Kodėl staiga dronai tapo tokie populiarūs?
2015 04 09 01:33„Progresyvių technologijų pažanga labiausiai yra orientuota į kaštų bei dydžio mažinimą, arba tam tikro komponento efektyvumo didinimą. Puikus pavyzdys – baterijos. Prisimenu, kai prieš daugiau nei dešimtmetį, geriausios baterijos buvo NiCad ir NiMH, tačiau jos buvo pernelyg sunkios, kad būtų integruotos į nedidelius dronus (fiksuoto sparno v orlaiviams jos tiko). Šiandien, mes jau turime lengvas, didelio energijos tankio ličio polimerų baterijas, kurios yra pakankamai galingos, nepaisant jų lengvumo. Baterijos svorio problema, tiesą sakant, yra aktualiausias iššūkis susijęs su elektros panaudojimo skrydžių metu tobulinimu“, – „Newsweek“ portale rašo inžinierius Yuan Gao.
Gao informuoja, jog tinkamas dronų sklendimas ore priklauso nuo elektros stabilizavimo sistemų, kurioms būtini akseleromentrai bei giroskopai. Pastarieji tik per paskutiniuosius dešimt metų, išmaniųjų telefonų industrijos dėka, tapo lengvai prieinamais elementais, galimais naudoti robotų technikos potencialo plėtroje. Todėl, anot inžinieriaus, ir suaktyvėjo oro robotų kūrimas. Pagrįsdamas prielaidą Yuan Gao teigia, kad prieš penkis metus efektyvi akselerometrų bei giroskopų sistema kainavo daugiau nei šimtą dolerių, prieš dešimt metų, galbūt net tūkstančius dolerių, o šiandien – tai penkis dolerius kainuojanti įranga.
Vis dėlto stabilumą skrydžio metu užtikrinantys jutikliai nėra vieninteliai elementai, kurių panaudojimo galimybės pasikeitė per pastaruosius dešimtmečius. Mikrokontroleriai, naudojami tinkamai orientacijai garantuoti bei informacijai apdoroti, taip pat buvo žinomi ilgą laiką, tačiau tik visai neseniai jie tapo mažomis, nebrangiomis detalėmis, kurias įmanoma pritaikyti dronų gamybos procese. Kitas aspektas – motorai. Akivaizdu, kad dronams reikalingi itin galingi varikliai, bet tokie įrenginiai dar prieš dešimtmetį buvo labai sunkūs bei gremėzdiški. O jų pritaikymas nepilotuojamų oro transporto priemonių eksploatacijai arba kainavo neįtikėtinai daug, arba buvo ganėtinai nekokybiškas. Verta paminėti ir tai, kad tik per paskutiniuosius dešimt metų pasiektas tinkamas energijos tankio bei efektyvumo santykis, reikalingas rezultatyviam galios panaudojimui motorų veikimo aspektu.
Kokybiškos GPS sistemos taip pat yra mūsų dienų išradimas, suteikęs šansą ne tik atskleisti oro robotų potencialą skrydžių metu, bet ir absoliučiai automatizuoti dronų galimybes.
„Taigi, nepaisant to, jog nebuvo nė vieno revoliucinio naujųjų technologijų atradimo, kuris būtų staiga padaręs dronus „įmanomais“, oro robotų kūrimo progresas tapo daugelio pavienių išradimų pažangos rezultatu“, – teigia inžinierius Yuan Gao.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Pietų Korėja ruošiasi kovai su dronais
2015 04 07 08:01Šiaurės ir Pietų Korėjas skiria demilitarizuotas ruožas. Ši zona yra šių dviejų valstybių karo artefaktas. Tai įtemptai saugoma maždaug 3 kilometrų nekintanti, oficialiai taip ir nesibaigusio karo fronto linija. Nors ši zona statiška, tačiau per daugiau nei prieš pusę amžiaus pasibaigusių kovų laikotarpį technologijos smarkiai žengė į priekį.
Pietų Korėja šiam ruožui ginti pasitelkė naujausias technologijas. Pavyzdžiui, lazerinius daviklius bei robotinius sargybinius, į bet kokį judantį taikinį paleidžiančius kulkų krušą. Nepaisant savo technologinio atsilikimo Šiaurės Korėja ieško naujų būdų, kaip galėtų įveikti šią saugomą zoną. Vienas jų – dronai. Tuo tarpu Pietų Korėja ieško būdu kaip kovoti su Šiaurės Korėjos robotinėmis skraidyklėmis. Vienos rimčiausiai svarstomų priemonių tam yra tinklai.
Dronai gebantys atakuoti kitus dronus – tai neseniai išpopuliarėjusi idėja. Įvairių šalių vyriausybės ir kompanijos ieško būdų, kaip apsisaugoti nuo mažyčių, greitų ir bet kur patekti galinčių robotinių skraidyklių. Nors dažniausiai viešumoje kalbama apie dronų keliamą pavojų žmonių privatumui ir asmeninei erdvei, tačiau vis populiarėjantys ir vartotojams labiau prieinamais tampantys dronai savyje slepia kur kas didesnes grėsmes. Dronai pritaikomi nelegalių siuntų ir kontrabandos gabenimui. Baiminamasi, kad nesunkiai įsigyjami, itin mobilūs ir krovinius gabenti galintys dronai gali būti panaudoti teroristiniams išpuoliams. Kameromis aprūpinti dronai yra idealus įrankis šnipinėjimui. Nenuostabu, kad ieškoma būdų kaip būtų galima apsisaugoti nuo šių naujų grėsmių iš oro.
Vieną idėja pasiūlė kompanija „Rapere“. Ji siūlo kovai su dronu pasitelkti droną. „Rapere“ kuriamas kvadrokopteris sugebės perimti į saugomą teritoriją įskriejusius dronus. Jis pakils virš atakuojamos bepilotės skraidyklės ir išmes laidų ryšulį. Laidai įsipainios į drono sraigtus ir jis tiesiog tėkšis žemėn.
Tuo tarpu Prancūzijoje kita kompanija, „Malou Tech“, kuria dviejų tipų dronų neutralizavimui skirtas bepilotes skraidykles. Pirmoji – tai nedidelis kvadrokopteris-kamikadzė. Jis nukenksmina kitą droną į jį įsirėžęs. Antroji skraidyklė – tai kur kas didesnis dronas, su savimi gabenantis tinklą į kurį susemia kitas skraidykles, tarsi žuvis jūroje. Praėjusį mėnesį Olandijos kompanija „Delft Dynamica“ šią idėją perkėlė į aukštesnį droną. Jos pasiūlyta skraidyklė turi patranką, iššaunančią tinklą į kitą droną.
Korėjos Pažangiojo mokslo ir technologijos institutas kuria dronų būrius, skirtus galimiems nepilotuojamų Šiaurės Korėjos skraidyklių išpuoliams atremti. Žemiau pateiktoje vaizdo medžiagoje, matoma kaip du dronai veikia vieningai neutralizuodami priešo skraidyklę, o taip pat ir ant žemės nutupdo nedidelę atakai skirtą robotinę mašiną.
Pirma, transportui skirtas dronas ant žemės nuleidžia nuotolinio valdymo transporto priemonę. Jį lydi kitų dronų būrys. Robotinei mašinėlei judant į svetimą teritoriją tai pastebi priešo dronai, pasirengę ją neutralizuoti. Tuo tarpu mašinėlę lydintys atakos dronai ima ją ginti ir ant priešo dronų numeta tinklus. Bandymo metu robotinės mašinėlės tikslas buvo pasiekti priešo teritorijoje esantį pripučiamą žaislinį sunkvežimį. Ir tai pavyko padaryti. Mašinėlė pradūrė pripučiamą sunkvežimį ir jis subliuško. Galima manyti, jog realios operacijos atveju, robotinė mašinėlė būtų aprūpinta sprogstamosiomis medžiagomis, kurias atgabentų prie priešininko antžeminio transporto ir jį sunaikintų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotai padeda suprasti mokymosi ir įsiminimo procesus
2015 04 06 19:37Indianos universiteto (JAV) Bloomington Menų ir Mokslų koledžo profesorė Linda Smith kartu su komanda atliko tyrimą, kuris parodė, jog žmogaus kūnas atlieka svarbų vaidmenį mokantis daiktų pavadinimus.
Epigenetinės robotikos srityje dirbantys mokslininkai bando sukurti robotus, kurie mokosi ir vystosi kaip vaikai, sąveikaudami su juos supančia aplinka. Tokio roboto sukūrimas gali padėti geriau suprasti kaip funkcionuoja jaunų žmonių smegenys. Mokslininkas Anthony F. Morse pritaikė ankstesnio L. Smith tyrimo rezultatus ir sukūrė besimokantį robotą. Mokslininkai atliko keletą eksperimentų su A. F. Morse robotais, kurie yra užprogramuoti priskirti objektui pavadinimą pagal kylančia asociaciją tarp objekto ir kūno pozos.
Viename eksperimente robotui pirmiausia buvo jo kairėje parodomas ir įvardijamas objektas, vėliau kitas objektas – dešinėje. Robotas pasisukdavo į tą pusę, kurioje būdavo rodomas objektas ir pakartodavo pavadinimą. Ši procedūra pakartota keletą kartų, kad būtų sukurta asociacija tarp objekto ir roboto pozicijų. Vėliau objektai buvo rodomi tose pačiose vietose, tačiau nebebuvo įvardijami. Tada objektai buvo pristatomi skirtingose vietose ir vėl įvardijami. Tokiu būdu robotas pasisukdavo link objekto ir jo siekdavo. Taip susiformavo asociacija tarp objekto ir jo pavadinimo. Deja, kai objektas buvo pateikiamas kartu su kitu objektu toje pačioje vietoje, robotas neteisingai įvardindavo reikiamą objektą.
Vėliau eksperimentai buvo atlikti su 12–18 mėnesių vaikais. Rezultatai skyrėsi tik truputį, tačiau kūno pozos svarba, mokantis daiktų pavadinimus, taip pat buvo pastebėta. Šie eksperimentai padėjo nustatyti kūno pozicijos vaidmenį gebėjimui priskirti pavadinimus atitinkamiems objektams. Buvo pastebėta, jog kūno pozos nuoseklumas ir erdvinis atstumas iki objekto turėjo svarbią reikšmę sėkmingai priskiriant pavadinimą objektui, kai jis buvo parodytas ir įvardintas.
Jau keletas tyrimų įrodė, kad objektų įsiminimas yra glaudžiai susijęs su jo vieta. Tačiau, L. Smith teigimu, nė vienas ankstesnis tyrimas neparodė, kad kūno pozicija taip pat turi įtakos objektų įsiminimui. Tyrimo autorė sako, kad atlikti eksperimentai gali paskatinti mokslininkus atlikti naujus tyrimus, siekiant tiksliau nustatyti kaip mūsų pažinimas yra susijęs su kūnu. Eksperimentai taip pat gali pasitarnauti raidos sutrikimų tyrimuose.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Intelektualūs robotai – mokymas prieš programavimą
2015 04 04 08:43Robotai negali būti programuojami, juos reikia mokyti? Tokią idėją straipsnyje apie sumanių robotų integraciją į visuomenę, portale „Gigaom“, pateikė žurnalistas Derrick Harris. Autorius rašo, jog dabartinės robotų kūrimo, tobulinimo bei pritaikymo visuomenėje tendencijos verčia manyti, kad esame robotų technikos renesanso viduryje, kupiname perspektyvų. „Šiandienos robotai nebėra tik standūs autonominiai gaminiai, sukurti atlikti vieną konkrečią užduotį be didelės žmonių pagalbos. Priešingai, dabarties robotai yra neįtikėtinai dinamiškos mašinos, kurios ne tik sugeba mokytis iš savo patirties, bet ir gali būti suprojektuotos taip, kad gebėtų bendradarbiauti su žmonėmis kolektyve. Egzistuojantys (arba kuriami) komerciniai gaminiai, tokie kaip „Jibo“, „Baxter“ ar „Amazon Echo“ – trys gerai žinomi pavyzdžiai, apibrėžiantys robotų kūrimo potencialą ir primenantys, jog tai, tik evoliucijos pradžia“, – rašo D. Harris.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/49257/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Vaikai ir robotai kartu mokosi rašyti
2015 04 03 08:40Šveicarijos EPFL universiteto mokslininkai sukūrė mokymo sistemą, kurią pavadino „CoWriter“. Programos tikslas yra padėti vaikams įtvirtinti bei pagerinti rašymo įgūdžius. Programa buvo pristatyta Portlande (JAV) vykusioje Žmonių ir robotų sąveikos konferencijoje.
Programa sukurta mokymosi, mokant kitą, principu, kuris naudojamas pedagogikoje. Kuomet vaikai susiduria su sunkumais rašydami, jie gali greit prarasti pasitikėjimą savo jėgomis, nuleisti rankas ir prarasti motyvaciją toliau mokytis. Tačiau, kai mokiniai atsiduria mokytojo vietoje ir perduoda turimas žinias kitiems, jie gali atgauti motyvaciją ir pasitikėjimą savimi.
Vienas iš programos „CoWriter“ kūrėjų, Séverin Lemaignan, sako, kad pagrindinis programos kūrimo tikslas buvo išrasti mokymo priemonę robotą, atliekantį bendraamžio, kurį reikia pamokyti, vaidmenį. Robotas žino mažiau netgi už prasčiausią mokinį klasėje, todėl kiekvienas vaikas turi galimybę mokytis, mokydamas robotą.
Mokslininkai sukūrė progresyvius rašymo algoritmus ir pritaikė juos jau anksčiau sukurtam robotui humanoidui. Šių algoritmų dėka robotas gali rašyti žodžius rašytinėmis raidėmis, darydamas klaidas, o laikui bėgant tobulėja. Algoritmai sukurti remiantis duomenų baze, kurioje sukaupti rašysenos pavyzdžiai ir klaidos, kurias vaikai dažnai daro besimokydami rašyti. Robotą galima užprogramuoti ir taip, kad jis keltų konkrečius sunkumus mokiniui, pavyzdžiui, netiksliai rašytų P raidę, kad mokinys turėtų ją pataisyti ir taip tobulintų konkrečios raidės rašymą.
Sistema „CoWriter“ yra tik mokymo programos prototipas, tačiau ji jau buvo išbandyta pradinėje mokykloje, pamokose su maždaug 70 mokinių, kurių amžius svyravo nuo 6 iki 8 metų. Programa taip pat buvo išbandyta ir individualiai su 6 metų vaiku. Vaikas turėjo valandos trukmės užsiėmimus su robotu kartą per savaitę visą mėnesį. Mokslininkai planuoja greitu metu atlikti tyrimus, kurie padės įvertinti programos efektyvumą mokymosi procese ir mokinių progresą, naudojimo paprastumą bei pritaikymą labiau specializuotose srityse, tokiose kaip kalbos terapija.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Sawyer“ – naujas bendradarbiaujantis robotas
2015 04 02 16:15
Pramoniniai robotai šiandien vis dar negali savarankiškai atlikti apie 90 procentų darbų, atliekamų fabrikuose. Šiuos darbus atlieka žmonės arba jų prižiūrimi robotai.
Bostono (JAV) įmonės „Rethink Robotics“ mokslininkai sukūrė naują bendradarbiaujantį robotą, kurį pavadino „Sawyer“. „Sawyer“ yra nepaprastai lankstus, tiksliai, efektyviai ir saugiai užduotis atliekantis robotas. Roboto kūrėjai sako, jog tai revoliucinis išradimas, kadangi jo pritaikymas pramonėje gali atverti daug galimybių plėsti robotų atliekamas užduotis, palengvinti žmonių darbą bei pagreitinti gamybos procesą.
Robotas turi didžiulę ranką, kurios „sąnariuose“ įrengti jėgos jutikliai. Jis taip pat turi ekraną su didelėmis išraiškingomis akimis – tai išskirtinis roboto bruožas. Ekranas skirtas komunikuoti su žmonėmis. Robotas turi dvi kameras – vieną ekrane, kitą ant „riešo“. Ekrano kameroje įrengta regos sistema, o ant jo „riešo“ įtaisyta „Cognex“ kamera, kurios dėka robotas gali persiorientuoti, keisdamas savo poziciją, siekdamas tiksliai atlikti užduotis.
Robotas sveria vos 19 kg, turi 7 laisvės laipsnius ir gali pasiekti objektus esančius 1 metro (1026 mm) atstumu nuo jo. Šios ypatybės leidžia robotui laisvai manevruoti net ir siaurose, ankštose erdvėse. Robotas veikia su programine įranga „Intera“, kurios dėka gali greitai ir lengvai mokytis atlikti įvairias užduotis ir nesunkiai prisitaiko prie realių aplinkos sąlygų ar medžiagos, su kuria dirba, ypatybių.
„Sawyer“ sugeba tiksliai dirbti su įrenginiais net keičiantis jų pozicijoms. Tai įgalina robotą efektyviai dirbti pusiau struktūrizuotoje aplinkoje. Robotas gali mokytis naudodamasis vien kontekstu, o ne koordinatėmis, kaip anksčiau sukurti panašūs robotai. Tai palengvina roboto ir žmonių bendradarbiavimą, kadangi net ir žmonės, neturintys žinių apie programavimą, gali kurti ir modifikuoti roboto programas.
Planuojama išleisti ribotą kiekį robotų „Sawyer“ į prekybą jau šių metų vasarą Šiaurės Amerikoje, Europoje, Kinijoje bei Japonijoje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
FLOBOT – grindis plaunantys robotai
2015 04 02 08:08Europos mokslininkų komanda vykdo projektą, kurio siekis – sukurti grindis plaunančius autonominius robotus, vadinamus FLOBOT. FLOBOT – tai didžiulės autonominės grindis plaunančios mašinos, kurios valys prekybos centrus, oro uostus ir kitas dideles, reguliariai valomas patalpas. Projektą koordinuoja Kipro tyrimų ir inovacijų centras – CYRIC. Projektą remia Europos Komisija pagal programą „Horizon 2020“.
Linkolno universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai kuria roboto programinę įrangą. Universiteto profesorius Tom Duckett, Linkolno Autonominių sistemų tyrimų centro direktorius, pabrėžia, kad pagrindinė projekto idėja yra sukurti profesionalius aptarnaujančius robotus, dirbančius kasdienėje mūsų aplinkoje, kurie teiktų pagalbą ir atliktų kasdienes užduotis, varginančias žmones.
Planuojama sukurti tokį robotą, kuris galėtų būti įjungiamas, programuojamas ir valdomas rankiniu būdu, tačiau galėtų efektyviai dirbti ir savarankiškai.
Pagrindinis tyrėjas iš Linkolno universiteto, Linkolno Autonominių sistemų tyrimų centro narys, dr. Nicola Bellotto, sako, jog komandos tikslas yra užprogramuoti FLOBOT taip, kad jis aptiktų aplink vaikščiojančius žmones ir jų išvengtų, o taip pat įvertintų pagrindines žmonių judėjimo trajektorijas, kadangi jų analizavimas gali padėti nuspėti kurios patalpos vietos bus purviniausios.
Mokslininkai modifikuos jau sukurtas valymo sistemas taip, kad jos veiktų autonomiškai. Taip pat jose įtaisys naujus sensorius, lazerinį diapazono ieškiklį bei 3D kamerą, padėsiančią aptikti žmones. Technologijos, kurios buvo sukurtos Linkolno Autonominių sistemų tyrimų centre, pagaliau bus pritaikytos kuriant tikrą produktą, galintį labai palengvinti kasdienį žmonių gyvenimą.
Grindų valymas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nesudėtinga užduotis. Robotas, atliekantis šį darbą turi būti lengvai nustatomas ir programuojamas, veikti autonomiškai, saugiai dirbti tarp žmonių ir įvairių daiktų, sąveikauti su darbuotojais. Mokslininkai tikisi, jog jau greitai pavyks sukurti FLOBOT prototipą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Japonai sukūrė kelionei į Mėnulį skirtą robotą
2015 04 01 19:09Japonijos konstruktoriai ruošiasi išsiųsti pirmąjį privačiomis lėšomis sukurtą robotą į Mėnulį.
Takeshi Hakamada vadovauja komandai, kuri skuba sukurti robotinį roverį, skirtą Mėnulio paviršiaus tyrinėjimams. Robotas varžysis „Lunar XPRIZE“ konkurse, kurį organizuoja kompanija „Google“. Šio iki kitų metų pabaigos truksiančio konkurso tikslas – paskatinti privačias kompanijas bei mokslininkų komandas skirti daugiau dėmesio kosmoso tyrinėjimams bei tam skirtų technologijų kūrimą.
Japonų komanda „Hakuto“, pavadinta pagal legendinį Japonijos folkloro baltąjį Mėnulio kiškį, sudaryta iš maždaug 40 narių. Komandos gretose yra ir inžinierių, ir verslininkų.
