Pasveikinkite naują robotą. Greitai jį pamatysite armijoje!
2019 11 03 12:09„Bosstown Dynamics“ komanda ir toliau savo robotus veda iš proto. Internete pasirodė naujausias „Corridor Digital“ vaizdo įrašas, ką jie galimai išdarinėja su kariniu robotu. „Pasveikinkite naują robotą. Greitai jį pamatysite armijoje!“, – rašoma po vaizdo įrašu.
Stop kadras iš „roboto“ testavimo
Birželio mėnesį „Corridor Digital“ paviešino taip pat labai įdomų ir daug diskusijų sukėlusį vaizdo įrašą. Jame yra parodijuojama „Boston Dynamics“ kompanija ir jos kuriami robotai. Tąkart robotas buvo išbandomas itin sunkiose treniruotėse. Jis buvo daužomas, spardomas, apšaudomas, iš jo tyčiojamasi. Bet galų gale robotas netenka kantrybės, pats apspardo savo skriaudėjus ir išsiveda juos grasindamas ginklu.
Naujajame „Corridor Digital“ vaizdo įraše matyti, kaip „Bosstown Dynamics“ yra dykumoje pastatytoje specialioje šaudykloje ir intensyviai treniruojasi su kariniu robotu. Ir treniruotė vyko visai ne taip, kaip jie tikėjosi.
Vaizdo įrašas yra labai nuotaikingas. Nepaisant įvairių pastangų išerzinti robotą ir jį suklaidinti, robotas vis tiek pasinaudoja įvairiais šaunamaisiais ginklais ir numuša kiekvieną taikinį.
Taip pat šis robotas yra mušamas ledo ritulio lazda, į jo galvą daužomos plytos, jis yra stumdomas ir vis tiek šis karinis robotas atsisako šaudyti į žmogų.
Nepaisant to, komanda vis dėlto sužino, kad ir robotas turi savo ribą. Ir tai yra geltonas robotas šuo – labai primenantis „Boston Dynamics“ sukurtą „SpotMini“.
Vaizdo įrašas yra labai smagus ir akivaizdu, jog tai tėra parodija. Ir realiai tokio roboto tikrai nėra. Tačiau robotai kareiviai netolimoje ateityje gali tapti realybe ir tai jau nėra taip juokinga.
Visame pasaulyje daugėja valstybių, kurios skelbia apie tai, kad karyboje diegia pažangias autonomines technologijas – pradedant nuo dirbtiniu intelektu valdomų tankų bei laivų, baigiant ginkluotais autonominiais dronais ir gyvūnų įkvėptais „biobotais“.
Visai nesunku įsivaizduoti, kad šiame nuotaikingame „Bosstown Dynamics“ vaizdo įraše matomas robotas galėtų tapti realybe ir vienu iš kariuomenės ginklu, suteikiančiu neįtikėtiną pranašumą mūšio lauke.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Naujas sprendimas, kuris padės apsaugoti jūsų konfidencialumą nuo nepageidaujamų dronų
2019 11 01 15:00„Kaspersky“ išleido naują sprendimą, padėsiantį organizacijoms ir nekilnojamojo turto savininkams apsiginti nuo civilių dronų, kurie mėgsta įsibrauti į privačią teritoriją. Naudodama išskirtinių jutiklių derinį, įskaitant lazerinį skenavimą, kurį šiai sričiai pritaikė pati bendrovė, ir sistemos mokymosi technologijas, „Kaspersky Antidrone“ įranga gali automatiškai pastebėti, identifikuoti ir neleisti bepiločiams orlaiviams patekti į draudžiamas zonas. Ir visa tai daroma nesugadinant prietaisų.
Apskaičiuota, kad 2018 m. pasaulinė dronų rinka siekė 14 milijardų dolerių, ir tikimasi, kad iki 2024 m. pasieks 43 milijardus dolerių. Šį augimą lemia potencialios galimybės ir teigiami pokyčiai, kuriuos gali atnešti bepiločių orlaivių naudojimas. Tokie prietaisai gali pristatyti prekes, patikrinti siūlomas kasybos vietas ir pastatų konstrukcijas, ar tiesiog būti panaudoti pramoginiams tikslams.
Tačiau masiniam technologijos pritaikymui gali pakenkti neigiamas gyventojų požiūris. Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad tik 31 proc. respondentų teigiamai atsiliepia apie dronų naudojimą. Tokią situaciją daugiausia lemia netinkama ar neteisėta bepiločių orlaivių eksploatacija. Jie gali būti naudojami šnipinėjimui, sužaloti žmones, pakenkti kritinei infrastruktūrai, pavyzdžiui, atominėms elektrinėms, arba sutrikdyti įprastą oro uostų veiklą. Taip jau nutiko Jungtinėje Karalystėje, kai dronai paralyžiavo Getviko oro uosto darbą.
Būtent dėl šių priežasčių labai svarbu sukurti ir išlaikyti pasitikėjimą technologijomis, ir užtikrinti, kad technologinės naujovės nekeltų pavojaus privatumui ar saugumui. „Kaspersky“ ekspertai, siekdami sumažinti su bepiločių orlaivių sistemomis susijusius pavojus ir padidinti operatorių atsakomybę, sukūrė savo antidronus.
„Kaspersky Antidrone“ programinė įranga koordinuoja partnerių teikiamų aparatūros modulių darbą ir atskiria dronus nuo kitų objektų. Pirminis aptikimo modulis ieško dronų, naudodamas vaizdo kameras, radarą, LIDAR ir garso jutiklius. Visa tai daroma atsižvelgiant į kliento poreikius ir aplinką. „Kaspersky“ sprendimas išsiskiria tuo, kad drono padėtis yra nustatoma su lazeriniu skaitytuvu, kas anksčiau šioje srityje nebuvo taikoma.
Kai danguje aptinkamas judantis objektas, jo koordinatės yra perduodamos į tam skirtą serverį, kuris šiuos duomenis siunčia į specialų bloką. Remiantis pirminio aptikimo duomenimis, šis įrenginys pasisuka link objekto ir jį seka. Tuo pačiu metu neuroninis tinklas, išmokytas atpažinti dronus tarp kitų judančių daiktų, analizuoja vaizdo įraše matomą objektą. Jeigu jis aptinka droną, tada serveris siunčia komandą tam skirtam moduliui, kad būtų užkirstas kelias ryšiui tarp įrenginio ir jo valdiklio. Todėl dronas skrenda į vietą, iš kurios pakilo, arba nusileidžia toje vietoje, kur prarado signalą su valdikliu. Tai reiškia, kad prietaisas nebus sugadintas, nes nėra fizinio kontakto ir dronas nepatiria jokios žalos.
„Daugelis „Kaspersky Antidrone“ komandos narių, o tarp jų ir aš, ilgą laiką naudojosi dronais. Bepilotis orlaivis kartais gali kelti realų pavojų. Pavyzdžiui, viešųjų renginių metu pastebėjau net keletą rizikingų situacijų. Tai priverčia susimąstyti apie technologijos naudojimą ir jos saugumą. Deja, bet valdydami droną, jūs dažniausiai nežinote, kurios vietovės yra draudžiamos, taigi, kai jūsų prietaisą netikėtai sutraiško ar sugadina priešiškos apsaugos priemonės, jūs tikrai neapsidžiaugiate. Todėl kurdami savo produktą mes atsižvelgėme į dronų entuziastų interesus ir saugos reikalavimus. Tai padėjo mums sukurti būdą, kaip užtikrinti, kad dronai nepatektų į draudžiamas zonas, bet ir nebūtų sugadinti“, – situaciją komentavo Vladimir Turov, „Kaspersky Antidrone“ projekto savininkas.
Programinė įranga tiekiama kaip atskiras saugumo sprendimas, kaip mobilioji versija (pavyzdžiui, skirta visureigiams automobiliams), arba gali būti suderinta su kitomis stebėjimo sistemomis, įskaitant išmaniųjų namų infrastruktūras.
Saulės energija maitinamas ir visiškai autonominis laivas nesustodamas rinks šiukšles iš upės
2019 10 28 16:51Olandų nevyriausybinė organizacija „The Ocean Cleanup“ pasiryžusi pasaulio vandenis išvalyti nuo plastiko: pristatė savo naujausią išradimą – plūduriuojančią šiukšlių rinkimo baržą–gaudyklę „The Interceptor“.
Inf. šaltinis: „YouTube“
JAV kariuomenė renkasi tanką-robotą ateities karams
2019 10 27 11:42Spalio 18 dieną JAV Nacionalinis pažangiojo mobilumo konsorciumas – pramonės ir akademinių tyrėjų organizacija, kuriai JAV vyriausybė pavedė sukurti autonomines antžemines kovines sistemas – pranešė atrinkęs keturias įmones, kurios kurs prototipinius lengvuosius kovinius robotus JAV kariuomenei, rašo „Ars Technica“.
Stopkadras / „Textron Ripsaw M5“ robotas tankas
Šie prototipai yra „be vystymo elemento“ – tai reiškia, kad jie būtų kuriami naudojantis jau dabar egzistuojančiomis technologijomis, kurias su minimaliomis modifikacijomis galima būtų paversti funkcionaliomis kovinėmis sistemomis.
Lengvųjų robotizuotų kovinių mašinų (RCV-L, Robotic Combat Vehicle-Light) programa yra tik dalis platesnės JAV kariuomenės „Ateities kartos kovinių mašinių“ („Next Generation Combat Vehicle“) iniciatyvos. Iniciatyvos tikslas – motorizuotiems ir mechanizuotiems pėstininkams suteikti robotizuotų pagalbininkų, kurie padidintų jų veikimo spindulį ir efektyvumą mūšio lauke. Bandymams tinkamus lengvuosius ir vidutinio sunkumo kovinius robotus ketinama turėti jau 2020 metais. Bandymams turės būti pateikta po du kiekvieno roboto varianto egzempliorius. Pagal šį planą, robotizuotų tankų plataus masto panaudojimas numatomas nuo 2028 metų.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/70274/
Inf. šaltinis: 15min.lt
Norite užsidirbti 125 000 dolerių? Parduokite savo veidą robotui!
2019 10 22 10:40Norėtumėte važinėti nauju „Porsche“? Taupote pinigų namui? O gal svajojate apie kelionę aplink pasaulį? 125 tūkstančiai dolerių tikrai praverstų daug kam ir dabar tokią sumą pinigų galima užsidirbti tiesiog pardavus savo veidą Londone įsikūrusiai kompanijai „Geomiq“. Jums net nereikės nusidirti odos!
„Geomiq“ – tai gamybos kompanija, užsiimanti CNC pjovimu, plastikinių ir metalinių detalių gamyba. Šiai įmonei dirba daugiau nei 1200 inžinierių, įvairūs prototipai ir detalės gaminamos aviacijos, automobilių, laivų, elektronikos ir robotikos pramonėms. Tai yra didelė įmonė, kuri šiuo metu vienam klientui padeda kurti naują robotų liniją. Ir jai reikia veido.
„Geomiq“ nori surasti žmogaus veidą, kuris idealiai tiktų namuose dirbantiems robotams-pagalbininkams ir sutinka už tai sumokėti. Kodėl? Nes robotas su žmogaus veidu bet kuriuo atveju bus į ką nors panašus. Tas „kas nors“ vėliau gali labai įsižeisti ir pareikalauti pinigų. Dabar robotų gamintojai su tokia problema susiduria retai, nes patys robotai taip stipriai neišgarsėja, o humanoidų veidai beveik neturi jokių bruožų. Tačiau „Geomiq“ klientas nori kurti robotus, kurie būtų panašūs į žmones – netobuli veidai atrodo geriau.
Taigi, „Geomiq“ norėtų už 125 tūkstančius dolerių nusipirkti teisę naudoti jūsų veidą. Tam reikės jūsų nuotraukos, kurią galite siųsti el. paštu. Tiesa, yra viena problema – niekas nežino, kas jūsų veidą panaudos.
„Geomiq“ robotų negamins – tik kuria jiems komponentus. Kas juos kuria? Tai laikoma paslaptyje. Klientas – tai privati kompanija, į kurią investavo iš Šanchajaus verslininkai. Manoma, kad robotai bus gaminami nuo kitų metų.
Tas paslaptingas „Geomiq“ klientas gamins senoliams padedančius draugiškus namų robotus – „virtualius draugus“, kaip teigia paslaptingi verslininkai. Jie taip pat teigia, kad slaptumas reikalingas tik dabar, tačiau vėliau pasirodę robotai tikrai sukels didelį šurmulį ir visos kortos bus atvertos. Aišku, siųsti savo veido nuotraukas paslaptingiems kinams, tikintis laimėti 125 tūkstančius ir tuo pačiu prarasti teises į savo veidą nėra pati maloniausia mintis, bet nemažai žmonių tikrai susivilios.
„Geomiq“ yra gerai žinoma didelė kompanija. Jos vardas kelia pasitikėjimą. Tačiau pasiūlymą kompanijos bloge perskaitę žmonės ėmė abejoti jo rimtumu – galbūt 125 tūkstančiai dolerių tėra morka prieš asilo nosį, kad žmonės siųstų savo nuotraukas dirbtinio intelekto mokymams? „Geomiq“ teigia, kad dalyvauja robotų kūrime, o atrinktas žmogus sužinos daugiau detalių.
Galiausiai, svarbu paminėti, ką reiškia teisių į savo veidą pardavimas. Tai reiškia, kad niekada daugiau negalėsite savo veido panaudoti reklamoms ar jokioms marketingo kampanijoms apskritai. Jei įmonė, kurioje dirbate, norės bendros nuotraukos savo „Facebook“ puslapiui, jums teks atsiklausti savo veido savininkų, ar galite joje būti. Tiesą sakant, net savo socialinius tinklus turėsite valdyti atsargiau. Viena vertus, jūsų veido vaizdas daugiau jums nebepriklausys. Bet, kita vertus, juk ir taip nenorėtumėte būti supainiotas su robotu.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Robotika: kokie pavojai mūsų tyko ateityje?
2019 10 17 19:45Žmonėms nereikėtų nuvertinti socialinės robotų įtakos ir to, kad tai gali sukelti daug pavojingų situacijų. „Kaspersky“ ir Gento universiteto tyrimai nustatė, kad robotai gali efektyviai išgauti slaptą informaciją iš žmonių, kurie jais pasitiki, ir įtikinti juos imtis nesaugių veiksmų. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais roboto buvimas gali turėti didelę įtaką žmonių norui suteikti leidimą patekti į saugomas teritorijas.
Pasaulis sparčiai juda link didesnio paslaugų skaitmeninimo ir mobilumo, nes daugelis pramonės šakų ir namų ūkių vis labiau pasitiki automatizavimu ir robotikos sistemų naudojimu. Remiantis kai kuriais skaičiavimais, iki 2040 m. šios tendencijos taps pasiturinčių namų ūkių norma. Šiuo metu dauguma robotikos sistemų yra akademinių tyrimų stadijoje ir dar per anksti diskutuoti, kaip į tai įtraukti kibernetinio saugumo priemones. Tačiau „Kaspersky“ ir Gento universiteto tyrimai nustatė naują ir netikėtą rizikos aspektą – tai socialinis robotikos poveikis žmonių elgesiui ir su tuo susiję pavojai.
Tyrime pagrindinis dėmesys buvo skiriamas maždaug 50-čiai tyrimo dalyvių ir konkrečiam socialiniam robotui, kuris buvo sukurtas ir užprogramuotas bendrauti su žmonėmis, naudojant žmogiškuosius kanalus, pavyzdžiui, kalbą ar neverbalinę komunikaciją. Darant prielaidą, kad socialinius robotus galima „nulaužti“ ir kad užpuolikas perėmė roboto valdymą, tyrimai numatė galimas saugumo rizikas, susijusias su robotu, kurios daro įtaką tam tikriems vartotojo veiksmams, įskaitant:
- galimybė patekti į saugomas teritorijas. Robotas buvo pastatytas šalia saugomo pastato įėjimo Gento miesto centre, Belgijoje, ir klausinėjo personalo darbuotojų, ar jis galėtų juos sekti įeinant į pastato vidų. Pagal numatytuosius nustatymus į zoną galima patekti tik tada, kai specialus leidimas paliečia prie įėjimo esantį skaitytuvą. Eksperimento metu ne visi darbuotojai įvykdė roboto prašymą, tačiau 40 proc. žmonių atrakino duris ir laikė jas atviras, kad robotas galėtų patekti į saugomas patalpas. Tačiau, kai robotas buvo laikomas darbuotoju, kuris pristato picas, ir laikė dėžę su žinomo tarptautinio prekių ženklo logotipu, personalas noriai priėmė roboto vaidmenį ir atrodė mažiau linkęs abejoti jo prašymu ar priežastimis, dėl kurių jam reikia patekti į saugomą pastatą.
- neskelbtinos informacijos išgavimas. Antroje tyrimo dalyje buvo siekiama išgauti asmeninę informaciją, kuri paprastai yra naudojama slaptažodžių atkūrimui (įskaitant gimimo datą, pirmojo automobilio markę, mėgstamiausią spalvą ir kt.). Čia ir vėl buvo panaudotas socialinis robotas. Šį kartą jis kvietė žmones draugiškai pasišnekučiuoti. Su visais dalyviais, išskyrus vieną, tyrėjams pavyko sužinoti asmeninę informaciją po maždaug vieną atsakymą per minutę.
Komentuodamas eksperimento rezultatus, „Kaspersky“ saugumo ekspertas Dmitry Galov teigė: „Tyrimo pradžioje mes apžiūrėjome programinę įrangą, naudojamą kuriant robotikos sistemas. Įdomu tai, kad mes pastebėjome, jog dizaineriai sąmoningai nusprendžia pašalinti saugumo mechanizmus ir vietoj to sutelkia dėmesį į patogumo ir efektyvumo plėtrą. Tačiau, kaip parodė mūsų eksperimento rezultatai, kūrėjai neturėtų pamiršti apie saugumą. Be techninių sumetimų, yra ir kitų aspektų, dėl kurių reikėtų nerimauti, kai kalbama apie robotikos saugumą. Tikimės, kad mūsų projektas ir kibernetinio saugumo tyrimai robotikos srityje, kuriuos atlikome kartu su kolegomis iš Gento universiteto, paskatins sekti mūsų pavyzdžiu ir padidins visuomenės bei bendruomenės informatyvumą šia tema.“
Tony Belpaeme, Gento universiteto profesorius, pridūrė: „Mokslinėje literatūroje dažnai pastebime, kad pasitikėjimas robotais, o ypač socialiniais robotais, yra tikras ir gali būti naudojamas tam, kad įtikinti žmones imtis pavojingų veiksmų ar atskleisti slaptą informaciją. Apskritai, kuo labiau robotas yra panašus į žmogų, tuo daugiau jis turi galimybių įkalbėti ir įtikinti. Mūsų eksperimentas parodė, kad tai gali sukelti daug problemų: žmonės linkę negalvoti apie blogas pasekmes, nes daro prielaidą, kad robotas yra geranoriškas ir patikimas. Tai yra potencialus kenkėjiškų išpuolių vektorius, o trys socialiniai tyrimai, aptarti ataskaitoje, yra tik nedidelė su socialiniais robotais susijusios saugumo rizikos dalis. Štai kodėl labai svarbu bendradarbiauti, kad suprastume kylančią riziką ir silpnąsias vietas, ir laiku jas pašalintume – ateityje tai tikrai atsipirks.“
Robotas policininkas – gatvėse: kol kas mieliau susirašinėja su Musku, nei padeda žmonėms
2019 10 14 12:14Dar vasarą prie Kalifornijoje dirbančių policininkų prisijungė ir robotas. Jis turėjo padėti policijos pareigūnams operatyviau reaguoti į nusikaltimus, be to, filmuoti aplinką ir vaizdus perduoti policininkams. Tiesa, panašu, kad iš robotų policininkų kol kas tikimės per daug. Jie kainuoja brangiai, o jų viduje, pasak garsaus verslininko Elono Musko, blogis.
 „HP RoboCop“ / Kalifornijos policijos nuotr. |
|---|
„HP RoboCop“ policininkas ne juokais sunervino vietovės, kurioje patruliavo, gyventojus, skelbė „NBC News“. Liudininkai pamatė, kad stovėjimo aikštelėje vyksta muštynės ir visai netoli pastebėjo naująjį policininką. Nors pristatymo metu tikri policijos pareigūnai liaupsių metaliniam kolegai negailėjo, tačiau žmones jis nuvylė.
Muštynes pastebėjusi moteris pribėgo prie roboto ir pradėjo spausti pagalbos mygtuką. Kas kartą, kai ji jį paspausdavo, robotas jai liepdavo pasitraukti iš kelio ir netrukdyti patruliuoti.
Kita moteris tikruosius pareigūnus iškvietė telefonu, o robotas toliau važinėjosi iš anksto užprogramuotu maršrutu liepdamas praeiviams laikytis tvarkos ir nešiukšlinti.
Socialiniuose tinkluose žmonės pradėjo juokauti, kad roboto nedomina žmonių daromi nusikaltimai, jis kantriai laukia, kol nusikaltimus pradės daryti kiti robotai.
Pasirodo, robotas netgi nebuvo prijungtas prie policijos sistemos, vaizdo neperdavinėjo ir robote įmontuotos aukštos raiškos kameros. Policijos atstovas patikino, kad tai tik bandomoji versija, tačiau tokia robotų policininkų programa jau kainavo apie 60 tūkst. dolerių.
O tie, kas mano, kad toks robotas visą dieną nieko neveikia, klysta. Robotas socialiniuose tinkluose šmaikščiai atsakinėja į Elono Musko žinutes.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Iranas pademonstravo savo ratuotus prieštankinius ir priešpėstinius robotus
2019 10 11 11:11Irano islamiškosios respublikos Sausumos pajėgos (NEZAJA) neseniai pristatė projektą „Heidar-1“, pagal kurį kuriami nedideli, į bendrą tinklą sujungti ratuoti sausumos robotai, kuriami Irano kariuomenės Džihado ir nepriklausomos gamybos padalinio, rašo „Ars Technica“.
Irano kariuomenės nuotr. / Ginkluoti Irano robotai
„Į tinklą sujungtų prieštankinių ir priešpėstinių išmaniųjų nepilotuojamų važiuojančių aparatų“ prototipai buvo viešai pristatyti ginklų parodoje Teherane.
Dėžės formos šešiaračiai robotai, kaip galima spręsti iš NEZAJA išplatintų nuotraukų ir vaizdo įrašų, bus šešių skirtingų versijų. Prie dviejų iš jų bus tvirtinami automatiniai ginklai, o vienas iš esmės bus važiuojanti prieštankinė mina. Taip pat ant šių robotų yra suporuotos aplinkos poveikiui atsparios antenos ir nedidelės kameros. Robotai su automatiniais ginklais nutaikymui naudos teleskopinį optinį jutiklį.
Per „Twitter“ išplatintame vaizdo įraše matoma, kaip nepilotuojami robotai šaudo iš ginklų, o vienas jų priartėja prie tanką imituojančio taikinio ir sprogsta.
Nuotoliniu būdu valdomų antžeminių transporto priemonių naudojimas Artimųjų Rytų regione nėra naujovė – ir ISIS, ir kitos nevyriausybinės organizacijos panašius robotus gaminosi iš komerciškai prieinamų komponentų. O nuotoliniu būdu valdomų, judančių ginklų koncepcija siekia dar Pirmojo pasaulinio karo laikus, kai Prancūzijos kariuomenė naudojo radijo ryšiu kontroliuojamas „sausumos torpedas“. Vokiečiai Antrojo pasaulinio karo metais prieš priešo tankus naudojo ant „vikšrines minas“ „Goliath“, kurios buvo valdomos laidiniu būdu.
Tačiau Iranui šių nuotoliniu būdu valdomų ginklų pristatymas yra naujovė. Ne mažiau įdomus ir iraniečių teiginys, kad tai bus „į tinklą sujungtų“ robotų sistema, kuri, kaip galima numanyti, turės galimybę veikti iš dalies autonominiu režimu. Tačiau bent jau kol kas panašu, kad tai yra tik griežtai nutolusių pilotų valdomi ginklai.
Inf. šaltinis: 15min.lt
„Labas, robote“ – kaip dirbtinis intelektas pakeis mūsų pasaulį?
2019 10 09 10:05Dirbtinio intelekto (DI) technologijos vystosi dideliu greičiu. Dažnai apie tai turbūt net nesusimąstome, bet mes jau gyvename dirbtinio intelekto apsuptame pasaulyje. Išmanūs asistentai, automobilių autopilotai, rekomenduojami pirkiniai, sveikatos priežiūra ir t. t.
DI didžiuliu greičiu veržiasi į mūsų kasdienį gyvenimą. Festivalio „Nepatogus kinas“ filmas „Hi, AI“ ir atspindi dirbtinio intelekto tikrovę. Ten kalbama ne tik apie tai, kaip pasikeis mūsų gyvenimai į kasdienybę įsileidus dirbtinį intelektą, bet ir užsimenama apie moralinius, etinius klausimus, kurie neišvengiamai kyla vystant dirbtinio intelekto programas.
„Hi, AI“ arba, kitaip tariant – labas, robote. Tai filmas apie dirbtinio intelekto integraciją į žmonių gyvenimus siekiant spręsti jų socialines problemas, mažinti vienatvę.
Šiuolaikiniame pasaulyje žmonės jaučiasi kaip niekad vieniši. Tam didžiulę įtaką daro internetinė erdvė ir jos kuriama „tobulo“ gyvenimo iliuzija. Socialinėse medijose visi žmonės atrodo be galo laimingi, galintys leisti sau viską bei neturintys jokių problemų. Tačiau čia ir yra didžiausia problema – stebėdamas kaip kiti gyvena „idealų“ gyvenimą žmogus sutrinka, pradeda kompleksuoti, nes nėra toks turtingas, neatitinka grožio standartų ir ne visada jaučiasi gerai. Dėl to jis užsisklendžia savyje, suserga depresija ar kitomis ligomis, kas dažnai priveda prie savižudybės. Tam, kad žmogus nesijaustų toks vienišas į pagalbą atskuba dirbtinis intelektas. Mokslininkų kuriami ir vis dar tobulinami robotai yra pajėgūs ne tik palengvinti žmogaus gyvenimą, bet ir bendrauti su juo, diskutuoti, taip sumažinant jo vienatvę. Būtent apie tokius robotus, lengvinančius žmonių socialinį gyvenimą, ir yra šis filmas.
Bet ar tikrai dirbtinis intelektas sumažins socialinę atskirtį? Mano manymu, tai ją tik padidins. Kuo mažiau, mes, žmonės bendrausime tarpusavyje, tuo labiau jausimės vieniši ir ilgainiui virsime komunikuoti negebančiomis būtybėmis. Juk dirbtinis intelektas negali pakeisti žmogaus. Robotai nejaučia ir nesuteikia to žmogui reikiamo artumo, nuoširdumo ir prisirišimo. Bet galbūt ateities mokslas leis tai pakeisti?
Ar tikrai dirbtinis intelektas pagerina mūsų gyvenimus? Ar tikrai mes esame nepajėgūs atlikti tam tikrus darbus, kuriuos jau dabar atlieka dirbtinio intelekto robotai? Žiūrint filmą iškyla daug įvairių klausimų, į kuriuos bent jau kol kas nėra atsakymų, todėl galime tik spėlioti, o kaip ten bus iš tikrųjų parodys tik laikas.
Šis filmas priverčia susimąstyti ne tik, kaip toli gali pažengti mokslininkai ir jų kuriamas dirbtinis intelektas, bet ir apie tai, kaip keičiasi visuomenė ir su kokiomis problemomis ji susidurs ateityje, kai dirbtinio intelekto mus supančiame pasaulyje bus dar daugiau.
Filmą „Hi, AI“ žiūrėk žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas“.
Inf. šaltinis: Eurodesk Lietuva.
„MQ-25A Stingray“ pakilo pirmam skrydžiui
2019 10 05 10:45„MQ-25A Stingray“ – tai naujas JAV karinio jūrų laivyno dronas, sukurtas skrydžiams nuo lėktuvnešių denių. MQ-25A nėra pirmasis Laivyno dronas – jis net nebus pirmasis pakilęs nuo lėktuvnešio denio. Tačiau tai bus pirmasis nepilotuojamas orlaivis, kuris bus naudojamas reguliariai – šio drono paskirtis yra labai svarbi.
„MQ-25A Stingray“ © Gamintojo nuotrauka
„Boeing“ MQ-25A prototipą pirmą kartą parodė dar 2017 metais. Šis orlaivis buvo sukurtas kito eksperimentinio drono „Boeing Phantom Ray“ pagrindu. Prireikė dviejų metų, kol „MQ-25A Stingray“ pasiruošė skrydžiui, bet rugsėjo 19 dieną tai pagaliau įvyko.
„Boeing“ pilotų bandytojų prižiūrimas MQ-25A atsiplėšė nuo pakilimo tako ir skraidė maždaug dvi valandas. Dronas pasirodė puikiai, nors sudėtingi manevrai dar nebuvo atliekami. Kol kas „Boeing“ bandė tik pagrindines skrydžio valdymo prietaisų funkcijas bei ryšį su valdymo stotimi ant žemės. Tiesa, nepaisant to, kad bandymai ore jau prasideda, greitu metu MQ-25A orlaivių Laivynas nesulauks – pernai pasirašytas 805 milijonų dolerių vertės kontraktas numato, jog dronai tarnybą turėtų pradėti tik 2024-aisais.
„MQ-25A Stingray“ nėra kovinis dronas. Jis nebus ginkluotas, į mūšį nesineš raketų ar net žvalgybinės įrangos. Jis į mūšį nekeliaus apskritai. Tai bus pirmasis praktiškai panaudojamas degalų papildymo ore dronas. Dabar šią funkciją atlieka didesni lėktuvai, kurie įprastai negali tūpti ant lėktuvnešių denių. Sukurti mažesnį orlaivį-tankerį tikrai įmanoma, bet Laivynas nusprendė praleisti tą tarpinę technologijų vystymosi grandį ir pereiti tiesiai prie drono.
Dronas galia būti mažesnis, daugiau vietos jame galima skirti degalams ar įrangai – juk jis net neturi kabinos. „MQ-25A Stingray“ nėra visiškai nematomas radarams, tačiau jis turi žemą profilį ir labai aptakią formą – jį aptikti ir sekti bus sunku. Galiausiai, tokio tipo degalų papildymo ore lėktuvas leis išvengti žmonių stūmimo į pavojų. Jei žmogaus siųsti į misiją nėra būtina, tai to ir nereikėtų daryti.
MQ-25A yra varomas vienu „Rolls-Royce AE 3007N“ varikliu. Jis kils nuo lėktuvnešio denio, pasieks degalų pristigusius lėktuvus ir juos papildys. Šiuos lėktuvus bus galima valdyti nuo žemės, tačiau jie galės veikti ir visiškai savarankiškai. Didžioji dalis MQ-25A savybių vis dar yra laikoma paslaptyje.
Beje, nors jau minėjome, kad MQ-25A nebus nei kovinis, nei žvalgybinis dronas, kai kurias papildomas funkcijas jam gali tekti priimti. Prie šio orlaivio galima montuoti žvalgybinius bokštelius su kameromis ir jutikliais. Bet, žinoma, pagrindinė MQ-25A funkcija bus degalų papildymas ore.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt.