Robotas, kuris ateityje taps plaukimo treniruočių partneriu
2015 05 06 09:29Tokijo technologijos universitete tyrėjai jau keletą metų kuria ir tobulina robotinę plaukimo mašiną, vardu Swimanoid. Žinoma, tokie robotai dar negali varžytis su Maiklu Phelpsu ar Rūta Meilutyte, tačiau technologijų pažanga dažnai vyksta šuoliais. Žiūrint į japonų sukurtą humanoidinį plaukimo robotą, galima teigti, jog vienas tokių šuolių yra visai ne už kalnų. Jis sukurtas tam, kad padėtų plaukikams treniruočių metu. Portalas „Swim Swam“ pateikia 4 priežastis, kodėl viso pasaulio plaukikai turėtų džiaugtis šiuo robotu.
1. Robotas gali padėti plaukikams gerinti savo plaukimo techniką
Teigiama, jog didžioji dalis žmonių geriau priima vizualines mokymo priemones. Būtent todėl lengviausia mokytis gyvai stebint gerus pavyzdžius. Tiesa, mašinoms imituoti žmogaus judesius nėra lengva, dėl jų nepastovumo. Žmogui neįmanoma idealiai atkartoti kiekvieno judesio. Mūsų rankų mostai keičia savo amplitudę bei intensyvumą mums pavargus. Tuo tarpu robotai niekada nepavargsta. Jie neturi raumenų nei juose besikaupiančių pieno rūgščių. Jie gali nuolatos atlikti tobulus grybšnius vandenyje o tai suteikia robotams potencialą ateityje tapti puikiais plaukimo mokytojais.
2. Robotai galėtų padėti kuriant plaukimo kostiumus
Kadangi robotai gali atkartoti įvairias plaukimo technikas, kūrėjai pasitelkę robotus galėtų tikrinti naujų plaukimo kostiumų hidrodinamines savybes kur kas efektyviau. Robotų veikimui tampant vis labiau realistišku, kostiumų gamintojai galės pasiūlyti vis tobulesnius gaminius.
3. Robotai gali gelbėti skęstančiuosius
Nors vis labiau žvelgiame į poilsiavimo prie vandens saugumą bei daugiau dėmesio skiriama profesionalių gelbėtojų ruošimui, tačiau vis tiek kasmet netenkame daugybės gyvybių dėl nelaimingų atsitikimų vandenyje. Ištobulinti robotai-plaukikai aprūpinti papildoma sensorine įranga bus gerokai pranašesni už žmones-gelbėtojus. Taip pat nebebus reikalo papildomai rizikuoti dar vieno žmogaus gyvybę, siunčiant gelbėtoją į jūros bangas.
4. Jūs galite aplenkti robotą
Geros naujienos! Kol kas robotiniai plaukikai nėra itin greiti. Kad įveiktų 100 metrų laisvu stiliumi robotui reikia beveik dviejų su puse minutės. Net jeigu mokytis plaukti pradėjote neseniai, be vargo įveiksite savo robotinį varžovą. Bent jau kol kas. Tačiau prieš 2024-ųjų metų Vasaros Olimpines žaidynes, robotinis treniruočių partneris gali tapti geidžiamiausiu kiekvieno profesionalaus plaukiko pirkiniu.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas padėjo atkalbėti žmogų nuo savižudybės
2015 05 05 15:00Jungtinėse Amerikos Valstijose vyras grasino nušokti nuo Silicio Slėnio greitkelio tilto. Kalifornijos kelių patruliai gavo pranešimą apie tai, kad žmogus yra pasiruošęs nušokti ir turi peilį.
Pareigūnai reagavo greitai – užblokavo kelius, esančius šalia, ir mėgino įtikinti vyrą nešokti. Galiausiai, į pagalbą buvo pasitelktas kompanijos Northrup Grumman robotas „Remotec Andros F6A“, kuris paprastai naudojamas kariuomenėje, darbui su sprogmenimis.
Pasak seržanto Chriso Sciba’os, pareigūnai į pagalbą pasikvietė profesionalius derybininkus, kadangi suvokė, jog su žmogumi, ketinančiu nusižudyti ir turinčiu ginklą, kalbėti reikia labai atsargiai. Iš pradžių su vyru derėtasi naudojant garsiakalbį, tačiau tai nebuvo pats geriausias būdas su juo kalbėti. Buvo nuspręsta vyrui perduoti telefoną. Saugiausias būdas tai padaryti, nesukeliant konfrontacijos, buvo naudojant robotą.
Seržantas C. Sciba teigia, kad maisto tiekimas yra būdas paskatinti ką nors atlikti tai, ko norime. Dėl šios priežasties robotas vyrui nunešė ne tik telefoną, bet ir picą. Vyrui buvo pasakyta, kad jei jis nori picos, turi pakelti ragelį. Robotas paleido picą vos tik vyras paėmė telefoną.
Robotas turėjo įtaisytas kameras bei mikrofoną, taigi pareigūnai galėjo iš arčiau apžiūrėti vyrą ir pamatyti, kaip jis apsiginklavęs, ką daro su peiliu, turėjo galimybę stebėti jo veido išraiškas. Galiausiai pareigūnai įtikino vyrą pasiduoti. Roboto kameros užfiksavo kaip vyras numeta peilį ant žemės, tuomet policininkai galėjo prieiti prie vyro ir nuvežti jį į areštinę. Į pagalbą pasitelkus robotą, incidentas buvo išspręstas per mažiau nei valandą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dronų vandalizmo eros pradžia – oro graffiti
2015 05 05 08:59Graffiti „menininkai“ savo vandalizmą iškėlė į naujas aukštumas, tiesiogine šių žodžių prasme. Pasitelkę bepilotę skraidyklę jie ištepliojo vieną iš aukščiausių bei brangiausių Niujorko miesto reklaminių lentų.
Vietinis Niujorko „tageris“ KATSU pasinaudojo aukštosiomis technologijomis, kad išpurkštų šešiaaukščio pastato sieną dengiančią Calvin Klein reklaminę lentą Soho rajone, ant kurios pavaizduotas modelis Kendall Jenner.
KATSU pasidalino savo išpuolio detalėmis su „Wired“ žurnalistais. Norėdamas išpiešti savo parašą ant Jenner veido, jis prie drono pritaisė aerozolinių dažų skardinę. Anot KATSU, viskas vyko gan įtemptai, tačiau galutinis rezultatas buvo netikėtai geras. Jam buvo smagu išvysti pirmąjį tokio tipo drono panaudojimą graffiti piešimui. KATSU net nufilmavo savo savo tepliojimo procesą bei paskelbė jį internete.
Graffiti dronai suteikia vandalams naujų galimybių. Anot KATSU dabar galima paženklinti tokias vietas, kurių ankščiau nebūtų įmanoma pasiekti be specialios laipiojimo įrangos. Būtent tai ir traukia „tagerius“, kurių tikslas savo parašais „išgražinti“ sunkiausiai pasiekiamas ir geriausiai matomas vietas.
Jeigu tokio tipo dronų vandalizmas išpopuliarės, tai reikš kur kas didesnes išlaidas, valantiems šias tepliones.
Žurnalistų kalbintas Alexas Krecko, Brukline dirbantis psichikos terapeuto asistentas, teigė, jog jam parašas atrodo nevykęs. „Neatrodo, kad jis (KATSU) būtų labai patyręs. Jis subjaurojo reklaminę lentą. Calvin Klein išleido daugybę pinigų, kad ją čia pakabintų. Nemanau, kad tai gera idėją.“
Ši Soho rajono reklaminė lenta – viena didžiausių ir labiausiai žinomų visame Niujorke. Prieš kelis mėnesius ant jos buvo vaizduotas Justinas Byberis, mūvintis aptemptas Calvin Klein trumpikes. Ši reklama taip pat buvo išteplioto geltonais dažais. Manoma, kad tam taip pat pasitelktas dronas.
Policijos pareigūnai teigė, jog žino apie išpuolį, tačiau neatskleidė, kokių veiksmų imsis prieš apie savo tepliones prisipažinusį vandalą.
Savo asmenybę slepiantis KATSU „Wired“ žurnalistams pranešė, jog šiuo metu kuria labiau „vartotojams pritaikytą“ graffiti drono versiją.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Konferencijoje Pekine dalyvius pasitinka robotė humanoidė Jang Jang
2015 05 04 18:15Pekine vykstančios konferencijos „Global Mobile Internet Conference“ svečius pasitinka itin tikroviškomis išraiškomis išskirianti humanoidė „Jangjang“. Skelbiama, kad šis naujas robotas gali mirksėti, šypsotis, paspausti ir netgi šiltai apkabinti žmogų. Šie robotai gaminami iš specialios rūšies silikono gelio, kuris palietus primena tikrą žmogaus odą.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
„GermFalcon“ – robotas, naikinantis mikrobus lėktuvuose
2015 05 04 14:57Lėktuvų kabinose gausu įvairių bakterijų. Ankšta erdvė, kurioje keletą valandų praleidžia daugybė žmonių – tai puiki terpė mikrobams. Bakterijos išlieka ant sėdynių keletą dienų, o kai kurios ir keletą savaičių. Per vieną savaitę, apie 30 žmonių pasinaudoja viena sėdimąja vieta. Dauguma oro linijų atlieka lėktuvo valymus keletą kartų per metus, tačiau toks retas valymas neapsaugo nuo mikrobų. Bėda ta, kad nėra gerų ir veiksmingų priemonių atlikti nuolatinį mikrobų naikinimą. Arthur Kreitenberg kartu su sūnumi Mo sukūrė robotą, kuris išspręstų šią problemą, ir pavadino jį „GermFalcon“. Robotas naikina mikrobus naudodamas ultravioletinius spindulius.
„GermFalcon“ mikrobus naikintų ne skrydžio metu, o tarp jų, tuščiame lėktuve. Robotas turi ratus, kurių pagalba gali judėti. „GermFalcon“ gali autonomiškai judėti lėktuve dėka įtaisytų atstumo jutiklių. Naikindamas mikrobus, robotas išskleidžia du savo „sparnus“, kuriuose įmontuotos UV-C lempos, iš viršaus apšviečiančios sėdynes ir taip sunaikinančios mikrobus. Šios lempos įtaisytos ne tik roboto „sparnuose“, tačiau ir jo šonuose bei viršuje. Taigi robotas panaikina mikrobus ne tik nuo sėdynių, bet ir nuo kitų dažnai liečiamų vietų. Tokios pat UV–C lempos taip pat naudojamos ligoninėse, vandens valymo įrenginiuose bei kituose aukštos higienos reikalaujančiuose objektuose. Šios lempos neskleidžia jokių chemikalų, toksinų, negadina daiktų.
Robotas buvo išbandytas lėktuvų keleivių zonose ir, pasak roboto kūrėjų, buvo nustatyta, jog naudojant UV–C lempas, per 10 minučių sunaikinta 99,99 % mikrobų. Tai išties įspūdingas rezultatas, rodantis, kad robotas nepaprastai veiksmingas.
„GermFalcon“ gali panaikinti mikrobus ne tik nuo kėdžių. Jis gali būti naudojamas valant tualetus ar virtuves. Robotas taip pat turi fenus ir HEPA filtrus, kurių pagalba nukreipia ir sunaikina ore esančius mikrobus. „GermFalcon“ nužudo virusus ir bakterijas.
Roboto kūrėjai jau keletą metų dirba tobulindami šį robotą ir netrukus pradės kurti jau ketvirtą „GermFalcon“ prototipą. Šiuo metu jie ieško projekto rėmėjų tarptautiniame socialinio rėmimo portale „Kickstarter“. Tikimasi, kad ketvirtasis prototipas bus paskutinis prieš pateikiant jį pirkėjams.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Žmonių teisių gynėjai siekia uždrausti „robotus-žudikus“
2015 05 03 18:46Sparti naujųjų technologijų pažanga atvėrė naujas galimybes robotų technikos pritaikyme įvairias tikslais. Kariuomenė, o tiksliau – ginklai, netapo išimtimi. Šiuolaikiniai kariai pamažu apginkluojami moderniais prietaisais, o inovatyvios robotų technikos galimybės kuria dar vieną karinę „pakopą“ – autonominius robotus, galinčius žudyti. Tačiau „robotų-žudikų“ tobulinimas, nepaisant jų novatoriškumo, kelia nerimą. Todėl žmogaus teises ginančios grupės siekia uždrausti bet kokį jų panaudojimą.
Balandžio viduryje išleisto pranešimo kūrėjai (JAV įsikūrusi tarptautinė nevyriausybinė organizacija Human Rights Watch bei privati aukštoji Harvardo teisės mokykla) pareikalavo, kad automatizuoti ginklai būtų pripažinti neteisėtais tarptautinėje rinkoje greičiau nei tai taps „elementaria“ realybe. Nepaisant to, jog visiškai savavaldžiai ginklai kol kas neegzistuoja, pavyzdžiui, mobili Izraelio oro gynybos sistema yra užprogramuota taip, kad galėtų savarankiškai reaguoti į kai kurias situacijas. Be to, šalis siekia sukurti absoliučiai autonominius karinius dronus.
Pranešimo, pavadinimu „Mind the Gap: The Lack of Accountability for Killer Robots“ (liet. Minties atotrūkis: robotų-žudikų atsakomybės stoka), autoriai teigia, kad pagal egzistuojančius įstatymus, žmonės, kurie gamina, programuoja ir valdo mirtį nešančius mechanizmus išvengia atsakomybės dėl baisių pasekmių. Atsakomybė grėstų tik tuomet, jeigu robotą kontroliuojantis asmuo „piktybiškai“ siektų pažeisti tarptautinius įstatymus ar kitaip pakenkti visuomenei. Tačiau net tokiu atveju kaltę būtų ganėtinai sunku įrodyti.
„Atsakomybė nėra tik paprastas teisinis reikalavimas. Ji „tarnauja“ keliems svarbiems tikslams. Be atsakomybės – nėra baudžiamumo baimės dėl tarptautinių reglamentų pažeidimo, nėra atpildo už nukentėjusiuosius, kurie nori pamatyti pasmerktą tą, kuris yra kaltas dėl jų iškęstų kančių, ir žinokite, jog nėra didesnio socialinio pasmerkimo tiems, kurie naudoja ginklus“, teigia vyresnioji ginklų padalinio tyrėja ir pagrindinė raporto autorė Bonnie Docherty.
Sudarytame pranešime yra iškeliami elementarūs, mūsų saugumą užtikrinti siekiantys, klausimai. Pavyzdžiui, kaip robotas apskaičiuos proporcingą atsaką? Kaip ji atskirs kareivius nuo civilių? Autoriai rašo, kad sprendimas žudyti žmogų neturėtų būti patikėtas „prietaisams“.
Žinoma, yra ir prieštaringų nuomonių, teigiančių, jog tokio pobūdžio robotai sustiprintų valstybių saugumą, padėtų žmonėms esant kritinėms situacijoms ir t. t. Tačiau B. Docherty primena, kad sumani dirbtinio intelekto technika gali galvoti kur kas greičiau nei žmonės, todėl iki tol, kol žmogus priimtų tinkamą, su saugumu susijusį, sprendimą, autonominis robotas greičiau atliktų jam priimtiną veiksmą. Bonnie Docherty taip pat nemano, kad robotai būtų itin naudingi siekiant išgabenti sužeistus kareivius iš pavojaus zonos.
Pranešimo kūrėjai siekia uždrausti absoliučiai autonominių robotų gamybą, tobulinimą ir panaudojimą. Autoriai išlieka optimistiški, nes žmogaus teisių gynėjams anksčiau (1995 ir 2008 metais) yra pavykę pasiekti, kad visuomenei grėsmę keliantys ginklai būtų uždrausti.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Miniatiūrinis robotukas pavelka 2000 kartų už save sunkesnius daiktus
2015 05 02 09:55Stenfordo universiteto (JAV) mokslininkai sukonstravo mikrorobotus, gebančius patempti daiktus, sveriančius net 2000 kartų daugiau už pačių robotukų svorį.
Palyginimui, norėdamas prilygti tokiam robotui žmogus turėtų virve prisirišti mėlynąjį banginį už uodegos ir jį vilkti. Sausuma.
Robotai, pavadinti „MicroTugs“, savo poziciją fiksuoja kontroliuojamai lipniomis medžiagomis, kurios atkartoja gamtoje randamas panašias medžiagas. Pavyzdžiui, panašias lipnias medžiagas į darbą paleidžia sunkius (lyginant su savo kūno svoriu) krovinius velkančios skruzdės.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
Chirurginių robotų valdymą gali lengvai užgrobti programišiai
2015 05 01 08:11Per atstumą valdoma tele-medicininė įranga turi rimtų saugumo spragų. Įvairių chirurgijai naudojamų robotinių prietaisų kontrolę gali perimti programišiai.
2001-aisiais metais Niujorke atlikta, atrodytų, nieko neišsiskirianti, eilinė chirurginė operacija, kurios metu pacientui pašalinta tulžies pūslė. Bet iš tiesų operacija nebuvo įprasta. Šios operacijos pacientas tuo metu buvo kitame Atlanto vandenyno krante, Prancūzijoje. Tai buvo pirmoji pasaulyje sėkminga nuotolinio valdymo robotinė chirurginė operacija. Nuo tos dienos tele-medicininių procedūrų skaičius sparčiai auga. Nors robotinė chirurgija dar nėra visiškai susiformavusi industrija, tačiau kasmet medicininių robotų padavimai auga 20 %. Jau netolimoje ateityje, šios mašinos turėtų tapti įprastu chirurgų ir kitų medikų darbo įrankiu. Jau 2025-aisiais JAV Gynybos departamentas nori naudotis „Trauma Pods“ įrenginiais, kurie leistų chirurgams per tūkstančių kilometrų atstumą atlikti operacijas kariams.
Tele-chirurgijos šalininkai įvardijo daugybę šios technologijos privalumų. Pavyzdžiui, operacijos atliekamos negaištant brangaus laiko, kuris išeikvojamas transportuojant ligonį arba medikams vykstant pas jį. Taip pat operacijos gali būti atliekamos sunkiai pasiekiamose vietovėse; kalnuose, po vandeniu arba net kosmose.
Tačiau išsakytą ir nemažai nuogąstavimų dėl šių technologijų saugumo spragų. Tyrėjai iš Vašingtono universiteto (JAV) nusprendė išbandyti tele-chirurginę techniką ir patikrinti, ar ji apsaugota nuo kibernetinių išpuolių. Jų atliktos studijos metus paaiškėjo, jog chirurginių robotų saugumas dar turi gerokai tobulėti.
Įsilaužę į gydytoją bei robotą jungiantį ryšio maršrutizatorių, tyrėjai sugebėjo pakeisti roboto judesių komandas taip, kad jo veikimas būtų nekoordinuotas ir trūkčiojantis. Jie uždelsė arba pagreitino chirurgo robotui perduotas judesių komandas, aktyvino automatinio sustojimo mechanizmą ir neleido toliau vykdyti operacijos, o galiausia ir visiškai perėmė roboto kontrolę. Jie taip taip atrado, jog vaizdo transliacija, kuria chirurgas stebi roboto veikimą ir pacientą, yra nesunkiai prieinama pašaliniams asmenims.
Žinant, kad chirurginės operacijos privalo pasižymėti tikslumu ir atsargumu, bet kokia tokio tipo kibernetinė ataka kritiniu operacijos momentu gali būti pražūtinga pacientui. Tyrėjai pateikė eilę pasiūlymų, kaip padaryti robotines nuotolines operacijas saugesnes. Tam pagelbėtų duomenų, kurie siunčiami tarp chirurgo ir roboto, šifravimas. Robotų programinė įranga galėtų būti jautresnė sistemos sutrikimams bei pasikėsinimams perimti duomenis. Taip pat turėtų būti įdiegtos sistemos stebinčios ryšio kanalų saugumą prieš operaciją ir jos metu, kuriuos signalizuotų apie programišių bandymus perimti roboto kontrolę. Tai nepadarytų nuotolinės chirurgijos atsparia kibernetinėms atakoms, bet tai būtų tvirtas žingsnis šia linkme. Tyrėjų teigimu, būtina jau dabar kelti šias diskusijas į viešumą bei rūpintis šios technologijos saugumu, kol ji netapo standartine įranga kiekvienoje gydymo įstaigoje. Tik taip pacientai jausis saugūs, guldamiesi po robotinio chirurgo skalpeliu.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Europoje siautėja robotų gauja, pradanginanti ne vietoje paliktus automobilius
2015 04 30 18:10Europos automobilių stovėjimo aikštelėse jau siautėja sunkiai sustabdoma robotų gauja AVERT, besiverčianti ne vietoje paliktų automobilių pradanginimu. Gaują sudaro 4 kietakakčiai riedantys robotai-smogikai – po du smogikus vienam ratui. Nusižiūrėtą grobį „torpedos“ šaltakraujiškai pakelia už ratų ir tyliai nusiridena ten, kur jiems įsako gaujos vadeiva.
Europos inžinierių sukurta robotizuota automobilių parkavimo kontrolės sistema AVERT (Autonomous Vehicle Emergency Recovery Tool) skirta kovai su parkavimo pažeidimais.
Sistemą sudaro pagrindinis robotas (gaujos vadeiva), kuris autonomiškai stebi padėtį stovėjimo aikštelėje ir siuntinėja nurodymus grupei mažesnių robotų-vykdytojų, kurie, privažiavę prie netinkamai pastatytos mašinos, kilsteli ją kelis centimetrus ir pakoreguoja jos parkavimo padėtį arba apskritai nuridena iš stovėjimo vietos, jei mašina pažeidžia stovėjimo taisykles.
Tačiau ši robotų „gauja“ yra apmokyta atlikti ir kur kas sudėtingesnes operacijas – pvz., iš stovėjimo aikštelės saugiai išgabenti galimai užminuotą automobilį ar kitus grėsmingus objektus, kurie patalpoje atsirado įsikišus žmogui.
Nemažiau įdomu ir tai, kad AVERT robotų brigada pajėgi iškrapštyti net ir į kurį nors nepatogų užkampį nukištą transporto priemonę, kurias nuvilkti dabartinėmis priemonėmis būtų pernelyg sudėtinga.
AVERT robotukai atsargiai perveža iki 2 tonų sveriančias transporto priemones. Žmogaus įsikišimo šiai sistemai praktiškai nereikia – ji pati skenuoja aplinką ir aplenkia galimas ir esamas kliūtis, susiplanuoja saugiausią išgabenimo maršrutą. Sistema kuriama nuo 2012 m. Manoma, kad serijinė jų gamyba prasidės jau 2016 m.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Komercinė dronų valdymo sistema iš „Airware“
2015 04 30 08:07Nepilotuojamos oro transporto priemonės galėtų tapti nepamainomu darbo įrankiu įvairiose industrijose, kai reikia atlikti sudėtingas bei pavojingas užduotis. Tačiau viena iš problemų (be komplikuotų įstatymų) yra dronų pilotavimo painumas. Kitaip tariant – kartais oro robotams pritrūksta funkcionalumo bei dinamiškumo savybių, būtinų tikslingam jų pritaikymui praktikoje. Vis dėlto daugelis naujųjų technologijų tobulintojų siekia tai pakeisti. Kompanija „Airware“ žengė didelį žingsnį šios srities gerinimo link.
„Airware“ pristatė aviacinę informacijos platformą, kurioje komercinio verslo savininkai gali įsigyti dronų pilotavimo sistemą „Airware’s Flight Core“. Kompanijos pristatoma oro robotų kontrolės technologija žavi moderniomis galimybėmis – patvari techninė įranga, novatoriška programinė sistema ir debesinės kompiuterijos galimybės leidžia dronus pritaikyti net ir sudėtingų užduočių atlikimui (pavyzdžiui, dujotiekio ar derliaus tikrinimas, mobiliojo ryšio bokštų priežiūra, paieškų užduotys ir t. t.).
Į nuošalų ūkį Kalifornijoje (JAV) „Airware“ pasikvietė investuotojus, klientus ir keletą žurnalistų iš San Francisko. Čia kūrėjai netrukdomai pademonstravo naujos technologijos galimybes, pasitelkus skirtingus dronus, skirtingose situacijose. Kompanija parodė, kaip sistema veikia ir kaip ji gali būti pritaikyta individualiems poreikiams.
Po trumpos pradinės įžangos „Airware“ valdytojai Jonathanas Downey ir Buddy Michini reprezentavo esmines sistemos funkcijas – „Flight Core“ autopiloto sistemą, suteikiančią oro robotui neįtikėtinų autonomiškumo savybių, taip pat „Ground Control Station“ funkciją atskleidžiančia dinamišką kontrolę prietaiso pasirinkimo atžvilgiu, t. y. dronas gali būti valdomas bet kuriuo išmaniuoju įrenginiu, kuriame integruota „Windows“ programinė sistema.
Išankstinis programavimas, rankinis pilotavimas ir duomenų kėlimas į serverį? Galite tai pamiršti. „Airware“ technologija pasirūpina viskuo. Kompanijos tikslas – sumažinti žinių, reikalingų drono kontrolei, poreikį, kad sudėtingų misijų atlikimas taptų lengvesnis“, – rašoma tinklapyje „Tech Crunch“.
Modernia valdymo sistema susidomėjo daugelis organizacijų, trokštančių nepilotuojamas oro transporto priemones pritaikyti praktikoje. Viena tokių kompanijų – oro robotų gamintoja „Delta Drone“. Organizacija „Airware“ technologiją išbandė ūkio laukų tyrimams. O generalinis „Drone America“ direktorius Mike Richards mano, jog oro robotai su integruota „Airware“ sistema būtų naudingi „tradiciniais“ aspektais, pavyzdžiui, palaikant saugumą paplūdimiuose.
Mėnesinė sistemos „Airware’s Flight Core“ prenumerata metams kainuoja beveik 2300 eurų. Ar kompanijos yra pasirengusios tiek mokėti už dronų atliekamas užduotys? „Tech Crunch“ straipsnio autorius Kyle’as Russellas teigia: „Daugelis įmonių susiduria su būtinybe tikrinti gamyklas, vamzdynus, prižiūrėti laukus ar patikrinti derliaus būklę. Vaizdo ir matavimo duomenims surinkti pasitelkti lėktuvai bei sraigtasparniai gali būti neįtikėtinai brangūs, o žmonių siuntimas dirbti tokiose misijose dažnai yra lėtas ir pavojingas.“ Taigi akivaizdu, kad „Airware“ technologija turi didelį potencialą dronų industrijoje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt