Robotas PR2 pasirūpins Jūsų skalbiniais
2015 03 17 09:19Dauguma žmonių skalbinių rūšiavimą ir lankstymą laiko nuobodžia ir neįdomia veikla. Robotikos specialistai jau kelis dešimtmečius bando palengvinti žmonių gyvenimą ir sukurti autonominę sistemą, atliekančią šį darbą. Iki šiol užprogramuoti robotą taip, kad jis atliktų šią veiklą, buvo didžiulis iššūkis mokslininkams.
Panašu, kad mokslininkų pastangos pagaliau davė rimtų rezultatų. Dirbtinio Intelekto Pažangos asociacijos (angl. Association for Advancement of Artificial Intelligence) konferencijoje Kalifornijos universiteto (JAV) mokslininkai Siddharth Srivastava, Abhishek Gupta, Pieter Abbeel, Stuart Russell bei Shlomo Zilberstein iš Masačusetso universiteto pristatė robotą, kuris sugeba lankstyti skalbinius, neturėdamas jokių specifinių žinių apie juos.
Skalbinių rūšiavimas ir lankstymas yra vienas iš kasdienių užduočių, kurias mes darome net nesusimąstydami, pavyzdžių. Tačiau automatizuotoms mašinoms šią užduotį atlikti nepaprastai sudėtinga.
Mokslininkas P. Abbeel sako, jog vienas iš didžiausių iššūkių, programuojant robotą atliekantį skalbimo ruošą, buvo tai, jog skalbiniai yra deformuojami objektai. Drabužiai ar rankšluosčiai atrodo vienaip pakabinti spintoje ir kitaip skalbinių krūvoje.
Vienas iš sistemos kūrėjų, S. Srivastava, sako, kad dauguma žmonių tikisi, jog ateities robotai nuvalys stalą, surūšiuos skalbinius ir lengvai atliks kitas kasdienes užduotis, tačiau kol kas, tokio elgesio užprogramavimas kelia daug iššūkių. Mokslininkas sako, jog daugiausia sunkumų kelia tai, jog atliekant skalbimo ruošą, nėra tiksliai aiškus skalbinių kiekis. Profesorius Sh. Zilberstein pabrėžia, jog dėl šios priežasties svarbiausia ir sudėtingiausia sistemoje yra sukurti tai, ką mes vadiname bendraisiais planais – tai yra tokie planai, kurie veikia daugelyje skirtingų situacijų, net neturint tikslios informacijos.
Mokslininkai panaudojo žmonių elgesį – traukimą, kimšimą, lankstymą ir rinkimą kaip šabloną roboto elgesiui bei pritaikė tam tikrus žmonių problemų sprendimo aspektus, kuriuos taikome nevisiškai aiškiose situacijose. Mokslininkai užprogramavo jau anksčiau sukurtą robotą PR2 atlikti skalbimo ruošos darbus. Robotą PR2 sukūrė kompanijos „Willow Garage“ inžinieriai.
Iki šiol robotas PR2 galėjo atlikti įvairius darbus. Pavyzdžiui, „Willow Garage“ kompanijos inžinieriai jį užprogramavo atnešti alų. Jums tereikia per specialią programą pasirinkti kokio alaus norėtumėte. Robotas nuvažiuoja prie šaldytuvo, jį atidaro, naudodamasis kamera užfiksuoja kokios rūšies alaus jame yra. Paėmęs alų iš šaldytuvo, robotas atneša jį ir atiduoda tik tam žmogui, kuris jį užsakė, naudodamas kamerą ir veido atpažinimo technologiją. Robotas netgi gali atidaryti alų, naudodamasis įprastu atidarytuvu.
Nuo šiol, robotas PR2 sugeba atlikti ir skalbimo ruošos darbus tiksliai nežinodamas kiek drabužių reikės išplauti ir kokio tipo jie bus. Deja, robotas PR2 negali atskirti švarių drabužių nuo purvinų, darbus atlieka gana lėtai. Taip pat jis nėra pakankamai lankstus, kad pasiektų žemę ir pakeltų nukritusį drabužį, ar išimtų drabužius iš skalbimo mašinos. Nepaisant to, jis puikiai sugeba sudėti skalbinius į krepšį, įdėti juos į skalbimo mašiną, o išplautus tvarkingai sulankstyti.
Šis robotas yra nepaprastai naudingas ir laiką taupantis išradimas. Sukurta sistema gali būti pritaikyta ir įvairesnėse srityse, kuriose ne visos sąlygos iš anksto žinomos. Pavyzdžiui, tokie robotai gali būti pritaikyti dirbti fabrikuose ar kosmoso tyrinėjimuose, paieškos ir gelbėjimo operacijose.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
3D būdu spausdinama elektronika
2015 03 16 11:52Kompanija „Voxel8“ šių metų CES parodoje pristatė nedidelį, žaislą primenantį droną. Tačiau žaismingai atrodančio oro roboto išradėjai žengti į žaislų rinką neketina. Ryškiai oranžinis, rankos dydžio dronas yra sukurtas kitais tikslais. Inovatyvaus kūrinio misija – parodyti naujas 3D spausdinimo galimybes.
Nauji trimačio spausdinimo metodai remiasi į idėją spausdinimui naudoti ne tik plastiką, bet ir elektrai laidų „rašalą“. Ir nors rašalas nėra vienintelė medžiaga, kurią siekiama pasitelkti 3D spausdinimui, kol kas tai vienintelis postūmis daug žadančio rezultato link – spausdinamos elektronikos. „Voxel8“ sukurto spausdintuvo išlietos elektrai laidžios juostos puikiai atstoja laidus.
Unikalu ir tai, jog rašalas yra ne tik laidus ir tinkamas spausdinimui kambario temperatūroje, tačiau taip pat jis puikiai užsifiksuoja. Kompanija medžiagą išbandė jungiant įprastus komponentus, tokius kaip, mikroschemos bei motorai. Robotizuotas 3D spausdinimo aparatas itin preciziškai formuoja angas šioms detalėms. Jo veikimą galima bet kuriuo metu nutraukti, įdėti reikiamą detalę (pavyzdžiui, drono sraigto variklį) ir po to leisti užbaigti pradėtą darbą. 3D spausdintuvą, spausdinantį laidžiu rašalu, kūrėjai taip pat pasitelkė konstruojant antenas.
Kaip ir minėta, kompanija, siekdama pristatyti naują trimačio spausdinimo technologiją visuomenei, suformavo droną, kurio kūrimo metu spausdinamus plonus plastiko sluoksnius kartais pakeitė laidaus rašalo linijos. Tapo akivaizdu, jog gerinant „Voxel8“ siūlomą 3D gaminimo metodą pavyktų patobulinti įprastą spausdinimo procesą ir išnaudoti naują potencialą, kuriant modernesnius ir įmantresnius įvairių gaminių dizainus.
Po sėkmingo spausdinimo bandymo, kurio rezultatas – ryškiaspalvis dronas, „Voxel8“ pasiryžo plėtoti veiklą ir pamažu vartotojams atskleisti naujas 3D technologijos galimybes. Kadangi iki šiol trimačiai spausdintuvai buvo tinkami tik plastiko „kepimui“, dabar, radus būdą kaip tam pritaikyti kitas medžiagas, atsivėrė neįtikėtinų galimybių dimensija, žadanti permainas. Galbūt ateityje net mūsų kompiuteriai bei telefonai bus pagaminti 3D spausdintuvu?
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Mažylis „Black Hornet“ dabar galės skraidyti ir naktį
2015 03 13 09:11Net 20 gramų nesveriantis „Black Hornet“ jau spėjo užsitarnauti nepakeičiamo pagalbininko vardą tarp karių. „AUSA Convention“ simpoziume, vykusiame Vašingtone, pasaulinis nano bepiločių lyderis „Prox Dynamics“ pristatė naują drono „PD-100 Black Hornet“ variantą, kuris dabar galės skraidyti ir naktimis. Bepiločiui „Black Hornet“ specialiai sukurta ir į jį integruota naktinio matymo kamera, kurios dėka kariai galės patikimiau dirbti ir tamsoje.
