Paieškų operacijų robotas buvo kuriamas stebint tarakonų galimybes
2016 03 09 15:04Tikriausiai šiame pasaulyje mažai tokių nekenčiamų ir pasišlykštėjimą keliančių gyvų padarų kaip tarakonai. Kalifornijos Berklio universiteto mokslininkai nusprendė į šį irzulį keliantį vabalą pažvelgti kitomis akimis – tokia iniciatyva pasiteisino.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
„bitPaintr“ – portretus tapantis robotas
2016 03 08 08:44Dailininkas Pindar Van Arman nusprendė perduoti savo sugebėjimus virtualiam mokiniui „bitPaintr“. Tai automatizuota sistema, turinti dirbtinio intelekto elementų. Robotas turi specialų manipuliatorių, kuris atstoja teptuką ir tapo paveikslus ant drobės, praneša portalas robotics.com.ua.
„Dirbtinio intelekto galimybių dėka „bitPaintr“ tapo paveikslus man vadovaujant, – sako dailininkas. – Šiuo metu aš užsiimu sistemos patobulinimų kūrimu, kurie leis robotui atlikti pakeitimus paveiksle proceso metu.“ Menininkas robotą kuria jau apie 10 metų ir tai yra penktoji jo versija.
Van Arman ruošiasi savo roboto paslaugas pasiūlyti klientams. Vartotojų pateiktas skaitmenines nuotraukas, o robotas „bitPaintr“ galės paversti į paveikslus. Pasirinktinai nuo paveikslo detalumo, robotui užbaigti savo šedevrą gali prireikti nuo 5 minučių iki 24 valandų.
Pasak žiniasklaidos, dailininkas planuoja sukurti ir portatyvinę „bitPaintr“ sistemą, kurią bus galima pervežti iš vieno miesto į kitą ir pristatyti ją meno parodose. Robotas demonstruos ne tik savo sukurtus kūrinius, bet ir tapys visų pageidaujančių parodos dalyvių portretus.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Pristatytas išmanusis dronas, valdomas lietimu ir automatiškai sekantis norimus objektus
2016 03 06 09:51Kinijos bendrovė DJI, gaminanti populiariausius pasaulyje dronus, technologijų entuziastams pristatė naująjį „DJI Phantom 4“ droną, kuris, kaip skelbiama, išsiskiria ne tik kitokia savo forma, bet ir naujomis technologinėmis savybėmis. Pranešama, jog naujieji įrenginiai yra dar „protingesni“ – patys seka paskui norimą objektą, o vaizdo jutikliai gali atpažinti netikėtai kelyje pasitaikančias kliūtis bei padėti jų išvengti.
Tarp naujovių – ir talpesnė 5350 mAh baterija, prailginanti drono veikimo laiką ketvirtadaliu. Tai reiškia, jog maksimalus drono skrydžio laikas pailgėja iki pusės valandos, o maksimalus skrydžio nuotolis pašalinių kliūčių neturinčiose teritorijose siekia net 3,5 km.
Naujųjų „Phantom 4“ valdymas yra jautrus lietimui – skrydį galima pradėti vos dviem pirštų prilietimais, o išmanioji „grįžimo namo“ sistema užtikrina, kad įrenginys automatiškai galėtų parskristi pas jo savininką. Kliūčių atpažinimo sistema pasirūpina, kad dronas neatsitrenktų į pašalinius objektus ir saugiai pasiektų savo kelionės tikslą. „Naująjį drono modelį neabejotinai galima vadinti moderniausiu savo serijos atstovu. Išmanioji programinė dalis, sudėtingus daviklius ir kliūčių vengimo sistemas apjungianti į vieną visumą, paverčia šį įrenginį išties unikaliu, tačiau dronai išliks prieinami plačiam vartotojų ratui“, – sako DJI bendrovei Lietuvoje atstovaujančios UAB „Promaksa“ vadovas Antanas Petrauskas.
Jo teigimu, naujosios funkcijos „TapFly“ ir „ActiveTrack“ – unikalios ir visiškai naujos idėjos, pakelsiančios dronų valdymo technologiją į naują lygmenį.
„Nuo šiol droną valdyti bus dar paprasčiau. Užteks savo išmaniajame įrenginyje paspausti ant norimos ekrano vietos, ir dronas ten skris, o kliūčių vengimo sistema pasirūpins, kad jis su niekuo nesusidurtų. Taip pat naudotojams nebereikės patiems sekti judančių objektų – pasirinkus norimą tašką, dronas jį atpažins vizualiai ir seks pats“, – naujoves pristatė A. Petrauskas.
