Į delną telpantis robotas „Ringo“
2015 05 13 21:24Kompanija „Pum Geek“, kurianti atviro kodo robotus, pristatė skaitmeninį gyvūnėlį-robotą, kurį pavadino „Ringo“. „Ringo“ yra nepaprastai mažas, telpa į delną, tačiau jame panaudota nepaprastai daug funkcionalių detalių. Pagrindinė jo paskirtis – padėti mokytis robotų programavimo.
Robotas turi 3 ašių akselerometrą, 3 ašių giroskopą bei mikroprocesorių. Taip pat mažame prietaise įtaisytos net 6 RGB LED lempos, pjezo garso elementas ir bevielė ryšio sistema skirta susijungti su kitais robotais, norint sukurti robotų spiečius. „Ringo“ naudoja tris jutiklius, kad aptiktų aplinkos šviesas jį ir jas sektų. Robotas turi IR LED siųstuvus ir kintamo greičio daviklio variklius, kurie padeda robotui judėti ant plokščio paviršiaus.
Robotas turi dar vieną jutiklį, kuris padeda jam jausti kampus arba sekti linijas, taigi taip jis gali orientuotis aplinkoje ir net keliauti sudėtingais labirintais. Robotas naudoja įkraunamą ličio bateriją. „Ringo“ valdyti galima naudojantis specialiu nuotolinio valdymo pulteliu.
Robotas „Ringo“ skirtas vaikams, nors juo naudotis gali net ir labai patyrę programuotojai. Robotinė platforma iš anksto moka 10 skirtingų veiksmų, kurie padeda vaikams pradėti naudotis „Ringo“. Roboto programavimui naudojama „Arduino“ IDE sistema, kuria naudotis nesudėtinga net tiems, kurie neturi jokios programavimo patirties.
Programuojant „Ringo“ neteks susidurti su sudėtingais skaičiavimais ar painiu kodavimu. Roboto kūrėjų tinklalapyje greitu metu pasirodys įvairių mokomųjų vaizdo įrašų, kaip užprogramuoti robotą. Kadangi visi „Ringo“ vartotojai naudos tą pačią techninę įrangą, bet koks užprogramuotas elgesys gali būti „pasidalintas“ internete. Patikusias roboto komandas bus nesunku atsisiųsti ir įdiegti savo robote.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robobarista – robotas gamina kavą
2015 05 12 09:30Gali būti, jog netolimoje ateityje namuose turėsime robotus, kurie už mus atliks įvairius darbus – gamins maistą, paruoš kavą, valys namus, plaus indus. Šie robotai gebės mokytis. Pavyzdžiui, parodžius jam, kaip veikia kavos aparatas, robotas greitai supras, kaip juo naudotis. Tačiau kyla klausimas, ar įsigijus naują kavos aparatą, robotą reikės mokyti iš naujo?
Kornelio universiteto (JAV) kompiuterių mokslo docentas Ashutosh Saxena sako, kad ateities robotas, matęs du ar tris kavos aparatus, turėtų gebėti suprasti, kaip naudotis dar nematytu prietaisu. Jis teigia, kad iki šiol sukurti robotai turi būti treniruojami kiekvienai užduočiai atlikti ir pasikeitus mašinai, su kuria atlieka užduotis, jį reikia treniruoti iš naujo.
A. Saxena vadovauja Robotų mokymosi laboratorijai, kurioje bando sukurti geriau prisitaikyti gebančius robotus. Docentas kartu su absolventais Jaeyong Sung ir Seok Hyun Jin, sukūrė „gilaus mokymosi“ algoritmą. Jo dėka robotas gali dirbti su mašina, kurios nėra anksčiau matęs. Robotas pasitelkia aparato naudojimo instrukciją internete bei remiasi savo patirtimi su kitais prietaisais, turinčiais panašų valdymą. Šis Kornelio universiteto komandos darbas bus pristatytas Robotikos mokslo ir sistemų konferencijoje, kuri vyks liepos 16 dieną Romoje, Italijoje.
Robotas naudoja 3D kamerą, kuri padeda jam orientuotis erdvėje ir naudotis įvairiais prietaisais. Naujo algoritmo dėka, robotas gali naudoti veiksmų duomenų bazę, kurios dėka sužino, kuris veiksmas yra panašiausias į reikiamą atlikti. Gilus mokymasis klasifikuoja informaciją nuo labai bendros iki specifinės. Algoritmas geriausiai veikia su labai didelėmis duomenų bazėmis, taigi mokslininkai surinko duomenis apie veiksmus ir sukūrė didelę veiksmų kolekciją. Jie pakvietė šimtus lankytojų, kurie mokė robotą atlikti įvairias užduotis, demonstruodami tam tikrus veiksmus. Naudodamasis duomenų baze, robotas taip pat sugeba identifikuoti įvairius valdymo mygtukus pagal jų formą, o ne vietą.
Algoritmą mokslininkai išbandė naudodami robotą PR2 ir jį pavadino Robobarista. Robotas buvo išbandytas su 116 skirtingų prietaisų, įskaitant spaudyklę, gėrimų aparatą ir netgi vonios kriaukles. Bandymai parodė neįtikėtinus rezultatus – robotas sugeba dirbti net 60 procentų tikslumu su prietaisu, kurio nėra matęs anksčiau.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Wallet Drone“ – dronas, telpantis kišenėje
2015 05 11 09:01„Wallet Drone“ – tai mažytis kvadrokopteris, telpantis piniginės dydžio valdymo pultelyje-dėkle. Visas drono komplektas telpa kišenėje, todėl galėsite juo džiaugtis visur, kur tik nukeliautumėte.
Mini-kvadrokopterio idėja nėra nauja. Sukurta keletas panašių prietaisų, pavyzdžiui, kompanijos „CyPhy Works“ kvadrokopteris „Pocket Flyer“. Tačiau „Wallet Drone“ kūrėjai tvirtina, kad tai yra pats mažiausias tokio tipo dronas pasaulyje. Jo plotis ir ilgis siekia tik 4 cm, o aukštis – tik 1,75 cm. Nuotolinio valdymo pultas-dėklas šiek tiek didesnis, bet nesunkiai tilps kiekvienoje kišenėje.
„Wallet Drone“ yra puikus ir nebrangus žaisliukas laisvalaikio praleidimui. Taip pat nedidelis jo dydis leidžia jį visą laiką turėti su savimi. Dronui nereikia jokios papildomos įrangos. Tiesa, kaip ir dauguma kitų itin mažo dydžio kvadrokopterių, šis dronas neturi vaizdo kameros.
Mažasis dronas gali skraidyti apie 5–7 minutes. Skraidyklės įkrovimui reikia maždaug 20 minučių. Tam galima panaudoti drono komplekte esantį USB laidą, arba tiesiog įdėti kvadrokopterį į jo dėklą, kur jis bus prijungtas prie keturių AA tipo pultelio valdymui skirtų baterijų ir taip įsikraus savo akumuliatorių.
Skraidyklė turi tris greičio lygius, taip pat „triukų“ rėžimą, kurį pasirinkę galėsite kur kas lengviau atlikti įvairius apsivertimus ir kitus efektingus manevrus ore. „Wallet Drone“ gali apsisukti 360 laipsnių kampu. Taip pat drone įtaisytas šešių ašių giroskopinis skrydžio stabilizatorius.
„Wallet Drone“ skraidyklės kūrėjai šiuo metu renka lėšas minios finansavimo platformoje „Indiegogo“. Patys nekantriausieji jau gali už 35 JAV dolerių sumą įsigyti išankstinius keturių skirtingų spalvų dronų rinkinius. Tiesa, visiems už JAV ribų esantiems pirkėjams taip pat teks sumokėti iki 25 JAV dolerių siekiančius siuntimo įkainius.
Tai fiksuoto finansavimo kampanija. Nuspręsta, kad „Wallet Drone“ ims pristatinėti savo dronus, tik jeigu „Indiegogo“ platformoje surinks 11 894 dolerius. Nors iki minios finansavimo programos pabaigos liko daugiau nei 40 dienų, tačiau drono kūrėjai jau gali džiaugtis sėkme. Mažasis kvadrokopteris sulaukė didelio dėmesio ir projektas jau surinko didesnę nei 20 000 dolerių sumą.
Numatoma išankstinius dronų įsigijimo užsakymus įvykdyti dar liepos mėnesį. Taigi su šiuo mažyčiu dronu galėsite paterorizuoti savo draugus, vaikus arba kates dar šią vasarą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Mokslo ekspresas“: nanorobotų kūrėjai
2015 05 10 22:13Nanopasaulį valdo atsitiktinumo ir būtinybės sąjunga. Lietuvos mokslininkai kuria nanorobotų komponentus, sumaniai tobulindami gamtos sukurtas struktūras. Tokie nanorobotai galėtų būti naudojami įvairios ligoms, ypač vėžinėms gydyti.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Ūkininkai tikisi sukurti braškių skynimo robotą
2015 05 08 08:41Automatizuotas derliaus nuėmimas yra daugybės ūkio šakų našumo garantas. Grupė Floridos braškes auginančių ūkininkų nusprendė sukurti šių uogų skynimui pritaikytą robotą.
Garis Wishnatzkis, generalinis „Wish Farms“ direktorius, teigė, jog iki šiol sukurti braškėms skirti robotai, reikalavo ypatingų sąlygų. Juos savo ūkiuose norintys pritaikyti ūkininkai privalėjo pakeisti braškių auginimo techniką, pavyzdžiui, perkelti visą ūkį į uždaras patalpas bei šiltnamius.
Wishnatzkio teigimu, jis davė savo inžinieriams užduotį sukurti braškes skinantį robotą, kurį naudojant nereikėtų daryti drastiškų pakeitimų visame ūkyje. Anot jo, tai yra pagrindinė neišspręsta kliūtis, dėl kurios dar nei vienas braškių skynimo robotas nėra komercializuotas.
G. Wishnatzkis ir Bobas Pitzeris, mechanikos inžinierius bei „Harvest Croo Robotics“ įkūrėjas, 2013-aisiais kartu su kitais septyniais braškes auginančiais investuotojais iš Floridos bei Kalifornijos šiam projektui surinko 1 milijoną dolerių. Investicijos jau davė pirmuosius vaisius. Pavyko sukurti veikiantį braškių skynimo robotą, kuris jau buvo išbandytas ūkyje.
Braškių bei kitų vaisių ir uogų ūkiuose vis dažniau siekiama automatizuoti auginimo, augalų priežiūros bei derliaus nuėmimo procesus. Tai skatina vis mažėjantis ūkių darbininkų skaičius. Dažnai braškių skynimo darbams ūkiuose įdarbinami nelegalūs imigrantai, tačiau ir jų skaičius menksta.
Wishnatzkio teigimu, darbo jėgos ūkiuose mažėjimas pastebimas jau dešimtmetį ir vargu, ar ši tendencija pasikeis. Ir tai nėra tik Floridos problema. Tai pastebima visose Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Wishnatzkis ir Pitzeris jau darbavosi kurdami bendrus projektus. Prieš tai jiems pavyko sukurti sėkmingą etikečių kodavimo sistemą, kuri leidžia atsekti braškių kelią, nuo prekybos centro iki jas skynusio konkretaus darbuotojo.
Braškes skinančio roboto idėja kilo prieš kelis metus, vyrams kartu aptariant vis didėjančio darbuotojų trūkumo keliančias problemas. Buvo nuspręsta, kad jų kuriamas robotas turi būti lengvai integruojamas į jau esamus ūkius. Šiuo tikslu Pitzeris ėmė lankytis vietiniuose ūkiuose bei stebėti kaip juose dirba braškes skinantys žmonės.
Pitzeriu teigimu, niekas nesuvokia, kaip našiai šią užduotį atlieka žmogus. Iššūkis buvo padaryti, kad roboto judesiai būtų tokie pat efektyvūs.
Sprendimai kai kurioms šioms problemoms jau rasti anksčiau. Kitose industrijose naudojamos technologijos gali būti pritaikytos kuriant braškių robotą. Pavyzdžiui, jau egzistuoja mechanizmai, leidžiantys švelniai suimti tokius gležnus objektus kaip braškės.
Pitzerio ir Wishnatzkio sukurtame roboto prototipe taip pat naudojami komerciškai prieinami vaizdo jutikliai bei programinė įranga, leidžianti robotui atskirti, kurios uogos yra prisirpusios, o kurioms dar reikia sirpti.
Vašingtono valstijos universiteto biologijos sistemų inžinerijos profesorės Manoj Karkee teigimu, roboto sėkmę lems jo darbo greitis, kuris tiesiogiai susijęs su kaštais. Jeigu robotas dirbs per daug lėtai, jo naudojimas ūkininkams bus per brangus.
Pitzerio teigimu, siekiama, kad kuriamas robotas galėtų nuskinti 3 prisirpusias uogas per 5 sekundes. Pirmasis roboto prototipas darbavosi gan panašiu greičiu.
Karkee teigimu, kuriant skynimo robotus, dažniausiai siekiama, kad kiekviena roboto ranka per sekundę galėtų nuskinti po vieną vaisių. Regis, jog „Harvest Croo“ yra visai arti šio tikslo.
Dar vienas užduotis yra sukurti robotą, kuris galėtų savarankiškai bei nepertraukiamai dirbti visą dieną. Pitzeris teigė, jog kuriamas braškių skynimo robotas pasižymi moduliniu dizainu, o tai leis greitai pakeisti roboto dalis, joms sugedus.
Dabartinis roboto prototipas jau gali sėkmingai skinti braškes. Tolimi jo bandymai numatyti 2015–16 metų derliaus sezonų metu. Taip pat planuojama robote įdiegti pakavimo sistemą, kuri leis tik ką nuskintas ir supakuotas uogas iš kart siųsti į prekybos centrus.
Wishnatzkio teigimu, praeis dar keletas metų, kol braškių skynimo robotas bus paruoštas prekybai, tačiau jis ir jo komanda yra užtikrinti savo mašinos sėkme.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dronai-ugniagesiai gebėtų gelbėti Kosta Rikos atogrąžų miškus
2015 05 07 15:11Ugnis, įsiplieskusi gamtos lopinėlyje, tampa pavojinga ir sunkiai kontroliuojama stichija. Komanda iš Misūrio universiteto, gaisrų prevencijai, siekia pritaikyti oro robotus. Santa Rozos apsaugos programos ir ugniagesių brigada, vadovaujama Julio Días Orias, yra pirmoji ugniagesių grupė Centrinėje Amerikoje, ketinanti pasitelkti dronus ugnies suvaldymui miškuose bei kituose atviruose žemės plotuose.
Žinoma, aviacinė technika dažnai naudojama gaisrų slopinimui ar netgi žmonių gelbėjimui iš katastrofų zonų, tačiau, manoma, kad dronai, dėl funkcionalumo ir dinamiškumo, daugelyje situacijų būtų efektyvesni.
„Gaisrai kelia nuolatinį pavojų subtiliai ekosistemai sausuose atogrąžų miškuose, anksčiau apėmusiuose plotą nuo Panamos iki Meksikos, bet dabar, dėl agrokultūros, sumažėjusius 163000 hektarais. Miškų gaisrai yra baisi grėsmė atogrąžų išlikimui. Ilgus dešimtmečius ugniagesiai stengėsi suvaldyti ugnį, užkirsdami jai kelią be jokios oro pagalbos, pasikliaudami tik kuklia „artilerija“ – šluotomis, lapų pūtikliais, priešgaisrinėmis siurblių sistemomis bei menku kiekiu senų sausumos transporto priemonių. Santa Roza ugniagesių brigadoje pilnu etatu dirba tik trylika ugniagesių, kiti – penkiasdešimt trys yra savanoriai, neturintys jokių teisinių įsipareigojimų. Dauguma savanorių – iš Kosta Rikos apylinkių, tačiau kartais kovoti su ugnimi miškuose nusprendžia ir užsieniečiai. Sausojo sezono metu vienas komandos narys yra dislokuojamas La Palma stebėjimo taške, „Pocosol“ sektoriuje. Stebėjimo taškas suteikia galimybę strategiškai įvertinti esamą situaciją į pietų pusę – Liberijos miestą, į šiaurinę pusę link La Cruz vietovės ir prižiūrėti Santa Elenos kraštovaizdį. Be to, apsaugos ir ugniagesių automobiliai nuolatos patruliuoja parkuose, prižiūrėdami neteisėtų laužų veiklą bei informuodami stotį, jei kyla gaisro grėsmė“, – rašoma „Newsweek“ portale.
Julio Días Orias apie dronų integravimą į gamtos apsaugos sistemas, spaudai sakė: „Tai didelis žingsnis, tarsi išėjimas į platųjį horizontą“. Jo nuomone, oro robotai bus itin naudingi siekiant užkirsti kelią ugnies įsiliepsnojimui bei stengiantis ją suvaldyti gaisro atvejais. Santa Rozos apsaugos programos ir ugniagesių brigados vadovas su liūdesiu pripažįsta, kad bene visi gaisrai kyla dėl neleistinos žmogaus veiklos, dažniausiai susijusios su žemės ūkio darbais. „Žmogaus sukeliamos nelaimės pralenkia natūraliai kilusių gaisrų skaičių. Sausame klimate įsižiebti nesuvaldomai ugniai pakanka mažos kibirkšties. Šiuo metu vienas gaisras, esantis už apsaugotos zonos bei matomas iš stebėjimo taško „Pocosol“ sektoriuje, liepsnoja maždaug dvidešimtą dieną. Vidutiniškai šiose apylinkėse per dieną, sausojo sezono metu, kyla dvidešimt du gaisrai“, – rašo straipsnio autorė Paige Blankenbuehler.
Biologė María Marta Chavarría teigia, kad paskutinis drėgnasis sezonas atogrąžų miškuose buvo vienas sausiausių per pastarųjų trisdešimt metų, o tai – kelia nerimą ne tik todėl, kad tokie pokyčiai yra itin žalingi ekosistemai, bet taip pat didesnis nei įprastai drėgmės stygius didina gaisrų tikimybę. „Besikeičiantis klimatas ir nenuspėjami lietūs turi neįtikėtinai didelę įtaką gaisrų skaičiaus augimui“, – teigė M. M. Chavarría.
Taigi kaip dronai sugebės padėti ugniagesių komandai kovoti su ugnimi? Julio Días Orias ir Muhammad Al-Rawi (dronų pilotavimo instruktorius ir elektros inžinerijos studentas Misūrio universitete), pasitelkę oro robotą „Phantom 2 Vision+“, gaisro atveju bando išgauti „realaus laiko“ matymą iš paukščio skrydžio perspektyvos. Esant tiksliam vaizdo fiksavimui, drono kamera įrašą iškart perduotų į išmaniojo telefono programėlę ir tada ugniagesiai ne tik patys gebėtų objektyviai įvertinti situaciją, bet ir dalintis gaunama informacija tarpusavyje. Keturias nuotolinio „Phantom“ modelio valdymo sistemas, su pelno nesiekiančios organizacijos „Guanacaste Dry Forest Conservation Fund“ pagalba, komanda įsigijo iš „Da-Jiang Innovations“.
Ugniagesių komanda siekia integruoti ir kitas inovatyvias technologijas į savo darbą ir viliasi, jog tai padės apsisaugoti nuo gaisrų. O kalbėdamas apie nepilotuojamas oro transporto priemones J. Días Orias teigė, kad jau greitai dronai taps įprastu operacijų elementu, padedančiu apsaugoti unikalius žemės plotus bei tūkstančius žmonių, kurie lankosi Kosta Rikoje esančiuose parkuose bei draustiniuose.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas augintinis dainuoja ir šoka pagal muziką
2015 05 07 07:55Ar kada pagalvojote, kad įprastas muzikos klausimo priemones iškeisite į meškiuką robotą, kuris šoka ir dainuoja? Išvydę taip darantį „Choicee Qee“ greičiausiai įsitikinsite, kad iš tiesų visada svajojote apie tokį prietaisą.
„Choicee Qee“ – tarsi pusiau Mikė Pūkuotukas, pusiau „iRobot“. Robotas neturi akių, viena jo ausis didesnė už kitą, tačiau nepaisant to – jis neprilygstamai žavus.
Prie savo fonotekos jį galima prijungti „Bluetooth“ ryšiu arba naudotis 8 GB USB raktu, įtaisytu meškiuko galvoje. „Choicee Qee“ jau tapo populiariu simboliu Azijoje, jo stilizuoti atvaizdai puikuojasi ant telefonų dėkliukų, raktų pakabukų, gaminami jo pavidalo pliušiniai žaislai.
Robotuko garsiakalbiai įtaisyti iš abiejų pusių po ausimis, jų galingumas – 2 W. Pro juos sklinda garsas, o robotukas meškiukas šoka pagal ritmą. Jam galima pasakyti, kaip judėti, arba užprogramuoti veiksmus, naudojant tam skirtą programėlę. „Choicee Qee“ gali judėti pirmyn ir atgal, sukioti galvą ir mojuoti rankomis. Baterijos veikimo laiko robotukui nestinga – jis gali šėlti 10 valandų be pertraukos. Robotukai gaminami raudonos, juodos arba baltos spalvos.
Robotukas kainuoja 152 JAV dolerius, du robotukai – 290 JAV dolerių. Taupantiems siūloma alternatyva – originalus 8 GB USB raktas už 25 JAV dolerius.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Lockheed Martin“ išbando bepiločius sraigtasparnius
2015 05 06 18:25JAV kompanija „Lockheed Martin“ sėkmingai išbandė K-MAX bepiločius sraigtasparnius paieškos ir gelbėjimo operacijose. Sraigtasparnis, kurtas kartu su „Kaman Aerospace“ bei „Nyea Sytems“, prieš tai išbandytas skraidinant įvairius krovinius. Jo pagrindinė numatyta paskirtis būtent tai ir buvo – karinių krovinių transportavimas. Tačiau sėkmingi bepiločio sraigtasparnio bandymai leidžia manyti, kad šis dronas neužilgo gali būti naudojamas paieškos bei žmonių evakuacijos misijose.
Kovą atliktų bandymų rezultatai buvo paskelbti tik po mėnesio. Jų metu antžeminis robotas surado ir apžiūrėjo tariamai pasiklydusią karių grupę, kurios vienas narys yra sunkiai sužeistas. Tada robotas į įvykio vietą iškvietė bepilotį sraigtasparnį. Dronui nusileidus ant žemės, nukentėjusysis buvo pritvirtintas prie sraigtasparnio šone esančios sėdynės ir 160 km/h greičiu išskraidintas į saugią vietą.
„Lockheed Martin“ verslo plėtros vadovas Jay McConville teigė, jog K-MAX leidžia atlikti nukentėjusiųjų asmenų transportavimą bet kuriuo paros metu, papildomai nerizikuojant kitų asmenų gyvybėmis. K-MAX bepilotis sraigtasparnis buvo kurtas beveik trejus metus, bendradarbiaujant su JAV Jūrų pėstininkais. Anot McConville, šių bandymu metu išryškėjo sraigtasparnio privalumai. Bendradarbiaujant su „UCS Architecture“ sukurtos technologijos, leidžiančios šio bepiločio autonomines sistemas greitai pritaikyti darbui su kita modernia technika.
JAV armijos arsenale jau seniai naudojami koviniai dronai, tačiau kitas žingsnis karinių bepiločių skraidyklių technologijose – kompleksinės transportavimo operacijos. Šie dronai be abejonės suteiks naudos ir civiliams. Jie gali būti pritaikyti dingusių žmonių paieškai miškuose, žmonių gelbėjimui jūrose ar kitoms panašioms operacijoms. Teigiama, jog K-MAX ir panašios autonominės skraidyklės šias užduotis galėtų atlikti kur kas efektyviau bei sumažinti jų kaštus.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas, kuris ateityje taps plaukimo treniruočių partneriu
2015 05 06 09:29Tokijo technologijos universitete tyrėjai jau keletą metų kuria ir tobulina robotinę plaukimo mašiną, vardu Swimanoid. Žinoma, tokie robotai dar negali varžytis su Maiklu Phelpsu ar Rūta Meilutyte, tačiau technologijų pažanga dažnai vyksta šuoliais. Žiūrint į japonų sukurtą humanoidinį plaukimo robotą, galima teigti, jog vienas tokių šuolių yra visai ne už kalnų. Jis sukurtas tam, kad padėtų plaukikams treniruočių metu. Portalas „Swim Swam“ pateikia 4 priežastis, kodėl viso pasaulio plaukikai turėtų džiaugtis šiuo robotu.
1. Robotas gali padėti plaukikams gerinti savo plaukimo techniką
Teigiama, jog didžioji dalis žmonių geriau priima vizualines mokymo priemones. Būtent todėl lengviausia mokytis gyvai stebint gerus pavyzdžius. Tiesa, mašinoms imituoti žmogaus judesius nėra lengva, dėl jų nepastovumo. Žmogui neįmanoma idealiai atkartoti kiekvieno judesio. Mūsų rankų mostai keičia savo amplitudę bei intensyvumą mums pavargus. Tuo tarpu robotai niekada nepavargsta. Jie neturi raumenų nei juose besikaupiančių pieno rūgščių. Jie gali nuolatos atlikti tobulus grybšnius vandenyje o tai suteikia robotams potencialą ateityje tapti puikiais plaukimo mokytojais.
2. Robotai galėtų padėti kuriant plaukimo kostiumus
Kadangi robotai gali atkartoti įvairias plaukimo technikas, kūrėjai pasitelkę robotus galėtų tikrinti naujų plaukimo kostiumų hidrodinamines savybes kur kas efektyviau. Robotų veikimui tampant vis labiau realistišku, kostiumų gamintojai galės pasiūlyti vis tobulesnius gaminius.
3. Robotai gali gelbėti skęstančiuosius
Nors vis labiau žvelgiame į poilsiavimo prie vandens saugumą bei daugiau dėmesio skiriama profesionalių gelbėtojų ruošimui, tačiau vis tiek kasmet netenkame daugybės gyvybių dėl nelaimingų atsitikimų vandenyje. Ištobulinti robotai-plaukikai aprūpinti papildoma sensorine įranga bus gerokai pranašesni už žmones-gelbėtojus. Taip pat nebebus reikalo papildomai rizikuoti dar vieno žmogaus gyvybę, siunčiant gelbėtoją į jūros bangas.
4. Jūs galite aplenkti robotą
Geros naujienos! Kol kas robotiniai plaukikai nėra itin greiti. Kad įveiktų 100 metrų laisvu stiliumi robotui reikia beveik dviejų su puse minutės. Net jeigu mokytis plaukti pradėjote neseniai, be vargo įveiksite savo robotinį varžovą. Bent jau kol kas. Tačiau prieš 2024-ųjų metų Vasaros Olimpines žaidynes, robotinis treniruočių partneris gali tapti geidžiamiausiu kiekvieno profesionalaus plaukiko pirkiniu.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas padėjo atkalbėti žmogų nuo savižudybės
2015 05 05 15:00Jungtinėse Amerikos Valstijose vyras grasino nušokti nuo Silicio Slėnio greitkelio tilto. Kalifornijos kelių patruliai gavo pranešimą apie tai, kad žmogus yra pasiruošęs nušokti ir turi peilį.
Pareigūnai reagavo greitai – užblokavo kelius, esančius šalia, ir mėgino įtikinti vyrą nešokti. Galiausiai, į pagalbą buvo pasitelktas kompanijos Northrup Grumman robotas „Remotec Andros F6A“, kuris paprastai naudojamas kariuomenėje, darbui su sprogmenimis.
Pasak seržanto Chriso Sciba’os, pareigūnai į pagalbą pasikvietė profesionalius derybininkus, kadangi suvokė, jog su žmogumi, ketinančiu nusižudyti ir turinčiu ginklą, kalbėti reikia labai atsargiai. Iš pradžių su vyru derėtasi naudojant garsiakalbį, tačiau tai nebuvo pats geriausias būdas su juo kalbėti. Buvo nuspręsta vyrui perduoti telefoną. Saugiausias būdas tai padaryti, nesukeliant konfrontacijos, buvo naudojant robotą.
Seržantas C. Sciba teigia, kad maisto tiekimas yra būdas paskatinti ką nors atlikti tai, ko norime. Dėl šios priežasties robotas vyrui nunešė ne tik telefoną, bet ir picą. Vyrui buvo pasakyta, kad jei jis nori picos, turi pakelti ragelį. Robotas paleido picą vos tik vyras paėmė telefoną.
Robotas turėjo įtaisytas kameras bei mikrofoną, taigi pareigūnai galėjo iš arčiau apžiūrėti vyrą ir pamatyti, kaip jis apsiginklavęs, ką daro su peiliu, turėjo galimybę stebėti jo veido išraiškas. Galiausiai pareigūnai įtikino vyrą pasiduoti. Roboto kameros užfiksavo kaip vyras numeta peilį ant žemės, tuomet policininkai galėjo prieiti prie vyro ir nuvežti jį į areštinę. Į pagalbą pasitelkus robotą, incidentas buvo išspręstas per mažiau nei valandą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt