Robotas su dirbtiniu intelektu išmoko žaisti badmintoną
2025 10 05 10:39Ar kada pagalvojote, kad robotas galėtų būti tikras sporto priešininkas? Mokslininkai išbandė šią idėją ir nustebino pasaulį, išmokydami keturkojį robotą žaisti badmintoną.
Naujasis projektas parodė, kad dirbtinis intelektas ir moderni robotika gali būti pritaikyti ne tik techninėms užduotims, bet ir dinamiams sportams. Robotui pavyko ne tik judėti aikštelėje, bet ir surengti kelias mainų serijas su tikru varžovu.
Tai įrodo, kad ateityje robotai gali tapti tikrais partneriais ar net konkurentais sporto aikštelėje. Tyrimas atvėrė naujas perspektyvas, kaip keturkojės mašinos galėtų veikti sudėtingose, koordinacijos ir reakcijos reikalaujančiose situacijose.
Naujoviškas roboto pritaikymas
Eksperimentui buvo pasirinktas robotas pavadinimu „ANYmal-D“. Jis išsiskiria ypatingu mobilumu ir gebėjimu judėti sudėtingose vietose. Mokslininkai nusprendė suteikti jam naują funkciją, tai išmokyti jį žaisti badmintoną.
Robotui pritvirtinta speciali ranka su rakete leido mušti kamuoliuką virš tinklo. Jo judesiai buvo valdomi dirbtinio intelekto algoritmais, kurie naudojo kamerų užfiksuotą vaizdą. Sistema realiu laiku sekė kamuoliuko trajektoriją ir padėdavo atlikti tikslius smūgius.
„ANYmal-D“ sveria apie 50 kilogramų, jo aukštis siekia pusę metro. Dėl keturių kojų robotas juda itin stabiliai, gali įveikti kliūtis ir prisitaikyti prie įvairių sąlygų. Anksčiau šie keturkojai buvo mokomi atidaryti duris ar pernešti daiktus, bet sportas tapo dar sudėtingesniu iššūkiu, nes reikalauja itin tikslios koordinacijos.
Kaip sukurtas „robo-šuo“?
Robotas buvo modifikuotas taip, kad atitiktų sportinius reikalavimus. Jam pritvirtinta badmintonui skirta ranka, pakreipta 45 laipsnių kampu. Tai padidino bendrą jo aukštį iki 1,6 metro. Robotas turėjo net 18 sąnarių, tai po tris kiekvienoje kojoje ir šešis rankoje.
Judesių kontrolė buvo užtikrinama specialiai sukurtu integruotu valdymo moduliu. Ant korpuso sumontuota stereoskopinė kamera su dviem objektyvais padėjo apdoroti vizualinę informaciją ir nustatyti kamuoliuko skrydžio kryptį.
Visa tai leido robotui veikti taip, lyg jis būtų tikras žaidėjas aikštelėje. Jis ne tik stovėjo vietoje, kai kamuoliukas nusileisdavo šalia, bet ir bėgdavo jo pasitikti, jei šis skriedavo toliau.
Mokymasis žaisti badmintoną
„Robo-šuo“ mokėsi badmintoną naudodamas mašininio mokymosi metodus. Jis treniravosi simuliacinėje aplinkoje, kurioje buvo virtualus kortas, kamuoliukai ir pats roboto modelis.
Vykstant treniruotėms, kamuoliukai buvo siunčiami iš skirtingų aikštelės vietų. Virtualus treneris apdovanodavo robotą, kai šis sėkmingai atlikdavo smūgį, taip skatindamas tikslumą ir greitą reakciją.
Po intensyvių treniruočių „ANYmal-D“ pasiekė įspūdingų rezultatų. Jis gebėjo smūgiuoti rakete maždaug 12 metrų per sekundę greičiu. Tai sudaro apie pusę vidutinio mėgėjo smūgio greičio, todėl robotas tapo pakankamai pajėgus varžytis su žmogumi.
Ateities perspektyvos
Mokslininkų teigimu, toks eksperimentas atveria kelią robotų pritaikymui dar įvairesnėse srityse. Sportas yra puikus bandymų poligonas, nes leidžia nuosekliai didinti užduočių sudėtingumą.
Tokios technologijos ateityje gali būti naudojamos ne tik pramogai, bet ir praktinėms treniruotėms. „Robo-šunys“ galėtų tapti sparingo partneriais sportininkams, padėti tobulinti reakciją ar atlikti sudėtingus judesių derinius.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad robotai gali sėkmingai dalyvauti „sudėtinguose ir dinamiškuose sporto scenarijuose“. Tai reiškia, kad dirbtinis intelektas po truputį peržengia ribas, kurios anksčiau atrodė neįveikiamos, ir artėja prie tikros žmogaus konkurencijos ne tik fabrikuose, bet ir sporto aikštelėse.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
Robotai užplūdo Šveicarijos miestų gatves, ar dirbtinis intelektas ir robotai išstums žmones iš darbo?
2025 10 02 10:20Logistikos sektorius šiandien sparčiai keičiasi. Technologijos, kurios dar prieš kelerius metus atrodė kaip tolima ateitis, jau pradeda būti bandomos realiame gyvenime. Šveicarijos Regensdorfo mieste startavo pilotinis projektas, kurio metu siuntas ir maisto prekes klientams pristato autonominiai robotai.
Tai bendras „Swiss Post“, internetinės parduotuvės „Migros Online“ ir technologijų bendrovės „Rivr“ sumanymas. Eksperimentas kelia daug klausimų, ar robotai taps nepakeičiamais pagalbininkais, ar jie ilgainiui išstums žmogiškuosius kurjerius?
Ši iniciatyva atskleidžia naują logistikos viziją, kurioje žmogaus darbo našumas būtų sustiprintas dirbtiniu intelektu ir robotika. Idėja paprasta, tai robotai perima paskutinę atkarpą nuo pristatymo automobilio iki kliento namų, taip sumažindami darbuotojų fizinį krūvį.
Tokiu būdu galima išvengti nuolatinių sunkių krovinių nešiojimų ar ilgų pėsčiųjų atstumų, kartu išlaikant klientų aptarnavimo kokybę. Tačiau šis eksperimentas neišvengiamai kelia diskusijas dėl darbo vietų ateities. Nors technologijos žada efektyvumą, daugelis žmonių klausia, ar robotai ilgainiui nepakeis žmonių.
Mechaniniai kurjeriai ir jų galimybės
Šiam projektui naudojamas robotas „Rivr ONE“, tai komercinė „ETH Ciuricho“ sukurto roboto „ANYmal“ versija. Jis primena keturkojį įrenginį, kurio kojos gali būti pritaikytos tiek judėjimui su ratukais, tiek lipimui laiptais ar nelygiu paviršiumi. Ant roboto įrengtas uždaras krovinių skyrius, kuriame telpa siuntos ar maisto produktai.
„Rivr ONE“ gali veikti įvairiomis sąlygomis, nes yra aprūpintas „LiDAR“ sistema, GPS imtuvais bei optinėmis kameromis. Tokia įranga leidžia jam savarankiškai judėti miesto gatvėmis, aptikti kliūtis ir saugiai pasiekti gavėjo duris.
Vis dėlto robotai nėra visiškai nepriklausomi, visą procesą nuotoliniu būdu stebi žmonės, kurie prireikus gali perimti kontrolę. Tai reiškia, kad kol kas jie labiau papildo, o ne pakeičia žmonių darbą.
Kaip veikia naujasis pristatymo modelis?
Pats pristatymo procesas atrodo gana paprastas. Robotai kartu su siuntomis keliauja specialiuose automobiliuose, o pasiekus gyvenamuosius rajonus, jie paleidžiami atlikti paskutinę užduotį, tai nugabenti prekes iki pat kliento durų.
Tokiu būdu galima sumažinti kurjerių darbo krūvį. Vietoje to, kad jie daugybę kartų eitų nuo automobilio iki skirtingų butų ar namų, didžiąją dalį kelio įveikia robotas. Tai ypač naudinga ten, kur yra daugiaaukščiai pastatai ar dideli atstumai tarp klientų.
Privalumai ir iššūkiai
Vienas iš pagrindinių šio projekto tikslų, tai sumažinti fizinį darbuotojų nuovargį ir optimizuoti pristatymo procesą. Robotai galėtų padėti išvengti traumų, susijusių su sunkių siuntų nešiojimu, ir užtikrinti greitesnį užsakymų vykdymą. Be to, klientai išlieka patenkinti, nes siuntos pasiekia juos tiesiogiai, greitai ir saugiai.
Tačiau egzistuoja ir iššūkių. Pirmiausia tai infrastruktūra, robotams reikia saugių kelių ir technologinių sąlygų, kad jie galėtų efektyviai veikti. Be to, visuomenėje kyla klausimas, ar tokios inovacijos nepakenks darbo rinkai. Jei robotai taps kasdienybe, dalis tradicinių kurjerių darbo vietų gali išnykti.
Ateities perspektyvos
Bendrovė „Rivr“ savo technologiją vadina „Physical AI“, tai fizine dirbtinio intelekto forma, gebančia veikti realioje miesto aplinkoje. Tai tik pirmasis žingsnis link plataus masto autonominių logistikos sprendimų. Jei eksperimentas pasiteisins, panašius robotus galima bus pritaikyti ne tik Šveicarijoje, bet ir daugelyje kitų šalių.
Nors šiandien jie dar tik testuojami, tokie bandymai rodo, jog ateityje logistika gali tapti dar labiau automatizuota. Žmonės greičiausiai vis tiek išliks svarbia grandimi, bet jų darbas keisis, tai vietoje sunkaus fizinio darbo daugiau dėmesio teks priežiūrai, koordinavimui ir klientų aptarnavimui.
Ateitis jau čia
Regensdorfe prasidėjęs projektas yra puikus pavyzdys, kaip naujos technologijos gali pakeisti kasdienius procesus. Autonominiai robotai gali tapti ne tik pagalbininkais, bet ir svarbia logistikos sistemos dalimi.
Nors šis pokytis kelia natūralių baimių dėl darbo vietų, jis kartu atveria ir naujas galimybes, tai lengvesnį, saugesnį ir efektyvesnį siuntų pristatymą. Ateitis parodys, ar robotai taps mūsų kasdieniais kurjeriais, tačiau jau dabar akivaizdu, kad technologijos neišvengiamai transformuoja šią sritį.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
Mokslininkai pripažįsta: humanoidai iš esmės sukurti neteisingai, štai kodėl tai yra didelė problema
2025 09 10 10:48Humanoidiniai robotai jau ne vienerius metus stebina savo galimybėmis. Jie geba atlikti akrobatinius triukus, nešti daiktus ar net lankstyti drabužius. Tačiau nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad technikos revoliucija jau įvyko, tikrovė yra kur kas sudėtingesnė. Pasirodo, didžiausia problema slypi ne dirbtiniame intelekte, o pačiame robotų kūne.
Dabartiniai humanoidai vis dar yra pernelyg neefektyvūs, nes jų dizainas riboja judesių natūralumą, o tai kelia iššūkius jų pritaikymui kasdieniame gyvenime. Šiuolaikiniai robotai dažnai turi nedaug sąnarių, todėl jų judesiai neatitinka gyvų būtybių judesių.
Tai mažina jų vertę ir riboja funkcionalumą. Gamintojai visą dėmesį sutelkė į programinę įrangą, kuri kontroliuoja visus veiksmus iš centrinės sistemos.
Tačiau toks „smegenų pirmumo“ metodas sukuria mechanizmus, kurie atrodo nenatūraliai ir veikia neefektyviai. Sportininkas juda grakščiai, nes jo kūnas remiasi lanksčiais sąnariais ir sausgyslėmis, tuo tarpu robotas yra tik standi metalo konstrukcija, nuolat kovojanti su savo svoriu ir inercija.
Energijos suvartojimo iššūkiai
Kad išlaikytų pusiausvyrą, robotai kiekvieną sekundę daro milijonus mažų korekcijų, kurios reikalauja didelių energijos sąnaudų. Net pažangiausi humanoidai gali veikti tik kelias valandas, kol išsenka baterijos. Pavyzdžiui, Teslos „Optimus“ paprastam ėjimui sunaudoja apie 500 vatų, tuo tarpu žmogui greitam žingsniui pakanka 310 vatų. Tai reiškia, kad robotas sudegina beveik pusę daugiau energijos atlikdamas paprastesnį veiksmą.
Šis neefektyvumas rodo, kad pati industrijos kryptis gali būti klaidinga. Robotų kūnai, sukurti aplink programinę įrangą ir galingus procesorius, tampa vis sunkesni ir energijai imlesni. Nors dirbtinio intelekto pažanga leidžia atlikti sudėtingesnius veiksmus, ji nepašalina problemos.
„Optimus“ gali sulankstyti marškinėlius, bet jam reikia itin tikslių nurodymų ir vizualinių duomenų. Žmogus tą patį padaro beveik nesąmoningai, naudodamas prisilietimo pojūtį. Dėl standžių ir mažai jautrių rankų robotui net paprasta užduotis gali tapti per sudėtinga.
„Boston Dynamics“ ir ribojimai
„Boston Dynamics“ robotai garsėja įspūdingais vaizdo įrašais, kuriuose jie daro akrobatinius triukus. Tačiau realybėje jie vis dar negali patikimai įveikti paprastų kliūčių, pavyzdžiui, pereiti akmenuotą paviršių ar prasiskverbti pro tankius krūmynus.
Jų kojos nesugeba prisitaikyti prie nelygaus grunto, o kūnas neturi elastingumo, leidžiančio pasislinkti ir sugrįžti į pradinę padėtį. Dėl to net ir pažangiausi modeliai dažniausiai naudojami tik moksliniams tyrimams, o ne komerciniam pritaikymui.
Vienas pagrindinių veiksnių yra tai, kad dauguma pirmaujančių robotikos bendrovių yra programinės įrangos ir dirbtinio intelekto įmonės. Jų tiekimo grandinės pritaikytos kurti galingus procesorius, variklius ir jutiklius, bet ne lanksčius, biologiškai įkvėptus kūnus.
Fizinio intelekto turintys mechanizmai reikalauja naujų medžiagų ir gamybos metodų, kurie dar nėra pakankamai išplėtoti. Todėl bendrovės linkusios tikėti, kad dar viena programinės įrangos atnaujinimo versija išspręs problemas, užuot iš esmės perprojektavusios pačią konstrukciją.
Atsakymą į šią problemą siūlo mechaninis intelektas. Šis požiūris remiasi gamtos pavyzdžiais, kai kūnai patys geba atlikti sudėtingus veiksmus be papildomos energijos ar smegenų.
Kankorėžiai atsidaro sausros metu ir užsidaro drėgmėje, zuikio sausgyslės veikia kaip spyruoklės, o žmogaus oda ir pirštai automatiškai prisitaiko prie daikto formos. Tai pasyvus prisitaikymas, nereikalaujantis nuolatinio valdymo.
Ateities galimybės
Jei tokie principai būtų pritaikyti robotuose, jie galėtų judėti natūraliau ir efektyviau. Pavyzdžiui, minkšta, prisitaikanti rankų oda leistų suimti daiktus naudojant mažiau jėgos ir energijos.
Hibridiniai sąnariai, sujungiantys tvirtumą ir lankstumą, galėtų suteikti pečiams ar keliams daugiau judėjimo laisvės. Tokie sprendimai leistų humanoidams veikti kur kas ilgiau, atlikti sudėtingesnes užduotis ir prisitaikyti prie netikėtų aplinkos pokyčių.
Humanoidinių robotų ateitis priklauso ne tik nuo pažangaus dirbtinio intelekto, bet ir nuo fizinio kūno konstrukcijos. Tik sukūrus fiziškai išmanius robotus, kurie geba prisitaikyti panašiai kaip gyvi organizmai, galima tikėtis tikros revoliucijos.
Tuomet jų dirbtinės smegenys galės sutelkti dėmesį į aukštesnio lygio užduotis, o robotai pagaliau galės patikimai išeiti iš laboratorijų ir tapti naudingi kasdienėje aplinkoje.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
Mokslininkai sukūrė robotą-žuvį, galinčią pasiekti vandenyno gelmes
2025 08 27 13:25Įsivaizduokite technologiją, kuri gali judėti jūros gelmėse taip pat lengvai kaip tikra žuvis, bet kartu būti neįkyria, draugiška ekosistemai ir padėti atskleisti didžiausias mūsų planetos paslaptis. Būtent tokią inovaciją pristatė Harbino inžinerijos universiteto (Kinija) tyrėjai, sukūrę biologiškai įkvėptą robotą-žuvį.
Ji ne tik juda pasitelkdama pačios jūros energiją, bet ir gali pasinerti į didžiulį gylį, kuriame kiti aparatai ilgai neišgyventų.
Technologijos proveržis: žuvis vietoje mašinų
Šis robotas – tik 32 cm ilgio ir 670 g svorio – atrodo paprastas, tačiau jo konstrukcija revoliucinė. Vietoje tradicinių sunkių variklių mokslininkai panaudojo visiškai naują elektrinę-hidraulinę sistemą. Tai reiškia, kad judėjimui reikalinga jėga gaunama ne iš masyvių mechanizmų, o iš pačios jūros vandens jonų.
Kaip jis juda?
Robotas turi lankstų silikoninį korpusą. Jo šonuose įmontuotos specialios konstrukcijos sukuria elektrinį lauką, panaudodamos natūralius jūros vandens jonus.
Dėl to viduje esanti speciali skystoji medžiaga pradeda judėti iš vienos pusės į kitą, tarsi imituodama žuvies raumenis. Būtent ši skysčio cirkuliacija sukuria judėjimą – roboto „uodega“ plaka panašiai kaip gyvos žuvies.
Tobulas prisitaikymas prie slėgio
Didžiausia problema giluminiuose tyrimuose – milžiniškas slėgis. Kuo giliau, tuo jis didesnis, ir dauguma įprastų įrenginių paprasčiausiai sugniužtų. Tačiau šio roboto konstrukcija leidžia spaudimą kompensuoti automatiškai. Viduje esanti skystoji terpė ir lankstus korpusas padeda išlyginti jėgas, tad aparatas gali veikti net ekstremaliomis sąlygomis.
Įspūdingi bandymų rezultatai
Lauko sąlygomis robotas pasinėrė į 4000 metrų gylį. Laboratorijoje jis atlaikė slėgį, atitinkantį 10 000 metrų gylį, ir veikė prie vos +2 °C temperatūros. Palyginimui, giliausia vieta Žemėje – Čelendžerio bedugnė Marianų įduboje – siekia 10 935 metrus. Tai reiškia, kad šis įrenginys teoriškai galėtų pasiekti beveik pačias vandenyno ribas.
Ką jis gali?
Robotas-žuvis aprūpintas kamera ir optiniais jutikliais. Tokia įranga leidžia fiksuoti gyvūnų elgesį jų natūralioje aplinkoje, nesukeliant grėsmės ekosistemai.
Tradiciniai povandeniniai aparatai dažnai gąsdina jūros gyvūnus triukšmu ar šviesa, tačiau ši žuvis juda tyliai ir natūraliai. Tai reiškia, kad pirmą kartą žmonija gali gauti autentiškų duomenų iš pasaulių, kurie iki šiol buvo beveik nepasiekiami.
Mokslinė reikšmė ir ateities perspektyvos
Šis išradimas atveria naują etapą okeanografijoje. Robotas gali būti naudojamas ne tik stebėjimams, bet ir:
- ekosistemų pokyčių stebėsenai,
- klimato kaitos poveikio tyrimams,
- naujų gyvybės formų paieškai,
- naudingų išteklių aptikimui.
Be to, tokie biologiškai įkvėpti aparatai ateityje galėtų veikti kaip tinklai, stebintys visą jūros ekosistemą, perduodantys duomenis mokslininkams realiu laiku.
Kodėl tai svarbu?
Vandenynai užima daugiau nei 70 % Žemės paviršiaus, tačiau žmogus ištyrė vos kelis jų procentus.
Giliausios vietos išlieka paslaptingos, o jose slypi atsakymai į klausimus apie klimato raidą, biologinę įvairovę ir netgi planetos ateitį. Robotas-žuvis suteikia galimybę tyrinėti tai, kas anksčiau buvo neprieinama, be rizikos sugadinti subtilią jūros gyvybę.
Harbino inžinerijos universiteto mokslininkai sukūrė revoliucinį robotą-žuvį, judantį panašiai kaip tikra žuvis, pasitelkiant natūralius jūros vandens jonus. Jis atsparus milžiniškam slėgiui, gali pasiekti beveik didžiausią vandenyno gylį ir stebėti gyvybę jos natūralioje aplinkoje. Tai technologija, kuri gali iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie vandenynus.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt. Autorius: Donatas Gailiušis
Amerikiečiai sukūrė išskirtinį robotą: skraido ir važiuoja
2025 08 24 10:22Įsivaizduokime robotą, kuris gali ne tik skristi į tolimą vietovę, bet dar ore persitvarkyti į ratuotą mašiną ir tęsti kelionę žeme, nelaukdamas nė sekundės. Tai ne fantastikos filmas, o realus projektas, kurį sukūrė Kalifornijos technologijų instituto inžinierių komanda. Šis robotas vadinamas „ATMO“, o jo gebėjimai atveria naujas galimybes robotų mobilumui ir panaudojimui sudėtingiausiomis sąlygomis.
Tradiciškai skraidantys robotai ar bepiločiai orlaiviai susiduria su rimtomis kliūtimis, kai tenka nusileisti ant nelygios žemės. Tokiais atvejais dažnai reikalinga tiksli nusileidimo aikštelė arba papildomos mechaninės sistemos, kurios užtikrintų tolesnį judėjimą.
„ATMO“ sprendžia šią problemą itin išradingai. Šis robotas sugeba dar būdamas ore persijungti į žemės režimą ir nusileisti jau pasiruošęs važiuoti toliau. Nusileidimas vyksta ne stacionariai, o judesyje, kai roboto ratai jau sukasi. Tai leidžia jam iš karto judėti pirmyn ir vengti strigimų ar praradimo inercijos nusileidimo metu.
Svarbiausia „ATMO“ ypatybė yra jo gebėjimas vienu sklandžiu veiksmu pereiti iš skrydžio į važiavimą. Toks perėjimas vyksta dar ore, o tai leidžia išvengti trikdžių ir mechaninių užstrigimų, kurie dažnai pasitaiko senesniuose hibridiniuose modeliuose.
„ATMO“ turi keturis sraigtus, kurie yra įmontuoti apsauginiuose rėmuose. Kai robotas nusileidžia, šie sraigtai pasisuka žemyn ir tampa ratais. Kiekvieną ratą suka atskiras variklis, todėl robotas yra labai manevringas ir geba prisitaikyti prie sudėtingų paviršių. Kitas svarbus elementas yra išmanusis valdymo algoritmas. Šis algoritmas realiu laiku analizuoja roboto padėtį, oro srautus, žemės poveikį ir net turbulencijas.
Pagal tai automatiškai reguliuojamas traukos stiprumas ir roboto balansas. Visa sistema yra lengva, kompaktiška ir efektyvi. Robotas sveria vos penkis su puse kilogramo, o jo matmenys siekia apie šešiasdešimt penkis centimetrus ilgio ir šešiolika centimetrų pločio. Visa transformacijos sistema valdoma vienu varikliu, o tai sumažina techninių gedimų riziką ir palengvina priežiūrą.
Realūs bandymai ir įspūdingi rezultatai
„ATMO“ jau buvo išbandytas realiomis sąlygomis. Jis sėkmingai startavo nuo žemės, skrido per kliūtis, nusileido ant šlaito ir nedelsdamas pradėjo važiuoti akmenuota vietove. Visa tai vyko visiškai autonomiškai, be žmogaus įsikišimo. Šis rezultatas rodo, kad sistema veikia ne tik laboratorinėmis sąlygomis, bet ir realiame pasaulyje, kur aplinka dažnai būna nenuspėjama ir sudėtinga.
Tokio roboto pritaikymas gali būti itin platus. Vienas iš svarbiausių sričių, gelbėjimo operacijos. Įvykus nelaimei, „ATMO“ galėtų greitai nusileisti net į labiausiai neprieinamas vietas, o po to pravažiuoti per griuvėsius, nuolaužas ar susprogdintas struktūras. Taip jis galėtų pasiekti žmones ar vietas, kuriose įprasti automobiliai ar net dronai būtų bejėgiai.
Pritaikymas logistikoje ir kosmoso tyrimuose
Kita svarbi sritis, kurioje „ATMO“ gali būti naudingas, yra paskutinės grandies logistika. Pavyzdžiui, pristatant siuntas tankiai apgyvendintose teritorijose ar vietose, kuriose nėra tinkamų nusileidimo aikštelių, šis robotas galėtų skristi iki artimiausio taško, nusileisti net ant nelygaus paviršiaus ir užbaigti maršrutą važiuodamas. Tai eliminuotų daug problemų, su kuriomis šiandien susiduria logistikos įmonės, bandydamos automatizuoti pristatymą.
Dar viena įdomi galimybė, planetų tyrinėjimas. „ATMO“ konstrukcija leidžia skristi per pavojingus plotus, tokius kaip gilios įdubos ar akmenuoti šlaitai, o po to judėti paviršiumi kaip klasikinis marsaeigis. Toks universalumas suteikia daugiau lankstumo ir padidina sėkmingų misijų tikimybę kitose planetose.
„ATMO“ yra daugiau nei tik skraidantis ar važiuojantis robotas. Tai visiškai naujas požiūris į tai, kaip mobilūs įrenginiai gali prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Galimybė transformuotis dar skrendant, sudėtingas bet stabilus valdymas ir universalumas įvairiose situacijose leidžia šį robotą laikyti vienu pažangiausių projektų šiuolaikinėje robotikoje.
Tobulėjant technologijoms ir didėjant misijų sudėtingumui, tokie sprendimai gali tapti nauju standartu. „ATMO“ ne tik demonstruoja, ką galima pasiekti derinant skrydžio ir važiavimo technologijas, bet ir rodo, kokia ateitis laukia robotų pasaulyje, kai universalumas ir prisitaikymas taps pagrindinėmis savybėmis.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
Pirmasis pasaulyje robotas, galintis nešioti kūdikį: Kinija pristato revoliucinę technologiją
2025 08 20 12:18Kinijos startuolis „Kaiwa Technology“ pristatė pasaulį pirmą kartą sukurto humanoidinio roboto, gebančio nešioti kūdikį visus dešimt nėštumo mėnesių, prototipą. Pagal įmonės įkūrėjo žodžius, technologija jau sėkmingai išbandyta su gyvūnais, o rinkoje robotas turėtų pasirodyti 2026 metais.
Šis išradimas kelia tiek didžiulį susidomėjimą, tiek etinius klausimus – nuo skatinimo įsivaikinti technologijų pagalba iki diskusijų apie žmogaus etikos ribas.
Kaip veikia robotas
Pagrindas – dirbtinė motinos įsčių sistema, užpildyta amniono skysčiu. Embrionas vystosi šioje terpėje, maistines medžiagas gauna per specialų vamzdelį, imituojantį natūralų nėštumą. Tokiu būdu užtikrinamas saugus ir kontroliuojamas embriono augimas be motinos organizmo apkrovos.
Dr. Čang, „Kaiwa Technology“ generalinis direktorius, patikina, kad technologija jau išbandyta sėkmingai su gyvūnais. Robotas pasirodys rinkoje už apie 100 000 juanių (~500 000 grn) ir bus orientuotas į jaunas poras, vienišius ar tuos, kurie nori turėti vaikų, bet vengia biologinės nėštumo naštos.
Naujiena sukėlė audringą diskusiją Kinijos platformose, ypač „Weibo“. Paieškos užklausa „Pirmasis pasaulyje robotas nėštumui“ tapo lyderiaujančia.
- Kritikai teigia, kad technologija „žiauri“ ir „prieštarauja žmogaus etikai“.
- Šalininkai mato galimybę moterims palengvinti gyvenimą ir suteikti vaikams galimybę gimti be fizinės naštos.
Kodėl tokia technologija gali būti populiari?
2020 metais Kinijoje nevaisingumo lygis pasiekė 18 %, o surogatinė motinystė šalyje draudžiama. Dėl šios priežasties naujoji technologija gali sulaukti didelio poreikio tarp žmonių, norinčių turėti vaikų. Interneto vartotojai jau reiškia viltį, kad robotai padės įgyvendinti jų svajones apie šeimą.
Pasaulinė perspektyva: robotų humanoidai
- Elonas Maskas žada iki 2025 m. turėti 10 000 žmogaus panašių robotų „Optimus“, kurie pakeis daugumą rutininių darbų.
- Sam Altman, „ChatGPT“ kūrėjas, prognozuoja, kad per 5–10 metų humanoidai laisvai vaikščios gatvėmis ir valdys automobilius.
Tai rodo, kad pasaulis juda link situacijos, kur technologijos ir žmogaus reprodukcija gali susipinti naujais ir netikėtais būdais.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt. Autorius: Donatas Gailiušis
Robotai bokso ringe elgėsi kaip žmonės: po šios šokiruojančios demonstracijos prabilta apie karo grėsmę
2025 08 19 10:32Šanchajuje vykusi Pasaulinė dirbtinio intelekto konferencija šiemet pasiūlė itin neįprastą reginį, tai robotų bokso kovas. Futuristiniame ringe susitiko humanoidiniai robotai, kurie sugebėjo atlikti itin tikslius judesius ir net imituoti kovos menų veiksmus. Šis įvykis akimirksniu išplito po visą pasaulį ir tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip sparčiai tobulėja robotikos technologijos.
Didžiausio dėmesio sulaukė Kinijos bendrovės „Unitree Robotics“ sukurti robotai, kurie demonstravo ne tik rankų smūgius, bet ir šoninius spyrius bei manevringus judesius. Tai nebuvo tik paprastas šou, kiekvienas judesys buvo kruopščiai apskaičiuotas ir įvykdytas su precizika. Toks pasirodymas neabejotinai parodė, jog robotai jau pasiekė gebėjimų lygį, kuris artimas žmogui.
Kiekvienas robotų žingsnis, smūgis ar išvengimas buvo valdomas realiuoju laiku vykstančiais skaičiavimais. Robotas turėjo akimirksniu įvertinti aplinką, priimti sprendimą ir jį įgyvendinti. Tai buvo įmanoma tik dėl pažangios dirbtinio intelekto integracijos bei mokymosi sistemų. Žurnalistas Zheng Songwu pažymėjo, kad robotų judesiai buvo tokie natūralūs, jog stebint iš šalies galėjo atrodyti, kad kovoja tikri žmonės.
Šanchajus tampa inovacijų scena
Pasaulinė dirbtinio intelekto konferencija kasmet pritraukia tūkstančius dalyvių iš viso pasaulio. Šanchajus šiemet vėl tapo scena, kurioje pristatomos pačios naujausios inovacijos, o robotų kovos buvo vienas labiausiai diskutuojamų renginių akcentų. Technologijų pasaulis akylai stebi tokius pasirodymus, nes jie atskleidžia ne tik technologinę pažangą, bet ir naujas galimybes pritaikyti šiuos išradimus praktikoje.
Nors robotų bokso kovos gali pasirodyti kaip pramoginis šou, jos tuo pačiu yra ir rimtas demonstravimas, kokias užduotis šiandien jau gali atlikti humanoidiniai robotai. „Unitree Robotics“ pristato savo kūrinius ne tik kaip pramoginius sprendimus, bet ir kaip potencialius pagalbininkus įvairiose srityse. Tokie robotai galėtų būti naudingi gamyboje, logistikos srityje, sveikatos priežiūroje ar net gelbėjimo operacijose.
Kyla klausimų dėl etikos ir poveikio visuomenei
Kartu su susižavėjimu tokia pažanga kyla ir klausimai apie tai, kaip tokios technologijos bus naudojamos ateityje. Ar humanoidiniai robotai galėtų būti panaudoti karo tikslams? Kokią įtaką jie turės darbo rinkai, jei perims užduotis, kurias iki šiol atliko tik žmonės? Ekspertai sutaria, kad būtina rimtai svarstyti etinius, ekonominius ir socialinius šios pažangos aspektus.
Šanchajaus ringe įvykusios kovos tapo ne tik šou, bet ir ženklu, kad artėjame prie naujos eros. Robotas, gebantis mąstyti, mokytis ir veikti savarankiškai, jau nebe mokslinės fantastikos kūrinys, o realybė. Nors dar reikia daug svarbių sprendimų dėl šių technologijų integracijos į visuomenę, vienas dalykas jau dabar aiškus, kad robotai greitai taps neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
Raketomis ginkluotas robotas iš Turkijos
2025 08 12 13:11Įsivaizduokite tylų, keturkojį sargą, kuris juda per sugriauto miesto gatves. Jis ne tik atlieka žvalgybą, bet ir geba paleisti valdomas raketas į taikinius, esančius net kilometro atstumu.
Tokį įrenginį, pavadintą „KOZ“, neseniai pristatė Turkijos gynybos pramonės įmonė „Roketsan“, tarptautinės parodos „IDEF 2025“ metu, vykusios Stambule.
„KOZ“ buvo pademonstruotas 2025 metų liepos 28 dieną ir iškart sulaukė didžiulio susidomėjimo. Tai keturkojis sausumos robotas, visiškai bepilotis ir sukurtas kovinėms operacijoms. Jis aprūpintas keturiomis mažomis „METE“ raketomis, tai lazeriu valdomi šaudmenys, kurie iki šiol buvo naudojami dronuose ir kariniuose laivuose.
Robotui veikiant autonominiu ar nuotoliniu režimu, jo elektrooptoiniai jutikliai leidžia aptikti, sekti ir naikinti taikinius net be GPS signalo, o taip pat veikti itin pavojingose aplinkose.
Nors „KOZ“ nėra didelis ar įspūdingas savo išvaizda, jis turi realią kovinę galią. Keturios „METE“ raketos gali pasiekti iki 1250 metrų atstumą, o roboto veikimo laikas siekia maždaug dvi su puse valandos. Šis laikas leidžia vykdyti misijas be žmogaus įsikišimo. Dėl savo konstrukcijos ir judėjimo būdo robotas lengvai įveikia nelygų, siaurą ar sunkiai prieinamą reljefą, kur tradicinės ratinės ar vikšrinės transporto priemonės strigtų.
Revoliucija palyginti su kitais robotais
Iki šiol žinomos keturkojės karinės platformos, pavyzdžiui, amerikiečių „Vision 60“ iš „Ghost Robotics“, dažniausiai būdavo aprūpintos tik stebėjimo įranga arba lengvais ginklais. Tačiau „KOZ“ gerokai pranoksta šias sistemas jis turi integruotą raketinę ginkluotę, todėl iš paprasto patruliavimo įrenginio tampa visaverčiu taktiniu smūgių įrankiu. Tai leidžia robotui ne tik rinkti žvalgybos duomenis, bet ir tiksliai atakuoti priešą net tais atvejais, kai oro dronai yra bejėgiai dėl signalų trukdžių ar sudėtingų oro sąlygų.
„KOZ“ yra puikus pavyzdys, kaip Turkija siekia atsiriboti nuo užsienio karinių technologijų priklausomybės. Visas robotas sukurtas naudojant vietinius išteklius ir inžinerinius sprendimus. Tai ne tik technologinis pasiekimas, bet ir strateginis signalas, šalis yra pasirengusi eksportuoti tokias sistemas toms valstybėms, kurios ieško kompaktiškų ir mobilumą užtikrinančių puolamųjų platformų.
Turkija kasmet skiria dešimtis milijardų dolerių gynybos sektoriui, o daugiau nei 80 procentų šalyje naudojamos karinės įrangos pagaminama vietoje. „KOZ“, tai dar vienas žingsnis link visiškos technologinės nepriklausomybės. Tai ne tik robotas, tai modernios Turkijos karinės vizijos simbolis.
Ar tokia sistema atsiperka?
Vienos „METE“ raketos kaina siekia dešimtis tūkstančių dolerių, tad robotas ir jo įranga sudaro nemažą investiciją. Tačiau iš ilgalaikės perspektyvos tai gali būti ekonomiškai naudinga. Sumažinus riziką kariams ir supaprastinus operacinius kaštus, pradinės investicijos gali atsipirkti daug kartų.
„KOZ“ nėra žaislas ar demonstracinis projektas, tai konkretus žingsnis link robotikos integravimo į karines operacijas, ypač miesto teritorijose ar pavojingose zonose. Keturkojis robotas derina judrumą, tikslią ugnies galią ir žmogiškųjų nuostolių mažinimą.
Tokių sistemų dėka keičiasi požiūris į šiuolaikinį karą, robotai tampa ne tik pagalbininkais, bet ir pilnaverčiais koviniais vienetais. Viena aišku „KOZ“ žymi naują etapą karinės robotikos srityje ir peržengia dar vieną slenkstį, vedantį į XXI amžiaus karo technologijų ateitį.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
DI masažuotojas „Robosculptor“ atlieka iki 240 seansų per mėnesį
2025 08 07 19:39JAV pradėtos pardavinėti masažinio roboto „Robosculptor“, naudojančio dirbtinio intelekto technologijas ir 3D kūno skenavimą personalizuotoms procedūroms, pardavimai. Vietoj tradicinio bendravimo su žmogumi klientas atsigula po robotizuota ranka su silikoniniu antgaliu.