Pasak kompanijos „Prox Dynamics“ verslo vystymo direktoriaus Ole Aguirre, sistema PD-100 T gerokai padidina drono galimybes, kadangi dabar jis gali optimaliai veikti bet kuriuo paros metu. Sistema PD-100 sukurta 2011 metais. Ji jau ilgą laiką sėkmingai naudojama Didžiosios Britanijos armijoje, Afganistane ir apibūdinama kaip „gyvybių gelbėtoja“. Kariai į nesaugias teritorijas gali pasiųsti „Black Hornet“ droną ir taip nerizikuojant žmonių gyvybėmis atlikti žvalgybą. Į naują droną integruotas patobulintas „FLIR Systems“ termodaviklis ir pora EO (elektro-optinių) kamerų. Jų dėka bepilotis „PD-100 Black Hornet“ nepriekaištingai atlieka misijas ir suteikia kariams gyvybę galinčią kainuoti informaciją.
Anot kompanijos „Prox Dynamics“ įkūrėjo ir techninio direktoriaus Petterio Mureno, kol kas tai pats svarbiausias sistemos PD-100 atnaujinimas. Į PD-100 sistemą įeina EO ir šilumos kameros, ir visa tai sutalpinta į 18 gramų naują bepilotį droną. Drono baterijų užtenka maždaug 25 minučių skrydžiui, o visas jo komplektas su valdymo pultu sveria tik 1,3 kg. Šiandieniniai kariniai konfliktai reikalauja tokių prietaisų, kurie veiktų bet kuriuo paros metu, o taip pat būtų ir itin mobilūs. Šis nano bepilotis puikiai dera su šiais kriterijais.
Anot gamintojų, įvairių šalių vyriausybės, norinčios įsigyti bepiločius „PD-100 T Black Hornet“, galės tai padaryti jau šiais metais, kai tik bus atlikti visi testiniai bandymai. Su „Black Hornet“ drono kūrybos istorija ir jo galimybėmis galite susipažinti šiame klipe:
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Šuniukams-robotams Japonijoje rengiamos laidotuvės
2015 03 12 16:11Japonų kompanija „Sony“ 1999 metais visuomenei pristatė modernų, tačiau neįtikėtinai mielą robotą-šuniuką „Aibo“, gebantį imituoti „tikro“ naminio gyvūnėlio elgesį. Metams bėgant dirbtinio šuniuko intelekto vizija buvo patobulinta ir pasižymėjo ypač dideliu potencialu naujųjų technologijų panaudojimo atžvilgiu. Vis dėlto 2006 metais „Aibo“ gamyba buvo nutraukta.
Kompanijai nustojus gaminti šuniukus „Aibo“, anksčiau sukurti, amžiną gyvybę puoselėjantys mechaniniai gyvūnėliai ir jų šeimininkai, susidūrė su nemalonia realybe – detalių remontui deficitu, neretai lemiančiu šuniukų užgesimą. „Sony“ šuniukus taisė iki 2014 metų liepos mėnesio. Po to, žmonės neberado išeities, todėl privalėjo atsisveikinti su robotizuotais gyvūnėliais.
Tačiau savo augintinius mylintys šeimininkai rado būdą išsaugoti jų prisiminimą, kad šie nebūtų išmesti į konteinerį, tarsi sugedęs plastiko gabalas. Japonijoje buvo įsteigtos „Aibo“ šuniukų, kurių nebepavyko išsaugoti, kapinaitės. „Šviesa, tiesiogine šio žodžio prasme, išsisklaido „Aibo“ akyse, o jų senėjantis baltas plastikas pamažu tampa panašus į dylančių kaulų spalvą“, – „Popular Science“ publikuotame straipsnyje apie mechaninių augintinių „kapines“ rašo apžvalgininkas Kelsey D. Atherton.
Robotizuoti kompanionai Japonijoje yra itin paklausūs, todėl su žmogumi komunikuoti gebantys „Aibo“ šuniukai akimirksniu tapo populiarūs. Atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad vyresnių asmenų bendravimas su „Aibo“ turėjo panašių teigiamų aspektų kaip ir tų žmonių, kurie žaidė su tikrais šunimis.
„Tai nėra keista, jog žmonės geba išugdyti stiprų emocinį ryšį su negyvais objektais ar mašinomis. Tyrimai rodo, kad taip gali nutikti norint patenkinti mumyse tūnantį poreikį kažkuo rūpintis, siekiant pagerinti savo asmeninę būseną arba netgi imituoti „vaiko“ turėjimą“, – spaudai teigė kibernetikos psichologė Eleanor Barlow.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Irano generolas žada robotinius karius
2015 03 12 08:59Netolimoje ateityje, Irano Islamo Respublikai einant į karą, ji tai darys padedama robotinių karių. Bent jau taip neseniai teigė iraniečių armijos generolas Ahmadas Reza Pourdastanas. Apie tai pranešė Irano vyriausybei priklausanti Fars News naujienų agentūra. Kaip pažymi portalas „Pop Science“, nors robotikos panaudojimas karyboje šiais laikais nieko nebestebina, tačiau toks Irano pareiškimas skamba bauginančiai.
Jeigu Irano armija įvykdys tai, ką žadėjo, tada jų sukurti nuotoliniu būdu valdomi robotai bus apginkluoti kulkosvaidžiais bei raketinėmis kovos sistemomis. JAV armija su panašaus tipo antžeminiais robotais eksperimentuoja jau ilgą laiką. Pernai amerikiečių generolas teigė, jog iki šio amžiaus vidurio, net ketvirtadalį JAV karių pakeis robotai.
Į tokią robotizuotą karo ateitį dabar žvelgia ne tik technologiškai pažangios armijos. 2013-aisiais prieš Basharo al-Assado rėžimą kovojantys Sirijos sukilėliai sėkmingai panaudojo savo pačių pasigamintą nuotoliniu būdu valdomą kulkosvaidį. Šis ginklas panaudotas aplinkos stebėjimui ir šaudymui už priedangos kampo, taip nerizikuojant karių gyvybėmis. Šiuo metu ukrainiečių savanoriai renka lėšas nedideliam nuotoliniu būdu valdomam tankui. Jo pirmieji prototipai jau pagaminti ir bandomi lauko sąlygomis.
Nors panašių mašinų vadinimas „robotiniais kariais“ gal ir nėra itin tinkamas, tačiau nuotoliniu būdu valdomų ratuotų kovos mechanizmų plitimas tampa vis įprastesniu karo reiškiniu.
Grįžtant prie Irano pareiškimų dėl robotinių karių armijos, karybos ekspertai visą tai yra linkę vertinti gan skeptiškai. Nors nuo 1992-ųjų pradėtos savarankiškos karybos plėtros programos iraniečiai sugebėjo patys pasigaminti tankų, lėktuvų ir net taktinių raketų, tačiau Iranas tuo pačiu yra liūdnokai pagarsėjęs gerokai perdėtais aukštųjų karinių technologijų pažadais.
Pavyzdžiui, 2011 iraniečiams pavyko perimti žemėn nukritusį amerikiečių „Lockheed Martin“ „RQ-170 Sentinel“ žvalgybinį „skraidančio sparno“ tipo droną. Po kurio laiko Teheranas pranešė, jog pagamino šios skraidyklės kopiją ir netgi pademonstravo jos veikimą vaizdo įraše. Tačiau ekspertų manymu, tai veikiau drono butaforinė versija, tik iš išorės primenanti originalią skraidyklę. Tuo tarpu ir JAV pareigūnai pareiškė, kad jų skraidyklėje buvusi vidinė apsaugos sistema vargu ar leistų Iranui išpešti iš jos apčiuopiamos naudos.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Wi-Fi dėka robotai galės judėti kosminėje stotyje
2015 03 11 13:40Šiuo metu tarptautinėje kosminėje stotyje galima sutikti įvairiausių tipų robotų. Tai mažasis japonų humanoidas Kirobo, dvirankis robotas „Robonaut 2“ ir keli kubo formos robotai-palydovai „Spheres“. Visų šių robotų užduotys skirtingos, tačiau tikslas vienas – vietoj žmonių atlikti kasdienes monotoniškas operacijas kosminėje stotyje. Greitu laiku, specialaus tinklo Wi-Fi dėka, robotai galės orientuotis ir judėti ne tik kosminės stoties patalpose, bet ir už jos ribų.
Pavyzdžiui, robotai „Spheres“, kosminėje stotyje, dirbantys nuo 2006 metų, gali veikti tik toje zonoje, kurios apimtis yra du metrai ir kuri „pažymėta“ penkiais ultragarso švyturėliais. Šių ultragarso signalų dėka robotai nustato savo buvimo vietą. Robotas „Robonaut 2“ kol kas neturi jokios galimybės orientuotis stoties patalpose.
Norint, kad robotai „Spheres“ ir „Robonaut 2“ galėtų laisvai judėti kosminėje stotyje, reikia pritaikyti naujas orientacines technologijas. Būtent todėl mokslininkas Terry Fong kartu su kolegomis iš NASA tyrimų centro Emsa siūlo pasinaudoti kosminėje stotyje esančiu tinklu Wi-Fi, kuris susideda iš kelių prieigos taškų ir maršrutizatorių.
Ne taip seniai vienas iš astronautų su išmaniuoju telefonu patikrino kiekvieną amerikiečių kosminės stoties dalį ir išmatavo Wi-Fi signalo lygį, naudodamas du maršrutizatorius. Skirtingose zonos, signalo stiprumas skiriasi. Pagal gautus duomenis buvo sudarytas žemėlapis, kuriuo vadovaudamiesi robotai „Spheres“ gali nustatyti savo buvimo vietą 1,5–1,6 metrų atstumu. Šito, žinoma nepakanka, kad robotai galėtų laisvai manevruoti stoties patalpose, tačiau užtenka identifikuoti stoties zonai, kurioje tuo metu yra robotas.
Sekantis šio projekto etapas – patikrinti Wi-Fi navigacijos veikimo principo galimybes. Bus atliktas bandymas, kuriame vienas iš robotų „Spheres“ gaus specialų Wi-Fi imtuvą, sugebantį tiksliau išmatuoti tinklo signalo lygį, nei tai galėjo padaryti išmanusis telefonas. Jei bandymas bus sėkmingas, greitu laiku kosminėje stotyje atsiras tinklas iš mažesnio galingumo Wi-Fi siųstuvų, kurie tiksliai atliks navigacinių švyturėlių vaidmenį ir padės robotams judėti kosminės stoties moduliuose, o ateityje – net už stoties ribų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Autonominė povandeninė valtis jūros dugno tyrimams
2015 03 10 08:01Ar gi nekeista tyrinėti Marsą, kai net nežinome, kas slypi mūsų jūrų dugne? Būtent jūrų tyrimams ir skirtas šis robotas. Didžiosios Britanijos Nacionalinio okeanografijos centro (NOC) komanda, vadovaujama daktaro Kirsty Morriso, į bepilotę povandeninę valtį „Autosub6000“ integravo aukštos rezoliucijos fotografinę sistemą. Tokiu būdu, valtis gali tiksliai fotografuoti ir filmuoti povandeninio gyvenimo vaizdus.
NOC inžinierių sukurta valtis „Autosub6000“ autonomiškai plaukia užprogramuotu povandeniniu maršrutu, nuolat fotografuodama jūros dugno gyvenimą. Prietaisas gali nusileisti į 6000 metrų gylį, o jo pilnai įkrautas ličio-polimerų akumuliatorius – dirbti iki 70 valandų. Robotas gali vieno plaukimo metu įveikti net 1000 kilometrų atstumą.
Žemyn nukreiptos kameros dėka, nedidukas povandeninis laivas nuolat fotografuoja jūros dugną. Mokslininkai analizuoja gautus vaizdus: jie stebi gyvus padarus ir nustato jų dydžius.
Lyginant nuotraukas, padarytas tame pačiame regione tik skirtinguose gyliuose, galima nustatyti, kaip kinta jūros gyventojų skaičius, priklausomai nuo vandens bei dugno ypatybių. Anksčiau specialistai, norėdami atlikti panašius povandeninės gyvybės tyrimus, naudodavo tinklus, kurie būdavo nuleidžiami į jūros dugną. Tačiau pasak NOC mokslininkų, šis būdas netinkamas, nes tinklas nesugauna visų organizmų, kurie gyvena jūros dugne, be to, jis juos žaloja.
Dabartinis autonominis ekologiškos geodezijos „Abyss“ (AESA) projektas ir autonominės povandeninės valties fotografijos parodė, kad anemonai buvo labiausiai paplitę gyvūnai tirtame jūros zonos dugne. Žvejybinio tralavimo būdu, šių rezultatų nebūtų pavykę gauti. Taip pat, padedami „Autosub6000“ roboto, mokslininkai aptiko naujų gyvybės rūšių: žuvų, gigantiškų vienaląsčių amebų bei krevečių.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Pleurobot“ – robotinė salamandra
2015 03 09 18:01Sukurti į gyvūną panašų robotą nėra sunku. Daug sudėtingiau sukurti robotą, kuris savo elgsena jį primintų. Šveicarijos Federalinio Lozanos technologijų instituto (EPFL) tyrėjų komanda, vedama profesoriaus Auke Jan Ijspeerto, jau daugiau nei dešimtmetį darbuojasi, kurdama amfibinius robotus. Kaip modelį savo robotams mokslininkai naudoja salamandras. „Pleurobot“ – tai pats moderniausias ir labiausiai gyvą salamandrą savo elgsena primenantis jų kūrinys.
Tiesa, tikros salamandros dar neišmoko kalbėti, tačiau savo judesiais „Pleurobot“ tikrai jas puikiai imituoja. Gyvos salamandros judėseną pavyko išgauti, studijuojant varliagyvių eiseną ir plaukimą. Anot mokslininkų, 3D rentgeninio filmavimo pagalba pavyko itin tiksliai užfiksuoti, kaip judėjimo metu veikia salamandros skeletas. Naudodamiesi šia medžiaga jie nustatė visus „aktyvius“ bei „pasyvius“ sąnarius, kurių reikia robotui, norint išgauti panašius judesius.
„Pleurobot“ judėjimas paremtas neuroninių tinklų modeliais. Jie leidžia robotai „naudotis“ virtualiais raumenimis, kurių dėka robotas atkartoja įrašytus tikrų salamandrų judesius. Kitaip tariant, „Pleurobot“ raumenys ir sąnariai veikia ta pačia tvarka kaip ir salamandros raumenys ir sąnariai. Tai reiškia, kad pritaikius neuroninius ėjimo modelius tikrai salamandrai, robotinė salamandros eisena bus (arba bent jau turėtų būti) tokia pati.
„Pleurobot“ gal ir nėra greičiausias ėjikas, tačiau žemas svorio centras padaro jį neįtikėtinai stabiliu. Robotas gali ropoti žeme, plaukti po vandeniu, šliaužti seklumomis ir greitai persiorientuoti nuo vieno judėjimo būdo prie kito. Tai padaro šį robotą puikiu pagalbininku gamtinių katastrofų bei kitų masinių nelaimių metu, ieškant sužeistųjų ir dingusiųjų.
Tiesa tam dar prireiks nemažai darbo. Kaip pažymi patys roboto kūrėjai, viena didžiausių problemų, tai kad roboto dizainas nėra atsparus vandeniui. Mokslininkai sukūrė specialų nardymo kostiumą, į kurį įspraustas robotas gali saugiai veikti vandenyje, tačiau jis veikiau skirtas tik laboratoriniams bandymams. Norint „Pleurobot“ panaudoti realiose gelbėjimo ir paieškos misijose, tyrėjams dar teks padirbėti ir sugalvoti, kaip roboto elektroniką apsaugoti nuo žalingo vandens poveikio.
Ties robotine salamandra EPFL mokslininkai neketina sustoti. Po šio projekto, jie planuoja panaudoti šią „Pleurobot“ technologiją, siekiant „atgaivinti“ priešistorinius tetrapodus.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas, šokantis lyg Maiklas Džeksonas
2015 03 09 13:59Kompanija BQ – tai antra pagal dydį Ispanijos išmaniųjų telefonų gamintoja. BQ vartotojams siūlo platų išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių bei elektroninių knygų skaityklių asortimentą. Tačiau kam visą tai rūpi, jeigu gali įsigyti šokantį robotą?
BQ generalinis direktorius Alberto Mendeza aistringai siekia įkvėpti naująją inžinierių kartą, būtent todėl jis sukūrė robotinį rinkinį vaikams. Šio rinkinio kaina siekia kiek mažiau nei 100 dolerių. Jame rasite gausybę įvairių dalių bei elektronikos elementų, todėl galėsite roboto dizainą kurti patys. Roboto programavimo procesas supaprastintas, jis atliekamas „dėlionės“ tipo užduotimis. Galite net pagaminti savas 3D būdu atspausdintas detales ir pritaisyti jas prie roboto, taigi išties galėsite duoti valią fantazijai ir sukurti unikalų kūrinį.
Visas projektas pagrįstas atvirosios prieigos programine bei technine įranga. Mendeza teigė, jog taip jis siekia paskatinti naująją inžinierių kartą susipažinti su dizaino, programavimo ir mechanikos subtilybėmis. Galimybė duoti jiems patiems sukonstruoti robotą yra puiki priemonė šiam tikslui pasiekti, palyginus su abstrakčiu, tradiciniu matematikos ir kitų mokslų mokymu mokyklose.
Mendezos teigimu, roboto prekyba bus pradėta jau už keleto mėnesių, o rinkinio kaina sieks maždaug 80–90 eurų. Na, o kol kas galite pasigrožėti roboto šiokio judesiais.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
JAV ketina prekiauti koviniais dronais
2015 03 07 16:10Vasario mėnesį Jungtinės Amerikos Valstijos pranešė apie ketinimus pradėti prekiauti koviniais dronais tarptautiniu mastu. Tai, jog daugelis valstybių jau ilgą laiką siekia pritaikyti oro robotus kariuomenėje nieko nestebina, tačiau tarptautinę prekybą autonominiais ginklais daug kas vertina kritiškai. Vis dėlto JAV Valstybės Departamento atstovai teigia, kad šis procesas nesukels grėsmės žmonėms, praneša portalas „Popular Science“.
Siekiant, jog Amerikoje sukurti dronai po pardavimo nebūtų panaudoti teroristiniams išpuoliams ar kitai kenkėjiškai veiklai, šalies atstovai sukūrė veiksmų planą, užtikrinantį, anot jų, saugią tarptautinę ginklų prekybą. Pirmas aspektas, garantuojantis patikimumą, yra tai, jog JAV išsaugos „galutinę eksploatavimo kontrolę“, todėl sugebės prižiūrėti, kad oro robotai būtų naudojami „geriems tikslams“.
Kitas aspektas – kompanijos perkančios ginkluotas autonomines pajėgas iš JAV, turės sutikti su keturiais principais, apibendrinančiais dronų eksploatacijos galimybes.
Pirmas principas apibrėžia, jog dronus įsigiję asmenys, šią technologiją turi naudoti atsižvelgiami į tarptautinę teisę, nagrinėjančią tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinių žmogaus teisių nuostatus. Antras principas – ginkluoti dronai bei kitos pažangios autonominės aviacijos sistemos jėgos panaudojimo situacijose turi būti naudojamos tik tada, kai tam pritaria tarptautinės teisės įstatymai dėl jėgos panaudojimo, pavyzdžiui, savigynos atveju. Trečias principas teigia, kad dronus įsigijusios šalys negali naudoti armijos oro robotų neteisėtam „šnipinėjimui“ ar pasitelkti juos siekiant pakenkti valstybės gyventojams. Ketvirtas principas – gavėjai privalo suteikti apmokymus dronų operatoriams, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų bei saugos pažeidimų.
Kas atsitiks tiems, kurie pažeis šiuos principus? JAV „prasižengusioms“ šalims autonominės kovinės technikos neparduos ateityje, tačiau, ko gero, anksčiau įsigytą įrangą jos turės galimybę pasilikti.
Nepaisant technologinės pažangos įvertinimo, prekyba koviniais oro robotais yra elementari ginklų prekyba ir nežinia, kokį poveikį žmonių saugumui ateityje turės automatizuotų kovos sistemų platinimas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt