Rusija ginklų parodoje pristatys savo robotų armiją
2015 04 14 21:18Rusijos Gynybos ministerija ruošiasi viešai pristatyti savo kuriamus nepilotuojamų karinių transporto priemonių bei robotų projektus.
Anot Rusijos Gynybos ministerijos „Mokslinio Robotechnikos Plėtros Centro“, naujausi Rusijos pasiekimai, kuriant nepilotuojamas oro ir vandens dronus, o taip pat ir karinius robotus, bus rodomi šį birželį, šalia Maskvos vyksiančioje parodoje „Armija 2015“.
Renginio metu bus pristatoma daugiau nei 5 000 įvairių Rusijos karinių gaminių bei technologijų. Taip pat kai kurių šių karinių prietaisų veikimas bus demonstruojamas gyvai.
Nors dar tiksliai nežinoma, kas renginio metu bus pristatinėjama, tačiau Rusijos Gynybos ministerija jau ankščiau paskelbė apie kelis nepilotuojamų skraidyklių projektus. Rusija yra pareiškusi, norinti, kad 70 proc,. jos karinės įrangos iki 2020-ųjų metų atitiktų „modernios“ įrangos standartus. 2010-aisiais tokios įrangos Rusijoje buvo tik 10 proc.
Vienas iš tokių prietaisų, tai nuotoliniu būdu valdomas raketų ugnies sistema „Platform-M“, kuri buvo pristatyta mažiau nei prieš metus ir, teigiama, jau naudojama Rusijos ginkluotųjų pajėgų. Be įvairių tipų raketų, prietaisas taip pat gali būti apginkluotas granatsvaidžiu arba kulkosvaidžiu.
Rusija taip pat ruošiasi savo „terminatoriaus“ išvaizdos roboto „Avataro“ bandymamas. „Avataras“ jau buvo viešai pristatytas, o jo veikimą stebėjo Vladimiras Putinas. Robotas sugebėjo iš lėto važiuodamas keturračiu apsukti nedidelį ratą trasa.
Rusija taip pat kuria robotus, vadinamus „pionieriais“, kurių paskirtis – nuo minų išvalyti takus pėstininkams. Vienas jų – robotas „Uran 6“. Kita panaši platforma „Uran 14“ taip pat gali būti naudojama gaisrų gesinimui bei nuolaužų šalinimui.
Rusijos Kursko universiteto studentai kuria Gynybos Ministerijai skirtą povandeninį žvalgybos robotą. Šią vasarą bus pradėti jo bandymai, o jo masinė gamybą planuojam rudenį.
Viena iš jau išbandytų technologijų – tai „Orlan-10“ apžvalgos dronas. Rusijos karinės įrangos gamintoja Rostec pranešė dirbanti ties amfibiniu dronu „Čirok“, galinčiu dideliais atstumais gabenti raketas bei aviacines bombas.
Rostec taip pat praėjusio mėnesio pradžioje paskelbė kurianti įrangą, kuri leis ant žemės esantiems kariams greitai gauti informaciją iš žvalgybos dronų. Tai padės kariams lengviau orientuotis mūšio lauke. Ši įranga bus integruotą į kareivių uniformas. Projektas pavadintas „Ateities Kario“ vardu.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Šimpanzė numušė ją suerzinusį droną
2015 04 14 16:17Atvejai, kai ore skriejančius dronus atakuoja paukščiai, nėra itin reti. Regis, dabar dronams teks saugotis ir šimpanzių.
Jeigu skraidinate savo droną, geriau to nedarykite virš šimpanzių aptvaro. Jos gali supykti ir numušti jį pagaliu.
Būtent taip ir nutiko, kai vienas olandas sumanė virš zoologijos sode įrengtos šimpanzių teritorijos paskraidinti savo filmavimo kamera aprūpintą droną. Viena iš šimpanzių nusprendė, jog jai jau gana visur zujančio ir jos gentainių ramų gyvenimą savo zvimbimu trikdančio drono.
Šį Arnheme (Olandija), Royal Burger Zoologijos sode įvykusį incidentą pavyko užfiksuoti drono kamerai. Kol dronas skriejo nedideliame aukštyje, viena iš šimpanzių įkopė į medį ir numušė jį su ilga šaka. Šiam nukritus ant žemės, šimpanzės apspito droną ir tikrino, ar tikrai jį pribaigė.
Zoologijos sodo atstovų teigimu, po šimpanzės smūgio ir tėškimosi į žemę dronas buvo visiškai sugadintas, tačiau drono filmavimo kamera liko nepažeista ir išsaugojo šio linksmo nutikimo įrašą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Kvantinės kompiuterijos galimybės kosminėse kelionėse ir robotikoje
2015 04 14 09:02Kvantinė kompiuterija buvo atrasta prieš daugiau nei trisdešimt metų, tačiau nepaisant to, kvantinio programavimo galimybės vis dar yra ankstyvoje stadijoje, reikalaujančioje pažangos.
Žinoma, novatoriškos organizacijos, pavyzdžiui, tokios kaip „Google“, ieško metodų kaip patobulinti ir pritaikyti kvantinį programavimą įvairiems technologiniams procesams, kurių įgyvendinimui įprasti šių dienų kompiuteriai yra per silpni.
Kvantinio programavimo potencialą aiškiai suvokia ir organizacija NASA, kuri pasitelkusi „D-Wave“ kvantinio programavimo mechanizmus atlieka tyrimus, susijusius su kelionių kosmoso erdvėje gerinimu, oro eismo kontrolės stiprinimu bei ieško būdų kaip pagerinti robotų veikimą, kad modernūs įrenginiai būtų pajėgus vykti į tolimas galaktikas.
Esminis kvantinės kompiuterijos faktorius – kvantiniai bitai (arba kubitai) saugoja dvi bazines reikšmes 0 ir 1, bei jų „kvantinę superpoziciją“ tuo pat metu. Tai – neįtikėtinas galios potencialas, su kuriuo šiandienos kompiuterinės sistemos negali lygintis. Tikslingas kvantinės kompiuterijos potencialo panaudojimas suteiktų galimybė atlikti tokias sudėtingas programavimo misijas, kurios naudojant „mūsų laikų“ kompiuterius užtruktų dešimtmečius, šimtmečius arba išvis nebūtų įmanomos.
Robotų technikoje NASA kvantinį programavimą siekia pritaikyti dirbtinio intelekto pažangos kėlime, laiko planavimo automatizacijos atžvilgiu. Organizacija planuoja siųsti robotus į tolimas misijas kosmose, kurių metu „realaus laiko“ komunikacija tarp roboto ir operatoriaus nėra įmanoma. Vis dėlto pasitelkus kvantinę optimizaciją, mokslininkai gebėtų sudaryti objektyvias prognozes iš anksto, tokiu būdu numatant robotų misijų kryptį.
„Mes galvojame apie kelias misijas, kuriose norėtume matyti robotų veiklą skirtingose planetose, tačiau šie robotai turėtų patys koordinuoti savo veiklą, pavyzdžiui, atlikti nusileidimą be „realaus laiko“ komunikacijos“, – spaudai sakė NASA tyrimų centro mokslo operacijų vadovas Davide Venturelli.
Vienas iš esminių kriterijų, dėl kurio robotai dažniausiai nėra pajėgus vykti į tolimas keliones kosmose, yra baterija, o tiksliau – energijos trumpalaikiškumas. Žinoma, didinti baterijos galią yra svarbu, tačiau nešvaistyti turimos energijos – taip pat. Būtent todėl kvantinės kompiuterijos pritaikymas sumanių robotų programose padėtų išvengti bereikšmių procesų, švaistančių baterijos išteklius. Robotai „tiesiog“ sugebėtų planuoti ir susidėlioti prioritetus.
„Robotai turi žinoti koks grafikas jiems yra geriausias, jie turi suprasti ar turės pakankamai laiko įsikrauti, taip pat suvokti, kada eiti į regioną, kuriame tvyro tamsa, regioną, kuriame galbūt yra vandens. Mes turime visa tai numatyti“, – teigė D. Venturelli.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Naujos kartos lydytas metalas – reikšmingas žingsnis formą keisti galinčių robotų link?
2015 04 13 15:31Naujos kartos lydytas metalas suteikia vilčių, kad į T-1000 iš „Terminatoriaus“ filmų panašūs robotai kada nors tikrai taps realybe. Lydytas metalas gali keisti formą, kai per jį perleidžiama elektros srovė. Šis daug žadantis atradimas labai džiugina kinų mokslininkus. Metalas „susiurbia“ aliuminį, susidaro vandenilio burbulai ir išlydytas metalas gali savarankiškai judėti.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Interneto dronas „SkyOrbiter“ atliko savo pirmąjį bandomąjį skrydį
2015 04 13 08:18Portugalijos bendrovė „Quarkson“ pranešė apie pirmąjį sėkmingą „SkyOrbiter“ bandymą. Šie dronai užtikrins prieigą prie interneto retai apgyvendintų, atokių ir sunkiai pasiekiamų regionų gyventojams.
Panaši idėja jau yra žinoma iš „Google“ ir „Facebook“ projektų – nepilotuojamuose orlaiviuose įmontuojama speciali įranga, kuri suformuoja belaidžius duomenų kanalus. Dronai, gaudami energiją iš saulės kolektorių, ore gali išlikti daugelį mėnesių ar net keletą metų.
„Quarkson“ planuoja sukonstruoti keletą „SkyOrbiter“ modelių su nuo 25 iki 75 metrų sparnų pločiu. Žemesnės klasės modeliai galės veikti iki 3 500 metrų aukštyje, pažangesni – iki 22 tūkst. metrų.
Pirmiesiems bandymams buvo naudojama sumažinta būsimų dronų versija su 5 metrų sparnų pločiu ir jo didžiausias skrydžio aukštis neviršija 100 metrų. Aparate buvo įmontuota Wi-Fi įranga, kurios siunčiamus signalus gaudė antžeminė antena.
„Quarkson“ teigimu, bandymai įrodė koncepcijos gyvybingumą. Galutinė nepilotuojamųjų orlaivių versija galės būti naudojama perduoti duomenis nelicencijuotuose dažnių diapazonuose arba antrosios, trečiosios ir ketvirtosios kartų koriniuose tinkluose (gavus leidimą). Gamintojas pažymi, kad gavus pakankamą finansavimą, komercinė dronų gamyba gali būti pradėta per 4–6 mėnesius.
Inf. šaltinis: TopCom.lt
„Fotokite“ – dronas su pavadėliu
2015 04 12 21:18Norint dronu užfiksuoti įspūdingus kadrus iš oro, pirmiausia reikia įvaldyti pačią robotinę skraidyklę. Robotikos kūrėjas Sergėjus Lupašinas sugalvojo, kaip apeiti šį žingsnį. Jo sukurta „Fotokite“ (liet. Foto-aitvaro) koncepcija – tai pavadėliu prilaikomas kvadrokopteris. Lupašinas tikisi, kad jo idėja susidomės žurnalistai. Toks drono valdymas leistų jiems kitu kampu pažvelgti į naujienų pateikimą.
Žiniasklaidos pramonė jau seniai įžvelgė milžinišką dronų fotografijos ir filmavimo potencialą. Pastaruosius keletą metų naujienų kompanijos visame pasaulyje, tarp kurių yra ir tokios milžinės kaip BBC ir CNN, vis dažniau pasitelkia bepilotes skraidykles naujienų reportažų kūrimui. Pavyzdžiui, BBC panaudojo dronus fiksuodama įvairiausius vaizdus – nuo Aušvico koncentracijos stovyklos bei 50 dienų trukusių mūšių Gazos ruože iki Niujorko Naujų metų nakties fejerverkų.
Tačiau nepaisant įspūdingų kadrų fiksavimo galimybės, norint droną pakelti į orą bei jį tinkamai valdyti, tam būtinas apmokytas pilotas. Lupašinui kilo idėja pritvirtini skraidyklė prie ko nors tvirtai stovinčio ant žemės.
Kūrėjo teigimu, išmokti naudotis „Fotokite“ sistema galima vos per penkias minutes. Vietoje treniravimosi naudotis vairalazde ar pulteliu, vartotojui tereikia laikyti droną už pavadėlio, tarsi šunį. Pasukus pavadėlio rankeną 90 laipsnių kampu, pasisuks ir „GoPro Hero 4 Black Edition“ kamera aprūpintas dronas. Jis seks žmogų visur, kur tik šis eitų. Pakilusį į orą droną taip pat galima valdyti išmaniuoju telefonu arba planšetiniu kompiuteriu.
Drono laikymas už pavadėlio turi keletą privalumų. Jungtis tarp žemės ir drono reiškia, kad nebereikia rūpintis dėl skraidyklės baterijos veikimo laiko. Elektros energiją dronui galima perduoti pavadėlyje esančiu laidu. Taip pat už pavadėlio laikomas dronas turėtų šiek tiek nuraminti tuos, kurie nuolat kalba apie bepiločių skraidyklių keliamus pavojus. Pavadėlį turintis dronas net galėtų „apeiti“ aviacijos reguliacijos normas.
„Fotokite“ prototipus jau išbandė BBC, „National Geographic“ bei „Al Jazeera“, tačiau kompanija nepraneša, kada prietaisas pasirodys prekyboje ir kokia bus jo kaina.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dronas, kurio „smegenis“ atstoja išmanusis telefonas
2015 04 10 16:36Kompanija „Qualcomm“ kartu su Pensilvanijos universitetu „UPenn“ parodoje CES 2015 pristatė kvadrokopterį, kuris valdomas išmaniuoju telefonu. Įdomu tai, kad naujasis dronas neturi GPS, o veikia tik bortinių algoritmų ir matymo sistemos dėka.
Vienintelės drono elektroninės drono dalys – tai jo sraigtus sukantys varikliai bei akumuliatorius. Visa „protinga“ kvadrokopterio aparatūra valdoma išmaniuoju telefonu, kuriame veikia „Android“ operacinė sistema, turinti procesorių „Qualcomm Snapdragon“. Tai nėra specialus prietaisas, pavyzdžiui, kaip projektas „Tango Google“, kurį „UPenn“ tyrėjai panaudojo demonstracijoje praėjusiais metais.
Tai puikus pavyzdys to, kaip toli pažengė išmanieji telefonai: jie savo darbiniais pajėgumais varžosi su kompiuteriais, o taip pat turi standartinius įrankių paketus (pavyzdžiui, giroskopus, akselerometrus ir plataus matomumo kameras). Šių funkcijų dėka, išmanieji telefonai yra idealus ir pigus būdas atstoti robotų „smegenis“. Daugelis CES 2015 parodos lankytojų buvo sužavėti šiuo dronu, pamatę, kaip sudėtinga platforma valdoma paprastu vartotojišku prietaisu.
Pensilvanijos universiteto „UPenn“ komandos vadovas Vijay Kumaras pasakoja apie tolimesnius darbus: „Ateityje mes norėtume sukurti mažesnius, protingesnius ir greitesnius robotus. Kuriant mažesnius prietaisus, padidėja jų pritaikymo galimybės. Šiandieną jūs turite vieną išmanųjį telefoną, o rytoj pamatysite eilę skraidančių išmaniųjų telefonų. Štai kokia kryptimi mes dirbame šiuo metu“.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Kursko mokslininkai kuria povandeninius robotus-žvalgus
2015 04 09 09:32Rusijos mokslininkai šią vasarą ketina atlikti bandymus su bepiločiu povandeniniu robotu-žvalgu ir jau rudenį pradės kurti tokių aparatų seriją. Apie tai pranešė Kursko Pietvakarių Valstybinio universiteto robotikos laboratorijos vadovas Andrejus Jacunas.
Universiteto komanda jau yra pasiruošusi testiniams bandymams. Robotas kainuos apie 100 000 rublių. Robotų paslaugomis galės naudotis ekstremalių situacijų ministerija, gynybos ministerija ir stambios įmonės.
„Pagrindinė šio projekto idėja – sukurti tokį prietaisą, kuris sugebėtų autonomiškai judėti hidrosferoje ir stebėti vandens telkinius, – pabrėžė Jacunas. – Vasarą atliksime bandymus, o rudenį pradėsime gamybą.“ Šis povandeninis robotas – tai antroji aparato versija. Pirmasis, ir vienintelis egzempliorius, buvo specialiai sukurtas vienai Kursko įmonių.
„Tai bus nauja versija, – sako mokslininkas. – Į robotą integruoti rotaciniai varikliai, kurie gerokai padidina manevringumą. Jis galės greitai panerti ir išplaukti, lengvai manevruoti.“ 1,5 m ilgio ir 40 kg svorio robotas vandenyje galės judėti iki 3 m/s greičiu. O kamerų, ekologinės apžiūros daviklių, magnetinio lauko ir kitos aparatūros dėka 3–4 valandas galės atlikinėti patikrą 30 m gylyje. Taip pat robotas po vandeniu galės gabenti nedidelius krovinius. Visas šis procesas vyks gylio daviklių ir kliūčių aptikimo dėka, be jokio žmogaus įsikišimo.
Roboto komplektacija gali keistis priklausomai nuo užsakovo poreikių. Mokslininkai sukurs tik korpusą, visą elektroniką, valdymo sistemą, kamerą. Jei klientas norės pridėti radarą ar kitą aparatūrą, tai mokslininkai jį pagamins ir integruos individualiai.
Mokslininkas taip pat paminėjo, kad rusiškų autonominių mažų povandeninių žvalgų analogų rinkoje kol kas nėra. Egzistuoja universitetų ir kompanijų eilė, kurios gamina panašius didelius povandeninius aparatus Maskvoje, Vladivostoke ir Sankt-Peterburge. Anot mokslininko, žemos kainos ir optimalių techninių charakteristikų dėka Kursko universiteto sukurti robotai užims svarbią vietą Rusijos robotikos rinkoje. Roboto kaina sieks 100 tūkstančių rublių (apie 1600 eurų). Pasak mokslininko, tai gerokai pigiau nei užsienietiški povandeniniai aparatai naudojami Rusijoje. Pavyzdžiui, Europoje pagamintas Falcon kainuoja kelis milijonus Rusijos rublių.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Kodėl staiga dronai tapo tokie populiarūs?
2015 04 09 01:33„Progresyvių technologijų pažanga labiausiai yra orientuota į kaštų bei dydžio mažinimą, arba tam tikro komponento efektyvumo didinimą. Puikus pavyzdys – baterijos. Prisimenu, kai prieš daugiau nei dešimtmetį, geriausios baterijos buvo NiCad ir NiMH, tačiau jos buvo pernelyg sunkios, kad būtų integruotos į nedidelius dronus (fiksuoto sparno v orlaiviams jos tiko). Šiandien, mes jau turime lengvas, didelio energijos tankio ličio polimerų baterijas, kurios yra pakankamai galingos, nepaisant jų lengvumo. Baterijos svorio problema, tiesą sakant, yra aktualiausias iššūkis susijęs su elektros panaudojimo skrydžių metu tobulinimu“, – „Newsweek“ portale rašo inžinierius Yuan Gao.
Gao informuoja, jog tinkamas dronų sklendimas ore priklauso nuo elektros stabilizavimo sistemų, kurioms būtini akseleromentrai bei giroskopai. Pastarieji tik per paskutiniuosius dešimt metų, išmaniųjų telefonų industrijos dėka, tapo lengvai prieinamais elementais, galimais naudoti robotų technikos potencialo plėtroje. Todėl, anot inžinieriaus, ir suaktyvėjo oro robotų kūrimas. Pagrįsdamas prielaidą Yuan Gao teigia, kad prieš penkis metus efektyvi akselerometrų bei giroskopų sistema kainavo daugiau nei šimtą dolerių, prieš dešimt metų, galbūt net tūkstančius dolerių, o šiandien – tai penkis dolerius kainuojanti įranga.
Vis dėlto stabilumą skrydžio metu užtikrinantys jutikliai nėra vieninteliai elementai, kurių panaudojimo galimybės pasikeitė per pastaruosius dešimtmečius. Mikrokontroleriai, naudojami tinkamai orientacijai garantuoti bei informacijai apdoroti, taip pat buvo žinomi ilgą laiką, tačiau tik visai neseniai jie tapo mažomis, nebrangiomis detalėmis, kurias įmanoma pritaikyti dronų gamybos procese. Kitas aspektas – motorai. Akivaizdu, kad dronams reikalingi itin galingi varikliai, bet tokie įrenginiai dar prieš dešimtmetį buvo labai sunkūs bei gremėzdiški. O jų pritaikymas nepilotuojamų oro transporto priemonių eksploatacijai arba kainavo neįtikėtinai daug, arba buvo ganėtinai nekokybiškas. Verta paminėti ir tai, kad tik per paskutiniuosius dešimt metų pasiektas tinkamas energijos tankio bei efektyvumo santykis, reikalingas rezultatyviam galios panaudojimui motorų veikimo aspektu.
Kokybiškos GPS sistemos taip pat yra mūsų dienų išradimas, suteikęs šansą ne tik atskleisti oro robotų potencialą skrydžių metu, bet ir absoliučiai automatizuoti dronų galimybes.
„Taigi, nepaisant to, jog nebuvo nė vieno revoliucinio naujųjų technologijų atradimo, kuris būtų staiga padaręs dronus „įmanomais“, oro robotų kūrimo progresas tapo daugelio pavienių išradimų pažangos rezultatu“, – teigia inžinierius Yuan Gao.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Pietų Korėja ruošiasi kovai su dronais
2015 04 07 08:01Šiaurės ir Pietų Korėjas skiria demilitarizuotas ruožas. Ši zona yra šių dviejų valstybių karo artefaktas. Tai įtemptai saugoma maždaug 3 kilometrų nekintanti, oficialiai taip ir nesibaigusio karo fronto linija. Nors ši zona statiška, tačiau per daugiau nei prieš pusę amžiaus pasibaigusių kovų laikotarpį technologijos smarkiai žengė į priekį.
Pietų Korėja šiam ruožui ginti pasitelkė naujausias technologijas. Pavyzdžiui, lazerinius daviklius bei robotinius sargybinius, į bet kokį judantį taikinį paleidžiančius kulkų krušą. Nepaisant savo technologinio atsilikimo Šiaurės Korėja ieško naujų būdų, kaip galėtų įveikti šią saugomą zoną. Vienas jų – dronai. Tuo tarpu Pietų Korėja ieško būdu kaip kovoti su Šiaurės Korėjos robotinėmis skraidyklėmis. Vienos rimčiausiai svarstomų priemonių tam yra tinklai.
Dronai gebantys atakuoti kitus dronus – tai neseniai išpopuliarėjusi idėja. Įvairių šalių vyriausybės ir kompanijos ieško būdų, kaip apsisaugoti nuo mažyčių, greitų ir bet kur patekti galinčių robotinių skraidyklių. Nors dažniausiai viešumoje kalbama apie dronų keliamą pavojų žmonių privatumui ir asmeninei erdvei, tačiau vis populiarėjantys ir vartotojams labiau prieinamais tampantys dronai savyje slepia kur kas didesnes grėsmes. Dronai pritaikomi nelegalių siuntų ir kontrabandos gabenimui. Baiminamasi, kad nesunkiai įsigyjami, itin mobilūs ir krovinius gabenti galintys dronai gali būti panaudoti teroristiniams išpuoliams. Kameromis aprūpinti dronai yra idealus įrankis šnipinėjimui. Nenuostabu, kad ieškoma būdų kaip būtų galima apsisaugoti nuo šių naujų grėsmių iš oro.
Vieną idėja pasiūlė kompanija „Rapere“. Ji siūlo kovai su dronu pasitelkti droną. „Rapere“ kuriamas kvadrokopteris sugebės perimti į saugomą teritoriją įskriejusius dronus. Jis pakils virš atakuojamos bepilotės skraidyklės ir išmes laidų ryšulį. Laidai įsipainios į drono sraigtus ir jis tiesiog tėkšis žemėn.
Tuo tarpu Prancūzijoje kita kompanija, „Malou Tech“, kuria dviejų tipų dronų neutralizavimui skirtas bepilotes skraidykles. Pirmoji – tai nedidelis kvadrokopteris-kamikadzė. Jis nukenksmina kitą droną į jį įsirėžęs. Antroji skraidyklė – tai kur kas didesnis dronas, su savimi gabenantis tinklą į kurį susemia kitas skraidykles, tarsi žuvis jūroje. Praėjusį mėnesį Olandijos kompanija „Delft Dynamica“ šią idėją perkėlė į aukštesnį droną. Jos pasiūlyta skraidyklė turi patranką, iššaunančią tinklą į kitą droną.
Korėjos Pažangiojo mokslo ir technologijos institutas kuria dronų būrius, skirtus galimiems nepilotuojamų Šiaurės Korėjos skraidyklių išpuoliams atremti. Žemiau pateiktoje vaizdo medžiagoje, matoma kaip du dronai veikia vieningai neutralizuodami priešo skraidyklę, o taip pat ir ant žemės nutupdo nedidelę atakai skirtą robotinę mašiną.
Pirma, transportui skirtas dronas ant žemės nuleidžia nuotolinio valdymo transporto priemonę. Jį lydi kitų dronų būrys. Robotinei mašinėlei judant į svetimą teritoriją tai pastebi priešo dronai, pasirengę ją neutralizuoti. Tuo tarpu mašinėlę lydintys atakos dronai ima ją ginti ir ant priešo dronų numeta tinklus. Bandymo metu robotinės mašinėlės tikslas buvo pasiekti priešo teritorijoje esantį pripučiamą žaislinį sunkvežimį. Ir tai pavyko padaryti. Mašinėlė pradūrė pripučiamą sunkvežimį ir jis subliuško. Galima manyti, jog realios operacijos atveju, robotinė mašinėlė būtų aprūpinta sprogstamosiomis medžiagomis, kurias atgabentų prie priešininko antžeminio transporto ir jį sunaikintų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt