Statybos sektoriui trūksta žmonių, bet pagalba jau pakeliui – namus statys robotai
2019 10 02 12:31Statybų sektorius visame pasaulyje sparčiai auga. Prognozuojama, kad 2030-aisiais pasaulinė statybų pramonės vertė pasieks 8 trilijonus dolerių. Ji ir toliau labiausiai priklausys nuo trijų pagrindinių žaidėjų – JAV, Kinijos ir Indijos. Tačiau šį augimą stabdo sudėtinga problema – trūksta darbuotojų.
„Built Robotics“ © Gamintojo nuotrauka
2018 metais JAV atlikta apklausa atskleidė, kad 9 iš 10 darbdavių statybų sektoriuje trūksta įgudusių darbuotojų. Tai – tūkstančiai gerai apmokamų darbo vietų, kurias sunku užpildyti savo darbą išmanančiais specialistais. Tačiau sprendimas jau pakeliui – San Fransiske įsikūrusi įmonė „Built Robotics“ ką tik surinko 33 milijonus dolerių investicijų ir ketina rinkai pasiūlyti autonominę statybų techniką.
„Built Robotics“ – tai programinės įrangos ir robotikos kompanija, o ne sunkiosios technikos gamintojas. Tai – dvi visiškai skirtingos sritys, kurių sujungimas vienoje įmonėje būtų tiesiog netikslingas laiko ir resursų švaistymas. Taigi, „Built Robotics“ paima jau egzistuojančius ekskavatorius, buldozerius ir krautuvus ir paverčia juos išmaniais robotais. Į tokios konversijos rinkinį įeina „Wi-Fi“ modulis, GPS, lidaras ir, žinoma, technikos valdymo įrenginiai.
„Built Robotics“ technologijos suteikia galimybę technikai savarankiškai atlikti paprasčiausius darbus. Palieptas ekskavatorius iškas numatyto ilgio tranšėją numatytoje vietoje. Komandos davimas užtrunka vos kelias minutes – tereikia žemėlapyje pažymėti tranšėją, nustatyti jos gylį ir palikti ekskavatorių darbui. Žinoma šie didžiuliai robotai turi reikiamą saugumo įrangą ir jutiklius. Mašina atpažįsta artėjantį žmogų ir sustoja, jei jis prieina per arti. Išorėje ir nuotolinio valdymo pulte yra avarinio darbo stabdymo mygtukai. Padės ir tai, kad tokia technika dirbs savarankiškai – jos kelyje žmonės tiesiog nesisukios, nes nebus reikalingi.
Ši technika visiškai žmonių pakeisti negali. Darbininkai vis tiek bus reikalingi tikslumo reikalaujantiems darbams atlikti. „Built Robotics“ robotus bus galima valdyti ir pulteliais, paimtais tiesiai nuo kompiuterinių žaidimų konsolių, arba bus galima įlipti į jų kabiną ir perimti mašinos darbą.
Ir tai yra labai svarbu – ši technika nėra skirta pakeisti žmonėms. Kaip ir robotai gamyklose, kurie dirba kartu su žmonėmis, taip ir šios statybų mašinos sukiotųsi tose pačiose statybų aikštelėse, kur dirbtų ir žmonės. Tokie automatizuoti ekskavatoriai ir buldozeriai tiesiog perims monotoniškas, žmogaus proto nereikalaujančias užduotis ir tai yra gerai tiek verslui, tiek darbuotojams.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt.
Kovos mašina „Eagle Prime“: patranka, milžiniškas pjūklas bei žnyplės
2019 10 02 09:22Ką pirktumėte už 100 000 JAV dolerių? Aukščiausios klasės automobilį ar prabangų butą? O gal jus labiau sudomintų 15 tonų sverianti ir tarsi iš „Transformerių“ filmo nužengusi tikra kovos mašina?
„Eagle Prime“ © „MegaBots“
Šiuo metu kaip tik „eBay“ ir galima nusipirkti tokį monstrą. Kovos mašinos, pavadintos „Eagle Prime“, pradinė kaina buvo vos vienas doleris, tačiau ji gana spėriai išaugo. Kaip praneša „Motherboard“, masyvusis „praimas“ greitai pabrango iki 51 500 dolerių, o dabar jo kaina jau perkopė ir 100 000 dolerių. Tikėtina, kad galutinė kaina gali ir toliau kilti, kadangi aukcionas vyks dar 4 dienas.
Šią kovos mašiną sukūrė JAV robotų gamintojas „MegaBots“. Ta pati kompanija, kuri metė iššūkį Japonijos robotų gamintojui „Suidobashi“ ir 2017-ųjų lapkričio mėn. „Youtube“ platformoje tiesiogiai transliavo „USA vs. Japan Giant Robot Duel“ dvikovą.
Abu robotai milžinai kovojo 3 raundus ir galiausiai laimėtojais tapo JAV komanda su „Eagle Prime“robotu.
Kas gi tas „Eagle Prime“? Tai bauginantis, 35 metrų aukščio robotas, varomas 430 arklių galios „Coorvette V8“ varikliu. „Eagle Prime“ sukūrimas kainavo 2,5 mln. JAV dolerių.
Įspūdingas robotas turi milžiniškas žnyples, didžiulį grandininį pjūklą ir gali šaudyti 1,4 kg svorio sviedinius, kurie į taikinį lekia 210 km/h greičiu. Tikra kovos mašina.
„Aš jaučiuosi gerai, kad jį [„Eagle Prime“] parduodame ir labai didžiuojuosi, kad sugebėjome taip toli nueiti, – teigia „MegaBots“ įkūrėjas Mattas Oehrleinas. – Aš būsiu laimingas, jei „Eagle Prime“ neatsidurs sąvartyne.“
Atsižvelgiant į tai, kad per keletą dienų „Eagle Prime“ kaina nuo 50 000 pašoko iki 100 000 JAV dolerių – ši kovos mašina dar tikrai nekeliaus į metalo laužą. Tik įdomu kas jį nusipirks ir dar įdomiau – kam naudos?
Inf. šaltinis: Technologijos.lt.
Rusijos super slaptas bepilotis karinis orlaivis „Ochotnik“ jau raižo dangų
2019 10 01 13:10Rusijos gynybos ministerijos išplatintame vaizdo įraše matyti neįprasto bepiločio karinio orlaivio „Ochotnik“ (liet. medžiotojas) pakilimas ir skraidymas drauge su „Su-57“ naikintuvu. Taip pat atskleidžiamos kai kurios techninės detalės ir kada „Ochotnik“ taps rimta karine priemone.
Teigiama, kad abu orlaiviai skraidė daugiau nei 30 minučių ir „Ochotnik atliko pilnos konfigūracijos skrydį automatiniu režimu“.
Pirmame plane yra „Su-57“, o tolėliau „Ochotnik“. Stopkadras
Taip pat Gynybos ministras priduria, jog skrydžio metu „Ochotnik“ ir naikintuvas „Su-57“ išbandė tarpusavio sąveiką, „išplėsdami naikintuvo radaro aprėptį bei galimybes tiksliau nustatyti taikinį ir panaudoti iš oro paleidžiamus ginklus.“
„Ochotnik“ pasižymi „stealth“ (nematomo radarams) ir „skraidančio sparno“ (t. y. lėktuvo be uodegos) technologijomis. Karinis dronas sveria 20 tonų, turi reaktyvinį variklį ir gali pasiekti maždaug 1000 km/h greitį.
Remiantis Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, „Ochotnik“ dronas padengtas specialia antiradarine danga ir aprūpintas elektro-optikos, radarų ir kitokio pobūdžio slapta žvalgybine įranga.
Kaip pastebi „The Drive“, naujasis „nematomas“ dronas galėtų Rusijos kariuomenei suteikti naujų jėgų ir ši šalis įgytų rimtą karinę priemonę oro erdvėje. „Ochotnik“ turėtų sugebėti į kitų šalių oro erdvę įsiveržti nepastebėtas.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tokios „Ochotnik“ palydos galėtų vykti ir realiomis aplinkybėmis. „Su-57“ ar kitų naikintuvų pilotai galėtų į misiją skristi drauge su vienu ar keliais tokiais „Ochotnik“ bepiločiais naikintuvais ir taip prieš priešininkus įgytų pranašumą.
Rusijos gynybos ministerija tikisi, kad „Ochotnik“ bandymai su sunkiąja ginkluote prasidės dar iki 2023-ųjų, o pilnai tarnybai „medžiotojas“ bus pasiruošęs 2025-aisiais.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt.
Pirmą kartą į orą pakilo naujasis amerikiečių nepilotuojamos degalų papildymo lėktuvas
2019 09 30 12:56„MQ-25 Stingray“ pirmą kartą pakilo į orą rugsėjo viduryje. Taip būtų galima pranešti apie naujausią kompanijos „Boeing“ pasiekimą. Būtent pasiekimą, nes toks orlaivis kol kas vienintelis pasaulyje. Tikimasi, kad jis padės išplėsti JAV karinius pajėgumus savo teikiamomis kuro papildymo paslaugomis.
„MQ-25 Stingray“ © boeing.com
JAV jau disponuoja ne vienu oro papildymo lėktuvu, kam jiems reikia dar vieno? Toks būtų logiškas klausimas jei nežinotumei dviejų esminių projekto smulkmenų. Pirmoji – tai visiškai autonomiškas lėktuvas, kurį kontroliuos kompiuteris nuo pakilimo iki nusileidimo. Antroji, tai kad jis bus dislokuojamas lėktuvnešiuose.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/69897/.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt.
Australijoje dronai perspėja turistus apie krokodilus
2019 09 29 09:34Australų gelbėtojai, siekdami apsaugoti žmones nuo krokodilų, pasitelkia naujausias technologijas, tarp jų – ir bepiločius orlaivius bei dirbtinį intelektą. Anksčiau šis metodas buvo išbandytas su rykliais.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Naujosios technologijos: ką reiškia, jeigu vaikas domisi robotika?
2019 09 24 14:15Šiandien vaikai technologijomis pradeda domėtis nuo labai ankstyvo amžiaus ir, nors skaitmeninis pasaulis ne visuomet dera su turiningu laisvalaikiu, technologijas ir ugdymą ne tik galima, bet ir reikia derinti. Jeigu atžala nuo ankstyvo amžiaus domisi IT, inžinerija ar robotika, į šį pomėgį verta atkreipti dėmesį – tokios sritys ugdo daugybę gyvenimiškų ir ateičiai svarbių įgūdžių.
Talentas, kurį reikia lavinti
Technologijų bumas neabejotinai pakeitė ir šiuolaikinių vaikų laisvalaikį, ir tėvų rūpesčius. Pirmiesiems sunku atsiplėšti nuo išmaniųjų įrenginių ekranų, o kiekvienas į juos įdiegtas naujas žaidimas yra didelė pramoga. Tuo metu antrieji siekia, kad jaunuoliai laiką leistų aktyviai, socializuotųsi. Vis dėlto, svarbu rasti balansą – šiuolaikinis vaikas turi būti ir fiziškai aktyvus, socialus, ir galėti patenkinti jau netgi beveik natūralų technologijų poreikį.
„Tėvai, matydami technologijomis itin susidomėjusį vaiką, vis dažniau į tai reaguoja kaip į sritį, kurią reikia ugdyti, o ne į pramogą, kurią reikia smarkiai apriboti. Nors patys vaikai, pavyzdžiui, robotiką dažnai priima kaip žaidimą, jau dabar aišku, kad toks pomėgis turėtų būti lavinamas. Pirmiausia tai leidžia ugdyti svarbius įgūdžius – kritinį, loginį mąstymą, kūrybiškumą, problemų sprendimą, gebėjimą susikaupti. Be to, toks pomėgis turi potencialo ateityje išaugti į perspektyvią karjerą“, – sako Rūta Šatrovaitė, asociacijos INFOBALT l. e. p. direktorė.
Ateičiai naudingi įgūdžiai
Remiantis Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, nuo 2017 m. ypač stiprėja industrinių ir pramoninių robotų naudojimas. Jų pardavimai pasaulyje nuolat didėja, o iki 2021 m. augs vidutiniškai net po 14 proc. kasmet. Tai lems radikalius pokyčius darbo rinkoje, todėl svarbu ugdyti šiems pokyčiams pasiruošusią, kurti IT bei robotikos sprendimus gebėsiančią jaunąją kartą.
Duomenų analizės ir prognozavimo technologijų kompanijos „Scorify“ vadovas Žilvinas Milerius pažymi, kad šiandien, pavyzdžiui, robotika yra pritaikoma daugybėje sričių (tarp jų – ir bankininkystė, ir įvairios paslaugos, ir viešasis sektorius), o ateityje ši tendencija tik stiprės. Būtent todėl nėra abejonių, kad iš tiesų šia sritimi besidomintis vaikas ateityje galėtų atrasti savo vietą technologijų pasaulyje.
„Robotika besidomintys vaikai įgyja daug svarbių įgūdžių ir kompetencijų, kurios vėliau gali būti reikalingos tolimesnėje ateityje, renkantis karjeros kryptį ir jos siekiant. Jaunuoliai išmoksta dirbti komandoje su kitais bendraamžiais, lavina socialinius įgūdžius, mokosi identifikuoti problemas, ieškoti sprendimų. Jau ankstyvoje vaikystėje susiformavę pomėgiai išlieka ir suaugus“, – pažymi Ž. Milerius.
Be to, vaikai, kurių pomėgis technologijoms yra skatinamas, natūraliai susipažįsta ir kartu demistifikuoja iš pradžių sudėtingą sritį – programavimą. Robotikos būreliai ar stovyklos suteikia vaikams galimybę praktiškai susipažinti su programavimu.
„Natūralu, kad programuoti mažamečiams nėra lengva, tad robotika šiuo atveju pagelbėja kaip paprastesnis, įdomesnis ir linksmiau pateiktas įvadas į programavimą. Vaikai robotikos užsiėmimų metu patys programuoja elementariausias užduotis ir tai natūraliai lavina algoritminį mąstymą, kuris IT srityje yra labai svarbus“, – įžvalgomis dalijasi Mantė Januškevičienė, „Metasite“ vykdančioji direktorė.
Ugdo ateities specialistus
Iš tiesų, polinkis į technologijas gali būti vertinamas ne tik kaip žaidimas, bet ir kaip visapusiškas, skirtingas disciplinas apimantis metodas vaikui lavinti. Tikriausiai būtent dėl šios priežasties robotika ir IT Lietuvoje vis labiau populiarėja kaip neformaliojo ugdymo pakraipa.
Technologinių įgūdžių ugdymo svarbą taip pat išryškina ir INFOBALT – asociacijos nariai jau ketvirtus metus iš eilės remia edukacines robotikos ir programavimo stovyklas vaikams. Jų metu vaikai mokosi naudotis programine įranga, elektroniniais prietaisais, tiria ir atranda technologijų galimybes. Kampanijos „Už saugią Lietuvą“ dalimi tapusi iniciatyva suteikia galimybių vaikams iš socialiai pažeidžiamų šeimų spręsti būtent su programavimu ir robotika susijusius iššūkius.
„Kiekvienais metais vykdomi skirtingi užsiėmimai. Šiemet per savaitės trukmės stovyklą Šakiuose vaikai kūrė tikrą savo įsivaizduojamo miesto modelį. Vaikai išmontavo ir pakartotinai naudojo elektroninius prietaisus, litavo, naudojo lazerinę pjaustyklę. Instaliacijoje buvo užprogramuotas apšvietimas, laistymo bei vėdinimo sistemos, o miesto gyventojais tapo 3D spausdintuvu kurtos figūrėlės. Daugeliui tai buvo pirmoji patirtis naudojantis minėtomis moderniomis technologijomis“, – sako R. Šatrovaitė.
Anot jos, robotika padeda sujungti inžinieriaus, programuotojo ir net kūrybininko specialybes, o pirmoji pažintis su šia sritimi padeda augti drąsiems ir sumaniems vaikams bei lavina jų saviraiškos ir pažinimo poreikius.
Įdiegtas pirmasis šalyje robotizuotas vaistininko asistentas
2019 09 19 18:16Viename didžiausių Lietuvos medicinos centrų – Vilniaus Santaros klinikų miestelyje – esančioje „Gintarinėje vaistinėje“ rugsėjį įdiegtas unikalus technologinis sprendimas šalies vaistinių rinkoje – robotizuotas vaistininko asistentas, užsiimantis vaistų paieška ir pristatymu. Į vaistus paduodančio roboto-asistento „Consis B2 “ įdiegimą investavusi 80 tūkst. eurų „Gintarinė vaistinė“ planuoja, kad perėmęs techninio darbo dalį robotas padės vaistininkams „sutaupyti“ 54 darbo valandas per mėnesį, kurias jie skirs klientų konsultavimui.
Robotizuotas vaistininko asistentas. „YouTube“ stopkadras.
Robotą įdiegė ir su vaistinės kompiuterių sistema sinchronizavo Vokietijos kompanija „Willach Pharmacy Solutions“.
„Santaros klinikose ir šalia esančiame Nacionaliniame vėžio institute pacientų srautai yra milžiniški, vien ambulatoriškai čia per metus gydoma apie 1 mln. žmonių. Dirbdami čia aiškiai jaučiame, kiek daug laiko reikia skirti vaistų suradimui ir atnešimui. Juolab kad pacientai nori ne tik pateikti receptus ir susimokėti, bet ir pasitarti, pasikonsultuoti. Įdarbinę robotą techniniam darbui – vaistų paieškai ir pristatymui į prekystalį – vaistininkai gali kur kas daugiau laiko skirti bendravimui su klientais“, – sako „Gintarinės vaistinės“ generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.
Jos teigimu, vaistinės robotizavimas palengvina darbo sąlygas ir patiems vaistininkams, kuriems nebereikia daug laiko ir pastangų eikvoti reikalingų vaistų paieškai. Dėl to, kad pačių vaistininkų komunikacija su robotu pareikalaus papildomo laiko, nerimauti nereikia. Informaciją, jog konkrečiai kasai reikalingas konkretus vaistas, robotas gauna tą pačią sekundę, kai veiklioji medžiaga kaip ir dabar įvedama į kompiuterį.
Pirmosios šalyje robotizuotos vaistinės vedėja, praėjusiais metais geriausios šalies vaistininkės vardą pelniusi Kristina Vaičaitienė teigia, kad daugiau nei 90 proc. į vaistinę atėjusių lankytojų klientų pageidauja ne tik įsigyti medikamentų, bet ir pasikonsultuoti.
„Todėl naujasis robotas mums padeda kur kas daugiau bendrauti su lankytojais ir patarti jiems. Atėjus pacientui ir jam pateikus receptą arba pasakius vaisto pavadinimą, vaistininkui pakanka šią informaciją suvesti į kompiuterį, o robotas perduoda vaistą į vaistininko darbo vietą. Visą šį laiką, kol vyksta vaistų pristatymas, galime pagelbėti klientui spręsdami rūpimus sveikatos klausimus“, – sako K. Vaičaitienė.
Apskaičiuota, kad vienam pacientui paprašius 3 skirtingų vaistų, vaistininkas vien jų paieškai ir pristatymui įprastai sugaišta apie 120 sekundžių. Robotas „Consis B2” šį darbą atlieka daugiau nei dvigubai sparčiau.
„Įvertinę šios vaistinės lankytojų srautą, suskaičiavome, kad su roboto pagalba klientų konsultavimui vaistininkai per mėnesį galės skirti maždaug 54 valandomis daugiau. Be to, žymiai spartesnė vaistų paieška paspartina aptarnavimo procesą, todėl piko valandomis atėjusiems lankytojams tenka mažiau laiko praleisti eilėje“, – teigia „Gintarinės vaistinės“ vadovė R. Bagdonavičienė.
Robotizuotą vaistininko asistentą „Consis B2” sukūrusios ir įdiegusios Vokietijos bendrovės „Willach Pharmacy Solutions“ pardavimų direktorius Andrzej Wasilewski teigia, kad nemažai analogiškų sprendimų įdiegta Vokietijos, Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Prancūzijos, Norvegijos, Švedijos, Graikijos, Italijos farmacijos rinkose, jų jau esama ir Lenkijoje.
„Vaistų paieškos robotizavimas ne tik sutrumpina klientų aptarnavimo laiką, bet ir eliminuoja žmogiškųjų klaidų tikimybę. Vaistų išdėstymo optimizavimas ir robotizuoti jų pristatymo sprendimai šiuo metu lemia esminius pokyčius farmacijos rinkoje. Jei anksčiau apie 30-40 proc. vaistininkų darbo laiko užimdavo klientų konsultavimas, o daugiau nei pusę laiko tekdavo skirti medicinos prekių paieškai, tai robotizavus vaistinę ir optimizavus vaistų išdėstymą matome atvirkštinę situaciją – net 60-70 proc. darbo laiko vaistininkai gali skirti bendravimui su klientais“, – sako robotų „Consis“ kūrimo bendrovės atstovas.
Jo teigimu, analogiški robotizuoti sprendimai skverbiasi ir į kitus segmentus, kadangi jie leidžia vis daugiau laiko skirti intelektiniam, kūrybiniam, o ne fiziniam ar mechaniniam darbui: „Jeigu pažvelgtume į degalines, tai prieš 30 metų jos buvo gana primityvios, reikalaujančios nemažai žmogiškųjų išteklių, o šiandien vidutinio dydžio degalinėje kasdien apsilanko maždaug 1000 žmonių, o joms prižiūrėti pakanka vos dviejų žmonių“.
Nauji robotai „Audi“ gamyklose pagerins darbuotojų ergonomiką ir leis sukurti lengvesnius automobilius
2019 09 18 10:39„Audi“ yra vienas iš tų automobilių gamintojų, kurie gamybos technologijoms tikriausiai skiria tiek pat dėmesio, kiek patiems produktams. Šįkart „Audi“ nustebino pristatydama įdomią inovaciją – automatinę sandarinimo pastos tepimo sistemą.
„Audi“ gamykloje Vengrijoje sukasi daugybė robotų, tačiau ir žmonėms netrūksta darbo. Štai sandarinimo pasta, kuri yra tepama ant suvirinimo siūlių, įprastai vargina gamyklos darbuotojus. Šią pastą reikia užtepti labai kruopščiai, ji reikalinga ne tik sandarinimui, bet ir apsaugai nuo korozijos ir triukšmo. Darbuotojams dažnai tenka dirbti rankas su sandarinimo pastos aplikatoriumi iškėlus aukštai virš galvos. Kai kurios siūlės yra sunkiai pasiekiamos. „Audi“ šį gamybos proceso tašką identifikavo kaip vieną iš didžiausių ergonomikos problemų, todėl ėmėsi ją spręsti.
Sandarinimo pastą teps robotai © „Audi“ nuotrauka
Dabar darbuotojas paprašys robotą, kad šis užteptų sandarinimo pastą. Operatorius galės pasirinkti pageidaujamą sluoksnio storį, o robotas aplikatoriumi padės keis taškus, kurie nukeliaus į siūlę, kurią reikia užsandarinti. Dabar „Audi“ stengiasi pagerinti metodą taip, kad lygiai taip pat būtų galima užsandarinti ir galiniams žibintams skirtas išpjovas.
Taigi, „Audi“ rūpinasi darbuotojų ergonomika ir tai yra puiku, tačiau ar tai iš tikrųjų buvo pagrindinis motyvas įdiegti šią brangią sistemą?
Galbūt, tačiau tai tikrai nėra vienintelis naujos sistemos privalumas. Visų pirma, robotai dirba kur kas tiksliau, todėl sunaudojama mažiau pastos. Jos užtepama tik tiek, kiek reikia, o tai leidžia sutaupyti. Robotai taip pat dirba kur kas greičiau. Jiems nereikia pasilenkti, vaikščioti, keisti pirštinių – savo darbą jie atlieka labai greitai. Taigi, reikia mažiau rankų, o tai dar labiau mažina „Audi“ išlaidas.
Galiausiai, „Audi“ teigia, kad naujasis sandarinimo pastos tepimo metodas leis gaminti lengvesnius automobilius. Atrodo, logiška, nes pastos reikės mažiau. Tačiau nuostabą kelia sutaupomas svoris – „Audi“ teigia, kad taip kiekvienas automobilis bus lengvesnis keliais kilogramais.
Sistema iš pradžių diegiama Vengrijoje, tačiau netrukus pasieks ir kitas „Audi“ gamyklas.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt.
Amerikiečiai jau bando pirmuosius robotizuotų kovos mašinų prototipus
2019 09 14 12:45Žmonės ir robotai šturmuojantys priešų gretas yra tapę tikra filmų apie ateitį klasika. Robotai egzistuoja jau senai. Tačiau iki šiol jie buvo greičiau tylūs pagalbininkai ar padedantys nudirbti nuobodžius darbus. Kaip kad dronai, kabantys valandomis ore. Į kovos įkarštį jų niekas nemesdavo. Iki šiol.
Demonstruojamos perdirbtos mašinos © „Twitter“
Iš tikrųjų tai ką dabar testuoja kariškiai nėra panašu į tolimą ateitį. Jie perdarė kelis senus šarvuočius „M113“ į naujuosius pavadintus „RCV“. Šis trumpinys verčiasi labai paprastai, tai robotinė kovos mašina (robotic combat vehicle). Tai vis dar senieji šarvuočiai, tik dabar jie apkarstyti kameromis ir jutikliais.
Pademonstruotame vaizdo įraše išvystame „RCV“ atliekančius elementarius veiksmus. Važiavimą, artimos aplinkos skenavimą. Pirmosios bandymų fazės metu suplanuota surinkti kuo daugiau informacijos apie tai ar dabartinės technologijos leistų pasitikėti kompiuterio sukurto intelekto veiksmus iš anksto nesuplanuotose situacijose. Tai ne tik daviklių jautrumas ir bet kompiuterinių duomenų analizė rodanti ką pastebėjo.
„Tai yra didelis žingsnis mūsų armijai. Mes bandome išsiaiškinti ko mes norime ir kaip kausis ateities armija. Tobulame pasaulyje norėtume, kad robotai nuvyktų ir išsiaiškintu kas vyksta“, taip komentavo projekto vienas vadovų Džefas Langhautas (Jeff Langhout).
Vykdomas ne tik „RCV“ projektas, perdarytas iš pėstininkų pervežimo mašinos, bet ir tikro kovinio „Bredley. Planuojama, kad sekančiais metais keli bandomieji pavyzdžiai bus atgabenti į Europą ir testuojami vietos sąlygomis.
Reiktų pastebėti, kad tai nėra tikrosios ateities mašinos. Jos tik surogatai, kuriais naudojantis testuojami sprendimai, kurie bus įdiegti į ateityje ketinamą sukurti tikrą kovos mašina. Ji nebus terminatorius pakeisiantis žmogų. Amerikiečių planuose, kad naujoji transporto priemonė galėtų būti valdoma šalia jos esančių žmonių. Sudėtingose situacijose ji juos lydėtų. Arba važiuotu priekyje, o ją sektų kariai iš po priedangos.
Šiuo metu tokias priešų gynybos pralaužimo būdus atliekančių mašinų įgulos rizikuodavo tapti taikiniais itin pavojingų raketinių sistemų. Robotizuotos mašinos praradimas būtu mažiau skaudus lyginant su žmogiškosiomis aukomis.
Galime įžvelgti ir kitą teigiamą momentą. Įprastai įgulą sudarydavo keli žmonės. Robotizuotoje mašinoje tą erdvę būtų galima užpildyti gynybinėmis sistemomis. Sudėti stipresnius šarvus, kurie leis padidinti technikos išgyvenamumą.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt.
Robotai pakeis ir socialinius darbuotojus: ieško būdų, kaip šias paslaugas perkelti į aukštesnį lygį
2019 09 13 09:15Kalbama, kad dalį socialinių darbuotojų funkcijų ateityje perims naujausios technologijos – Japonijoje jau kitąmet keturi iš penkių socialinių darbuotojų dalį savo pareigų perleis robotams. Vilniaus universiteto docentė Eglė Šumskienė atkreipia dėmesį, kad technologijos nepaliaujamai vystosi, todėl neišvengiamai paliečia ne tik įprastas sritis, bet ir socialinį darbą.
Asociatyvi nuotr.
„Mes džiaugiamės, jog apie tai yra diskutuojama ir norima, kad šis technologinis komponentas vis dažniau atsirastų socialinio darbo tikrovėje“, – sako Vilniaus universiteto docentė.
E. Šumskienės teigimu, socialinių darbuotojų poreikis vis auga, todėl dalį krūvio būtų galima patikėti moderniosioms technologijoms.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/69674/.
Inf. šaltinis: LRT radijo laida „10–12“, LRT.lt.