Kinų kompanija „Changying“ pakeitė 600 darbuotojų į 60 robotų
2015 12 02 15:16Tiksliųjų technologijų kompanija „Changying“ pramonės mieste Dunguanyje, pakeitė 600 darbuotojų į 60 robotų. Rezultatas – robotai daro klaidų 5 kartus mažiau, o gamyba padidėjo 250 procentų.
„Tai pirmoji robotizuota gamykla Dunguanio mieste“, – rašoma kinų žiniasklaidoje, ir tai tik kompleksinio pramoninės automatizacijos plano pradžia regione, kuris vadinamas „Robotai keičia žmones“.
Kiti robotai, dirbantys šiame objekte, kuriame gaminamos detalės išmaniesiems telefonams, taip pat gamina bepilotes transporto priemones – vežimėlius ir kitą automatizuotą techniką.
Robotai gerokai pagerino kompanijos gamybos našumą. Kai gamykloje dirbo žmonės, per mėnesį jie pagamindavo maždaug 8000 detalių, kai pradėjo dirbti robotai – detalių skaičius išaugo iki 21000.
Žinoma, gamykloje dirba ir žmonės, tačiau dauguma iš jų neatlieka jokių faktinių užduočių prie surinkimo linijos. Techninis personalas sėdi prie kompiuterių ir stebi robotų darbą per centrinę valdymo sistemą.
Kitais metais Dunguanio miestas planuoja įgyvendinti iki 1500 programos „Robotai keičia žmones“ projektų. Taip norima padidinti gamybos našumą ir pagerinti produkcijos kokybę. Tačiau tai turi ir juodąją pusę – maždaug milijonas žmonių gali likti be darbo.
Pasak prognozių, 2017 metais Kinijos gamyklose dirbs daugiau pramoninių robotų, nei Europos Sąjungoje ar Šiaurės Amerikoje. Spėjama, kad tokių robotų skaičius sieks iki 400000.
Iš tiesų Kinija pasirinko labai apgalvotą kelią: šalyje trūksta žmonių, kurie dirbtų „juodą“ darbą gamyklose. Apyvartos labai didelės, ir darbo jėga nėra stabili, kad galėtų atsisakyti didžiulės pigios elektronikos paklausos. Todėl Kinija ateityje vis labiau bus priklausoma nuo robotų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Clarksonas pristatė naujuosius „Amazon“ dronus
2015 12 02 07:04Internetinės prekybos kompanija „Amazon“ neslėpė savo ambicijų įsigalėti siuntinių gabenimo dronais rinkoje. Bepiločius orlaivius jau seniau pradėjo naudoti „Google“ kompanija, kuri netoliese gyvenantiems pirkėjams įsigytas prekes pristato specialiai tam sukurtomis skraidyklėmis.
„Amazon“ taip pat jau anksčiau įžengė į siuntinių gabenimo dronais rinką. Tačiau anksčiau „Amazon“ naudojo mažesnes skraidykles, kurios apsunkino prekių pristatymą.
Rinkos tempas privertė pasistiebti ir padidinti kalibrą, todėl dabar prekes pristatys didesni bepiločiai orlaiviai. Atnaujintą paslaugą „Amazon“ taip pat nusprendė skambiai pareklamuoti, o reklamai pasirinko itin stiprų kozirį – skandalingąjį Jeremy Clarksoną.
Pastarasis po kilusių konfliktų BBC persikėlė dirbti į „Amazon Prime“ internetinę televiziją. Panašu, kad J. Clarksonas randa laiko ne tik kurti naują laidą apie automobilius, tačiau sudalyvauti ir kitose kampanijose.
Anot „Amazon“, bepiločiai orlaiviai prekes pirkėjams gali pristatyti per 30 minučių. Šios skraidyklės pakils į 122 metrų aukštį bei galės veikti 24 kilometrų diapazone. Maksimalus „Amazon“ dronų greitis sieks 88 kilometrus per valandą.
Inf. šaltinis: Alfa.lt
Hiustono universitete kuriamas pirmasis egzoskeletas vaikams
2015 12 01 21:03Hiustono universiteto inžinierius Chose Lujisas Kontreras-Vidalis gavo finansavimą pediatrinio egzoskeleto kūrimui. Šis naujas egzoskeletas skirtas vaikams, kurie turi nugaros smegenų ir kitas kaulų bei nervų sistemų traumas.
Pasak elektrotechnikos ir kompiuterių inžinerijos profesoriaus Kontrero-Vidalio, egzoskeletas turi augti kartu su vaiku. Inžinierius plėtoja algoritmus, kurie nustato elektrinį aktyvumo lygį galvos smegenyse ir minčių jėgos dėka priverčia jį judėti. Valdymo sistema „smegenys-mašina“ veikia, rinkdama informaciją per daviklius, kurie pritaisyti prie išorinės galvos pusės, todėl jų nereikia implantuoti.
Inžinierius ilgą laiką dirbo su suaugusiais žmonėmis, kurie buvo paralyžiuoti arba turėjo ribotas judėjimo galimybes. Robotizuotų egzoskeletų dėka jie galėjo atsistoti ir vaikščioti. Su viena iš profesoriaus sistemų dabar atliekami klinikiniai bandymai. Pasak Kontrero-Vidalio, vaikų gyvenimo būdas yra kitoks, jie judresni, todėl įprastas egzoskeletas, skirtas suaugusiems, netiks vaikams. Šiuo metu nėra sukurta pediatrinių egzoskeletų, kurie padėtų vaikams savarankiškai judėti.
Egzoskeletas vaikams turi būti tvirtas, tačiau lengvas, todėl tyrėjai planuoja panaudoti anglies pluoštą, kuris yra „manevringas“, palyginus su „lėtesnėmis“ ir sunkesnėmis medžiagomis, naudojamomis „suaugusiųjų“ egzoskeletams gaminti. Be to, prietaisas taip pat turi būti įdomus vaikams.
„Vaikai mėgsta žaisti, – sako Kontreras-Vidalis. – Egzoskeletas turi padėti jo naudotojui bendrauti su kitais vaikais. Mes jokiu būdu nenorime, kad vaikui jis būtų barjeru. Mes norime, kad tai būtų pagalbinė priemonė, leidžianti vaikui laisvai judėti ir sąveikauti su pasauliu.“
Kontreras-Vidalis jau pradėjo darbus savo laboratorijoje ir dirba su neinvazine kontrolės sistema. Pirmieji darbai prasidėjo nuo 3D spausdintuvo, kuris gamina prototipų seriją – kiekviena detalė, iš kurios bus pagamintas egzoskeletas, atitiks vaiko fiziologiją ir galės būti padidinta, kai vaikas paaugs. „Mes jau galėtume surinkti pirmąjį egzoskeletą, tačiau dar neturime leidimo jo naudojimui“, – pabrėžė profesorius.
Kontreras-Vidalis tikisi pradėti egzoskeletų su vaikais bandymus jau kitąmet. Atlikus klinikinius bandymus, būtų galima pradėti masinę jų gamybą. Profesorius žada kreiptis į valdžios organus, kurie pritartų pirmajai masinei gamybai ir klinikiniams bandymams.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Kaip apsaugoti robotus nuo smurtaujančių vaikų?
2015 11 28 21:35Prieš kelis metus „Radiolab“ specialistai atliko eksperimentą su vaikais. Jie paprašė, kad keli vaikai rankose laikytų lėlę Barbę, gyvą žiurkėną ir robotą „Furby“ žemyn galva. Nenuostabu, kad vaikai buvo abejingi lėlei Barbei ir laikė ją gana ilgą laiką žemyn galva. Matydami kaip žiurkėnas raitosi ir bando ištrūkti, vaikai jį greitai paleido. Tačiau įdomiausia buvo, kai jiems reikėjo laikyti robotą „Furby“. Jie sakė, kad nors ir žinojo, jog tai tik žaisliukas, jie vis tiek pergyveno, kad robotui skauda (juk jis garsiai protestavo).
Mokslininkai padarė išvadą, kad vaikai jautė užuojautą mašinai.
Nesenai japonų mokslininkai atliko naują tyrimą, kuris parodė, kad vaikai kai kuriose situacijose iš tiesų nėra jau tokie jautrūs robotų atžvilgiu, kaip buvo manyta anksčiau, ir gali ramia sąžine mušti robotą rankomis ir spardyti kojomis.
Osakos universiteto laboratorijos bei Riukoku ir Tokajaus universitetų tyrėjai savo eksperimentui pasirinko prekybos centrą Osakoje bei distanciniu būdu valdomą robotą „Robovie“. Roboto tikslas – atsidurti vaikų kelyje. Tyrimo metu mokslininkai pastebėjo, kad vaikai buvo šiek tiek agresyvūs mašinos atžvilgiu. Ypač, kai jie buvo be tėvų priežiūros, jie tyčia blokavo kelią „Robovie“.
Dalyje situacijų tyrėjai pastebėjo, kad vaikai nuolatos pastodavo kelią robotui. Kartais jie pasitraukdavo į šalį, jei robotas jų paprašydavo, tačiau ir toliau trukdydavo jam eiti. Kiti vaikai ignoravo robotą prašymą ir stodavo jam skersai kelio. Dar kiti vaikai pradėjo reikšti nepasitenkinimą žodžiais, kai robotas prašydavo pasitraukti į šoną, jie piktai atrėždavo „Ne“ ir sakydavo, kad jis negali pro čia praeiti.
Pagal tyrimo „Socialių robotų gelbėjimas nuo vaikų“ duomenis, vaikų veiksmai nebuvo labai geri. Vaikų elgesys dažnai paūmėdavo, o kartais jie imdavosi prievartos, mušdavo robotą rankomis ir spardydavo kojomis. Jie taip pat jį įžeidinėdavo žodžiais, tokiais kaip „idiotas“.
Inžinieriai norėjo ne tik įrašyti vaikų elgesį, bet ir surasti būdus, kaip padėti robotui išvengti agresyvių situacijų. Išanalizavę eksperimentų duomenis tyrėjai atrado, jog vaikai agresyviau elgėsi, kai šalia nebuvo suaugusiųjų. Taip pat agresyvių veiksmų dažniau imdavosi vaikų grupelės.
Vėliau mokslininkai ėmė kurti apsisaugojimo nuo „mažųjų žmonių“ algoritmą, kuris padėtų robotui išvengti nemalonių situacijų. Terminas „mažieji žmonės“ itin svarbus: robotas užprogramuotas pabėgti nuo žmonių, kurie už jį žemesni, ir bėgti link aukštesnių žmonių. Kai jis sutinka žmogų, sistema apskaičiuoja grėsmės tikimybę. Jei robotas yra pavojuje, jis keičia kryptį link tos vietos, kur yra daug žmonių arba jie aukštesni už vaikus. Tai suteikia garantiją, kad suaugęs žmogus galės įsikišti ir sudrausminti vaikus, kurie nori pakenkti robotui.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotikos parodoje Pekine pristatyti robotai humanoidai
2015 11 27 08:13Pasaulinėje robotų parodoje Pekine dėmesio centre atsidūrė robotai humanoidai. Ši paroda – tai dalis tris dienas trunkančios pasaulinės robotų konferencijos, kurios metu taip pat surengtas forumas, robotų konkursas, skirtas pradinių ir vidurinių klasių mokinių komandoms. Toks renginys Kinijoje rengiamas pirmą kartą.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
„Sony“ kartu su ZMP kurs bepiločius skraidančius aparatus
2015 11 26 19:32Atsižvelgiant į tai, kad kai kurios pagrindinės „Sony“ įmonės veikia nelabai pelningai, kompanija sugalvojo sutelkti dėmesį į naują sritį. Galima sakyti, kad japonų technologijų gigantas keičia kryptį. Nuo šiol kompanija „Sony“ gamins ne tik įvairią buitinę techniką, bet ir bepiločius skraidančius aparatus. „Sony“ kartu su „ZMP“ įkūrė naują kompaniją „Aerosense, Inc.“, kuri kurs dronus.
„Sony“ ir „ZMP“ bendradarbiauja jau ne pirmą kartą. Šių metų pradžioje kompanija „Sony“ investavo didžiulę sumą į „ZMP“ ir nupirko jų akcijų paketą. Kam to reikėjo? „Sony“ norėjo prisidėti prie „ZMP“ autonominių automobilių gamybos ir jų testavimo. Įmonės iššūkis skamba „Robotai valdo“ ir teigia, kad „ZMP“ nori panaudoti robotiką ne vien dėl to, kad palengvintų gyvenimą, bet, kad ir padarytų jį įdomesnį. Kompanijos vizija – sukurti dronus, kurie sugebėtų filmuoti ir fotografuoti.
„Sony“ ir „ZMP“ suvienijo bendras jėgas ir kiekviena jų įdėjusi savo įnašą – įgūdžius ir patirtį. „Sony“ kol kas turi nedaug patirties robotikos srityje, o „ZMP“ yra patyręs žaidėjas ir specializuojasi automobilių automatikos srityje. Tačiau šis projektas bus abiejų kompanijų debiutas oro platybėse. Žiūrint iš kitos pusės, „Sony“ jau seniai dirba su vaizdo apdorojimo ir duomenų perdavimo technologijomis.
Pirmieji „Sony“ ir „ZMP“ bendradarbiavimo vaisiai turėtų pasirodyti 2016 metų pradžioje.
Nors „Sony“ vaizdų apdorojimo technologija naudinga bepiločiams, tačiau nerti stačia galva į dronų verslą, kompanijai „Sony“ yra didžiulis žingsnis ir išbandymas. Tačiau „Sony“ atstovai teigia, kad kompanija yra pasiruošusi žengti rimtą žingsnį už buitinės technikos ribų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Iš tiesų empatiški robotai – tolima ateitis
2015 11 26 08:31Nepaisant progresyvių pasiekimų robotikoje, visapusiškai empatiški robotai yra labai tolima ateitis.
Roboto „Pepper“ „gimimas“ sukėlė daug diskusijų ne tik robotikos pasaulyje, bet ir visuomenėje. Nors kūrėjai mano, kad draugiškas „Pepper“ robotas yra idealus kompanionas žmogui, nes sugeba puikiai atpažinti emocijas, žmonės, o ypač psichologai, neskuba tuo tikėti.
Socialus dirbtinis intelektas iškelia daugybę klausimų, susijusių su dvejonėmis – ar robotai tikrai yra pajėgūs atpažinti žmonių emocijas? Juk mūsų emocijas sudaro ne tik veido išraiškos. Be to, emocijų atpažinimas neužtikrina, kad robotas yra supratingas ir jautrus žmogaus išgyvenimų atžvilgiu.
Klinikinės neuropsichologijos profesorė Skye McDonald mano, jog norint suprasti ar robotai kada nors bus absoliučiai empatiški, būtina suvokti, kaip mes – žmonės – tampame jautrūs bei užjaučiantys. O žmonės empatijos patirtį išgyvena dviem būdais. Vienas jų – kognityvinis, t. y. sugebėjimas numatyti ką kitas žmogus galvoja, ir mokėjimas į situacija pažvelgti iš kitos žmogaus perspektyvos.
Integruoti kognityvinę empatiją mašinoms būtų ganėtinai sudėtinga dėl elementarios priežasties – natūralaus gebėjimo į svetimą situaciją pažvelgti kaip į individualią. Pavyzdžiui, fMRI skenavimai parodė, kad ta pati smegenų zona yra aktyvi, kai mes galvojame apie save bei, kai mums liepiama galvoti apie kitą žmogų.
Taigi siekiant, kad robotai būtų jautrūs ir užjaučiantys, jie turėtų puikiai pažinoti save (suprasti savo asmeninius išgyvenimus, suvokti „gyvenimo pamokas“, motyvacijas, silpnybes bei stiprybes) ir turimą informaciją objektyviai susieti su kitu žmogumi. Be to, roboto savi-identifikacija, o tiksliau – charakterizacija, turėtų bent iš dalies sutapti su žmogaus. Todėl, anot S. McDonald, empatijos integracija į mechanizmus yra ne tik sudėtinga, bet ir dalinai neįmanoma. Bent jau kol kas.
Antrasis žmogiškas būdas „išjausti“ empatiją yra pažinti kito žmogaus emocijas, suprasti, ką jis išgyvena ir pasidalinti patirtimi.
Dirbtinis intelektas yra užprogramuotas pažinti šešias pagrindines, specifines emocijų išraiškas (pyktį, liūdesį, baimę, pasibjaurėjimą, nuostabą, laimę), kiti jausmai – flirtavimas, nuobodulys, išdidumas, gėda ir t. t. neturi ryškių, visose kultūrose atpažįstamų, apibrėžimų, todėl tampa sunkiai integruojamas į roboto supratimą, padedantį pažinti emocijas.
Be to, žmonės yra komplikuotos būtybės – mes verkiame, kai mums gera (džiaugsmo ašaros), juokiamės, net jei esame liūdni, išliekame ramūs, kai būname susierzinę ir supykę. Tačiau kitiems žmonėms tokios emocijos yra lengviau atpažįstamos, nes informacijos pasisemiama iš asmeninės patirties. Dirbtinis intelektas šiuo atveju atsitrenkia į patirties trūkumo sieną.
Dar sudėtingesnis aspektas – dirbtinio intelekto gebėjimas „pritarti“ matomoms emocijoms. Žmonėms tai pavyksta instinktyviai. Jeigu matome kažką verkiant – mūsų akys sudrėksta, o kai esame greta laimingo, besišypsančio žmogaus, taip pat norime šypsotis. Tai tarsi „empatinė komunikacija“, kuriai reikia patirties, supratimo, savęs ir kitų pažinimo.
Taigi ką žada ateitis? Ar jautrūs, mūsų jausmus ir problemas suprantantys robotai taps visuomenės dalimi? Ir jei taip, kada tai įvyks?
Profesorė Skye McDonald mano, jog nauji pasiekimai, tobulinant kompiuterių technologijas ateityje mus nustebins. Vis dėlto tikra empatija reikalauja kur kas daugiau nei elementarus gebėjimas atpažinti veido išraiškas ir numanyti potencialias emocijas, kurias slepia „standartinės“ išraiškos. Nepaisant to, kad dirbtinis intelektas tobulėja neįtikėtinu spartumu, o tokie robotai kaip „Pepper“ stebina ir žavi, ganėtinai sunku numatyti koks bus empatiškų mechanizmų kūrimo procesas bei kokie sunkumai bei pasiekimai pasitiks ateityje.
Juk net žmonėms neretai pernelyg sunku suprasti, užjausti ir išgyventi kito žmogaus laimę ar skausmą, todėl tikėtis, kad vien tik veido išraiškas suprantantys mechanizmai tai sugebės yra pakankamai naivu. Vis dėlto technologijų evoliucija – neįtikėtinai sparti ir kupina neribotų galimybių, todėl sąmoningi robotai mus pasieks, vienintelis klausimas – kada?
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Rusijos televizija atskleidė planus kurti branduolinį povandeninį droną
2015 11 25 16:40Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje girdimos įtartinos istorijos apie Rusijos rezgamus karinius planus.
Remiantis keliais nerimą keliančiais pranešimais, vienos Rusijos televizijos laidos transliacijos metu atsitiktinai buvo atskleistos visiškai slaptos informacijos apie branduolinį ginklą detalės. Laidos metu buvo paskelbta apie Rusijos kariuomenės planus sukurti didžiulį povandeninį droną, skirtą nunešti termobranduolinius užtaisus į priešo teritorijoje esančius uostus.
Viskas prasidėjo nuo to, kai Rusijos televizija transliavo prezidento Vladimiro Putino susitikimą su Rusijos kariuomenės vadovybe Sočyje. Visai atsitiktinai filmavimo kamerai pavyko užfiksuoti vieno iš generolų turimus dokumentus, kuriuose aprašoma ginklo, pavadinto „Status-6“, sistema.
Analitikai apibūdino ginklą kaip iš povandeninio laivo paleidžiamą branduolinės energijos robotinę torpedą, galinčia po vandeniu įveikti daugiau nei 10 000 kilometrų atstumą, ir pajėgų transportuoti megatoną termobrandulinės įrangos. Seklumoje detonuota tokia bomba sukeltų tikrą „radioaktyvų dušą“ padarydama neįsivaizduojamą žalą valstybės teritorijai. Tokia radioaktyvi tarša ilgam laikui paverstų šalį netinkamą ne tik karinei ar ekonominei, tačiau bet kokiai galimai veiklai.
Vis tik kiti apžvalgininkai teigia, kad visa tai tėra labai senamadiškas būdas Šaltojo karo stiliumi psichologiškai paveikti priešininką.
Rusijos specialios tarnybos pašalino šiuos vaizdus iš internetinių tinklapių ir televizijos laidų, „patvirtindami“, jog filmuota medžiaga į eterį pateko visiškai atsitiktinai. Tačiau analitikai šį slaptos informacijos „netyčinį“ užfiksavimą traktuoją kaip ne tokį jau ir atsitiktinį.
Išlieka klausimas: ar Rusija tokiu būdu tikisi įbauginti JAV ir priversti atsisakyti raketinės gynybos programos, savo ruožtu galinčios neutralizuoti Rusijos turimą branduolinį ginklą?
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Naujieji kojų protezai veiks pagal neuroraumeninės kontrolės sistemą
2015 11 25 10:39Žmonėms, turintiems amputuotos kojos protezą, nesvetimi yra kliuvimai ir griuvimai, kurie gali būti lydimi įvairių susižalojimų. Tačiau tikimasi, jog naujieji robotiniai protezai, kuriami Carnegie Mellon universitete, pajėgs užtikrinti gebėjimą išlaikyti kūno pusiausvyrą ir taip apsaugoti nuo skaudžių pasekmių.
Pažangioji protezo valdymo sistema buvo sukurta išanalizavus žmogaus refleksus ir kitas neuroraumeninės kontrolės sistemas. Pakoregavus protezo funkcionavimą atsižvelgiant į žmogaus neurofiziologiją, pastebėta, jog vaikščiojimas tapo stabilesnis, net einant nelygiu paviršiumi, taip pat tapo paprasčiau atsistoti suklupus ar pargriuvus.
Per ateinančius trejus metus šią technologiją toliau planuojama tobulinti ir testuoti su savanoriais, kuriems koja amputuota aukščiau kelio sąnario. Tyrėjų komandoje dirba mechaninės inžinerijos ir robotikos profesorius Steve Collins, robotikos profesoriaus asistentas Hartmut Geyer, Protezinės ortopedijos ir reabilitacijos mokslo ir technologijų skyriaus Pitsburgo universitete vadovas Santiago Munoz.
„Protezas gali kompensuoti po amputacijos prarastos kojos raumenų funkciją, tačiau jei žmogų nuolatos persekios baimė nukristi, jis juo nesinaudos. Todėl siekiama, kad šiuolaikiniai protezai atliktų judesius kuo panašesnius į tikros kojos. Žinodami kaip žmogaus nervinė sistema reguliuoja galūnių judesius, galime pritaikyti šiuos principus robotinių galūnių kūrimui“, – teigė Hartmut Geyer.
Tie patys principai gali būti pritaikyti ne tik protezų, bet ir pačių robotų kūrimui. Ši Hartmut Geyer neuroraumeninės kontrolės schemos taikymo kojų protezams ir robotams idėja neseniai buvo pristatyta Hamburgo Tarptautinėje išmaniųjų robotų ir sistemų konferencijoje.
Pastarąjį dešimtmetį Geyer, studijuodamas motorinės sistemos kontrolę, suprato, jog kojos tiesiamųjų raumenų grupė yra svarbiausia sąnarių ištiesimui. Einant, kai koja „pajaučia“ tvirtą atramą į šiuos raumenis iš smegenų ateina impulsai, kurie lemia tiesiamųjų raumenų susitraukimą, kuris stebimas kaip kojos išsitiesimas.
Geyerio komanda pritaikė neuroraumeninį modelį impulsus sugeneruodami kompiuteriu ir juos perduodami į įrenginį, pavadintą „Robotine neuroraumenine koja 2“ (angl. Robotic Neuromuscular Leg2), kuri yra perpus mažesnė už tikrą koją.
Tyrėjai atrodo, jog neuroraumeninės kontrolės metodu galima atkurti normalų, įprastą ėjimo modelį. Tačiau prieš akis dar laukia daug darbo, nes kol kas ši robotinė koja dar nėra pasiruošusi judėti nestabiliu, siūbuojančiu paviršiumi.
Naujasis protezas turės nedidelį variklį, kurio dėka „koja“ galės susilenkti per kelio ir čiurnos sąnarius reikiamu kampu tam, kad atkurti kuo natūralesnę eiseną. Be to, šis variklis kompensuos prarastų raumenų jėgą, kuri užtikrins galimybę judėti greitai.
Amerikoje daugiau nei milijonui žmonių yra atlikta kojos amputacija ir manoma, jog šis skaičius 2050 metais bus keturis kartus didesnis. Pusė šių, negalią turinčių, žmonių pripažįsta, jog vaikščiodami su protezu jaučia baimę nukristi. Taip pat didelė dalis teigia, jog sunkumai, su kuriais susiduria vaikščiodami nelygiu paviršiumi, blogina jų gyvenimo kokybę.
„Naujo dizaino ir kontroliavimo sistemos robotiniai protezai yra vizija, kuri užtikrintų galimybę sumažinti šias negalios sukeliamas problemas“, – teigia Hartmut Geyer.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Galas herbicidams? Sukurtas ravėti mokantis robotas
2015 11 24 18:01Neseniai įsteigta bendrovė „Deepfield Robotics“ sukūrė žemės ūkio robotą, kuris sugeba piktžoles atskirti nuo auginamos kultūros. Ir tuomet piktžoles sunaikina, rašo fwi.co.uk.
Robotas „Bonirob“ turėtų smarkiai palengvinti bei žemės ūkio darbus, padidinti jų efektyvumą ir tuo pačiu sumažinti vartojamų herbicidų – chemikalų, naudojamų piktžolėms naikinti – kiekį. Nedidelio automobilio dydžio „Bonirob“ be ravėjimo funkcijos dar gali stebėti, kaip auga nauji pasėliai, patikrinti jų atsparumą kenkėjams, įvertinti, kiek juos reikia tręšti ar laistyti.
Robotas sugeba auginamą kultūrą atskirti nuo kitų augalų pagal lapų formą. Piktžolės sunaikinamos mechaniškai, o ne herbicidais. „Bėgant laikui pagal parametrus, tokius, kaip lapų spalva, forma ir dydis, „Bonirob“ vis tiksliau ir tiksliau išmoksta atskirti pageidaujamus augalus nuo nepageidaujamų“, – sakė „Deepfield Robotics“ vadovas Amosas Albertas.
„Nepageidaujami“ augalai būna tiesiog sugrūdami po žeme. „Bonirob“ projektas yra finansuojamas iš Vokietijos federalinės maisto ir žemės ūkio ministerijos biudžeto, prie jo prisidėjo bendrovės „Bosch“ bei „Amazone“, o taip pat – Osnabruko taikomųjų mokslų universiteto specialistai.
Inf. šaltinis: Delfi.lt