Įrenginyje taip pat atsirado sportinis režimas, paversiantis filmavimą dideliu greičiu dar patrauklesne atrakcija. Jį įjungus, pasirodys papildomos skrydžio valdymo galimybės, užtikrinančios tikslų drono manevravimą, o skrydžio valdymo sistema pasirūpins saugumu, skrendant dideliu greičiu. Tai reiškia naujas galimybes įvairių greitų sporto šakų gerbėjams – nuo dviračių sporto iki automobilių ralio.
Naujasis „DJI Phantom 4“ dronas, planuojama, kainuos apie 1600 eurų. Pasak A. Petrausko, augančioje Lietuvos rinkoje per metus planuojama parduoti apie 1000 tokių naujausių DJI įrenginių.
„DJI Phantom“ dronai dažniausiai naudojami filmavimui ir fotografavimui. Dronų technologijų naudojimas plačiai paplitęs tarp norinčių įamžinti poilsines keliones, žiniasklaidos priemonėse, teritorijų ir pastatų apžvalgai, valstybinės institucijos skraidykles pasitelkia pasienio ruožo stebėjimui, brakonierių pažeidimų fiksavimui ar laikomų gyvūnų skaičiavimui.
Vokietis surinko rekordiškai greitai pakylantį droną
2016 03 05 15:58Šis ketursparnis dronas sukonstruotas vadovaujant vokiečių inžinieriui Dirkui Brunneriui, kurio kompanija specializuojasi bepiločių gamyboje. Bandymai buvo atliekami Miunchene. Po kelių nesėkmingų mėginimų bepilotis pakilo į šimto metrų aukštį per 3,87 sekundės. Tai geriausias rodiklis pasaulyje. Konstruktorius iš Guinesso rekordų knygos sudarytojų jau gavo sertifikatą.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Netikėtos eksperimento išvados: robotui apkvailinti žmones pavojaus akivaizdoje – vieni niekai
2016 03 04 07:01Universiteto studentas sėdėjo nedideliame biure su robotu ir pildė akademinę apklausą. Staiga pasigirdo avarinis signalas ir dūmai pripildė už durų esančius koridorius. Studentas privalėjo padaryti greitą sprendimą: pabėgti per aiškiai pažymėtą išėjimą – tas pačias duris, per kurias įėjo, arba sekti paskui robotą.
Tokį pasirinkimą turėjo padaryti 30 žmonių, kurie dalyvavo Džordžijos valstijos (JAV) Technologijų instituto Atlantoje atliktame tyrime, rašo „New Scientist“.
Rezultatai nustebino tyrėjus: beveik visais atvejais žmonės sekė paskui robotą, net jei šis juos vedė į priešingą pusę nuo išėjimo.
„Mes buvome nustebinti, – sakė Paulas Robinette, tyrimui vadovavęs studentas. – Mes manėme, kad žmonės nepasitikės robotu ir kad turėsime padaryti kažką, kad įrodytume, jog robotas yra patikimas.“
Netikėti rezultatai yra dėlionės dalis, kurios robotikos specialistai negali perkąsti. Jeigu žmonės nepasitikės robotais pakankamai, tuomet jie greičiausiai nebus sėkmingi gelbstint žmones nelaimėse ir padedant rasti kelią.
Tačiau jei nelaimės atveju žmonės seka užkrėstą virusu arba prastai veikiančią mašiną, tai taip pat nėra gerai. Mokslininkams žmogaus ir roboto santykių prigimtis kol kas yra sunkiai suprantama.
Atlikdama tyrimą Paulo Robinette komanda naudojo modifikuotą robotą „Pioneer P3-AT“, kuris atrodo tarsi nedidelė šiukšliadėžė su ratais ir iš putplasčio pagamintomis rankomis gali parodyti kryptį.
Kiekvienas dalyvis sekė robotą koridoriumi iki tol, kol jis parodė į kambarį, į kurį dalyvis turėjo įeiti. Tuomet žmogus turėjo atlikti apklausą ir įvertinti roboto navigacijos gebėjimus ir paskaityti straipsnį žurnale. Avarinis signalas buvo simuliuotas su dirbtiniais dūmais ir dūmų detektoriumi.
26 iš 30 dalyvių nusprendė sekti robotą įsijungus avariniam signalui. Du iš roboto nesekusių keturių dalyvių buvo išbraukti iš tyrimo dėl nepaaiškintų priežasčių, o kiti du niekuomet nepaliko kambario.
Eksperimento rezultatai, anot tyrėjų, leidžia daryti prielaidą, kad jei robotas yra sukurtas konkrečios užduoties atlikimui, kaip ir šiame tyrime, žmonės greičiausiai robotu pasitikės.
Pasibaigus apklausai, kai buvo baigtas netikras pavojaus signalas, dauguma dalyvių aiškino, kad jie sekė robotą todėl, jog ant šio buvo parašyta „EMERGENCY GUIDE ROBOT“ (avarinio išėjimo robotas).
„Mane labai stebina, kad visi sekė paskui robotą“, – sakė Holly Yanco, kuri studijuoja žmonių – robotų sąveiką. Pasak jos, įdomu būtų sužinoti, ar žmonės robotą ėmė sekti tik todėl, kad buvo imituojama avarinė, o ne įprasta situacija.
„Gali būti, kad žmonės pamanė, jog robotai turi daugiau informacijos“, – pridūrė H. Yanco.
Kiek laiko galėtų tęstis šis aklas pasitikėjimas? Atlikęs keletą papildomų eksperimentų P. Robinette‘as su kolegomis nedidelėms žmonių grupėms suorganizavo panašų eksperimentą, tačiau šiek tiek pakeitė jo eigą.
Retsykiais robotas pavojaus signalo metu „sugesdavo“ arba sustingdavo vietoje per pirminį ėjimą koridoriumi, o iš patalpos išėję tyrėjai atsiprašė už prastą roboto veikimą. Tačiau net ir po to beveik visi sekė robotą pasigirdus avariniam signalui.
Atliekant kitą papildomą testą robotas parodė į tamsų kambarį, kur durys buvo beveik užremtos baldais. Du iš šešių dalyvių stengėsi pereiti per kliūtis, o ne eiti tiesiu keliu.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Robotinės galūnės – į pagalbą muzikantams
2016 03 03 08:00Džordžijos technologijų instituto mokslininkai sukonstravo robotinę galūnę muzikantams, kurios pritvirtintos prie kūno gali groti kaip „trečioji ranka“.
Maždaug 60 cm ilgio „išmanioji ranka“ gali nesunkiai būti pritvirtinama prie muzikanto peties. Ji reaguoja į žmogaus gestus ir grojančią muziką. „Ranka“ taip užprogramuota, kad, pavyzdžiui, visos būgnininko rankos grotų skirtingais būgnais, naudojant tam tikras muzikines sekas.
Instituto mokslininkas prof. Gilas Weinbergas teigia, kad tai – nauja era muzikoje, o projekto tikslas – praplėsti žmogaus fizines galimybes.
„Robotiką galime naudoti labai subtiliai, padėdami žmogui fiziškai padaryti daug daugiau“, – tikina G. Weinbergas.
„Išmanioji ranka“ taip vadinama dėl kelių priežasčių. Pirmiausiai, ji reaguoja į muziką, kuri grojama patalpoje. Ji gali improvizuoti, priklausomai nuo ritmo. Pavyzdžiui, jeigu muzikantas ima groti greičiau, greitėja ir „ranka“, jeigu tempas sulėtinamas, atitinkamai reaguoja ir robotinė galūnė.
Taip pat ši galūnė itin tiksliai paskaičiuoja atstumą tarp žmogaus kūno ir instrumento, taigi, pavyzdžiui, būgnininko lazdelė visada bus laikoma optimaliausiu atstumu nuo būgnų: taip, kad mušant būtų išgaunamas švariausias garsas, rašo news.gatech.edu.
J. Weinbergas robotą sukūrė kartu su inžinerijos studentais ir muzikantais.
„Šis robotas yra padarytas taip, kad 100 proc. reaguotų į žmogaus judesius. Taigi jis visiškai prisitaikys ir padės muzikantui groti daug sudėtingesnes melodijas“, – tikina J. Weinbergas.
Mokslininko teigimu, kitas jo komandos žingsnis – robotinės galūnės, kurios gali reaguoti į neuroninius signalus smegenyse.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotikos entuziastai kviečiami į „Robotiadą 2016“
2016 03 02 12:59Robotikos akademija kviečia į šių metų kovo 19-ąją „Litexpo“ parodų rūmuose vykstantį didžiausią Lietuvoje moksleivių technologinės kūrybos renginį – „Robotiada 2016“.
Organizatoriai svečiams paruošė daug įdomių veiklų bei pramogų, kurias išmėginti galės kiekvienas, rašoma Robotikos akademijos pranešime žiniasklaidai.
Dalyvių laukia įtraukiančios interaktyvios robotikos, LEGO ir technologijų parodos bei smagios partnerių dirbtuvės, kuriose jie turės galimybę ne tik pamatyti, bet ir patys kurti savo išradimus. Ieškantiems naujų idėjų ir įkvėpimo, siūloma apsilankyti Sisteminio kūrybiškumo forume, kuriame bus galima išgirsti ekspertų pranešimus.
Organizatoriai ragina savo robotus turinčius mėgėjus bei ekspertus išmėginti jėgas įvairiose robotikos varžybose ir parodoje.
Renginio metu svečiai turės galimybę stebėti ir pasaulinių moksleivių „FIRST LEGO League“ robotikos varžybų respublikinį finalą, kurio nugalėtojai šiemet atstovauti Lietuvai gegužės 4–7 dienomis vyks į Ispaniją, Tenerifę.
„Robotiada“ vyksta jau ketvirtus metus. Kiekvienais metais šis renginys ir jo bendruomenė auga ir plečiasi, sulaukiama vis didesnio žmonių susidomėjimo. Šiemet tikimasi sulaukti 5000 dalyvių: mokinių, mokytojų, šeimų ir verslo bei studijų atstovų.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Operacijos kosmose: kokie iššūkiai laukia astronautų?
2016 03 01 20:59Kosmoso pažinimas sukelia daug iššūkių, vienas didžiausių jų – astronautų sveikatos užtikrinimas kosmose ir rimtų traumų gydymas.
Gebėjimas improvizuoti gydant sunkius sužeidimus ar ligas, galbūt net atlikti operacijas ekstremaliausiomis sąlygomis buvo tai, kas visiems tyrėjams žmonijos istorijoje padėdavo pasiekti tikslus. XXI a. žmonijai vis nuodugniau tyrinėjant kosmosą, ruošiantis pirmosioms žmonijos misijoms į kitas Saulės sistemos planetas, „kosmoso“ medicina tampa itin aktuali, rašo BBC.
Kaip gydomi astronautai mokslinės fantastikos filmuose – labai toli nuo realybės. Pavyzdžiui, Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) medicinos punktas yra beveik toks pat, kaip ir bet kuriame viešajame baseine.
„Naudojame beveik tokias pačias priemones, kokias turi eilinė greitosios pagalbos slaugytoja. Turime defibriliatorių, mažą respiratorių ir šiek tiek pirmosios pagalbos preparatų, kurie galėtų padėti kam nors rimtai susižeidus. Taigi galime stabilizuoti sužeistojo būklę, tačiau neturime galimybių tai daryti ilgesnį laiką“, – pasakoja NASA astronautas, medicinos mokslų daktaras Michaelas Barrattas.
Gerai tai, kad iki šiol TKS astronautų sveikatos problemos nebuvo pavojingos jų gyvybei. Kai kurios problemos yra nuspėjamos iš anksto. Pavyzdžiui, nuo ilgesnio buvimo kosmose nyksta kaulai ir raumenys, todėl astronautai dažnai patiria pusiausvyros sutrikimus, nugaros skausmus, regėjimo pablogėjimą ir kitus negalavimus.
Jeigu TKS dirbantis kosmonautas būtų rimtai sužeistas, jis būtų įsodintas į erdvėlaivį ir netrukus išsiųstas į Žemę (TKS skrenda 400 km aukštyje, – robotika.lt past.).
„Kur kas didesnis iššūkis – kas būtų, jeigu nelaimė atsitiktų pakeliui į Mėnulį ar Marsą“, – pasakoja M. Barrattas.
Pirmoji operacija, tiesa, ne žmogui, o triušiui nesvarumo būsenoje atlikta 1991 m. Ji buvo visiškai nesėkminga.
„Nesvarumo būsenoje problema yra skysčių sulaikymas. […] Jeigu žmogui būtų prakirsta arterija, kraujo spaudimas ten toks stiprus, kad kraujas trykštų tiesiai į atmosferą“, – teigia M. Barrattas.
NASA neseniai atliko tyrimą, kurio metu išbandė naują įrenginį. Jis turėtų sustabdyti kraujavimą ir sterilizuoti žaizdą. Mat TKS skraido daugybė įvairių bakterijų, kas padidina infekcijų riziką.
NASA taip pat ketina išbandyti telerobotiką: chirurginius robotus, kuriuos medikai kontroliuotų iš Žemės. „Visiškai autonomiškai veikiantys robotai yra dar tolima ateitis, tačiau to link taip pat judame“, – sako M. Barrattas.
Barrattas priduria, kad kol kas realiausias variantas komandoje turėti apmokytą astronautą, kuris, reikalui esant, galėtų atlikti ir sudėtingesnę operaciją, instruktuojant profesionalams Žemėje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Nesibaigianti diskusija dėl autonominių žudymo mašinų
2016 02 28 08:41Nerimą keliančios diskusijos apie autonomines žudymo mašinas nesiliauja stebinti kontroversiškomis nuomonėmis. Viena pastarųjų – dirbtinio intelekto profesoriaus Stuarto Russello iškelta teorija Šveicarijoje vykusiose konferencijoje „World Economic Forum“.
S. Russellas pasitelkė robotų žudikų pavyzdį (ginklų gamintojo „BAE Systems“ pirmininko Rogerio Carro įvardintą kaip „pernelyg ekstremalų“), teigdamas, kad dirbtinio intelekto robotai valdomi „spiečiais“ yra netolima ateitis, o tokios mašinos gali lengvai tapti efektyviais žudymo įrankiais.
„IFL Science“ publikuotame straipsnyje Seanas Welshas analizuodamas Stuarto Russello teoriją rašė: „Įsivaizduokite milijoninį skraidyklių spiečių, valdomą dirbtinio intelekto; tokie prietaisai yra atsiunčiami sunaikinti tam tikrą grupę žmonių, pavyzdžiui, visus tam tikro amžiaus vyrus konkrečiame mieste.“
Rogeris Carras panašias prielaidas laiko nepagrįstomis, nes dirbtinio intelekto ginklai, anot jo, yra tikslingai kontroliuojami atsakingų žmonių. Be to, ginklų verslas yra reglamentuojamas ir prižiūrimas griežčiau nei bet kuri kita industrija. Pasak ginklų pramonės eksperto, sukurti mašinas, kurios galėtų savarankiškai spręsti su kuo kovoti, kaip kovoti ir kur kovoti yra siaubinga idėja. Tą turi spręsti žmonės. Todėl, anot jo, jaudintis neverta.
Visgi vieno intensyviausiai „BAE Systems“ plėtojamų projektų „Taranis“ idėja remiasi autonominės aviacijos realizavimu, konkrečiai neapibrėžiančiu sąvokų: „autonominis“, „absoliučiai autonominis“ ir „prasminga žmogaus kontrolė“ reikšmių.
Kokius aspektus apimtų „prasminga žmogaus kontrolė“ autonominių ginklų valdyme kol kas taip pat nėra aišku. Sistemos kontrolė gali svyruoti nuo vieno kraštutinumo iki kito. Pavyzdžiui, dronų veikimas nuo paleidimo iki sąveikos su aplinka yra tiesiogiai susijęs su žmogaus-piloto valdymu, o minos, nepaisant to, jog užtaisytos žmogaus, vėliau veikia savarankiškai, be žmogaus įsikišimo ir be jokių papildomų aspektų, tokių kaip emocijos ir gailestis.
Tikėtina ir versija ( „prasminga žmogaus kontrolė“) – autonominiai ginklai gebės savarankiškai pasirinkti taikinį, tačiau sprendimą – šauti ar nešauti – priims žmogus.
Vis dėlto kol kas nėra aišku kokios taisyklės bus taikomos dirbtinio intelekto ginklų eksploatavimui bei kas bus atsakingas už veiksmų vykdymą ir jų pasekmes.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Naujausias „Google“ robotas nesileis stumdomas žmogaus
2016 02 27 15:42
„Google“ priklausanti „Boston Dynamics“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriuo pristatoma naujausia roboto „Atlaso“ versija. Šis robotas humanoidas – 175 cm ūgio, sveria 82 kg ir stebina savo sugebėjimais.
„Atlasas“ sugeba atidaryti duris, pritūpti, vaikščioti per sniegą, kilnoti dėžes. Dar daugiau – jo taip lengvai nepastumdysi.
Vaizdo įraše demonstruojama, kaip mokslininkas stumdo Atlasą su ledo ritulio lazda. Smūgį į krutinę jis atlaiko – sugeba išlaikyti pusiausvyrą.
Vėliau pastumtas iš nugaros jis visgi pargriūna, tačiau netrukus pats sugeba vėl atsistoti ant savo dviejų kojų.
Robotų kūrėjams iki šiol vienas didžiausių iššūkių būdavo paprasčiausiai išlaikyti dvikojį robotą ant kojų – dažniausiai pargriuvę jie tampa bejėgiais. Keturkojams robotams yra lengviau atlaikyti žmogaus spyrius.
Inf. šaltinis: 15min.lt