Mažylis „Black Hornet“ dabar galės skraidyti ir naktį
2015 03 13 09:11Net 20 gramų nesveriantis „Black Hornet“ jau spėjo užsitarnauti nepakeičiamo pagalbininko vardą tarp karių. „AUSA Convention“ simpoziume, vykusiame Vašingtone, pasaulinis nano bepiločių lyderis „Prox Dynamics“ pristatė naują drono „PD-100 Black Hornet“ variantą, kuris dabar galės skraidyti ir naktimis. Bepiločiui „Black Hornet“ specialiai sukurta ir į jį integruota naktinio matymo kamera, kurios dėka kariai galės patikimiau dirbti ir tamsoje.
Pasak kompanijos „Prox Dynamics“ verslo vystymo direktoriaus Ole Aguirre, sistema PD-100 T gerokai padidina drono galimybes, kadangi dabar jis gali optimaliai veikti bet kuriuo paros metu. Sistema PD-100 sukurta 2011 metais. Ji jau ilgą laiką sėkmingai naudojama Didžiosios Britanijos armijoje, Afganistane ir apibūdinama kaip „gyvybių gelbėtoja“. Kariai į nesaugias teritorijas gali pasiųsti „Black Hornet“ droną ir taip nerizikuojant žmonių gyvybėmis atlikti žvalgybą. Į naują droną integruotas patobulintas „FLIR Systems“ termodaviklis ir pora EO (elektro-optinių) kamerų. Jų dėka bepilotis „PD-100 Black Hornet“ nepriekaištingai atlieka misijas ir suteikia kariams gyvybę galinčią kainuoti informaciją.
Anot kompanijos „Prox Dynamics“ įkūrėjo ir techninio direktoriaus Petterio Mureno, kol kas tai pats svarbiausias sistemos PD-100 atnaujinimas. Į PD-100 sistemą įeina EO ir šilumos kameros, ir visa tai sutalpinta į 18 gramų naują bepilotį droną. Drono baterijų užtenka maždaug 25 minučių skrydžiui, o visas jo komplektas su valdymo pultu sveria tik 1,3 kg. Šiandieniniai kariniai konfliktai reikalauja tokių prietaisų, kurie veiktų bet kuriuo paros metu, o taip pat būtų ir itin mobilūs. Šis nano bepilotis puikiai dera su šiais kriterijais.
Anot gamintojų, įvairių šalių vyriausybės, norinčios įsigyti bepiločius „PD-100 T Black Hornet“, galės tai padaryti jau šiais metais, kai tik bus atlikti visi testiniai bandymai. Su „Black Hornet“ drono kūrybos istorija ir jo galimybėmis galite susipažinti šiame klipe:
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Šuniukams-robotams Japonijoje rengiamos laidotuvės
2015 03 12 16:11Japonų kompanija „Sony“ 1999 metais visuomenei pristatė modernų, tačiau neįtikėtinai mielą robotą-šuniuką „Aibo“, gebantį imituoti „tikro“ naminio gyvūnėlio elgesį. Metams bėgant dirbtinio šuniuko intelekto vizija buvo patobulinta ir pasižymėjo ypač dideliu potencialu naujųjų technologijų panaudojimo atžvilgiu. Vis dėlto 2006 metais „Aibo“ gamyba buvo nutraukta.
Kompanijai nustojus gaminti šuniukus „Aibo“, anksčiau sukurti, amžiną gyvybę puoselėjantys mechaniniai gyvūnėliai ir jų šeimininkai, susidūrė su nemalonia realybe – detalių remontui deficitu, neretai lemiančiu šuniukų užgesimą. „Sony“ šuniukus taisė iki 2014 metų liepos mėnesio. Po to, žmonės neberado išeities, todėl privalėjo atsisveikinti su robotizuotais gyvūnėliais.
Tačiau savo augintinius mylintys šeimininkai rado būdą išsaugoti jų prisiminimą, kad šie nebūtų išmesti į konteinerį, tarsi sugedęs plastiko gabalas. Japonijoje buvo įsteigtos „Aibo“ šuniukų, kurių nebepavyko išsaugoti, kapinaitės. „Šviesa, tiesiogine šio žodžio prasme, išsisklaido „Aibo“ akyse, o jų senėjantis baltas plastikas pamažu tampa panašus į dylančių kaulų spalvą“, – „Popular Science“ publikuotame straipsnyje apie mechaninių augintinių „kapines“ rašo apžvalgininkas Kelsey D. Atherton.
