Ukrainiečiai sukūrė robotizuotą manekeną
2015 03 05 17:25Kijevo kompanija „Mechanismus“ sukūrė robotą-manekeną. Roboto paskirtis – reklamuoti rūbus vitrinose ir savo judesiais patraukti dėmesį.
Kūrėjai išstudijavo visus egzistuojančius manekenų tipus, bei jiems naudojamas įvairias medžiagas ir pasirinko stiklo plastiką, kadangi jis yra atspariausias smūgiams. Robotizuoto manekeno kūrėjai įsitikinę, kad esamas produktas įgis didžiulį populiarumą tada, jei jį bus paprasta naudoti.
Vienas iš kompanijos tikslų – išpopuliarinti robotą Europos rinkoje. Žinoma, robotas būtų naudojamas parduotuvėse ir galėtų reklamuoti jų produkciją. Robotas buvo gaminamas taip, kad kiekvieną detalę būtų galima lengvai nuimti ir pakeisti.
Kompanijos darbuotojai labai didžiuojasi savo kūriniu. Kūrėjai nuolatos tobulina savo robotą, suteikdami jam vis naujesnius judesius.
Kompanija „Mechanismus“ taip pat pasirūpino ir programine įranga, skirta klientams. Klientas galės internete peržiūrėti visus naujus roboto scenarijus, atsisiųsti judesių paketus ir šiuos failus įrašyti į robotizuoto manekeno SD kortelės atmintį.
Kompanija vis tobulina manekeno galimybes. Ateityje robotas galės reaguoti į priėjusį prie jo ar praėjusį pro šalį žmogų. Sugebės atskirti vaikus nuo suaugusiųjų ir galės naudoti įvairias bendravimo programas. Be to, robotas galės sinchroniškai judėti, girdėti ir balsu pasveikinti lankytojus.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dronai gali būti naudingi studijuojant paukščių elgesį
2015 03 05 08:25Dronai intensyviai veržiasi į daugelį visuomenei svarbių sričių, tokių kaip kariuomenė ar žemės ūkis. Tačiau nepilotuojamos oro transporto priemonės gali būti naudingos ne tik siekiant pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, bet taip pat ir ieškant būdų padėti paukščiams. O tiksliau – padėti mokslininkams tirti paukščių elgesį, studijuoti jų lizdus ant uolų bei kitų, sunkiai pasiekiamų vietų.
Paukščių ir dronų sąveiką bei oro robotų panaudojimo galimybes paukščių tyrimo procesuose analizuojantis prancūzų mokslininkas David Grémillet teigia, kad pasitelkti dronus panašiems tikslams šiandien yra labai paprasta, kadangi nepilotuojamus aviacinius mechanizmus nesudėtinga įsigyti, kartais jie parduodami net buitinių prekių parduotuvėse. Visgi nepaisant sieko ištirti paukščių elgesį, kai šalia jų sklando oro robotas, nėra lengva, nes būtina atsižvelgti į kritinį faktorių – dronų poveikį nusistovėjusiems paukščių gyvensenos aspektams. D. Grémillet taip pat primena, kad nepilotuojamos oro transporto priemonės negali skristi pernelyg arti paukščių, kas, anot jo, dažnai įvyksta, kai žmonės nori „pažiūrėti“ kaip laukiniai paukščiai reaguos į skraidantį mechanizmą.
„Pirmo tyrimo metu, analizuojant potencialų dronų poveikį paukščiams, D. Grémillet ir jo kolegos naudojo nedidelius, kameromis aprūpintus kvadrokopterius. Įvykdyta daugiau nei dveji šimtai skrydžių. Tyrimui pasitelktų dronų spalvinė paletė – balta, juoda ir mėlyna, robotai svėrė apie vieną kilogramą ir buvo maždaug trisdešimt penkių centimetrų pločio. Dronai nesukėlė garsesnio nei šešiasdešimt decibelų triukšmo, t. y. skleidžiamas garsas nebuvo garsesnis nei elementarus pokalbis su asmeniu, stovinčiu priešais“, – rašoma „Live Science“.
Prieš gaudami prancūzų valdžios leidimą naudoti dronus laukinėje gamtoje, tyrėjai oro robotus išbandė viename zoologijos sodų, kur analizavo flamingų bei žaliakojų tulikų elgesį. Dronai buvo paleidžiami išlaikant saugų atstumą – 50 metrų distancija nuo zoologijos sode esančių sparnuotų gyventojų ir 100 metrų nuo laukinių paukščių. Dronų skridimo greitis tyrimo metu – iki 29 km/h. Visas modernias aviacijos priemones prižiūrėjo patyrę pilotai bei mokslininkai, fiksuojantys oro robotų siunčiamą informaciją apie paukščius. Tyrimo metu išaiškinta, kad net 80 proc. visų skrydžių metu, dronai prie paukščių, jų nesutrikdydami, sugebėjo prisiartinti išlaikydami minimalų 4 metrų, atstumą.
David Grémillet manymu, atliktas bandymas įrodė, jog dronai gali būti pasitelkiami siekiant analizuoti paukščių gyvenseną. Visgi tyrėjas pripažino, jog paukščiai kartais išgyvena stresą nors to ir neparodo. Pavyzdžiui, ankstesnių analizių duomenimis, pingvinai į greta skraidančius dronus „iš pažiūros“ reaguoja ramiai, bet iš tiesų jų širdies rimtas būna labai intensyvus. Taip pat neverta pamiršti ir plėšriųjų paukščių, kurie gali ryžtis kovoti su dronais, sukeldami grėsmę savo sveikatai.
Vis dėlto, nepaisant to, jog paukščių ir dronų sąveika turi būti kruopščiai apgalvota ir atitinkanti saugumo reikalavimus, mokslininkai tikisi, kad oro robotus pavyks integruoti į reguliarius paukščių elgesio tyrimus, kai įsitvirtins įstatymo pataisos dėl nepilotuojamų aviacijos mechanizmų eksploatavimo.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Marso tyrimams – robotinės skraidyklės
2015 03 04 16:29NASA ieško būdų kaip ištirti Marso paviršių. Tam ji ketina sukurti robotizuotus sraigtasparnius, kurie perduotų duomenis į Žemę, o jie padėtų sudaryti geresnio maršruto žemėlapį, skirtą marsaeigiams.
Norint paimti Marso paviršiaus pavyzdžius, robotai susiduria su planetos uolėto paviršiaus problema. Marsaeigiai „Curiosity“ ir „Opportunity“ mato tik tai, ką apima jų kameros. Gerai, jei robotas dirba ant lygaus paviršiaus, tačiau uolėtuose Marso kanjonuose, kur horizontas taip arti, egzistuoja daugybė didžiulių aklųjų zonų. Šiuo metu Marso orbitoje yra kosminis laivas „Mars Reconnaissance Orbiter“, kuris nužvelgia planetos paviršių, tačiau to nepakanka sudaryti kokybišką vietovės žemėlapį.
Norėdama išspręsti šią problemą, NASA nori nusiųsti mažyčius robotus-sraigtasparnius į Marsą, kurie palengvintų marsaeigių darbą. Pasak agentūros, robotai-sraigtasparniai netrukus skraidys Marse, naudos kameras ir kitus daviklius, kurių dėka jie galės aptikti kliūtis ir surasti greičiausią ir mažiausiai pavojingą maršrutą marsaeigiams.
Pasak NASA, kuriamas robotinis sraigtasparnis turi priklausyti nuo roboto-marsaeigio. Kosminė agentūra praneša, kad skraidyklė svers apie 1 kg ir turės pora, į priešingas puses besisukančių menčių, kurių mostai bus 1,1 m. Robotizuotas sraigtasparnis gali atrodyti kiek didokas, tačiau Marso atmosfera labai plona, todėl jo sraigtai turi būti dideli, kad padėtų robotui lengviau pakilti.
Sraigtasparniai Marse veiks saulės baterijų dėka, kurios bus pritaisytos prie viršutinės rotoriaus skydelio dalies. Šios baterijos suteiks robotui pakankami energijos vienos dienos skrydžiui; jis galės pakartotinai pakilti ir nusileisti, skraidyti nuo 2 iki 3 minučių 500 metrų atstumu.
NASA jau atlieka masinius skrydžių bandymus vakuuminėje kameroje, kurioje sumodeliuota Marso atmosfera. Visi šie testai atliekami Reaktyvinio Judėjimo laboratorijoje, Kalifornijos mieste Pasadenoje.
Šioje vaizdo medžiagoje galite susipažinti su Marso tyrimams skirtų robotinių sraigtasparnių dizainu ir juose panaudotomis technologijomis:
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Išbandyti kompanijos „Alibaba“ dronai-kurjeriai
2015 03 04 07:34Generalinis „Amazon“ direktorius Jeff Bezos nėra vienintelis verslininkas, siekiantis komercijos tikslams pasitelkti oro robotus. „Alibaba“ įkūrėjas Jack Ma taip pat puoselėja šią svajonę. Tam, jog idėja pajudėtų realizacijos link, Kinijos kompanija „Alibaba“ surengė trijų dienų eksperimentą su robotais-kurjeriais.
Nedidelis projektas sukurtas siekiant išanalizuoti rinką bei nepilotuojamų oro transporto priemonių panaudojimo galimybes. Vasario pradžioje pradėtas bandomasis trijų dienų laikotarpis rėmėsi į arbatos pristatymo paslaugą. Vartotojams buvo siūloma išbandyti dronų-kurjerių paslaugas, užsisakant originalios „Shou Quanzhai“ arbatos.
„Tai – vienkartinė kampanija, kurios metu imbiero arbatos pakeliai, užsakyti Taobao sistemoje, valandos laikotarpyje, yra nugabenami į tam tikrus miestus ar regionus. Kol kas nežinome kas laukia ateityje, juk tai pirmoji mūsų dronų-kurjerių kampanija“, – pranešė „Alibaba“. Informuojama, kad eksperimento metu naudoti oro robotai gali skraidinti paketus, sveriančius ne daugiau nei 1 kilogramas. Maksimalus skrydžio atstumas – 10 kilometrų.
„Alibaba“ siekis pritaikyti dronus pristatymo paslaugoms, manoma, pagerintų Kinijos prekių gabenimo bei paslaugų pristatymo infrastruktūrą, kuriai neretai trūksta stabilumo bei šiuolaikiškumo. Kasdien Kinijoje pristatomi 25 milijonai siuntinių, o per ateinantį dešimtmetį šis skaičius, tikėtina, išaugs iki 200 milijonų, taigi, akivaizdu, jog robotų-kurjerių paslaugų pritaikymas ir plėtra Kinijai yra itin aktuali sritis.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Pripučiami lipdukai robotų kūrimui
2015 03 03 13:22Paprastumu paremtų sprendimų ieškojimas inžinerijos ir mokslo problemų sprendime duoda daug vaisių. Ne išimtis ir robotika. Robotų kūrimą ir valdymą siekiama padaryti kuo paprastesnį.
Tokijo universiteto mokslininkas Ryuma Niiyama, dirbdamas kartu su kolegomis, sukūrė pripučiamus lipdukus, kurie išsiplečia ir lankstosi. Naudojant šiuos lipdukus lengvai galima priversti judėti tiek paprastus robotus, tiek kitus įprastus objektus. Lipdukai gali būti naudojami įvairiose srityse. Juos pritvirtinus prie iš popieriaus išlankstyto origami gyvūnėlio, sukuriama judanti dekoracija. Lipdukai gali būti naudojami ir įrengiant automatiškai užsidarančius stalčius, dėžes ar konstruojant paprastą robotą.
Pripučiami lipdukai gaminami naudojant CNC stakles arba 3D spausdintuvą. Norint, kad lipdukai veiktų, tereikia užtikrinti pastovų oro tiekimą, pumpuojant orą ranka arba naudojant specialų kompresorių.
Mokslininkai tiki, kad paprasti robotai, sukurti naudojant šiuos lipdukus, galėtų atlikti labai specifines, tačiau naudingas užduotis namuose, pavyzdžiui, džiauti skalbinius. Tokiam „robotui“ sugedus, reikėtų tik pakeisti seną lipduką ir jis vėl veiktų kaip naujas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
ROBEAR – robotinis meškinas slaugytojas
2015 03 03 08:22
Šis mielas robotinis meškinas buvo sukurtas specialiai tam, kad padėtų rūpintis vis senstančia Japonijos populiacija, atlikdamas tokias užduotis, kaip žmonių kilnojimas, praneša CNET.
Japonijos gyventojai sensta, tuo tarpu gimsta vis mažiau kūdikių. Tai iškelia nemažai problemų, iš kurių ne paskutinėje vietoje klausimas, kas ateityje pasirūpins pagyvenusiais žmonėmis? Ieškodama išeičių, šalis tiria įvairias galimybes, vieną jų – robotų panaudojimas.
Tyrimų institutas RIKEN pristatė meškiuko pavidalo galvą turintį robotą ROBEAR, galintį pakelti ir transportuoti mobilumą praradusį pacientą. Robotas taip pat gali suteikti atramą sunkiai vaikščiojančiam žmogui, bei prilaikyti jį ėjimo metu.
ROBEAR iš tiesų yra jau trečias tokio tipo tyrėjų sukurtas robotas. Pirmosios dvi versijos vadinosi RIBA bei RIBA-II. Tiesa, nei vieno roboto prekyba dar nepradėta.
Tyrimų komandos vadovo Toshiharu Mukai teigimu, poliarinio lokio jauniklio veidą turintis robotas, turėtų skleisti tvirtybės, nuoširdumo ir tyrimo atmosferą. Tokia roboto išvaizda buvo pasirinkta iš kelių dizainerių siūlomų variantų. Tikimasi greit pradėti šio roboto komercinį panaudojimą.
ROBEAR turi keletą patobulinimų, lyginant su jo pirmtakais. Naujasis roboto variantas sveria 140 kilogramų, tuo tarpu RIBA-II net 230. ROBEAR taip pat turi mažesnį pagrindą, tai padaro jį kompaktiškesniu ir labiau manevringu.
Robotas taip pat turi vidinių patobulinimų. Dėka atnaujintų judėsenos motorų, roboto galūnės gali judėti gretai ir preciziškai. Roboto judesiai taip pat švelnesni ir tolygesni.
Trijų tipų jutikliai leidžia robotui su pacientu elgtis itin švelniai. Išmaniosios gumos ir sukimo momento jutikliai leidžia jam „jausti“ keliamą žmogų. Tai reiškia, jog robotas gali pakelti ir transportuoti pacientą jo nesužeisdamas bei nesukeldamas jam pavojaus sveikatai.
RIKEN atstovų teigimu, Japonijai senstant ir mažėjant vaikų skaičiui, senyvų žmonių priežiūros problema tampa vis opesnė. Dedama daug vilčių, kad prie šios bėdos sprendimo ženkliai prisidės robotinės technologijos.
Mukai pridėjo, jog tikimasi, kad šis robotas prisidės prie pažangos slaugos srityje. Tai nuims naštą nuo slaugytojų pečių. Tyrėjų komanda planuoja tęsti savo darbą, kurdama robotus, galinčius suteikti tvirtą, bet švelnią globą pagyvenusiems žmonėms.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Soybots“ – robotinė platforma augalams
2015 03 02 19:01Purdue universiteto profesoriai sukūrė robotinę platformą, kuri savarankiškai ieško šviesos šaltinio ant jos pasodintiems augalams. Projektas siekia interpretuoti ir paversti augalo poreikius į kodus, kurie nulemtų roboto elgesį.
Purdue universiteto (JAV) docentai S. McMullen ir F. Winkler pavadino šią robotinę platformą „Soybots“. „Soybots“ – tai mobilūs mikro vazonai, naudojantys šviesos sensorius, kurie leidžia jiems aptikti šviesos šaltinį ir judėti link jo. Robotas gali būti vedamas netgi nukreipus į jo jutiklius žibintuvėlio spindulį.
Robotinė platforma išbandyta naudojant sojos augalus, būtent nuo šių augalų pavadinimo kilo ir roboto pavadinimas. Docentas Shannon McMullen sako, jog sojos augalai buvo pasirinkti dėl to, kad tai yra vienas iš pagrindinių žmonių maisto šaltinių. Taip pat svarbu kelti klausimą apie robotų pritaikymą ir tobulinimą agrokultūroje. Šis projektas tarsi sujungia meną ir agrokultūrą su robotika.
Judėdamas link šviesos šaltinio, robotas perduoda jutiminę informaciją ir savo pozicijos koordinates kompiuteriui. Kompiuterio lange matoma vizualinė informacija, nurodanti vidutinį šviesos kiekį erdvėje bei roboto per dieną nukeliautą atstumą.
„Soybots“ robotai bus demonstruojami kovo mėnesį vyksiančioje parodoje Arizonos valstijos (JAV) universitete. Prieš tai vykusio pristatymo lankytojų teigimu, šis robotas privertė juos susimąstyti, kad augalų vykdomos fotosintezės procesas yra labiau susijęs su technologijomis nei buvo galima pagalvoti.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Kodėl dirbtinio intelekto sistemos dažnai yra moteriškos?
2015 03 02 13:21Vienas iš garsiausių moteriško dirbtinio intelekto pavyzdžių yra kompanijos „Apple“ išmaniesiems telefonams iPhone sukurta asistentė „Siri“. Vardas „Siri“, išvertus iš norvegų kalbos, reiškia „į pergale vedanti gražuolė“. Pagrindinis „Siri“ programos balsas yra moteriškas, tačiau dabar jį galima pakeisti ir į vyrišką.
Japonijos Osaka universiteto mokslininkas Hiroshi Ishiguro sukūrė keletą pažangių androidų, pavyzdžiui, „Repliee R1“, kuris buvo sukurtas pagal jo 5 metų dukros modelį. „Repliee Q1Expo“ sukurtas pagal Japonijos žinių pranešėjos Ayako Fujii modelį. Neseniai H. Ishiguro sukūrė seriją „Actroid“ robotų, kurie veikia kaip viešbučio personalas. Tai pirmieji tokie robotai pasaulyje. Šie robotai panašūs į jaunas japones viešbučiuose dirbs registratūrose, rūbinėse, taip pat atliks padavėjų ir valytojų pareigas.
Net ir mokslinės fantastikos filmuose demonstruojami robotai dažnai yra moteriški. Pavyzdžiui, filme „Ji“ (angl. „Her“), vaizduojama dirbtinio intelekto sistema, pavadinta Samantha, kurios balsą įgarsino garsi aktorė Scarlett Johansson.
Šie pavyzdžiai puikiai parodo, jog dauguma dirbtinio intelekto sistemų yra moteriškos lyties. Tačiau kyla klausimas – kodėl?
Indianapolio (JAV) universiteto mokslininkas Karl Fredic MacDorman mano, kad viena priežastis gali būti ta, jog šios sistemos atlieka užduotis, kurios tradiciškai priskiriamos moterims. Pavyzdžiui, daug robotų yra sukurti atlikti tarnaičių, asmeninių asistenčių ar muziejaus gidžių pareigas. K. F. MacDorman taip pat priduria, kad dauguma inžinierių, kurie projektuoja dirbtinio intelekto sistemas, yra vyrai, o juos traukia moterys, dėl to jiems patiems maloniau dirbti su „moteriška“ sistema.
Socialinė antropologė Kathleen Richardson, dirbanti Londono universiteto koledže (Didžioji Britanija), mano, kad kuriant dirbtinio intelekto sistemą be kūno, kaip „Siri“ atveju, šansai, jog balsas bus moteriškas yra didesni, tačiau ji pabrėžia, kad robotai humanoidai dažniausiai yra vyriškos lyties. Moteriški robotai humanoidai dažniausiai yra panašūs į patrauklias, nuolankias moteris.
K. Richardson mano, kad tai, jog robotai dažnai kuriami kaip patrauklios, tobulos moterys parodo, ką vyrai galvoja apie moteris – kad jos nėra visiškai žmogiškos būtybės. Kita moteriškų robotų kūrimo priežastis, anot socialinės antropologės, gali būti ta, kad moterys suvokiamos kaip švelnesnės ir draugiškesnės nei vyrai. Holivudiniuose filmuose vaizduojami robotai, tokie kaip filme „Terminatorius“, yra gąsdinantys. Sukūrus robotą, panašų į moterį ar vaiką, žmonės gali su jais jaustis saugiau ir jaukiau.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Meilę skleidžiantis dronas
2015 03 01 09:58Vasario mėnuo daugelyje pasaulio šalių yra siejamas su meile. Tuo pasinaudojęs mažmeninės gėlių prekybos tinklas „Funny How Flowers Do That“ pristatė Cupidrone – oro robotą, skleidžiantį meilę viename romantiškiausių miestų – Veronoje. Raudonomis rožėmis apdovanodamas Veronos miesto gatvėmis klaidžiojančias poras, naujųjų laikų kupidonas išaušusiai gražiai dienai Italijoje suteikė išskirtinio modernaus romantizmo, įrodydamas, jog robotų technika turi ir kitą – švelnią – pusę.
Žaismingą projektą inicijavo Amsterdame įsikūrusi reklamos agentūra Kingsday, garsi dėl neįprastų, tačiau itin kūrybingų marketingo strategijų. Naujoji kampanija „Love is in the Air“ (liet. Meilė tvyro ore), pasak projekto kūrybos direktoriaus Bram de Rooij, yra unikalus būdas pasitelkti naująsias technologijas, pritaikant jas gerumo ir meilės akcijoje. Idėjos autorius primena, jog pernai panašus projektas buvo vykdomas rožes pristatant greitosios pagalbos vaistinėlėse, todėl šiemet reikėjo kažko naujo. „Dronai yra idealus pasirinkimas. Juk pamažu žmonės pripažįsta jų potencialą. O svarbiausia, nuostabu kaip oro roboto modernumas susijungia su elementaria raudonos rožės klasika. Tereikia truputėlio magijos, kad įspūdingas mechaninis prietaisas taptų žmonių mylimu kūriniu. Tai nuostabus kupidonas 2015 metams“, – spaudai pasakojo Bram de Rooij, teigdamas, jog kampanija taip pat bus inicijuojama Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje bei Nyderlanduose.
Romeo ir Džiulijetos meilės istoriją menančiame mieste klaidžiojantis dronas yra valdomas profesionalaus oro robotų piloto. Kūrėjų komanda turėjo tobulinti mechanizmą, jog šis atliktų reikiamas funkcijas, svarbiausia jų – rožės metimas „ant“ porų. „Mes pakeitėme jo svorį ir suformavome atleidimo mechanizmą. Rožės gabenimo funkcija dronui suteikė įvairių aerodinamikos pakitimų – kai rožės paleidžiama, robotas iškart netenka 250 gramų svorio. Be to, mes pašalinome kojas, ant kurių dronas leidžiasi, taigi norėdami oro robotą sustabdyti, turėjome jį pagauti dar ore, ir tai buvo ganėtinai baisu“, – apie reklaminio filmo kūrimo procesą kalbėjo kūrybos direktorius Bram de Rooij. Anot jo, dronas iš tiesų džiugino „tikras“ (esamas bei potencialias) poras. Niekas nesuvaidinta.
Kampanija „Love is in the Air“, nustebinusi Veronos gyventojus, pasieks ir kitus miestus. Pristatomas reklaminis filmas, nepaisant to, jog yra sukurtas reprezentuoti gėlių prekybininkų interesus, iš tiesų skleidžia kitokią žinutę. Tai susimastyti priverčianti gerumo akcija, primenanti apie tikrąsias vertybes moderniame technologijų pasaulyje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotai ir mirtis. Daugiau klausimų nei atsakymų
2015 02 28 12:46Gyvename naujųjų technologijų aukso amžiaus saulėtekyje, tik menka dalimi menančiame kompiuterinių programų gimimą. Link populiariosios kultūros kompiuteriai žengė tik septyniasdešimtaisiais – aštuoniasdešimtaisiais, tačiau per kelis dešimtmečius spėjo integruotis į visuomenę ir tapti šiuolaikinio gyvenimo būdo dalimi, pakeitusia žmonių požiūrį bei prioritetus. Kompiuterinių sistemų tobulinimas bei plėtra taip pat lėmė autonominių mechanizmų kūrimo progresą – prasidėjo robotų projektavimo era. Šiandien modernūs robotai stebina pažangiomis technologijos, atskleidžiančiomis neįtikėtiną efektyvumą bei unikalias panaudojimo galimybes, kurios, beje, kasdien įgauna naujų aspektų. Akivaizdu, jog šis tūkstantmetis yra robotų technikos modernizmo aušra, kurios progresas ateityje, tikėtina, nustebins dar didesniu inovatyvumu.
Visgi nepaisant novatoriškų idėjų bei sumanaus mokslininkų darbo, net ir neįtikėtinais autonominiais sugebėjimais stebinantys robotai „reikalauja“ priežiūros, o pastaruoju metu didėjantis robotų savarankiškumas kelia vis daugiau etinių klausimų. Modernūs mechanizmai kuriami žmonių, už jų eksploataciją atsakingai individualūs asmenys ar robotus įsigijusios organizacijos, tačiau kas atsako už jų autonominius sprendimus bei jų pasekmes? Taip pat iškyla ir kiti aktualūs klausimai, kurių pagrindu tampa religiniai bei moraliniai įsitikinimai ir teisiniai aspektai.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/48821/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt