuojama operacija atlikta storosios žarnos vėžiu sergančiai pacientei. „Tai nebuvo pati lengviausia operacija dėl pacientės anatominių savybių, prieš tai buvusių operacijų. Tačiau operacija praėjo sėkmingai, pacientę galėjome išrašyti jau ketvirtą parą. Pooperacinis periodas buvo sklandus“, – apie pirmąją robotu asistuojamą operaciją NVI pasakoja ją atlikęs NVI gydytojas chirurgas doc. dr. Audrius Dulskas.
Vykstant robotu asistuojamai operacijai, joje dalyvauja du gydytojai chirurgai. Vienas – valdantis robotą ir sėdintis prie chirurgo konsolės, kitas – padedantis, esant reikalui pakeičiantis instrumentus, atliekantis papildomas manipuliacijas, kurių roboto pagalba atlikti dar negalima.
Operacijoje asistavęs NVI gydytojas chirurgas Justas Kuliavas sako, kad atliekant robotu asistuojamą operaciją ypač svarbus – komandinis darbas. „Tiek mokymų metu, tiek atliekant operacijas įspūdžiai geri, tam tikri operacijos etapai tampa lengvesni, įvaldyti techniką nėra taip sunku, tačiau kaip ir visada, pradedant kažką naujo, susiduriam ir su sunkumais: tenka daugiau laiko skirti planuojant operacijos eigą, pastatant robotą, todėl labai svarbus komandinis darbas“, – įspūdžiais dalijasi J. Kuliavas.
Doc. dr. A. Dulskas džiaugiasi, kad technologinė pažanga įsitvirtino ir NVI, kuriame bus atliekamos pasaulinio lygio robotu asistuojamos chirurginės operacijos: „Įspūdžiai patys geriausi, džiugu būti pagaliau įžengus į robotikos pasaulį, pagaliau prisijungėme prie Lietuvos ligoninių, atliekančių šias operacijas, ir pagaliau galime vėl lygiuotis su pirmaujančiais pasauliniais vėžio centrais“, – mintimis dalijasi gydytojas chirurgas.
Pacientai greičiau atsigauna po operacijos, chirurgai – labiau tikslūs
Anot doc. dr. A. Dulsko, robotu asistuojama operacija labai primena laparoskopinę operaciją.
„Pati operacija visiškai niekuo nesiskiria. Atliekama ta pati operacija – jos eiga panašesnė į laparoskopinės operacijos. Tačiau skirtumas yra gera vizualizacija, geras struktūrų matymas, galimybė išsaugoti pačius smulkiausius nervus, o be to – nėra žmogiškojo rankų tremoro. Todėl galima atlikta pačias preciziškiausias operacijas, siuvimas tampa labai paprastas“, – robotu asistuojamos operacijos privalumus vardija doc. dr. A. Dulskas.
Taigi, kokia robotu asistuojamos operacijos nauda pacientui? Anot doc. dr. A. Dulsko, tokios operacijos pacientui leidžia greičiau sveikti. „Didžiausia nauda, žinoma, yra ta, jog išlaikomi visi minimaliai invazyvios operacijos privalumai – maži pjūviai, greitas atsigavimas. Kada puikiai matomi ir išsaugomi nervai – greičiau atsistato funkcija: tiek tuštinimosi, tiek šlapinimosi, tiek seksualinė. Todėl galima kalbėti ne tik apie geresnius onkologinius rezultatus, tačiau ir funkcinius“, – pasakoja gydytojas chirurgas.
Anot J. Kuliavo, robotu asistuojama operacija turi nemažai privalumų ir ją atliekančiam chirurgui. „Robotu asistuojama chirurgija turi labai daug panašumų su laparoskopine, tačiau robotinė chirurgija yra žingsnis į priekį tobulėjant medicinai. Chirurgas įgauna papildomų galimybių atlikti manipuliacijas, ypač esant sudėtingesniems atvejams. Chirurgo judesiai atliekant operaciją gali būti preciziškesni, taip pat gydytojui nereikia stovėti prie operacinio stalo, jis sėdi prie konsolės, lėčiau pavargsta. Turint laparoskopinės chirurgijos patirties įprasti atlikti robotu asistuojamą operaciją yra žymiau lengviau“, – sako gydytojas chirurgas.
Robotinės chirurgijos kursai buvo organizuoti Vilniuje, įmonė, kuri gamina robotus ir jų atstovai organizavo mokymus, be kurių nebūtų galima operuoti su šiuo robotu. „Tik pabaigus šiuos kursus įgaunama teisė pradėti operuoti su robotu. Taip pat pirmosios operacijos atliekamos prižiūrint patyrusiam specialistui. Per pirmąją operaciją buvo atvykęs kolega iš Lenkijos, kuris turi didelę patirtį su šiuo robotu“, – pasakoja J. Kuliavas.
Be abdominalinių, NVI taip pat bus atliekamos robotu asistuojamos operacijos dėl prostatos, ginekologinio vėžio. Taigi, kaip bus atrenkami pacientai, kuriems prireiks tokių operacijų? „Manau, kad beveik visas operacijas galima atlikti roboto pagalba, tačiau nematau prasmės taip stengtis daryti. Robotinė chirurgija šiuo metu žymiai brangesnė, dažnai užtrunka ilgiau, nes reikia atsižvelgti į roboto pajungimo laiką ir kitus niuansus. Todėl pacientų ir operacijų atrinkimas yra būtinas. Ir robotinė chirurgija turėtų būti taikoma ten kur jos didžiausias pliusas, pvz.: tiesiosios žarnos vėžio atveju“, – sako J. Kuliavas.
Technologinis proveržis Lietuvoje ir pasaulyje
Taigi, kodėl pasaulyje apskritai atsirado poreikis robotinei chirurgijai? „Naujos technologijos dideliu greičiu veržiasi į visas gyvenimo sritis, taip pat ir į mediciną. Robotai nėra kažkas labai naujo ar neįprasto. Medicinoje jie jau bene 50 metų. Poreikis atsiranda norint minimalizuoti operacijas, jas atlikti milimetro tikslumu, kas, deja, žmogui ne visada pavyksta, kitaip nei robotui. Kitas dalykas – robotas niekada nebus pavargęs, perdegęs, jo emocijos netrukdys darbui“, – pasakoja doc. dr. A. Dulskas.
Tiesa, gydytojas chirurgas atkreipia dėmesį, kad nuo pasaulinių tendencijų Lietuva atsilieka daugiau, nei dešimtmečiu. „Lietuvoje pirmosios roboto asistuojamos operacijos atliktos 2018 m. Pasaulyje 1985 m. roboto PUMA pagalba buvo imamos smegenų biopsijos. „2001 m. atlikta pirmoji transatlantinė operacija, kai chirurgas sėdėdamas Niujorke operavo pacientą, esantį Strasbūre. Vėliau robotikos vystymasis buvo siejamas su Da Vinči vardu, kuris rinkoje yra daugiau nei 20 m. Tad, grubiai kalbant, Lietuva nuo pasaulinių tendencijų atsilieka apie 15 m.“, – pasakoja doc. dr. Audrius Dulskas.
Atliekant robotu asistuojamas operacijas itin svarbus komandiškumas
Pasak NVI Anesteziologijos, reanimacijos ir operacinės skyriaus vedėjo gydytojo anesteziologo reanimatologo dr. Renato Tikuišio, dėl roboto asistuojamų operacijų technologinio pažangumo atsiranda naujų iššūkių ir anesteziologo darbe, kuris reikalauja nuolatinio stebėjimo ir gebėjimo prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, užtikrinti optimalų paciento komfortą bei saugumą per operaciją.
„Anesteziologui dalyvaujant robotu asistuojamoje operacijoje keičiasi kelios svarbios sąlygos. Paciento padėtis operacijos metu yra nestandartinė, todėl vyksta kraujotakos persiskirstymas, keičiasi hemodinamika. Anesteziologo užduotis – atitinkamai valdyti anestezijos eigą, kad užtikrintume paciento saugumą ir gyvybines funkcijas. Taip pat būtina veiksminga komunikacija su chirurgu ir robotinės chirurginės sistemos asistentais siekiant koordinuoti veiksmus užtikrinant saugią ir kokybišką paciento priežiūrą per operaciją. Ypatingas dėmesys skiriamas paciento raumenų atpalaidavimui – tai sudėtingas procesas, reikalaujantis atidumo, tikslumo ir nuolatinio stebėjimo, lengvinantis robotinės chirurginės sistemos judėjimą ir mažinantis potencialius traumos pavojus. Na, ir operacijos trukmė: robotinės procedūros užtrunka ilgiau, todėl anesteziologui reikia efektyviai valdyti ilgą anestezijos laikotarpį, vengti paciento hipotermijos“, – išsamiai aiškina dr. R. Tikuišis.
Pirmosios robotu asistuojamos operacijos komandoje dirbo gydytojos anesteziologės reanimatologės Viktorija Silevičienė, Lina Buckuvienė ir Vaida Lukoševičienė.
Visame robotu asistuojamos chirurgijos procese su chirurgų komanda dalyvauja ir operacinės slaugytojai. „Slaugytojų darbas šiose operacijose ypatingai reikšmingas, reikalaujantis daug specifinių žinių ir įgūdžių. Pasirengimas robotu asistuojamai operacijai užtrunka ilgai ir prasideda gerokai anksčiau nei pacientas atsiduria operacinėje: paruošiama darbui sudėtinga įranga, surenkamos būtinos priemonės. Operacijos metu operacinės slaugytojai užtikrina sklandų įrangos darbą, asistuoja chirurgams, bendradarbiauja su kitais operacinės komandos nariais”, – sako NVI Anesteziologijos, reanimacijos ir operacinės skyriaus vyresnioji slaugos administratorė Jolanta Makauskienė.
Robotu asistuojama chirurgija neša ilgalaikę finansinę naudą sveikatos apsaugos sistemai
Anot NVI direktoriaus pavaduotojo klinikai, gydytojo urologo dr. Mariaus Kinčiaus, robotu asistuojama chirurgija yra inovatyviausia ir greičiausiai tobulėjanti chirurgijos sritis. „NVI yra trečia gydymo įstaiga Lietuvoje, kurioje pradėtos robotu asistuojamos operacijos. Robotu asistuojama chirurgija yra tiksli, saugi ir pacientui, ir chirurgui. Robotas pilnai atkartoja chirurgo riešo bei rankų judesius, todėl jam yra daug patogiau. Robotu asistuojamose operacijose yra suteikiamas padidintas trijų matmenų vaizdas, papildomos viena ar dvi darbo rankos, užtikrinami stabilūs kameros judesiai, pacientui kyla mažiau komplikacijų. Robotu asistuojamos operacijos itin efektyvios operuojant mažojo dubens organus – tiesiąją žarną, šlapimo pūslę, prostatą, ginekologinius organus. NVI bus atliekamos pilvo, prostatos, ginekologinės robotu asistuojamos operacijos“, – robotu asistuojamos chirurgijos privalumus vardija dr. M. Kinčius.
Anot NVI direktoriaus pavaduotojo klinikai, nors robotu asistuojama chirurgija yra brangi, ji neša ilgalaikę finansinę naudą sveikatos apsaugos sektoriui.
„Tiek kalbėdami apie inovatyvių vaistų prieinamumą, tiek apie robotu asistuojamą chirurgiją, Lietuvoje esame atsilikę nuo Vakarų šalių. Jei kalbėtume apie onkourologiją, perversmas robotu asistuojamoje chirurgijoje pasaulyje įvyko prieš 15 metų. Įstaigai turėti robotą yra prestižas. Lietuvoje robotu asistuojamos operacijos pradėtos 2018 m. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Įstaiga šias operacijas atlieka iš savo lėšų. Labai apmaudu, kad valstybė neranda finansinės eilutės, kad šios operacijos būtų atliekamos PSDF lėšomis. Šiandien tiek NVI, tiek VUL Santaros klinikose, tiek Klaipėdos universitetinėje ligoninėje robotu asistuojamos operacijos yra atliekamos iš įstaigų „kišenės“, kadangi jos yra apmokamos kaip laparoskopinės operacijos. Tačiau robotu asistuojamos chirurgijos kaštai yra žymiai didesni.
Atlikus robotu asistuojamą operaciją, pacientas patiria mažiau komplikacijų, greičiau atsigauna, grįžta į darbus. Nepaisant didesnės robotu asistuojamos chirurgijos kainos, robotinėms chirurginėms sistemoms reikalingų specializuotų instrumentų ir kai kurių vienkartinio panaudojimo priemonių, ilgalaikė finansinė nauda gali būti pasiekiama dėl mažesnio pooperacinio pacientų sergamumo, mažesnio komplikacijų skaičiaus, retesnio pakartotinių hospitalizacijų poreikio po operacijų. Todėl labai reikia, kad valstybė tai įvertintų ir rastų būdų kompensuoti šias operacijas. Įstaigos šias roboto asistuojamai chirurgijai naudojamas priemones pirko iš savų lėšų, projektinių pinigų. Tačiau roboto priežiūra kasmet kainuoja. Jei kalbėtume apie inovatyvius vaistus, kartais vieno paciento gydymas mėnesiui gali kainuoti ir 10 tūkst. eurų. Kalbėdami apie robotu asistuojamą operaciją, turime omenyje papildomus 1,5 – 2 tūkst. eurų. Nemažai daliai pacientų ši chirurgija yra vienintelis gydymo metodas, kai po atliktos robotu asistuojamos operacijos nereikia papildomo gydymo, pvz., chemoterapijos ar spindulinės terapijos“, – reziumuoja dr. M. Kinčius.
