Dronai, robotai ir vaisto ieškantys kompiuteriai: ar Kinijos technologijų milžinai išlaikys viruso išbandymą
2020 02 26 17:38Kinija praleido dešimtmečius bandydama atgaivinti technologijų sektorių, tačiau tik nedaugelis galėjo pagalvoti, kad didžiausiu išbandymu jam taps viruso protrūkis. Pekinas ragina didžiausias šalies technologijų kompanijas prisidėti prie kovos su naujuoju koronavirusu, skelbia CNN.
Rodos, didžiausios kompanijos šį kvietimą išgirdo: savavaldžiai automobiliai pristatinėja medicinos įrangą medikams, į dangų pakelti dronai padeda užfiksuoti viruso protrūkius, galingiausi superkompiuteriai padeda kurti vakciną.
Visgi kol kas neaišku, ar tokių priemonių užteks, kad viruso plitimas būtų sustabdytas ne tik Kinijoje, bet ir likusiame pasaulyje.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Daugybę metų Pekinas pabrėžė, kad technologinės inovacijos turi būti viso ekonomikos augimo pagrindas. Vyriausybė suteikdavo milijardines dotacijas ir paskolas, kurios turėjo paspartinti dirbtinio intelekto sprendimų vystymąsi. Rodos, Kinija turėjo tapti naujuoju Silicio slėniu ir, ekspertų teigimu, daugeliu atvejų jai pavyko.
Mokslo ir technologijų ministerijos atstovai viešai paprašė technologijos kompanijų pagalbos, kad robotai, termovizinių kamerų sistemos ir kiti įrenginiai leistų su virusu kovoti fiziškai jo „neliečiant“.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/71832/
Inf. šaltinis: LRT.lt
Mokslininkai siūlo kitaip pažvelgti į gyvybės paieškas Raudonoje planetoje
2020 02 25 20:38Šią vasarą NASA planuoja į Marsą paleisti patį moderniausią „marsaeigį“. Daugiau kaip toną sveriantis technikos šedevras padės palaipsniui atskleisti Marso paslaptis bei galbūt į Žemę atsiųs Raudonosios planetos pavyzdžių.
Naujasis marsaeigis © NASA
Į naująjį „marsaeigį“ dedamos didelės viltys ir tikimasi, kad jis padės aptikti naujų išnykusios ar vis dar Marse egzistuojančios gyvybės pėdsakų.
Tačiau daugelis mokslininkų neseniai vykusioje konferencijoje tvirtino manantys, jog jei Marse ir yra gyvybė – ji, greičiausiai, giliai po žeme.
„Space Extant Life“ konferencijoje dalyvavęs NASA Jet Propulsion laboratorijos mokslininkas Vlada Stamenkovičius taip pat palaikė tokią mintį.
„Marso paviršius yra labai oksiduojanti, daug radiacijos turinti aplinka, kurioje skystas vanduo negeba ilgą laiką išbūti stabilus“, – teigia Stamenkovičius ir priduria, kad „tai blogiausia vieta Marse ieškoti gyvybės pėdsakų“.
Kai kurie mokslininkai siūlo sukurti specialius robotus, kurie galėtų tyrinėti Marso urvų sistemas, tačiau pripažįstama, kad techniškai tai būtų labai sudėtingas projektas.
Pasak Stamenkovičiaus, realiau yra į Marsą nuskraidinti reikiamą įrangą, kuri nuo šios planetos paviršiaus galėtų „pajusti požeminius vandens telkinius bei chemines medžiagas, susijusias su gyvybe“.
Arba, norint pažvelgti į Marso paslaptis, gali tekti palaukti, kol NASA į šią planetą nusiųs pirmuosius žmones. Tai planuojama padaryti ne anksčiau, kaip 2030-aisiais.
JAV Geologijos tarnybos (USGS) Astrogeologijos mokslo centras paskelbė, kad Marse yra daugiau nei 1000 urvų, kuriuose būtų galima sąlyginai nesunkiai atlikti tyrimus ir ieškoti gyvybės pėdsakų. Šie taškai rodo galimas urvų vietas Tarsis regione © USGS
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Žmonių ir robotų visuomenė: japonų mokslininkai sukūrė robotą, kuris jaučia skausmą
2020 02 23 13:50Japonų mokslininkai sukūrė robotą, galintį jausti skausmą. Skausmo pojūtis gali atrodyti kaip žiauri dovana robotui, tačiau tyrėjai sako, kad taip robotai galės geriau suprasti žmones, o žmonių ir robotų draugystė bus stipresnė.
Robotas / Osakos universiteto nuotr.
Osakos universiteto mokslininkai sukūrė sintetinę odą, kurioje yra jutiklių, subtiliai nustatančių slėgio pokyčius, nesvarbu, ar tai švelnus prisilietimas, ar stiprus smūgis. Tada ši dirbtinė „skausmo nervų sistema“ buvo prikabinta prie roboto, kuris galėjo sureaguoti parodydamas įvairias veido išraiškas, skelbia Osakos universitetas.
Minoru Asada pristatė mokslininkų komandos darbą vasario 15 d. kasmetiniame Amerikos mokslo pažangos asociacijos susitikime Sietle.
Roboto vaiko modelis „Affetto“ pirmą kartą buvo pristatytas 2011 m. Osakos universitete. Tuo metu robotas galėjo šypsotis ir raukytis.
Tai įmanoma dėl minkštos, į žmogaus odą panašios medžiagos, kuria robotas padengtas. Vykdydami naująjį projektą mokslininkai robotui suteikė kūną su dirbtine oda padengtu skeletu, į kurį integruota daugybė jutiklių.
Tyrėjų tikslas – sukurti socialesnius robotus, galinčius geriau suprasti žmones. Japonija jau naudoja robotus globos namuose, biuruose ir mokyklose ir taip sprendžia senėjančios visuomenės problemas. Kai kurios JAV valstijos taip pat eksperimentavo naudodamos robotus, kurie patruliavo gatvėse, tačiau rezultatai buvo kontroversiški.
Daug iššūkių kelia ir teisinis tokios robotų veiklos reglamentavimas. Kas atsakys už robotų padarytas klaidas ar nusikaltimus?
Teoriškai japonų sukurti robotai galės autentiškiau ir efektyviau bendrauti su žmonėmis, jei sudarys įspūdį, kad gali jausti skausmą kaip mes. Tačiau kalbėdamas su „Science News“, Pietų Kalifornijos universitešto neurologas Antonio Damasio pabrėžė, kad tai nėra toks pats skausmas, kurį jaučia žmogus.
Inf. šaltinis: LRT.lt
JAV karinius laivus saugos moduliniai kateriai-robotai
2020 02 21 12:332000 metais JAV Karinio jūrų laivyno „USS Cole“ buvo atakuotas Adeno uoste Jemene. Sprogmenų pilnas kateris rėžėsi į eskadrinio minininko šoną. Išpuolis pasiglemžė 17 jūreivių gyvybes, dar 39 buvo sužeisti, o „USS Cole“ remontas kainavo 200 milijonų dolerių. Dabar JAV galvoja, kaip tokių tragiškų įvykių išvengti ateityje.
Uostuose stovintys kariniai laivai yra pažeidžiami. Kariniai laivai dažnai naudojasi tais pačiais uostais kaip ir komerciniai laivai, todėl absoliutų saugumą užtikrinti nėra lengva. Tačiau pagalba jau pakeliui – jau kelerius metus tobulinamas nepilotuojamas kateris CUSV (Common Unmanned Surface Vehicle) jau yra pasiruošęs saugoti laivus.
CUSV yra modulinis © U.S. Navy
CUSV – tai beveik 12 metrų ilgio kateris-robotas, kuriam nereikia žmonių. Tiesą sakant, žmonėms čia net nėra vietos. CUSV gali be problemų patruliuoti net 20 valandų. Šį katerį galima valdyti per atstumą, tačiau jis taip pat gali veikti ir visiškai autonomiškai.
Pagrindinė CUSV užduotis – karinių laivų apsauga, tačiau šis kateris gali būti panaudotas ir kitoms reikmėms. CUSV gali vykdyti žvalgybą, padėti apžiūrėti pavojingus degančius ar skęstančius laivus. Kitaip tariant, CUSV padeda išvengti žmonių naudojimo ten, kur jie nėra būtini.
CUSV pasiekia 35 mazgų (apie 65 km/val.) greitį ir yra stebėtinai manevringas. Jo konstrukcija yra modulinė. Štai prieplaukos apsaugos funkciją CUSV vykdo ginkluotas .50 kalibro kulkosvaidžiu, kameromis ir garsiakalbiais. Būtent tokios konfigūracijos CUSV buvo neseniai išbandytas.
Jūriniame konteineryje pasislėpę kariai valdė CUSV, kuris turėjo priartėti prie įtartino laivo, besiartinančio prie prieplaukos, kurioje ilsėjosi kariniai laivai. Šįkart – tai tik pratybos, tačiau jau visai greitai CUSV gali sulaukti iš tikrų tokių užduočių. Kateris greitai priartėjo prie laivo ir per garsiakalbius pranešė, jog jam derėtų trauktis. Šis, žinoma, nesitraukė, todėl teko imituoti laivo apšaudymą.
CUSV gali patruliuoti ir visiškai savarankiškai. Kateris gali pastebėti laivus ten, kur jų neturėtų būti, prie jų priartėti ir paleisti įrašytą pranešimą per garsiakalbius. Tačiau ginklai naudojami tik tada, kai CUSV yra valdomas žmogaus – kovinių veiksmų CUSV autonomiškai neatlikinės.
Ateityje CUSV ar panašūs autonominiai kateriai bus naudojami vis dažniau. Tai padės apsaugoti laivus, jų įgulas ir išvengti žmonių naudojimo pavojingose užduotyse.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Mokslininkai žiogus pavertė biorobotais, kurie galėtų užuosti sprogmenis
2020 02 20 08:10Vašingtono universiteto mokslininkų komanda, pasinaudodama unikalia vabzdžių uoslės sistema, biologiškai patobulino žiogus, kad jie galėtų aptikti sprogmenis, skelbia universitetas.
Žiogai / Vašingtono universiteto nuotr.
Tradiciniai cheminio jutimo prietaisai, populiariai vadinami elektroninėmis nosimis, buvo kuriami dešimtmečius, tačiau žiogų uoslė lenkia anksčiau sukurtus inžinerinius prietaisus. Mokslininkai ištyrė žiogus, kad būtų galima dar patobulinti šią jų juslę.
Straipsnyje, kuris paskelbtas sistemoje „BioRxiv“, tyrėjai aprašė, kaip žiogus veikė įvairios cheminės medžiagos, kurios naudojamos sprogmenims gaminti.
Vabzdžių antenose esantys uoslės receptorių neuronai (ORN), kurių kiekvienoje antenoje yra apie 50 tūkst., atpažįsta šių cheminių medžiagų kvapus. Elektriniai signalai perduodami į antenos skiltį – vabzdžio smegenų dalį. Pasinaudodami elektrodais, pritvirtintais prie šios smegenų dalies, tyrėjai sugebėjo atskirti žiogo reakcijas ir susieti jas su skirtingų cheminių medžiagų kvapais.
Šie signalai buvo stiprinami ir belaidžiu būdu perduodami iš vabzdžių į nedidelį procesorių. Visas cheminio atpažinimo procesas truko tik kelis šimtus milisekundžių.
Vis dėlto iškilo rimtų kliūčių. Po 7 valandų tokio medžiagų identifikavimo žiogai pavargo ir nugaišo.
Be to, tik vienam žiogui pavyko identifikuoti cheminių medžiagų kvapus daugiau nei 60 procentų tikslumu.
Visgi mokslininkai nustatė, kad, pasinaudojus „spiečiaus išmintimi“ ir sujungus duomenis iš daugelio vabzdžių, tikslumas padidėjo. Žiogų septyneto vidutinis tikslumas siekė 80 procentų.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Tyrimas atskleidė: 9 iš 10 lietuvių baiminasi dėl robotų keliamų grėsmių darbo rinkai
2020 02 13 13:28Daugelį rutininių darbų už mus jau daro robotai, tačiau jie vis labiau kėsinasi ir į profesijas, kurios tradiciškai priskiriamos žmogaus rankų darbui. Kaip parodė naujausias tyrimas*, ši robotizacija sėja nerimą: 88 proc. lietuvių mano, kad robotai kelia grėsmę darbo vietoms, o serijinės gamybos kūriniai jiems atrodo neautentiški ir praradę žmogiškąjį ryšį. Ir nors lietuviai jautrūs kainai, net trečdalis respondentų rinktųsi kokybišką ir brangesnį rankų darbo daiktą, o ne pigesnį serijinės gamybos analogą. Kokias profesijas artimiausiu metu pakeis robotai ir ką apie tai mano Lietuvos visuomenė?
Diskusija apie robotizaciją. Pranešimo autorių nuotr.
JAV prekybos milžinė „Amazon“ jau yra užpatentavusi robotą, kuris kuria drabužius, o „Christie‘s“ aukcione Niujorke už kone pusę milijono dolerių parduotas portretas, tapytas dirbtinio intelekto. Šie pavyzdžiai rodo, kad robotai ir dirbtinis intelektas artėja prie sričių, kurios tradiciškai buvo priskiriamos žmogaus kūrybiškumui, rankų darbo autentiškumui. Kokias grėsmes čia įžvelgia Lietuvos visuomenė?
Apie tai į nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką susirinko padiskutuoti įvairių sričių meno, mokslo ir verslo atstovai – rūbų dizaineris Robertas Kalinkinas, menininkas Algis Kriščiūnas, fotografas Donatas Stankevičius, „Fazer Bakery Baltic“ kepyklų gamybos ir tiekimo direktorė Zita Petkevičienė bei KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) Automatikos katedros vedėjas docentas Gintaras Dervinis.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/71670/
„Mokslo sriuba“: dirbtinio intelekto kontrolė
2020 02 12 20:22Fantastiniuose filmuose dažnai vaizduojami robotai ir kompiuteriai, kurių intelektiniai sugebėjimai stipriai lenkia žmonių galimybes. Nors šiandien tai tik filmų siužetų dalis, netrūksta tikinčių, kad tai taps realybe. „Mokslo sriubos“ tinklalaidėje apsilankė dirbtinio intelekto žinovas ir mašininio mokymosi inžinierius Dovydas Čeilutka.
Inf. šaltinis: „Mokslo sriuba“
„Mokslo sriuba“: kodėl dirbtiniam intelektui nėra lengva atskirti kačių ir šunų atvaizdus?
2020 02 12 19:51Apie galimybes sukurti dirbtinį intelektą imta kalbėti dar praėjusio amžiaus viduryje, tačiau tada kilęs entuziazmas išblėso, susidūrus su pirmomis techninėmis kliūtimis. Visgi nauji technologiniai sprendimai įpūtė naujų vėjų šioje srityje. Pirmosios pokalbio dalies su dirbtinio intelekto žinovu Dovydas Čeilutka apie dirbtinį intelektą klausykite „Mokslo sriubos“ tinklalaidėje.
Inf. šaltinis: „Mokslo sriuba“
JAV Sausumos pajėgos jau žino, kur panaudos dirbtinį intelektą
2020 02 05 10:59Gera žvalgyba – pusė teigiamo rezultato mūšyje. Stebėti priešo veiksmus kitoje fronto pusėje yra tiesiog būtina ir tam kuriama daug efektyvių technologijų. Tačiau dabar JAV Sausumos pajėgos nori ne tik matyti, ką veikia priešas, bet ir prognozuoti jo veiksmus. Ir technologijos tam jau kuriamos.
Idėja iš tiesų nėra tokia jau sudėtinga. ATR-MCAS (Aided Threat Recognition from Mobile Cooperative and Autonomous Sensors) programa siekia sukurti dronų ir dirbtinio intelekto sistemą, kuri itin tiksliai fiksuotų priešo ginkluotės judėjimą ir pateiktų prognozes. Iš pradžių, teritoriją skenuotų spiečius skraidančių ir važiuojančių dronų. Ši informacija tuomet būtų apdorota dirbtinio intelekto sistemos, kuri atpažintų skirtingus ginkluotės vienetus (artileriją, pėstininkų grupes, tankus) ir juos klasifikuotų, pažymėtų pavojingiausius ir nustatytų jų judėjimą.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Taip būtų sudarytas taktinis priešo pajėgų žemėlapis. Jis būtų itin tikslus ir nurodytų ne tik skirtingos ginkluotės vietas, bet ir jos judėjimo kryptį. Tai leistų išvengti neplanuoto susidūrimo. Pavyzdžiui, tiekimo sunkvežimiai galėtų apvažiuoti priešo artilerijos veikimo nuotolį apibrėžiantį perimetrą.
Tačiau priešo pajėgų judėjimas fiksuojamas jau dabar. Kita ATR-MCAS technologijos funkcija yra kur kas įspūdingesnė – dirbtinis intelektas ne tik fiksuos priešo ginkluotės judėjimą, bet ir pateiks prognozes. Ši sistema į skirtingus grėsmės lygius klasifikuos skirtingus priešo pajėgų veikimo taškus. Pavyzdžiui, 6 tankai judantys užnugario link bus fiksuojami kaip ne tokia rimta grėsmė kaip 4 tankai judantys JAV karių pusėn. Kadangi šias prognozes pateiks dirbtinio intelekto sistema, su laiku jos prognozės turėtų tikslėti, nes algoritmas mokysis priešo taktikos subtilybių.
Manote, kad tai nėra reikalinga sistema? Prisiminkite, kad šiuolaikiniame mūšio lauke dedamųjų yra labai daug. Dronai, antžeminė ir skrendanti technika, ilgo nuotolio artilerija, raketiniai ginklai – viską būtina sekti. Tuo pačiu būtina suprasti priešo taktinius veiksmus ir pasirūpinti savų karių aprūpinimu. Ši dirbtinio intelekto ir dronų-sensorių sistema galėtų palengvinti šią užduotį.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Kinija kovai su koronavirusu pasitelkė dronus
2020 02 04 10:59Kinijos valdžios pareigūnai prašo šalies žmonių kuo daugiau laiko leisti namuose ir ieško vis naujų būdų būti išgirsti. Naujausia iniciatyva – dronai, garsiakalbiai ir trumpi vaizdo įrašai. Visos šios priemonės skirtos paraginti žmones likti namuose ir taip mažinti viruso plitimo galimybes.
Inf. šaltinis: DELFI.TV