Robotas kasinės Mėnulio paviršių
2015 03 24 08:20Tikimasi, jog 2016 metų pabaigoje nedidelis, maždaug kavos staliuko dydžio robotas nusileis ant Mėnulio ir ims kasinėti jo paviršių. Šis robotas yra kompanijos „Google“ organizuojamo „Lunar XPRIZE“ konkurso dalyvis, kurio nugalėtojai gaus 30 milijonų JAV dolerių prizą, praneša naujienų portalas „Clapway“. Šio konkurso tikslas? Ištirti Mėnulio paviršių, o taip pat paspartinti naujojo kosminių tyrinėjimų amžiaus aušrą.
Robotą kuria privati, 2010-aisiais įkurta kompanija „Moon Express“. Kompanija žada, jog bus pirmoji, pasiuntusi komercinį robotą į Mėnulį. Ir šios kalbos nėra iš piršto laužtos. Pernai „Moon Express“ tapo pirmąją komanda, kuri sėkmingai atliko savo kosminio aparato bandymus. Už tai ji gavo 1 milijono JAV dolerių „Google Lunar XPRIZE“ apdovanojimą. Dabar „Moon Exoress“ yra vieni iš realiausių pretendentų į pagrindinį 30 milijonų šio projektų prizą, už sukurtą komercinę robotinę skraidyklę, kuri turėtų nusileisti Mėnulyje, nufotografuoti bei nufilmuoti jo paviršių bei saugiai sugrįžti į Žemę.
Pati sunkiausia šios misijos dalis – saugus ir „minkštas“ nusileidimas. Robotas turi sugebėti nusileisti taip, kad kontakto su dangaus kūno paviršiaus metu nebūtų pažeista jo įranga bei gabenami daiktai. Kol kas šią užduotį robotą konstruojančiai komandai pavyko sėkmingai įvykdyti tik tris kartus, nors bandymų buvo daug.
„Moon Exprees“ turi unikalią galimybę bendradarbiauti su NASA, dėka jos vykdomos viešos-privačios partnerystės programos. Ji leidžia įvairioms nevalstybinėms organizacijomis naudotis NASA ekspertų bei inžinierių pagalba. „Moon Express“ komanda taip pat turės galimybę naudotis Kenedžio kosmoso centro erdvėlaivių pakilimo infrastruktūra, kai tik jos kuriamas robotas bus pasirengęs savo kelionei.
Vos tik pasiekęs Mėnulio paviršių, robotas ims jį kasinėti. Mėnulio kasinėjimai domina tiek mokslininkus, tiek verslininkus. Norima jo pagalba ieškoti mėnulio uolienų pavyzdžių, o taip pat platinos, aukso bei kitų retųjų Žemėje randamų elementų.
Tačiau didžiausios galimybė įžvelgiamos kalbant apie galimybę išgauti neradioktyvų helis-3 izotopą. Šis elementas Žemėje randamas itin mažais kiekiais, tuo tarpu Mėnulyje slypi dideli jo klodai. Kadangi helis-3 yra labai „švarus“ ir saugus energijos šaltinis, jis gali turėti milžinišką įtaką ateityje, siekiant apsaugoti Žemę nuo radioaktyvių energijos išgavimo būdų keliamų grėsmių. Pavyzdžiui, helis-3 gali būti lengvai panaudotas kuriant branduolinės sintezės reaktorius, kurie, teoriškai, galėtų saugia ir ekologiška energija aprūpinti visą mūsų planetos pramonę. Kinai taip pat išsakė savo ketinimus užsiimti šio elemento kasybos darbais Mėnulyje.
Vieno iš „Moon Express“ įkūrėjo, milijardieriaus Naveeno Jaino teigimu, jo kompanija į Mėnulį žvelgia tarsi į dar vieną mūsų planetos žemyną, kurio naudingąsias iškasenas galima panaudoti žmonijos reikmėms.
