KTU mokslininkas G. Dervinis: šiuolaikinės technologijos neturi atimti malonumo bendrauti
2020 05 23 11:29Sparčiai vystantis visuomenei, augant jos lūkesčiams, atsiranda vis daugiau įvairių elektrinių prietaisų, kurie mums palengvina buitį ir darbą, tačiau ne visus juos vadiname robotais. Kartais net nesusimąstome, kodėl vienas ar kitas prietaisas atlieka tam tikras funkcijas, kas yra jo viduje, ir kaip gali atsiliepti jame užslėpta programinė klaida, kurią padarė žmogus.
Užsienio kapitalo įmonė „Milton Keynes“ jau daugiau kaip metus savo klientus džiugina bekontakčiu prekių pristatymu. Karantino laikotarpiu toks prekių pristatymas išpopuliarėjo ir Lietuvoje, tačiau „Milton Keynes“ išsiskiria tuo, kad pristatymą atlieka ne kurjeris, o kobotas (angl. cobot).
Kobotais vadinami bendradarbiaujantys robotai, bendraujantys su žmonėmis bendroje erdvėje. Kobotai, priešingai nei tradiciniai pramoniniai robotai, suprojektuoti veikti autonomiškai, užtikrinant saugumą ir saugų atstumą nuo sąlyčio su žmonėmis.
Visuomenė nėra linkusi lengvai priimti pokyčius, ypač tai sudėtinga vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems norisi gyvo bendravimo, o technologijas įsisavinti prireikia daugiau laiko.
KTU EEF Automatikos katedros vedėjas Gintaras Dervinis. KTU nuotr.
Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) Automatikos katedros vedėjo Gintaro Dervinio teigimu, šiuolaikinės technologijos neturi atimti malonumo bendrauti, o jų funkcija – padėti skirti laiko pokalbiams su aplinkiniais.
„Savitarnos kasos prieš 10 metų taip pat buvo skeptiškai vertinamos dėl sukčiavimo ir kitų įvairių, kartais nepagrįstų priežasčių, o dabar matome didelį jų privalumą. Vienintelis minusas čia, kad negalima su šia „pardavėja“ pasikalbėti. Žinoma, prie kasos gali stovėti humanoidas, bet su juo nepabendrausi. Uždavus klausimą, jis tau atsakymą pateiks iš paieškos sistemos, bet ar pajusi bendravimo kibirkštį? Ne taip nebus“, – savo įžvalgomis dalijasi G. Dervinis.
Žmogų darbo rinkoje keičia robotas
Pandemijos laikotarpiu, kuomet viena iš pažeidžiamiausių grupių tampa gamybos darbuotojai, įmonėms, tenka ieškoti sprendimų, tenka apriboti veiklą, įgyvendinant karantino priemones pandemijai stabdyti.
Veiklos automatizavimas padeda lengviau valdyti riziką dėl darbo jėgos praradimo plintant virusui ir leidžia tęsti veiklą ar ją nesunkiai perorganizuoti, taip išvengiant darbų stabdymo bei darbuotojų atleidimo. Šiuo atveju daugelis smulkių neautomatizuotų ar mažai automatizuotų įmonių susiduria su dideliais sunkumais.
„Viskas priklauso nuo to, ką mes darome, jei orientuojamasi į masinę gamybą ar mes pasieksime efektyvumą – klausimas? Jeigu sprendžiami tam tikri mechaniniai sprendimai, lankstumas, funkcionalumas. Kartais žmogui lengviau padaryti veiksmą nei robotui, galbūt tam veiksmui atlikti reikėtų net kelių robotų”, – G. Dervinis.
Pasak G.Dervinio, siekiant robotizuoti gamybos procesą, tikriausiai, tektų perorganizuoti visą gamybą, kadangi vienas darbuotojas gali atlikti daug įvairiausių užduočių, ko negalime pasakyti apie robotą. Be abejo, galima daugumą darbuotojų pakeisti robotais, tačiau ne visus, nes atsiras poreikis robotų aptarnavimui, tam reikės samdyti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus.
„Robotas optimizuos bet kokį veiksmą, bet negalės priimti kitų sprendimų. Menininko negali pakeisti robotas, tačiau gali jam padėti? Ar robotika palengvina skulptoriaus darbą? Garsiausi skulptoriai kurti pradėdavo nuo akmens luito paruošimo, o dabartinis menininkas darbą pradeda sukurdamas eskizą „AutoCAD‘o programoje“. Visą akmens luito paruošimo etapą atlieka automatizuotos staklės“,– apie šiuolaikišką žmogaus darbo palengvinimą pasakoja docentas.
Kuriame robotus artimus sau
Vis labiau pastebima tendencija, kad robotas kuriamas panašios išvaizdos į žmogų. G.Dervinio nuomone, tokiu būdu palengvinama jų integracija.
„Robotai kuriami artimi žmogui, lygiai taip pat, kaip ir dievas vaizduojamas žmogaus pavidale, nes sau artima išvaizda priimama kur kas lengviau“, – G. Dervinis.
Jo teigimu, kurdami robotus stengiamės integruoti tai, kas ateina iš gamtos, tai, kas remiantis evoliucija, yra pasitvirtinę. Nes dirbtinai sukurtas robotas – artimas mirimo fazei:, šiandien jis veikia, o rytoj jau neveiks.
„Jei bandoma įtraukti evoliuciją į jo veiksmus bei mąstymą – jis turi galimybę išgyventi. Be žmogaus gebėjimo mąstyti bei fantazuoti, tikriausiai, šiai dienai vis dar gyventume akmens amžiuje ir apie galimybę keliauti bei tokį gyvenimą, koks yra dabar, net nesusimąstytumėme. Lygiai taip pat ir dirbtinis intelektas, kuris nuolat tobulėja yra žmogaus fantazijos ir intelekto vaisius, kuris veda mus į dar didesnę pažangą“, – pabrėžia mokslininkas.
KTU EEF dėstytojo Arūno Lipnicko teigimu, šiuo metu dirbtinis intelektas vystosi kopijavimo būdu – kopijuojant ekspertų žinias.
„Pavyzdžiui, medikų žinių kopijavimas, interpretuojant radiologines nuotraukas: ne kiekvienas miestelis gali turėti savo radiologą, kuris dirbtų 24 val., tad kuriamos tokios sistemos, kad galima būtų įkelti nuotrauką , o pagal ekspertų žinias apmokytas dirbtinis intelektas darytų panašius sprendimus“, – sako jis.
A. Lipnicko teigimu, viskas lyg ir atrodytų gerai, bet čia atsiranda toks niuansas: kai yra 10 ekspertų, kurių tarpe yra vienas kitam prieštaraujančių, tokiu atveju yra pasirenkamas dažniausiai pasitaikęs gydytojų atsakymas.
Mokslininkas pastebi, kad visuomet išlieka tikimybė, kad robotas gali tapti pavojingas žmogui. Jei robotą užprogramuotume išvalyti žemę nuo šiukšlių, o robotas pamanys, kad žmogus yra šiukšlė, tuomet galima tikėtis blogiausio.
G. Dervinis sako, kad kiekvienas mūsų galime būti valdomas emocijomis, kylančiais poreikiais bei informacija.
„Siekiant apsisaugoti nuo manipuliacijos yra kuriama dirbtinio intelekto (DI) etika. Emocija nėra programuojama – šypsnis tai tik atvaizdas. DI yra kuriamas žmonių – kokias funkcijas įdiegsime, tokias pasekmes ir turėsime. Jei robotas nužudė žmogų, tai ne roboto, o žmogaus klaida, jo atlaidumas, nes įrankis negali žudyti. Mūsų natūrali savybė yra daryti klaidas, o tai žudo. Kiek mes padarysime dirbtiniame intelekte klaidų, tiek ir super intelektas tų klaidų atkartos“, – pabrėžia jis.
Mokslininko teigimu, rašytojas fantastas Aizekas Azimovas sukūrė robotų elgesio taisykles.
„Pirmoji taisyklė – robotas negali sužeisti žmogiškos būtybės veikimu ar neveikimu. Antroji – robotas turi paklusti žmogiškos būtybės įsakymams, išskyrus kai tie įsakymai prieštarauja pirmajai taisyklei. Trečioji taisyklė – robotas turi ginti savo egzistenciją, išskyrus kai tai prieštarauja pirmajai ir antrajai taisyklėms“, – taisykles įvardina docentas.
G. Dervinio teigimu, mes kuriame robotus, kurie negali pakenkti žmogui, bet taip pat kuriame karinius robotus, kurie savaime yra žudymo mašinos, štai čia žmogus peržengia savo intelektą, save vadindamas intelektualu. Mes galime palengvinti sau gyvenimą, tačiau neturime peržengti sau susikurtų taisyklių.
Rankų pristigusiems ūkininkams į pagalbą skuba šuo-robotas
2020 05 22 12:34Amerikiečių įmonė „Boston Dynamics“ pristatė keturkojį robotą. Spotu pavadintas aparatas „išmokytas“ ganyti avis. Pravartūs šuns-roboto įgūdžiai – „Boston Dynamics“ programuotojų ir Naujosios Zelandijos robotų valdymo platformos „Rocos“ leidėjų bendro darbo rezultatas.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Nauja robotikos industrijos tendencija: sparti „kobotų“ plėtra
2020 05 20 11:13Tarptautinių ekspertų nuomone, Europos pramonei vis svarbiau tampa sukurti pusiausvyrą tarp žmonių, kuriančių aukštą pridėtinę vertę ir mašinų-robotų, kurios atlieka besikartojančias užduotis. Tokiu būdu padidinamas produktyvumas, darbo vietų patrauklumas, gamybos ir susijusių paslaugų kokybė.
Renginio organizatorių „Baltechnika 2019“ foto, „Fanuc“ kobotas
„Supaprastinimas, bendradarbiavimas ir skaitmeninimas – tai lemiantys veiksniai didėjančiam Europoje diegiamų robotų skaičiui. Tokias tendencijas šių metų pradžioje išskyrė Tarptautinė Robotikos Federacija. Žmonės ir automatizuoti procesai yra puikus derinys, galintis užtikrinti lankstumą ir prisitaikymą prie naujų klientų poreikių“, – sako Erika Tauraitė Kavai, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) ir projekto „Smart Inotech pramonei“ ekspertė.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/projektai/ivairus/72992/.
KTU mokslininkai: išėjimas iš pandemijos daugeliui pramonės šakų reikš dar didesnį darbo vietų robotizavimą
2020 05 19 18:15Įvedus karantiną Lietuvoje pasikeitė gamybos įmonių darbo specifika – tapo ypač svarbu, kad automatizuota pramonė galėtų dirbti pilnu pajėgumu ir atlaikyti karantino ribojimus. Pasak KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) profesoriaus dr. Dariaus Viržonio, netikėtas pasaulio užsidarymas mus privertė patikėti tomis technologinėmis galimybėmis, kurios jau buvo parengtos, bet menkai naudojamos. Jo teigimu, gyvenimui atskleidus naujas galimybes, pokrizinis pasaulis atgal nebegrįš.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
„Norėdami geriau pasiruošti pokyčiams, turime pabandyti bent įsivaizduoti jų kontūrus. Šiandien žmonijos technologizacijos lygis yra toks, kad jį sunku aprėpti vienu žvilgsniu. Be didžiulių privalumų, gili technologijų skverbtis į kasdieninę mūsų veiklą, pramogas, namų ūkį turi ir gąsdinančių pusių, iš kurių ryškiausia ir kiekvienam aktuali tema yra privatumo praradimas“, – sako Kauno technologijos universiteto profesorius.
Kita vertus, krizė atveria ir naujas galimybes. Pavyzdžiui, darbas iš namų iki šiol buvo norma tik nedidelei daliai kūrybos darbuotojų: architektams, dizaineriams, konstruktoriams ar programuotojams.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/72989/.
Nevaldomas dronas – pavojus visiems oro erdvės naudotojams
2020 05 18 13:13Šylant orams ir laisvėjant karantino apribojimams, vis dažniau žmonės renkasi pramogas lauke ir kelia bepiločius orlaivius, kitaip dar vadinamus dronais. Bepiločiai orlaiviai išties smagi pramoga, puiki galimybė fiksuoti įdomius kadrus ir, neretai, vertinga pagalba verslui. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad tai dar ir didžiulė atsakomybė. Šį teiginį patvirtina ir pasaulyje kartas nuo karto pasikartojantys incidentai, kurių metu dėl neatsakingai valdomo drono būna uždaryta ar bent jau sutrikdyta oro erdvė. Vienas tokių pavyzdžių, prieš porą metų Gatviko oro uoste, Londone, įvykęs incidentas, kurio metu dėl neatsakingai valdomo drono teko atšaukti šimtus skrydžių.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Laimei, Lietuvoje tokių įvykių užfiksuota nebuvo. Tačiau prieš leidžiant bepiločiam orlaiviui kilti, būtina atsiminti pagrindines taisykles ir jomis vadovautis. Lietuvos oro erdve naudojasi įvairūs oro erdvės naudotojai – lėktuvai, sraigtasparniai, balionai, parasparniai, bepiločiai orlaiviai. Oro erdvė yra ribota ir daugėjant naudotojų skaičiui ji, deja, nesiplečia, tad visi turi ja naudotis netrukdydami vieni kitiems ir užtikrindami tokius svarbius dalykus kaip saugumas ir privatūs interesai.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/72964/.
JAV kariuomenė kurią dar neregėtą flotilę iš ypatingų karinių laivų
2020 05 13 12:31JAV gynybos ministerijos technologijų skyrius DARPA kartu su Kariniu jūrų laivynu kurs visą naujo tipo laivų flotilę. Tai – ypatingi laivai, kuriems be kito ko nebus baisios ir jokios pandemijos.
Planuojama per penkerius metus pastatyti 10 pajėgių autonominių 60-90 metrų ilgio laivų (LUSV arba Large Unmanned Surface Vehicle ships). Akivaizdu, kad LUSV – nelabai didelis laivas, tačiau dydis čia nėra labai svarbus. Tokie pusiau autonominiai laivai galėtų vykdyti labai pavojingas ar labai nuobodžias operacijas. Jie plauktų konvojaus priešakyje, galėtų vykdyti žvalgybos misijas. Nors šie laivai galės veikti autonomiškai, tikėtina, kad juose bus vietos ir nedidelei įgulai – dėl visa ko. LUSV bus statomi gręžinių platformų aptarnavimo laivų pagrindu.
Kaip NOMAR laivą įsivaizduoja dailininkas © DARPA
Tuo pat metu DARPA ir Laivynas vykdo ir kitą projektą – NOMAR (No Mariners Required Ship). Tai – visiškai antonimiškas karo laivas. LUSV vis dar turės žmonių įgulai skirtas patalpas ir įrangą, o NOMAR to visiškai atsisakys. Tai leis sukurti santykinai mažą karo laivą – jis už panašiai ginkluotą laivą su įgula bus žymiai mažesnis jau vien dėl to, kad čia nebus kajučių, maisto atsargų triumo, virtuvės ir kitų žmonėms reikalingų patalpų. Be to, NOMAR galėtų veikti labai efektyviai nepriklausomai nuo žmonių sukeliamų rūpesčių. Kadangi toks autonominis laivas neturėtų įgulos, jam nereikėtų ir maisto atsargų, o ir globalios pandemijos šiems laivams visiškai negalėtų pakenkti.
Tiesa, DARPA net nėra įsitikinusi, kad toks laivas gali egzistuoti. Technologiškai tai tikrai įmanoma, bet ar Laivynas norės patikėti rimtus ginklus laivui be jokios įgulos? Ir kaip politikai reaguos į tokiam inžineriniam stebuklui reikalingas investicijas?
NOMAR turėtų ypatingai žemą siluetą ir greičiausiai būtų ginkluotas raketomis. Kokiomis ir kiek? Sunku pasakyti. NOMAR galėtų rinkti žvalgybinę informaciją. Pavyzdžiui, toks laivas galėtų plaukioti palei Šiaurės Korėjos krantus, klausydamasis radijo komunikacijos ir stebėdamas radarų signalus. NOMAR nebūtų nematomas – tiesiog šis laivas būtų toks žemas, kad lengvai pasislėptų bangose.
Kažkas panašaus į NOMAR yra neišvengiama. Ateityje karinių laivų be įgulos tikrai bus. Klausimas, kada. LUSV pasirodys per penkerius metus, bet tai bus tik tarpinė stotelė.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Atstumo laikymąsi tarp žmonių Singapūre užtikrina… robotas-policininkas
2020 05 12 09:44Na štai ir atėjo laikai, kai gatvėmis patruliuoja robotai-policininkai. Singapūro parkuose lakstantis mechaninis keturkojis „Boston Dynamics“ sukurtas šuo „Spot“ užtikrina, kad žmonės vienas prie kito nesiartintų mažesniu nei metro atstumu, rašo „Business Insider“.
Šis mechaninis policininkas kol kas pasižymi tik įspėjimo funkcija – nei gebėjimo, nei galios bausti susigrupavusius žmones jis neturi, tačiau šioje Pietryčių Azijos valstybėje galioja ganėtinai griežtos karantino taisyklės, už kurių nesilaikymą žmonėms gresia ne tik baudos, bet ir laisvės atėmimo bausmė.
„YouTube“ stopkadras.
Įdomu tai, kad Singapūre policininko vaidmenį atliekantis robotas taip pat įdarbintas ir JAV ligoninėse. Bet ne atstumams tarp ligonių užtikrinti, o atlikti koronavirusu sergančių pacientų išskirstymo funkciją.
Ir nors šis robotas iš vaizdo primena šunį, jis neloja – Singapūro valdžios naudojamas virusas visuomenės sveikatą saugo bėgikus ir dviratininkus balsu pranešdamas laikytis atokiau nuo kitų žmonių.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/72899/.
Inf. šaltinis: 15min.lt.
Štai kaip atrodys pirmasis istorijoje Marso straigtasparnis „Ingenuity“
2020 05 11 09:57Marsaeigis „Perseverance“, išskrisiantis šią vasarą, kartu gabens ir nedidelį sraigtasparnį. Jam oficialiai paskirtas vardas „Ingenuity“ (Išradingumas).
© NASA
Sraigtasparnis yra mažytis, sveria mažiau nei du kilogramus; tiesa, masyvesnis Marse ir negalėtų skraidyti, nes ten atmosfera gerokai retesnė, nei Žemėje. Visgi toks prietaisas leis ištirti daug didesnį plotą, nei vien marsaeigis, be to, sraigtasparnis galės pasiekti įdomias uolienas ar vietas, prie kurių privažiuoti neįmanoma.
Tiesa, pagrindinė Išradingumo užduotis bus parodyti, ar apskritai tokio pobūdžio misija yra įmanoma; jei ji bus sėkminga, ateityje Marso misijos galės dažniau gabentis sraigtasparnius ir kitus skraidančius aparatus.
„Perseverance“ taikinys Marse yra Jezero krateris, kuriame matyti senovinės upės delta ir daug įdomių regionų, kuriuose kadaise galėjo egzistuoti gyvybei tinkamos sąlygos.
Naujame tyrime teigiama, kad kraterio geologija puikiai tinka ne tik gyvybei užsimegzti ar vystytis, bet ir jos pėdsakams išlikti iki šių dienų.
Mokslininkai pritaikė Žemės upių deltų formavimosi modelį Marsui ir, remdamiesi turimais stebėjimų duomenimis, apskaičiavo, kaip galėjo formuotis Jezero krateryje matoma delta. Paaiškėjo, kad nuosėdų sunešimas užtruko bent 19-37, bet visa tai nutiko per 380 tūkstančių metų laikotarpį. Kitaip tariant, greičiausiai vietinis klimatas buvo labai sausas, upė tekėjo retai, bet tekėdama nuosėdas nešė sparčiai. Būtent tokiose nuosėdose labiausiai tikėtina aptikti senovinės gyvybės pėdsakų, nes upių sąnašų paskandinti gyvi organizmai ar jų liekanos, virtę uolienomis, gali išlikti net ir milijardus metų.
„Perseverance“ surinkti duomenys padės ne tik atsakyti į klausimą, ar Marse (ar bent Jezero krateryje) kada nors egzistavo gyvybė, bet ir išsiaiškinti, ar tikrai Marso upių vystymuisi galima taikyti panašius modelius, kaip šiandieninių upių Žemėje.
Tyrimo rezultatai publikuojami „AGU Advances“.
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“. Autorius: Kastytis Zubovas.
Pasauliui pristatomas lėktuvus lydėsiantis visiškai autonominis „draugužis“
2020 05 07 15:01Vertinant šalių karinį potencialą dauguma mielai pamiršta australus, nors ši valstybė taip pat ginkluojasi moderniais ginklais. Tiesa retas jų būna kurtas namuose. Šįkart australiškasis „Boeing“ padalinys, aktyviai bendraudamas su karališkosiomis Australijos oro pajėgomis, pristatė naujovišką karinį droną – „Loyal Wingman“ pilną ateities sprendimų.
Pirmasis pademonstruotas „Loyal Wingman“ © boeing.com
Pažvelgus į pirmuosius bepiločio orlaivio vaizdus, jį galima sumaišyti su penktos kartos naikintuvų. Mažesnis radaruose paliekamas pėdsakas nemaišo, tačiau „Loyal Wingman“ (liet. Lojalus draugužis) nėra kuriamas kaip karinis ar juo labiau solo misijas vykdysiantis aparatas.
Norint geriau suprasti jo būsimą vaidmenį, reikia geriau suprasti oro pajėgų veikimo principus. Įprastai kariniai lėktuvai neskraido po vieną. Tokia formuotė istoriškai susiklostė nuo pačių pirmųjų oro kovų. Esant bent keliems draugiškiems lėktuvams, lengviau nuvyti prie uodegos prikibusius persekiotojus.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/72837/.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt. Autorius: Arnas Mulokas.
Seniau priimti sprendimai atsipirko: šios įmonės nekalba apie prastovas ar darbuotojų atleidimus
2020 04 16 15:52Nors COVID-19 pandemijos krizė stipriai paveikė skirtingus ekonomikos ir pramonės sektorius visame pasaulyje, į robotizaciją ir gamybos automatizavimą investavusios pramonės įmonės veiklos nestabdo, o robotų sistemų vystytojai Lietuvoje ir pasaulyje randa naujų nišų verslui ir savo kuriamais sprendimais stoja į kovą su virusu.
© Organizacijos nuotr.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/72559/
Inf. šaltinis: Delfi.lt