Inf. šaltinis: pranešimas spaudai
Konkurentai ar kolegos? Populiariausi mitai, trukdantys robotams įsilieti į darbo rinką
2024 01 05 10:54Kuomet darbovietėje atsiranda naujų technologijų, neretai kyla klaidingų įsitikinimų ar mitų, gąsdinančių darbuotojus. Viena tokių technologijų yra pramoniniai robotai – darbuotojai baiminasi ne tik dėl jų valdymo niuansų, bet ir kad šie užims jų darbo vietą. Ekspertai ramina: technologijos diegiamos tam, kad paspartintų įmonės procesus ir palengvintų pačių darbuotojų darbą.
Asociatyvi nuotr.
Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, 2022 metais viso pasaulio gamyklose buvo įrengta kiek daugiau nei 553 tūkst. pramoninių robotų. Išankstiniai 2023-iųjų duomenys rodo, kad šiemet buvo įdiegta dar apie 593 tūkst. robotų, o jei dabartinės tendencijos nesikeis, 2024-aisiais viso pasaulio gamyklose atsiras dar 622 tūkst. jų.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis sako, kad robotų skaičius nenumaldomai augs ir tolimoje ateityje, nes procesų robotizavimas itin palengvina ir paspartina įmonės darbą.
„Kadangi žinia apie robotizacijos privalumus ir naudas sklinda vis garsiau, atsiranda ne tik daugiau įmonių, kurios pastebi jų efektyvumą, bet ir tam tikrų mitų, gąsdinančių darbuotojus. Pavyzdžiui, išgirdę, kad darbo vietoje atsiras robotas, darbuotojai kartais baiminasi, kad nemokės jo valdyti, reikės specialaus išsilavinimo ar kokių nors programavimo žinių, tačiau tai nėra tiesa. Žinoma, gali prireikti tam tikrų įgūdžių, kurie leistų geriau perprasti arba darbuotis su robotizuota technika, bet tam tikrai nereikia ilgų mokymosi metų ar specialaus išsilavinimo. Dauguma šiuo metu kuriamų robotų yra patogūs naudoti ir nereikalaujantys specifinių žinių“, – teigia vadovas.
Kaip to pavyzdį pašnekovas įvardina CNC pjovimo stakles, kurių pagalba pagal kompiuterinėje programoje nustatytą kontūrą išpjaunama ypač tiksli detalė iš plastiko, metalo, medžio, keramikos ir kitų medžiagų. Kai prieš 15 metų jos atsirado darbo rinkoje, pasigirdo abejonės, ar jos sugebės atlikti tokį precizišką darbą, kokį iki tol rankiniu būdu darydavo patys darbuotojai, tačiau šiandien daugeliui būtų sunku įsivaizduoti savo darbo dieną be šių staklių.
„Be to, kartais manoma, kad robotai atims žmonių darbo vietas, tačiau dažnu atveju tie žmonės, kurie bijo netekti savo darbo, ilgainiui visgi pripranta ir darbuojasi kartu su robotais. Tam tikrais atvejais, kai robotams patikima, pavyzdžiui, dažų purkštukų priežiūra, ne tik pagreitinami darbo procesai, bet ir saugoma žmogaus sveikata – nebereikia turėti artimo kontakto su kenksmingomis medžiagomis. Robotizacija taip pat supaprastina naujų darbuotojų apmokymo procesą, nes visa reikalinga informacija pavaizduojama ekranuose, todėl naujam darbuotojui, kuris atėjęs į nepažįstamą vietą ir taip turi daug ko išmokti, nereikia papildomai atsiminti, ką daryti toliau ir kokia turėtų būti veiksmų seka“, – dalinasi D. Lasionis.
Pašnekovas teigia, kad darbdavius gąsdina kiek kiti aspektai – pramoninių robotų atsiperkamumas, įdarbinimas ir maksimalus jų potencialo išnaudojimas.
„Technologijos ilgainiui atsipirks, bet svarbu suprasti ir tai, jog įsidiegus tokio tipo inovacijas didėja ir pačios įmonės konkurencingumas. Tuo tarpu darbuotojai turėtų suprasti, jog naujovės kuriamos ne tam, kad jų profesija taptų sunkesnė, priešingai – taip norima palengvinti jų fizinį darbą, tuo pačiu paspartinant ir pačios įmonės procesus“, – sako jis.
Gali dirbti 24 val. per parą
Apšvietimo technologijas vystančios įmonės „BaltLED“ Gamybos ir aptarnavimo skyriaus vadovė Žydrūnė Šilingė teigia, kad įmonėje jau kurį laiką yra keletas robotizuotų procesų, o darbuotojų reakcija į pasikeitimus darbovietėje buvo teigiama.
„Diegėme naują nišą, kuri mūsų darbe dar nebuvo vykdoma – pradėjome pjaustyti ir gaminti kartonines dėžes, į kurias supakuojame užsakymus. Daugeliui darbuotojų tai kaip tik sukėlė teigiamas emocijas, jiems buvo smalsu pamatyti, kaip visa tai atrodys, kaip veiks pats robotas ir ar šis sprendimas palengvins mūsų kasdienius procesus“, – prisimena ji.
Pašnekovė priduria, kad robotizavimas išties palengvino ir pagreitino įmonės procesus, o labiausiai išsiskiria robotų greitis ir produktyvumas – esant poreikiui, jie gali dirbti 24 val. per parą, sumažėja gamybos kaštai, išvengiama žmogiškųjų klaidų.
„Diegiant tokias automatines sistemas, visuomet skaičiuojame atsiperkamumą. Šiuo atveju jį pastebėjome iškart – mūsų užsakymai įprastai supakuojami į nestandartinio dydžio dėžes, o tai reiškia, kad iki procesų robotizavimo iš tiekėjų, kurie vykdo tik tam tikro dydžio užsakymus, turėjome užsakinėti ženkliai daugiau žaliavų, negu mums iš tikrųjų reikėdavo. Šiuo metu jau užsakinėjame tik didelius standartinius kartono lakštus, nes reikiamą pakuočių kiekį galime išsipjauti ir pasigaminti patys. Be to, mūsų sandėlis tapo erdvesnis, nebereikėjo jo „užkišti“ perteklinėmis atsargomis, o tuo pačiu paspartinome ir medžiagų pakavimo procesus“, – dalinasi Ž. Šilingė.
Skaičiuojama, kad pasaulyje daugiausiai robotizuotų sprendimų šiuo metu aptinkama elektronikos (39 proc.), automobilių (34 proc.), metalo apdirbimo (16,5 proc.), plastiko ir chemijos (6,5 proc.) ir maisto (4 proc.) pramonės srityse. D. Lasionio teigimu, Lietuva taip pat sparčiai investuoja į pramoninius robotus – 2018 metais šalyje buvo apie 2,4 proc. įmonių, investavusių į pramoninius robotus, tačiau 2022 metais jų skaičius augo iki 3,1 proc.
„Toks tendencingas augimas liudija ne tik verslo pasirengimą technologiniam pokyčiui, bet ir mūsų įmonių gebėjimą inovuoti bei prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos reikalavimų. Panašu, kad verslo atstovai vis dažniau supranta, jog robotizacija ne tik optimizuoja darbinius procesus, bet ir suteikia galimybę augti bei konkuruoti su užsienio įmonėmis, su kuriomis anksčiau galbūt net nebūtume konkuravę“, – reziumuoja jis.
Inf. šaltinis: pranešimas spaudai
Paslėptas incidentas: „Tesla“ gamykloje robotas sužeidė darbuotoją perdūręs jį savo „žnyplėmis“
2023 12 29 10:24Milžiniškoje bendrovės gamykloje Teksase „Tesla“ inžinierių sužeidė robotas, kuris jį prispaudė prie sienos, rašo skynews.com. Incidentas įvyko prieš dvejus metus, tačiau iki šiol nebuvo paviešintas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Du liudininkai pasakojo JAV technologijų svetainei „The Information“, kad robotas „įkišo žnyples“ į vyro nugarą bei ranką, dėl ko iš šių vietų plūstelėjo kraujas.
Kitam darbuotojui paspaudus avarinio stabdymo mygtuką, inžinieriui pavyko ištrūkti iš roboto gniaužtų ir jis nukrito į metalo laužui surinkti skirtą lataką, „palikdamas už savęs kraujo pėdsaką“, pasakojo vienas iš liudininkų.
Incidentas įvyko, kai inžinierius programavo programinę įrangą, valdančią robotus, kurie iš aliuminio pjauna automobilių dalis, pranešė „The Information“.
Du robotai buvo išjungti, tačiau trečiasis netyčia liko įjungtas. Atlikdamas įprastus judesius, jis sugavo darbuotoją savo žnyplėmis.
Po 2021 m. įvykusio incidento faktą liudiją „Tesla” priežiūros institucijoms pateiktas įrašą apie sužalojimą. Jame buvo nurodyta, kad sužalojimo tipas yra „plėštinė, pjautinė arba durtinė žaizda“, o „priežastinis objektas“ – robotas.
Visgi nėra aišku, ar jos sureagavo – kaip nurodo leidinys „Fortune“, Federalinė darbuotojų saugos ir sveikatos administracija, atsakinga už darbo vietų saugą, 2021-2022 m. „Tesla“ gamyklą Ostine, Teksaso valstijoje tikrino tik kartą per metus.
Tuo tarpu, kitoje „Tesla“ gamykloje Fremonte, Kalifornijoje, 2021 ir 2022 m. atlikta po devynis saugos patikrinimus, o 2023 m. gamykla tikrinta keturis kartus.
Kartais incidentai baigiasi mirtimi
Šių metų rudenį buvo pranešta apie mirtiną incidentą Pietų Korėjoje, kai robotas mirtinai sutraiškė žmogų, nes nesugebėjo jo atskirti nuo maisto dėžių, kurias tvarkė.
Kaip informavo BBC, incidentas įvyko, kai keturiasdešimtmetis robotikos įmonės darbuotojas tikrino robotą.
Roboto ranka, supainiojusi vyrą su daržovių dėžute, griebė jį ir prispaudė kūnu prie konvejerio juostos, sutraiškydama veidą ir krūtinę, pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“.
Jis buvo išgabentas į ligoninę, bet vėliau mirė.
Pasak „Yonhap“, robotas buvo atsakingas už dėžių su paprikomis kėlimą ir jų perkėlimą ant padėklų.
Vyras tikrino roboto jutiklių veikimą prieš lapkričio 8 d. numatytą bandomąjį važiavimą pipirų rūšiavimo gamykloje Pietų Gjongsango provincijoje, priduria agentūra, cituodama policiją.
Iš pradžių bandymas buvo numatytas lapkričio 6 d., tačiau dėl roboto jutiklio problemų jis buvo atidėtas dviem dienoms, rašo BBC.
Nors incidentai, kai robotai mirtinai sužaloja žmogų reti, pirmasis toks įvykis užfiksuotas beveik prieš 45 metus.
Pirmuoju žmogumi, žuvusiu nuo roboto rankos, laikomas amerikietis „Ford“ gamyklos darbuotojas Robertas Nicholas Williamsas. Jaunas vyras žuvo 1979 m. sausio 25 d. po industrinio roboto rankos padarytų sužalojimų.
Inf. šaltinis: 15min.lt
„Tesla“ pristatė pažangiausią savo sukurtą robotą „Optimus Gen 2“
2023 12 27 12:58Tai yra antroji „Tesla“ humanoidinio roboto karta. Jis sukurtas kaip bendros paskirties mašina, galinti padėti žmonėms įvairiose srityse. Dėl naujų rankų, pėdų, kaklo ir kūno robotas atrodo panašesnis į žmogų.
Mokslininkai sukūrė robotinę trečiąją ranką
2023 12 21 10:31Ją galima valdyti akimis ir krūtinės raumenimis. Mokslininkai mano, kad tokios papildomos galūnės galėtų būti svarbiais įrankiais chirurgams ar pramoninį darbą dirbantiems žmonėms.
Mokslininkų komanda sukūrė „teksto į judesį“ sistemą
2023 12 18 12:11Tokijo universiteto mokslininkai sukūrė humanoidinį robotą „Alter3“, kuris gali generuoti judesius naudodamas GPT-4 kalbos modelį. Sistema leidžia robotui iššifruoti žmogaus kūno judesių išraišką ir atlikti atitinkamus veiksmus.