„Robosculptor“ nesiekia imituoti žmogaus judesių. Jis skenuoja kūną kameromis, realiuoju laiku sukuria žemėlapį ir atlieka vieną iš iš anksto nustatytų masažo protokolų, priklausomai nuo užduoties. Robotas per mėnesį gali atlikti iki 240 seansų – tai trigubai daugiau nei įprastas masažuotojas.
Šiuo metu bendrovė orientuojasi į bendradarbiavimą su fitneso centrais ir prabangiais spa. Tokia sistema gali būti ypač patraukli žmonėms, kenčiantiems nuo socialinio nerimo, ar tiems, kuriems nepatinka fizinis kontaktas su kitais asmenimis. Seanso kaina gali būti mažesnė dėl didelio roboto produktyvumo.
Tačiau naujovė sulaukia ir kritikos. Masažuotojai baiminasi, kad automatizacija išstums gyvą bendravimą. Gamintojas pabrėžia, kad „Robosculptor“ tinka tik bazinėms procedūroms, o žmogus gali nustatyti problemines vietas ir dirbti būtent su jomis.
Inf. šaltinis: Topcom.lt
Robotas vietoj gelbėtojo: kaip Detroitas tyliai tampa robotų miestu
2025 08 06 09:46Kol pasaulis diskutuoja apie dirbtinio intelekto ateitį, Detroitas tyliai kuria savo – robotizuotą – realybę. Ir ši realybė jau nebe mokslinė fantastika, o kasdienybė.
Įžanga su netikėtu svečiu – „BeBot“ robotu
Vasarą miesto gyventojai ir svečiai pastebėjo kažką neįprasto Detroito paplūdimiuose. Tarp bangų ir saulės voniomis besimėgaujančių poilsiautojų judėjo mažas, tylus, bet veiklus padaras – autonominis robotas „BeBot“. Jo misija – ne pramoga, o darbas: sistemingai rinkti šiukšles nuo pakrantės smėlio. Tai – ne vienkartinis eksperimentas, o detroitiškos robotizacijos simbolis.
Robotai – naujieji miesto darbuotojai
Kaip rašo „Detroit Business“, Detroitas tampa tikru robotų eksperimentavimo lauku. Vis daugiau miesto funkcijų, anksčiau priklausiusių žmonėms, perduodama automatikai. Tai ne tik paplūdimiai. Mieste jau galima sutikti robotus, kurie:
- valo gatves;
- pjauna žolę greitkelių pakraščiuose;
- surenka šiukšles;
- įkrauna elektromobilius.
Ir tai tik pradžia. Miesto veidas pamažu keičiasi, kai prie infrastruktūros priežiūros prisideda autonominiai įrenginiai, kurie dirba tyliai, be pertraukų ir be atlyginimų.
Įdomiausi projektai: nuo „Penny Pickup“ iki „FlashBot“
Tarp įdomiausių iniciatyvų verta paminėti:
- „Penny Pickup“ – robotas, kuris renka maisto atliekas iš restoranų. Jas perdirba į kompostą ar biodujas. Tai ne tik tvarka, bet ir žiedinės ekonomikos pavyzdys.
- „Snowbotix“ – mažas traktorius su sniego valymo įranga. Jis padeda miesto tarnyboms žiemą, kai žmogiškųjų išteklių dažnai nepakanka.
- Nuotoliniu būdu valdoma vejapjovė – saugo kelininkų gyvybes, pjaudama žolę palei judrias automagistrales be žmonių dalyvavimo.
- „FlashBot“ – naujos kartos sprendimas elektromobiliams. Vietoje to, kad ieškotum įkrovimo stotelės, šis robotas atvažiuoja pas tave ir įkrauna automobilį vietoje.
Detroitas – naujoji inovacijų sostinė?
Dar ne taip seniai Detroitas buvo žinomas kaip „automobilių sostinė“ ar net „industrinė širdis“ Amerikos. Po ilgo nuosmukio ir ekonominių sukrėtimų miestas ieško naujos tapatybės – ir randa ją inovacijose. Robotizacija tampa ne tik technologine, bet ir ekonomine galimybe – sukuriami nauji verslai, pritraukiami startuoliai, investuojama į modernią infrastruktūrą.
Detroito siekis – tapti ne tik robotų naudotoju, bet ir jų kūrimo centru. Mieste kuriasi laboratorijos, universitetai plečia programas apie mechatroniką ir automatizavimą. Tai reiškia – ne tik mažiau šiukšlių, bet ir daugiau darbo vietų kūrybiškose srityse.
Kita pusė: robotai karo reikmėms
Tačiau technologinis progresas niekada nėra vienareikšmis. Neseniai vykusioje konferencijoje „Reindustrialized 2025“ daug dėmesio skirta robotų naudojimui gynybos srityje. Buvo pristatyti autonominiai dronai, automatinės šaudyklos ir net mobilios kovinės platformos.
Toks kontrastas – tarp taikių pagalbininkų ir potencialiai pavojingų mašinų – kelia klausimų apie moralę, etiką ir visuomenės pasirengimą šiam pokyčiui.
Detroitas – bandymų poligonas
Detroitas tampa tikru robotų bandymų lauku. Čia susitinka įvairios vizijos:
- viena – apie ekologišką, saugų, patogų miestą, kur žmonės gyvena be triukšmo, šiukšlių ir pavojų;
- kita – apie automatizuotas sistemas, kurios galėtų tapti pavojingos, jei patektų į netinkamas rankas.
Tai dviguba realybė, kurioje tenka balansuoti tarp progreso ir atsakomybės.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt. Autorius: Donatas Gailiušis