Vaikščiojantys robotai pritaikomi realaus pasaulio aplinkai
2021 07 12 19:08Dirbtinio intelekto algoritmai, kuriuos sukūrė Berklio universiteto, „Facebook“ ir Karnegio Mellono universiteto tyrėjų komanda, suteik robotams geresnius gebėjimus prisitaikyti prie nepažįstamos vietovės ir joje judėti realiuoju laiku. Dabar jie gali įveikti sniegą, lietų, karštį ir nakties tamsą.
Pirmieji žingsniai
Bandomasis robotas sėkmingai įveikė smėlį, pėsčiųjų takus, aukštą žolę ir purvo krūvas nenukrisdamas. Jis taip pat geriau nei alternatyvios sistemos prisitaikė prie sunkios kuprinės, užmestos ant jo viršaus, arba prie slidžių, aliejingų šlaitų. Eidamas laiptais žemyn ir lipdamas per cemento ir akmenukų krūvas, jis pasiekė atitinkamai 70 proc. ir 80 proc. sėkmės rodiklius.
Robotas ne tik galėjo prisitaikyti prie naujų aplinkybių, bet ir padaryti tai per sekundės dalį. Tai labai svarbus žingsnis praktinio panaudojimo srityje.
Tyrėjų komanda naująją dirbtinio intelekto sistemą, pavadintą „Rapid Motor Adaptation“ (RMA), pristatys kitą savaitę vyksiančioje 2021 m. Robotikos konferencijoje.
„Mūsų įžvalga yra ta, kad pokyčiai yra visur, todėl nuo pat pirmos dienos RMA politikoje daroma prielaida, kad aplinka keisis“, – sakė pagrindinis tyrėjas Jitendra Malikas, Berklio universiteto Elektros inžinerijos ir kompiuterių mokslų katedros profesorius ir „Facebook“ dirbtinio intelekto tyrimų grupės (FAIR) mokslininkas.
Įspūdingas našumas
Anksčiau robotai ant kojų paprastai būdavo iš anksto programuojami tikėtinoms aplinkos sąlygoms, su kuriomis jie gali susidurti, arba mokomi naudojant kompiuterines simuliacijas ir ranka koduojamas taisykles, diktuojančias jų veiksmus.
„Kompiuterinis modeliavimas vargu ar viską atspindi“, – sakė pagrindinis autorius Ashishas Kumaras, Berklio universiteto doktorantas iš Maliko laboratorijos. „Mūsų robotas su RMA pasižymi stipriu prisitaikymo prie anksčiau nematytos aplinkos našumu ir šio prisitaikymo išmoksta visiškai sąveikaudamas su aplinka ir mokydamasis iš patirties. Tai yra nauja.“
RMA sistema sujungia bazinę politiką – algoritmą, pagal kurį robotas nustato, kaip judėti, – su prisitaikymo moduliu. Bazinė politika naudoja mokymąsi iš pastiprinimo, kad sukurtų išorinių aplinkos kintamųjų rinkinių valdymą. To išmokstama imituojant, tačiau vien to nepakanka, kad vaikštantis robotas būtų paruoštas realiam pasauliui, nes robote įmontuoti jutikliai negali tiesiogiai išmatuoti visų galimų aplinkos kintamųjų.
Karnegio Mellono universitetas / Dirbtinio intelekto valdomas robotas įveikia skirtingus išbandymus vaikščiojant
Norint tai išspręsti, adaptacijos modulis nukreipia robotą mokyti save apie aplinką naudojant informaciją, pagrįstą jo paties kūno judesiais. Pavyzdžiui, jei robotas pajunta, kad jo kojos tolsta, jis gali numanyti, kad paviršius, ant kurio jis stovi, yra minkštas, ir atitinkamai pritaikys kitus savo judesius.
Bazinė politika ir adaptacijos modulis veikia asinchroniškai ir skirtingais dažniais, todėl RMA gali patikimai veikti turėdamas tik nedidelį bortinį kompiuterį.
„Spot“ robotai šokiu atšventė „Boston Dynamics“ sandorį su „Hyundai“
2021 07 09 18:06„Boston Dynamics“ kontrolinį akcijų paketą neseniai įsigijo automobilių gamintojas „Hyundai“. Švenčiant sandorį su „Hyundai Motor Group“, įmonė išleido video, kuriame robotai „Spot“ šoka pagal BTS „IONIQ: I’m On It“ dainą.
Izraelis pirmą kartą istorijoje dirbtinį intelektą panaudojo karo veiksmams
2021 07 07 18:14Gegužės viduryje per operacijas Gazos ruože Izraelio gynybos pajėgos (IDF) panaudojo būrį mažų bepiločių orlaivių „Hamas“ kovotojams surasti, identifikuoti ir atakuoti. Manoma, kad tai buvo pirmas kartas, kai dirbtinio intelekto koordinuojamas dronų būrys buvo panaudotas kovoje.
Dirbtinio intelekto karas
Dronų su dirbtiniu intelektu naudojimas smūgiams karo zonose sparčiai plinta, o neseniai paskelbtoje JT ataskaitoje atskleista, kad Libija pernai surengė autonominę ginkluotų dronų ataką prieš Haftaro vadovaujamas pajėgas – tai buvo pirmas kartas, kai dirbtinio intelekto valdomas dronas be žmogaus indėlio nustatė ir galimai atakavo taikinius.
Norint efektyviai išnaudoti dirbtinį intelektą kare, reikia daug informacijos. Mašininio mokymosi sistemas reikia aprūpinti duomenimis, surinktais naudojant palydovus, oro žvalgybos priemones ir daugelį metų kauptą informaciją. Turėdama šiuos duomenis, galima nustatyti taikinius ir nuspėti, kada ir kur gali įvykti priešo išpuoliai.
Nuo 2019 m. dirbtinis intelektas buvo intensyviai naudojamas siekiant nustatyti įtariamas „Hamas“ buvimo vietas ir smogti strateginiams taikiniams, siekiant pašalinti raketų paleidimo vietas. Jų teigimu, tai gerokai sutrumpino kovų trukmę.
Nežinant daugiau konkrečių detalių apie dronų būrio pajėgumus, sunku įvertinti, koks reikšmingas yra šis įvykis. Vis dėlto, didėjantis dirbtinio intelekto valdomų dronų naudojimas kelia susirūpinimą daugeliui, įskaitant JT Saugumo Tarybą ir organizaciją „Humans Rights Watch“.
„Šiuo atveju naudojamos sistemos tikriausiai yra gana toli nuo didelių dinamiškų, išmaniųjų būrių, kurie kada nors galėtų turėti labai trikdantį poveikį karui“, – „New Scientist“ sakė Arthuras Hollandas iš Jungtinių Tautų Nusiginklavimo tyrimų instituto.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Mokslininkai ragina kuo greičiau stabdyti dronų-žudikų naudojimą
2021 06 21 20:06Karinių dronų naudojimas nuo pat pradžių kėlė klausimus dėl tokio ginklo panaudojimo etikos. Tačiau dabar tie klausimai skambės dar garsiau, nes, kaip skelbia Jungtinės Tautos, jau peržengėme šiurpią ribą.
„YouTube“ stopkadras
Ta riba – žmogaus gyvybės patikėjimas robotui. Dronai gali būti pilotuojami per atstumą. Smūgiai taip pat yra suduodami pagal žmonių komandas ir mygtukų paspaudimus. Tačiau dabar, kaip skelbia Jungtinės Tautos, robotai jau patys renkasi taikinius. Kovinės operacijos jau vyksta be žmogaus įsikišimo.
Ir tai yra šiurpi riba, kai autonominiai robotai-kariai tampa realybe. Ir būtent taip – autonominiai. Jau yra dronų, kurie yra tiesiog pasiunčiami priešo kryptimi ir patys nusprendžia, kas bus atakuojamas.
Turkiškas dronas „STM Kargu-2“ Libijoje jau vykdė autonominius kovinius skrydžius. Mažas ir pakankamai pigus dronas gali naudoti veidų atpažinimo technologiją, pasirinkdamas, kuriuos žmones nukauti. Nei 7 kg nesveriantis dronas gali būti gaminamas masiškai.
Mokslininkai apie tai perspėjo daug anksčiau. Dar 2017 metais „Future of Life Institute“ publikavo video, pasakojantį apie dirbtinį intelektą ir ginklus. Daug mokslininkų pasirašė kreipimąsi, ragindami šalis susitarti dėl autonominių kovinių dronų draudimo.
Tokie dronai gali tapti masinio naikinimo ginklu. Jiems nereikia žmonių priežiūros, jie gali būti pigūs ir vienkartiniai. Jie patys rinksis taikinius, nesibaimindami karo tribunolo. Jų gali būti daug, jų gali būti visur.
Tačiau mokslininkai mano, kad dar ne vėlu. Jų filmukas ateityje galėtų būti priminimas, kokiu keliu žmonija galėjo pasukti, bet nepasuko. Tik kažin, ar tokio efektyvaus ginklo draudimas sulauks galingų šalių pritarimo. Mokslininkai prieštaravo ir branduolinių ginklų kūrimui ir plėtrai, bet jų pabaigos kol kas dar nematome. Be to, vienybė šioje srityje tikrai nėra. Juk ginklą į dirbtinio intelekto rankas taip pat spaudžia mokslininkai.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Japonijos kosmoso agentūra kartu su žaislų gamintojais ir elektronikos gigantu „Sony“ kurs mėnuleigį transformerį
2021 06 11 12:42Pasiruošimai žmonių grįžimui į Mėnulį ir kitiems platesniems palydovo tyrimų projektams vis spartėja. Nuolatos sulaukiame įdomių naujienų apie vystomas technologijas.
© JAXA/TOMY/„Sony“/Doshisha University
Japonijos kosmoso agentūra JAXA paskelbė apie bendradarbiavimą su žaislų gamintojais „TOMY Company“, elektronikos gigantu „Sony“ ir Došišos universitetu – kartu šios institucijos kurs labai lengvą, kompaktišką ir transformuotis galintį mėnuleigį.
Tai yra jau penkerius metus vystomos Mėnulio tyrimų vizijos dalis – 2016-aisiais JAXA paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus inovatyvioms tyrimų idėjoms, o 2019-aisiais Japonija nusprendė prisidėti prie NASA vadovaujamos „Artemis“ programos. Numatomas mėnuleigis turėtų būti rutulio formos, tačiau galėtų išsiplėsti į daugmaž cilindrinį aparatą.
Rutulio skersmuo turėtų siekti vos aštuonis centimetrus, o masė – tik 250 gramų, tačiau mėnuleigyje bus mokslinių prietaisų rinkinys. Kokie tiksliai prietaisai bus ten įtalpinti, dar nepaskelbta.
Planuojama, kad prietaisas į Mėnulį nuskris jau kitais metais, kartu su pirma komercine Japonijos Mėnulio misija „Hakuto-R“. Šią misija vystanti komanda buvo vieni iš „Google Lunar X Prize“ konkurso finalininkų.
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“. Autorius: Kastytis Zubovas
Pirmą kartą „F/A-18 Super Hornet“ pasipildė degalų iš drono
2021 06 11 10:20„Boeing“ ir JAV Karinis jūrų laivynas džiaugiasi technologiniu pasiekimu – MQ-25 tapo pirmuoju bepiločiu, degalais papildžiusiu kitą lėktuvą.
„Boeing MQ-25 Stingray“ ir „F/A-18 Super Hornet“. Gamintojo nuotrauka
Degalų papildymo lėktuvai karyboje yra labai svarbūs. Jie stipriai išplečia karinių lėktuvų veikimo nuotolį. Tai pagerina viską – nuo logistinių operacijų greičio iki kovinių misijų lankstumo.
Degalų papildymo lėktuvai įprastai yra labai dideli, sunkūs ir sudėtingi. Be to, kartais jiems gali tekti dirbti pavojingomis sąlygomis. Patikėti šią užduotį dronui yra tiesiog logiška mintis ir natūrali karo aviacijos evoliucija.
Birželio 4 dieną „Boeing MQ-25 Stingray“ dronas pakilo į rikiuotę su „F/A-18 Super Hornet“ naikintuvu. Iš pradžių orlaiviai tiesiog skrido vienas šalia kito, nutolę vos per 6 metrus vienas nuo kito. Kai buvo įsitikinta tokio skrydžio stabilumu, MQ-25 ištiesė degalų papildymo žarną ir pamaitino F/A-18 lėktuvą. Bandymas buvo sėkmingas ir MQ-25 tapo pirmuoju bepiločiu, degalais papildžiusiu kitą orlaivį.
„Boeing MQ-25 Stingray“ galės kilti nuo lėktuvnešio, priešingai nei didieji degalų papildymo lėktuvai. Jis JAV Karinio jūrų laivyno misijoms suteiks papildomo lankstumo ir patikimumo, ypač veikiant pavojingomis sąlygomis netoli priešo teritorijos. Be to, šis dronas, kuris turėtų būti galutinai užbaigtas per ateinančius porą metų, galės vykdyti ir kitas funkcijas. Pavyzdžiui, jis padėti palaikyti stabilią komunikaciją tarp kitų karinių lėktuvų.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Pristatė požeminių Marso urvų statybų planą: darbo imtųsi mažų robotų spiečius
2021 05 30 10:10Kaip pirmieji kolonistai gyvens Marse? Kad ir kokie pastatai ten būtų įrengiami, jie turės labai gerai saugoti žmones nuo spinduliuotės, mikrometeoritų bei temperatūros svyravimų. Dėl šių priežasčių vis daugiau kalbama apie popaviršinius statinius – urvus, kuriuose gyventi daug saugiau, nei Marso paviršiuje.
© Bier et al.
Naujame tyrime pristatomas galimas tokių urvų statybos planas. Pagrindinė jo naujovė, lyginant su ankstesniais pasiūlymais, – mažų robotų spiečiaus naudojimas. Spiečius galėtų iškasti daug nedidelių tunelių, panaudoti išgautą medžiagą betono gamybai, padengti tunelių paviršių betonu, taip juos sutvirtinti, o tada sujungti, sukuriant didesnes gyvenamąsias erdves.
Tyrėjai taip pat sumodeliavo įvairias galimas erdvių kompozicijas ir nustatė, kad labai daug privalumų turi „rizomos“ struktūra, primenanti medžio šaknų išsidėstymą po žeme. Tokia struktūra turėtų keletą įėjimų, bet apskritai paviršiuje jos matytųsi labai nedaug, lyginant su bendru gyvenamuoju tūriu. Be to, tokią gyvenvietę būtų lengviau apsaugoti ir nuo temperatūros pokyčių lauke, ir nuo meteoritų smūgių, nes atskiras jos dalis lengva izoliuoti vieną nuo kitos.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“. Autorius: Kastytis Zubovas
Į žmogų panašus robotas kuria šiurpius autoportretus
2021 05 26 18:38Pirmieji pasaulyje roboto autoportretai, kuriuos nutapė androidas Ai-Da, buvo pristatyti naujoje meno parodoje Londone, nepaisant to, kad „menininkas“ neturi savęs, kurį galėtų pavaizduoti. Pasak roboto kūrėjų, stebėtinai tikslūs atvaizdai kvestionuoja dirbtinio intelekto vaidmenį žmonių visuomenėje ir meta iššūkį minčiai, kad menas yra išskirtinai žmogiška savybė.
Ai-Da yra natūralaus dydžio menininkė androidė, veikiama dirbtinio intelekto – kompiuterinių algoritmų, imituojančių žmogaus intelektą – kuri gali tapyti, lipdyti, gestikuliuoti, mirksėti ir kalbėti. Ai-Da sukurta taip, kad atrodytų ir elgtųsi kaip žmogus, turintis moterišką balsą. Jos galva ir liemuo atrodo kaip manekeno, ji dėvi įvairias sukneles ir perukus, nors pora atvirų mechaninių rankų išduoda, kad ji yra robotė. Oksfordo universiteto ir Lidso universiteto programuotojų, robotikos specialistų, meno ekspertų ir psichologų komanda dvejus metus, nuo 2017 iki 2019 m., kūrė androidę, rašo „The Guardian“.
Ji pavadinta Ados Lovelace, anglų matematikės pionierės, kuri laikoma viena pirmųjų kompiuterių programuotojų, vardu.
Anksčiau Ai-Da kūrybą sudarė abstraktūs paveikslai, paremti sudėtingais matematiniais modeliais, o jos pirmoji paroda surinko daugiau nei 1 mln. dolerių iš meno kūrinių pardavimų. Ji netgi yra skaičiusi savo pačios TEDx paskaitą. Tačiau dabar Ai-Da sukūrė, kaip manoma, pirmuosius mašinos sukurtus autoportretus. Gegužės 18 d. Dizaino muziejuje buvo atidaryta trijų šių robotų autoportretų paroda „Ai-Da: Roboto portretas“, kuri yra nemokama visuomenei ir bus eksponuojama iki rugpjūčio 29 d.
„Šiais vaizdais siekiama sutrikdyti, – „The Guardian“ sakė galerijos savininkas Aidanas Melleris, sukūręs Ai-Da. „Jais siekiama kelti klausimus apie tai, kur mes einame. Koks yra mūsų, žmonių, vaidmuo, jei tiek daug galima atkartoti pasitelkus technologijas?“
Robotų asmenukės
Naujieji Ai-Da autoportretai – tai nuolat atnaujinamo dirbtinio intelekto, integruoto programavimo ir pažangiosios robotikos derinys. Akys iš tikrųjų yra kameros, leidžiančios robotui žiūrėti į tai, ką jis piešia ar lipdo, šiuo atveju į save, ir tai atkartoti. Roboto rankas valdo dirbtinis intelektas, kuris sugebėjo sukurti tikroviškus portretus, kartu panaudodamas įkeltas tikro žmogaus sukurtų meno pavyzdžių technikas ir spalvų schemas.
Ai-Da nenusprendė kurti autoportretų, o jos kūrėjai davė tokius nurodymus. Iš tiesų Ai-Da nesuvokia savęs, nejaučia ir nėra sąmoninga, tačiau šis pasiekimas vis tiek yra pavyzdys, kaip toli pažengė dirbtinis intelektas ir robotika ir kur jie gali nueiti ateityje, teigia Melleris.
Menininkas ar meno kūrinys?
Nors Ai-Da dažnai įvardijama kaip „menininkė androidė“, kurios paveikslai ir skulptūros laikomi menu, pats jos egzistavimas ir asmenybė taip pat laikomi meno kūriniais. Tačiau kur baigiasi žmogaus įtaka programuojant ir prasideda Ai-Da dirbtinis intelektas? Pasak Ai-Da kūrėjų, šis klausimas sukėlė prieštaringų ir verčiančių susimąstyti diskusijų.
Ai-Da taip pat kvestionuoja ilgą laiką vyravusį įsitikinimą, kad menas yra iš esmės žmogiška sąvoka, nors dirbtinį intelektą sukūrė ir suprogramavo žmonės. „Man patinka būti žmogumi, kuris verčia žmones mąstyti“, – išskirtiniame interviu BBC sakė Ai-Da. „Manau, kad menui reikia daugiau nei tik ką nors nupiešti; tai reiškia perteikti ką nors taip, kad būtų galima su tuo susisieti.“
Ai-Da kūrėjai tikisi, kad jos egzistavimas privers mus daugiau galvoti apie technologijų, ypač dirbtinio intelekto, vaidmenį mūsų kasdieniame gyvenime.
Inf. šaltinis: 15min.lt
TOP5 robotai, kurie tikrai neužkariaus pasaulio
2021 05 25 11:43Monotoniškas, pasikartojančias, fiziškai sunkias ar kitaip varginančias užduotis atliekantys robotai jau spėjo pasiteisinti įvairiausiose srityse, nuo namų ruošos ir gamybos, iki apskaitos ir klientų aptarnavimo. Tačiau anaiptol ne visi išradimai yra tokie naudingi, kaip tikėjosi jų kūrėjai, o kai kurie jų tokie beprasmiai, kad su jais žmonės darbo turi tik daugiau.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
„Robotus daugelis žmonių supranta kaip fizinius įrenginius, tačiau jų būna ir virtualių. Vien „Telia” naudoja bent dešimt virtualių robotų – sistemų, padedančių atlikti įvairiausias užduotis. Pavyzdžiui, AITA ir Robo Artūras aptarnauja mūsų klientus, atsakydami į jų užklausas internetu, o štai robotė RITA ne tik skambina mūsų klientams, bet ir prisideda prie vakcinavimo kampanijos Lietuvoje, padėdama tiesiogiai pasiekti dar neskiepytus senjorus didmiesčiuose”, – pranešime spaudai sako „Telia” robotinės sistemos architektas Gustas Tauperis.
Visgi robotas robotui nelygus, o keistų ir net kvailų išradimų yra sukūrę tiek robotikos entuziastai, tiek gerai pasaulyje žinomos kompanijos. Kviečiame susipažinti su penkiais robotais, kurie sulaukia daugiau pašaipų nei pagyrų.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/produktai/elektronika/78230/
Inf. šaltinis: 15min.lt
KTU mokslininkų sukurtas gyvybinius rodiklius stebintis robotas gali išgelbėti gyvybę
2021 05 24 10:28Pandemijos metu akivaizdžiai apribojus kontaktų skaičių, nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių prarado galimybę matytis su artimaisiais. Spręsdami iškilusią slaugos bei priežiūros problemą, Kauno technologijos universiteto mokslininkai kartu su bendrove „Būsto automatika“ kuria sveikatos priežiūros robotą, kurio tikslas – stebėti ir vertinti gyvybinius žmogaus rodiklius bei, esant poreikiui, apie negalavimus surinktą informaciją skubiai perduoti medicinos ar slaugymo įstaigoms.
KTU nuotr.
Siekiant užtikrinti patogią ir efektyvią senjorų būklės stebėsenos sistemą, KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) profesorius Vido Raudonio komanda, kartu su įmone „Būsto automatika“ bei KTU Biomedicininės inžinerijos institutu sumodeliavo po vidaus erdvę važinėjantį autonominį robotą, tikrinantį žmonių gyvybines funkcijas bei, esant reikalui, gebantį iškviesti pagalbą. Anot išradėjų, robotas bus taikomas slaugos namuose kaip pagalbinis prietaisas personalui.
„Stacionarios išmaniuose namuose įrengtos stebėsenos sistemos, kuriomis užsiima „Būsto automatika“ gali būti nepakankamos, kai turime galvoje gyvą, judantį asmenį. Manau, kad mums kilusi idėja save visiškai apsitarnaujantį buities prietaisą pritaikyti sveikatos priežiūrai turi nemažai potencialo“, – sako KTU EEF profesorius.
Universitete jau sukurta ne pirma sistema vyresnio amžiaus žmonių gerbūviui užtikrinti – KTU Informatikos fakulteto (IF) profesorius Egidijus Kazanavičius, drauge su partneriais, sukūrė nešiojamą būklę nustatantį ir galintį pagalbą iškviesti pakabuką. Šias inovacijas siekiama pritaikyti skirtingiems asmenų poreikiams.
Paremtas roboto-dulkių siurblio prototipu
Remdamiesi jau egzistuojančio prietaiso – roboto dulkių siurblio – dizainu, prie pastarojo korpuso primontavę specifinius jutiklius, mokslininkai transformavo buitinės elektronikos įtaisą sveikatos priežiūros reikmėms. Iš įrenginio išimti siurbimui skirti mechanizmai leidžia robotą išlaikyti gana kompaktiško, tačiau lengvai pastebimo dydžio.
asak V. Raudonio, šis robotas, lazerinių atstumų jutiklių pagalba, sugeba nustatyti kambario perimetrą bei aplink jį važinėti nekliudydamas objektų. „Įmontuotos kameros jam padeda aptikti žmogų ir stebėti jo gyvybinius signalus prie žmogaus nesiliečiant: kvėpavimą, pulsą, temperatūrą“, – aiškina profesorius. Mokslininkai ketina įvesti ir bekontaktį spaudimo matavimo jutiklį.
KTU profesorius papildo, kad įtaisas taip pat turi ir garso jutiklius – „ausis“ – kuriomis gali atpažinti žmogaus komandas ar, nelaimės atveju, aimanas bei pagalbos šauksmus. Atpažinęs pagalbos prašymą, robotas iškart gali susisiekti su medicinos personalu, iškviesti pagalbą bei personalui perduoti žmogaus būsenos rodiklius.
Itin patogus išradimo eksploatavimas – kadangi robotas veikia visiškai be priežiūros, asmeniui nereikia rūpintis jo krovimu. Išsikraunant baterijai, robotas pats nuvažiuoja į įkrovimo stotelę ir joje pasikrauna.
„Robotas, pravažiavęs ratą po namus, atlikęs savo darbą, grįžta į budėjimo režimą krovimo stotelėje, taip pat kaip tai daro dulkių siurbliai robotai. Jis išnaudoja mažai energijos ir yra gana taupus“, – teigia mokslininkas.
Robotas atpažįsta žmogų. KTU nuotr.
Pranašumas – roboto mobilumas
KTU EEF profesorius V. Raudonis teigia, kad stacionarios priemonės, pavyzdžiui, įmontuotos į kambario sienas, nėra tinkamos gyvybinių funkcijų stebėjimui, kai kalbama apie gyvą, judantį žmogų. Pasak jo, kadangi žmonės juda po namus, užsiima įvairiomis veiklomis, todėl stacionarios priemonės negali užtikrinti nuolatinio kokybiško būklės stebėjimo.
„Galiausiai, jei žmogui kažkas nutiko ir jis, sakykime, nugriuvo už sofos, stacionarus jutiklis jo gali nematyti“, – pastebi mokslininkas.
Jis neneigia, kad nešiojamais prietaisais galima daug ką išmatuoti, tačiau jais gali būti sudėtingiau užtikrinti nuolatinę stebėseną, jei prietaisas nėra nuolat nešiojamas kartu. Pasak jo, judantis robotas gali būti pranašesnis žmonėms, turintiems atminties ar judėjimo sutrikimų, kadangi žmogui nereikia rūpintis jo pakrovimu ar užsidėjimu.
„Išmanias apyrankes, laikrodžius reikia nusiimti, kad juos pakrautum, o asmuo, dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, demencijos, tai gali pamiršti padaryti“, – teigia V. Raudonis.
Pasak profesoriaus, su medicininio personalo pagalba ir konsultacijomis, būklės normas, pavyzdžiui, pulsą, taip pat galima adaptuoti kiekvienam asmeniui atskirai.
„Naudodamas kamerą, robotas identifikuoja asmenį kaip atskirą individą, todėl stebėsena būtų suasmeninta kiekvienam žmogui“, – atskleidžia jis.
Roboto sudaryta kambario trajektorija. KTU nuotr.
Slaugos namuose robotas galėtų aptarnauti keletą senjorų vienu metu
Tiesa, mokslininkas pabrėžia, kad robotas – jokiu būdu ne gydytojas, ligų identifikuoti jis negali.
„Robotas nepasakys, kuo žmogus serga. Tačiau jis gali atskleisti kada kvėpavimas, temperatūra ar pulsas išeina iš žmogui normalių ribų“, – teigia KTU profesorius.
Pasak jo, ištikus situacijai, kai stebimos gyvybinės funkcijos peržengia normalias ribas ar išgirstamos aimanos, pagalbos šauksmas, robotas į tai reaguoja ir kontaktuoja su slaugos įstaiga ar artimuoju, taip pranešdamas jiems apie galimą grėsmę senjoro sveikatai.
Mokslininkai taip pat svarsto apie galimybę praplėsti roboto funkcionalumą bei grįžtamojo ryšio suteikimą. Pasak V. Raudonio, žmogus, naudodamas robotą, galėtų matyti aptarnaujančio žmogaus veidą. Tokiu būdu, vyresni žmonės roboto nesibaidytų ir labiau juo pasitikėtų.
Tiek įmonė „Būsto automatika“, tiek KTU mokslininkai yra labiau linkę robotą pritaikyti kaip pagalbinę personalo priemonę slaugos namuose. Sąlygos išradimui šiuo atveju yra labai tinkamos – nėra slenksčių ar laiptų, todėl robotas gali laisvai keliauti ir atlikti savo funkciją.
Mokslininkas V. Raudonis pabrėžia, kad robotas gali atpažinti keletą atskirų žmonių bei sekti jų gyvybinius signalus. Tai reiškia, kad vienas robotas galėtų aptarnauti net keletą senjorų vienu metu.