Dar vienas Mėnulyje galimai slypintis elementas, į kurį viltį deda mokslininkai, tai vanduo. Vandens atradimas po Mėnulio paviršiumi būtu tikras proveržis kosmoso tyrinėjimuose bei astronautų kelionėse. Mėnulis galėtų potencialiai tapti kosminių kelionių stotimi, kurioje kosminiai laivai prieš pradėdami savo didžiąsias keliones pasipildytų vandens atsargas. Mokslininkų teigimu, mąstydami apie Mėnulį kaip Žemės bei jos ekosistemos dalį, galime įžvelgti ankščiau neregėtas galimybes, leidžiančioms mums galvoti apie vis didesnes kosmines svajones.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Stalinė pramoninė ranka UR3
2015 03 23 19:15Kompanijos „Universal Robots“ sukurta UR5 pramoninio tipo robotinė ranka, dabar turi ir mažesniąją sesutę – UR3. Ji sugeba beveik tiek pat kiek ir UR5, tačiau užima kur kas mažiau vietos.
Kiek daugiau nei 10 kg sverianti UR3 yra beveik perpus lengvesnė už UR5 robotinę ranką. Kompanija ją publikai oficialiai pristatys kovo 23 dieną „Automate 2015“ parodoje, Čikagoje.
UR3 turi šešias ašis, bei tris lanksčias alkūnines jungtis, šios jungtys geba apsisukti 360 laipsnių kampu ir tai daryti be sustojimo. Pilnai ištiestos rankos ilgis – apie 50 centimetrų. Kaip ir jos pirmtakės, UR3 robotinė ranka gali būti užprogramuojama specialia, firmine planšete arba rankiniu būdu. Robotas judinamas į reikiamas pozicijas, kurias įsimena ir vėliau atkartoja savarankiškai. Robotas sukurtas specialiai dirbti greta žmogaus. Jeigu robotinė ranka pajus 5 kilogramų arba didesnį išorinį pasipriešinimą – ji iškart nustos veikti. Tai reiškia, jog robotą galima lengvai sustabdyti vieno piršto paspaudimu.
„Universal Robots“ generalinio direktoriaus ir vieno iš įkūrėjo Esbeno Oestergaardo teigimu, UR3 pasižymi paprastumu, saugumu bei universalumu. Vienas žmogus, padedamas šio roboto, gali nuveikti darbą, kuriam įprastai reikėtų dviejų žmonių pastangų. UR3 tampa tarsi trečiąja jo ranka.
Oestergaardas teigė, jog naujoji robotinė ranka užpildo žmogau produktyvumo spragas. Kol didžioji kompanijos sukurta robotinė ranka UR10 darbuojasi kartu su greta stovinčiu žmogumi, UR5 bei kiti mažesnio numerio modeliai skirti sėdimam darbui. Anot Oestergaardo, UR3 užpildo „stalinės automatikos“ poreikį, tai tarsi trečioji žmogaus ranka, kuriai reikia itin mažai erdvės.
Naujoji stalinė robotinė ranka, kaip ir jos didesnė versija UR5, gali atlikti litavimo, klijavimo ir dažymo darbus, bei kilnoti įvairius objektus.
Prekyba UR3 ranka JAV prasidės nuo balandžio mėnesio. Jos kaina sieks 23 000 dolerių (maždaug 21 250 eurų).
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Melchior“ – šveicariškas laiko robotas
2015 03 23 08:14
Inžinierių laboratorija MB&F, švęsdama savo dešimtąjį gimtadienį, pristato naują kūrinį – robotą laikrodį. Po daugiau nei tuzino įspūdingų mechaninių kūrinių, kurių įvairovė svyruoja nuo avangardinių klasikinių kišeninių laikrodžių interpretacijų iki „USS Enterprise“ erdvėlaivio pavidalo muzikinių dėžučių, MB&F komanda savo išradingumu nesiliauja stebinusi pasaulio, praneša Bloomberg.com.
Susipažinkite su „Melchior“. Tai 30 centimetrų ūgio robotas, turintis judrias rankas, kurio užduotis – rodyti laiką. Visos jo detalės ir mechanizmai pagaminti išskirtinai Šveicarijoje, kuri garsėja savo preciziškais laikrodžiais. „Melchior“ debiutavo ir buvo itin šiltai sutiktas lankytojų, neseniai vykusioje Baselword 2015 laikrodžių bei juvelyrikos parodoje, kuri rengta Bazelyje, Šveicarijoje.
