Dronai irgi moka šokti
2015 09 01 08:18Norėdami pademonstruoti pasauliui labiausiai precizišką dronų sistemą, „Prenav“ kompanija sukūrė vaizdo įrašą, demonstruojantį, kokie tikslūs gali būti bepiločiai orlaiviai.
Dronas iš pirmo žvilgsnio tamsoje tapo šviečiančiais taškais ir galiausiai pradėjo sinchroniškai šokti, tokiu būdu užpildydamas erdvę šviesomis.
Pasitelkę šviesą „Prenav“ dronų sistemos netgi geba tamsoje nupiešti įvairias figūras ar raides erdvėje. Vaizdas iš tiesų simpatiškas.
Inf. šaltinis: Alfa.lt
„Yeair!“ – benzininis-elektrinis kvadrokopteris
2015 08 31 14:40Viena valanda skrydžio, maksimalus greitis 100 km/h, krovinio svoris – 5 kg – tai esminiai bepiločio rodikliai, kuriais negali pasigirti tradiciniai vartotojų klasės dronai, veikiantys šiuolaikinių technologijų – baterijų LiPo – dėka. Tačiau vokiečių naujokai „Yeair!“ mano, kad tokius rodiklius įmanoma pasiekti, naudojant hibridinę sistemą, kurios kiekvienas sraigtas veikia dviejų variklių dėka – elektrinio ir benzininio.
Šiuolaikinių bepiločių galingumą apriboja jų baterijos. Dvidešimt minučių – tai gana padorus šiuolaikinių vartotojų klasės bepiločių skrydžio laikas. Maksimalų apie 60 km/h greitį išvysto serijos „Phantom“ dronai. Tačiau „Yeair!“ dizainerių komanda tikisi padidinti galingumą, panaudodami vidaus degimo variklius. Vokiečiai savo projekto idėją paskelbė platformoje „Kickstarter“.
Drono „Yeair!“ išmatavimai gana nemaži, 35,4 cm х 29,5 cm, aukštis su automatiškai susilankstoma važiuokle – puse metro. Kiekvienas iš keturių sraigtų varomas atskiru 1,6 kWt, 10 cc dvitakčiu varikliu, sąveikaujant 600 W elektrovarikliui.
Benzininiai varikliai yra efektyvesni, tačiau jie ne taip greitai reaguoja kaip elektrovarikliai, o tai būtina, norint, kad skriadyklė ore išliktų stabili. Todėl benzininiai varikliai atlieka didesniąją sunkaus darbo dalį, o elektronika padeda reaguoti į staigius apsisukimų pakitimus per minutę.
Skraidantys bepiločiai aparatai „Yeair!“ turi 1,5 litro degalų baką ir nedidelį 1250 Ah akumuliatorių, kurio nereikia įkrauti skrendant įprastu maršrutu su dvitakčiais varikliais. Elektrovarikliai taip pat atlieka paleidiklio, skirto dujiniams varikliams, vaidmenį.
Hibridinių kombinacijų dėka bepilotis „Yeair!“ gali atlikti gana sudėtingas operacijas – įveikti 55 km atstumą, per maždaug valandą laiko.
Komanda užtikrina, kad kvadrokopteris pakankamai galingas, kad galėtų skraidyti siaučiant stipriam vėjui, o jo dvigubos variklio sistemos dėka aparatas gali saugiai nusileisti ant žemės, jei sugestų vienas iš variklių. Platformoje „Kickstarter“ aparato kaina prasideda nuo 1 525 dolerių ir jei finansavimo kampanija pasiseks, bepiločiai „Yeair!“ greitu laiku bus pristatomi į bet kurį pasaulio tašką.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Džordžijos policija nusikaltėlių medžioklei pasitelks dronus
2015 08 27 09:57Lėkštės formos oro robotai, primenantys fantastinius filmus apie ateivius, tikėtina, taps kovos su nusikalstamumu simboliu Džordžijos valstijoje.
Nepilotuojamų oro transporto priemonių gamintojas „Olaeris“ oficialiame pranešime spaudai informavo apie pasirašytą 5.7 milijono dolerių vertės nutarimą, apibrėžiantį dronų eksploatavimo ir naudojimo niuansus Džordžijos valstijoje. Kompanija pranešė įsipareigojusi „remti“ policijai skirtus oro robotus, t. y. suteikti visas reikiamas paslaugas, tokias kaip pilotų apmokymai, taisymas ir t. t. Vis dėlto pasirodžius pranešimui, apygardos komisija patikino, kad informacija ne visai tiksli – dronus norima ne „nuomoti“, o pirkti.
Nepaisant vykstančių derybinių niuansų, faktas išlieka tas pats – valstija siekia pasitelkti oro robotus kovai su nusikalstamumu. Jeigu nutarimas bus patvirtintas Džordžijos policijos gretas papildys dronas AEVA. Modernios šešių rotorių skraidyklės unikalumas atsiskleidžia originaliame dizaine, kuris oro robotui suteikia išskirtinių aerodinaminių ypatybių. Dronas gali lanksčiai judėti, fiksuodamas vaizdus įprasta arba infraraudonųjų spindulių kamera. AEVA skrydžio trukmė nors ir neatitinka kariuomenėje naudojamų dronų potencialo, tačiau vienos valandos skrydis šiam oro robotui suteikia pranašumą prieš kitus, mėgėjiškus, įrenginius, kuriuos kartais pasirenka įvairios institucijos.
„Robotas AEVA gali būti pakeltas į orą per dešimt sekundžių po pagalbos skambučio gavimo. Dronas gali kilti vertikaliai, naršyti savarankiškai ir įvykio vietą pasiekti per kelias minutes“, – drono privalumus oficialioje svetainėje įvardijo kūrėjai.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Kraujo transportavimui mokslininkai pasitelkė droną
2015 08 26 15:47Medicinos mokslo ir robotų technikos sąjunga nesiliauja stebinti. Vienas naujausių, daug žadančių išradimų – kraują gabenantis dronas, tikėtina, taps itin reikšmingu sveikatos priežiūros elementu užmiesčių ir kaimų vietovėse.
Mokslo žurnalas „PLOS One“ neseniai publikavo absoliučiai naujos koncepcijos tyrimą, kuriuo siekiama išanalizuoti ir įvertinti, ar nepilotuojamos oro transporto priemonės yra pajėgios ir pakankamai saugios transportuoti kraujo mėginius bei kitus medicininius mėginius tyrimams nepažeidžiant jų kokybės. Juk oro robotų skrydžiai neretai būna nelygūs ir nepastovūs, o „kratymas“ ypač dažnas reiškinys pakilimų bei nusileidimų metu.
Atsižvelgdama į galimus pavojus ir potencialą, mokslininkų komanda iš Džono Hopkinso universiteto Medicinos mokyklos (vadovaujama patologo Timothy Amukele), bendradarbiaudama su Robert Chalmers ir kitais inžinieriais iš Ugandos Makerere universiteto, ryžosi atlikti bandymą ir apibendrino reikšmingiausius aspektus susijusius su „kraujo drono“ eksploatavimu.
Atlikdami tyrimą mokslininkai naudojo 336 kraujo mėginius, paimtus iš 56 sveikų suaugusių asmenų. Žmonės buvo padalinti į dvi grupes. Mėginiai iš pirmos grupės buvo transportuojami pasitelkus droną, skrydžių laikas – nuo šešių iki trisdešimt aštuonių minučių. Kitos grupės kraujo mėginiai nebuvo judinami.
Atlikti bandymai parodė, kad kraujo mėginių kokybė nenukentėjo jiems ore būnant iki keturiasdešimties minučių. Tarp į dangų pakilusių mėginių ir tų, kurie liko ant žemės reikšmingų skirtumų nerasta.
„Biologiniai mėginiai gali būti neįtikėtinai jautrūs ir trapūs“, – teigia mokslų daktaras Timothy Amukele ir įvardija, kad staigus greitėjimas pakilimo metu ir slėgis nusileidimo procese buvo pagrindiniai aspektai, kurie kėlė susirūpinimą dėl kokybiško kraujo mėginių eksploatavimo. „Tokie judesiai galėjo sunaikinti kraujo ląsteles arba paskatinti kraujo tirštėjimo procesą, maniau, jog tai turės įtakos visoms kraujo tyrimų rūšims, tačiau mūsų bandymai įrodė, kad tai netiesa ir tai yra nerealu“, – informavo T. Amukele.
Pasak tyrėjų, tai daug žadančios žinios ne tik milijonams žmonių, kurie gyvena toliau nuo miesto šurmulio, bet svarbiausia – ekonominį nepriteklių patiriantiems regionams. Dronams nereikalinga gerai išvystyta kelių susisiekimo sistema tam, kad mėginys būtų sparčiai eksploatuojamas. „Dronai nuskrenda šimtą kilometrų per keturiasdešimt minučių. Jie yra kur kas pigesni nei, pavyzdžiui, motociklai, jiems negresia pakliūti į transporto kamštį, be to, jau yra sukurta technologija, padedanti užprogramuoti drono „namų“ bazę, pasirenkant konkrečias GPS koordinates“, – „kraujo dronų“ privalumus įvardija T. Amukele.
Bandomieji skrydžiai atlikti laikantis FAA numatytų reglamentų. Kitas projekto iniciatorių žingsnis – tyrimą atlikti Afrikos regionuose, kur atstumas iki ligoninių ir laboratorijų yra didesnis nei šimtas kilometrų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Minkštą 3-D robotą judėti priverčia vidiniai sprogimai
2015 08 25 08:16Minkšti ir lankstūs robotai tampa vis populiaresni robotų industrijos pasaulyje, nes nepaisant neretai švelnaus įvaizdžio, iš tiesų, tai – galingi prietaisai, dažnai galintys atlikti kur kas dinamiškesnes funkcijas nei standūs kieti robotai, kuriuos visuomenė greičiau ir paprasčiau suvokia kaip „robotus“.
Vis dėlto sumanūs mokslininkai jau seniai įvertino minkštų medžiagų potencialą robotų technikoje. Daugelis ekspertų mano, kad dinamiški mechanizmai yra robotų industrijos ateitis. Žinoma, tai – ginčytinas faktas. Tačiau akivaizdu, jog kūrėjai siekia tobulinti šią sritį. Vienas tokių pavyzdžių – Harvardo universiteto mokslininkų pristatytas „pusiau“ minkštas 3-D robotas, gebantis… šokinėti.
Mokslininkai atliko bandymus, siekdami išanalizuoti standžių ir minkštų robotų veikimą. Absoliučiai kieti ir visiškai lankstūs mechanizmai neveikė tikslingai. Todėl kūrėjai rado pusiausvyrą – jie suprojektavo dalinai minkštą prietaisą. Roboto dalys yra lanksčios ten, kur būtinas funkcionalumas bei dinamika šuolių atlikimui, o kietos ten, kur svarbus tvirtumas bei atraminių funkcijų palaikymas. „Hibridinio“ mechanizmo šuolis yra paremtas pneumatikos panaudojimo principu. Kai pasirinkus norimą šuolio, kryptį roboto kojos išsipučia, mechanizmas išleidžia deguonį ir butaną savo minkštame pilve. Plykstelėjus kibirkščiai – įvyksta sprogimas, sukuriantis jėgos slėgį roboto viduje, kuris išsviedžia mechanizmą į orą.
Bandymo metu, Harvardo universiteto mokslininkų sukurtas, dalinai minkštas ir dalinai kietas robotas atliko daugiau nei šimtą sėkmingų šuolių.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Žurnalistinė dvikova: žmogus prieš robotą
2015 08 24 21:46Žiniasklaidos organizacija „National Public Radio“ surengė dvikovą tarp dviejų žurnalistų, vienas jų – programinė įranga „WordSmith“, sukurta technologijos kompanijos „Automated Insights“. Roboto priešininku pasirinktas žurnalistas Scott Horsley, turintis ilgametę reporterio darbo patirtį bei dirbantis korespondentu Baltuosiuose Rūmuose.
„Paskutinio bandymo metu robotas ir žmogus laukė finansinių pajamų ataskaitos iš Amerikos greito maisto tiekėjo „Denny“. Kai ataskaita buvo gautas, abu žurnalistai lenktyniavo, kuris iš jų greičiau parengs trumpą pranešimą transliacijai „NPR“ radijuje. Nutarta, kad pranešimas bus vertinimas ne tik pagal atlikimo greitį, bet ir rašymo stilių. WordSmith istoriją parengė per dvi minutes, S. Horsley užtruko apie septynias“, – praneša „The Stack“.
Visgi išbandymą laimėjo žmogus dėl geresnio straipsnio parengimo. Taškų persvara triuškinanti – 3403 prieš 270. Tačiau algoritmo kūrėjai teigia, kad roboto rašymo stilius gali būti koreguojamas, todėl teigti, kad jis netinkamas, nėra objektyvu. Anot „Automated Insights“, šio išbandymo metu robotas mėgdžiojo finansinių pranešimų stilių, todėl tekstas buvo „sausokas“, vis dėlto, nustačius, kad sistemą atkartotų „NPR“ rašytojų kūrybos manierą, roboto stilius pakistų ir persvara nebebūtų tokia didelė.
Nepaisant to, kad laimėjo žmogus, akivaizdu, jog robotai-rašytojai tampa vis sumanesni, o jų kuriami tekstai – kokybiškesni. „Ginčijamasi, kad technologija bus tik papildomas įrankis žmonėms, tačiau kas žino, galbūt jau greitai robotai užkariaus naujienų sklaidos sritį“, – klausia „The Stack“ apžvalgininkai.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Mažyčiai robotai galės šaudyti kiaurai jūsų kūno audinius
2015 08 24 08:18Šiais laikais medicina ir robotika žengia koja kojon. Progresyvūs procesai vis dažniau stebina neįtikėtinais pasiekimais ir pranašauja perspektyvią ateitį. Vienas tokių, pažangių ir stebinančių, atradimų buvo pristatytas Tarptautinėje robotų ir automatikos konferencijoje. Projekto autoriai (Aaron Becker, Ouajdi Felfoul ir Pierre E. Dupont) iš Hjustono universiteto ir Bostono vaikų ligoninės pademonstravo, kaip mažas robotų „spiečius“, judantis kraujotakos sistema, gali pasiversti į magnetinį ginklą, šaudantį sviediniais, gebančiais prasiskverbti per audinius.
Kūrėjų pristatoma technologija, o tiksliau – nedidelė, savaime susimontuojanti robotų armija, yra tarsi magnetinis akseleratorius, kurio veikimo koncepcija paremta pagreičio išsaugojimo principu, kai išvystoma jėga „perfiltruojama“ per magnetus, magnetinę energiją keičiant į kinetinę energiją.
Proceso metu kiekvienas mini-robotas yra nukreipiamas į konkretų tašką, kurį pasiekę robotai pradeda montavimosi procesą. Spragtuko funkciją atliekantis robotas į numatytą tašką išsiunčiamas paskutinis – prisijungęs prie vientisos konstrukcijos robotas išprovokuoja šūvį.
Moderniai technologijai sukurti naudotas plienas, o kulka yra adata, kurią ateityje, taikant šią sistemą medicinoje, tikimasi, pripildyti reikiamais medikamentais.
Vis dėlto, kol kas, technologija reikalauja tobulinimo ir parodomasis procesas nebuvo atliekamas kraujotakos sistemoje. Tačiau kūrėjai yra nusiteikę pozityviai. Pasak jų, kai robotai taps pakankamai smulkūs, jog galėtų dinamiškai plaukti kraujotakos sistema – technologiją bus įmanoma pritaikyti ligoninėse. Beje, pastarasis vyksmas, tikėtina, taip pat užtruks, nes klinikų infrastruktūra ir taisyklės reikalaus drastiškos pertvarkos.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotai gulbės pavidalu stebi vandens švarą
2015 08 23 15:02Jis atrodo kaip paukštis, bet iš tikrųjų tai yra robotas. Jis vadinasi „NuSwan“ ir buvo sukurtas tam, kad tikrintų vandens kokybę Singapūro rezervuaruose.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Lietuvoje – pirmoji robotikos parduotuvė
2015 08 22 08:41Lietuvoje įkurta pirmoji robotikos parduotuvė, kurios lentynose bus galima įsigyti robotų, skirtų dirbtinio intelekto kūrimui, ir robotų, valdomų mintimis. Iš pradžių naujoji robotikos parduotuvė prekiaus detalių rinkiniais pradedantiesiems, skirtais mechaniniams ir elektroniniams robotams kurti, programavimo bei metodine įranga, rašoma pranešime spaudai.
„Robotikos tyrimų centre tyrėjai jau dirba su žmogaus smegenų sąsaja ir kuria robotus bei įrenginius, valdomus mintimis. Tad šiuos išradimus planuojame pristatyti ir mūsų parduotuvėje. Pasiūlysime pirkėjams susipažinti ir išbandyti paprasčiausius robotų konstruktorius bei pamatyti sudėtingiausius kompiuterinėmis technologijomis programuojamus robotus“, – teigia robotikos parduotuvės iniciatorius ir „Robotikos akademijos“ steigėjas Saulius Vasiliauskas.
Naujojoje parduotuvėje įkurta ir atvira robotikos klasė. Ji skirta visiems parduotuvės lankytojams – čia robotus gali konstruoti ir išbandyti jaunieji bei jau suaugę mechatronikos mylėtojai. Nuo rugsėjo mėnesio robotikos klasėje vyks vaikų robotikos būreliai:
„Ankstyvoji robotika“ (6–7 m.) ir „Smagioji robotika“ (8–12 m.). Taip pat savaitgaliais žadama rengti atvirus būrelius mažiausiems 4–5 metų išradėjams, sumanių šeimų popietes ir suaugusiųjų dirbtuves.
„Robotika – tai ateities mokslas, jis apima mechaninę, elektroninę ir kompiuterinę inžineriją. Kuriant robotus lavinamos loginis mąstymas, konstravimo, dizaino, fizikos žinios. Robotikos užsiėmimai paskatina spręsti problemas greičiau ir efektyviau – taip geriausiai lavinamas kūrybiškumas, intelektas ir verslumas. Robotikos užsiėmimai populiarėja ir tarp suaugusiųjų. Tai – itin patrauklus laisvalaikio praleidimo būdas inovacijomis besidomintiems asmenims“, – sakė S. Vasiliauskas.
Robotikos parduotuvės pažibomis taps itin sudėtingi robotų konstruktoriai. Jie leis lavinti jaunųjų robotikos entuziastų vaizduotę, mokys užprogramuoti robotus spręsti realias problemas, atlikti konkrečius veiksmus. Brangiausio robotų konstruktoriaus kaina sieks ir 5500 eurų.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Naujas išminavimo robotas „Andros FX“
2015 08 21 09:29Dukterinė korporacijos „Northrop Grumman“ kompanija „Remotec Inc.“ pristatė naują robotą „Andros FX“. Tai bepilotė sausumos transporto priemonė, skirta kovoti su įvairiais pavojais, įskaitant savadarbius sprogstamuosius prietaisus.
„Northrop Grumman Remotec“ pademonstravo robotą „Andros FX“ Tarptautinės sprogstamųjų medžiagų technikų-specialistų ir tyrėjų asociacijos nariams kasmetinėje konferencijoje, kuri vyko Pensilavanijos valstijoje (JAV).
Labiausiai matomi roboto privalumai: keturračiai trekai bei naujas svirties dizainas su papildoma keliamąja galia ir vikriomis jungtimis, kurie juda devyniose ašyse. Sistema taip pat pasižymi atnaujintomis elektroninėmis sistemomis, patobulintu mobilumu ir manevringumu. Ji taip pat turi naują valdymo bloką su jutikliniu 3D grafikos ekranu, manipuliatorių valdymo sistemas ir patobulintą operatoriaus valdymo sąsają.
„Išminuotojai skundžiasi, kad jiems labiausiai reikia tokių priemonių, kurios padėtų kovoti su savadarbiais sprogstamaisiais prietaisais, – sako Waltas Werneris, kompanijos „Northrop Grumman Remotec“ direktorius. – „Andros FX“ buvo sukurtas, atsižvelgiant į šias problemas. Mes norėjome pademonstruoti pačias naujausias technologijos, kurios padėtų išminuotojams kuoveiksmingiau nukenksminti sprogstamuosius prietaisus ir žinoma, apsaugotų juos nuo nelaimingų atsitikimų.“
Kaip ir kiti robotai „Andros“, šio modelio FX operacinė sistema perduoda didžiulį kiekį naudingos informacijos operatoriui. Įvairių rankų pozicijų ir sugriebimo dėka robotas sugeba manipuoliuoti objektais paprasčiau, greičiau ir tiksliau.
Pasak roboto kūrėjų, jie norėjo sukurti tokią robotizuotą bepilotę transporto priemonę, kuri sugebėtų greitai adaptuotis prie įvairių misijų. „Northrop Grumman Remotec“ žada paskelbti roboto „Andros FX“ kainą šių metų gruodžio mėnesį, o 2016 metų balandžio mėnesį pradės priiminėti užsakymus.
Inf. šaltinis: Robotika.lt