„HitchBOT“ leidosi į kelionę per JAV
2015 07 27 09:05Regis, robotams taip pat patinka nuotykiai kelyje. Kanadiečių robotas „hitchBOT“ praėjusią savaitę pradėjo savo kelionę per Ameriką, kurios metu tikisi nukeliauti nuo Bostono iki San Fransisko. Visą kelionės laiką jį veš pakeleivingi vairuotojai.
Praėjusiais metais autostopu keliaujantis „hitchBOT“ išmaišė visą Kanadą, keliaudamas nuo Halifakso iki Britų Kolumbijos. Robotas taip pat lankėsi Europoje ir pervažiavo Vokietiją bei Olandiją.
„HitchBOT“ robotas aprūpintas GPS sistema, vaizdo kameromis bei programine įranga, kuri leidžia robotui palaikyti pokalbį su jį sutikusiais pavežėti vairuotojais. Tiesa, robotas negali savarankiškai judėti, todėl jam padėti sutikę vairuotojai robotą turi patys įsisodinti į automobilį.
Šiuo metu robotas tik išvažiavo iš Rytiniame Amerikos krante įsikūrusio Bostono miesto. Iki Vakariniame krante esančio San Fransisko, roboto dar laukia milžiniškas kelias. Robotas savo kelionės metu taip ketina aplankyti įdomiausias JAV vietas. Jis tikisi pamatyti Didijį kanjoną Arizonoje, Rašmoro kalną Pietų Dakotoje ir daugybę kitų Amerikos simbolių.
Roboto kelionės progresą galite stebėti gyvai tinklalapyje hitchbot.me. „HitchBOT“ robotas taip pat turi ir savo paskyrą socialiniame tinkle „Twitter“.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
VGTU studentai sukūrė robotą humanoidą
2015 07 26 08:01Visai neseniai plačiai nuskambėjo žinia apie Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentės Editos Verbickaitės sukurtą analogų Lietuvoje neturinčią technologiją, leidžiančią ortopedinius įdėklus bei įtvarus spausdinti 3D spausdintuvu. Besimokantieji šioje aukštojo mokslo įstaigoje stebina toliau – trijų mechatronikos ir robotikos studentų komanda, ruošdama bakalauro studijų baigiamąjį darbą, sukūrė realiai funkcionuojantį robotą humanoidą. Kaip ir daugelis puikių idėjų, ši kilo netikėtai, dėl studentiško polinkio vėluoti bei Indijos studentams duoto pažado, rašoma pranešime spaudai.
„Rudenį turėjome pasirinkti darbo temą ir vadovą. Kaip ir visur, čia galioja dėsnis „kas pirmesnis – tas gudresnis“, tad mums, neskubantiems, beliko pora mūsų grupei nedėsčiusių dėstytojų, kuriuos matyti yra tekę tik universiteto koridoriuose. Grupės draugui dėstytojas Robertas Urbanavičius pasiūlė sukurti robotą humanoidą, kuris egzistuotų ne tik brėžiniuose bei 3D modeliuose, bet ir būtų realiai pagamintas“, – roboto atsiradimo priešistorę pasakoja vienas iš jo autorių Mindaugas Lučiūnas.
Kadangi bakalauro darbą reikėjo pristatyti iki pavasario, o tikslas – gerokai sudėtingesnis nei lego mašinėlė, buvo sudaryta studentų komanda, kuriai taip pat priklausė Gediminas Liška ir Vladislavas Rusinas. Jai vadovavo VGTU Mechanikos fakulteto Mechatronikos ir robotikos katedros docentas R. Urbanavičius, iki šiol koordinavęs daug fakultete atliktų realių taikomosios mechanikos, robotikos, mechatronikos projektų. Pasirodo, komandos vadovas, dažnai kviečiantis Lietuvoje studijuoti Indijos studentus, kartą iš jų išgirdo tokį prašymą: „Jei sukursite vaikštantį robotą, mums nebeliks abejonių, kurį pasaulio universitetą rinktis“.
Nors iki šio pageidavimo įgyvendinimo dar šiek tiek pritrūko (robotas puikiai stovi, pastumtas išlaiko pusiausvyrą ir nepargriūna, bet kol kas nevaikšto), jį tikrai galime vadinti išskirtiniu projektu Lietuvoje.
„Mūsų darbo rezultatas – 60 cm aukščio robotas humanoidas, turintis 25 laisvės laipsnius. Kaip ir žmogus, jis turi kojas, rankas, galvą. Rankose sumontuoti griebtuvai, leidžiantys robotui paimti daiktus. Jo akys gali sukiotis į šonus, o akių vokai – sekti akis, mirksėti. Siekėme sukurti gerą mokymosi priemonę ir tyrimų platformą ateities studentams. Taip pat tai yra puikus būdas parodyti, kad VGTU studentai ne tik mokosi teorijos, bet kartu turi galimybę įgyvendinti savo idėjas“, – teigia M. Lučiūnas, atskleidęs, jog panašūs robotai padeda autizmu sergantiems vaikams, po insulto rimtesnių pasekmių patyrusiems ar judėjimo negalią turintiems žmonėms, taip pat jie gali rungtyniauti įvairiose sporto rungtyse ar netgi laistyti gėles. Tokių funkcionuojančių robotų kaina rinkoje šiuo metu siekia nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų.
Paklaustas apie kūrimo procesą, VGTU absolventas pasakoja, jog naujai suburta komanda pirmiausia apsitarė, kiek robotas turėtų sverti, iš ko jį gaminti, ką jis turi sugebėti atlikti. Tuomet vaikinai pasiskirstė darbus, tiksliau – roboto dalis: Vladislavas pasirinko konstruoti rankas, Gediminas – kojas, o Mindaugui teko galva. Vėliau sekė panašių gaminių analizė, diskusijos su dėstytojais, eskizų darymas, mazgų skaičiavimai, 3D modelių kūrimas, detalių gaminimas ir bene smagiausia dalis – surinkimas bei testavimas.
M. Lučiūnas džiaugiasi, jog universitete laisvai galėjo naudotis 3D spausdintuvu, tad nereikėjo sukti galvos dėl sudėtingų detalių realizavimo. Didžiausiu asmeniniu iššūkiu jam tapo tai, kaip į nedidelę roboto galvą sutalpinti visas norimas funkcijas. Vaikinas, nutaręs kitais mokslo metais toliau gilinti žinias VGTU mechatronikos magistrantūros studijose, neslepia, jog visą laisvalaikį prieš diplominio darbo pridavimą komanda skyrė roboto tobulinimui: stengėsi priversti jį judėti, paimti daiktus, reikšti emocijas, o tradiciškai vienos nakties pritrūko tik jo programavimui.
„Šiuo metu robotas geba pats stovėti, manipuliuoti rankomis, sukioti galvą bei akis. Artimiausi laukiantys tobulinimai – roboto „apginklavimas“ jutikliais, vaizdo kamerų į akis įstatymas, keleto mikrofonų, atstumo ir lytėjimo jutiklių prilipdymas. Visa tai robotui leis autonomiškai atpažinti jį supančią aplinką, išvengti kliūčių, sugriebti ir manipuliuoti objektais bei reaguoti į jį supančių žmonių emocijas, garsus“, – apie galimus tobulinimus pasakoja VGTU absolventas.
Mindaugui antrina ir docentas R. Urbanavičius: „Tikimės, jog turėsime galimybę ir toliau dirbti su šiuo robotu humanoidu. Iki tobulumo dar laukia ilgas kelias, visgi tai, kas padaryta iki šiol, tikrai galima vadinti puikiu ir dideliu darbu, tapsiančiu pavyzdžiu jaunesniems studentams. Užsienyje robotų humanoidų sritis sparčiai populiarėja, tad kodėl mes turime jiems nusileisti?“.
Išskirtinio studentų projekto vadovas pabrėžė, jog labai svarbu dar studijų metais nuveikti realius, apčiuopiamus darbus – nenuostabu, jog jau dabar šiai roboto kūrėjų komandai, įgyjusiai tiek savo srities, tiek vertingos darbo grupėje patirties, prognozuojamos šviesios karjeros perspektyvos.
„Boeing“ kuria šnipinėjimui skirtą droną
2015 07 25 17:42Dangus gali tapti naujuoju programišių kovos lauku. Orlaivius gaminančios kompanijos „Boeing“ dukterinė įmonė, kurianti bepilotes skraidykles, šiuo metu dirba ties šnipinėjimo įrangą gabenančio drono projektu.
Projekte dalyvauja „Boeing“ priklausanti „Insitu“ kompanija bei šnipinėjimo ir sekimo įrangą kurianti Italijos „Hacking Team“ kompanija.
Regis, „Hacking Team“ neseniai pati patyrė „hakerių“ ataką ir būtent todėl į viešumą iškilo naujojo „Boeing“ šnipinėjimo drono kūrimo detalės.
Nutekintuose šio projekto planuose teigiama, jog norima „sukurti būdą, kaip drono pagalba užkrėsti kompiuterius. Vienam iš inžinierių pavesta sukurti miniatiūrinį infekavimo įrenginį, kuris būtų patvarus, bei kurį būtu galima pristatinėti dronais.“
Jeigu inžinieriams pavyktų įgyvendinti savo tikslus, jų sukurtas dronas galėtų į reikiamą vietą pristatyti šnipinėjimo įrangą, kuri prisijungusi prie WI-FI tinklų galėtų įsilaužti į šalia esančių žmonių kompiuterius, telefonus bei kitą elektroninę įrangą.
Nutekintieji planai vis dar yra anksyvoje gamybos stadijoje ir neaišku, ar būsimasis šnipinėjimo dronas jau turi savo būsimus pirkėjus.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Kinijoje prasidėjo robotų futbolo pasaulio taurė
2015 07 25 08:41Kinijoje startavo planetos robotų futbolo taurės žaidynės. Anot jo organizatorių, 2050-aisiais robotai-futbolininkai sėkmingai varžysis su žmonėmis.
Praėjusį šeštadienį Kinijos Hefei mieste prasidėjo „RoboCup 2015“ turnyras. Šis renginys organizuojamas nuo pat 1997-ųjų metų, o jo ateities tikslas – anot oficialaus turnyro tinklalapio, šio amžiaus viduryje visiškai autonomiška robotų humanoidų futbolo komanda, žaisdama pagal oficialias FIFA taisykles, sugebės nugalėti tų metų žmonių Pasaulio futbolo taurės nugalėtojus.
Žiūrint į šių metų turnyro filmuotą medžiagą matosi, kad iki to robotai turės nueiti dar nemažą kelią, tačiau robotikos kūrėjai išlieka entuziastingi.
Danielas Polani, Herdfordshiro universiteto robotų-futbolininkų komandos vadovas, BBC žurnalistams teigė, jog prieš 10 metų būtų buvę sunku įsivaizduoti, kad šiandienos robotai demonstruos tokius gebėjimus. Taigi, lygiavertė žmonių ir robotų kova futbolo aikštėje ateityje išties yra įmanoma.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas pirmą kartą įrodė esąs sąmoningas
2015 07 24 09:34Niujorko Rensselaer politechnikos instituto inžinieriai sukūrė trijulę robotų, kuriems buvo duotas spręsti klasikinis „išmintingo žmogaus galvosūkis“, kuriuo tikrinamas sąmoningumas. Ir vienas iš robotų sugebėjo įrodyti, kad jis yra mąstantis žmogus, rašo techradar.com.
Galvosūkyje išgalvotas karalius renkasi naują patarėją ir susikviečia tris išmintingiausius savo krašto žmones. Jis pažada, kad konkursas bus sąžiningas ir ant pretendentų galvų uždeda baltą arba mėlyną kepurę bei pasako jiems, kad pirmas žmogus, atsistojęs ir tik pagal kitų pretendentų kepures nustatęs savo kepurės spalvą, taps jo naujuoju patarėju.
Panašų konkursą, tik ne išminčiams, o robotams, surengė Selmeris Bringsjordas – dviem iš jų buvo atimtas „gebėjimas kalbėti“, o tada visų trijų buvo paklausta, kuris iš jų vis dar gali kalbėti. Visi robotai bandė pasakyti „nežinau“, tačiau pavyko tik vienam – ir kai jis išgirsta savo balsą, supranta, kad jis nebuvo užtildytas, todėl pasakė: „Atleiskite. Dabar jau žinau!“
Tiesa, jeigu žinome, kad visi trys robotai buvo suprogramuoti identiškai, vadinasi, formaliai tą patį sąmoningumo testą išlaikė visi trys.
Vertinant iš žmogiškos pusės gali pasirodyti, kad robotams pateikta užduotis yra banaliai paprasta. Tačiau robotui atrodo visai kitaip – visų pirma, jis turi išklausyti ir suprasti klausimą, o paskui išgirsti savo paties balsą tariant „nežinau“ ir suprasti, kad tai yra ne kitų dviejų robotų balsas. Ir tada jam reikia susieti pradinį klausimą su savo galimybėmis bei padaryti išvadą, kad jo balsas nebuvo išjungtas.
Loginiai galvosūkiai, reikalaujantys tam tikro sąmoningumo lygio, kaip štai šis, yra labai svarbūs kuriant robotus, kurie galėtų suprasti savo vaidmenį visuomenėje. Įveikdami daugybę tokių ir panašių testų, robotai, tikimasi, galės išvystyti grupę žmogiškų gebėjimų, kurie būtų naudingi visuomenei.
S. Bringsjordo tyrimo rezultatai bus pristatyti Japonijoje, konferencijoje RO-MAN, kuri vyks nuo rugpjūčio 31 iki rugsėjo 4 dienos. Niekaip neišsprendžiate galvosūkio apie išminčių kepures? Karalius buvo nesąžiningas – vienintelis būdas surengti sąžiningą konkursą buvo visiems išdalinti vienodų spalvų kepures.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
Robotinė ranka Lietuvoje pagaminta beveik už dyką
2015 07 24 08:33Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto Kompiuterių inžinerijos katedros studentai, savo baigiamajam darbui sukūrę nuotoliniu būdu valdomą robotinę ranką, šį projektą prisimena kaip vieną įdomiausių ir didžiausių iššūkių gyvenime. Ir nors sukurtas prototipas dar laukia komercinio pritaikymo, tačiau vaikinams jis jau atvėrė duris į darbo rinką.
Vytenio Krūminio ir Daliaus Kazakevičiaus sukurta mechaninė ranka valdoma apsimovus specialią pirštinę, kurioje sumontuotos modernios technologijos: itin jautrūs optiniai jutikliai, kurie elektroninių impulsų pavidalu perduoda signalus robotui „Bluetooth“ ryšiu. Šiuos impulsus gavę rankoje integruoti mini varikliai judina roboto pirštus.
Nuo studijų pradžios gerai sutariantys vaikinai kūrybiniuose procesuose lengvai pasidalijo darbais pagal savo interesus: Dalius konstravo robotinę ranką, o Vytenis – ją valdančią pirštinę.
Pirštinėje – unikalūs optiniai jutikliai
Vytenis nuo pat vaikystės domėjosi technika ir elektronika – iš pradžių tai pasireiškė pomėgiu išardyti visus savo žaislus. Vėliau atėjo modeliavimo etapas, tad pro VGTU Elektronikos fakulteto duris vaikinas įžengė jau turėdamas savarankiškų projektų patirties ir motyvuotas išmokti naujų dalykų. Studijų metais jis neapleido laisvalaikio pomėgių – ieškodavo schemų, projektuodavo, konstruodavo, ieškodavo naujų idėjų, domėjosi vyraujančiomis tendencijomis. Taigi bakalauro darbo projektas studentui daug streso ir nemigos naktų nesukėlė.
Idėja gaminti roboto valdymo pirštinę su valdikliais Vyteniui taip pat nebuvo nauja – iki tol jis buvo matęs ne vieną tokį projektą. Tačiau vaikinui kilo mintis pačiam sukurti optinius jutiklius, kurie sumažintų gaminio savikainą daugiau nei 10 kartų. Varžiniai jutikliai, dažniausiai naudojami panašiose pirštinėse, kainuoja apie 12 dolerių už vienetą, tuo tarpu optinio jutiklio savikaina siekia maždaug 2 litus.
„Mano idėja – panaudoti šviesą ten, kur ji anksčiau nebuvo naudojama. Savo rankomis galima pagaminti bet ką, reikia tik noro ir žinių. Elementariai analoginio optinio jutiklio konstrukcijai nereikėjo jokių sunkiai randamų elementų – užteko fototranzistoriaus, diodo, vamzdelio ir termokembriko, šiuos dalykus turi turbūt visi elektronikai. Norėjosi neleisti savų pinigų ten, kur galima išsisukti paprasčiau“, – šypsodamasis pasakojo VGTU Kompiuterių inžinerijos studijų bakalauras Vytenis Krūminis.
Kurdamas pirštinę studentas pasinaudojo savo ankstesne patirtimi – tai leido jam net nerašyti specialių programavimo kodų, nes anksčiau panašiais komandas atliko jo suprojektuota garso atvaizdavimo sistema, kurioje pagal elektrinės gitaros garsus „šokinėja“ LED lempučių šviesa. LCD ekranas taip pat jau buvo naudotas ankstesniuose projektuose, tad Vyteniui liko tik sujungti visus naudotus elementus į vieną vietą.
Pirštinės autorius teigia, kad ji gali užfiksuoti visus plaštakos judesius ir atvaizduoti juos įvairiose kompiuterinėse programose. Ką su šiais duomenimis daryti toliau – fantazijos reikalas. „Panašias pirštines naudoja animatoriai – dabar labai populiarūs filmai su kompiuteriniais efektais, pavyzdžiui, goblinas iš „Žiedų valdovo“ į ekraną perkeltas naudojant panašų principą. Tik greičiausiai jutikliai buvo mažesni ir jautresni“, – pasakojo Vytenis.
Žmogaus rankas pakeis robotinės
Daliui Kazakevičiui labiau norėjosi dirbti su mechanine dalimi, tad vaikinas pasirinko konstruoti robotinės rankos prototipą. Kiekvienas jos pirštas gali būti užfiksuojamas 32 pozicijose, taip atkartodamas natūralų pirštų judėjimą. Patys roboto pirštai juda valdomi mikrovaldiklių – mini variklių. Taip pat roboto plaštakoje sumontuoti imtuvai, „Bluetooth“ ryšiu priimantys signalus, ateinančius iš valdančiosios pirštinės.
„Iki galo ištobulinus nuotoliniu būdu valdomą ranką, ji galėtų būti plačiai panaudojama. Visų pirma, laboratorijose, kuriose vykdomi žmogui pavojingi darbai. Taip pat ji, kaip ir visi robotai, galėtų būti naudojama automatizuotoje gamyboje pasikartojantiems darbams atlikti, pavyzdžiui, detalių perkėlimui iš vienos vietos į kitą. Ranką būtų galima pritaikyti ir neįgaliesiems, netekusiems galūnės. Tačiau pirminį prototipą reikėtų smarkiai tobulinti“, – teigė Dalius Kazakevičius. Vaikinai teigia, kad robotinės rankos valdymas pirštine yra pats natūraliausias valdymo būdas, sumažinantis klaidų tikimybę.
Įgyta patirtis padėjo pasirašyti darbo sutartis
Vytenis skaičiuoja, kad dabar rengdamas panašų projektą ir turėdamas visas reikiamas detales užtruktų vos savaitę. Savo žodžius jis iš karto iliustruoja pasakojimu, kad sulaukęs dėstytojo pastabų, per savaitę pagamino naują pirštinę, kurioje naudojamą plokštę sumažino apie 60 proc., o energijos sąnaudas – dar daugiau: vietoj 4 valandų, ji veikė 8,5 ar net 9, nors buvo naudojama ta pati standartinė 9 voltų bateriją. Tuo pačiu atnaujintas ir pirštinės dizainas – antroji versija tikrai atrodė geriau.
Nuotoliniu būdu valdoma robotinė ranka padėjo vaikinams ne tik baigti studijas universitete, bet ir susirasti darbus jau po jų. Paminėję šį projektą darbo pokalbiuose VGTU absolventai iš karto sulaukdavo susidomėjimo ir prašymų papasakoti plačiau.
Vytenis šiuo metu dirba medicininės įrangos inžinieriumi privačioje įmonėje. Medicinos sritis vaikiną sudomino dėl plačių galimybių mokytis naujų dalykų ir susipažinti su skirtingais įrenginiais, gelbėjančiais žmonių gyvybes. O štai Dalius dar neužvėrė universiteto durų – dirba tiek komercinėje įmonėje, tiek VGTU Kompiuterių inžinerijos katedroje kompiuterių tinklų administratoriumi.
JAV dronų lenktynių čempionate visiems nosis nušluostė australas
2015 07 23 21:39Kalifornijos valstijos mugės metu, buvo karūnuotas pirmą kartą surengtų JAV dronų lenktynių čempionato nugalėtojas – visus vietinius bei užsienio lenktynininkus nurungęs australas Chadas Nowakas, praneša portalas „Quartz“.
Australijos mieste Brisbane gyvenantis dronų pilotas tapo absoliučiu čempionato nugalėtoju ir savo pranašumą prieš varžovus įrodė visose trijose organizuotose rungtyse. Jis parodė geriausią rezultatą laiko lenktynėse ir laisvosios triukų programos rungtyje, o taip pat jo komanda nugalėjo komandinėse laiko lenktynėse.
Lenktynėse dronai valdomi pasitelkus pirmojo asmens vaizdo perspektyvą. Kiekvienas drono pilotas dėvi specialius akinius, su kuriais regi tai, ką regi dronas. Skraidyklėse įtaisytos vaizdo kameros realiuoju laiku siunčia vaizdą į piloto akinius.
Visos bepilotės skraidyklės yra specialiai sukurtos bei modifikuotos lenktynėms. Jos pasižymi manevringumu bei gali pasiekti net iki 110 km/h siekiantį greitį.
Vienas iš pagrindinių šio čempionatų siekių buvo į vieną vietą sutraukti dronų lenktynininkus, entuziastus, gamintojus ir platintojus, bei taip paskatinti šios naujos sporto rūšies augimą.
Praėjusią savaitę ketvirtadienį ir penktadienį vykusiose varžybose dalyvavo beveik 120 dronų pilotų. Čempionatas neapsiėjo be techninių nesklandumų. Kai kurie dronai nenorėjo kilti į orą, kitiems tuo tarpu nesisekė su vaizdo fiksavimo įranga.
Varžybų čempiono C. Nowako teigimu, jam pelnyti laurus labiausiai padėjo patikima vaizdo transliacija viso turnyro metu. Duodamas interviu portalo „Quartz“ žurnalistams, čempionas teigė, jog nesitikėjo laimėti ir kad jo tikslas buvo tiesiog „išsilaikyti ore“.
Nowakas šiuo dronų lenktynių sportu užsiiminėti pradėjo tik prieš metus, tačiau iki to laiko net dešimtmetį pilotavo įvairias radijo bangomis valdomas skraidykles. Kaip ir daugybė kitų čempionatų lenktynininkų, Nowakas teigė, jog jam šis užsėmimas teikia malonumą, tačiau pirmasis kartas, kai išvydo drono regimą vaizdą per savo akinius buvo nepakartojamas. „Tai visai kitas pasaulis.“
Nowako tėvynėje Australijoje pirmojo asmens vaizdo perspektyvos lenktynės vis populiarėja. Dronų entuziastai savo sukonstruotomis skraidyklėmis lenktyniauja apleistuose sandėliuose bei kitose improvizuotose trasose.
Čempionatą stebėjo beveik 1000 žiūrovų, jis taip pat buvo gyvai transliuojamas internetu. Jo organizatorius Scottas Refslandas teigė, jog nepaisant techninių nesklandumų, jis patenkintas renginio eiga. Jis taip pat atskleidė, jog čempionatas bus organizuojamas ir kitais metais. Tiesa, nebūtinai Kalifornijoje. Chadas Nowakas teigė, jog pasistengs vėl sudalyvauti ir apginti čempiono titulą, jeigu tik kito turnyro organizatoriai vėl leis jame dalyvauti ir ne amerikiečiams.
Nors Nowakas teigė, jog būtų puiku, jeigu kas nors jam mokėtų už lenktyniavimą dronais, tačiau tai nėra pagrindinis prioritetas. „Jeigu tai nėra smagu, kam tai daryti?“
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Eksperimentinis JAV dronas pasiekė skrydžio rekordą
2015 07 23 19:12Eksperimentinis JAV dronas pasiekė skrydžio trukmės rekordą, savo dydžio skraidyklių kategorijoje. Tarptautinės Aeronautikos Federacijos teigimu, ore bepilotis išsilaikė tris dienas.
Ilgojo nuotolio „Orion“ dronas, savo dizainu primenantis „Reaper“ bei „Predator“ skraidykles, skrido 80 valandų ir 52 sekundes. Skrydžio metu bepiločio darbą prižiūrėjo keturi operatoriai.
„Orion“ net daugiau nei dvigubai sumušė ankstesnį skrydžio nuotolio rekordą, iki tol priklausiusį „Global Hawk“ dronui. Šis žvalgybai skirtas sunkusis dronas ore išsilaikė 30 valandų.
„Orion“ dronas buvo kurtas pagal specialią JAV Oro Pajėgų programą, kurios metu siekta JAV žvalgybos pareigūnus aprūpinti itin ilgos trukmės žvalgybos operacijoms skirtomis skraidyklėmis.
Drono gamintojas, „Aurora Flight Sciences“ tiksi JAV kariams pagaminti seriją tokių skraidyklių.
Visų tipo dronų skrydžio rekordas šiuo metu priklauso kompanijos „Airbus“ sukurtam nedidelio dydžio saulės energija varomam dronui, kuris ore išsilaikė net 14 parų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Povandeniniai robotai tapo savarankiškesni
2015 07 23 17:32Masačusetso technologijos instituto specialistų grupė sukūrė algoritmų eilę, kurių dėka robotai gali beveik savarankiškai planuoti ir atlikti jūros dugno tyrimus. Šios technologijos dėka inžinieriai ir programuotojai gali sutelkti dėmesį į kitas svarbias užduotis, kol robotai savarankiškai, tik su minimalia žmogaus pagalba, tyrinės pačius atokiausius jūrų ir vandenynų gelmių kampelius.
Dabar panašūs tyrimai po vandeniu atliekami, valdant robotus rankiniu būdu arba iš anksto užprogramuojant kiekvieną roboto žingsnį ir dėl to prarandama daug brangaus laiko. Tačiau nauji robotizuoti aparatai, pasižymintys didele skaičiavimo galia, suteikia bet kokiems tyrinėjimų aparatams planavimo, pasirinkimo ir sprendimų priėmimo funkcijas, kurių dėka robotas atliks didžiąją darbo dalį visiškai savarankiškai.
Sukurtų programinių algoritmų pagrindas yra sprendimų priėmimo technologijos. Viena sistemos dalis priima aukščiausio lygio sprendimus, tokius, kaip vietos pasirinkimo tyrimai, kitos sistemos dalys planuoja optimaliausius maršrutus, o pačiame žemiausiame lygmenyje identifikuojamos užduotys ir sprendžiamos staiga iškilusios problemos.
„Mes duodame sistemai bendrą užduotį, t. y. nuplaukti į tam tikrą vietą ir atlikti jos tyrimą, neapkraudami sistemos papildoma informacija ir reikalavimais, – aiškina sukurtos sistemos vadovas Brianas Williamsas. – Toliau pati sistema pasirenka geriausią užduoties sprendimą, nuolatos tikrindama, ar jos pasirinkimas atitinka visus reikiamus parametrus. Be to, nuoseklių veiksmų pasirinkimo metu sistema atsižvelgia į visas aplinkos ypatybes, kurioje jai teks dirbti.“
Masačiusetso technologijos instituto tyrėjai dirbo kartu su Rod Ailendo universiteto specialistais, Australijos lauko robotikos centru ir Vudso povandeninių okeanografijos tyrimų institutu. 2015 metų gegužę jie atliko sistemos bandymus vandenyne netoli Australijos krantų.
Naudodami autonominius povandeninius įvairių tipų aparatus, įskaitant ir „povandeninius sklandytuvus“, tyrėjai įsitikino, kad sistema, valdydama įvairaus tipo ir paskirties aparatų grupės veiksmus, veikia sėkmingai. Aparatai sudarinėjo jūros dugno zonos žemėlapius, ėmė vandens mėginius ir atlikinėjo kitas užduotis, išvengdami kliūčių, užduočių dubliavimosi ir savarankiškai jas perskirstydavo, jei kitiems aparatams reikėdavo daugiau laiko įveikti jiems patikėtus darbus.
Tyrėjai teigia, kad jų sukurta sistema gerokai sumažins specialistų poreikį ir leis atlikti didelio masto tyrimus, dalyvaujant nedidelėms mokslininkų grupėms. Šio projekto dėka nereikės samdyti daug specialistų, o sutaupytus pinigus bus galima panaudoti tobulesnės ir intelektualesnės technikos kūrimui.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Microsoft“ padės robotams matyti
2015 07 08 13:08„Microsoft“ iš tiesų nori panaikinti ribą tarp virtualaus ir realaus pasaulių. Kol „HoloLens“ gali perkelti žmones į virtualią realybę, ją užpildydama hologramomis ar „Minecraft“ blokeliais, naujoji programa gali padėti robotams ir savaeigiams automobiliams geriau „matyti“ jų aplinką.
Tai vadinama „SemanticPaint“. Naujasis projektas yra kuriamas „Microsft Research“ tyrimų komandos. Naudojant „Kinect“ įrenginį yra suteikiama galimybė nuskaityti aplinką ir ją vėliau paženklinti atskirus objektus „nudažant“ skirtingomis spalvomis.
Naudotojai tai gali lengvai padaryti tiesiog paliesdami objektus ar paviršius. Pasirinkti objektus netgi galima balso komandomis, pavyzdžiui, garsiai pasakant „bananas“. Tuomet visi objektai yra suskirstomi į kategorijas: knygos, kėdės, puodeliai ir visa kita. Su kuo daugiau objektų yra „bendraujama“, tuo geriau sistema autonomiškai kategorizuoja objektus, net jeigu judate į kitą erdvę.
Šios skenavimo-identifikavimo funkcijos yra ypač reikšmingos savaeigiams automobiliams. Dabartiniu momentu tyrėjai tiria aplinką pasitelkdami lazerius arba laidarą – tokiu būdu nuskaitomos kliūtis kelyje.
Inf. šaltinis: Alfa.lt