MB&F įkūrėjo Makso Busserio teigimu, jis troško robotinio draugo nuo tada, kai būdamas vaiku ėmė eiti iš proto dėl filmo „Žvaigždžių karai“. Taigi, pasitaikius progai, dešimtojo savo laboratorijos gimtadienio proga, jis nusprendė įgyvendinti savo seną svajonę.
„Melchior“ – tai stalinis laikrodis, pagamintas bendradarbiaujant su „L’Epée“, tradicine Šveicarijos laikrodžių gamintoja, su kuria MB&F kartu dirbo ir anksčiau. Laikrodį atstoja judančiais mechanizmais prigrūstas „Melchioro“ kūnas. Įkrauto roboto energijos užtenka 40 dienų veikimui.
Laikas rodomas ant dviejų nedidelių prie „Melchioro“ krūtinės pritaisytų juodų diskų. Valandos rodomos dešiniajame diske, o minutės – kairiajame. Po jo safyrinio stiklo kaukole įtaisytas ankerinis mechanizmas, skleidžiantis girdimą tiksėjimo garsą. Roboto akyse įtaisyti mažyčiai raudoni žymekliai, skaičiuojantys sekundes.
Ar „Melchior“ nėra per daug ekscentriškas, o galbūt net šiek tiek beprotiškas laikrodis? Žinoma, bet būtent tuo jis ir žavingas.
MB&F neteigia, jog „Melchior“ bus 2015-ųjų aksesuarų „hitas“. Tačiau Busserio manymu, šis robotas suteiks jo savininkams tikrai daugiau smagių akimirkų, nei bet koks kitas įprastinis laikrodis.
„Melchior“ robotų-laikrodžių kiekis ribotas. Pagaminta tik 100 jo vienetų ir tik 99 jų galės įsigyti vartotojai. Jų kaina sieks maždaug 35 000 Šveicarijos frankų (33 250 eurų). Vienas „Melchior“ robotas pus paaukotas vėliau šiais metais vyksiančiam labdaros aukcionui.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Aštuonkojis“ robotas padės tvarkyti Fukušimos teritoriją
2015 03 22 13:24Japonijos mokslininkai bendromis jėgomis sukūrė robotą, turintį keturias rankas bei keturias vikšrines važiuokles. Jis gali atlikti įvairias užduotis, taip padėdamas tvarkyti nuolaužas, likusias Fukušimos atominės elektrinės teritorijoje po to, kai ją 2011-aisiais nusiaubė cunamis.
Nuotoliniu būdu valdomas keturrankis ir keturratis nuolaužų tvarkymo bei žmonių gelbėjimo darbams skirtas robotas buvo pristatytas praėjusią savaitę Kikuchi elektrinėje, Fukušimoje. Seniau ši teritorija dėl branduolinio reaktoriaus katastrofos buvo apibrėžta kaip zona, kurioje draudžiama lankytis. Šis robotas, tai bendras Wasedos universiteto Ateities robotikos organizacijos ir Kikuchi korporacijos projektas.
Robotas pavadintas „Octopus“ (liet. Aštuonkojis) dėl savo aštuonių galūnių. Jo aukštis 1,7 metro, o sveria jis 70 kilogramų. Robotas gali būti aprūpintas pluoštiniu lazeriu, galinčiu pjaustyti uolienas bei grėbtuvais, skirtais radioaktyvioms atliekoms. Tikimasi, jog robotą bus galima pritaikyti plataus spektro užduotims, įskaitant tiesioginę pagalbą gelbėjant žmones, įkalintus po pastatų nuolaužomis. Robotas turėtų būti naudingas žemės drebėjimų, cunamių, gaisrų bei branduolinių katastrofų nusiaubtose zonose.
Tokio tipo robotai dažniausiai buvo kuriami jiems numatant vieną konkrečią užduotį, o jų važiuoklės būdavo skirtos lygioms teritorijoms. Tuo tarpu „Octopus“ panaudoja savo keturis vikšrinius ratus keliaudamas nelygiomis bei kliūtimis nusėtomis vietovėmis. Robotas taip pat dėka savo keturių skirtingais įtaisais aprūpintų rankų gal atlikti įvairias užduotis: šalinti nuolaužas, pjaustyti nuvirtusius medžius ar net gesinti gaisrus.
Keliaudamas nelygia vietove, robotas naudojasi dvejomis savo priekinėmis rankomis kaip papildoma atrama. Kiekviena jo ranka gali pakelti net iki 200 kg sveriantį objektą. Taip pat jų padedamas jis gali „daryti prisitraukimus“, t. y. pakelti savo apatinę dalį nuo žemės. Tokio tipo robotai, kurie vienu metu gali našiai išnaudoti visas keturias savo rankas yra itin reti. Šiuo metu robotas valdomas nuotoliniu būdu, dviejų žmonių komandos, tačiau planuojama, kad patobulinus valdymo sistemą, šiam darbui reikės tik vieno operatoriaus.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dronai – ilgalaikės perspektyvos ar laikinas kaprizas?
2015 03 21 09:00Vis dažnesnės diskusijos apie oro robotų panaudojimo galimybes bei ateities perspektyvas neretai būna kontraversiškos, vieniems – tai verslas bei neribotos saviraiškos ar darbo įrankis, kitiems – pavojų pranašaujantis mechanizmas ar net mados užgaida. Tačiau kad ir kokios nuomonės vyrautų, akivaizdu, jog dabar dronai išgyvena aukso amžiaus periodą.
„Tik pažiūrėkite į „Google“ tendencijas žodžiams „dronas“ bei „DJI“. Atkreipkite dėmesį į vaizdo klipų skaičių „YouTube“ tinkle (~827000). Pasak oro erdvės tyrimų firmos „Frost & Sullivan“, daugiau nei 200, 000 oro robotų buvo parduoti kiekvieną mėnesį 2014 metais. Prancūzų dronų gamintojas „Parrot“ informuoja, kad pardavimų pelnas 2013 metais siekė 47 milijonus dolerių. Akivaizdu, kad patinka mums ar ne, matysime vis daugiau ir daugiau dronų padangėje ar per žinias, ir jie taps pigesni, greitesni bei saugesni“, – portale „Techcrunch“ publikuotame straipsnyje teigia Philip McNamara. Apžvalgininkas pateikia prielaidas, kad dronai – didelį potencialą turinti rinka, su itin perspektyviomis panaudojimo galimybėmis. Pasak jo, tai nėra tik modernios visuomenės kaprizas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/49089/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Mokiniams padeda mokytojas-robotas
2015 03 20 18:59Kolorado valstijoje gyvenanti Amy O’Neil yra sertifikuota mokytoja. Kiekvieną dieną ji, padedama interneto bei roboto, bendrauja su Grand Rapids miesto mokykla.
Mokytojas-robotas, valdomas O’Neil iš jos namų Kolorade jau kelis mėnesius darbuojasi „Grand Rapids Nexus“ akademijoje.
O’Neil neveda įprastinių pamokų, vietoje to ji darbuojasi individualiuose užsiėmimuose. Jos robotas turi ratus, todėl O’Neil gali su juo keliauti iš vienos klasės į kitą.
Mokinė Maddie Hoffman teigė, jog pirmą kartą išvydusi robotą, buvo labai nustebusi. Kiek apsipratus, robotas jai iš ties patiko. Dabar jis merginai padeda mokytis. Hoffman manymu robotas yra šaunus pagalbininkas, nes dirbant individualiai su per atstumą esančia mokytoja galima daugiau išmokti, nei įprastinėse klasėse.
Ir mokytoja O’Neil yra nuolat pasiekiama. Mokiniai gali siųsti jai žinutes ir jas gavusi, ji gali pasiųsti savo robotą į pagalbą. Ji padeda 240 mokinių septyniose skirtingose mokyklose.
O’Neil teigimu, nuotolinis mokymas tarp kai kurių mokinių tampa vis populiaresnis. Jiems toks mokymo būdas priimtinesnis. Tuo tarpu kitiems labiau tinka tradicinis mokymo modelis klasėje ir reikia įprastinio bendravimo.
O’Neil kontroliuojamas robotas kainuoja apie 6 000 JAV dolerių. Taip pat mokamas 1 000 dolerių metinis mokestis už programinės įrangos palaikymą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
DARPA robotų iššūkiui – patobulinta ATLAS versija
2015 03 19 18:01Robotas ATLAS visuomenei buvo pristatytas pernai DARPA (JAV Gynybos departamento Pažangiųjų mokslinių tyrimų agentūra) organizuotame konkurse, skirtame robotų technikos, naudingos nelaimių situacijose ar katastrofų vietose, plėtrai. Nepaisant jau egzistuojančių pažangių humanoido galimybių, roboto kūrėjai – kompanija „Boston Dynamics“ (priklausanti „Google“ korporacijai) – siekė ištaisyti mechanizmo trūkumus ir praplėsti technines ATLAS galimybes.
Nauja roboto ATLAS versija nuo senosios skiriasi ne tik naujomis funkcijomis, bet ir išvaizda. Kūrėjai roboto krūtinę „papuošė“ balta blizgia plokšte, dėl kurios dabar ATLAS primena filmo personažų Stormtrooper bei Terminatoriaus derinį. Vis dėlto didžiausias pokytis padarytas roboto „energijos“ aspektu. Patobulintos versijos ATLAS jėgas semiasi naudodamas ne judėjimo galimybes ribojanti kabelį, kaip anksčiau, o baterijas, leidžiančias jam funkcionuoti kur kas laisviau bei paprasčiau.
DARPA pranešime spaudai teigė, kad dabar ATLAS turi integruotą 3.7 kilovatvalandžių ličio jonų baterijų rinkinį, kurių teikiama energija robotui suteikia galimybę sistemingai atlikti įprastas operacijas (vaikščioti, stovėti, naudoti įrankius ir t. t.). Visgi nepaisant nevaržomų veiklos funkcijų, vienas trūkumas išlieka – baterijų galios užtenka pernelyg trumpam. Su jomis robotas efektyviai veikia tik apie valandą.
Kūrėjai taip pat patobulino roboto rankų lankstumą. ATLAS riešai tapo dinamiškesni bei stipresni. Laisvo judėjimo galimybė yra viena svarbiausių siekiamybių, todėl DARPA varžybų rengėjai tikisi pamatyti kokybišką mobilumo funkcijos pritaikymą reprezentaciniuose robotuose, kurie ateityje, tikimasi, bus siunčiami į katastrofų vietas ieškoti žmonių, padės ugniagesiams išvengti aukų gaisro metų ir t. t.
DARPA reikalavimų sąrašas apima nuostatas, jog varžybose negali dalyvauti robotai, kurie yra laidu prijungti prie maitinimo lizdo. Reikalaujama, kad roboto kontrolė taip pat nebūtų paremta „laidiniu ryšiu“, o komunikacijai būtų pasitelktos bevielės sistemos. DARPA informuoja, kad komandos nariai negalės turėti jokio fizinio kontakto su robotu iššūkiui prasidėjus. Jeigu robotas suklups ar užstrigs, atsitiesi jis turės savo jėgomis be žmonių pagalbos, o jei to padaryti nesugebės – jo žygis bus baigtas.
Organizatoriai taip pat stengsis apsunkinti robotų veiklą blogindami komunikaciją tarp mechanizmų ir operatorių. Bandymas bus atliekamas imituojant nelaimių zonų sąlygas, kuriose bevielis ryšis neretai yra su trukdžiais.
DARPA Robotics Challenge varžybų finalas įvyks birželį, Kalifornijoje. Laimėjusios komandos pasidalins 3,5 mln. JAV dolerių prizą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Kinai sukūrė robotą iš skysto metalo
2015 03 19 09:33Tsinghua universiteto (Pekinas, Kinija) mokslininkai sukonstravo unikalų savaeigį skysto metalo vienetą.
Žinoma, tai dar ne T-1 000 iš filmo „Terminatorius 2“, bet rimtas žingsnis šia kryptimi.
Cheminė jo sudėtis gana paprasta: tai yra galio, indžio ir alavo lydinys. Tokį įmerkus į natrio hidroksido arba į įprastą druskos tirpalą ir vietoj „degalų“ įbėrus į jį aliuminio drožlių, skysto metalo lašas pradeda judėti. Maža to, jis sugeba judėti tiesiąja maždaug valandą ir įveikia kelyje pasitaikančias kliūtis – tarsi skysto metalo robotas iš legendinio fantastinio filmo „Terminatorius 2“.
Unikalus skysto metalo vienetas deformuojasi ir pavidalą įgauna priklausomai nuo jį supančios aplinkos konfigūracijos. Judesio impulsą jam suteikia įtempimo disbalansas, dėl kurio lašo priekinėje ir galinėje dalyje atsiranda slėgio skirtumai. Jie ir stumia lašą pirmyn. Aliuminiui reaguojant su natrio hidroksidu, išsiskiria vandenilio burbuliukai, kurie dar labiau įgreitina robotą.
Tokį lašą nejudamai palikus elektromagnetiniame lauke, jis virsta siurbliu, per sekundę perpumpuojančiu iki 50 ml vandens.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Bioninės rankos evoliucija
2015 03 18 09:45Naujųjų technologijų pažanga suteikė galimybę plėtoti medicinos mokslą, kuris rankų protezų kūrimo srityje per pastarąjį dešimtmetį pasiekė neįtikėtinų rezultatų.Talentingi mokslininkai ir inžinieriai sugebėjo visuomenei pristatyti ne tik lengvai naudojamus protezus, bet ir bionines rankas, kontroliuojamas žmogaus smegenų signalais.
Portalas Gowernmentfishbowl.Com bioninės rankos evoliuciją bei progresą produktyvumo atžvilgiu analizuoja, pasitelkdamas trijų žmonių istorijas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/49046/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Naujasis „Panasonic“ robotas siurblys „Rulo“
2015 03 17 15:10„Panasonic“ pristato naująjį savo gaminį – trikampį robotinį dulkių siurblį.
Robotas-siurblys „MC-RS1 Rulo“ – tai inovatyvių technologijų ir paprasto dizaino derinys. Trikampis siurblys turi du šepetėlius, kurie sukasi ir surenka dulkes bei kitas šiukšles. Šie šepetėliai valo visus paviršius, ir kaip tvirtina gamintojai, savo darbą atlieka efektyviau nei kiti analogiški prietaisai.
Robotizuotas siurblys taip pat sugeba kruopščiai išvalyti sunkiai prieinamas vietas, pavyzdžiui, plyšius arba aplink stalo kojeles susikaupusius nešvarumus.
Trikampio formos robotas-siurblys „Panasonic“ turi ultragarsinį jutiklį, kurio dėka prietaisas puikiai orientuojasi aplinkoje. Pasak kūrėjų, MC-RS1 sugeba įsiminti savo nueitą kelią. Jutiklis taip pat padeda robotui aptikti kliūtis, tokias kaip baldai ar net naminiai gyvūnai. Be to, sensoriai nustato grindų valymo laipsnį. Jei po valymo, grindys dar lieka purvinos, robotas supranta, kad jas reikia dar kartą išvalyti.
Robotas-siurblys „Panasonic MC-RS1 Rulo“ gali veikti visą valandą. Jis pats savarankiškai randa kelia iki elektros šaltinio ir pilnai įsikrauna per tris valandas.
„Panasonic“ savo robotus „MC-RS1 Rulo“ rinkai pasiūlys jau šį mėnesį. Tiesa, pirmieji juos įsigyti galės Japonijos gyventojai. Manoma, kad robotizuoto siurblio kaina bus apie 900 JAV dolerių.
Šiame filmuke galite susipažinti su šio gražuolio darbu:
Inf. šaltinis: Robotika.lt