Robotika leis efektyvinti maisto gamybą
2014 12 18 08:49Ar gali industrinis robotas vienu metu sėkmingai atskirti krūtinėlės file nuo vištos ir tuo pačiu metu išgauti daugiau mėsos? Tai vienas iš klausimų, ties kuriuo dirba CYCLE projekto tyrėjai ir dabar jie pristato savo veiklos rezultatus.
Jie laboratorijoje sukonstravo pilnai funkcionalų robotą, kuris geba visiškai autonomiškai atlikti krūtinėlių filė atskyrimo nuo vištos procedūrą. Šis darbas paprastai atliekamas įgudusio žmogaus rankomis.
SINTEF tyrimų grupės atstovas Ekremas Misimi teigė, jog pagrindinis komandos siekis yra automatizuoti absoliučiai visą maisto gamybos linijos darbų procesą.
Tai padarys Norvegijos maisto gamybos industriją daug ekonomiškesnę, tiek kalbant apie sumažintus kaštus ir padidintą pelną, tiek apie gamyboje susidariusių maisto atliekų utilizavimą.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/47880/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas skrido iš Los Andželo į Vokietiją kaip eilinis keleivis
2014 12 17 14:49Galvą, rankas ir kojas turintis robotas humanoidas vadinamas pirmuoju robotu, kuris skrido lėktuvu kaip eilinis bilietą įsigijęs keleivis. Pirmadienio vakarą šis robotas „Lufthansa“ lėktuvu skrido iš Los Andželo tarptautinio oro uosto į Vokietiją. Robotas, vardu Athena, Tomo Bradley terminale sukėlė keleivių susidomėjimą, kai neįgaliojo vežimėliu buvo stumiamas prie staliuko atsiimti bilieto į Frankfurtą.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Pirmieji molekulinio roboto žingsniai
2014 12 16 05:27Vaikščiojanti molekulinė mašina, tokia maža, kad net neaptinkama mikroskopu, žengė pirmuosius savo žingsnius.
Tai pirmas kartas, kai kam nors pavyko realiuoju laiku pademonstruoti tokio mažo objekto – praminto mažuoju molekuliniu „ėjiku“ – įveiktą atstumą. Šis Oksfordo universiteto chemikų laimėjimas, tai didelis žingsnis ilgame kelyje į „nanorobotų“ sukūrimą.
„Ateityje galime įsivaizduoti mažas mašinas, gebančias pernešti molekulės dydžio krovinius, kurias būtų galima panaudoti kaip statybos blokus labiau sudėtingos molekulinėms mašinoms; įsivaizduokite mažyčius pincetus, besidarbuojančius ląstelių viduje“, – sakė Oksfordo universiteto Chemijos departamento daktarė Gokce Su Pulce. „Pagrindinis tikslas – panaudoti molekulinius ėjikus sukuriant nanotransporto tinklus“, – teigė mokslininkė.
Tačiau prieš nanorobotams norint bėgioti, jiems pirma reikia išmokti vaikščioti. Su paaiškina, jog tai nėra lengva užduotis.
Jau eilę metų tyrėjai demonstruoja, kaip judančios mašinos ir „ėjikai“ gali būti sukonstruoti iš DNR. Tačiau, reliatyviai kalbant, DNR yra gerokai stambesni dariniai nei molekuliniai „ėjikai“, be to DNR mašinos veikia tik vandenyje.
Didelė problema, tai jog mikroskopai geba užfiksuoti judančius objektus tik 10–20 nanometrų skalėje. Tai reiškia, jog mažas molekulinis „ėjikas“, kurio ilgis tesiekia 1 nanometrą, gali būti užfiksuotą tik žengęs 10 arba 15 žingsnių. Būtent todėl neįmanoma pasitelkus mikroskopą pasakyti ar „ėjikas“ atliko konkretų veiksmą, tarkim, „pašoko“ arba pakeitė savo poziciją. Dėl to negalima nustatyti molekulinio nanoboto tarpinės padėties.
Kaip skelbiama praėjusios savaitės Nature Nonotechnology žurnale, daktarė Su ir jos kolegos iš Oksfordo Bayley tyrimų grupės pasitelkė naują būdą realiuoju laiku nustatyti kiekvienam molekulinio „ėjiko“ žingsniui. Jų sprendimas? Jie sukūrė savąjį „ėjiką“ iš arseno turinčios molekulės, o jo judesius nustato ant ėjimo paviršiaus įtaisytos nano-poros (akutės).
Nano-porų panaudojimas taip pat buvo kertinis sprendimas išrandant DNR šifravimo technologijas, sukurtas Bayley tyrimų grupės bei Oksfordo Nanopore Technologies kompanijos. Naudojant šią techniką, baltymų poros užfiksuoja per jas pereinančias molekules. Kiekviena molekulės bazė pereidama per nano-porą skirtingai sutrikdo elektros srovę. Fiksuojant šių srovių kitimo skirtumus galima iššifruoti DNR bazių „raides“ (A, C, G arba T).
Savo tyrime mokslininkai naudojosi nano-poromis, sudarytomis iš penkių „laiptelių“. Priklausomai ant kokio „laiptelio“ molekulinis robotas „užlipdavo“, buvo galima sužinoti, kaip jis judėjo per nano-porą. Su teigimu, neįmanoma „matyti“ judančio „ėjiko“, tačiau fiksuojant joninių srovių pakitimus porose, jam judant nuo vieno laiptelio iki kito, galima nusakyti jo judėsenos ypatumus.
Siekiant užtikrinti, kad molekulinis „ėjikas“ nenuskrietų šalin, mokslininkai jam sukūrė „pėdas“, kurios prilimpa prie tako, sukurdamos cheminius ryšius. Daktarė Su teigė, jog tai primena vaikščiojimą ant kilimo su klijais išteptais batais; „ėjikas“ su kiekvienu žingsniu prilimpa prie ėjimo tako. Šis sumanymas gali padėti sukurti molekulines mašinas, gebančias vaikščioti įvairiais paviršiais.
Su šia mažyte mašina nuveiktas mokslininkų darbas yra didelis laimėjimas, tačiau Su pirma pripažįsta, jog laukia dar daugybe kliūčių, kol programuojami nanorobotai taps realybe.
„Šiuo metu neturime didelės galimybės kontroliuoti „ėjiko“ judėjimo krypties; jis juda gan atsitiktine trajektorija,“ – teigė Su. „Iš baltymų sudarytas takas šiek tiek primena kalno šlaitą – yra kryptis kuria lengviau eiti, todėl „ėjikai“ veikiau ją ir rinksis. Mes tikimės pasinaudoti šia savybe kurdami trasas, kurios pačios nukreips „ėjiką“ mums norima kryptimi.“
Kitas žingsnis, bus priversti „ėjiką“ atlikti naudingas užduotis, pavyzdžiui, gabenti krovinį; jau dabar ant naudojamos nano-mašinos „galvos“ yra tinkamos vietos gabenti molekulei, kurią „ėjikas“ galėtų nugabenti į pasirinktą vietą.
„Mums turėtų pavykti sukurti paviršių, kuriame galėtumėme kontroliuoti „ėjiką“ bei stebėti jo veiksmus mikroskopu, šiam reaguojant su fluorascencinių savybių medžiagų sluoksniais. Tai leistų sukurti lustus su skirtingomis stotimis; „ėjikas“ galėtų kursuoti tarp šių stočių, gabendamas krovinius. Tai būtų nanotransportinių sistemų pradžia,“ – teigė Su.
Tai pirmi, mažyčiai ir nedrąsūs naujosios technologijos žingsneliai, tačiau mokslininkai žada, jog ateityje galima laukti kur kas didesnių šuolių.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Hebocon“: nevykėlių robotų varžybos
2014 12 15 20:09Robotikos ekspertai visame pasaulyje varžosi tarpusavyje, kam pavyks pagaminti greitesnį, sumanesnį, emociškesnį ar kokioje kitoje srityje labiau pranašesnį robotą. Siekiant skatinti inovacijas ir naujų technologijų plėtrą, robotikos konkursus rengia net tokios organizacijos kaip NASA ar DARPA.
Tačiau, ką daryti likimo nuskriaustiems robotams, kurių kūrėjai nepasižymėjo itin nagingomis rankomis arba dideliu techniniu išprusimu? Išradingieji japonai nusprendė suteikti galimybę varžytis ir savo sugebėjimus pademonstruoti būtent robotams nevykėliams.
„Hebocon: The Robot Contest for Dummies“ (liet. Hebocon: Robotų konkursas mulkiams“) varžybos rengtos praėjusią vasarą. Neseniai Youtube svetainėje buvo paskelbtas aštuonių minučių trukmės nuotaikingas filmukas, pristatantis patį renginį, linksmiausias jo akimirkas ir klausiantis: „Kas nutiktų, jeigu vienas apgailėtinas robotas susikautų su kitu apgailėtinu robotu?“
Būtent į šį klausimą ir stengėsi atsakyti konkurso organizatoriai. Jo dalyviai buvo prašomi pateikti kuo prastesni robotą. Sumo stiliaus kovose šie nevykėliai robotai stengėsi vienas kitą išstumti iš ringo arba apversti. Vienas išskirtinių „Hebocon“ varžybų bruožų – „aukštųjų technologijų“ baudos balai. Konkurso dalyviai buvo raginami naudotis kaip galima primityvesnėmis technologijomis ir technikomis, o už modernius, inovatyvius sprendimus – baudžiami.
Konkurse dalyvavo 31 vienas robotas. Tai gan neįprastas skaičius, žinant, kad sumo imtynėse varžosi imtynininkų pora. Iš tiesų buvo planuota, kad konkurse dalyvaus 32 robotai, tačiau viena iš konkurso dalyvių, netyčia paliko savo robotą nevykėlį traukinyje, pakeliui į renginį.
Iš tiesų, robotai nevykėliai – tai itin tikslus apibūdinimas konkurse dalyvavusiems robotams. Dalis jų net nesugebėjo judėti į priekį, kiti – patys subyrėjo į dalis. Nieko keisto, šios varžybos skirtos techniškai neįgudusiems dalyviams, kai kurie jų išvis niekada nebuvo konstravę roboto. Dėl šios priežasties, kai kurie norėję varžybose dalyvauti konkursantai, net nesugebėjo užbaigti savo kūrinių.
Konkurse netrūko absurdiškų ir juoką keliančių robotų. Pavyzdžiui, vienas „robotas“ buvo tiesiog kartono lapas su dviem prie jo pritaisytomis žaislinėmis mašinėlėmis. Kitas robotas, kurio pagrindą sudarė nosinaičių dėžutė, yrėsi į priekį, padedamas šešių… vibratorių. Vieno roboto konstruktorius net nusprendė, kad jo robotui reikalingas makaronų sriubos pripildytas dubuo.
Turnyro nugalėtoju tapo robotas „Kometaro 1“, tiesa, jis sulaukė nemažai kritikos. Robotas tiesiog buvo didelis ir sunkus, o tai padėjo jam nesunkiai iš ringo išstumti varžovus. Tačiau jo konstruktorius atsiimdamas prizą teigė, kad iš tiesų troško laimėti ir dėl savo sprendimo nejaučia gėdos.
Taip pat vienas robotas buvo apdovanotas ir už geriausią „žemųjų technologijų“ taikymą. Šis ratuotas robotas net neturėjo varikliuko, o pagreitį įgaudavo paleistas nuo įstrižai padėtos lentelė, tarsi Vėlykinis margutis.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotai vietoj žmonių ir dėl žmonių
2014 12 15 16:14Prieš 30 metų žmoniją pasiekus asmeniniam kompiuteriui, ženkliai ėmė keistis bendruomenė ir gyvenimas. Prieš Naujuosius metus „Kaspersky Lab“ ekspertai nusprendė įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti pasaulis 2045 m. – kaip toli pažengs informacinės technologijos ir kaip žmogus gyvens naujoje skaitmeninėje realybėje.
Greičiausiai jau ne tokioje tolimoje ateityje planetos gyventojus sudarys milijardai žmonių ir milijardai robotų, ir būtent pastarieji atliks visą sunkų rutininį ir techninį darbą. Žmogus stengsis gerinti programinę robotų įrangą, o IT pramonė atrodys kaip daugybė bendrovių, kuriančių programas robotams, kaip dabar kuria programėles, kurias vartotojas gali laisvai parsisiųsti ir įdiegti savo įrenginyje.
Iš dalies robotu taps ir pats žmogus. Transplantologijoje bus naudojami elektroniniu būdu valdomi dirbtiniai organai, todėl protezavimas taps gana paprasta operacija. Nanorobotai galės patekti į žmogaus vidų, kad sergančios ląstelės gautų vaistų mikrooperacijoms atlikti. Specialiai įdiegti davikliai nuolatiniu režimu skenuos žmogaus sveikatos būklę ir informaciją perduos į debesų saugyklą, kurios prieiga bus atvira gydančiam gydytojui. Dėl viso to žmonių gyvenimo trukmė gerokai pailgės.
Be to, žmonės gyvens išmaniuosiuose namuose, kuriuose visi komfortinės būklės palaikymo procesai bus automatizuoti. Namą valdanti programa visiškai pasirūpins energijos, vandens, maisto ir kitų išteklių eikvojimu ir atsargų pildymu. Žmogus turės rūpintis tik tuo, kad sąskaitoje būtų pinigų. Kartu dings įprasti kasdieniai žmonių rūpesčiai, išnyks ir daugybės daiktų gamyba.
Daug žadantys 3D spausdintuvai suteiks žmogui galimybę projektuoti ir savarankiškai gaminti viską, ko širdis geidžia – nuo buitinių dalykų, tokių kaip indai ir drabužiai, iki statybos blokų būsimam užmiesčio namui. Skaitmeninis žmonių alter ego pradės visavertį gyvenimą vieningoje pasaulio infrastruktūroje, gebančioje reguliuoti pati save ir valdyti gyvenimą planetoje. Ši sistema dirbs apytiksliai tokiu pat principu, kuriuo šiandien funkcionuoja TOR tinklas, tai yra aktyviausi ir naudingiausi vartotojai gaus moderatorių teises. Sistemos užduotis bus paskirstyti resursus tarp žmonių, užkirsti kelią karo konfliktams ir atlikti kitus humanitarinius veiksmus.
Asmeninis kompiuteris, pradėjęs IT bumą, greičiausiai iki 2045 m. neišgyvens. Tiksliau, nebus vieno instrumento dirbti su duomenimis. Įrenginių įvairovė, be abejo, padidės, ir visos šiuolaikinio asmeninio kompiuterio funkcijos tolygiai bus paskirstytos tarp įvairių įrenginių ir technologijų. Pavyzdžiui, finansinę analizę atliks ne buhalteris savo kompiuteryje, bet kontroliuojančios institucijos serveris, remdamasis elektroniniais dokumentais.
Tačiau šviesi ateitis su robotais, automatizuotu valdymu ir išmaniaisiais namais pradžiugins ne visus žmones Žemėje. Aktyvią technologijų plėtrą neigs tam tikra žmonių kategorija – vadinamieji naujieji luditai. Šie IT progreso priešininkai nesinaudos išmaniosiomis sistemomis ir technika, robotais ir, žinoma, neturės jokios skaitmeninės asmenybės.
„Esant tokiems technologijų plėtros tempams, sunku 100 proc. tikslumu įsivaizduoti progresą po kelių dešimčių metų. Tačiau galima neabejoti, kad kiekvienais metais technologijos bus vis pažangesnės, jas kuriantys arba naudojantys žmonės turės atitikti šį plėtros lygį. Mes esame įsitikinę, kad kibernetiniai nusikaltėliai tikriausiai dės maksimalias pastangas, kad pasinaudotų IT pažanga kenkėjiškais tikslais, – dalijasi mintimis Aleksandras Gostevas, „Kaspersky Lab“ vyriausiasis antivirusų ekspertas. – Tačiau kad ir koks būtų mūsų pasaulis po 30 metų, rūpintis jo komfortu, saugumu ir gerove verta jau dabar. Technologijos – tai tiesiog instrumentas, ar jos tarnaus gėriui ar blogiui, priklauso tik nuo žmonių.“
„Facebook“ plečia dronų verslą
2014 12 14 15:01Rodos, jog šiuo metu dronai (autonominiai oro robotai) yra bene didžiausias susidomėjimo objektas robotų technikos pasaulyje. Socialinės žiniasklaidos gigantas „Facebook“ jau seniai siekia išplėsti interneto ryšį visoje planetoje, o tam planuoja pasitelkti dideliame aukštyje skristi gebančias nepilotuojamas oro transporto priemones. Tačiau tik pastaruoju metu kompanija pradėjo telkti dronų pajėgas.
Organizacija paskelbė siūlanti daugiau nei tuziną darbų aviacijos inžinieriams, technikams ir kitiems aeronautikos specialistams. „Facebook“ nori žinoti: Ar tu esi aviacijos inžinierius, galintis sukurti autopiloto sistemą? O gal šilumos inžinierius, gebantis išlaikyti vėsią drono temperatūrą ilgų skrydžių metu? O galbūt sistemos inžinierius, kuris sugebėtų valdyti lazerius kosmose?“ – „Facebook“ darbo skelbimą cituoja tinklapis „CNNMoney“. Pareigas gavę asmenys taps „Facebook“ ryšių laboratorijos komandos nariais. Būtent šioje laboratorijoje kompanija siekia įgyvendinti interneto prieinamumo visoje planetoje viziją.
„Facebook“ organizacija neskuba atsakinėti į klausimus apie dronų pajėgų plėtimą. Markas Zuckerbergas dar kovo mėnesį patikino, jog viskas ką kompanija daro yra siekis, padaryti taip, kad šiame pasaulyje absoliučiai kiekvienas žmogus turėtų lengvą ir greitą galimybę „gauti“ interneto paslaugas.
„Tai daugiau nei kilni labdara. Tai geras verslas. Jeigu „Facebook“ tieks internetą visam likusiam pasauliui, vartotojai taps jo klientais. Šiuo metu „Facebook“ turi 1,35 milijardus vartotojų, o pasaulio populiacija, kaip žinoma, yra 7,1 milijardai“, – rašo Jose Pagliery tinklapyje „CNNMoney“.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Žmonės ir robotai susitinka akis į akį Madride
2014 12 13 09:40Tris dienas Madride vykusiame robotų humanoidų kongrese susirinko daugiau nei 400 robotikos ekspertų. Tai didžiausia pasaulyje, jau keturioliktą kartą vykusi, šios robotikos srities konferencija. Šis renginys organizuojamas kasmet vis skirtingose šalyse, šiais metais pirmą kartą vyko Ispanijoje. Šių metų kongreso tema buvo „Žmonės ir robotai – akis į akį“ (angl. “Humans and robots face to face“).
Robotai humanoidai yra dažniausiai naudojami mokslinėje srityje. Šioje konferencijoje mokslininkai siekė pademonstruoti kaip ši technologija gali būti pritaikyta realiame gyvenime. Vis dažniau sukuriami robotai, padedantys vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, ligoniams kasdienėse veiklose.
Ekspertų nuomone, kartais robotai turi gebėjimų, kurių žmonės negali išvystyti, tačiau dažniausiai jie dirba kartu su žmonėmis, norint pasiekti geriausią rezultatą.
Kongrese robotai patys sveikinosi su svečiais skirtingomis kalbomis, demonstravo šokio, maisto gaminimo ir kitus turimus įgūdžius.
Vienas iš daugiausiai konferencijoje dėmesio sulaukusių robotų buvo NAO – maža universali mašina, kurią galima įsigyti kaip žaislą. NAO gali būti naudojamas edukacinėje srityje, išnaudojant jo gebėjimą mokyti ar rašyti ant interaktyvios lentos. Šis robotas taip pat gali dalyvauti vaikų terapijoje, padėdamas vaikams su judrumo problemomis ar turintiems autizmo sutrikimą.
Dalyviai sako, kad šiuo metu robotai kuriami ir tobulinami nepaprastai greitai. Technologijos tampa vis pigesnės ir pajėgesnės, taigi humanoidų kūrimas yra sparčiai besivystanti sfera.
Šiuo metu daug mokslininkų bando sukurti robotus, sugebančius demonstruoti emocines reakcijas ir jausmus. Tačiau išrasti mąstantį robotą yra sudėtinga ir tikėtina, kad tokie robotai nebus sukurti greitu metu.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Į vikšrus panašūs robotai
2014 12 12 16:40Vikšrai neturi kaulų, tačiau jų kūne yra sudėtinga raumenų sistema, kuri leidžia atlikti įvairius judesius. Jie juda lėtai, lyginant su organizmais, kurie turi kojas ar sparnus, tačiau vikšrai gali gerai manevruoti mažose ir siaurose erdvėse. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių kodėl Pietų Korėjos mokslininkai sumanė sukurti robotą panašų į vikšrą. Vieną dieną tokie robotai gali būti naudojami gelbėjimo ir žvalgybos misijose, patekdami į vietas, kurių negalėtų pasiekti nei žmogus, nei didesni robotai.
Robotas sukurtas pagal sprindžių (drugių šeimos atstovai) vikšrų kūno struktūrą. Forma pagaminta naudojant 3D spausdintuvą, o tada ji užpildyta minkšta, ypač lanksčia silikono medžiaga. Robotas turi tris mažas priekines ir dvi užpakalines kojas, visai kaip ir realūs sprindžių vikšrai. Raumenų sistemos vaidmenį atlieka aštuoni laidai, pagaminti iš formą išlaikančių lydinių (angl. shape-memory alloy wires), kurie „prisimena“ savo pradinę formą ir deformuoti sugeba vėl ją atsistatyti. Šie laidai išsidėstę išilgai visame roboto kūne. Elektros srove sužadinus laidus, jie susitraukia, o vėliau vėl atgauna įprastą formą. Taip sukeliamas roboto judėjimas. Simetriškas laidų sužadinimas skatina robotą judėti tiesiai, o kai laidai sužadinami asimetriškai, robotas daro posūkį.
Bandymai parodė, kad roboto žingsnis siekia 54 mm, o jo judėjimo greitis yra apytiksliai 3,6 mm/s. Jam reikia atlikti 21 žingsnį, kad įveiktų 90 laipsnių posūkį. Tyrėjai tiki, kad ateityje bus galima pasiekti dar geresnių rezultatų, tačiau lyginant su iki šiol sukurtais panašaus tipo robotais, naujasis robotas juda greičiau ir geriau įveikia posūkius.
Vikšro tipo robotas yra paprastas, lengvas ir tylus. Tyrėjai planuoja ateityje tobulinti roboto mobilumą, įdiegdami savarankišką valdymo sistemą. Mokslininkai tikisi pritaikyti naujo roboto judėjimo ir valdymo algoritmus kurdami kitus robotus, siekiant padaryti juos tylesnius, lankstesnius ir lengvesnius. Šią technologiją jie taip pat planuoja naudoti kurdami dirbtines galūnes, įvairius elektroninius, nešiojamus prietaisus ar transformuojant automobilius.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Akys danguje: bepiločiai orlaiviai jau raižo Lietuvos padangę
2014 12 12 09:28Pamatyti priešo išsidėstymą, ieškoti dingusių žmonių, valdyti riaušes ar tiesiog fotografuoti – toks bepiločių orlaivių (BO) universalumas jau pastatė juos į vieną gretą su įprastais lėktuvais civilinėje ir karinėje aviacijoje. Vieni iš BO gamybos pradininkų mūsų šalyje – Lietuvos kosmoso asociacija ir jai priklausantis Kosmoso mokslo ir technologijų institutas.
Bepiločių lėktuvų atsiradimas – ryškus istorinio dėsnio, kad karas paspartina technologijų progresą, pavyzdys.
Pasaulyje žinomi angliška santrumpa UAV (Unmanned aerial vehicle) bepiločiai orlaiviai, šiandien įvairiems tikslams naudojami beveik kiekvienoje šalyje, savo istoriją pradėjo dar XIX a., kai Austrija link Venecijos paleido nepilotuojamus, bombų prikrautus karšto oro balionus.
Nors šie nepilotuojami orlaiviai vis tobulėjo, tačiau jų atliekamas vaidmuo vis dar buvo epizodiškas – Pirmajame pasauliniame kare buvo sukurta nepilotuojama torpeda, sprogstanti po tam tikro laiko, o Antrajame pasauliniame kare naciai į Angliją nukreipė beveik 30 tūkst. bepiločių sparnuotųjų raketų „V-1“, iš kurių, deja, 4 tūkst. sėkmingai atakavo Londoną.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/47803/.
Inf. šaltinis: Lietuvos kosmoso asociacija
6 profesijos, kurias ateityje pakeis robotai
2014 12 11 16:37Mes gyvename nuolat augančių technologijų amžiuje. Jau dabar daug darbo vietų yra mechanizuotos, robotizuotų pagalbininkų dėka mes galime praplėsti pramonės galimybes, palengvinti darbo sąlygas ir pagerinti savo gyvenimo kokybę. Tačiau ar galite įsivaizduoti darbo vietas, kurias gali visiškai pakeisti robotai? Ar kada susimąstėte apie tai? Kaip manote, ar tai trūkumas, kad neteksime darbo vietų dėl robotizuotų mašinų, o gal atvirkščiai, jos kaip tik pakels pragyvenimo lygį?
Šiame straipsnyje bus paminėtos šešios darbo vietos, kurias ateityje pakeis robotai. Žiūrint iš vienos pusės, robotai gali puikiai dirbti šiose profesijose, tačiau iš kitos pusės – yra ir gąsdinančių aspektų. Pavyzdžiui, daugiau nebus piktų darbininkų ir skundų, kol robotas nesuges. Sakysite – tai puiku! Tačiau pagalvokite, ar tikrai robotas galės suteikti žmogišką šilumą, pavyzdžiui, prižiūrėdamas kūdikį ar senolį? Mes tiesiog prarasime galimybę reikšti savo emocijas ir jausmus, kurie yra neatskiriama žmogaus gyvenimo dalis. Taigi, apžvelkime pagrindines profesijas ir pažiūrėkime, kaip jos pakeis mūsų gyvenimą, jei čia įsimaišys robotai.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/47786/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt