Nauja „Skype“ įkūrėjų idėja: ratuoti pirkinių pristatymo robotai
2015 11 05 08:49Estijos startuolis „Starship Technologies“ nusprendė, kad geriausias būdas pristatyti internetu užsakytus pirkinius ateityje bus ne skraidantys dronai, o ratuoti robotai. Ši bendrovė, įsteigta buvusių „Skype“ įkūrėjų, pristatė savaime važiavimo kryptį randančius šešiaračius robotus, kurie pagal kūrėjų sumanymą turėtų sumažinti prekių išvežiojimo sąnaudas iki beveik nulio, rašo theverge.com.
Jau dabar vyksta robotų-išvežiotojų prototipų bandymai, o 2016 metų ketinama pradėti teikti tokias išvežiojimo paslaugas JAV ir Jungtinėje Karalystėje. Kiekvienas robotas gali bugabenti apie 9 kg pirkinių – maždaug du tipinius prekybos centro maišus. Jiems turėtų būti patikėtas paskutinis prekių išvežiojimo žingsnis, kai kelionės trukmė nuo parduotuvės iki pirkėjo durų yra ne ilgesnė nei 30 minučių.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/52072/.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
Robotas vaiko veidu tiria kūdikių emocijas
2015 11 04 14:48Kodėl kūdikiai šypsosi? Kodėl jie tai daro bendraudami su savo tėvais? Ką slepia linksmos mažos šypsenėlės? „Jeigu kada nors susidūrėte su kūdikiais, jiems nusišypsojus, įtarėte, kad jie kažką sumanė. Jie nesišypso atsitiktinai. Tačiau tai sunku įrodyti“, – teigia vienas iš tyrimo autorių, Kalifornijos universiteto Mašinų Suvokimo laboratorijos mokslininkas Javier Movellan.
Siekdami išsiaiškinti jaunųjų žmogeliukų kėslus mokslininkai pasitelkė robotą. Tyrėjai užprogramavo robotą-vaiką, žinomą „Diego-San“ vardu, elgtis lyg jis būtų kūdikis. Robotui sąveikaujant su suaugusiais studentais, mokslininkai analizavo jo elgesio motyvus.
Mokslininkai į eksperimentą taip pat pasikvietė trylika mamų su kūdikiais. Įvairiapusio tyrimo metu išsiaiškinta, kad vienuolikos iš trylikos vaikų šypsojimasis buvo „tyčinis“, o ne atsitiktinis. Taip pat pastebėta, jog kūdikiai atidžiai sinchronizavo šypsenas atsižvelgdami į mamas, o robotas – į studentus. Jie tikėjosi šypsenos atgal. Tais atvejais, kai šypsenos gavimo tikimybė buvo nedidelė, kūdikiai (ir robotas) šypsenos dovanoti neskubėjo.
Pasak tyrimo bendraautoriaus Dan Messinger, šis tyrimas yra unikalus tuo, jog itin skiriasi nuo ankstesnių, bandžiusių tik paviršutiniškai apibrėžti sąveikos modelius. Tačiau stereotipiniai modeliai nėra tikslūs. „Tyrimo metu išsiaiškinome, kad kūdikiai turi asmeninius tikslus vykstančioje sąveikoje, net tuomet, jeigu jiems dar nėra keturių mėnesių“, – teigia D. Messinger.
Manoma, kad šio tyrimo išvados bei tolesnės analizės taps naudingos psichologams, ypač tiems, kurie dirba su vaikais, sergančiais autizmu.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Jautrus aplinkos pažinimas – tripirščio roboto privalumas
2015 11 04 09:46Robotų technikos inovatoriai nuolat ieško būdų kaip patobulinti įmantrius mechanizmus. Neretai stiprinama robotų ištvermė, orientavimosi aplinkoje gebėjimai ir netgi kalbėjimo galimybės. Kiti aspektai, o tiksliau – pojūčiai, dažnai nustumiami į šalį. Visgi yra išradėjų, kurie siekia tobulinti robotų pajėgumą liesti bei jausti.
Carnegie Mellon universiteto mokslininkai suprojektavo tripirštį robotą, kuris dėl integruotų vidinių sensorių yra itin jautrus prisilietimams bei spaudimo rankoje atpažinimui. Idėjai realizuoti kūrėjai pasitelkė optinius detektorius. Juos panaudojo kaip papildomus jutiklius. Bazinių elementu tapo naujo tipo tamprus jutiklis. Keturiolikos sensorių sujungimui mokslininkai pasitelkė optikoje naudojamus pluoštus, o siekiant atkartoti žmogaus kaulų struktūrą, roboto pirštų galiukams suteikė judrumą.
Kiekvienas roboto pirštas turi piršto galą, vidurinį mazgą ir bazinį mazgą. Visos dalys sujungtos elementais, imituojančiais sąnarius. Kaulai yra pagaminti pasitelkus 3D spausdinimo galimybes. Skeleto kaulų spausdinimo metu į procesą taip pat integruoti aštuoni jutikliai, reaguojantys į spaudimą. Kiti – šeši – optiniai sensoriai yra paslėpti po minkštu silikono sluoksniu ant pirštų. Pastarieji jutikliai skirti intensyviam lytėjimui.
„Jeigu norima, kad robotai veiktų savarankiškai ir saugiai reaguotų į netikėtą jėgos pojūtį kasdienėje aplinkoje, būtina, jog robotų rankos turėtų kur kas daugiau sensorių nei šiandien įprastai integruojama. Vien tik piršto galiuke, žmogaus odoje, yra tūkstančiai lytėjimo receptorių, o voras turi šimtus mechanoreceptorių kiekvienoje kojoje, bet štai net ir robotų menas NASA Robonaut kūrinyje, atsiskleidžia tik keturiasdešimt dvejais sensoriais rankoje bei rieše“, – įžvalgomis dalinasi asistuojantis robotikos profesorius CMU universitete Yong-Lae Park.
Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susidūrė tripirščio roboto kūrėjai, ne tik daugelio sensorių sujungimas bei sumontavimas, bet ir jų „prigimtinis“ tamprumas. O tiksliau – jo stoka. Todėl Yong-Lae Park bendradarbiavo su mechaninės inžinerijos studentais iš CMU ir Teksaso universiteto. Jie iš rinkoje lengvai randamos silikoninės gumos, padėjo sukurti itin tamprią, lanksčią medžiagą tapusią pamatu moderniems sensoriams.
Kol kas funkcionalus tripirštis robotas, galintis pajusti kur kas daugiau nei kiti mechanizmai, yra tobulinimo etape. Tačiau, akivaizdu, jog išradimas – svarbus žingsnis į priekį, turintis didelę reikšmę robotų technikos evoliucijai.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Yamaha“ robotas ketina mesti iššūkį čempionui Rossi
2015 11 03 14:47Japonijos motociklų gamintoja „Yamaha“ sukūrė robotą, kuris geba pats mokytis bei kopijuoti geriausius motociklų lenktynių dalyvius.
Šią savaitę prasidėjusioje Tokijo automobilių parodoje „Yamaha“ vadovai visiems pademonstravo „Motobot“ robotą. Tai autonominis humanoidas-robotas, kuris gali vairuoti nemodifikuotą motociklą.
„Yamaha“ vadovai nori, jog „Motobot“ robotas galėtų skrieti motociklu greičiau nei 200 kilometrų per valandą greičiu lenktynių trasoje. Tačiau kol kas pristatymo metu nebuvo atskleista, kokiais gebėjimais humanoidas gali pasigirti jau šiandien.
Žemiau pateiktame reklaminiame vaizdo įraše galima matyti, kaip „Motobot“ robotas pasiryžta mesti iššūkį legendiniam žiedinių motociklų lenktynių dalyviui Valentino Rossi.
Inf. šaltinis: Alfa.lt
Piešti gebantis robotas kontroliuojamas žvilgsniu
2015 11 03 07:45Londone įsikūrusio Imperatoriškojo koledžo mokslininkai pranoko sukūrė kompiuterinę sistemą, kuri leidžia vartotojui robotą-ranką kontroliuoti žvilgsniu. O tiksliau – akies judesiais. Eksperimentas atliktas robotui liepiant nupiešti paprastą paveikslėlį. Ši technologija parodo, kad vieną dieną žmonėms gali būti suteikta galimybė papildyti kasdienybę nauju įrankiu. Juk trys rankos, geriau nei dvi. Kūrėjai mano, kad technologija leistų žmonėms produktyviau atlikti užduotis darbe bei namuose.
Inžinierių komanda, vadovaujama dr. Aldo Faisal, sukūrė technologiją pavadinimu „Gaze Space“. Sistema seka žmogaus akies judesius ir konvertuoja juos į roboto komandas.
Vykdytame piešimo eksperimente A. Faisal studentė Sabine Dziemian išbandė sistemos galimybes bei potencialą. Jos manymu robotinė ranka yra intuityvi ir sparti. Spalvų keitimas reikalavo trijų mirksnių, o linijų brėžimas apėmė itin įprastus judesius – žvilgsnį į pradžios ir pabaigos taškus.
Kūrėjai mano, kad ši technologija ateityje bus naudinga namų bei darbo aplinkoje. Vis dėlto labiau tikėtina, jog inovatyvią, žvilgsniu valdomą sistemą, sparčiau pritaikys medicina, kadangi „Gaze Space“ taptų išsigelbėjimu daugeliui asmenų, turinčių tam tikrą judėjimo negalią.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Statybviečių laukia naujovė: šveicarai kuria autonomišką robotą statybininką
2015 11 02 18:43Robotas statybininkas „In-situ Fabricator“, arba IF, yra autonomiškas statybų robotas, kuris vieną dieną galės rasti savo vietą statybvietėse. Toks yra Šveicarijos nacionalinio skaitmeninės gamybos tyrinėjimų centro architektų ir robotikos inžinierių planas.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
FLYBi – galvos judesiais valdomas dronas
2015 11 02 14:43Siekis susieti virtualią realybę ir dronų valdymą nėra nauja koncepcija. Oro robotų kūrėjai interaktyvių dronų valdymo būdų ieško jau seniai, ir toliausias evoliucijos žingsnis, kurį jiems pavyko žengti – pirmojo asmens vaizdo perspektyvos pilotavimo galimybė, daugelyje dronų vis dar reikalaujanti intensyvaus tobulinimo.
Vis dėlto remdamiesi anksčiau pristatytais pavyzdžiais, tokiais kaip Oculus FPW, kompanija „FLYBi“ sukūrė novatorišką bei stilingą droną, kurio kontrolės galimybės, rodos, apima įmantriausius aspektus.
Realizuojamas dronų technikos gerbėjų dosnumo dėka, FLYBi žada nepamirštamą skrydžio patirtį. Sujungtas su akiniais, oro robotas transliuoja tiesioginį vaizdą – iš 1080p 12 MP dronų kameros į HD LCD monitorių prieš piloto akis. Ši laisvų rankų-galvos įranga taip pat papildyta moderniais sensoriais, kurie seka galvos judesius, todėl sumanaus skraidančio mechanizmo kontrolė yra greita ir lengva. Neįtikėtina, bet dronas gali būti valdomas įprastu galvos judesiu.
HD kamera turi integruotą bevielį ryšį. O akiniai turi priekinę kamerą, todėl norint nuleisti žvilgsnį iš dangaus ir pamatyti kas yra priešais – nebūtina nusiimti galvos valdymo įrangos, pakanka pasinaudoti sumaniu drono kūrėjų sumanymu – papildoma kamera.
Dronas yra valdomas naudojant išmaniąją aplikaciją, kuri leidžia iš anksto numatyti skrydžių trajektorijas, pasirinkti įvairius režimus, tokius kaip Follow Me arba rankų valdymo būseną. Beje, taip pat įmanoma pasirinkti ir riešo kontrolės režimą (valdymas naudojant vairalazdę-„kreiptuką“).
„Gizmag“ apžvalgininkas Eric Mack teigia, kad valdymo būdas naudojant vairalazdę neatrodo itin patogus ir praktiškas, tačiau išskirtiniais atvejais gali būti naudingas. Verta paminėti, kad FLYBi taip pat gali prisijungti prie kitų „trečiųjų-šalių“ valdymo įrenginių.
Praktiniais aspektais funkcionalus, vieną kilogramą sveriantis, FLYBi yra MacBook dydžio bei gali didžiuotis turėdamas kliūčių išvengimo kelyje sistemą. Komunikacijos galimybės apima 2000 metrų diapazoną. Skrydžio laikas – 25–28 minutes vieno įkrovimo metu.
Nors skrydžo valdymo akiniai atveria efektyvesnio skrydžio galimybes ir dronų lenktynių perspektyvą, FLYBi išvystomas greitis kol kas siekia 50 km/h., todėl norint jį tituluoti „lenktynininku“, šią ypatybę būtina tobulinti.
Dronas pristatytas „Indiegogo“ platformoje kaip paramos įgyvendinimui prašantis projektas. Minimalus užstatas viršija 530 eurų, o bendra rinkinio suma yra apie 1623.48 eurų. Kompanija užbaigti darbus ir išsiųsti dronus naujiesiems šeimininkams planuoja kitų metų kovo mėnesį.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dronai: EP siekia užtikrinti saugumą ir privatumą
2015 11 01 10:49ES turi užtikrinti, kad vis dažniau komerciniais ir pramoginiais tikslais naudojami bepiločiai orlaiviai (dronai) nekeltų pavojaus viešajam saugumui ir asmenų privatumui. Tai sakoma ketvirtadienį priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje (581 balsas už, 31 prieš, 21 susilaikė).
Europarlamentarų įsitikinimu, didėjančios galimybės panaudoti bepiločius orlaivius, pavyzdžiui, saugoti geležinkelius, užtvankas, elektrines, įvertinti stichines nelaimes, purkšti pasėlius, pristatyti siuntas ar kurti filmus, prisideda prie ūkio augimo ir darbo vietų kūrimo. Tačiau kartu labai svarbu apsaugoti privatumą ir užtikrinti saugumą.
Rezoliucijoje siūloma registruoti bepiločius orlaiviuos ir juose diegti tapatybės nustatymo lustus. Tai padėtų lengviau susekti dronus naudojančius nusikaltėlius.
EP nariai ragina Europos Komisiją remti kliūčių nustatymo ir išvengimo, geografinio apribojimo ir trukdžių slopinimo technologijų tyrimus, kurie leistų išvengti bepiločių orlaivių susidūrimo su lėktuvais, taip pat neleistų jiems pažeisti svarbios infrastruktūros (elektrinių, oro uostų ir pan.) apsaugos perimetro.
Šiuo metu vienoje ES šalyje išduotas bepiločio orlaivio naudojimo leidimas paprastai nėra pripažįstamas kitoje valstybėje, o tai gali sutrukdyti šios srities rinkos plėtrai. Todėl EP nariai remia siūlymą ES mastu nustatyti šios srities taisykles, kurios apimtų bepiločių orlaivių tikrinimo ir priežiūros reikalavimus. Jose svarbu atsižvelgti į dronų dydį, jų naudojimo vietovę ir paskirtį, priduria europarlamentarai.
„Labai svarbu, kad dronai nekeltų pavojaus saugumui. Nenorime leistis į detales ir suvaržyti reguliuotojų pasirinkimo, tačiau siūlome rėmus, kurias vadovaudamosi Europos Komisija, ES valstybės ir kitos suinteresuotos institucijos galėtų išplėsti teisines šios srities ribas“, – pažymėjo EP pranešėja Jacqueline Foster (Europos konservatoriai ir reformistai, Jungtinė Karalystė).
„Boston Dynamics“ pristatė savo ateities planus bei dabartinius pasiekimus
2015 10 29 12:09„Boston Dynamics“ nemėgsta dalintis informacija kas vyksta už jos laboratorijos durų. Kompanija tiesiog įkelia vaizdo medžiagą į „YouTube“ ir stebi kaip milijonai žmonių stebisi jų robotiniai kūriniais. Tačiau neseniai Markas Raibertas, vienas iš kompanijos „Boston Dynamics“ inžinierių, Masačusetso technologijos institute (MIT) vykusioje konferencijoje papasakojo apie kompanijos dabartinius projektus ir ateities siekius.
Raibertas ir kiti Boston Dynamics inžinieriai, kurie anksčiau nedalyvaudavo jokiose konferencijose, šį kartą trumpai papasakojo apie būsimus kompanijos projektus.
Neseniai MIT vykusioje konferencijoje „FAB“, Raibertas atliko prezentaciją „Robotų kūrimas“. Seminare taip pat dalyvavo kiti garsūs inžinieriai Senbay Kim, Ras Tedreyk, Radhika Negpal, Mick Mauntts ir Gil Pratt. Į Raiberto prezentaciją įėjo keletas niekada ankščiau nerodytų video apie „Boston Dynamics“ kuriamus robotus bei buvo užsiminta apie projektus, ties kuriais dabar dirbama.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/51975/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
NAO žaidžia „Nintendo Wii“ konsolės žaidimus
2015 10 28 09:01Robotas NAO puikiai tiks tiems, kurie neturi su kuo žaisti vaizdo žaidimų. Dirbtinio intelekto dėka robotai tampa vis protingesni ir gudresni. Tačiau daugelis žaidimų kol kas neturi dirbtinio intelekto priešininko, kuris sudarytų rimtą konkurenciją žmogui, todėl daugybė „geimerių“ nepatiria tikrojo žaidimo malonumo.
Labiausiai dirbtiniam intelektui trūksta fizinio kūno. Daugeliui žaidėjų reikia tokio priešininko, ant kurio jie galėtų išlieti savo pyktį pralaimėjimo metu arba pasišaipyti iš jo jį nugalėjus. Tokį vaidmenį puikiai atlieka humanoidas NAO, kadangi Japonijos Cukubos universiteto mokslininkai išmokė jį žaisti „Tennis“ ir kitus „Nintendo Wii“ konsolės žaidimus.
NAO iš tiesų žaidžia neturėdamas vizualių apdorojimų duomenų. Žaidimo vaizdas tiesiogiai perduodamas į kompiuterį, kuris atlieka visus sudėtingus skaičiavimus, atpažįsta žaidėjų pozicijas bei parenka geriausią strategiją. Po to kompiuteris siunčia valdymo signalus robotui NAO, kuris atlieka iš anksto suprojektuotus judesius.
Tačiau, kam reikalingas robotas, jeigu buvo galima tiesiog žaisti prieš į žaidimą integruotą dirbtinį intelektą? Vartotojas gali naudoti tą patį robotą, kad galėtų žaisti daugybę skirtingų žaidimų. Robotas gali sužinoti jūsų žaidimo strategiją, kas jums patinka, kas nepatinka, ir panaudoti šias žinias, kad jus nugalėtų. Nėra jokių abejonių, kad jei įsigysite robotizuotą žaidimų partnerį, daugelis žmonių užsimanys būti jūsų draugais.
Inf. šaltinis: Robotika.lt