Vietoj ledų pardavėjos – robotas
2009 03 11 11:40Kiek reikia aukštojo mokslų studentų, kad sukurtų programą pagal kurią roboto ranka galėtų patiekti ledus? Atsakymas: dvidešimt šešių studentų ir nemažiau penkių savaičių programavimo.
„Projektas Ledai“ buvo vykdomas Ohajaus Šiaurės Universitete pavyko dvi robotų rankas užprogramuoti taip, kad Universiteto festivalio metu visus gerokai nustebintų. Projektui buvo panaudoti du industriniai „Kuka“ robotai. Jie buvo „įdarbinti“ ledų kiosko viduje, kuriame specialiai adaptuotos įrangos dėka galėjo ledais aptarnauti visus norinčius.
Vienintelis žmogaus įsikišimas šiame procese yra puodelio ir šaukštuko padėjimas į tam tikras zonas. Toliau darbą atlieka pats robotas – ima puodelį, pila ledus, įdeda šaukštuką bei patiekia užsisakiusiajam.
Kaip tai atrodo gyvai, žiūrėkite šiame vaizdelyje:
Inf. šaltinis: Alfa.lt
Mėnulio paviršių NASA bazei ruoš autonominiai robotai
2009 03 08 17:39NASA iki 2020 metų tikisi Mėnulyje įrengti pirmąją pastovią mokslinių tyrimų bazę, ir jau atlieka pirmuosius pasiruošimo tam darbus. Bendradarbiaujant su kompanija „Astrobotic Technology“ ir Carnegie Mellon Universiteto mokslininkais nutarta, kad automatizuoti robotai yra vienas patogiausių būdų palydovo paviršiui paruošti tolesniems statybų darbams.
„Bazės suplanavimas ir įrengimas yra esminis NASA iššūkis - tikimasi, kad ji funkcionuos jau 2020 metais“,- teigia „Astrobotic Technology“ atstovas William’as Whittaker’is. „Norint efektyviai gabenti krovinius, nusileidimo aikštelė turi būti greta bazės gyvenamųjų patalpų ir laboratorijų. Tačiau kiekvienas raketos nusileidimas ir pakilimas kels Mėnulio dulkių debesis - ten nėra atmosferos, kuri galėtų tai sustabdyti, todėl sauso grunto šuorai žalos visą bazę“. Atliktų mokslinių pasiruošiamųjų tyrimų metu analizuoti du potencialūs šios problemos sprendimo būdai: 1) sukonstruoti nusileidimo aikštelę supantį grunto pylimą; 2) panaudojant vietines medžiagas sukonstruoti kieto paviršiaus nusileidimo aikštelės dangą.
Skaitykite daugau: http://www.elektronika.lt/articles/electronics/15837/
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
CeBIT parodoje pristatyta ateities technika
2009 03 07 11:43Vokietijos Hanoverio mieste vykstančioje CeBIT parodoje net šiuolaikinės konstrukcijos atrodo beviltiškai pasenusios. Tačiau įžengę į Ateities parką atsiduriame kitoje realybėje. Čia karaliauja robotai. Robotų rankos, padedančios rūšiuoti popierius ar asmeninis robotas, padarantis arbatą, ateities tualetas ir „intelektualios“ svarstyklės.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
„Wi-Fi“ ryšį užtikrins skraidantys robotai
2009 03 07 11:20Vokietijos Ilmenau technikos universiteto inžinieriai sukūrė nuotoliniu būdu valdomus miniatiūrinius sraigtasparnius, kurie galėtų būti naudojami ryšiui užtikrinti stichijos nuniokotuose regionuose ar katastrofų vietose, praneša „Engadget.com“.
Tokie sraigtasparniai galėtų jungtis į „ad-hoc“ bevielio ryšio tinklus ir suteikti galimybę tam tikrame regione naudotis „Wi-Fi“ bei mobiliuoju ryšiu.
Universiteto specialistų teigimu tokie sraigtasparniai, kuriuose naudojama jau rinkoje esanti techninė įranga, pavyzdžiui, bendrovės VIA „Pico-ITX“ pagrindinė plokštė ir GPS imtuvai, galėtų suteikti bevielio ryšio prieigą kur kas greičiau, nei į reikiamą vietovę atvykę ryšių specialistai.
„CeBIT 2009“ parodoje demonstruojamas tokių „skraidančio tinklų mazgų“ rinkinys. Jis kainuoja 300 eurų, tačiau komplekte nėra tokiam sraigtasparniui tinkamos baterijos. Pasak „Engadget.com“, ji kainuoja apie 1000 eurų, o jos talpos kol kas pakanka vos 20 minučių skrydžiui. Tačiau jei sraigtasparnį pavyktų nutupdyti ant aukšto pastato ar kito objekto, jis, pasak inžinierių, galėtų veikti kelias valandas.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
Apie robotus retro stiliumi (I dalis)
2009 03 03 10:59„Kokių nemalonių padarinių sulaukėme robotui atkeliavus iš fantazijų pasaulio į realų! Ir taip yra todėl, kad tiksliai nusakyti, kas yra robotas, yra taip pat sunku, kaip, pavyzdžiui, tiksliai vienareikšmiškai apibrėžti žodį „aitvaras““ - A. Kobrinskis, iš knygos Susipažinkime - robotai, 1977 m.
„Kapitalizmo sąlygomis techninė pažanga - privatus firmų reikalas. Firmos gerovė, pats jos egzistavimas daug priklauso nuo to, ar ji sugebės nuslėpti nuo konkurentų, kokią techniką ketina sukurti ateity“ – I. Artobolevskis, iš knygos „Susipažinkime – robotai“, 1977 m.
Paklausite manęs – kam cituoju 30-ies metų senumo knygos žodžius, kuriuose apie techniką niekas nieko nenutuokė? Įdomu! O be to – vertinga!
Visai neseniai atsiverčiau prieš 32 metus parašytą ir į lietuvių kalbą išverstą knygelę „Susipažinkime – robotai“ (ru. molodaja gvardija). Atsiverčiau ir, nepaisant 222 puslapių bei smulkaus senovinio šrifto, knygą užverčiau ją jau perskaitęs. Suvalgiau iškart.
Ne kiek dėl lengvo, ne moksline kalba parašyto stiliaus, o labiau dėl pačio turinio. Knygelėje, kurios senovinį viršelį matote dešinėje, įdomiai apžvelgiama robotų istorija, pirmosios užuomazgos (pasirodo, jog pirmasis robotas skaičiuoja jau 3,5 tūkst. metų), raida iki atsiradimo bei, žinoma, pati sąvoka.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/articles/knowledge/15775/
Inf. šaltinis: Alfa.lt
Rankos netekęs inžinierius robotizuotą protezą susikonstravo pats
2009 03 02 13:21Po nelaimingo incidento ir po jo atliktos rankos amputacijos ankstyvosios Mark’o Lesek’o pastangos rasti tinkamą protezą nesuveikė taip, kaip jis to tikėjosi. Mechanikos inžinieriaus profesiją turintis meistras nutarė imti viską į savo rankas ir… robotizuotą protezą susikonstravo pats.
Žinoma, istorija yra šiek tiek ilgesnė. Gydytojų pradinės rekomendacijos buvo tiesiog susitaikyti su situacija - amputacija buvo atlikta labai arti peties, dėl ko daugelis modernių protezų tiesiog nebūtų galėję tinkamai funkcionuoti. Tada Tasmanijoje gyvenantis Lesek’as nukeliavo į Melburną (Australija), kur jam prie kūno pritvirtino modernų Vokietijoje gamintą dirbtinį rankos pakaitalą. Deja, po metų bandymų šios idėjos taip pat teko atsisakyti, nes įtaisas veikė prastai.
Mark’as Lesek’as demonstruoja robotizuotą rankos protezą
Išgirdęs apie galimybę metalą implantuoti į kaulą (medicinoje procedūra vadinama oseointegracija), Lesek’as susitelkė ties šiuo nepigiu metodu. Po kelionės į Švediją ir išleidus 50000 dolerių į jo kūną buvo implantuota speciali mechaninė jungtis, atliekanti apytikslę peties funkciją. To pakako paprastiems protezo judesiams kontroliuoti. Toliau vėl atsirado savotiškų kliūčių - egzistuojantys ir su jungtimi suderinami protezai netiko meistro darbo ypatumams arba jų kaina nebuvo tinkama jo kišenei, todėl jis nusprendė robotizuotą ranką sukonstruoti pats.
Lesek’o namų gamybos galunės yra elementarios (visos galimybės susiveda į parodomuosius ir kitus paprastus judesius), tačiau dabar jis pradėjo bendradarbiauti su Tasmanijos Universitetu ir kuria kompiuteriu ar gal netgi smegenų signalais valdomą protezą. Tokio tipo technologijos šiandien sparčiai vystosi, tačiau kiek toli jam pavyks pažengti su mintimis valdomų dirbtinių galūnių idėja turėtume išgirsti netolimoje ateityje. Bet kuriuo atveju Lesek’o hobis analogų tikriausiai neturi visame pasaulyje.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
JAV sukurtas A. Einšteinu apsimetinėjantis robotas
2009 03 02 11:18Kalifornijos universiteto mokslininkai JAV surengtoje Technologijų, pramogų ir dizaino konferencijoje pristatė itin realistišką žymųjį fiziką Albertą Einšteiną imituojantį robotą, praneša „Daily Mail“.
Pasak dienraščio, nors šis robotas nepajėgus kurti sudėtingų fizikos teorijų, jis padėjo mokslininkams „realizuoti“ įvairias žmogaus emocinės išraiškos mechanizmo galimybes.
Speciali roboto programinė įranga atpažįsta ir „natūraliai“ reaguoja į įvairias žmogaus veido išraiškas.
Roboto pečių ir veido „raumenis“ valdo 31 elektros varikliukas. Jie priverčia robotą šypsotis, gūžčioti, raukti antakius ir kitais būdais rodyti savo emocijas.
Pasak roboto kūrėjų, netikras Einšteinas gali atpažinti ir reaguoti į liūdesį, pyktį, baimę, džiaugsmą ir sutrikimą. Jis taip pat gali imituoti kelis paprastus gestus. Mokslininkų teigimu, elektroninis Einšteinas padės kurti sugebančius „įsijausti“ protingus robotus, kurie padės išvengti ateityje tariamai gresiančio žmonių ir robotų konflikto.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
Tarp Darvino, Markso ir investicijų: atsigaminančių mašinų naujovės Didžiojoje Britanijoje
2009 03 02 10:57Ne tik multimilijardierius George’as Soros’as vis aiškiau regi tradicinės laisvos rinkos kapitalizmo pabaigą. Tokią baigtį taip pat pranašauja Didžiosios Britanijos Bath’o universiteto inžinerijos mokslų tyrėjas Adrian Bowyer’is ir jo bendradarbiai, kuriantys trijų matmenų spausdinimo, ar verčiau atgaminimo technologiją kurią vadiną „raktu į turtus be pinigų“.
Bowerio svetainėje aiškinama, kad projektas yra skirtas įgyvendinti senai John’o von Neumanno – žymaus JAV matematiko ir IT pradininko – 1940 m. idėjai apie „universalų konstruktorių“, hipotetinį save atkuriantį arba „replikuojantį“ mechanizmą. Boweris prideda šiai idėjai dar taip pat „darvinistinio“ ir net „marksistinio“ skambesio: teigia, kad jo kuriamas agregatas – „RepRap“ (angl. trumpinys nuo Replicating Rapid-prototyper) – bus save atkartojančių mašinų evoliucijos pradininkas, išlaisvinsiantis darbininkus nuo būtinybės parduoti savo sugebėjimus ir laiką. Mat „RepRap“ galėtų naudoti potencialiai bet kokias atliekas, kad atgamintų savo sudedamąsias dalis pats.
Skaitykite visą straipsnį: http://www.elektronika.lt/articles/electronics/15718/
Inf. šaltinis: Inovacijos.lt
Žmones iš katastrofų zonų gabens robotizuotas transporteris
2009 03 02 10:07Nepaisant to, kad žemės drebėjimai vis dar išlieka viena rimčiausių grėsmingų gamtinių stichijų, inžinieriai nepaliaujamai kuria naujas priemones nukentėjusiems žmonėms gelbėti. Greta automatinių žmonių paieškos mechanizmų kuriami robotizuoti transporteriai, kurie galės saugiai išgabenti nukentėjusiuosius iš pavojaus zonos. Tokio transporterio prototipas pristatytas Jokohamoje (Japonija).
Naujovė netrukus papildys Jokohamos priešgaisrinės tarnybos gretas. Žemės drebėjimo atveju gelbėtojų komandos nariai gali įkelti sužeistą ar dėl kitų priežasčių judėti negalintį asmenį į specialią kamerą, o nuo mechaninių išorės poveikių apsaugota transporto priemonė juos saugiai evakuos iš pavojaus zonos. Dvi poros vikšrų leidžia mechanizmui lengvai judėti per nuolaužas ir kitas kliūtis, motoro galios pakanka 110kg sveriantiems asmenims gabenti. Viduje esanti elektronika gali nuolat stebėti žmogaus gyvybinius ženklus, tokius kaip pulsas ar kūno temperatūra. Infraraudonosios kameros užtikrina geras nuotolinio valdymo galimybes naktį bei esant nepalankioms oro sąlygoms.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Tallinn 2009 Spring CUP (2)
2009 02 25 23:06Tęsiame trumpų reportažų seriją apie robotikos klubo veiklą Klaipėdoje. Trys grupės visą vakarą litavo mikrovaldiklių programatorius ir valdymo plokštes savo Roomba robotams.
Universiteto komandos nariai puikiai padirbėjo namuose ir pirmieji išbandė savo sulituotą schemą. Kolegijos komanda stengėsi iš visų jėgų ir netrukus irgi sėkmingai paleido savo valdiklį. Inžinieriai matomai ant tiek pasitikėjo savo jėgomis, kad pradėjo darbuotis visą valandą vėliau. O pabaigoje pasirodė, kad jų programatoriui trūksta smulkios detalės 
Šio užsiėmimo tikslas buvo įvykdytas 100%. Visos komandos jau turi paruoštus darbui programatorius ir valdiklius. Tai reiškia, kad kitą savaitę testuosime savo programas ir mokinsimės valdyti Roomba robotukus. Mūsų rėmėjai - www.irobot.lt – nemokamai aprūpins visų trijų komandų robotus papildomais Sharp optiniais jutikliais.
Kaip sakoma, gera pradžia- pusė darbo. Aš esu tikras, kad ir antroji darbo pusė bus tokia pat sėkminga kaip ir pirmoji!
