50 prieš 162: liūdna Lietuvos robotizacijos statistika pasaulyje
2025 05 12 08:38Vis dažniau kalbame apie robotizaciją, technologinį proveržį Lietuvoje, tačiau statistika liūdinanti. „Deja, nuo Europos vidurkio atsiliekame tris kartus, Pasaulinė robotų asociacija skelbia, jog šiuo metu Lietuvoje 53 pramoninių robotų tenka 10 tūkstančių pramonės darbuotojų, kai pasaulio vidurkis yra 162 pramonių robotų 10 tūkst. pramonės darbuotojų, o Europos vidurkis yra apie 142 pramonių robotų 10 tūkst. pramonės darbuotojų. Tad liūdina, jog atsiliekame, bet džiugina, kad Lietuvoje turime didelį potencialą robotizacijos srityje, mūsų šalyje kiekvienais metais robotų gamybos poreikis auga 20 procentų“, – teigia robotų gamintojo „KUKA Nordic AB“ pardavimų vadovas Baltijos šalims Dalius Grakavinas.
Robotai parodoje „Balltechika“. Organizatorių foto
Gegužės 14–16 dienomis 30–ąjį kartą Vilniuje esančiame Lietuvos parodų ir kongresų centre „LITEXPO“ įvyks tarptautinė specializuota gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų paroda „Balttechnika“, kur dalyvaus ir D. Grakavinas, kartu su kolegomis pažindinsiantis dalyvius su gamybiniais robotais.
Robotizacijos iššūkiai Lietuvos gamyboje
Prieš dvidešimt penkerius metus D. Grakavinas pradėjo studijuoti automatiką, tad technologijos lydi jį ne vieną dešimtmetį. Dvidešimt metų praleidęs technologijų pardavimuose, prieš maždaug ketverius metus vyras nėrė į robotizacijos sritį. Dalius neslepia, jog tąkart jautėsi atsidūręs lyg kryžkelėje. „Tuo metu stovėjau ties strateginiu pasirinkimu: mačiau galimybę pasukti į sritį, kuri taps ne tik nauju karjeros etapu, bet ir būdu prisidėti prie prasmingo pokyčio – skatinti Lietuvos verslus ir gamybos įmones žengti robotizacijos link. Tikėjau, kad robotika taps neatsiejama konkurencingo verslo dalimi, ir šiandien tuo įsitikinu kasdien“, – sako vieno iš robotų gamintojo pardavimų vadovas Baltijos šalims.
Vokietijos įmonė „Kuka“ gamina ne tik robotus, bet ir programinę įrangą, kuri skirta skaitmeniniams dvyniams kurti arba robotams programuoti bei valdyti. Baltijos šalyse D. Grakavinas su kolegomis atlieka robotų bei programinės įrangos tiekimą pramonei bei gamybai ir verslo įmonėms, kurios integruoja robotikos sprendimus Baltijos šalyse.
Pastaraisiais metais Lietuvos gamybos įmonės bei verslai robotizuojasi dėl stipraus darbo jėgos trūkumo. Tiek Lietuvos didmiesčių, tiek regionų gamybos įmonėse labai trūksta darbuotojų, vadovai susiduria su didžiule problema. „Pavyzdžiui, darbuotojai dirba sunkius pasikartojančius fizinius darbus, tad čia jiems robotizacija gali pagelbėti. Taip pat gamybos srities vadovai bei verslininkai susiduria su didžiuliais darbuotojų išlaikymo kaštais, nes kiekvienais metais atlyginimai didėja. Kadangi darbo vieta tampa brangesnė, visi gamintojai ieško būdų, kaip efektyvinti, automatizuoti gamybą, padidinti produktyvumą bei našumą. Be abejo, svarbi ir konkurencija tarptautiniu mastu – mūsų gamybos įmonių rankų darbo jėga konkuruoja su šalimis, kur stipriai išsivysčiusi automatizacija bei robotizacija ir produkcija pagaminama žymiai pigiau. Tad mes kito kelio nebeturime, tik diegiant kuo daugiau automatizacijos, robotizacijos galima padidinti našumą, efektyvumą bei išlikti konkurencijos lauke“, – sako robotų gamintojo pardavimų vadovas.
Įtakos turėjo sovietmečiu įsigalėjusi žmogiškoji jėga
Anot D. Grakavino, robotizacija, dirbtinio intelekto sprendimai pramonėje yra esminiai veiksniai, galintys prisidėti prie mūsų šalies industrinio proveržio.
„Mano asmenine nuomone, Lietuvoje turime pakankamai įsišaknijusį įsitikinimą, jog mūsų darbas turi būti paremtas žmogiškąja jėga. Mes mažiau investuojame į technologijas, tačiau daugiau į žmogiškąją jėgą arba rankų darbą, darbuotojų produktyvumą bei motyvaciją. Žiūrint į „Pramonė 4.0“ koncepciją, galima prisiminti Lietuvos istoriją: beveik penkis dešimtmečius mūsų šalyje buvo sovietmetis, kur pramonė paremta žmogiškąja jėga – per tą laiką išmokta gerai valdyti žmones. Tai mūsų gamybos srityje matosi ir dabar – vadovai bei verslininkai neskuba įdarbinti technologijų“, – tikina D. Grakavinas.
Pasaulyje pirmieji robotai gamybai buvo sukurti septintajame dešimtmetyje. D. Grakavinas pasakoja, jog Lietuvai atgavus nepriklausomybę neskubėta diegti technologijų gamyboje. Tačiau viena iš pirmųjų įmonių mūsų šalyje, savo gamyboje įsidiegusi robotus, – tai buvusi viena didžiausių gamyklų Lietuvoje ir viena didžiausių spalvotų kineskopų gamintojų Europoje, Panevėžio gamykla „Ekranas“.
Kita problema, prisidedanti prie mažesnio robotizacijos įgalinimo Lietuvos gamybos srityje, – vyraujanti užsakomoji pramonė. Pasak D. Grakavino, tam tikrus gaminius klientas kuria užsienyje ir atsiunčia brėžinius, kad produktas būtų pagamintas Lietuvoje. „Tokiu atveju mūsų gamintojai neturi laisvės kurti produktų. Jeigu tu nekontroliuoji paties produkto, jo dizaino, sukurtą gaminį perduodi gamybai, labai sunku taikyti robotizaciją. Žinoma, mūsų baldininkai gamina baldus ir didžiausiai baldų gamintojai pasaulyje, kuri, nors ir rūpinasi dizainu bei pačia supakavimo koncepcija, marketingu, tačiau gamybą palieka baldininkams“, – teigia D. Grakavinas.
Pasak D. Grakavino, jeigu Lietuva dar daugiau kurtų savo unikalių produktų, rūpintųsi visa gamybos grandine, marketingu ir pardavimu, – technologinės automatizacijos padėtis pagerėtų.
Naujos kartos vadovai atneša naują požiūrį į robotizaciją
D. Grakavinas Lietuvos gamintojus bei verslininkus skatina nebijoti investuoti į naujausias technologijas, robotus bei automatizaciją. „Suprantu, kartais sudėtinga deleguoti užduotis, lengviau ištransliuoti darbuotojui: „Petrai, nueik ir atnešk“, – o to robotui nepasakysi, nes įrenginyje turi būti aiškios suprogramuotos instrukcijos ir konfigūracijos.“
Jis pastebi ir gerą poslinkį mūsų šalies gamybos srityje, mat vadovai keičiasi. Pasak D. Grakavino, artėjame prie tos ribos, jog 35-erius metus mūsų šalis yra nepriklausoma, tad ateina nauja vadovų karta. „Jie įdarbina efektyviau ir greičiau technologijas, tad tikiu, jog vienaip ar kitaip technologinis proveržis mūsų šalyje įvyks.“
Kalbėdamas apie technologijų, robotikos ateitį mūsų šalyje, D. Grakavinas ragina nepamiršti kompleksinių sprendimų, kurie prisidėtų prie robotikos inžinerijos specialistų atsiradimo. Šiandien šie specialistai nėra rengiami Lietuvos aukštosiose mokyklose, mat robotikos specialistų poreikio neturėta, tad šiandien šios srities darbuotojai ateina iš automatikos, inžinierijos, informatikos, mechanikos specialybių. Tad, D. Grakavino teigimu, verslas, mokyklos, universitetai, švietimo sistema turi įsitraukti į procesą ir tikslingai dirbti.
„Lietuvos mokyklose turime dirbti jau su 8–9 klasių mokiniais – kalbėti apie technologines ir inžinerines specialybes, pasakoti apie robotizaciją, automatizaciją gamybos bei verslo srityse. Turime juos skatinti mokytis matematiko, fizikos, informatikos, siekti aukštų mokslo rezultatų tam, kad mokinių pasirinkimai ateityje judėtų robotizacijos link“, – sako D. Grakavinas.
Beje, D. Grakavinas džiaugiasi grįžusiais lietuviais iš užsienio, kurie patys su robotizacija dirbo pramonės, gamybos bei verslo srityse, ir tą gerąją patirtį parsiveža į mūsų šalies pramonę.
Gegužės 14–16 dienomis 30–ąjį kartą Vilniuje esančiame Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ įvyksiančioje tarptautinėje specializuotoje gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodoje „Balttechnika“ bus galimybė visiems lankytojams bei dalyviams Lietuvos robotikos ir automatikos klasteryje gauti nemokamų konsultacijų apie skaitmenizavimą, robotiką ir dirbtininį intelektą. „Lietuvai turime parodyti visas naujienas bei tendencijas, pasidalinti žiniomis iš technologijos bei gamybos srities“, – teigia D. Grakavinas.
Inf. šaltinis: pranešimas žiniasklaidai
Moderni, šiuolaikinė gamyba neįmanoma be inžinerijos
2025 05 11 15:24Skaitmenizacija, automatizacija, robotika ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia pramonės veidą, o kartu – ir inžinieriaus vaidmenį joje. Jei anksčiau pramonės įmonei pakakdavo šaltkalvio mechaniko ir elektriko, tai dabartiniai reikalavimai inžinieriui – kur kas didesni. Deja, panašu, kad inžinierių Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau trūks.
Inžinerija pramonėje. „ELINTA Robotics“ nuotrauka
Nors pernai inžinerines studijas mūsų šalyje pasirinko daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, šis skaičius vis dar nepakankamas, kad patenkintų sparčiai modernėjančios pramonės poreikius. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės (LINPRA) vadovas Darius Lasionis sako, kad šioje srityje būtini pokyčiai.
„Vaikų ir jaunimo susidomėjimas tiksliaisiais mokslais vis dar pernelyg menkas, o profiliavimo sistema mokyklose neskatina jaunimo rinktis technologines specialybes. Siekiant proveržio šioje srityje, būtinas ir politinis sprendimas – kad inžinerijai, inovacijoms ir naujoms technologijoms būtų suteiktas prioritetas“, – įsitikinęs D. Lasionis.
Jam pritaria ir UAB „ELINTA Robotics“ direktorius Aurelijus Beleckis, akcentuojantis, kad Lietuvai būtina turėti aiškią valstybinę strategiją, orientuotą į inžinerijos ir technologijų vystymą.
Pasak jo, viena svarbiausių problemų – kad mūsų švietimo sistema vis dar nepakankamai orientuota į praktinius įgūdžius, o norint paruošti ateities specialistus, technologinį raštingumą būtina pradėti formuoti nuo mažens.
Inžinierių vaidmuo tampa strateginis
Šiuolaikinis inžinierius privalo išmanyti daugybę sričių – nuo mechanikos ir elektronikos iki programavimo.
„Dabar viskas persipynę – mechatronika, automatika, skaitmeninės valdymo sistemos. Be programavimo, be duomenų analizės, be plataus technologinio mąstymo niekur nepajudėsi“, – teigia A. Beleckis.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius keliolika metų gamybos pramonėje įvyko esminis lūžis. Šiandien vien automatizacijos jau nebeužtenka – diegiamos išmaniosios, duomenimis paremtos sistemos, įmonės pradeda naudoti dirbtinio intelekto modelius, kurie gali realiuoju laiku analizuoti procesus, optimizuoti gamybą ir netgi prognozuoti įrenginių gedimus.
„Robotizėjantis pasaulis“: ar Lietuva neatsiliks?
Pramoninių robotų pasaulyje plėtrą stebinčios tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, pernai pasaulyje buvo 4,3 mln. pramoninių robotų. Palyginti su 2023-aisiais, šis skaičius išaugo dešimtadaliu.
„Lietuvoje šiuo metu 10-čiai tūkstančių pramonės srityje dirbančių žmonių tenka maždaug 50 pramoninių robotų. Tai nėra blogai, nes vos prieš dešimt metų šis skaičius mūsų šalyje nesiekė ir dešimties. Iš kitos pusės – Europos vidurkis šiuo metu yra apie 130 robotų, Vokietijoje – arti 400, o, pavyzdžiui, Singapūre – netgi virš tūkstančio. Tad turime ne tik erdvės augti, bet ir būtinybę tai daryti“, – įsitikinęs A. Beleckis, labiausiai nuogąstaujantis dėl Kinijos.
„Kinija jau seniai nebėra vien pigios darbo jėgos šalis. Dabar tai – tikras technologijų monstras, besivystantis sunkiai suvokiamais greičiais. Kartu su gamybos robotizacija Kinijoje sparčiai vystosi ir daiktų internetas, duomenų centrai bei dirbtinis intelektas. Lietuvai tai – raudonas signalas, kad būtina skubiai investuoti į šią sritį“, – perspėja ekspertas, pabrėžiantis, kad jei niekas nesikeis, jau per artimiausius keliolika metų Lietuva ir netgi visa Europa, kurios dalimi esame, gali tapti visiškai priklausoma nuo Kinijos technologijų ir jos ekonominės įtakos.
Išeitis yra
A. Beleckis taip pat atkreipia dėmesį, jog analizuojant turtingiausias ir labiausiai išsivysčiusias pasaulio valstybes, galima pamatyti, kad jos iš esmės yra arba turtingos gamtiniais resursais – nafta, dujomis, retaisiais metalais (Norvegija, Arabijos pusiasalio šalys, Rusija) – arba investuoja į švietimą, inovacijų kūrimą bei vystymą (Japonija, Pietų Korėja, Vokietija).
„Skurdžiausios pasaulio valstybės neturi nė vieno iš šių požymių, o turtingiausios turi arba viena, arba kita. Kažkokio trečiojo kelio į valstybės klestėjimą tiesiog nėra. Lietuvai pirmasis variantas neaktualus, tačiau antrąjį tikrai galime susikurti“, – įsitikinęs A. Beleckis.
Pripažindamas, kad situacija sudėtinga, ekspertas neabejoja, kad tai galime pakeisti.
„Nuosekli ir vizionieriška valstybės politika gali paversti technologijų stokojančią šalį globaliu inovacijų centru. Mes, kaip valstybė, šiuo metu stovime kryžkelėje ir turime apsispręsti – ar būsime inovacijų kūrėjai, ar tik jų vartotojai. Inžinerija gali tapti mūsų strateginiu keliu į pažangią, konkurencingą ekonomiką, bet tam reikia politinių sprendimų ir bendros valstybės strategijos, kurios, deja, Lietuvoje mes ir neturime“, – sako A. Beleckis.
Inf. šaltinis: pranešimas žiniasklaidai
Technologijų entuziastas realybę prilygina mokslinės fantastikos filmams: „Kiekvienas vaikas turės mokėti sukonstruoti robotą“
2025 05 10 10:52Technologijų entuziastas, aukščiausio lygio tarptautinius laurus skinančios Lietuvos moksleivių robotikos bendruomenės „Lituanica X“ vadovas, robotikos lygos įkūrėjas Algirdas Augustaitis įsitikinęs: kiekvienas vaikas iš prigimties yra inžinierius ir kūrėjas. Maži vaikai nuolat kažką konstruoja, dėlioja, stato pilis ar bokštus. Tačiau laikui bėgant, kiti interesai bei veiklos užvaldo jų dėmesį, ir jie liaujasi kurti. Kodėl tai įvyksta, ar tėvai ir pedagogai gali užkirsti tam kelią, kodėl kiekvienas vaikas turės mokėti sukonstruoti robotą, kaip išmokyti programuoti be kompiuterio – apie visai tai pokalbis su keturių vaikų tėčiu, verslininku, netikėtai pasukusiu į robotikos ir neformaliojo ugdymo kelią.
Gyvenimą pakeitęs sūnaus prašymas
 Robotikos bendruomenės „Lituanica X“ įkūrėjas Algirdas Augustaitis |
|---|
Nors vaikystėje bei paauglystėje A. Augustaitis domėjosi technika ir elektronika, tačiau labiau iš teorinės, o ne praktinės pusės. „Žinoma, dviratį išardyti ir vėl surinkti ar padėti tėčiui remontuoti automobilį tikrai mokėjau. Bet žaidžiau šachmatais, dalyvavau varžybose, tad laisvo laiko nelabai turėjau. O konstravimu domėjausi skaitydamas specializuotus konstruktoriams ir modeliuotojams skirtus žurnalus“, – pasakoja jis.
Baigęs mokyklą. A. Augustaitis pasirinko teisės mokslus, vėliau pasuko į verslo sritį. Gyvenimas gal būtų ir toliau tekėjęs ramia vaga, tačiau vieną dieną, prieš daugiau nei septynerius metus, iš penktoko sūnaus išgirdo prašymą: „Tėti, nupirk man LEGO robotikos rinkinį.“ Nupirkti neužteko, teko sukti galvą, kaip geriau jį panaudoti vaiko lavinimui.
„Supratau, kad norint išlaikyti sūnaus domėjimąsi robotika, didinti jo motyvaciją ir norą tobulėti reikalinga varžybinė veikla. Tiesiog tokie yra šiuolaikiniai vaikai – žaidybiniai elementai yra neatsiejama jų gyvenimo dalis. Pasidomėję, kokios varžybos vyksta, nusprendėme su sūnumi kurti komandą“, – apie tai, kaip Vilniaus jėzuitų gimnazijoje 2018 m. atsirado pirmoji iš keturių vaikų sudaryta „Lituanica X“ komanda, dalinasi A. Augustaitis. Taip prasidėjo robotikos bendruomenės kūrimo kelionė, kuri ilgainiui virto pagrindine veikla.
Išgyvenusi nelengvą pandemijos laikotarpį, 2022 m. „Lituanica X“ tapo Lietuvos čempione ir pelnė teisę atstovauti šaliai pasaulio čempionate JAV, kur buvo įvertinta už roboto dizainą. Stulbinanti sėkmė įkvėpė siekti daugiau – tais pačiais metais Ženevoje komanda iškovojo pergalę pasaulio robotikos olimpiadoje. Vėliau sezoną praleidę Nyderlandų robotikos lygoje, jie nusprendė nacionalinę lygą įsteigti Lietuvoje. O štai šių metų gegužės 10 d. Vilniuje vyks visus mokslo metus trukusio robotikos čempionato „Robot Games” super-finalas, tai pirmos tokio tipo varžybos Lietuvoje.
Ekranų laiką reikia riboti, o mokytis programuoti galima ir be kompiuterio
Nors A. Augustaitis yra vienas didžiausių technologijų entuziastų Lietuvoje, jis ragina tėvus ir pedagogus riboti vaikų laiką prie ekranų. „Jaunimo gyvenime ekranų neišvengsime, vaikai visa galva į juos pasinėrę, ir be abejo, yra tame ir teigiamų dalykų. Tačiau visgi ekranų naudojimo laiką skatinu, kiek tik įmanoma, sumažinti. Ypač kalbant apie mokymosi procesą, mokyklą. Turime atlaisvinti vaikų ir paauglių rankas vadinamajam „rankų darbui“, o mintis ir galvas – kūrybai. Kalbant apie robotiką, pirmas žingsnis turi būti roboto konstravimas be programavimo. Pasiėmus detales, varžtukus, laidukus ar atsuktuvą – tiesiog savo rankomis sukonstruoti robotą“, – dalijasi robotikos fanas.
Lygiai taip pat – net ir programuoti galima mokintis be kompiuterio. „Daugelis įsivaizduoja, kad programavimas neatsiejamas nuo ekranų, tačiau tai nėra tiesa. Pavyzdžiui, stalo žaidimas „Robot City“, leidžia vaikams mokytis programavimo pagrindų be kompiuterio, žaidžiant ir praktiškai pritaikant algoritmus“, – paaiškina A. Augustaitis.
Taivano pedagogikos universiteto mokslininkės prof. dr. Ting-Chia Hsu sukurtas ir Vilniaus universiteto prof. dr. Valentinos Dagienės adaptuotas „Robot City“ žaidimas moko vaikus kurti algoritmus, planuojant roboto veiksmus, renkant išteklius ir sprendžiant užduotis.
Anot A. Augustaičio, programavimas ir algoritminis mąstymas nėra susijęs tik su technologijomis – tai gebėjimas struktūruotai spręsti problemas ir kurti sprendimus. Šie įgūdžiai bus reikalingi ne tik IT srityje, bet ir medicinoje, inžinerijoje, versle ar net meno srityse. Tie, kurie geba suprasti ir pritaikyti technologijas, turi platesnes karjeros galimybes.
Robotika taps naująja matematika, o robotus turės mokėt konstruoti visi
Komandos „Lituanica X“ vadovas įsitikinęs, kad dėl dirbtinio intelekto revoliucijos robotika taps gyvybiškai svarbiu dalyku pasauliui, valstybei ir ekonomikai.
„Žiūrint, kokiu sparčiu tobulėja robotai apima šiek tiek bauginantis jausmas, kad mokslinė fantastika jau dabar virsta realybe, ir niekas nežino, kur tai mus nuves. Tačiau viena aišku: turime gebėti adaptuotis ir ugdyti naujus įgūdžius. Robotiką drąsiai vadinu naujosios epochos matematika. Kaip dabar nekvestionuojame būtinybės, kad kiekvienas vaikas turi įsisavinti pagrindinius matematikos principus, taip jau netolimoje ateityje robotika taps bendrųjų mokymo programų dalis.
Kiekvienas vaikas nuo penktos klasės turės būti pajėgus pats sukonstruoti funkcionalų robotą ir jį suprogramuoti, o aukštesnėse klasėse – šį įgūdį tobulinti“, – savo vizija dalijasi A. Augustaitis.
Tačiau, ką daryti dabar, kol dar šito nėra, o tėvai ar pedagogai norėtų paskatinti vaikus domėtis robotika, programavimu, inžineriniais mokslais?
„Rekomenduočiau pradėti nuo paprastų ir prieinamų priemonių, tokių kaip edukacinės programėlės ar žaidimai, skatinantys loginį mąstymą. Taip pat verta ieškoti vietinių robotikos būrelių ar stovyklų, kur vaikai galėtų praktiškai susipažinti su technologijomis. Svarbiausia – palaikyti vaikų smalsumą ir skatinti juos tyrinėti bei mokytis per žaidimą. Nepamirškite ir varžybinio elemento: vaikams to reikia“, – šypsosi „Lituanica X“ vadovas.
Jis taip pat pastebi, kad būtent 5-6 klasėje vaikai, natūraliai mėgę konstruoti ar kurti, nustoja tai daryti. „Galbūt pradeda manyti, kad tai pernelyg vaikiškas užsiėmimas, galbūt pasineria į kitas populiarias veiklas, būrelius ar tuos pačius ekranus. Bet kaip aš mėgstu sakyti, vaikuose slypi milžiniškas potencialas, ir kiekvienas vaikas yra neatrastas deimantas, turintis savitą talentą. Mūsų, suaugusiųjų, pareiga padėti tą deimantą surasti ir jį puoselėti“, – apibendrina A. Augustaitis.
Inf. šaltinis: pranešimas žiniasklaidai
Kaune įvyko Pasaulinės robotų olimpiados nacionalinis turnyras – Lietuvos komandos ruošiasi Singapūrui
2025 05 07 10:57Gegužės 2 d. Kaune, Mokslo ir inovacijų sklaidos centre „Mokslo sala“, įvyko prestižinis Pasaulinės robotų olimpiados nacionalinis turnyras. Lietuva jau trečius metus iš eilės dalyvauja šioje globalioje platformoje, vienijančioje tūkstančius jaunųjų technologijų entuziastų iš daugiau nei 85 šalių.
Olimpiados tikslas – suburti viso pasaulio jaunus žmones kūrybiškumo, projektavimo ir problemų sprendimo įgūdžių ugdymui, rengiant sudėtingas ir mokomąsias robotų kūrimo varžybas bei užsiėmimus. Tai ne tik varžybos – tai ateities inžinierių ir kūrėjų laboratorija, kurioje mokomasi spręsti realius pasaulio iššūkius pasitelkiant robotiką ir inovacijas.
Šių metų varžybose dalyvavo 31 komanda iš įvairių Lietuvos miestų: Vilkijos, Kauno, Alytaus, Panevėžio, Klaipėdos ir Utenos. Jaunieji kūrėjai – 8–19 metų moksleiviai – rungėsi trijose amžiaus grupėse: Elementary (8–12 metų), Junior (11–15 metų), Senior (14–19 metų). Taip pat pirmą kartą Lietuvoje pristatyta nauja varžybų kategorija – Future Engineering, kurioje dalyvavo dvi komandos, kūrusios pažangius inžinerinius sprendimus ateities problemoms.
Šių metų tema – „Ateities robotai“. Dalyviai konstravo ir programavo robotus, skirtus inovatyviems sprendimams, kurie galėtų padėti žmonijai spręsti aplinkos, energetikos ar socialinius iššūkius.
Jauniausiųjų dalyvių grupėje „Robomission Elementary“ pirmąsias vietas pelnė komandos „LegRob Stars“ (mentorė Vilma Plutienė) ir „Super Bananai“ (mentorius Povilas Petrusevičius), kurios iškovojo teisę atstovauti Lietuvai pasauliniame WRO finale Singapūre. Kategorijoje „Robomission Junior“ į Singapūrą vyks komanda „KU STEAM inžinieriai“ (mentorius Gediminas Gricius). Tuo tarpu trečiąją vietą šioje kategorijoje užėmusi „LegRob Inžinieriai“ (mentorė Aušra Plutaitė), taip pat kaip ir „KU STEAM“ komanda iš Elementary grupės bei „LegRob JAN“ (Junior), keliaus į Europos WRO atvirąjį čempionatą Slovėnijoje. Vyresniųjų grupėje „Robomission Senior“ geriausiai pasirodė „Vilkijos gimnazistai“ (mentorė Milda Gulbinienė), o pirmą kartą Lietuvoje pristatytoje „Future Engineer“ kategorijoje išsiskyrė komanda „KU STEAM TP 40“ (mentorius Gediminas Gricius).
Varžybų nugalėtojai iškovojo teisę atstovauti Lietuvai Pasaulinės Robotų Olimpiados finale Singapūre. Antrosios ir trečiosios vietos laimėtojai turės teisę varžytis Europos WRO atvirame čempionate Slovėnijoje.
Pasaulinė robotų olimpiada organizuojama nuo 2004 metų, jos misija – ugdyti naujos kartos kūrėjus, inžinierius ir problemų sprendėjus per robotikos varžybas bei kūrybines užduotis. Lietuva prisijungė prie šios iniciatyvos 2023 m. – per trejus metus jau spėjo įrodyti, kad turi stiprių talentų.
Inf. šaltinis: pranešimas žiniasklaidai
Didžiosios Britanijos kariuomenė moko robošunis būti bombų technikais
2025 02 16 20:24Dar visai neseniai robotizuoti šunys daugiausia buvo naudojami civiliniais tikslais, tačiau galiausiai jų potencialą įvertino ir kariuomenė. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos kariuomenė nusprendė integruoti šiuos robotus į gynybos sistemą, kad jie galėtų aptikti bei neutralizuoti pavojingus sprogstamuosius įtaisus.
Kovinių robotų koncepcija nėra naujiena – pirmieji nuotoliniu būdu valdomi vikšriniai robotai britų kariuomenėje atsirado dar prieš kelis dešimtmečius, kai buvo naudojami prieš Airijos respublikonų armiją.
Vienas iš tokių robotų – sprogmenų neutralizavimo sistema „Wheelbarrow Mark 7“. Jo pagrindinė užduotis – saugiai perkelti sprogmenį į specialų šarvuotą konteinerį ir jį neutralizuoti.
Šis robotas turi aukštos raiškos vaizdo kamerą, pažangių jutiklių sistemą, šarnyrines manipuliatoriaus rankas bei haptinio grįžtamojo ryšio technologiją, leidžiančią atlikti itin sudėtingas ir pavojingas operacijas.
„Wheelbarrow Mark 7“ per Gynybos mokslo ir technologijų laboratorijos (DSTL) atliktus bandymus sėkmingai identifikavo sprogstamuosius įtaisus, juos neutralizavo naudodamas manipuliatoriaus ranką arba greitojo šaudymo sistemą.
Kai kurias užduotis robotas sugebėjo atlikti savarankiškai, naudodamas dirbtinio intelekto algoritmus. Be to, robotas-technikas gebėjo savarankiškai judėti pavojingose teritorijose, įveikti laiptus, atidaryti duris į patalpas, kuriose galėjo būti sprogmenų, bei vykdyti teritorijos stebėjimą, siekiant užtikrinti žmonių saugumą.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt. Autorius: Donatas Gailiušis
„Iki“ pradėjo dirbti nauji „kolegos“ – parduotuvėse sukasi pažangūs robotai
2025 02 06 15:04Robotizacija keičia prekybos sektorių – „Iki“ žengė dar vieną žingsnį šia kryptimi. Šešiose Vilniaus „Iki“ parduotuvėse ne vienas pirkėjas jau nustebo – čia juos pasitinka ne tik darbuotojai, bet ir robotai. Parduotuvėse besisukiojantys autonominiai grindų valymo robotai savarankiškai planuoja savo maršrutą, reaguoja į žmonių judėjimą ir per valandą išvalo 400 kvadratinių metrų plotą.
Pasak Nijolės Kvietkauskaitės, „IKI Lietuva“ generalinės direktorės, nuolatinės investicijos į inovacijas ir automatizaciją leidžia prekybos tinklui ne tik supaprastinti darbo procesus, bet ir kurti modernią apsipirkimo aplinką.
„Nuosekliai investuojame į technologinius sprendimus, kurie padeda mums žengti koja kojon su šiuolaikinėmis tendencijomis. Dirbtinis intelektas įgalina efektyviau planuoti darbuotojų laiką, modernios technologijos suteikia pirkėjams galimybę apsipirkti 24/7 autonominėse parduotuvėse, elektroninės kainų etiketės leidžia atsisakyti rankinio ir laikui imlaus darbo, o dabar ir naujausi robotai padeda palaikyti aukščiausius parduotuvių švaros standartus. Robotizacija reiškia, kad galime dar efektyviau atlikti kasdienes užduotis ir skirti daugiau dėmesio tam, kas svarbiausia – kuo geresnei apsipirkimo patirčiai“, – sako N. Kvietkauskaitė.
Naujieji „kolegos“ dirba dienos metu kartu su kitais „Iki“ parduotuvės darbuotojais, o jų išmanusis jutiklių kompleksas užtikrina sklandų darbą – robotai automatiškai sustoja arba keičia judėjimo kryptį, kai aptinka žmones. Žiemos metu, kai dėl sniego ir drėgmės padidėja valymo poreikis, robotų pagalba yra itin aktuali.
Vienas svarbiausių robotų „Phantas“ privalumų, anot „Robot24“ projektų vadovo Mariaus Rumbaičio, yra jų universalumas. Robotai geba prisitaikyti prie skirtingų grindų dangų ir dirbti įvairiose parduotuvės zonose – nuo pagrindinių praėjimų iki siaurų koridorių. Jie atlieka keturias valymo funkcijas: šluoja, plauna, šveičia ir surenka vandenį užtikrindami, kad grindys visuomet bus sausos ir saugios klientams.
Taip pat robotų naudojimas padeda siekti tvarumo tikslų. Jie naudoja mažiau vandens ir cheminių priemonių, o tai leidžia tausoti gamtos išteklius. „Iki šiol buvo manoma, kad švarai užtikrinti reikia daug resursų. Mes įsitikinome, kad aukštų higienos standartų galima pasiekti ir atsakingiau naudojant resursus“, – sako M. Rumbaitis.
Sulaukia ir pirkėjų dėmesio
Taigi, kol pirkėjai prekybos centrų lentynose ieško mėgstamų produktų, šie padėjėjai tyliai dirba fone, kad klientams suteiktų geresnę apsipirkimo patirtį.
Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, darbuotojai į naujuosius robotus šmaikščiai kreipiasi „kolega“, o po parduotuves besisukantys įrenginiai patraukė ir pirkėjų dėmesį. Klientų reakcijos – teigiamos, daugeliui robotai sukelia šypseną, jie stebisi ir klausia, kas tai yra.
„Technologijos vis dažniau keliauja į prekybos centrus kaip draugiški klientų ir darbuotojų pagalbininkai. Ne visos jos pastebimos plika akimi – tarkim, dirbtinis intelektas padeda mums prognozuoti užsakymus ir taip pasirūpinti, kad lentynose nepritrūktų pirkėjų pamėgtų produktų. Tuo tarpu kitos tapusios įprastu palengvinimu apsiperkant. Pavyzdžiui, kai pirmieji Lietuvoje įdiegėme savitarnos kasas, daugelį jos stebino. O dabar jos tapusios rinkos standartu ir yra vertinamos pirkėjų dėl patogumo bei galimybės sutaupyti laiko“, – sako G. Kitovė.
Leidžia dirbti efektyviau ir tvariau
G. Kitovės teigimu, šis sprendimas leidžia „Iki“ būti ir efektyvesniems, ir ekologiškesniems. Robotai sukurti taip, kad taupytų elektros energiją, vandenį ir valymo priemones.
Šiuolaikinės grindų valymo mašinos veikia visiškai autonomiškai – jos pačios įsikrauna, pasipildo vandens talpas ir tiksliai dozuoja valymo skysčius. Dėl integruotos SLAM technologijos (sinchroninio vietos nustatymo ir kartografavimo) robotai savarankiškai sudaro patalpų žemėlapius ir orientuojasi aplinkoje.
Vienas didžiausių jų privalumų – galimybė stebėti valymo procesą ir jo kokybę realiuoju laiku tiek valdymo skydelyje, tiek išmaniojo telefono programėlėje. Be to, jų priežiūra itin paprasta – „Iki“ parduotuvės darbuotojui per dieną tam tereikia skirti apie 10 - 15 minučių.
„Naujausios technologijos ir robotizacija leidžia mums efektyviau planuoti darbo procesus ir optimizuoti turimus resursus. Tai – natūrali šiuolaikinės prekybos evoliucija, kai modernūs sprendimai padeda kurti dar efektyvesnę darbo aplinką ir darbuotojų laiką skirti toms užduotims, kurių parduotuvėje reikia labiausiai – papildyti lentynas, aptarnauti klientus“, – sako „Iki“ komunikacijos vadovė.
Pasak „Iki“ atstovės, pilotinis grindų valymo projektas šešiose Vilniaus parduotuvėse leis įvertinti robotų efektyvumą ir galimybes plėsti jų naudojimą kitose „Iki“ parduotuvėse ateityje.
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai
Premjeras su robotikos bendruomene aptarė šio judėjimo Lietuvoje plėtrą
2025 02 04 08:14Vasario 3 d. Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas susitiko su Lietuvos moksleivių robotikos bendruomene, jungiančia beveik 50 komandų, kurias sudaro įvairaus amžiaus ir įvairių savivaldybių vaikai, kuriems savanoriškai talkina tėvai. Ši bendruomenė turi ambicingą misiją – 1000 robotikos komandų Lietuvai.
„Svarbūs dalykai prasideda nuo hobių ir žaidimų, kurie atneša asmeninį džiaugsmą ir malonumą teikiančius laimėjimus, prizus, tarptautinį pripažinimą, o vėliau virsta sudėtingais inžineriniais sprendimais įvairiose srityse nacionaliniu ar net tarptautiniu mastu. Todėl reikia galvoti ir apie tokios veiklos tęstinumą. 1000 robotikos komandų – sunkiai siekiama ambicija, tačiau surėmus pečius, jūsų bendruomenės entuziazmą ir valstybės galimybes, tai tikrai nėra neįmanoma ir gali virsti tam tikru planu. Visi kartu galime pasiekti, kad Lietuvoje vyktų regioniniai robotikos čempionatai, pritraukiantys dalyvius ir iš kaimyninių valstybių“, – sakė Premjeras, sveikindamas komandas su jau pasiektais laimėjimais, dėkojo už robotikos idėjų sklaidą ir linkėjo sėkmės ateityje.
Susitikime dalyvavo Europoje ir pasaulyje tituluotos Lietuvos robotikos komandos, tarp kurių – ne tik Vilniaus, Kauno, bet ir jungtinė Vilniaus-Alytaus, Visagino komandos bei vienintelė Lietuvoje merginų komanda. Jų nariai surengė parodomąsias robotų varžybas bei pristatė savo veiklas, kurios apima tiek inžinerinių sprendimų kūrimą, tiek robotikos idėjų sklaidą tarp savo bei kitų miestų ir miestelių mokyklų moksleivių. Susitikimo dalyviai pasakojo apie savo pasiekimus, ateities planus, norą užauginti pamainą savo komandoms bei dalinosi idėjomis jungti mokykloje dėstomus dalykus (pvz., jungti technologijų ir informacinių technologijų pamokas).
Atnaujintose Lietuvos bendrojo ugdymo programose robotikos elementai jau yra įtraukti į matematikos, informatikos, inžinerinių technologijų, ekonomikos, geografijos programas: kalbama apie konstravimo, valdymo, svarbos ekonomikai, skaitmenizacijos masto klausimus.
Dėmesys robotikai skiriamas ir neformaliajame ugdyme – tai vienas iš populiariausių mokinių pasirinkimų Lietuvoje. Jau nuo 2021 m. savivaldybėse veikia septyni regioniniai STEAM atviros prieigos centrai, o nuo 2024 m. fiziškai atidaryti trys STEAM atviros prieigos metodiniai centrai. Kiekviename STEAM atviros prieigos centre įrengtos biologijos-chemijos, fizikos-inžinerijos ar robotikos-informacinių technologijų laboratorijos.
Nacionalinių registrų duomenimis, 2024 m. robotikos užsiėmimus lankė 11 722 vaikų, o 2025 m. STEAM krypties veiklose dalyvauja 40 910 mokinių arba 11,71 % visų Lietuvos mokinių.
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai
Robotai viešbučiuose: kada technologijos pasieks Lietuvos turizmą?
2025 02 03 10:19Apžiūrite viešbučio nuotraukas internete, rezervuojate kambarį telefonu, o atvykę, įsiregistruojate bendraudami su viešbučio administratoriumi? Nors Lietuvoje tai vis dar įprasta praktika, pasaulyje dirbtinis intelektas ir robotizacija stipriai keičia turizmo sektorių. Kambarių įvertinimas pasitelkus virtualią ar papildytą realybę prieš rezervaciją, virtualūs asistentai ir jokio aptarnaujančio personalo viešbučiuose. Visa tai – pasaulyje jau diegiami sprendimai, kurių Lietuvai dar teks palūkėti.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Nuo virtualių asistentų iki gulto rezervacijos prie baseino
„SabeeApp“ verslo plėtros vadovė Ilona Žilinskytė pasakoja, kad skaitmeniniai sprendimai apgyvendinimo sektoriuje – jau nebe futuristinio filmo scenarijus. Ji dalijasi tyrimų bendrovės „Blue Weave Consulting“ duomenimis, prognozuojančiais, kad iki 2028 metų virtualios ir papildytos realybės įrankių naudojimas svetingumo sektoriuje išaugs 34 %.
„Viešbučių apžiūra 360 laipsnių kampu, interaktyvūs apsilankymai kambariuose, papildytos realybės viešbučių žemėlapiai, leidžiantys lengvai susiorientuoti teritorijoje, virtualus konsjeržas, teikiantis personalizuotas rekomendacijas. Visa tai tam, kad būtų užtikrintas didesnis svečių įsitraukimas ir kuo geresnė patirtis. Virtualios ir papildytos realybės sprendimai taip pat diegiami planuojant viešbučių interjerą ar siekiant greičiau apmokyti darbuotojus“, – teigia I. Žilinskytė.
Jos teigimu, Europoje jau egzistuoja viešbučių, kuriuose nerasite nei vieno aptarnaujančio žmogaus, nes svečių kelionė – nuo rezervacijos iki išvykimo – visiškai automatizuota, o Azijoje į svečių aptarnavimą jau įsitraukia ir robotai.
„Europoje jau nemažai viešbučių visiškai automatizuoti. Rezervuodami kambarį, bendraujate su virtualiu asistentu, gaunate automatinį rezervacijos patvirtinimą, įsiregistruojate internetu, o atvykę suvedate skaitmeninį kodą ir patenkate į kambarį. O, pavyzdžiui, Azijos šalys pažengusios dar toliau – atvykus į viešbutį yra galimybė visiškai neturėti kontakto su žmonėmis – per aplikaciją užsisakyti maisto, kurį ir gamina, ir patiekia robotai. Dėl didelės populiacijos, nuolatinio buvimo tarp žmonių, Azijos gyventojai ieško ramybės ir privatumo, tad tokie sprendimai leidžia jį užtikrinti“, – pasakoja I. Žilinskytė.
Kita tendencija, kurią technologijos atneša į turizmo sektorių – personalizuotas aptarnavimas, kai renkant duomenis apie klientų įpročius ir pomėgius, jiems pateikiami specialiai pritaikyti pasiūlymai.
„Jei viešbutyje lankotės ne pirmą kartą, prisimenama, kokius patiekalus mėgstate, kada keliatės, kada einate į baseiną, kada valgote pusryčius. Tad artimiausiu metu nebenustebsite, kai vėluojant skrydžiui, bus pasiūloma patikslinti įsiregistravimo į viešbutį laiką, vos išėjus iš dušo, gausite pusryčius į kambarį, arba iškart po pietų jums bus rezervuotas gultas prie baseino“, – sako ji.
Lietuvoje dar neapsieiname be popieriaus ir rašiklio
Paklausta, kada Lietuvoje pamatysime panašių sprendimų, I. Žilinskytė teigia, kad mūsų šalies svetingumo sektorius skaitmenizuotis neskuba.
„Visų pirma, taip yra dėl to, kad vietiniai turistai dar yra įpratę rezervuoti viešbutį telefonu, o apgyvendinimo įstaigos – svečius registruoti užsirašydamos kontaktus ant popieriaus lapo. Net ir įsigaliojus reikalavimui registruoti visų svečių duomenis, lietuviai nenoriai dalijasi tapatybės duomenimis, nes tai yra naujovė, to anksčiau nereikėdavo. Apskritai, tautiečiai gan nenoriai priima inovacijas, keičia įpročius, tad ir viešbučiai neskuba diegti automatizuotų sprendimų“, – sako ji.
Jos teigimu, lyginant su kitomis Europos šalimis, šioje srityje esame atsilikę maždaug penkmečiu. Tai lemia lietuvių kelionių įpročiai.
„Statistinis lietuvis keliauja 1–2 kartus per metus. Dažniausios lietuvių užsienio kelionių kryptys – Turkija ir Egiptas, kur „viskas įskaičiuota”, dar kartą per metus išvykstame į savo pajūrį, tad mūsų kelionių patirtys yra ribotos. Natūralu, kad bijome to, ko nežinome, ko nesuprantame. Tuo metu užsieniečiai keliauja gerokai daugiau ir įvairiau, tiek jauni, tiek vyresniame amžiuje, daugiau pamato, tad noriau priima ir naujus technologinius sprendimus“, – teigia I. Žilinskytė.
Kita priežastis – investicijos į skaitmenizaciją laikomos nemažomis išlaidomis, tad Lietuvos turizmo sektoriaus atstovai dar ne tik negalvoja apie kompleksinius automatizacijos sprendimus, bet ir smulkesniems neišlaidauja.
„Visgi, skaitmenizacijos išlaidas reikėtų vertinti kaip investicijas, kurios ilguoju laikotarpiu padeda sutaupyti. Pavyzdžiui, Lietuvoje šiuo metu dominuoja „Booking“ ar „Airbnb“ rezervacijos platformos, tačiau naudojantis jomis, apgyvendinimo įstaigoms tenka susimokėti nemažus mokesčius – iki 30 % nuo užsakymo vertės. Įdiegus tiesioginę rezervacijos sistemą, pelningumas stipriai išauga. Lygiai taip pat auginti pajamas padeda ir kitos viešbučių valdymo sistemos – įsiregistravimas internetu, bekontakčiai patekimo į viešbutį sprendimai. Tai – pirmieji žingsniai, kuriuos rekomenduočiau apsvarstyti siekiant optimizuoti išlaidas ir didinti pajamas“, – sako I. Žilinskytė.
Žmogaus darbas taps prabangos paslauga
Paklausta, ar įsigalint dirbtiniam intelektui ir robotizacijai, svetingumo sektoriuje liks vietos žmonėms, ji svarsto, kad žmogiškieji įgūdžiai bus reikalingi kuriant išskirtines kelionių patirtis, kurių vis dažniau ieško keliautojai. I. Žilinskytė dalijasi 2025 m. „Booking.com“ kelionių prognozėmis: turistai vis daugiau dėmesio skirs autentikai, netradicinėms kelionėms, ieškos ilgaamžiškumo paslapčių – kelionėse sieks stiprins tiek fizinę, tiek psichikos sveikatą.
„Robotai, dirbtinio intelekto sprendimai apmokomi remiantis internete randama informacija. Pavyzdžiui, paklausę dirbtinio intelekto, kurias vietines kavines aplankyti Ispanijoje, gausite sąrašą kavinių, kurios internete save įvardija kaip vietines. Tačiau paklausę vietinio ispano, kur suvalgyti skaniausią paelją, galite gauti rekomendaciją aplankyti tą šeimos kavinę už kampo. Tad dėl unikalumo, gilesnių vietinių patirčių rekomendacijų vis tiek labiau pasitikėsime žmonėmis“, – prognozuoja I. Žilinskytė.
Ji priduria, kad technologiniai sprendimai taip pat greitai nepakeis žmonių emocijų, tačiau prognozuoja, kad ateityje žmonių darbas gali tapti prabangos paslauga.
„Nors robotus galima apmokyti daugybės dalykų, vis dar sudėtinga juos išmokyti empatijos. Tad būtent galimybė spręsti konfliktus, parodyti rūpestį išliks tai, ką gali suteikti žmogus. Tačiau prognozuoju, kad įsigalint technologijoms, ateityje žmonių darbas turizmo sektoriuje taps prabangos paslauga“, – sako I. Žilinskytė.
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai
Vėžlio formos „Beatbot“ robotas netrukus išplauks į vandenyną
2025 01 20 15:48Kinijos bendrovė „Beatbot“, gaminanti baseinams valyti skirtus robotus, parodoje CES-2025 pristatė vėžlio pavidalo jūrų robotą. Šis įrenginys pasižymi dideliu autonomiškumu, nes naudoja saulės energiją, be to, gali judėti tiek vandenyje, tiek sausumoje.
Iš tikrųjų tai yra universalus įrenginys, skirtas jūros aplinkai tyrinėti ir jos gyventojams stebėti. Robotas pavadintas amfibiniu robotu vėžliu.
Jo kelių sąnarių bioninės galūnės imituoja vėžlio kojų darbą. Pirmiausia tai yra ekologiškiau nei kitų robotų sraigtai ir vandens patrankos. O antra, kojos leidžia robotui šliaužti per įvairias kliūtis ir judėti žeme. Nors ir tikrai vėžlio greičiu.
Robotas-amfibija „RoboTurtle“ bus gaminamas skirtingų dydžių ir įrangos, atsižvelgiant į kiekvieno kliento poreikius. Pavyzdžiui, įdiegus jame dirbtiniu intelektu pagrįstą stebėjimo sistemą, jis galės atpažinti tam tikrus objektus ar jūros gyvūnus ir sekti paskui juos, kad galėtų juos stebėti.
Robotas periodiškai išplaukia į paviršių, kad įkrautų akumuliatorius ir perduotų duomenis, o likusį laiką gali praleisti įvairiuose gyliuose arba dreifuoti kartu su bangomis, taupydamas energiją.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt. Autorius: Donatas Gailiušis
„Roborock“ pademonstravo fantastišką modelį, kuris galės surinkti jūsų nešvarias kojines
2025 01 10 20:41Prasidėjus naujiems metams visų dėmesį sukausto didžiausia technologijų paroda pasaulyje – tai CES 2024. „Consumer Electronics Show“ kasmet rengiama Las Vegaso konferencijų centre Vinčesteryje, Nevados Valstijoje, JAV.
Daugelis mūsų savo namuose turi įvairių išmaniųjų įrenginių, tačiau kuomet kalba pakrypsta apie robotus siurblius – čia yra keletas favoritų. Daugelis lietuvių puikiai žino „Roborock“ kompaniją, kuri dabar pristatė visiškai naują produktą.
„Roborock“ paskelbė apie naują robotą dulkių siurblį „Saros Z70“. Bendrovė teigia, kad tai pirmasis pasaulyje masiškai gaminamas modelis su robotine ranka.
„Roborock Saros Z70“ roboto rankos funkcija vadinama „OmniGrip“. Penkiomis ašimis sulankstoma ranka gali judėti tiek horizontaliai, tiek vertikaliai. Teigiama, kad ji gali judinti iki 300 g sveriančius objektus. „Roborock“ teigia, kad tokie daiktai galėtų būti kojinė, lengvas batas ar nedidelis rankšluostis.
Perkeldamas daiktus, robotas gali kruopščiau išvalyti ir gali padėti jums išvengti išankstinio namų tvarkymo. Programėlėje galite pasirinkti, į kokius objektus „OmniGrip“ turėtų nusitaikyti ir kur juos saugiai padėti, kad netrukdytų. Be to, nenaudojama ranka susilanksto į roboto korpusą.
Naujasis „Roborock“ produktas turi dvigubai besisukančias šluoteles, „StarSight“ navigacijos technologiją, o taip pat ir „AdaptiLift“ važiuoklę, kuri padeda įveikti įvairias kliūtis. Maksimali šio roboto siurblio siurbimo galia siekia 22 tūkst. Pa.
„Saros Z70“ bus parduodamas su daugiafunkcine „Dock 4.0“ įkrovimo stotele, kuri leis šį robotą įkrauti per maždaug 2,5 valandos. Ši stotelė pasiūlys ir karšto vandens šluostės plovimą ir automatinį šluostės nuėmimą. Deja, tačiau naujojo „Roborock“ kaina kol kas dar nėra atskleidžiama. Prekyba turėtų prasidėti antrojo šių metų ketvirčio metu.
Inf. šaltinis: Telefonai.eu. Autorius: Lukas Snarskis.