„Boston Dynamics“ pristatė savo ateities planus bei dabartinius pasiekimus
2015 10 29 12:09„Boston Dynamics“ nemėgsta dalintis informacija kas vyksta už jos laboratorijos durų. Kompanija tiesiog įkelia vaizdo medžiagą į „YouTube“ ir stebi kaip milijonai žmonių stebisi jų robotiniai kūriniais. Tačiau neseniai Markas Raibertas, vienas iš kompanijos „Boston Dynamics“ inžinierių, Masačusetso technologijos institute (MIT) vykusioje konferencijoje papasakojo apie kompanijos dabartinius projektus ir ateities siekius.
Raibertas ir kiti Boston Dynamics inžinieriai, kurie anksčiau nedalyvaudavo jokiose konferencijose, šį kartą trumpai papasakojo apie būsimus kompanijos projektus.
Neseniai MIT vykusioje konferencijoje „FAB“, Raibertas atliko prezentaciją „Robotų kūrimas“. Seminare taip pat dalyvavo kiti garsūs inžinieriai Senbay Kim, Ras Tedreyk, Radhika Negpal, Mick Mauntts ir Gil Pratt. Į Raiberto prezentaciją įėjo keletas niekada ankščiau nerodytų video apie „Boston Dynamics“ kuriamus robotus bei buvo užsiminta apie projektus, ties kuriais dabar dirbama.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/51975/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
NAO žaidžia „Nintendo Wii“ konsolės žaidimus
2015 10 28 09:01Robotas NAO puikiai tiks tiems, kurie neturi su kuo žaisti vaizdo žaidimų. Dirbtinio intelekto dėka robotai tampa vis protingesni ir gudresni. Tačiau daugelis žaidimų kol kas neturi dirbtinio intelekto priešininko, kuris sudarytų rimtą konkurenciją žmogui, todėl daugybė „geimerių“ nepatiria tikrojo žaidimo malonumo.
Labiausiai dirbtiniam intelektui trūksta fizinio kūno. Daugeliui žaidėjų reikia tokio priešininko, ant kurio jie galėtų išlieti savo pyktį pralaimėjimo metu arba pasišaipyti iš jo jį nugalėjus. Tokį vaidmenį puikiai atlieka humanoidas NAO, kadangi Japonijos Cukubos universiteto mokslininkai išmokė jį žaisti „Tennis“ ir kitus „Nintendo Wii“ konsolės žaidimus.
NAO iš tiesų žaidžia neturėdamas vizualių apdorojimų duomenų. Žaidimo vaizdas tiesiogiai perduodamas į kompiuterį, kuris atlieka visus sudėtingus skaičiavimus, atpažįsta žaidėjų pozicijas bei parenka geriausią strategiją. Po to kompiuteris siunčia valdymo signalus robotui NAO, kuris atlieka iš anksto suprojektuotus judesius.
Tačiau, kam reikalingas robotas, jeigu buvo galima tiesiog žaisti prieš į žaidimą integruotą dirbtinį intelektą? Vartotojas gali naudoti tą patį robotą, kad galėtų žaisti daugybę skirtingų žaidimų. Robotas gali sužinoti jūsų žaidimo strategiją, kas jums patinka, kas nepatinka, ir panaudoti šias žinias, kad jus nugalėtų. Nėra jokių abejonių, kad jei įsigysite robotizuotą žaidimų partnerį, daugelis žmonių užsimanys būti jūsų draugais.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dronas, leisiantis telefonui pakilti į aukštį
2015 10 27 20:27Kompanija „xCraft“ sukūrė „PhoneDrone Ethos“ kvadkopterį, kuriame kameros funkcijos atlikimui naudojamas bet kuris „iOs“ ar „Android“ operacinės sistemos pagrindu veikiantis išmanusis telefonas.
Tereikia įdėti mobilųjį įrenginį į specialų skyrių ir lydinčioje skaitmeninėje programėlėje nustatyti reikiamą aukštį. Atlikus šį veiksmą dronas kartu su išmaniuoju telefonu pakils į aukštį ir seks naudotoją iš nurodyto aukščio. Reikėtų pažymėti, jog taip pat įgyvendinta galimybė naudoti „Apple Watch“, kuri leidžia užfiksuoti vaizdą nuotoliniu būdu.
Kokia šio išradimo esmė? Tai kvadkopteris, tik be jutiklių, kamerų ir procesoriaus. Tiesiog rėmas su varikliais ir oro sraigtais (propeleriais). Tam, kad dronas pradėtų veikti, reikia įdėti išmanųjį telefoną. Įrenginį valdyti galima bet kokiu kitu mobiliuoju įrenginiu, veikiančiu „iOS“ ar „Android“ operacinės sistemos pagrindu. Visi „PhoneDrone Ethos“ skaičiavimai vyksta išmaniajame telefone. Tai drono kūrėjams leido reikšmingai sumažinti kvadkopterio kainą.
350 gramus sveriančio drono funkcionalumai yra visai neblogi. Jis pakyla į nustatytą aukštį ir automatiškai seka naudotoją. Autonominio darbo laikas yra 20 minučių, o maksimalus greitis siekia apie 56 km/val. Išsikrovusi baterija yra lengvai keičiama nauja. Vertėtų pažymėti, jog įkrovimui tinka maitinimo šaltiniai su USB sąsaja. Deja, nenurodoma, kokia yra akumuliatoriaus talpa. Norint savo telefoną paleisti į skrydį, reikia įsigyti „PhoneDrone Ethos“, kuris „Kickstarter“ puslapyje kainuoja 195 dolerius. Šiuo metu renkamos lėšos serijinei prototipo gamybai. Įrenginys pasirodyti turėtų 2016 metų rugsėjį.
Inf. šaltinis: Varlė.lt
„Touch Bionics“ pristatė išmanųjį protezą „I-limb Quantum“
2015 10 26 19:37Kompanija „Touch Bionics“, robotinių protezų gamintoja pristatė patobulintas bioninę ranką „I-limb Quantum“ tarptautinėje protezavimo ir ortopedijos parodoje ISPO 2015.
Kurdama protezą „I-limb“, kompanija naudojo užpatentuotą technologiją „I-mo“, kurios dėka ranka galima paimti daugelį įvairių daiktų neįdedant daug pastangų.
„Mes džiaugiamės galėdami pristatyti savo protezus „I-limb Quantum“ tokioje garsioje parodoje kaip ISPO-2015, – sako generalinis kompanijos „Touch Bionics“ direktorius Janas Stivensas. – Nauja ranka pasižymi išskirtiniu funkcionalumu ir stilingu dizainu. Šitas protezas yra protingesnis, greitesnis, stipresnis ir mažesnis, nei jo pirmtakai. Technologijos „I-mo“ dėka robotizuoto protezo „I-limb“ savininkai galės lengvai atlikti įvairius judesius.“
„I-limb Quantum yra pats geriausias protezas žmonėms, kurie neturi rankų, – pareiškė protezo savininkė Rebeka Marin. – Aš labai džiaugiuosi šiuo patobulintu protezu, kadangi be didelių pastangų galiu atlikti daugelį judesių, naudodama paprastus gestus. Be to, protezas nėra didelis, todėl puikiai tiks moterims ir vaikams.“
Pagrindiniai protezo „I-limb Quantum“ patobulinimai:
- Protingas – technologijos „i-mo“ dėka galima atlikti įvairius judesius naudojant paprastus gestus.
- Greitas – judesių greitis padidėjo iki 30 %.
- Stiprus – reikalui esant, protezo galingumą galima padidinti iki 30 %.
- Mažesnis – yra trys anatominiai protezo dydžiai.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Efektyvus robotų spiečiaus valdymas pasitelkiant planšetę
2015 10 25 15:45Pastaruoju metu kuriami mažesni, pigesni ir gabesni robotai, kurie sąveikauja tarpusavyje. Tokie robotų spiečiai veikia kaip viena visuma, jie prisitaiko vienas prie kito ir atlieka sudėtingas užduotis realiu laiku. (JAV) laboratorija GRITS sukūrė būdą, kaip galima dinamiškai valdyti didžiulius robotų būrius, naudojant planšetę.
„Žmogus negali valdyti tūkstančio ar milijono robotų, arba asmeniškai juos programuoti kasdien, – sako Džordžijos Technologijos instituto elektronikos ir tiksliųjų mokslų mokyklos profesorius Magnus Egerstedt. – Vietoj to, operatorius valdo sritį, kurią būtina išstudijuoti. Po to, robotai dirba kartu, kad galėtų pasirinkti geriausius užduočių atlikimo variantus.“
Tuo metu, kai robotai efektyviai atlieka užduotis, jie geriau prisitaiko prie pokyčių ir greičiau išsiaiškina kokią užduotį reikės atlikti, ypač, jei jie turi staiga pakeisti kai kurias uždoties sąlygas. Čia jau reikia žmogaus įsikišimo: pradedantysis vartotojas, naudodamas šią sistemą, gali valdyti robotus tiesiog braukdamas pirštais per planšetę, ir jų spiečius koordinuos vienas kito judesius, kad pasiektų tikslus, kuriuos jam nurodo vartotojas.
Ši sistema buvo sukurta tam, kad galėtų padėti atlikti paieškos-gelbėjimo misijas. Robotai užsiima vietovių „šukavimu“. Tuo tarpu žmogus gali nustatyti sritis, kuriose turi dirbti robotų spiečius.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Humanoidas Erica – dar vienas Hiroši Išiguro kūrinys
2015 10 24 18:01Osakos universiteto profesorius Hiroši Išiguro išgarsėjo savo humanoidinių robotų dėka. Šį kartą inžinieriaus sukurtas humanoidas yra kone panašiausias į tikrą žmogų visame pasaulyje.
Androidas moka ne tik kalbėti, bet ir išmano kūno kalbą. Todėl jis gali puikiai diskutuoti su žmogumi. Humanoido Erikos ūgis yra 1,60 cm ir ji panaši į japonų moterį.
Didžiausias roboto privalumas – jis supranta šnekamąją japonų kalbą ir sugeba ne tik kalbėti žodžiais, bet ir kūno kalba: mirksi, judina galvą, kilnoja antakius ir atlieka daugelį kitokių įvairių judesių. Robotas jau davė interviu ir sugebėjo pakerėti žurnalistus.
Žemiau galite pamatyti pirmąjį humanoido Erikos dialogą su vienu iš žurnalistų:
Žurnalistas: „Ką mėgsti veikti?“
Erika: „Man patinka žiūrėti filmus, sporto laidas ir anime. O ar jums patinka kas nors iš mano išvardintų užsiėmimų?“
Žurnalistas: „Man patinka sportas.“
Erika: „Savaime suprantama, jūs taip užsiėmęs savo darbu, kad neturite laiko daryti tai, ką darau aš.“
Humanoidą Erika sukūrė tarptautinė Japonijos mokslo ir technikos agentūra, Osakos universitetas, tarptautinis šiuolaikinių telekomunikacijų mokslo tyrimų institutas ir Kioto universitetas.
Nežiūrint į tai, kad robotas Erika yra labai realistiškas androidas, jis nėra panašus į kompanijos Toshiba sukurtą realistišką robotą Chihira Aico, kuris visus glumino Džono Denverio personifikacija parodoje CES 2015. Arba humanoidas Yangyang, kuris yra labai panašus į Aliaskos gubernatorę Sarą Peilin. Pasak Hiroši Išiguro, labai svarbu, kad robotai būtų panašūs į žmones ir kad mes galėtume su jais bendrauti kaip lygus su lygiu ateityje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Gestus“ sistema – dronų valdymas gestais
2015 10 23 13:38Kijevo politechnikos instituto studentai Aleksandras Bivziukas ir Jevgenijus Popravka sukūrė bepiločių valdymo sistemą, kuri valdoma ne žaidimų valdymo pultu, o rankų judesiais.
Projektas pavadintas „Gestus“ ir dar yra kūrimo stadijoje, tačiau komanda jau spėjo nemažai pasiekti. Studentai tobulina savo sistemą atviroje Kijevo elektronikos laboratorijoje „Lampa“.
Sistemos pagrindas – dvi apyrankės ir siųstuvas, kuris siunčia komandas bepiločiui. Kalbant apie technines charakteristikas, kol kas galima paminėti sėkmingai veikiantį akselerometrą, kurio dėka gaudamas duomenis iš siųstuvo apie rankos pakrypimą prietaisas gali keisti drono pakrypimo kampą. Inžinieriai savo sistemą bando su bepiločiu „Hubsan X4“. Jie tikisi, kad ateityje šis valdymo būdas bus naudojamas ir su kitomis bepilotėmis transporto priemonėmis, pavyzdžiui, automobiliuose arba valtyse.
Reikėtų paminėti, kad iš pradžių sistemos tikslas buvo kitoks. Ją norėta naudoti kaip periferinį prietaisą, skirtą planšetėms ir išmaniesiems telefonams, kurių dėka būtų galima naudotis tokiomis funkcijomis kaip elektroninių knygų lapų vertimas arba muzikos garso takelių keitimas. Tačiau vėliau mokslininkai nusprendė, kad reikia savo sistemą išbandyti su vikšrine platforma.
Dabar inžinieriai ketina pristatyti savo priemonę tokiose internetinėse minios finansavimo platformose kaip „Kickstarter“ arba „Indiegogo“.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Europa ruošiasi kovai su nedrausmingais dronų pilotais
2015 10 22 09:11Pastaruoju metu pagausėjo pranešimų apie vos neįvykusius lėktuvų ir dronų susidūrimus. Mėgėjiškų nepilotuojamų oro transporto priemonių eksploatavimas iškelia vis daugiau klausimų, susijusių su pavojais oro uostų zonose.
Gyventojų naudojamų dronų populiarumas auga kone kasdien. Oro robotai pasitelkiami įvairiems komerciniams tikslams, taip pat pasėlių ir katastrofų vietų stebėjimui, vaizdų įamžinimui ar įprastam mėgėjiškam „pasiskraidymui“.
Tačiau šis didėjantis populiarumas kursto baimes dėl galimų nelaimių. Pavyzdžiui, liepos mėnesį „Lufthansa“ lėktuvas vos nesusidūrė su dronu Varšuvos oro uosto zonoje, o Didžiojoje Britanijoje per trumpiau nei metus užfiksuoti net 7 panašūs katastrofomis galėję pasibaigti incidentai.
Europos Komisija suvokdama grėsmę pripažino, kad neatsakingas mėgėjiškų dronų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybėms, todėl būtina kuo skubiau numatyti bendrąsias dronų eksploatavimo taisykles, kurios padėtų išvengti galimų katastrofų Europos padangėje.
„Problema yra ta, jog dronai lėktuvų kelyje pasimaišo svarbiausiais skrydžio momentais – kylant bei leidžiantys, kai susidūrimas gali turėti pražūtingų pasekmių. Nors orlaivių varikliai išbandyti prieš galimas paukščių atakas, nėra jokių duomenų kas nutiktų, jeigu keturis ar penkis kilogramus sveriantis dronas būtų įtrauktas į variklį“, – teigia generalinis Europos skrydžių įgulų asociacijos sekretorius Philip von Schoeppenthau.
Vokietijos oro eismo DFS institucijos vadovas Klaus-Dieter Scheurle, interviu „Reuters“ naujienų agentūrai metu, teigė, kad registracijos reikalavimas išspręstų daugybę problemų. Galimybė atpažinti tuos, kurie laužo taisykles primintų apie baudžiamąsias pasekmės ir taptų prevencija pažeidėjams.
Klaus-Dieter Scheurle manymu, problemą būtina spręsti kuo greičiau, nes dronams tobulėjant, o jų senesnėms versijoms pingant – susidariusi neigiama situacija darosi vis pavojingesnė.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotų emocijos – kaip į jas reaguoja žmonės?
2015 10 21 23:43Kai vasaros viduryje svečiai užsuko į Nagasakio mieste įsikūrusi viešbutį „Hotel Henn Na“, juos pasitiko neįprastas kolektyvas. Viešbučio gyventojus sveikino ir jais rūpinosi ne tik žmonės, bet ir robotai. Panašiu principu rėmėsi ir neseniai pristatyto Aiko humanoido „Toshiba“ kūrėjai – vienoje Tokijo universalinėje parduotuvėje robotas tapo pardavėja-konsultante. Roboto ir žmonių komunikacija vyko sklandžiai, klientai drąsiai klausė nurodymų bei pasikliovė nurodytais androido atsakymais.
Robotų industrijos progresas, o ypač inovacijos androidų technologijose, pasiekė kulminaciją – robotai atrodo tarsi gyvi. Iš pirmo žvilgsnio juos įmanoma supainioti su tikru žmogumi. Galbūt dėl šios priežasties vis daugiau sektorių siekia integruoti robotus į savo veiklą. Pavyzdžiui, „Hotel Henn Na“ pripažįsta, jog ieško daugiau naujų galimybių naudoti humanoidus svečių aptarnavimo srityje.
Vis dėlto esminiai tokių pokyčių ateities aspektai slypi sklandžioje žmonių sąveikoje su robotais šiandien. Vienas aktualiausių klausimų, diskutuojant apie „beveik tikrus“ kūrinius, ar lengvam ir maloniam bendravimui pakanka matyti veidą, primenantį žmogų?
„Open University“ atliko tyrimą, siekiantį nustatyti kaip į žmogų panašus mechanizmas gali priversti jaustis žmogų. Kas robotės-konsultantės elgesyje paskatintų klientus pasijausti jaukiai ar nesmagiai. Tyrimo metu analitikai nagrinėjo vadinamąjį „šiurpiojo slėnio“ efektą. Rezultatus tyrėjai apibendrino teigdami, kad pagrindinis kokybiškų žmonių ir robotų sąveikos aspektas ateityje bus realiai perteikiamos robotų emocijos, atsispindinčios jų mechaniniuose veiduose.
Dirbtinis intelektas su (neretai įvardijamomis kraupiomis) išraiškomis, primenančiomis žmogiškąsias – „uncanny valley“ (liet. nykus, šiurpus, keistas slėnis) efektas (pradininkas Masahiro Mori, 1970) – gerai žinoma koncepcija apimanti tai, kaip žmonės jaučiasi bendraudami su tokiu žmogiškomis emocijomis pasižyminčiu robotu. Anot OU tyrimo, jautriausia reakcija pasireiškia tuomet, kai mechaniniai žmonės turi pernelyg keistus bruožus, pavyzdžiui, šiurpios „lėlės“ išvaizdą, t. y. kai bendri veido bruožai yra mieli ir žmogiški, bet viena ypatybė tampa pernelyg mistinė ir bauginanti, pavyzdžiui, didelės, juodos ir tuščios akys. Šypsenos robotų veiduose, kurių akys neskleidžia džiaugsmo bei šilumos, taip pat, anot tyrimo, trikdo žmones.
Nors technologija ir sparčiai žengia į priekį, diena, kai robotai sugebės išreikšti itin realistiškas emocijas dar toli. „Sukurti robotus-žmones, kurie galėtų įtikinamai perteikti realistiškas emocines išraiškas yra sudėtingas technologinis iššūkis. Tačiau nors įtampa tarp išvaizdos ir emocijų sąveikos šiuo metu visus robotus „siunčia“ į šiurpųjį slėnį, išeitis taip pat yra. Alternatyva labai paprasta – robotų dizaineriai turėtų liautis imituoti žmonių veidus pernelyg kruopščiai, ir palaukti kol technologija progresuos ir leis ne tik kurti žmogišką išvaizdą, bet taip pat preciziškai perteikti jausmus“, – teigia OU profesoriai Stephanie Lay ir Graham Pike.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Izraelio inžinieriai pristatė unikalų roboto-kurjerio projektą
2015 10 19 19:06Kas ketvirtas Izraelio gyventojas nors kartą pirko internetu. Tokiems vartotojams vietos inžinerijos ir dizaino koledžo absolventas sukūrė robotą-kurjerį.
Inf. šaltinis: DELFI.TV