Origamio robotas: plokščias lapas susilankstė, atsistojo ir nuėjo
2014 08 09 15:30JAV inžinieriai iš Masačusetso technologijų instituto ir Harvardo universiteto, matyt, yra dideli japoniško popieriaus lankstymo meno gerbėjai, nes sukūrė robotą, kuris savarankiškai susilanksto iš plokščių lapų, atsistoja ant „kojų“ ir juda numatyta kryptimi. Išradimas aprašytas recenzuojamame žurnale „Science“.
Robotas yra iš penkių sluoksnių, kurie pagaminti pagal lazeriu pjaustančiam aparatui pateiktas instrukcijas. Vidurinis sluoksnis – tai varinių laidų tinklas, įspaustas tarp dviejų popieriaus lapų. Išoriniai sluoksniai – iš polimerų, pasižyminčių formos atmintimi (jie keičia formą pakaitinus iki 100 °C). Išorinius sluoksnius kaitina šiluma, perduodama variniais laidais. O roboto „smegenys“ yra priklijuotas mikroprocesorius ir du varikliukai.
Baigiamojo eksperimento metu plokščias daugiasluoksnis lapas pats tapo mobiliu ir funkcionaliu aparatu – tam prireikė vis keturių minučių. Išsilankstymas vyko „kepimo“ būdu: kaitinant plokščias lapas įgijo roboto formą ir „atsistojo“. Vėliau jis pradėjo šliaužti 5,4 cm/s greičiu, sukinėdamasis į įvairias puses – be jokių išorinių komandų. Tai yra kol kas pirmas visiškai autonominio, savaime susikonstruojančio roboto modelis.
Inžinieriai pažymi, kad tokių robotų gamyba lazerinėmis staklėmis ir cheminėmis voniomis yra pigesnė bei greitesnė nei gamyba 3D spausdintuvu. Be to, iš savaime susilankstančių medžiagų galima gaminti savaime susimontuojančius baldus ir laikinas pastoges stichinių nelaimių zonoms, rašo lenta.ru.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
Ryklys robotą palaikė ruoniu
2014 08 08 18:12Vaizdo įraše, kurį paskelbė televizija „Discovery Channel“, povandenine kamera užfiksuotas dydysis baltasis ryklys, apžiojantis robotą. Šis vaizdo įrašas buvo padarytas praėjusiais metais, kai Vuds Houlo okeanografijos instituto tyrinėtojų komanda prie Mekikos Gvadelupės salos krantų mėgino pažymėti ryklius. Mokslininkai tvirtina, kad tai yra supainiotos tapatybės atvejis. Šis ryklys mano, kad jų robotas yra ruonis.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Super jėgą suteikiantis kostiumas jau išbandomas praktikoje
2014 08 07 18:11Šis žmogus gali pakelti 32 kilogramus sveriantį metalo gabalą tarsi maišelį su pirkiniais. Bet ne todėl, kad jis būtų sunkiasvoris galiūnas ar Geležinis žmogus. Jis tiesiog dėvi robotizuotą kostiumą, suteikiantį jam milžiniškos jėgos.
Viena didžiausių laivų statybos ir inžinerijos kompanijų „Daewoo“ neseniai išbandė šešis robotinius egzoskeletus, kurie padidina žmogaus jėgą net kelis kartus. Nors tokie, regis, iš mokslinės fantastikos istorijų atkeliavę aparatai teoriškai nėra nauji, tačiau šį kartą jie persikėlė į realybę ir bus reguliariai naudojami Pietų Korėjos laivų statyklose.
Į kostiumą tilps visi, kurių ūgis siekia apie 1,6–1,85 metrus. Šis 27 kg sveriantis egzoskeletas leis jį dėvinčiajam vaikščioti įprastu ritmu, o jo hidraulinis anglies, plieno ir aliuminio lydinio rėmas padės lengvai kilnoti iki 32 kilogramų svorį net tris valandas nuo paskutinio įkrovimo.
Norėdami pradėti kostiumo naudojimą, darbuotojai turi įstatyti savo kojas į specialius pėdų laikiklius. Paminkštinti dirželiai ties šlaunimis, juosmeniu bei krūtine prijungia vartotoją prie mechanizmo ir leidžia valdyti robotizuotas rankas, kurios neša krovinį už jį. Hidraulinių jungčių sistema ir elektriniai varikliai įtaisyti ties kuprine, kurioje ir patalpintas visas kontrolės mechanizmas.
Į šį egzoskeletą gali būti įmontuoti ir papildomas užduotis atliekantys įrenginiai, pavyzdžiui, lankas virš žmogaus galvos, kuris atlieka nedidelio krano funkciją.
Vadovaujantis inžinierius Gilwhoan Chu teigia, kad darbuotojų atsiliepimai pirmo bandymo metu daugiausia buvo teigiami. Vis dėlto, jiems norėtųsi didesnio greičio ir galimybės susidoroti su sunkesnėmis apkrovomis.
Kostiumas susiduria ir su didesnėmis problemomis: jis prastai veikia ant slidžių ar nelygių paviršių, taip pat sunkiai susitvarko su sukimosi judesiais, bet pats faktas, kad šie kostiumai jau naudojami praktikoje yra didžiulis šuolis į priekį.
Įmonės ateities planai išties ambicingi – ji išsikėlė sau tikslą keliamąją kostiumo galią padidinti iki 100 kilogramų. Praktiškai tai leistų darbuotojams atlikti sunkiųjų mašinų darbą, tarsi tai būtų paprasčiausias pasidarbavimas atsuktuvu.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
VGTU studentas sukūrė mobiliuoju telefonu valdomą robotą kamuolį
2014 07 31 10:55Robotams vis dažniau keičiant žmonių darbą pramonėje ar suteikiant naujų galimybių mokslo tyrimuose, daugėja ir robotams suteikiamų formų. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kompiuterių inžinerijos bakalauras Egidijus Korablikovas pristatė paties sukurtą robotą kamuolį, kuris valdomas nuotoliniu būdu specialia mobiliojo telefono programėle.
Pasaulyje vis labiau populiarėja judantys, lengvi ir nebrangūs robotai, tad tiek mokslininkai, tiek kiti robotų kūrėjai vis dažniau jiems suteikia kamuolio formą. Ji turi platų panaudojimo galimybių spektrą, galintį apimti tiek vaikiškus žaidimus ar futbolo technikos tobulinimą, tiek svarbias kosminės žvalgybos misijas.
„Kurdamas kamuolį juokavau, kad juo galima pagerinti Lietuvos futbolo komandų padėtį – užtektų tokio kamuolio aikštelėje ir jį iš tribūnos valdančio žmogaus, kad įvarčiai vienas po kito atsidurtų priešininkų vartuose. Tačiau roboto funkcijos gali būti labai įvairios, pavyzdžiui, gelbėjimo operacijos renkant informaciją apie nukentėjusiųjų buvimo vietą ar būklę, katastrofų vietų tyrimai, karinės informacijos rinkimas ar tiesiog žaidimai“, – apie savo kūrinį pasakojo VGTU kompiuterių inžinerijos bakalauras Egidijus Korablikovas, planuojantis savo darbus toliau tęsti ir magistrantūroje.
VGTU studento sukurto roboto kamuolio viduje įdėti laikikliai, mikrovaldiklis, „Bluetooth“ modulis, vykdomieji varikliai ir baterijos. Pastarosios yra sunkiausios detalės, tad atlieka svarmens vaidmenį ir keisdamos svorio centrą padeda robotui tolygiai judėti. Įrenginys valdomas specialiai sukurta mobiliojo telefono programėle, kuri „Bluetooth“ ryšiu siunčia kamuoliui signalą judėti pirmyn, atgal, į kairę, į dešinę arba sustoti.
Sulaukęs palyginimo su plačiai žinomu robotu kamuoliu „Sphero“, kuris taip pat valdomas mobiliuoju telefonu, vaikinas teigia, kad unikalumo jo kūriniui suteikia mechaninio stabilizavimo funkcija, dydis ir tai, kad jis gali būti naudojamas ne tik žaidimams. Taip pat vaikino sukurtas robotas yra gerokai pigesnis.
VGTU Kompiuterių inžinerijos katedros studentai dažnai savo dėstytojus nustebina kurdami originalius elektronikos prietaisus. Šiais metais ketvirtakursiai pristatė nuotoliniu būdu valdomą robotinę ranką, garso spektro atvaizdavimo šviesa ir oro srautu sistemą, belaidę meteorologinę stotelę, šviesos efektų kūrimo bei informacijos atvaizdavimo įrenginį, šoninio slydimo triratį ir kt.
Robotas mokosi vaikščioti be sulaužytos kojos
2014 07 28 09:21Robotą sukūrė mokslininkai iš Paryžiaus universiteto (Prancūzija). Projekto tikslas – sukurti algoritmus, kurie greitai išmokytų robotą vaikščioti be vienos iš sulaužytų kojų.
Roboto atmintyje yra maždaug 13 000 įrašų, kaip galima būtų vaikščioti, jei viena iš galūnių yra pažeista – būtent iš jos robotas pasirenka tinkamiausią judėjimo schemą, o rezultatui įvertinti matuojamas judėjimo greitis ir kryptis.
Inf. šaltinis: FACEIT.LT
Po „Google“ sparnu atsidūrę robotų kūrėjai tolsta nuo karo pramonės
2014 07 23 08:54Kompanija „Boston Dynamics“, kuri nuo nesenų laikų priklauso interneto gigantui „Google“, gali lengviau atsipūsti, kadangi ji vis mažiau priklauso nuo JAV kariuomenės užsakymų, rašo puslapis „Computerworld“.
„Boston Dynamics“ vis dar turi galiojančių karinių sutarčių, tačiau susipažinimas su finansiniais dokumentais parodė, jog šiemet ji iš Pentagonui priklausančios agentūros DARPA gavo 1,1 mln. dolerių, nors 2013 m. šis rodiklis siekė 31,2 mln.
Dabartinės finansinės injekcijos iš DARPA pusės leidžia kalbėti apie mažėjančią priklausomybę dar ir todėl, kad minėtas milijonas dolerių skirtas už dalyvavimą robotų varžybose, kurios įvyks 2015 m.
Kitas „Google“ pirkinys – robotų gamintoja „Schaft“ (Japonija) – taip pat dalyvaus robotų varžybose, tačiau pastaroji kompanija atsisakė DARPA finansavimo dar šių metų pavasarį.
Ekspertai prognozuoja, kad kompanija „Google“ taip ketina atsiriboti nuo „dvigubos paskirties“ projektų, kurie gali būti nukreipti prieš žmogų, kelti pavojų jo gyvybei. Jei anksčiau nepriklausomi robotų kūrėjai negalėjo sau leisti tokios prabangos, būdami po „Google“ sparnu jie gali užsiimti labiau humaniška veikla.
Inf. šaltinis: FACEIT.LT
Vikrusis robotas humanoidas debiutuoja Europoje
2014 07 19 20:12Belgijoje pristatytas naujausias „Honda“ sukurtas robotų humanoidų šeimos narys. Vikrusis ASIMO gali atidaryti butelį, pats įsipilti gėrimą į stiklinę bei bendrauti ženklų kalba. Šis robotas gali išvystyti daug didesnį greitį nei jo pirmtakai – jis gali bėgti 9 kilometrų per valandą greičiu. Taip pat jis gali judėti atbulas. ASIMO netgi gali demonstruoti savo sugebėjimus šokių aikštelėje, deja, jis negali šokti visą naktį – kas 40 minučių jį reikia pakrauti.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Tarsi fantastiniame filme: per karines pratybas išbandytas robotas – mulas
2014 07 15 16:22Per šių metų karines pratybas „Rim of the Pacific“ („Ramiojo vandenyno žiedas“) išbandoma eksperimentinė technologija, pavadinimu „Legged Squad Support System“, LS3. Iš esmės tai yra robotizuotas mulas, einantis ant keturių kojų. Ketvirtadienį buvo nufilmuota, kaip jūrų pėstininkai išbando LS3. Vaizdo įraše matyti, kaip grandinis Brandonas Dieckmannas prie LS3 kojos pritaiso vieną jutiklį ir tuomet įjungia robotą. Mašina atsistoja ir seka paskui B. Dieckmanną, kol jis eina per lauką.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Sukūrė, kas pakeis bites
2014 07 12 09:51Harvardo universiteto mokslininkai sukūrė miniatiūrinius skraidančius robotus, galinčius kyboti ore, kurie galėtų atstoti bites apdulkinant augalus, rašo „Business Insider“.
Naminės bitės, apdulkina augalus, kurie sudaro apie trečdalį viso pasaulyje suvalgomo maisto. Todėl nekeista, kad masinis jų kolonijų išmirimas dėl neaiškių priežasčių kelia nerimą tiek mokslininkams, tiek politikams. Naujausios hipotezės teigia, kad bitės miršta dėl kelių veiksnių, papildančių vienas kitą – ligų, parazitų ir pesticidų. Vieni mokslininkai bando aiškintis, kaip užkirsti kelia šiems veiksniams, tuo tarpu kiti suka galvas, kaip sukurti dirbtines bites.
Štai praeitais metais Harvardo universiteto tyrėjai, vadovaujami profesoriaus Roberto Woodo, pristatė robotines bites „RoboBees“. Tai apytiksliai bičių dydžio robotai, galintys pakilti nuo žemės ir kyboti ore – deja, kad veiktų, šie robotai turi būti prijungti prie baterijos. Harvardo mechanikos inžinierius Kevinas Ma sako, kad pastaruoju metu jam ir kolegoms pavyko patobulinti šias robotines bites – jos gali pakelti daugiau svorio.
Iki šiol buvo sudėtinga įsivaizduoti, kad į kelių centimetrų dydžio ir kelių gramų svorio „kūnelį“ galima bus sutalpinti viską, ko reikia robotui skristi. Dabartiniai prototipai kybo ore, mosuodami savo sparneliais apie 120 kartų per sekundę. Tam, kad jie galėtų savarankiškai skristi, reikia jame sumontuoti daugybę elementų – juk kiekvieno tokio motorinio vabzdžio nevaldysi atskirai. Optinis jutiklis, skirtas robotui „matyti“, kur skrenda; jutikliai, leidžiantys robotui orientuotis erdvėje; ryšio priemonės ir antenos, padėsiančios robotui susisiekti su „aviliu“ bei kitais spiečiaus nariais; procesorius, kuris apdoros visus duomenis ir valdys skrydžio trajektoriją; baterija, maitinanti visus elementus bei specialus įtaisas apdulkinimui.
Kol kas kai kurie iš minėtų elementų yra sunkiai telpantys į tokius mikrorobotus, tačiau K.Ma tikisi, kad per dešimt artimiausių metų jie bus miniatiūrizuoti iki tinkamo dydžio. Tik tada galima bus kalbėti apie tūkstančius individualių skraidyklių jungiančius spiečius, galinčius efektyviai apdulkinti augalų laukus.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
Netolimoje ateityje – darbininkai su robotinėmis galūnėmis
2014 07 10 14:14Masačusetso technologijų instituto (MIT) mokslininkai sukūrė robotinių galūnių sistemą, padedančią ją dėvintiems atlikti darbus, kurių be jos žmonės negalėtų atlikti. Šios papildomos galūnės ateityje padės įvairiems specialistams statybose ar fabrikuose, rašo „Gizmag.com“.
Komiksų herojaus Žmogaus-voro vienas priešų buvo Daktaras Aštuonkojis – superblogietis, turintis papildomas keturias robotines rankas. Panašu, kad MIT inžinierių komanda iš d’Arbeloffo informacinių sistemų ir technologijų laboratorijos jau sukūrė panašų įtaisą – tik jis bus skirtas geriems darbams atlikti.
„Supernumerary Robot Limbs“ (SRL) sukurta sistema – tai ant pečių, tarsi kuprinė tvirtinamas įtaisas, turintis dvi robotines rankas. Šios rankos gali palaikyti įvairius daiktus, kai žmogus tuo tarpu savomis rankomis atlieka kitas užduotis. MIT inžinieriai šios sistemos prototipo demonstracijai panaudojo keleivinio lėktuvo saloną, kuriame reikėjo sumontuoti lubų plokštes.
Paprastam darbuotojui šis darbas yra sudėtingas – vienu metu reikia laikyti plokštę, įdėti varžtus į skylutes ir specialiu suktuku juos įsukti. Turbūt nesunku įsivaizduoti, kaip krentantys varžtai, slystanti plokštė ir nepatogus suktukas šį paprastą darbą paverčia tikra kančia. O jeigu vietoje dviejų rankų būtų keturios?..
SLR sukurtos robotinės rankos yra savarankiškos – jos pačios nusprendžia, kada ir ką reikia palaikyti. Čia ir slypi visa MIT inžinierių sukurta magija – ant darbuotojo rankų pritaisyti jutikliai leidžia sistemai suprasti, kokį darbą atlieka žmogus. Kai reikia robotinės rankos pačios pakyla ir prilaiko lubų plokštę, o žmogus tuo metu gali susukti varžtus. Kai pusė varžtų yra susukta, viena „ranka“ nusileidžia ir laikyti lieka kita.
Robotinė sistema šitų veiksmų prieš tai yra „išmokoma“ – kitas darbuotojas savomis rankomis pademonstruoja, ką ir kaip reikėtų daryti. Robotas prisimena šią pamoką ir vėliau ją pakartoja savarankiškai. Robotinės galūnės turi įmontuotus sensorius, kurių surinkti duomenys padeda įrenginiui nuspręsti, kokia jėga reikia pritaikyti tam tikrai užduočiai.
Kitas tokių robotinių galūnių panaudojimas – statybų darbai aukštuose pastatuose. Robotinės galūnės galėtų padėti pavojingose vietose dirbantiems darbininkams išsilaikyti taip, tarsi jie turėtų dvi papildomas rankas.
Pats robotinis įrenginys sveria apie 5,4 kilogramo, tačiau uždėtas ant nugaros, svorį paskirsto tolygiai, tad neapsunkina darbuotojo. Visgi MIT komanda toliau tobulina šią sistemą ir bando ją dar labiau palengvinti, taip pat ieškoma būdų padidinti robotinių galūnių jėgą bei jų koordinaciją.
Inf. šaltinis: Delfi.lt