Dronai – ilgalaikės perspektyvos ar laikinas kaprizas?
2015 03 21 09:00Vis dažnesnės diskusijos apie oro robotų panaudojimo galimybes bei ateities perspektyvas neretai būna kontraversiškos, vieniems – tai verslas bei neribotos saviraiškos ar darbo įrankis, kitiems – pavojų pranašaujantis mechanizmas ar net mados užgaida. Tačiau kad ir kokios nuomonės vyrautų, akivaizdu, jog dabar dronai išgyvena aukso amžiaus periodą.
„Tik pažiūrėkite į „Google“ tendencijas žodžiams „dronas“ bei „DJI“. Atkreipkite dėmesį į vaizdo klipų skaičių „YouTube“ tinkle (~827000). Pasak oro erdvės tyrimų firmos „Frost & Sullivan“, daugiau nei 200, 000 oro robotų buvo parduoti kiekvieną mėnesį 2014 metais. Prancūzų dronų gamintojas „Parrot“ informuoja, kad pardavimų pelnas 2013 metais siekė 47 milijonus dolerių. Akivaizdu, kad patinka mums ar ne, matysime vis daugiau ir daugiau dronų padangėje ar per žinias, ir jie taps pigesni, greitesni bei saugesni“, – portale „Techcrunch“ publikuotame straipsnyje teigia Philip McNamara. Apžvalgininkas pateikia prielaidas, kad dronai – didelį potencialą turinti rinka, su itin perspektyviomis panaudojimo galimybėmis. Pasak jo, tai nėra tik modernios visuomenės kaprizas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/49089/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Mokiniams padeda mokytojas-robotas
2015 03 20 18:59Kolorado valstijoje gyvenanti Amy O’Neil yra sertifikuota mokytoja. Kiekvieną dieną ji, padedama interneto bei roboto, bendrauja su Grand Rapids miesto mokykla.
Mokytojas-robotas, valdomas O’Neil iš jos namų Kolorade jau kelis mėnesius darbuojasi „Grand Rapids Nexus“ akademijoje.
O’Neil neveda įprastinių pamokų, vietoje to ji darbuojasi individualiuose užsiėmimuose. Jos robotas turi ratus, todėl O’Neil gali su juo keliauti iš vienos klasės į kitą.
Mokinė Maddie Hoffman teigė, jog pirmą kartą išvydusi robotą, buvo labai nustebusi. Kiek apsipratus, robotas jai iš ties patiko. Dabar jis merginai padeda mokytis. Hoffman manymu robotas yra šaunus pagalbininkas, nes dirbant individualiai su per atstumą esančia mokytoja galima daugiau išmokti, nei įprastinėse klasėse.
Ir mokytoja O’Neil yra nuolat pasiekiama. Mokiniai gali siųsti jai žinutes ir jas gavusi, ji gali pasiųsti savo robotą į pagalbą. Ji padeda 240 mokinių septyniose skirtingose mokyklose.
O’Neil teigimu, nuotolinis mokymas tarp kai kurių mokinių tampa vis populiaresnis. Jiems toks mokymo būdas priimtinesnis. Tuo tarpu kitiems labiau tinka tradicinis mokymo modelis klasėje ir reikia įprastinio bendravimo.
O’Neil kontroliuojamas robotas kainuoja apie 6 000 JAV dolerių. Taip pat mokamas 1 000 dolerių metinis mokestis už programinės įrangos palaikymą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
DARPA robotų iššūkiui – patobulinta ATLAS versija
2015 03 19 18:01Robotas ATLAS visuomenei buvo pristatytas pernai DARPA (JAV Gynybos departamento Pažangiųjų mokslinių tyrimų agentūra) organizuotame konkurse, skirtame robotų technikos, naudingos nelaimių situacijose ar katastrofų vietose, plėtrai. Nepaisant jau egzistuojančių pažangių humanoido galimybių, roboto kūrėjai – kompanija „Boston Dynamics“ (priklausanti „Google“ korporacijai) – siekė ištaisyti mechanizmo trūkumus ir praplėsti technines ATLAS galimybes.
Nauja roboto ATLAS versija nuo senosios skiriasi ne tik naujomis funkcijomis, bet ir išvaizda. Kūrėjai roboto krūtinę „papuošė“ balta blizgia plokšte, dėl kurios dabar ATLAS primena filmo personažų Stormtrooper bei Terminatoriaus derinį. Vis dėlto didžiausias pokytis padarytas roboto „energijos“ aspektu. Patobulintos versijos ATLAS jėgas semiasi naudodamas ne judėjimo galimybes ribojanti kabelį, kaip anksčiau, o baterijas, leidžiančias jam funkcionuoti kur kas laisviau bei paprasčiau.
DARPA pranešime spaudai teigė, kad dabar ATLAS turi integruotą 3.7 kilovatvalandžių ličio jonų baterijų rinkinį, kurių teikiama energija robotui suteikia galimybę sistemingai atlikti įprastas operacijas (vaikščioti, stovėti, naudoti įrankius ir t. t.). Visgi nepaisant nevaržomų veiklos funkcijų, vienas trūkumas išlieka – baterijų galios užtenka pernelyg trumpam. Su jomis robotas efektyviai veikia tik apie valandą.
Kūrėjai taip pat patobulino roboto rankų lankstumą. ATLAS riešai tapo dinamiškesni bei stipresni. Laisvo judėjimo galimybė yra viena svarbiausių siekiamybių, todėl DARPA varžybų rengėjai tikisi pamatyti kokybišką mobilumo funkcijos pritaikymą reprezentaciniuose robotuose, kurie ateityje, tikimasi, bus siunčiami į katastrofų vietas ieškoti žmonių, padės ugniagesiams išvengti aukų gaisro metų ir t. t.
DARPA reikalavimų sąrašas apima nuostatas, jog varžybose negali dalyvauti robotai, kurie yra laidu prijungti prie maitinimo lizdo. Reikalaujama, kad roboto kontrolė taip pat nebūtų paremta „laidiniu ryšiu“, o komunikacijai būtų pasitelktos bevielės sistemos. DARPA informuoja, kad komandos nariai negalės turėti jokio fizinio kontakto su robotu iššūkiui prasidėjus. Jeigu robotas suklups ar užstrigs, atsitiesi jis turės savo jėgomis be žmonių pagalbos, o jei to padaryti nesugebės – jo žygis bus baigtas.
Organizatoriai taip pat stengsis apsunkinti robotų veiklą blogindami komunikaciją tarp mechanizmų ir operatorių. Bandymas bus atliekamas imituojant nelaimių zonų sąlygas, kuriose bevielis ryšis neretai yra su trukdžiais.
DARPA Robotics Challenge varžybų finalas įvyks birželį, Kalifornijoje. Laimėjusios komandos pasidalins 3,5 mln. JAV dolerių prizą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Kinai sukūrė robotą iš skysto metalo
2015 03 19 09:33Tsinghua universiteto (Pekinas, Kinija) mokslininkai sukonstravo unikalų savaeigį skysto metalo vienetą.
Žinoma, tai dar ne T-1 000 iš filmo „Terminatorius 2“, bet rimtas žingsnis šia kryptimi.
Cheminė jo sudėtis gana paprasta: tai yra galio, indžio ir alavo lydinys. Tokį įmerkus į natrio hidroksido arba į įprastą druskos tirpalą ir vietoj „degalų“ įbėrus į jį aliuminio drožlių, skysto metalo lašas pradeda judėti. Maža to, jis sugeba judėti tiesiąja maždaug valandą ir įveikia kelyje pasitaikančias kliūtis – tarsi skysto metalo robotas iš legendinio fantastinio filmo „Terminatorius 2“.
Unikalus skysto metalo vienetas deformuojasi ir pavidalą įgauna priklausomai nuo jį supančios aplinkos konfigūracijos. Judesio impulsą jam suteikia įtempimo disbalansas, dėl kurio lašo priekinėje ir galinėje dalyje atsiranda slėgio skirtumai. Jie ir stumia lašą pirmyn. Aliuminiui reaguojant su natrio hidroksidu, išsiskiria vandenilio burbuliukai, kurie dar labiau įgreitina robotą.
Tokį lašą nejudamai palikus elektromagnetiniame lauke, jis virsta siurbliu, per sekundę perpumpuojančiu iki 50 ml vandens.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Bioninės rankos evoliucija
2015 03 18 09:45Naujųjų technologijų pažanga suteikė galimybę plėtoti medicinos mokslą, kuris rankų protezų kūrimo srityje per pastarąjį dešimtmetį pasiekė neįtikėtinų rezultatų.Talentingi mokslininkai ir inžinieriai sugebėjo visuomenei pristatyti ne tik lengvai naudojamus protezus, bet ir bionines rankas, kontroliuojamas žmogaus smegenų signalais.
Portalas Gowernmentfishbowl.Com bioninės rankos evoliuciją bei progresą produktyvumo atžvilgiu analizuoja, pasitelkdamas trijų žmonių istorijas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/49046/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Naujasis „Panasonic“ robotas siurblys „Rulo“
2015 03 17 15:10„Panasonic“ pristato naująjį savo gaminį – trikampį robotinį dulkių siurblį.
Robotas-siurblys „MC-RS1 Rulo“ – tai inovatyvių technologijų ir paprasto dizaino derinys. Trikampis siurblys turi du šepetėlius, kurie sukasi ir surenka dulkes bei kitas šiukšles. Šie šepetėliai valo visus paviršius, ir kaip tvirtina gamintojai, savo darbą atlieka efektyviau nei kiti analogiški prietaisai.
Robotizuotas siurblys taip pat sugeba kruopščiai išvalyti sunkiai prieinamas vietas, pavyzdžiui, plyšius arba aplink stalo kojeles susikaupusius nešvarumus.
Trikampio formos robotas-siurblys „Panasonic“ turi ultragarsinį jutiklį, kurio dėka prietaisas puikiai orientuojasi aplinkoje. Pasak kūrėjų, MC-RS1 sugeba įsiminti savo nueitą kelią. Jutiklis taip pat padeda robotui aptikti kliūtis, tokias kaip baldai ar net naminiai gyvūnai. Be to, sensoriai nustato grindų valymo laipsnį. Jei po valymo, grindys dar lieka purvinos, robotas supranta, kad jas reikia dar kartą išvalyti.
Robotas-siurblys „Panasonic MC-RS1 Rulo“ gali veikti visą valandą. Jis pats savarankiškai randa kelia iki elektros šaltinio ir pilnai įsikrauna per tris valandas.
„Panasonic“ savo robotus „MC-RS1 Rulo“ rinkai pasiūlys jau šį mėnesį. Tiesa, pirmieji juos įsigyti galės Japonijos gyventojai. Manoma, kad robotizuoto siurblio kaina bus apie 900 JAV dolerių.
Šiame filmuke galite susipažinti su šio gražuolio darbu:
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas PR2 pasirūpins Jūsų skalbiniais
2015 03 17 09:19Dauguma žmonių skalbinių rūšiavimą ir lankstymą laiko nuobodžia ir neįdomia veikla. Robotikos specialistai jau kelis dešimtmečius bando palengvinti žmonių gyvenimą ir sukurti autonominę sistemą, atliekančią šį darbą. Iki šiol užprogramuoti robotą taip, kad jis atliktų šią veiklą, buvo didžiulis iššūkis mokslininkams.
Panašu, kad mokslininkų pastangos pagaliau davė rimtų rezultatų. Dirbtinio Intelekto Pažangos asociacijos (angl. Association for Advancement of Artificial Intelligence) konferencijoje Kalifornijos universiteto (JAV) mokslininkai Siddharth Srivastava, Abhishek Gupta, Pieter Abbeel, Stuart Russell bei Shlomo Zilberstein iš Masačusetso universiteto pristatė robotą, kuris sugeba lankstyti skalbinius, neturėdamas jokių specifinių žinių apie juos.
Skalbinių rūšiavimas ir lankstymas yra vienas iš kasdienių užduočių, kurias mes darome net nesusimąstydami, pavyzdžių. Tačiau automatizuotoms mašinoms šią užduotį atlikti nepaprastai sudėtinga.
Mokslininkas P. Abbeel sako, jog vienas iš didžiausių iššūkių, programuojant robotą atliekantį skalbimo ruošą, buvo tai, jog skalbiniai yra deformuojami objektai. Drabužiai ar rankšluosčiai atrodo vienaip pakabinti spintoje ir kitaip skalbinių krūvoje.
Vienas iš sistemos kūrėjų, S. Srivastava, sako, kad dauguma žmonių tikisi, jog ateities robotai nuvalys stalą, surūšiuos skalbinius ir lengvai atliks kitas kasdienes užduotis, tačiau kol kas, tokio elgesio užprogramavimas kelia daug iššūkių. Mokslininkas sako, jog daugiausia sunkumų kelia tai, jog atliekant skalbimo ruošą, nėra tiksliai aiškus skalbinių kiekis. Profesorius Sh. Zilberstein pabrėžia, jog dėl šios priežasties svarbiausia ir sudėtingiausia sistemoje yra sukurti tai, ką mes vadiname bendraisiais planais – tai yra tokie planai, kurie veikia daugelyje skirtingų situacijų, net neturint tikslios informacijos.
Mokslininkai panaudojo žmonių elgesį – traukimą, kimšimą, lankstymą ir rinkimą kaip šabloną roboto elgesiui bei pritaikė tam tikrus žmonių problemų sprendimo aspektus, kuriuos taikome nevisiškai aiškiose situacijose. Mokslininkai užprogramavo jau anksčiau sukurtą robotą PR2 atlikti skalbimo ruošos darbus. Robotą PR2 sukūrė kompanijos „Willow Garage“ inžinieriai.
Iki šiol robotas PR2 galėjo atlikti įvairius darbus. Pavyzdžiui, „Willow Garage“ kompanijos inžinieriai jį užprogramavo atnešti alų. Jums tereikia per specialią programą pasirinkti kokio alaus norėtumėte. Robotas nuvažiuoja prie šaldytuvo, jį atidaro, naudodamasis kamera užfiksuoja kokios rūšies alaus jame yra. Paėmęs alų iš šaldytuvo, robotas atneša jį ir atiduoda tik tam žmogui, kuris jį užsakė, naudodamas kamerą ir veido atpažinimo technologiją. Robotas netgi gali atidaryti alų, naudodamasis įprastu atidarytuvu.
Nuo šiol, robotas PR2 sugeba atlikti ir skalbimo ruošos darbus tiksliai nežinodamas kiek drabužių reikės išplauti ir kokio tipo jie bus. Deja, robotas PR2 negali atskirti švarių drabužių nuo purvinų, darbus atlieka gana lėtai. Taip pat jis nėra pakankamai lankstus, kad pasiektų žemę ir pakeltų nukritusį drabužį, ar išimtų drabužius iš skalbimo mašinos. Nepaisant to, jis puikiai sugeba sudėti skalbinius į krepšį, įdėti juos į skalbimo mašiną, o išplautus tvarkingai sulankstyti.
Šis robotas yra nepaprastai naudingas ir laiką taupantis išradimas. Sukurta sistema gali būti pritaikyta ir įvairesnėse srityse, kuriose ne visos sąlygos iš anksto žinomos. Pavyzdžiui, tokie robotai gali būti pritaikyti dirbti fabrikuose ar kosmoso tyrinėjimuose, paieškos ir gelbėjimo operacijose.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
3D būdu spausdinama elektronika
2015 03 16 11:52Kompanija „Voxel8“ šių metų CES parodoje pristatė nedidelį, žaislą primenantį droną. Tačiau žaismingai atrodančio oro roboto išradėjai žengti į žaislų rinką neketina. Ryškiai oranžinis, rankos dydžio dronas yra sukurtas kitais tikslais. Inovatyvaus kūrinio misija – parodyti naujas 3D spausdinimo galimybes.
Nauji trimačio spausdinimo metodai remiasi į idėją spausdinimui naudoti ne tik plastiką, bet ir elektrai laidų „rašalą“. Ir nors rašalas nėra vienintelė medžiaga, kurią siekiama pasitelkti 3D spausdinimui, kol kas tai vienintelis postūmis daug žadančio rezultato link – spausdinamos elektronikos. „Voxel8“ sukurto spausdintuvo išlietos elektrai laidžios juostos puikiai atstoja laidus.
Unikalu ir tai, jog rašalas yra ne tik laidus ir tinkamas spausdinimui kambario temperatūroje, tačiau taip pat jis puikiai užsifiksuoja. Kompanija medžiagą išbandė jungiant įprastus komponentus, tokius kaip, mikroschemos bei motorai. Robotizuotas 3D spausdinimo aparatas itin preciziškai formuoja angas šioms detalėms. Jo veikimą galima bet kuriuo metu nutraukti, įdėti reikiamą detalę (pavyzdžiui, drono sraigto variklį) ir po to leisti užbaigti pradėtą darbą. 3D spausdintuvą, spausdinantį laidžiu rašalu, kūrėjai taip pat pasitelkė konstruojant antenas.
Kaip ir minėta, kompanija, siekdama pristatyti naują trimačio spausdinimo technologiją visuomenei, suformavo droną, kurio kūrimo metu spausdinamus plonus plastiko sluoksnius kartais pakeitė laidaus rašalo linijos. Tapo akivaizdu, jog gerinant „Voxel8“ siūlomą 3D gaminimo metodą pavyktų patobulinti įprastą spausdinimo procesą ir išnaudoti naują potencialą, kuriant modernesnius ir įmantresnius įvairių gaminių dizainus.
Po sėkmingo spausdinimo bandymo, kurio rezultatas – ryškiaspalvis dronas, „Voxel8“ pasiryžo plėtoti veiklą ir pamažu vartotojams atskleisti naujas 3D technologijos galimybes. Kadangi iki šiol trimačiai spausdintuvai buvo tinkami tik plastiko „kepimui“, dabar, radus būdą kaip tam pritaikyti kitas medžiagas, atsivėrė neįtikėtinų galimybių dimensija, žadanti permainas. Galbūt ateityje net mūsų kompiuteriai bei telefonai bus pagaminti 3D spausdintuvu?
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Mažylis „Black Hornet“ dabar galės skraidyti ir naktį
2015 03 13 09:11Net 20 gramų nesveriantis „Black Hornet“ jau spėjo užsitarnauti nepakeičiamo pagalbininko vardą tarp karių. „AUSA Convention“ simpoziume, vykusiame Vašingtone, pasaulinis nano bepiločių lyderis „Prox Dynamics“ pristatė naują drono „PD-100 Black Hornet“ variantą, kuris dabar galės skraidyti ir naktimis. Bepiločiui „Black Hornet“ specialiai sukurta ir į jį integruota naktinio matymo kamera, kurios dėka kariai galės patikimiau dirbti ir tamsoje.
Pasak kompanijos „Prox Dynamics“ verslo vystymo direktoriaus Ole Aguirre, sistema PD-100 T gerokai padidina drono galimybes, kadangi dabar jis gali optimaliai veikti bet kuriuo paros metu. Sistema PD-100 sukurta 2011 metais. Ji jau ilgą laiką sėkmingai naudojama Didžiosios Britanijos armijoje, Afganistane ir apibūdinama kaip „gyvybių gelbėtoja“. Kariai į nesaugias teritorijas gali pasiųsti „Black Hornet“ droną ir taip nerizikuojant žmonių gyvybėmis atlikti žvalgybą. Į naują droną integruotas patobulintas „FLIR Systems“ termodaviklis ir pora EO (elektro-optinių) kamerų. Jų dėka bepilotis „PD-100 Black Hornet“ nepriekaištingai atlieka misijas ir suteikia kariams gyvybę galinčią kainuoti informaciją.
Anot kompanijos „Prox Dynamics“ įkūrėjo ir techninio direktoriaus Petterio Mureno, kol kas tai pats svarbiausias sistemos PD-100 atnaujinimas. Į PD-100 sistemą įeina EO ir šilumos kameros, ir visa tai sutalpinta į 18 gramų naują bepilotį droną. Drono baterijų užtenka maždaug 25 minučių skrydžiui, o visas jo komplektas su valdymo pultu sveria tik 1,3 kg. Šiandieniniai kariniai konfliktai reikalauja tokių prietaisų, kurie veiktų bet kuriuo paros metu, o taip pat būtų ir itin mobilūs. Šis nano bepilotis puikiai dera su šiais kriterijais.
Anot gamintojų, įvairių šalių vyriausybės, norinčios įsigyti bepiločius „PD-100 T Black Hornet“, galės tai padaryti jau šiais metais, kai tik bus atlikti visi testiniai bandymai. Su „Black Hornet“ drono kūrybos istorija ir jo galimybėmis galite susipažinti šiame klipe:
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Šuniukams-robotams Japonijoje rengiamos laidotuvės
2015 03 12 16:11Japonų kompanija „Sony“ 1999 metais visuomenei pristatė modernų, tačiau neįtikėtinai mielą robotą-šuniuką „Aibo“, gebantį imituoti „tikro“ naminio gyvūnėlio elgesį. Metams bėgant dirbtinio šuniuko intelekto vizija buvo patobulinta ir pasižymėjo ypač dideliu potencialu naujųjų technologijų panaudojimo atžvilgiu. Vis dėlto 2006 metais „Aibo“ gamyba buvo nutraukta.
Kompanijai nustojus gaminti šuniukus „Aibo“, anksčiau sukurti, amžiną gyvybę puoselėjantys mechaniniai gyvūnėliai ir jų šeimininkai, susidūrė su nemalonia realybe – detalių remontui deficitu, neretai lemiančiu šuniukų užgesimą. „Sony“ šuniukus taisė iki 2014 metų liepos mėnesio. Po to, žmonės neberado išeities, todėl privalėjo atsisveikinti su robotizuotais gyvūnėliais.
Tačiau savo augintinius mylintys šeimininkai rado būdą išsaugoti jų prisiminimą, kad šie nebūtų išmesti į konteinerį, tarsi sugedęs plastiko gabalas. Japonijoje buvo įsteigtos „Aibo“ šuniukų, kurių nebepavyko išsaugoti, kapinaitės. „Šviesa, tiesiogine šio žodžio prasme, išsisklaido „Aibo“ akyse, o jų senėjantis baltas plastikas pamažu tampa panašus į dylančių kaulų spalvą“, – „Popular Science“ publikuotame straipsnyje apie mechaninių augintinių „kapines“ rašo apžvalgininkas Kelsey D. Atherton.
Robotizuoti kompanionai Japonijoje yra itin paklausūs, todėl su žmogumi komunikuoti gebantys „Aibo“ šuniukai akimirksniu tapo populiarūs. Atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad vyresnių asmenų bendravimas su „Aibo“ turėjo panašių teigiamų aspektų kaip ir tų žmonių, kurie žaidė su tikrais šunimis.
„Tai nėra keista, jog žmonės geba išugdyti stiprų emocinį ryšį su negyvais objektais ar mašinomis. Tyrimai rodo, kad taip gali nutikti norint patenkinti mumyse tūnantį poreikį kažkuo rūpintis, siekiant pagerinti savo asmeninę būseną arba netgi imituoti „vaiko“ turėjimą“, – spaudai teigė kibernetikos psichologė Eleanor Barlow.
Inf. šaltinis: Robotika.lt