„Mokslo sriuba“: kodėl dirbtiniam intelektui nėra lengva atskirti kačių ir šunų atvaizdus?
2020 02 12 19:51Apie galimybes sukurti dirbtinį intelektą imta kalbėti dar praėjusio amžiaus viduryje, tačiau tada kilęs entuziazmas išblėso, susidūrus su pirmomis techninėmis kliūtimis. Visgi nauji technologiniai sprendimai įpūtė naujų vėjų šioje srityje. Pirmosios pokalbio dalies su dirbtinio intelekto žinovu Dovydas Čeilutka apie dirbtinį intelektą klausykite „Mokslo sriubos“ tinklalaidėje.
Inf. šaltinis: „Mokslo sriuba“
JAV Sausumos pajėgos jau žino, kur panaudos dirbtinį intelektą
2020 02 05 10:59Gera žvalgyba – pusė teigiamo rezultato mūšyje. Stebėti priešo veiksmus kitoje fronto pusėje yra tiesiog būtina ir tam kuriama daug efektyvių technologijų. Tačiau dabar JAV Sausumos pajėgos nori ne tik matyti, ką veikia priešas, bet ir prognozuoti jo veiksmus. Ir technologijos tam jau kuriamos.
Idėja iš tiesų nėra tokia jau sudėtinga. ATR-MCAS (Aided Threat Recognition from Mobile Cooperative and Autonomous Sensors) programa siekia sukurti dronų ir dirbtinio intelekto sistemą, kuri itin tiksliai fiksuotų priešo ginkluotės judėjimą ir pateiktų prognozes. Iš pradžių, teritoriją skenuotų spiečius skraidančių ir važiuojančių dronų. Ši informacija tuomet būtų apdorota dirbtinio intelekto sistemos, kuri atpažintų skirtingus ginkluotės vienetus (artileriją, pėstininkų grupes, tankus) ir juos klasifikuotų, pažymėtų pavojingiausius ir nustatytų jų judėjimą.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Taip būtų sudarytas taktinis priešo pajėgų žemėlapis. Jis būtų itin tikslus ir nurodytų ne tik skirtingos ginkluotės vietas, bet ir jos judėjimo kryptį. Tai leistų išvengti neplanuoto susidūrimo. Pavyzdžiui, tiekimo sunkvežimiai galėtų apvažiuoti priešo artilerijos veikimo nuotolį apibrėžiantį perimetrą.
Tačiau priešo pajėgų judėjimas fiksuojamas jau dabar. Kita ATR-MCAS technologijos funkcija yra kur kas įspūdingesnė – dirbtinis intelektas ne tik fiksuos priešo ginkluotės judėjimą, bet ir pateiks prognozes. Ši sistema į skirtingus grėsmės lygius klasifikuos skirtingus priešo pajėgų veikimo taškus. Pavyzdžiui, 6 tankai judantys užnugario link bus fiksuojami kaip ne tokia rimta grėsmė kaip 4 tankai judantys JAV karių pusėn. Kadangi šias prognozes pateiks dirbtinio intelekto sistema, su laiku jos prognozės turėtų tikslėti, nes algoritmas mokysis priešo taktikos subtilybių.
Manote, kad tai nėra reikalinga sistema? Prisiminkite, kad šiuolaikiniame mūšio lauke dedamųjų yra labai daug. Dronai, antžeminė ir skrendanti technika, ilgo nuotolio artilerija, raketiniai ginklai – viską būtina sekti. Tuo pačiu būtina suprasti priešo taktinius veiksmus ir pasirūpinti savų karių aprūpinimu. Ši dirbtinio intelekto ir dronų-sensorių sistema galėtų palengvinti šią užduotį.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Kinija kovai su koronavirusu pasitelkė dronus
2020 02 04 10:59Kinijos valdžios pareigūnai prašo šalies žmonių kuo daugiau laiko leisti namuose ir ieško vis naujų būdų būti išgirsti. Naujausia iniciatyva – dronai, garsiakalbiai ir trumpi vaizdo įrašai. Visos šios priemonės skirtos paraginti žmones likti namuose ir taip mažinti viruso plitimo galimybes.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Balandis-robotas gali padaryti didelę įtaką ateities skrydžiams
2020 02 03 09:13Stanfordo universiteto mokslininkai sukūrė sparnuotą robotą, galintį pamėgdžioti paukščių skridimo judesius. Šis robotas gali įkvėpti naujos kartos skraidančių robotų kūrėjus. Mokslininkai tyrinėjo, kaip beskrisdami paukščiai gali dinamiškai kaitalioti sparnų formą. Tokie judesiai yra žymiai pranašesni už orlaivių judesius.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
JAV pajėgos turi naują tikslą – robotai vietoje žmonių
2020 02 02 10:53Ateityje robotai daugelyje sričių pakeis žmones. Šis procesas jau vyksta ir dabar nuostabos nebekelia. Tačiau yra viena sritis, kur robotai yra tiesiog būtini – JAV Ginkluotosios pajėgos jau stengiasi pakeisti žmones amunicijos pristatymo linijose.
FAAR tieks 155 mm sviedinius tokiems ginklams kaip „M109A7 Paladin“
©commons.wikimedia.org
Galbūt jums nepatinka jūsų darbas, tačiau ar galite įsivaizduoti vairuotojo, kuris kasdien netoli karinių veiksmų zonos važinėja su keliomis tonomis sprogmenų? Kariniai tiekimo konvojai visada yra priešiškų pajėgų taikikliuose. Ir robotizuoti juos tikrai būtų protinga.
JAV Sausumos pajėgos jau vykdo FAAR programą (Field Artillery Autonomous Resupply), kurios tikslas – pagerinti amunicijų ir atsargų tiekimo linijų efektyvumą. Geriausias būdas tai padaryti – pakeisti sunkvežimių vairuotojus robotais. Robotai nepavargsta, neišsigąsta, nepatiria streso – taigi, jų vairuojami sunkvežimiai važinėtų nuosekliau, išlaikytų iš anksto numatytą grafiką. Dar svarbiau tai, kad jie padėtų išvengti žmonių aukų, nes tiekimo sunkvežimiuose žmonių tiesiog nebūtų. Tie žmonės galėtų būti panaudojami efektyviau – ten, kur reikalingas žmogaus protas.
Savaeigė haubica „M109A7 Paladin“ gali per minutę iššauti 1-4 kartus. „Paladin“ viduje telpa tik 39 sviediniai. Kartu su šia haubica į veiksmo vietą gali keliauti ir specialiai jai sukurta paramos mašina, kurioje – dar 95 sviediniai. Visą šią amuniciją „Paladin“ gali panaudoti labai greitai.
Taigi, reguliarus ir strategiškai apgalvotas tiekimas yra tiesiog būtinas. O štai žmonės sunkvežimiuose – tikrai nebūtini.
JAV sprendimo ieško jau kurį laiką. Idealiu atveju, konvojui nereikėtų nei vieno vairuotojo, tačiau sunkvežimiai nebūtų per daug nutolę nuo įprastų – būtina sistema, kuri neužkirstų kelio vairuotojo naudojimui. Sunkumų kelia tai, kad šiems sunkvežimiams reikės vengti ne tik įprastų kelio kliūčių, o ir bekelėje pasitaikančių akmenų bei žmonių.
Taigi, sistema naudos dirbtinį intelektą ir robotinius sunkvežimių vairavimo įrenginius. Įdomu ir tai, kad robotai taip pat turėtų padėti pakrauti ir iškrauti krovinį. Kol kas programoje dalyvauja šešios kompanijos, Sausumos pajėgos tolesniam idėjų vystymui skirs 150 tūkstančių dolerių. Vėliau, žinoma, užsakymo laimėtojas gaus žymiai rimtesnę sumą.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Robotai, kuriems reikia atsigerti: ši roboto ranka prakaituoja, kad atvėstų
2020 02 01 09:27Mokslininkai sukūrė minkštą robotinį raumenį, kuris prakaituoja, kad išliktų šaltas ir galėtų imituoti rankos judesius.
Tyrėjai iš Kornelio universiteto Niujorke sukūrė roboto ranką iš hidrauliškai valdomų ir pirštus primenančių dalių, turinčių mažas skylutes, per kurias gali išsiskirti vanduo, skelbia universitetas.
Prakaituojanti roboto ranka / Kornelio universiteto nuotr.
Tyrėjai teigė, kad robotas gali „prakaituoti“ norėdamas reguliuoti savo temperatūrą.
Robertas Shepherdas, Kornelio mechaninės ir kosminės inžinerijos docentas, kuris vadovavo projektui, aiškino, kad perkaitimas yra iššūkis robotams, pagamintiems iš „minkštų“ medžiagų.
Taip yra todėl, kad lanksčios, sintetinės medžiagos sulaiko šilumą iš vidinių variklių, valdančių robotą. Pavyzdžiui, metalai greitai išsklaido šilumą, o minkštos medžiagos ją sugeria. Kad šios medžiagos atvėstų, reikalingas vidinis ventiliatorius, kuris padidina nepageidaujamą svorį ir tūrį.
Tyrėjas su komanda sukūrė hidrogelio medžiagą, kuri išspaudžia vandenį iš daugybės mažų porų, kurios automatiškai išsiplečia, kai temperatūra pasiekia 30C laipsnių, ir užsidaro, kai temperatūra nukrenta.
Šis šiluminio valdymo metodas reiškia, kad robotas gali būti eksploatuojamas ilgą laiką ir neperkaisti. Mokslininko teigimu, tai jau ne pirmas kartas, kai žmogaus biologijos principai padeda inžinieriams, kurie kuria robotus.
Projektas aprašomas „Science Robotics“ žurnale, o tyrėjai teigia, kad ateityje tokie veikimo principai galėtų būti naudojami norint pakeisti trintį tarp paviršių ir sudaryti sąlygas sklandžiam judėjimui. Jie gali būti itin naudingi nukreipiant slenkančių ar stumdomų robotų lokomotyvą.
Ši technologija taip pat galėtų būti naudojama, pavyzdžiui, pašalinant teršalus nuo paviršiaus.
Tiesa, technologija turi ir trūkumų. Tokiems robotams nuolatos reikėtų vandens. „Jie, kaip ir žmonės, turėtų atsigerti“, – pridūrė mokslininkas.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Roboto magijos triukas: šveicarų sukurtas robotas sugriebia daiktus jų neliesdamas
2020 01 30 09:05Šveicarų mokslininkai sukūrė unikalų robotą, kuris pasinaudoja garso bangomis, kad sugriebtų ir pakeltų objektus jų neliesdamas.
Marcelis Schuckas iš Ciuricho ETH universiteto pristatė robotinės rankos prototipą, kuris gali sugriebti itin mažus objektus. Šis išradimas gali padėti laikrodžių gamintojams, mikromechanikams ir su puslaidininkiais dirbantiems specialistams, skelbia universitetas.
Levitacija / ETH universiteto nuotr.
Visa tai įmanoma dėl akustinės levitacijos. Dviejuose 3D spausdintuvu sukurtuose pusrutuliuose yra daugybė mažų garsiakalbių, skleidžiančių ultragarso bangas. Šių garso bangų dažnis yra didesnis nei 20 kHz, todėl žmogus jų negirdi.
Kai šios akustinės bangos sklinda tarp pusrutulių, jos trukdo viena kitai ir, jei sąlygos yra tinkamos, sukuria į viršų nukreiptą „stovinčią“ bangą. Šalia jos yra aukšto ir žemo slėgio taškai, kuriuose daiktas gali tarsi įstrigti.
Levituojančio objekto dydį ir masę riboja garso bangos savybės, tokios kaip jo dažnis ir jos sukuriamo slėgio lauko stiprumas.
Mokslininkas ir jo komanda taip pat kuria programinę įrangą, leidžiančią vartotojui manipuliuoti slėgio taškų padėtimi tarp garsiakalbių. Jie viliasi, kad pakabintą daiktą bus galima perkelti į kitą vietą nenuleidus ant žemės.
„Pagrindinis tikslas yra ištirti galimas pritaikymo sritis ir perkelti išradimą į pramonę“, – pranešime spaudai cituojamas mokslininkas.
Inf. šaltinis: LRT.lt
KTU docentas: žmonių vidiniai konfliktai neišvengiamai perduodami dirbtiniam intelektui
2020 01 29 08:13 Asociatyvi nuotr. |
|---|
Mokslinės fantastikos filmuose neretai vaizduojama beveik apokaliptinė ateitis, kurioje pikti robotai bando užvaldyti pasaulį. Mašinas, kurios yra valdomos dirbtinio intelekto (DI), naudojame kasdien, o JAV Kornelio universiteto tyrimo duomenimis, 61 proc. žmonių pirmenybę teikia toms jų versijoms, kurios atrodo turinčios ar imituoja emocijas. Ar gali būti, kad mašinos-robotai kada nors galės jausti emocijas prilygstančias patiriamoms žmogaus? Jei taip, kokios bus to pasekmės?
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto (SHMMF) docento Nerijaus Čepulio, žmonės emocijas ne tik išgyvena tiesiogiai, bet ir atpažįsta kito žmogaus veide, balse, žodžiuose, kūno judesiuose ar padėtyje.
„Atpažindami emocijas kartais empatiškai išgyvename jas ir patys. Mašinos taip galėtų atpažinti emocijas ir atitinkamai į jas reaguoti, imituodamos žmogaus emocijas, „suvaidindamos“ empatiją. Neskubėkime nuvertinti imitacijos, priešpriešindami jai tikrą, nuoširdžią emociją. Reikia pripažinti, kad emocijos turi savo kultūrinę, ne natūralią pusę. Kitaip sakant, ne tik refleksais natūraliai reaguojame į tam tikrus dirgiklius, bet ir kultūriškai paveldime tai yra išmokstame reikšti ir atpažinti emocijas“, – sako pašnekovas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/71453/
Europiečių požiūris į robotus teigiamas, bet dėl savo darbo vietos vis tiek bijo
2020 01 24 09:13Spartus robotikos ir dirbtinio intelekto vystymasis bei tobulėjimas ateityje gali smarkiai paveikti darbo rinką. Daugelis pasaulinių tyrimų nurodo, kad per artimiausius 10-15 m. bus automatizuota nuo 5 iki 15 proc. dabartinių darbo vietų. Kaip dėl to jaučiasi žmonės, kokios naujos profesijos įsiverš į rinką?
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Audito ir mokesčių konsultacijų bendrovių tinklas PwC prognozuoja, kad 31 procentas darbo jėgos gali būti automatizuota JAV, Vokietijoje, D. Britanijoje ir Japonijoje. Pasaulio bankas skaičiuoja, kad besivystančiose šalyse automatizuota bus per du trečdalius darbo vietų. McKinsey globalus institutas (angl. McKinsey Global institute) nurodo, kad pasaulio darbo rinkoje automatizacija paveiks pusę žmonių atliekamų darbų.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/71380/
Mokslininkai pirmą kartą sukūrė robotus iš visiškai gyvų ląstelių: panaudojo varlių embrionus
2020 01 21 16:43Kitame gyvenime, jeigu joms būtų buvę leista vystytis įprastai, šios kamieninės ląstelės, paimtos iš varlių embrionų, gyvuose gyvūnuose virstų odos ar širdies audiniais. Tačiau tam tikromis algoritmų sudėliotomis ir žmonių sumanytomis konfigūracijomis šios ląstelės virto šį tuo nauju: pirmaisiais robotais, sukonstruotais tik iš gyvų ląstelių.
Mokslininkai pirmą kartą sukūrė robotus iš visiškai gyvų ląstelių © Douglas Blackiston, Tufts University nuotr.
Kaip rašo sciencealert.com, šių robotų kūrėjai juos pavadino ksenobotais – mažyčiais, mažiau nei milimetro dydžio dariniais, sudarytais iš 500-1000 ląstelių, sugebėjusių judėti Petri lėkštelėje, susiorganizuoti ir net pernešti naudingosios apkrovos. Tokie ksenobotai nepanašūs į jokį gyvą organizmą ar organą, su kuriuo esame susidūrę iki šios dienos.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/71349/
Inf. šaltinis: Delfi.lt