Robotizuoti kompanionai Japonijoje yra itin paklausūs, todėl su žmogumi komunikuoti gebantys „Aibo“ šuniukai akimirksniu tapo populiarūs. Atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad vyresnių asmenų bendravimas su „Aibo“ turėjo panašių teigiamų aspektų kaip ir tų žmonių, kurie žaidė su tikrais šunimis.
„Tai nėra keista, jog žmonės geba išugdyti stiprų emocinį ryšį su negyvais objektais ar mašinomis. Tyrimai rodo, kad taip gali nutikti norint patenkinti mumyse tūnantį poreikį kažkuo rūpintis, siekiant pagerinti savo asmeninę būseną arba netgi imituoti „vaiko“ turėjimą“, – spaudai teigė kibernetikos psichologė Eleanor Barlow.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Irano generolas žada robotinius karius
2015 03 12 08:59Netolimoje ateityje, Irano Islamo Respublikai einant į karą, ji tai darys padedama robotinių karių. Bent jau taip neseniai teigė iraniečių armijos generolas Ahmadas Reza Pourdastanas. Apie tai pranešė Irano vyriausybei priklausanti Fars News naujienų agentūra. Kaip pažymi portalas „Pop Science“, nors robotikos panaudojimas karyboje šiais laikais nieko nebestebina, tačiau toks Irano pareiškimas skamba bauginančiai.
Jeigu Irano armija įvykdys tai, ką žadėjo, tada jų sukurti nuotoliniu būdu valdomi robotai bus apginkluoti kulkosvaidžiais bei raketinėmis kovos sistemomis. JAV armija su panašaus tipo antžeminiais robotais eksperimentuoja jau ilgą laiką. Pernai amerikiečių generolas teigė, jog iki šio amžiaus vidurio, net ketvirtadalį JAV karių pakeis robotai.
Į tokią robotizuotą karo ateitį dabar žvelgia ne tik technologiškai pažangios armijos. 2013-aisiais prieš Basharo al-Assado rėžimą kovojantys Sirijos sukilėliai sėkmingai panaudojo savo pačių pasigamintą nuotoliniu būdu valdomą kulkosvaidį. Šis ginklas panaudotas aplinkos stebėjimui ir šaudymui už priedangos kampo, taip nerizikuojant karių gyvybėmis. Šiuo metu ukrainiečių savanoriai renka lėšas nedideliam nuotoliniu būdu valdomam tankui. Jo pirmieji prototipai jau pagaminti ir bandomi lauko sąlygomis.
Nors panašių mašinų vadinimas „robotiniais kariais“ gal ir nėra itin tinkamas, tačiau nuotoliniu būdu valdomų ratuotų kovos mechanizmų plitimas tampa vis įprastesniu karo reiškiniu.
Grįžtant prie Irano pareiškimų dėl robotinių karių armijos, karybos ekspertai visą tai yra linkę vertinti gan skeptiškai. Nors nuo 1992-ųjų pradėtos savarankiškos karybos plėtros programos iraniečiai sugebėjo patys pasigaminti tankų, lėktuvų ir net taktinių raketų, tačiau Iranas tuo pačiu yra liūdnokai pagarsėjęs gerokai perdėtais aukštųjų karinių technologijų pažadais.
Pavyzdžiui, 2011 iraniečiams pavyko perimti žemėn nukritusį amerikiečių „Lockheed Martin“ „RQ-170 Sentinel“ žvalgybinį „skraidančio sparno“ tipo droną. Po kurio laiko Teheranas pranešė, jog pagamino šios skraidyklės kopiją ir netgi pademonstravo jos veikimą vaizdo įraše. Tačiau ekspertų manymu, tai veikiau drono butaforinė versija, tik iš išorės primenanti originalią skraidyklę. Tuo tarpu ir JAV pareigūnai pareiškė, kad jų skraidyklėje buvusi vidinė apsaugos sistema vargu ar leistų Iranui išpešti iš jos apčiuopiamos naudos.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Wi-Fi dėka robotai galės judėti kosminėje stotyje
2015 03 11 13:40Šiuo metu tarptautinėje kosminėje stotyje galima sutikti įvairiausių tipų robotų. Tai mažasis japonų humanoidas Kirobo, dvirankis robotas „Robonaut 2“ ir keli kubo formos robotai-palydovai „Spheres“. Visų šių robotų užduotys skirtingos, tačiau tikslas vienas – vietoj žmonių atlikti kasdienes monotoniškas operacijas kosminėje stotyje. Greitu laiku, specialaus tinklo Wi-Fi dėka, robotai galės orientuotis ir judėti ne tik kosminės stoties patalpose, bet ir už jos ribų.
Pavyzdžiui, robotai „Spheres“, kosminėje stotyje, dirbantys nuo 2006 metų, gali veikti tik toje zonoje, kurios apimtis yra du metrai ir kuri „pažymėta“ penkiais ultragarso švyturėliais. Šių ultragarso signalų dėka robotai nustato savo buvimo vietą. Robotas „Robonaut 2“ kol kas neturi jokios galimybės orientuotis stoties patalpose.
Norint, kad robotai „Spheres“ ir „Robonaut 2“ galėtų laisvai judėti kosminėje stotyje, reikia pritaikyti naujas orientacines technologijas. Būtent todėl mokslininkas Terry Fong kartu su kolegomis iš NASA tyrimų centro Emsa siūlo pasinaudoti kosminėje stotyje esančiu tinklu Wi-Fi, kuris susideda iš kelių prieigos taškų ir maršrutizatorių.
Ne taip seniai vienas iš astronautų su išmaniuoju telefonu patikrino kiekvieną amerikiečių kosminės stoties dalį ir išmatavo Wi-Fi signalo lygį, naudodamas du maršrutizatorius. Skirtingose zonos, signalo stiprumas skiriasi. Pagal gautus duomenis buvo sudarytas žemėlapis, kuriuo vadovaudamiesi robotai „Spheres“ gali nustatyti savo buvimo vietą 1,5–1,6 metrų atstumu. Šito, žinoma nepakanka, kad robotai galėtų laisvai manevruoti stoties patalpose, tačiau užtenka identifikuoti stoties zonai, kurioje tuo metu yra robotas.
Sekantis šio projekto etapas – patikrinti Wi-Fi navigacijos veikimo principo galimybes. Bus atliktas bandymas, kuriame vienas iš robotų „Spheres“ gaus specialų Wi-Fi imtuvą, sugebantį tiksliau išmatuoti tinklo signalo lygį, nei tai galėjo padaryti išmanusis telefonas. Jei bandymas bus sėkmingas, greitu laiku kosminėje stotyje atsiras tinklas iš mažesnio galingumo Wi-Fi siųstuvų, kurie tiksliai atliks navigacinių švyturėlių vaidmenį ir padės robotams judėti kosminės stoties moduliuose, o ateityje – net už stoties ribų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Autonominė povandeninė valtis jūros dugno tyrimams
2015 03 10 08:01Ar gi nekeista tyrinėti Marsą, kai net nežinome, kas slypi mūsų jūrų dugne? Būtent jūrų tyrimams ir skirtas šis robotas. Didžiosios Britanijos Nacionalinio okeanografijos centro (NOC) komanda, vadovaujama daktaro Kirsty Morriso, į bepilotę povandeninę valtį „Autosub6000“ integravo aukštos rezoliucijos fotografinę sistemą. Tokiu būdu, valtis gali tiksliai fotografuoti ir filmuoti povandeninio gyvenimo vaizdus.
NOC inžinierių sukurta valtis „Autosub6000“ autonomiškai plaukia užprogramuotu povandeniniu maršrutu, nuolat fotografuodama jūros dugno gyvenimą. Prietaisas gali nusileisti į 6000 metrų gylį, o jo pilnai įkrautas ličio-polimerų akumuliatorius – dirbti iki 70 valandų. Robotas gali vieno plaukimo metu įveikti net 1000 kilometrų atstumą.
Žemyn nukreiptos kameros dėka, nedidukas povandeninis laivas nuolat fotografuoja jūros dugną. Mokslininkai analizuoja gautus vaizdus: jie stebi gyvus padarus ir nustato jų dydžius.
Lyginant nuotraukas, padarytas tame pačiame regione tik skirtinguose gyliuose, galima nustatyti, kaip kinta jūros gyventojų skaičius, priklausomai nuo vandens bei dugno ypatybių. Anksčiau specialistai, norėdami atlikti panašius povandeninės gyvybės tyrimus, naudodavo tinklus, kurie būdavo nuleidžiami į jūros dugną. Tačiau pasak NOC mokslininkų, šis būdas netinkamas, nes tinklas nesugauna visų organizmų, kurie gyvena jūros dugne, be to, jis juos žaloja.
Dabartinis autonominis ekologiškos geodezijos „Abyss“ (AESA) projektas ir autonominės povandeninės valties fotografijos parodė, kad anemonai buvo labiausiai paplitę gyvūnai tirtame jūros zonos dugne. Žvejybinio tralavimo būdu, šių rezultatų nebūtų pavykę gauti. Taip pat, padedami „Autosub6000“ roboto, mokslininkai aptiko naujų gyvybės rūšių: žuvų, gigantiškų vienaląsčių amebų bei krevečių.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Pleurobot“ – robotinė salamandra
2015 03 09 18:01Sukurti į gyvūną panašų robotą nėra sunku. Daug sudėtingiau sukurti robotą, kuris savo elgsena jį primintų. Šveicarijos Federalinio Lozanos technologijų instituto (EPFL) tyrėjų komanda, vedama profesoriaus Auke Jan Ijspeerto, jau daugiau nei dešimtmetį darbuojasi, kurdama amfibinius robotus. Kaip modelį savo robotams mokslininkai naudoja salamandras. „Pleurobot“ – tai pats moderniausias ir labiausiai gyvą salamandrą savo elgsena primenantis jų kūrinys.
Tiesa, tikros salamandros dar neišmoko kalbėti, tačiau savo judesiais „Pleurobot“ tikrai jas puikiai imituoja. Gyvos salamandros judėseną pavyko išgauti, studijuojant varliagyvių eiseną ir plaukimą. Anot mokslininkų, 3D rentgeninio filmavimo pagalba pavyko itin tiksliai užfiksuoti, kaip judėjimo metu veikia salamandros skeletas. Naudodamiesi šia medžiaga jie nustatė visus „aktyvius“ bei „pasyvius“ sąnarius, kurių reikia robotui, norint išgauti panašius judesius.
„Pleurobot“ judėjimas paremtas neuroninių tinklų modeliais. Jie leidžia robotai „naudotis“ virtualiais raumenimis, kurių dėka robotas atkartoja įrašytus tikrų salamandrų judesius. Kitaip tariant, „Pleurobot“ raumenys ir sąnariai veikia ta pačia tvarka kaip ir salamandros raumenys ir sąnariai. Tai reiškia, kad pritaikius neuroninius ėjimo modelius tikrai salamandrai, robotinė salamandros eisena bus (arba bent jau turėtų būti) tokia pati.
„Pleurobot“ gal ir nėra greičiausias ėjikas, tačiau žemas svorio centras padaro jį neįtikėtinai stabiliu. Robotas gali ropoti žeme, plaukti po vandeniu, šliaužti seklumomis ir greitai persiorientuoti nuo vieno judėjimo būdo prie kito. Tai padaro šį robotą puikiu pagalbininku gamtinių katastrofų bei kitų masinių nelaimių metu, ieškant sužeistųjų ir dingusiųjų.
Tiesa tam dar prireiks nemažai darbo. Kaip pažymi patys roboto kūrėjai, viena didžiausių problemų, tai kad roboto dizainas nėra atsparus vandeniui. Mokslininkai sukūrė specialų nardymo kostiumą, į kurį įspraustas robotas gali saugiai veikti vandenyje, tačiau jis veikiau skirtas tik laboratoriniams bandymams. Norint „Pleurobot“ panaudoti realiose gelbėjimo ir paieškos misijose, tyrėjams dar teks padirbėti ir sugalvoti, kaip roboto elektroniką apsaugoti nuo žalingo vandens poveikio.
Ties robotine salamandra EPFL mokslininkai neketina sustoti. Po šio projekto, jie planuoja panaudoti šią „Pleurobot“ technologiją, siekiant „atgaivinti“ priešistorinius tetrapodus.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas, šokantis lyg Maiklas Džeksonas
2015 03 09 13:59Kompanija BQ – tai antra pagal dydį Ispanijos išmaniųjų telefonų gamintoja. BQ vartotojams siūlo platų išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių bei elektroninių knygų skaityklių asortimentą. Tačiau kam visą tai rūpi, jeigu gali įsigyti šokantį robotą?
BQ generalinis direktorius Alberto Mendeza aistringai siekia įkvėpti naująją inžinierių kartą, būtent todėl jis sukūrė robotinį rinkinį vaikams. Šio rinkinio kaina siekia kiek mažiau nei 100 dolerių. Jame rasite gausybę įvairių dalių bei elektronikos elementų, todėl galėsite roboto dizainą kurti patys. Roboto programavimo procesas supaprastintas, jis atliekamas „dėlionės“ tipo užduotimis. Galite net pagaminti savas 3D būdu atspausdintas detales ir pritaisyti jas prie roboto, taigi išties galėsite duoti valią fantazijai ir sukurti unikalų kūrinį.
Visas projektas pagrįstas atvirosios prieigos programine bei technine įranga. Mendeza teigė, jog taip jis siekia paskatinti naująją inžinierių kartą susipažinti su dizaino, programavimo ir mechanikos subtilybėmis. Galimybė duoti jiems patiems sukonstruoti robotą yra puiki priemonė šiam tikslui pasiekti, palyginus su abstrakčiu, tradiciniu matematikos ir kitų mokslų mokymu mokyklose.
Mendezos teigimu, roboto prekyba bus pradėta jau už keleto mėnesių, o rinkinio kaina sieks maždaug 80–90 eurų. Na, o kol kas galite pasigrožėti roboto šiokio judesiais.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
JAV ketina prekiauti koviniais dronais
2015 03 07 16:10Vasario mėnesį Jungtinės Amerikos Valstijos pranešė apie ketinimus pradėti prekiauti koviniais dronais tarptautiniu mastu. Tai, jog daugelis valstybių jau ilgą laiką siekia pritaikyti oro robotus kariuomenėje nieko nestebina, tačiau tarptautinę prekybą autonominiais ginklais daug kas vertina kritiškai. Vis dėlto JAV Valstybės Departamento atstovai teigia, kad šis procesas nesukels grėsmės žmonėms, praneša portalas „Popular Science“.
Siekiant, jog Amerikoje sukurti dronai po pardavimo nebūtų panaudoti teroristiniams išpuoliams ar kitai kenkėjiškai veiklai, šalies atstovai sukūrė veiksmų planą, užtikrinantį, anot jų, saugią tarptautinę ginklų prekybą. Pirmas aspektas, garantuojantis patikimumą, yra tai, jog JAV išsaugos „galutinę eksploatavimo kontrolę“, todėl sugebės prižiūrėti, kad oro robotai būtų naudojami „geriems tikslams“.
Kitas aspektas – kompanijos perkančios ginkluotas autonomines pajėgas iš JAV, turės sutikti su keturiais principais, apibendrinančiais dronų eksploatacijos galimybes.
Pirmas principas apibrėžia, jog dronus įsigiję asmenys, šią technologiją turi naudoti atsižvelgiami į tarptautinę teisę, nagrinėjančią tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinių žmogaus teisių nuostatus. Antras principas – ginkluoti dronai bei kitos pažangios autonominės aviacijos sistemos jėgos panaudojimo situacijose turi būti naudojamos tik tada, kai tam pritaria tarptautinės teisės įstatymai dėl jėgos panaudojimo, pavyzdžiui, savigynos atveju. Trečias principas teigia, kad dronus įsigijusios šalys negali naudoti armijos oro robotų neteisėtam „šnipinėjimui“ ar pasitelkti juos siekiant pakenkti valstybės gyventojams. Ketvirtas principas – gavėjai privalo suteikti apmokymus dronų operatoriams, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų bei saugos pažeidimų.
Kas atsitiks tiems, kurie pažeis šiuos principus? JAV „prasižengusioms“ šalims autonominės kovinės technikos neparduos ateityje, tačiau, ko gero, anksčiau įsigytą įrangą jos turės galimybę pasilikti.
Nepaisant technologinės pažangos įvertinimo, prekyba koviniais oro robotais yra elementari ginklų prekyba ir nežinia, kokį poveikį žmonių saugumui ateityje turės automatizuotų kovos sistemų platinimas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dirbtinio intelekto pavojus slypi laisvės suvokime
2015 03 06 16:46Diskusijos apie dirbtinio intelekto keliamą grėsmę, šiai technologijai vis tobulėjant, visuomenei kasdien tampa vis aktualesnės. Nieko nebestebina teiginiai, jog inteligentiški mechanizmai bus protingesni už žmones, tačiau tai nėra vienintelis aspektas, priverčiantis susimąstyti kas laukia ateityje, rašoma tinklapyje „Government Fish Bowl“.
Žmonės turi gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos. Dalis šių gebėjimų mums yra įdiegti evoliucijos eigoje, pvz. poreikis ieškoti maisto, sekso ar pastogės. Kiti troškimai atsiranda gyvenant tam tikroje kultūroje, remiantis asmeniniais išgyvenimais. Į pastarąją kategoriją pakliūna religija, individualūs įpročiai, netgi mėgstamos sporto šakos.
Visgi didelė dalis žmonių pasirinkimų ar norų nėra terminuoti, kitaip tariant – trumpalaikiai bei ilgalaikiai tikslai laikui bėgant gali pakisti. Mes apibendriname savo patirtį ir ją pritaikome konkrečiose situacijose. Pavyzdžiui, noras išmokti rašyti – specifinis tikslas, tačiau pasiryžimas išmokti rašyti puikiai gali transformuotis iš „elementaraus“ tikslo į meno, komunikacijos, dizaino, programavimo ar refleksinių žinių procesus. Mes siejame visą informaciją tarpusavyje, paversdami duomenis, dažnai subjektyviomis, gyvenimo pamokomis. „Facebook“ sienos ir „Pinterest“ lentos yra užkimštos panašaus pobūdžio realizacinių priminimų.
Tačiau kaip visa tai susiję su protingais robotais? Atsakymas paprastas. „Žemo lygio“, arba kitaip – silpnas, dirbtinis intelektas yra įrankis, naudojamas pasirinkimo laisvę turinčių individų, t. y. žmonių. Robotai pasitelkiami įvairiems tikslams: žaidimams, asmeniniam asistavimui, ir pan. Bet daugelio robotų veiklą riboja jų konkretumas ir autonominio mąstymo laisvės ribojimas, kitaip tariant – jų nesugebėjimas norėti įgyvendinti tikslus ar puoselėti norus. Vis dėlto būtent čia ir slypi problema.
Žmonių pasirinkimai, tikslai ir norai ne tik atsiranda ar keičiasi gyvenimo eigos metu, bet taip pat gali būti ištirti mokslininkų. Tokios mokslo sritis kaip psichologija bei sociologija nagrinėja visuomenės narių elgesį ir jo formavimosi ypatumus ar kaitą, todėl žmonės yra nuspėjami ir, šiuo aspektu, nepavojingi. Tačiau dirbtinio intelekto mechanizmai, su galimybe puoselėti svajones bei siekiu įgyvendinti tikslus, nėra ištirta, ar tuo labiau nuspėjama, sritis. Jie neturi gyvenimo patirties bei „evoliucinių įgūdžių“. Vienas svarbiausių jų – empatija, leidžianti mums suprasti kitą individą, bei įsijausti į jo padėtį ir jausmus. Tai yra altruizmo pagrindas.
Suteikiant robotams vis daugiau autonominių savybių iškyla grėsmė prarasti galimybę juos kontroliuoti, o baisiausia – nuspėti jų elgesį. Žinoma, robotai visuomet išliks šiek tiek nuspėjami kaip mechanizmai, bet suteikti jiems individualių sprendimų bei pasirinkimo laisvę, kuri gali pakenkti visuomenei, yra ganėtinai baugu.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotai statybų aikštelėje
2015 03 06 08:45Japonijos statybinės įrangos gamintoja „Komatsu Ltd.“ nusprendė statybininkų trūkumą kompensuoti dronais ir nuotoliniu būdu valdomais buldozeriais.
Tokijuje įsikūrusi kompanija pranešė, kad planuoja automatizuoti didesniąją statybų aikštelių dalį, panaudodama bepiločius lėktuvus, robotinius buldozerius ir ekskavatorius.
Pagal kompanijos „Komatsu“ planus, Amerikoje pagaminti bepiločiai tirs darbo vietas iš oro ir siųs medžiagą į kompiuterius, kur darbuotojai sukurs trimačius vietovės modelius. O autonomiški buldozeriai ir ekskavatoriai pagal šiuos modelius raus duobes ir lygins žemę.Tuo tarpu kompanijos „Skycatch Inc“ dronai gabens statybinę įrangą užprogramuotu maršrutu.
Viso to tikslas – automatizuoti statybų aikštelę. Tokiu būdu žmonėms beliks tik viena užduotis – užprogramuoti mašinas ir paspausti mygtuką, kad robotai pradėtų dirbti. Tiesa, žmonės-operatoriai taip pat stebės robotų darbo procesą ir bet kuriuo metu, jei reikės, galės patys valdyti mašinas.
Kompanijos „Komatsu“ prezidentas Akinori Onodera pranešė, kad Japonijoje trūksta jaunų ir stiprių darbininkų. Kai kurių darbo vietų automatizavimas pagreitintų ir palengvintų statybų darbus, kadangi yra tūkstančiai statybų projektų, kurie daugiausiai susiję su vasaros olimpinėmis žaidynėmis Tokijuje 2020-aisiais.
Dronai – geriausias būdas surinkti duomenis apie vietovę
Pasak Onoderos, norint išmatuoti didžiules statybines erdves, geriausia tai padaryti iš oro. Anksčiau jie naudojo antžeminius matuoklius, tačiau šiam darbui reikėjo mažiausiai dviejų žmonių, o trukdavo tai net visą savaitę. O dronai viską galės padaryti per vieną ar dvi dienas.
Generalinis kompanijos „Skycatch Inc“ direktorius Christianas Sanzas pranešė, jog jo kompanija sieks dronais aprūpinti tūkstančius pasaulio statybos vykdytojų, stengsis padėti taupyti jų išlaidas ir suteikti saugią darbo aplinką.
Per paskutiniuosius metus nemažai kompanijų pradėjo naudoti automatizuotus sunkvežimius ir kitą įrangą šachtose. Tačiau kompanijos „Komatsu“ programa pristatoma kaip vienas iš ambicingiausių projektų, siekiančių dinaminėmis sąlygomis automatizuoti statybų aikštelę.
„Skycatch“ dronai užprogramuoti automatiškai skraidyti nustatytu maršrutu ir daviklio pagalba surinkti duomenis apie statybų zoną. Kai tik dronas jaučia, kad baigiasi jo maitinimas, jis savarankiškai grįžta į įkrovimo bazę ir įsikrauna tolimesniam darbui.
Akinori Onodera: „Automatizacija – statybų aikštelių ateitis!“
„Komatsu“ planuoja statybų planus ruošti „ant“ dronų sukurtų 3D žemėlapių, o po to šiuos duomenis perkelti į savo buldozerius ir ekskavatorius. Kai technika kas duobes ir lygins paviršius, jie taip pat naudos bortinius daviklius ir rinks duomenis apie tai, kaip keičiasi statybų aikštelės parametrai.
„Mes manome, kad tai didžiulis potencialas automatizacijos srityje, – sako kompanijos „Komatsu“ prezidentas Onodera. – Galime tvirtai pasakyti, kad tai statybų aikštelių ateitis.“
Inf. šaltinis: Robotika.lt