Hakamados teigimu, kuriant šį Mėnulio tyrimams skirtą robotą, siekiama parodyti, jog kosmoso tyrinėjimai yra įmanomi ir be valstybinio finansavimo. Jeigu „Hakuto“ komandai pasiseks, į kosmoso verslą įsitrauks daugybė žmonių, o tai reikš technologinių inovacijų pažangą.
Hakamada buvo įkvėptas „Žvaigždžių Karų“ filmų ir norėdamas kurti erdvėlaivius baigė aukštąją mokyklą Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Studijų metu jis išmoko kurti rinkoje paklausias technologijas ir pakeitė savo karjeros kryptį, norėdamas teikti paramą inžinieriams iš verslo vadybininko pozicijos. Grįžęs į Japoniją jis įkūrė konsultavimo firmą.
Prieš šešerius metus jis sužinojo apie „Lunar XPRIZE“ konkursą. Nors jis ilgai dvejojo prieš nuspręsdamas jame dalyvauti, rūpindamasis dėl konkurso išlaidų ir pelningumo, tačiau galimybė išsiųsti savo kūrinį į kosmosą pakeitė Hakamados nuomonę ir jis subūrė „Hakuto“ komandą.
Komandos vis dar konstruojamas Mėnulio roveris gali laisvai važiuoti smėliu bei šlaitais. Anot komandos vadovo, jų kuriamame robote panaudos geriausios pasaulyje technologijos.
Hakamados teigimu yra daugybė dalykų, su kuriais jis norėtų dirbi ateityje – nuo kelionių į kosmosą iki ten esančių išteklių eksporto. Tačiau, dabar visas dėmesys skiriamas „Google Lunar XPRIZE“ konkursui.
Pagrindinis šio konkurso prizas – 30 milijonų JAV dolerių. Jį gaus pirmoji komanda, kuriai pavyks sukurti komercinį robotinį aparatą, galintį nusileisti Mėnulyje, nufotografuoti bei nufilmuoti jo paviršių bei saugiai sugrįžti į Žemę. Kol kas šio konkurso lydere laikoma JAV įsikūrusi „Moon Express“ komanda.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Gerų įpročių formavimui – mieli, mažyčiai robotai
2015 04 01 08:08Siekti naujo tikslo ir iš tiesų pakeisti gyvenimą nėra lengva. Tam reikia daugiau, nei sportinės apyrankės ar išmaniojo telefono programėlės.
Jeigu įsigijote naujutėlaitę ir madingą sportinę apyrankę, labai tikėtina, jog po kurio laiko ji amžiams liks gulėti stalčiuje. Galbūt jos problema ta, kad ji nėra pakankamai miela? Naujasis, „tamagochi“ žaislą primenantis robotas, paremtas idėja, jog norint, kad technologijos padėtų jums formuoti naujus įpročius, turite būti prie jų emociškai prisirišę.
Anot Kaylos Matheus, MOTI, įmonės kuriančios mielus inovatyvius prietaisus, įkūrėjos, pažvelgus į dėvimos elektronikos pardavimus, matomas didelis nuosmukis. Matheus teigimu, neužtenka, kad prietaisas tik pateiktų duomenis. Žmogui reikia kur kas daugiau.
MOTI, kaip ir kiti panašūs įrenginiai, renka duomenis apie žmogaus elgseną, tačiau taip pat jis yra tarsi mažas robotinis draugas. Prieš pradedant tam tikrą veiklą, kurią norite paversti savo įpročiu, paspaudus mygtuką MOTI ima linksmai žybčioti ir skleisti džiugus garsus. Tai gan paprasta technika, tačiau kūrėjos teigimu, ji gali padėti sukurti emocinį ryšį.
Pirmieji roboto bandytojai buvo du vyriškiai, kurie laikui bėgant pamilo šiuos robotus. Anot kūrėjos, ją itin sudomino, kaip jie atsiliepė apie savo elektroninius pagalbininkus. Kalbėdami apie robotus jie naudojo žodžius „jis“ arba „ji“ – o to niekad nepastebėta, kalbant apie dėvimą elektroniką. Matheus suvokė, jog tarp jos sukurtų mielų robotų ir jų bandytojų užsimezgė emocinis ryšys.
Ne taip kaip programėlė išmaniajame telefone, kurią galima ignoruoti ar net ištrinti, mažasis robotas savo ekrane nuolat primins apie tai, ką turite padaryti. Matheus teigimu, tai tarsi simbolinis tikslo įsikūnijimas, kuris taip pat yra itin mielas.
Vienas iš naujausių šio roboto bandytoju, su kuriuo dirbo Matheus, siekė išsiugdyti įprotį per dieną išgerti mažiausiai aštuonias stiklines vandens. Jis pasidėjo MOTI ant savo rašomoje stalo darbe, už kurio nuolat sėdėdamas vis pamiršta reguliariai atsigerti vandens. Matheus teigimu, dėl to, kad robotas yra fizinis objektas, jis staiga tampa aplinkos detale, duodančia ženklą. Žvelgiant į kompiuterio ekraną karts nuo karto žmogaus žvilgsnis nuslysta link MOTI ir taip jis prisimena savo tikslą.
Kiekvieną kartą išgėręs vandens stiklinę, jis spusteli mygtuką ir robotas ima skleisti linksmus garsus bei žybsėti, tuo pačiu parodydamas kiek dar liko išgerti stiklinių. Nors gali atrodyti, jog toks robotas turėtų trikdyti ir nervinti vyriškio bendradarbius, tačiau nutiko priešingai. Jie, sužinoję apie jo naujo įpročio formavimą, ėmė vyrą palaikyti, pasveikina jį, vos tik jis išgeria stiklinę vandens. Taip pat bendradarbiai ėmė domėtis robotu, jiems patiems knieti jį paspausti. Robotas padeda patraukti kitų žmonių dėmesį bei pradėti pokalbį apie siekiamą tikslą. Parama iš aplinkinių yra ypač svarbi norint išsiugdyti naują įprotį.
Mintis sukurti panašų robotą kilo, kai Matheus patyrė kelio traumą ir turėjo kasdien daryti kojos tempimo bei jėgos pratimus. Kasdieninė 30 minučių mankšta jai labai įgriso, nors kitose gyvenimo srityse jai motyvuoti save sekėsi itin gerai.
Ji pradėjo domėtis už įpročių formavimo slypinčiu mokslu ir suvokė, kad galavimasis, siekiant išsiugdyti naują įprotį, yra universali problema. Anot roboto kūrėjos, egzistuoja svari priežastis, kodėl tik 8 procentai amerikiečių išpildo savo Naujųjų Metų nakties pažadus.
Nors sportiniai laikrodžiai bei įvairios programėlės puikiai atlieka savo darbą, pateikdami įvairius duomenis bei progreso statistiką, Matheus teigimu, jos sukurtas robotas užpildo trūkstamą motyvacijos spragą. Jis taip pat gali būti prijungtas prie kitos elektroninės įrangos, bei sekti jos fiksuojamus duomenis. Keičiantis jūsų elgsenai, MOTI taip pat evoliucionuoja.
Matheus teigimu, MOTI perpranta jūsų dienotvarkę. Jeigu nuklydote nuo savo plano, robotas apie tai informuos jus. Ne taip kaip su programine įranga, kurios žinutes paprasčiausiai galite panaikinti, MOTI nuliūs arba supyks. Studijuodamas žmogaus elgseną, robotas nusprendžia, kas labiausiai jį motyvuoja, pavyzdžiui, piktas cypimas.
Matheus sukurtas MOTI prototipas dalyvauja kompanijos „Google“ organizuojamoje „30 savaičių“ programoje – dizaineriams skirtame inkubatoriuje. Dabar ji ieško 50 beta versijos bandytojų, kurie norėtų išmėginti jos prietaisą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Kosmose pabuvojęs robotas pateko į Guinnesso rekordų knygą
2015 03 31 19:16Robotas „Kirobo“, neseniai grįžęs į Japoniją iš Tarptautinės kosmoso stoties, oficialiai pateko į Guinnesso rekordų knygą. Jis tapo pirmuoju robotu, Žemėje likusiems specialistams papasakojusiu, ką matė, ir pirmuoju robotu, pabuvojusiu taip toli nuo mūsų planetos.
Inf. šaltinis: DELFI.TV